- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Bylos Nr.
- e2-271-514/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- S. P.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės S. P. 2 920 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 23 d. Vilniaus mieste ieškovas atsakovei automobilio Toyota Avensis pirkimui paskolino 2 920 Eur, kurių atsakovė ieškovui negrąžino. Ieškovas pinigus paskolino bendru žodiniu susitarimu, be raštiško dokumento, patvirtinančio šį sandorį. Atsakovė pripažįsta gavusi pinigus iš ieškovo, tačiau teigia, kad tai buvo dovana, o vėliau savo paaiškinimuose nurodė, kad pinigus yra grąžinusi, nors įrodymų, patvirtinančių pinigų grąžinimą nepateikia. Tokia atsakovės pozicija patvirtina, kad atsakovė, siekdama išvengti prievolės įvykdymo, keičia savo parodymus. 2015-08-19 pranešimu ieškovas ragino atsakovę grąžinti pinigus, tačiau į šį raginimą atsakovė neatsakė, pinigų negrąžino, todėl prašo juos išieškoti teismine tvarka. Dėl pinigų negrąžinimo ieškovas kreipėsi į Klaipėdos m. policijos komisariatą, Vilniaus m. PK nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, kad įvykis kyla iš civilinių teisinių santykių, kurie turi būti sprendžiami teisme.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Jo nuomone, pateikti įrodymai – šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis, ikiteisminio tyrimo medžiaga, patvirtina, kad atsakovė pinigus gavo ir įsipareigojo juos grąžinti, atsakovei neįrodžius, jog pinigus ieškovui grąžino, ieškovo ieškinys tenkintinas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas prisidėjo piniginiu įnašu jai 2015-05-23 perkant automobilį, tačiau tarp šalių jokio susitarimo apie pinigų paskolinimą ar grąžinimą, nebuvo. Tarp šalių įvykusį sandorį vertino kaip dovanojimo. Ieškovas ieškinio pareiškime nenurodė aplinkybės, jog šalys nuo 2013 metų periodiškai susitikinėjo ir buvo pora. 2015 metais tiek ieškovas, tiek atsakovė turėjo planų pradėti bendrą gyvenimą ir kurti bendrą buitį. Šalims susitarus, jog gyvenant kartu, užtektų vieno automobilio, abu kartu pradėjo ieškoti tinkamo automobilio. Abu kartu vyko į Vilnių apžiūrėti dominančio automobilio, ieškovas gera valia padėjo išsirinkti ir įsigyti atsakovei automobilį dėl tarp šalių egzistavusių artimų santykių. Artimos draugystės motyvu ieškovas perdavė atsakovei automobiliui įsigyti 2 900 Eur, kuriuos atsakovė vertina kaip dovaną. Po automobilio įsigijimo santykiai tarp šalių nutrūko. Atsakovė, nenorėdama jaustis skolinga ieškovui, 2015-06-06 pinigus (2 900 Eur) grąžino. Tą pačią dieną ieškovas draudimo įmokos likutį perleido atsakovei. Ieškovo siekį susigrąžinti tariamą skolą atsakovė vertina kaip įsižeidusio vyro kerštą ir piktnaudžiavimą, norą praturtėti atsakovės sąskaita. Pažymėjo, jog tarp šalių nebuvo susiklostę paskoliniai santykiai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovui sumą už automobilį, neįrodė tarp šalių buvusio paskolos sandorio, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovas ieškinį atsakovei reiškia, remdamasi faktu, jog 2015 m. gegužės 23 d. perdavė atsakovei 2 920 Eur automobilio pirkimui. Ieškovo teigimu tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai, pagal kuriuos ieškovas skolino atsakovei pinigus, o atsakovė įsipareigojo juos grąžinti, tačiau prievolės neįvykdė. Atsakovė, neneigdama pinigų gavimo fakto, nurodo, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, kad tai buvo dovana, kad gautus iš ieškovo pinigus jam grąžino. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, ieškovui tenka pareiga įrodyti ieškinio pagrindą, t. y. paskolos sutarties sudarymo faktą.
CPK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat sumą ar kiekį daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta dėl neatlygintinės paskolos. Šias aplinkybes – pinigų perdavimą ir įsipareigojimą juos grąžinti – nagrinėjamoje byloje turi įrodyti ieškovas.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas atsakovei 2015 m. gegužės 23 d. perdavė 2 920 Eur, jai įsigyjant automobilį. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad šalys nesudarė paskolos sutarties, t.y. kartu jos prisiėmė riziką dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui.
Ieškovas paskolos faktą įrodinėja tarp šalių vykusiu susirašinėjimu, paaiškinimais ikiteisminio tyrimo eigoje. Atsakovė pinigų perdavimo fakto neginčija, tačiau neigia paskolos sutarties sudarymą.
Atsakovo pateikti susirašinėjimai tarp šalių SMS žinutėmis patvirtina, kad šalys laikotarpiu nuo 2014-02-25 iki 2015-08-09 bendravo SMS žinutėmis, tačiau šių žinučių turinys nesudaro pagrindo pripažinti tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusių santykių paskoliniais. Kai kuriose žinutėse, rašytose atsakovės ieškovui, atsakovė žada dalį pinigų, gautų pardavus jos turėtą automobilį Opel grąžinti ieškovui („už opeliuką gautus pinigėlius tau juk žadėjau atiduot“), tačiau toks žinutės turinys nėra pakankamas pagrindas vertinti kaip atsakovės įsipareigojimą grąžinti ieškovo jai perduotus 2 920 Eur, kadangi atsakovė šia žinute nurodė, grąžinsianti pinigų sumą, atitinkančią jos turėto automobilio vertę, t.y. dalį pinigų, ieškovo perduotų atsakovei. Kaip matyti iš vėlesnio šalių susirašinėjimo šalys ir toliau bendravo žinutėmis, spręsdamos pinigų grąžinimo klausimą, tačiau nei vienoje žinutėje, rašytoje atsakovės ieškovui, nėra nedviprasmiško atsakovės įsipareigojimo grąžinti ieškovui jos visus gautus pinigus automobilio įsigijimui, t.y. grąžinti paskolos davėjui (ieškovui) tokią pat pinigų sumą. Tokie atsakovės ketinimai nevertintini kaip pripažinimas įsipareigojimo grąžinti paskolą ir kartu paskolos sutarties sudarymo fakto. Šių žinučių turinys neleidžia daryti išvados, kad atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovui visą sumą, gautą automobilio pirkimui, dar ir dėl tos priežasties, kad vienoje iš žinučių pats ieškovas nurodė, kad pinigus, pasiskolintus iš ieškovės brolio automobilio pirkimui, grąžins kartu, t.y. šioje žinutėje, rašytoje ieškovo atsakovei, esant geriems tarpusavio santykiams, nebuvo jokios užuominos apie tai, kad atsakovė turės pareigą grąžinti pinigus ieškovui.
Ieškovas 2015-09-13 pareiškime Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovės S. P. atžvilgiu nurodė, kad atsakovė žadėjo grąžinti pinigus, gautus pardavus jos turėtąjį automobilį Opel. Kad šalys tarėsi tik dėl dalies sumos, įrodo ir 2015-07-26 žinutė, kurioje ieškovas piktinasi, jog atsakovė nevykdė jos pačios įsipareigojimo pardavus turėtąjį automobilį, pinigus perduoti ieškovui („buvai pažadėjusi <... > parduoti opeliuką ir man duoti ant kelionės“). Šiuo pareiškimu ir žinutėmis ieškovas netiesiogiai patvirtino atsakovės išsakytą poziciją dėl jos ketinimo grąžinti dalį pinigų. Tik vėliau, šalių santykiams nutrūkus, ieškovas pradėjo reikalauti visų pinigų iš atsakovės. Ieškovas, kaltindamas atsakovę prievolės vengimu, keičiant parodymus, pats nebuvo iki galo nuoseklus, teikdamas reikalavimus atsakovei.
Teismo vertinimu aptartų dokumentų turinys neleidžia daryti išvados, kad šalys buvo susitarusios dėl visos pinigų sumos grąžinimo, dėl ko sprendžia, kad pinigų perdavimo atsakovei faktas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus šalių paskolos teisinius santykius (CK 6.193, 6.870 straipsnis), nenustačius vieno iš būtinų paskolos sutarties požymių – paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti tokią pat pinigų sumą.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2011m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nuo 2012 m. buvo pažįstami, artimai bendravo, planavo kurti šeimą, tuo tikslu nutarė įsigyti bendram naudojimui automobilį, ką patvirtina ir ieškovo bei atsakovės vienas kitam rašytų žinučių turinys. 2015-07-26 žinutėse ieškovas nurodė, jog šalys tarėsi dėl vieno bendro automobilio („mes kalbėjom, kad vienos mašinos mums užteks“, „mes ją pirkom kartu“). Buvus susitarimą dėl bendro turto įgijimo, patvirtina ieškovo žinutė atsakovei, kurioje ieškovas rašo, jog pinigus, pasiskolintus iš ieškovės brolio automobilio pirkimui, grąžins kartu, save įvardindamas „būsimu žentu“, taip pat nustatytos aplinkybės dėl automobilio įsigijimo, kai perkant automobilį kiekvienas prisidėjo prie įgyjamo turto piniginiais įnašais, ieškovė už perkamą automobilį įmokėjo 580 Eur, ieškovas - 2920 Eur. Šalių tarpusavio santykiai, šalių ketinimai ir elgesys sudaro pagrindą pripažinti buvus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Šiuo atveju jų santykiams dėl turto taikytinos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą.
Esant nustatytoms aplinkybėms dėl šalių jungtinės veiklos yra pagrindas lėšų, įdėtų į bendrą turtą, grąžinimui, nors šios bylos įrodinėjimo dalykas kildinamas iš paskolos teisinių santykių.
Kaip nustatyta šalių paaiškinimais automobilis buvo pirktas tiek ieškovo, tiek atsakovės lėšomis, todėl pripažintinas bendrąja ieškovo ir atsakovės jungtine nuosavybe.
CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, todėl tiek ieškovo, tiek atsakovės dalys nustatytinos lygios. Automobilis įgytas už 3500 Eur, nėra duomenų, kad jo vertė būtų pakitusi, tokiu būdu ieškovui tenkančios turto dalies vertė 1750 Eur. Automobiliu disponuoja atsakovė, ieškovui reikalaujant pinigų grąžinimo už įgytą automobilį, iš atsakovės priteistina 1750 Eur kompensacija ieškovui, likusioje dalyje ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).
Atsakovė teigia, kad pinigus ieškovui grąžino, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų pinigų grąžinimą ieškovui. Atsakovė šias aplinkybes įrodinėjo tik pačios asmeniniu liudijimu, be to, jos nuomone pinigų grąžinimą patvirtina faktas, jog ieškovas draudimo įmokos likutį perleido atsakovei. Tačiau atsakovės nurodyta aplinkybė dėl draudimo įmokos perleidimo teismas nevertina kaip fakto, patvirtinančio pinigų grąžinimą ieškovui, kadangi tai niekaip nėra susiję su atsakovės veiksmais (sutartį pakeitė ieškovas). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog turėjo finansines galimybes grąžinti ieškovui nurodytą sumą, ieškovui neigiant pinigų gavimą, laikytina, kad šios aplinkybės atsakovė neįrodė.
Nesutiktina ir su atsakovės pozicija, jog ieškovas jai pinigus, skirtus automobiliui pirkti padovanojo. Kaip matyti iš pačios atsakovės rašytų žinučių ieškovui, pinigų, gautų iš ieškovo automobiliui pirkti, pati atsakovė nelaikė dovana, ketindama dalį pinigų grąžinti. Nenustatyta, kad šalims bendraujant, ieškovas turėjo ketinimų dovanoti 2920 Eur ar panašios vertės dovanas, dėl ko atsakovės argumentai dėl pinigų kaip dovanos jai perdavimo yra neįtikinami. Be to, tokios vertės dovanojimo sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma (CK 6.469 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus ieškinį, ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 39,38 Eur žyminio mokesčio ir 120 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (60%), įvertinus kiekvienos šalies turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pripažįstant pagrįstomis ir būtinomis atsakovės išlaidas 600 Eur sumai (atsižvelgiant į bylos pobūdį ir paruoštų dokumentų apimtis), įskaičius vienas kitam mokėtinas sumas (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš S. P. 1750 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt Eur) kompensaciją ir 159,38 bylinėjimosi išlaidų R. G.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismą.