Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant (prisijungus nuotoliniu būdu) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avirginida“ atstovei advokatei A. K., atsakovės R. S. atstovui advokato padėjėjui M. R. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avirginida“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Geranta“ ir partneriai, A. M., R. S. dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2.17. Ieškovės atsisakymą teikti civilinei bylai išnagrinėti ir teisingam, teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui priimti būtinus dokumentus, duomenis ir informaciją be kita ko grindžia Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-242-377/2024, kurio atsakovė neskundė. Teismas negali remtis nurodytu Tauragės apylinkės teismo sprendimu ir šis sprendimas tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusiems teisiniams santykiams neturi res judicata galios, kadangi: (i) nesutampa nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 2-242-377/2024 dalykas - viena byla yra dėl skolos, o kita - dėl įpareigojimo atlikti veiksmus; (ii) ieškovė nebuvo civilinės bylos Nr. 2-242-377/2024 šalimi. Civilinę bylą Nr. 2-242-377/2024 nagrinėjęs Tauragės apylinkės teismas nepasisakė ir negalėjo pasisakyti dėl ieškovės pareigos tiek pirminiais, tiek suvestiniais apskaitos dokumentais įrodyti reiškiamo reikalavimo.

2.18. Iš byloje esančių dokumentų nėra jokių galimybių nustatyti, kokią valią išreiškė pati Bendrovė, pagal jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitinėdama su ieškove. Skolos sutarties 12 punktu šalys susitarė, kad ieškovė iš Bendrovės ir jos laiduotojų gautas pinigų sumas po 2014 m. spalio 1 d. Skolos sutarties pasirašymo pirmąja eile įskaito PVM sąskaitoms faktūroms, išrašytoms nuo šios sutarties pasirašymo momento už perkamą produkciją apmokėti, antrąja eile delspinigiams apmokėti, o trečiąja eile - skolai dengti. Nepaisant išdėstyto, šalys tokiu tarpusavio susitarimu neturi teisės pakeisti Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytos imperatyvios atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos. Kitaip tariant, jei Bendrovė savo mokėjimo pavedimuose ar kitokiuose atsiskaitymą su ieškove pagrindžiančiuose dokumentuose nebūtų nurodžiusi, už kurią sąskaitą faktūrą yra apmokama, sprendžiant šį klausimą vadovautis reikėtų ne Skolos sutarties sąlygomis, o imperatyviomis CK nuostatomis. Ir atvirkščiai - jei Bendrovė savo mokėjimo pavedimuose ir/ ar kituose atsiskaitymą su ieškove pagrindžiančiuose dokumentuose yra nurodžiusi konkrečias ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras, už kurias yra atsiskaitoma, būtent ta skola pagal tas konkrečias sąskaitas faktūras ir privalo būti dengiama. Šios aplinkybės yra ypatingai svarbios dėl 3 (trijų) priežasčių: (i) siekiant įvertinti, ar ieškovė, įskaitydama Bendrovės atliktus mokėjimus nepažeidė imperatyvių teisės aktų nuostatų; (ii) už kokias konkrečiai ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras Bendrovė yra realiai skolinga ieškovei; (iii) siekiant įvertinti, ar ieškinyje nurodytas ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydis yra teisingas, t. y. ar iš tikrųjų pradelstos apmokėti yra būtent priede Nr. 14 prie ieškinio įvardintos sąskaitos faktūros, ar nepadengtas jų likutis yra būtent toks, koks nurodytas šiame priede ir ar delspinigiai yra apskaičiuoti teisingai.

2.19.Kiekvienas iš atsakovės atsiliepime prašomų iš ieškovės išreikalauti dokumentų nėra perteklinis, kiekvienas iš jų yra svarbus ir neišvengiamai būtinas šios civilinės bylos išnagrinėjimui, kadangi tik turint prašomų išreikalauti dokumentų visumą galima patvirtinti arba paneigti ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

2.20. Jei tikėti ieškovės teikiamais duomenimis (kurie nėra pagrįsti jokiais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), Bendrovės įsiskolinimas ieškovei nuo 2010 metų (kuomet ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo) ne tik kad nesumažėjo, tačiau ir išaugo nuo 129 642,83 Eur iki 612 737,14 Eur (prieaugis siekia 484 094,31 Eur) ir ieškovė daugiau nei 14 (keturiolika) metų nesiėmė jokių teisinių veiksmų šiam įsiskolinimui išsiieškoti. Tokie ieškovės veiksmai (neveikimas) negali būti pagrįsti jokia ekonomine logika.

2.21. Natūralu, jog esant tokiai neeilinei situacijai, senyvo amžiaus atsakovei ((duomenys neskelbtini) m.), kuri laidavo už savo dukters valdomos Bendrovės prievoles (su Bendrovės vadove A. M. santykių nepalaiko), kuriai piktybiškai nei ieškovė, nei Bendrovė neteikia jokių apskaitos dokumentų, kyla klausimų dėl ieškovės nurodomo įsiskolinimo pagrįstumo. Ypač atsižvelgiant į tai, jog (i) Bendrovė neturi jokio turto, iš kurio būtų galima dengti įsiskolinimą ieškovei; (ii) Bendrovė neteisėtai yra užėmusi atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, kuriose vykdo veiklą, nemokėdama atsakovei jokio nuomos mokesčio; (iii) Teismui patvirtinus Bendrovės įsiskolinimą ieškovei, būtent iš atsakovei priklausančio turto būtų vykdomas priverstinis išieškojimas (įskaitant, bet neapsiribojant, vienintelio atsakovės gyvenamojo būsto). Atsakovės įtarimus dėl ieškovės ir Bendrovės nesąžiningumo ir veikimo išvien (žinant, jog ieškovė savo prievoles galės patenkinti iš Atsakovės turto) sustiprina ir tai, jog Bendrovė net nesigina nuo pareikšto ieškinio, procese iš esmės nedalyvauja ir neteikia jokių procesinių dokumentų .

3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad 2008 metais prasidėjus verslo santykiams tarp ieškovės ir UAB „Geranta“ ir partneriai verslas buvo tėvų rankose (akcininkai), tėvas buvo UAB „Geranta“ ir partneriai generalinis direktorius. R. S. taip pat dirbo įmonėje, žinojo tą verslą, jo aplinkybes. UAB „Geranta“ ir partneriai turėjo problemų su atsiskaitymais nuo 2008 metų, ko pasekoje buvo sudarytos laidavimo sutartys. R. S. darbo santykius su UAB „Geranta“ ir partneriai nutraukė savo noru, išėjo į pensiją, tačiau kokia situacija buvo Bendrovėje matė ir žinojo, klausimų nekėlė. Visos šalys norėjo sudaryti taikos sutartį (2010 m. nagrinėjant bylą teisme). Šalys susitarė, kad toliau pirks produkciją ir grąžins skolą. Skerdienos vežėjų vairuotojų teigimu R. S. net nedirbdama UAB „Geranta“ ir partneriai „sukosi“ Bendrovėje kiekvieną dieną. Iki 2022 m. R. S. nekilo jokių klausimų, vadinasi, iš dukros A. M. informaciją gaudavo. Ieškovės žiniomis į teisininkus kreipėsi ne R. S., o viena iš jos dukterų, iš viso R. S. turi tris dukras. Po vyro mirties R. S. klausimų nekilo, areštai, įsipareigojimai nenuimami, kodėl, jei atsiskaityta. Toks R. S. elgesys neatitinka atidaus, rūpestingo laiduotojo elgesio. A. M. turėjo įgaliojimą ne tik įkeisti turtą bet ir atstovauti S., parduoti turtą. R. S. atšaukė įgaliojimą 2023 m., apie tai informavo ieškovę. Laiduotoja žinojo, kas vyksta ir esama padėtis ją tenkino. Yra noras perskaičiuoti skolą, kuo daugiau mokėjimų „sugrūsti žemyn“, kad kuo daugiau būtų neapmokėtų naujų sąskaitų. Ieškovė nesikišo į šeimos ginčus. Neatsiskaitymo laikotarpis yra nuo 2022 metų. Delspinigių už nesumokėtas sumas iki kreipimosi į teismą ieškovė neskaičiavo, dovana laiduotojai. Teismo posėdžio pertraukos metu susisiekus su ieškovės vadovu pastarasis patvirtino, kad nė viena sąskaita (pagal kurią prašoma priteisti ieškinyje nurodytą sumą) nėra apmokėta. Viskas vyko pagal šalių susitarimą.

4. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės R. S. atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad praeina 14 metų, dukra nieko nepasakoja apie skolas. UAB „Geranta“ ir partneriai veiklą vykdo. R. S. domisi dėl skolų atsakymo negauna. Dukra prašo R. S. perrašyti turtą. Laiduoja turi teisę atsikirti, nes kitos atsakovės sutinka su ieškiniu. R. S. skolomis pradėjo domėtis 2022 metais, kilus ginčui tarp jos ir dukters A. M., jos nebebendrauja, informacija R. S. neteikiama. 2013 m. sausio 2 d. R. S. nutraukė darbo santykius su UAB „Geranta“ ir partneriai. Patvirtino, kad R. S. tvarkė Bendrovės buhalteriją. Verslas naudingas tik ieškovei. Ieškovė ir UAB „Geranta“ ir partneriai „susimokė“.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Geranta“ ir partneriai, R. S. ir A. M. 307 584,32 Eur skolą, 9 404,44 Eur netesybas ir 12,5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

6. Atsakovėms UAB „Geranta“ ir partneriai, A. M. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovės nepateikė, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, tačiau atsakovės teismo posėdyje nedalyvavo, t. y. nesutikimo su ieškiniu argumentų nepateikė.

7. Atsakovė R. S. su ieškiniu nesutiko.

8. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Taip pat ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).

9. Teismų praktikoje išaiškinta, kad dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29 punktas ir jame nurodyta praktika).

10. Teismas, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, t. y. ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, jos paaiškinimus, įrodymus, kuriais ieškovė grindžia byloje pareikštus reikalavimus, t. y. į bylą pateiktą 2024 m. kovo 21 d. buhalterinę pažymą (ieškinio 14 priedas) ir neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras (ieškinio 7-13 priedai), konstatuoja, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje reiškiamas dėl 2022 m. lapkričio 4 d. – 2024 m. kovo 19 d. laikotarpiu UAB „Geranta“ ir partneriai nupirktos skerdienos neapmokėjimo. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės R. S. argumentai, kad laikotarpis, už kurį yra prašomas priteisti įsiskolinimas, yra nuo 2014 m. spalio 1 d., t. y. sutarties pasirašymo, iki ieškinio pateikimo dienos, nes ieškinyje nurodytas sakinys, kad „ieškinio pateikimo metu yra neapmokėtos už nuo 2014-10-01 pateiktą produkciją išrašytos PVM sąskaitos-faktūros 307 584,32 Eur sumai“, nepaneigia visumos byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu padarytos teismo išvados. Juolab, kad 116 neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. kovo 19 d., suma, nurodyta minėtoje buhalterinėje pažymoje, yra 307 584,32 Eur. Dėl šiame punkte nurodytų aplinkybių teismas taip pat konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog tarp byloje pateiktų ieškovės įrodymų yra prieštaravimų, šie atsakovės R. S. argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

11. Kaip jau nurodyta anksčiau sprendime ieškovė prašo solidariai priteisti iš atsakovių 307 584,32 Eur skolą. Ieškinys nagrinėjamoje byloje reiškiamas dėl 2022 m. lapkričio 4 d. – 2024 m. kovo 19 d. laikotarpiu UAB „Geranta“ ir partneriai nupirktos skerdienos neapmokėjimo. Į bylą ieškovė pateikė atsakovių laidavimo sutartis, 2014 m. spalio 1 d. Skolos sutartį, pardavimų žurnalą 2014 m., pardavimų žurnalą 2015 – 2024 m., neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, 2024 m. kovo 21 d. buhalterinę pažymą, 2023 m. gruodžio 31 d. bei 2024 m. vasario 29 d. Skolų suderinimo aktus ir kt. Atsakovė UAB „Geranta“ ir partneriai, A. M. nesutikimo su ieškiniu argumentų nepateikė. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad Bendrovė ar jos vadovė A. M. R. S. būtų nurodžiusi, jog su ieškove atsiskaityta. Priešingai, byloje yra pateiktas 2023 m. balandžio 3 d. Bendrovės atsakymas atsakovei (atsiliepimo priedas Nr. 9), kuriame nurodė, jog mokėjimus pagal Skolos sutartį Bendrovė nuolat atlikdavo ir atlieka dabar, tačiau jie yra vykdomi pagal turimas laisvas lėšas. Bendrovė nurodė, jog mokėjimai bus atliekami ir toliau, tik tai bus daroma pagal turimas laisvas lėšas. 2023 m. liepos 17 d. R. S. iš ieškovės gavo atsakymą (atsiliepimo Priedas Nr. 14), jog Bendrovė 2023 m. birželio 30 d. yra skolinga ieškovei 593 020,47 Eur. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad jais būtų galima ištirti ir nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Iš esmės vien atsakovės R. S. abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad su ieškove yra atsiskaityta, po ieškovės išrašytomis sąskaitomis faktūromis yra „pakištos“ kitos Bendrovės prievolės ieškovei, už kurias nei atsakovė, nei atsakovės sutuoktinis nelaidavo ir laiduoti negalėjo UAB „Geranta“ ir partneriai ir ieškovė „susimokė“ ir pan., nėra pakankami daryti priešingą išvadą ir išreikalauti atsakovės R. S. prašomus dokumentus. Todėl kaip nepagrįsti atmestini atsakovės R. S. argumentai, kad byloje surinktų dokumentų objektyviai nepakanka nei bylos esmės atskleidimui, nei išsamios atsakovės pozicijos suformavimui. Juolab, kad byloje nėra duomenų apie prieš ieškovę pradėtus (atliktus) ikiteisminius tyrimus, patikrinimus ir pan.

12. Be to, pagrįsti ieškovės argumentai, teismas su jais sutinka, kad atsakovė R. S. turi visą būtiną ir reikalingą informaciją, t. y. yra gavusi ieškovės ieškinį dėl 307 584,32 Eur skolos priteisimo nagrinėjamoje byloje, su kuriuo yra pateikti 2023 m. gruodžio 31 d. bei 2024 m. vasario 29 d. skolų suderinimo aktai, pardavimų žurnalas 2014 m., pardavimų žurnalas 2015-2024 m., neapmokėtos sąskaitos, buhalterinės pažymos, turi visas sutartis ir žino, kokia skola yra atsakovei. Atsakovė prašo išreikalauti ne su šios bylos dalyku siejamus įrodymus. Atsakovė, kaip laiduotoja atsakinga už neįvykdytas UAB „Geranta“ ir partneriai prievoles, ieškiniu prašoma priteisti skolą už neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras, todėl atsakovės norėjimas žinoti, kokia apimtimi ir už kokias konkrečiai prievoles UAB „Geranta“ ir partneriai yra atsiskaičiusi su UAB „Avirginida“, išeina už ieškinio ribų. Atsakovė neatsako už įvykdytas UAB ,,Geranta“ ir partneriai prievoles, ir jai dėl to nėra reiškiama jokių reikalavimų iš ieškovės. Esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti ir su R. S. argumentais, kad „UAB „Avirginida“ savo aktyviais veiksmais slėpė bet kokią informaciją nuo atsakovės, susijusią su šių bendrovių tarpusavio prekyba“.

13. Atsakovė R. S. atsiliepime nurodė, kad Bendrovės vadovė A. M., ji ir jis sutuoktinis A. S. (mirė (duomenys neskelbtini)) 2008 m. spalio 5 d., 2009 m. rugpjūčio 22 d. ir 2010 m. sausio 4 d. laidavimo sutartimis galimai laidavo ieškovei už Gerantą ir jos prievoles. R. S. „pasirašyta“ laidavimo sutartis yra surašyta A. M. rašysena, šioje laidavimo sutartyje yra nurodytas ne R. S. gyvenamosios vietos adresas, o UAB „Geranta ir partneriai“ buveinės adresas. Galima situacija, jog ši laidavimo sutartis buvo suklastota, užpildyta ir pasirašyta ne R. S., o A. M. Atsakovė neatmeta galimybės, jog civilinėje byloje bus teikiamas prašymas dėl ekspertizės skyrimo. Tačiau bylos nagrinėjimo metu minėto prašymo atsakovė teismui nepateikė. Vadinasi, byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė R. S. 2010 m. sausio 4 d. laidavimo sutartimi laidavo kreditorei UAB „Avirginida“ už skolininkę UAB „Geranta“ ir partneriai ir įsipareigojo atsakyti kreditorei už esamas ir būsimas skolininko UAB „Geranta“ ir partneriai prievoles, įskaitant ir už palūkanų, netesybų mokėjimą bei nuostolių atlyginimą.

14. Atsakovė R. S. nurodė, kad CK 6.87 straipsnio 2 dalies nuostatos toms prievolėms, kurios atsirado laiduotojui esant gyvam, netaikomos, o mirus laiduotojui, baigiasi laidavimas „į ateitį“, t. y. laiduotojo įpėdiniai, priėmę palikimą, neprisiima pareigos atsakyti už prievoles, kurių skolininkas nevykdys ateityje. Ši atsakovės nurodyta aplinkybė yra teisiškai nereikšminga nagrinėjamu atveju, nes kaip pagrįstai nurodė ieškovė remiantis CK 6.81 straipsniu bendrai laidavę asmenys atsako solidariai. Ieškinys pareikštas atsakovei R. S. kaip solidariai skolininkei. Visos ieškinio atsakovės (tarp jų ir R. S.) yra solidarios skolininkės ir kiekviena jų turi pareigą grąžinti visą skolą, nes kiekvienas solidarusis skolininkas yra laikomas visos prievolės šalimi. R. S. 2010 m sausio 4 d. laidavimo sutartis išimčių nenumato. Todėl teismas dėl šių R. S. nurodytų aplinkybių atskirai nepasisako ir jų nevertina.

15. Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė atsakovių R. S. ir A. M. ginčuose nedalyvauja. Todėl ginčas kilęs tarp atsakovių R. S. ir A. M. dėl dokumentų gavimo siekiant nustatyti skolinių įsipareigojimų apimtį UAB „Avirginida“ (Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-242-377/2024 ieškovės R. S. ieškinys atsakovei UAB „Geranta“ ir partneriai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestas, sprendimas yra įsiteisėjęs, ieškovė jo neskundė), jų nebendravimas, R. S. įspėjimo nevykdymas dėl panaudos sutarties nutraukimo, kiti atsakovių tarpusavio santykiai yra teisiškai nereikšmingos aplinkybės nagrinėjamoje byloje. Todėl teismas taip pat dėl šių aplinkybių atskirai nepasisako ir jų nevertina.

16. Į bylą pateikti 2023 m. gruodžio 31 d. bei 2024 m. vasario 29 d. Skolų suderinimo aktai, taip pat ta aplinkybė, kad atsakovė UAB „Geranta“ ir partneriai, A. M. nesutikimo su ieškiniu argumentų nepateikė, priešingai nei teigia atsakovė R. S., leidžia teigti, kad pradelstos apmokėti yra būtent priede Nr. 14 prie ieškinio įvardintos sąskaitos faktūros, jų nepadengtas jų likutis yra būtent toks, koks nurodytas šiame priede, viskas vyko pagal šalių susitarimą.

17. Atsakovės R S. nurodytos aplinkybės, kad UAB „Geranta“ ir partneriai įsiskolinimas ieškovei nuo 2010 m. (kuomet ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo) ne tik kad nesumažėjo, tačiau ir išaugo nuo 129 642,83 Eur iki 612 737,14 Eur (prieaugis siekia 484 094,31 Eur) ir ieškovė daugiau nei 14 (keturiolika) metų nesiėmė jokių teisinių veiksmų šiam įsiskolinimui išsiieškoti, tokie ieškovės veiksmai (neveikimas) negali būti pagrįsti jokia ekonomine logika, yra atsakovės R. S. nuomonė, kuri nei patvirtina, nei paneigia ieškinio (ne)pagrįstumo.

18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, nesant byloje duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovės nevykdo pareigos prievoles vykdyti tinkamai bei nustatytais terminais ir nesumoka prekių kainos per nustatytą terminą, teismas konstatuoja, kad ieškinys dėl 307 584,32 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai). Remiantis CK 6.81 straipsniu, bendrai laidavę asmenys ieškovei atsako solidariai, todėl iš atsakovių solidariai ieškovei priteistina minėta 307 584,32 Eur suma.

19. Teismui konstatavus, kad atsakovės nevykdo pareigos prievoles vykdyti tinkamai bei nustatytais terminais ir nesumoka prekių kainos per nustatytą terminą, pagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovės privalo atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnis).

20. Ieškovė nurodė, kad didžiąją dalį neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų vėluojama apmokėti daugiau kaip 180 dienų. Pagal Skolos sutarties 2 punktą nustatyta teisė kreditorei (ieškovei) skaičiuoti 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną. Mokėtina delspinigių suma 2024 m. kovo 21 datai už laiku neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras sudaro 9 404,44 Eur. Delspinigių skaičiavimas pateiktas 2024 m. kovo 21 d. buhalterinėje pažymoje (ieškinio 14 priedas). Teismas nenustatė, kad šis delspinigių skaičiavimas būtų atliktas netinkamai, atsakovės dėl šio delspinigių skaičiavimo taip pat konkrečių nesutikimo argumentų nepateikė, todėl konstatuoja, ieškovės reikalavimas dėl 9 404,44 Eur delspinigių solidaraus priteisimo iš atsakovių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).

21. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį bei 3 straipsnio 2 dalį iš atsakovių solidariai priteistinos 12,5proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 3 352,41 Eur žyminis mokestis; 4 170 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti; iš viso 7 522,41 Eur. Prašė šias išlaidas priteisti solidariai iš atsakovių.

23. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė R. S. patyrė 2 470 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

24. Duomenų apie kitų atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

26. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovių, o atsakovės R. S. turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

27. Proceso teisės normose nenustatyta solidarios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos atlyginti ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalias Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad šalys lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų bylinėjimosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą, turi būti priteistos lygiomis dalimis. Tai reiškia, kad dėl visų išlaidų, kurios pagal CPK priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir vykdymo išlaidas, galima tik dalinė atsakomybė esant šalių daugetui, nepaisant to, kad pagrindinė prievolė gali būti ir solidarioji. Esant šiame punkte nurodytai teisminei praktikai iš visų atsakovių (nes atsakovė UAB „Geranta“ ir partneriai, A. M. ieškinio pripažinimo byloje nepateikė) lygiomis dalimis ieškovei priteistina po 2 507,47 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Geranta” ir partneriai, R. S. ir A. M. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avirginida” naudai 307 584,32 Eur skolą, 9 404,44 Eur netesybas ir 12,5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 316 988,76 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos, t. y. 2024 m. kovo 25 d., iki visiško sprendimo įvykdymo.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Avirginida“ iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Geranta“ ir partneriai, R. S. ir A. M. priteisti po 2 507,47 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.