Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1868-590/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-29Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-07-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-11Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-29
Bylos Nr.
e2S-1868-590/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29020-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Atsakovas
Z. V.
Ieškovas
UAB „Žirmūnų būstas“
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1868-590/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29020-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.1.4.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl skolos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl skolos priteisimo. Atsakovę civilinėje byloje atstovavo bei procesinius dokumentus jos vardu teismui teikė Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos vadovas P. M..Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga pripažinta netinkama atsakovės Z. V. atstove ir pašalinta iš dalyvaujančių byloje asmenų, tai pat atsakovei Z. V. nustatytas terminas iki 2018 m. balandžio 27 d. pasirūpinti tinkamu atstovavimu nagrinėjamoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atsakovė Z. V. pateikė teismui įgaliojimą ir atstovavimo sutartį, kuriuo Z. V. suteikė teisę Nacionalinei teisingumo ir gynybos sąjungai ją atstovauti nagrinėjamoje civilinėje byloje.Bylos nagrinėjimo metu iškilo klausimas dėl atsakovės atstovavimo tinkamumo, kadangi pagal naujausią teismų praktiką, asociacijos veiklos sritys yra pernelyg plačios ir sietinos su atstovavimu teisme, o tai negali būti vieninteliu asociacijos tikslu.Atsakovės atstovo P. M. nuomone, atstovavimas laikytinas tinkamu, kadangi Z. V. yra asociacijos narė, bei nurodė teismų nutartis, kuriose asociacija yra pripažįstama tinkama atstove. Pirmosios instancijos teismas su atsakovės atstovo argumentais nesutiko. Pažymėjo, kad nurodytos teismų nutartys nėra naujausios, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo jomis vadovautis. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1086-450/2018, buvo konstatuota, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį, asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, minėtos nuomonės taip pat laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-461-611/2015.Teismas nustatė, kad kartu su atsakovės 2017 m. lapkričio 2 d. pareiškimu peržiūrėti teismo sprendimą už akių pateiktus Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos įstatus, priimtus 2016 m. kovo 23 d. visuotiniame susirinkime, (toliau – Įstatai) vertino Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartyje, nurodydamas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinė kolegija civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑13‑916/2017 pažymėjo, kad Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos atstovavimas teisme nėra ir negali būti pagrindinis asociacijos veiklos tikslas, nors pati asociacija teigė, kad šis tikslas yra tik šalutinis. Teismas nurodė, kad daugelyje Įstatų punktų nurodytas būtent atstovavimas teismuose. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atstovavimo būtinybė atsakovei iškilo būtent dėl jos veiklos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungoje, todėl konstatavo, kad minėtos asociacijos atstovavimas pripažintinas netinkamu ir ji šalintina iš dalyvaujančių byloje asmenų.Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, 290 – 291 straipsniais, pripažino Nacionalinę teisingumo ir gynybos sąjungą netinkama atsakovės Z. V. atstove ir pašalino iš dalyvaujančių byloje asmenų. Taip pat nustatė atsakovei Z. V. terminą iki 2018 m. balandžio 27 d. pasirūpinti tinkamu atstovavimu nagrinėjamoje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė Z. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą.Taip pat atskiruoju skundu atsakovė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su klausimu, ar CPK 56 straipsnio 1 d dalies 6 punktas, tiek, kiek ši teisės norma apriboja vartotojo teisę į asociacijos atstovavimą tais atvejais, kai bylos šalį atstovauja ne advokatas pagal komercinio atstovavimo paslaugų vartojimo sutartį, o kitas teisėtas atstovas – asociacija, kurios įstatuose vartotojų atstovavimas teisme yra skirtas asociacijos tikslams ginti vartotojų teises pasiekti, neprieštarauja:Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmens lygiateisiškumo principui, tiek, kiek CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas riboja atsakovo teisę pasirinkti kitas teisėtas atstovavimo formas, įskaitant atstovavimą per vartotojų teises ginančią asociaciją, kurios įstatuose yra numatytas vartotojų atstovavimas teisme įgyvendinant vartotojų teisių apsaugą ir gynimą, ir kurios nariu yra atsakovas, ir tais atvejais, kai asociacijos steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas vartotojų teisių gynimas ir jų atstovavimas teisme.Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai tiek, tiek atsakovo teisės į asociacijos atstovavimą suvaržymas neatitinka teisėtumo reikalavimo, nes nėra atliktas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat tiek, tiek atsakovo teisės į asociacijos atstovavimą suvaržymas pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą neatitinka teisėto tikslo ir neegzistuoja joks pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo tais atvejais, kai asociacijos steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas vartotojų teisių gynimas ir jų atstovavimas teisme;Konstitucijos 46 straipsnio 5 daliai, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus tiek, tiek CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte iš vartotojų atima teisę rinktis asociacijos teikiamas viešąsias atstovavimo paslaugas, ir vartotojas yra verčiamas pirkti komercines advokatų teikiamas atstovavimo vartojimo paslaugas, ir tais atvejais, kai asociacijos steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas vartotojų teisių gynimas ir jų atstovavimas teisme;Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktui, kuriame nustatyta, kad asociacijos veiklos tikslai, kurie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis, tiek, kiek CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas riboja atsakovo teisę į asociacijos atstovavimą, įgyvendinant visus asociacijos įregistruotų įstatų aiškiai ir išsamiai apibūdintus tikslus, kurių skaičius ir pobūdis nėra ribojamas niekaip kitaip, o tik įstatais;Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsniui, kuriame nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus, tiek, kiek CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas riboja atsakovo teisę į asociacijos atstovavimą ginant asociacijos narius ir jų interesams ir tenkinant kitus viešuosius interesus įgyvendinant visus asociacijos įregistruotų įstatų aiškiai ir išsamiai apibūdintus tikslus, kurių skaičius ir pobūdis nėra ribojamas niekaip kitaip, o tik įstatais, ir tais atvejais, kai asociacijos steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas vartotojų teisių gynimas ir jų atstovavimas teisme.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:atsakovė nurodo, kad klausimas dėl jos atstovavimo buvo išspręstas parengiamojo teismo posėdžio metu, taip pat priimant atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių panaikinimo ir atsiliepimą į ieškinį. Todėl, jos nuomone, nenustačius jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant parengiamąjį teismo posėdį, taip pat priimant atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių panaikinimo ir atsiliepimą į ieškinį, atstovavimo klausimas neturėtų būti keliamas iš naujo, kadangi buvo išspręstas. Teismo rezoliucija priimti prašymą dėl sprendimo už akių panaikinimo, atsiliepimą į ieškinį, taip pat parengiamojo posėdžio metu priimta protokolinė nutartis dėl atstovavimo yra įsiteisėjusi ir neskundžiama, todėl privaloma visiems asmenims, įskaitant patį teismą. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta nuostata reiškia, jog tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip nei instancine tvarka; įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią; resjudicata taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Kadangi atsakovės atstovavimo klausimas buvo išspręstas parengiamojo posėdžio metu, atstovavimo klausimas antrą kartą nėra spręstinas.Atstovavimas byloje vyksta pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusią CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakciją, kuri priimant ieškovo nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo protokolinę nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 negaliojo, o minėtoje byloje ieškovas buvo atstovaujamas pagal 2014 metų įstatus, kurie šiuo metu yra pakeisti, kad atitiktų kasacinio teismo formuojamą praktiką. Šiuos klausimus, atsakovės teigimu, jau įvertino Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-333-262/2017, pripažindamas asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ tinkamumą atstovauti pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusią CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakciją ir asociacijos 2016 metų įstatus. Atsakovės teigimu, analogiškai yra pasisakęs ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-85-466/2016, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-352-566/2017, 2017 m. gegužės 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-4972-734/2017, Lietuvos Apeliacinis Teismas 2016 m. vasario ­25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-314-464/2016 ir Lietuvos Apeliacinis Teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2a-431-407/2015.Atsakovė patvirtino, kad į asociaciją įstojo siekdama apginti savo kaip vartotojos ir buto savininkės teises. Vartotojų teisės gali būti ginamos įvairiais būdais, įskaitant ginčo sprendimą teisme. Tam, kad asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo galėtų ginti savo narių kaip vartotojų teises, ji gali savo nariams atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kai tokio asmens įstatuose nustatyta teisė atstovauti savo nariams yra vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, tai yra, kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešo juridinio asmens veiklos tikslų. Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu.Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės prievolės dydžio už atsakovei nesuteiktas namo priežiūros paslaugas. Atsakovė, priklausydama tam tikrų asmenų – fizinių asmenų, vartotojų ir butų savininkų – grupei, pagrįstai ir teisėtai yra atstovaujama Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos, kurios nare ji yra, kurios teises vartojimo sutarčių, energijos vartojimo, paskirstymo, statinių priežiūros klausimais gina asociacija, nes asociacijos įstatuose išdėstytuose veiklos tiksluose yra numatyta: (Nr. 23) vartotojų teisės, jų apsauga ir gynimas, ir fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose vartotojų teisių klausimais; (Nr. 27) bendrijų, gyventojų, patalpų, žemės ir kito turto ir turtinių teisių savininkų teisių apsauga ir gynimas, ir fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose bendrijų, gyventojų, patalpų, žemės ir kito turto ir turtinių teisių savininkų teisių apsaugos ir gynimo, turto administravimo, priežiūros, eksploatacijos, valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais; (Nr. 53) jungti ir koordinuoti būsto ir kito turto valdymo ir priežiūros paslaugas teikiančių asmenų ir jų asociacijų veiklą; (Nr. 54) atstovauti ir ginti Asociacijos narių, būsto valdymo ir priežiūros paslaugas teikiančių asmenų ir jų asociacijų, taip pat būsto savininkų - vartotojų teises bei teisėtus interesus jų santykiuose su tiekėjais ir kitų paslaugų teikėjais, taip pat valstybinės valdžios, savivaldos institucijose bei teismuose, ginti būsto savininkų - vartotojų viešąjį interesą; (Nr. 55) dalyvauti nagrinėjime ir nagrinėti būsto ir kito turto savininkų - energijos, būsto valdymo bei priežiūros paslaugų, bei kitų paslaugų vartotojų ginčus su tiekėjais bei paslaugų teikėjais, įskaitant ginčus, kurių viena iš šalių (arba abi šalys) yra Asociacijos nariai, nagrinėjant ginčus ginti pažeistas būsto savininkų, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų (toliau - socialinio būsto nuomininkai) teises; (Nr. 56) skatinti būsto ir kito turto savininkų savivaldą, savivaldos organizacijų steigimąsi ir plėtrą, teikti pasiūlymus valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, savivaldybėms ir kitoms įstaigoms bei organizacijoms dėl būsto valdymo ir priežiūros paslaugas teikiančių asmenų veiklos tobulinimo ir kitais klausimais; (Nr. 57) kaupti ir apibendrinti, būsto ir kito turto valdymo ir priežiūros paslaugas teikiančių asmenų ir jų asociacijų patirtį, konsultuoti savo narius klausimais, susijusiais su namo bendrojo naudojimo objektų, bendro turto ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra, eksploatavimu ir tvarkymu; (Nr. 58) analizuoti teisinę bazę, reglamentuojančią būsto ir kito turto valdymo ir priežiūros paslaugas teikiančių asmenų veiklą ir teikti pasiūlymus jos tobulinimui; rengti, dalyvauti rengiant su būstu susijusias programas, įstatymus, kitus teisės aktus, jų projektus; įgyvendinti, dalyvauti įgyvendinant valstybės ir savivaldybių vykdomas būsto ir kito turto modernizacijos ir kitas programas; organizuoti būsto ir kito turto savininkų, bendros nuosavybės valdymo ir priežiūros organizacijų ir įmonių darbuotojų bei kitų asmenų mokymą, kvalifikacijos kėlimą, būsto savininkų švietimą; (Nr. 59) spręsti būsto ir kito turto savininkų, naudotojų ir vartotojų ginčus, tarpininkauti juose, teikti pasiūlymus valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, savivaldybėms ir kitoms įstaigoms bei organizacijoms dėl būsto ir kito turto savininkų, naudotojų ir vartotojų ir kitais klausimais; taip pat rūpintis būsto ir kito turto savininkų, naudotojų ir vartotojų teisių apsauga Lietuvoje ir užsienyje, rengti pasiūlymus dėl norminių aktų, reglamentuojančių būsto ir kito turto savininkų, naudotojų ir vartotojų teises, tobulinimo, tai pat siekti nuoseklaus galiojančių įstatymų įgyvendinimo visomis teisėtomis priemonėmis; (Nr. 60) bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos giminingomis ir kitomis asociacijomis, su kuriomis sieja bendrų klausimų sprendimai; rengti metodines rekomendacijas būsto ir kito turto valdymo ir priežiūros paslaugas teikiančių asmenų veiklos klausimais ir konsultuoti naujai besikuriančius būsto ir kito turto valdymo ir priežiūros darinius jų steigimo klausimais. Tai yra konkretūs asociacijos tikslai – ginti ne visų į ją įstojusių asmenų, o būtent vartotojų ir butų savininkų teises, ir ne visais klausimais, tik tais, kurie yra susiję su asociacijos tikslais ginti ir atstovauti fizinius asmenis, priklausančius vartotojų ir buto savininkų grupei, vartotojų teisių apsaugos, būsto administravimo, priežiūros, eksploatacijos, valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais. Atsakovės teigimu Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 11 straipsnis neriboja asociacijos tikslų skaičiaus ir jų turinio, tik reikalauja, kad asociacijos tikslai būtų aiškiai išdėstyti įstatuose, kurie turi būti patvirtinti notaro ir įregistruoti viešame registre. Visus šiuos reikalavimus atsakovę atstovaujanti asociacija atitinka.Atsakovė nurodo, kad pagal Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos įstatus pagrindinis tikslas yra vartotojų teisių gynimas, o pagalbinis tikslas yra vartotojų atstovavimas teismuose įgyvendinant asociacijos pagrindinį tikslą ginti savo narių pažeistas vartotojų teises. Atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio l dalies 6 punkto turinį ir pirmiau aptartus motyvus, asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurios pagrindinis tikslas yra ginti vartotoju teises, o pagalbinis tikslas yra atstovauti savo narius teismuose, yra laikoma tinkamu atstovu, turinčiu teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio l dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme yra pagalbinis tikslas, skirtas kitiems asociacijos pagrindiniams tikslams pasiekti, o tikslai yra vertinami tik pagal įstatus, kuriuose nurodomi pagrindiniai tikslai ir jiems pasiekti skirti pagalbiniai tikslai.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pripažino Nacionalinę teisingumo ir gynybos sąjungą netinkama atsakovės Z. V. atstove ir pašalino iš dalyvaujančių byloje asmenų. Taip pat nustatė atsakovei Z. V. terminą iki 2018 m. balandžio 27 d. pasirūpinti tinkamu atstovavimu nagrinėjamoje byloje.Teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismui 2017 m. birželio 30 d. patikslintu ieškiniu ieškovė UAB „Žirmūnų būstas“, atsižvelgdama į aplinkybes, kad UAB ,,Žirmūnų būstas“ suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso butas taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 4.84 straipsnio 9 dalis), prašė iš atsakovės Z. V. priteisti 1 867,77 Eur skolos UAB „Žirmūnų būstas“ naudai, 5 % (penkis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė Z. V. kartu su 2017 m. lapkričio 2 d. prašymu peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą už akių, kuriuo nuspręsta priteisti iš atsakovės Z. V. 1 867,77 eurų skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1 867,77 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 103,71 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Žirmūnų būstas“ naudai, pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė 2016 birželio 15 d. įgaliojimą ir atstovavimo sutartį, kuriuo Z. V. suteikė teisę asociacijai ,,Nacionalinei teisingumo ir gynybos sąjunga“ ją atstovauti nagrinėjamoje civilinėje byloje, taip pat atsakovės Z. V. 2016 m. liepos 28 d. prašymą priimti į asociaciją ,, Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“.

CPK (redakcija galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Vėlesnėje CPK redakcijoje, galiojusioje nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., fizinio asmens atstovavimo, kai jį atstovauja asociacija, teisiniai santykiai CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte reglamentuojami analogiškai. Tai yra, aptartoje normoje nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).Pagal pirmosios instancijos teismui pateiktus asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ įstatų (toliau – įstatai), kurie buvo priimti 2016 m. kovo 23 d. visuotiniame susirinkime, II skyrių ,,Asociacijos veiklos tikslai, sritys ir rūšys“ 1–27 punktus, 54 punktą, asociacijos veiklos tikslais įtvirtintas fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose įstatų minėtuose punktuose įtvirtintais teisiniais klausimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-10144-466/2018 66-76 lapai). Įstatų 54 punkte nustatyta, kad asociacijos veiklos tikslu yra atstovauto ir ginti asociacijos narių, būsto valdymo, būsto valdymo ir priežiūros paslaugas teikiančių asmenų ir jų asociacijų, tai papt būsto savininkų – vartotojų teises bei teisėtus interesus jų santykiuose su tiekėjais ir kitų paslaugų teikėjais, tai pat valstybinės valdžios, savivaldos institucijose bei teismuose, ginti būsto savininkų – vartotojų viešąjį interesą. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį, asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-461-611/2015). Taip pat, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LITEKO duomenimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 8 d. protokoline nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 pasisakė konkrečiai dėl asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga” teisės būti atstovu teisme. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad teismų praktika, analizuojant ir sprendžiant dėl asociacijų teisės būti atstovais, yra pradėta formuoti ir formuojama ta linkme, jog tam, kad asociacija galėtų būti tinkamu atstovu procese jos veiklos sritis turi būti būtent ta, iš kurios kilę ginčai nagrinėjami teismuose. Taip pat išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad dvejose 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra nusprendęs, kad asociacija ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga” nėra tinkamas atstovas, kadangi nėra aišku, kokia jos vykdoma veikla, o jos tikslai yra be galo platūs. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pakartojo, kad atstovavimas teisme nėra ir negali būti pagrindiniu asociacijos veiklos tikslu. Asociacijos veiklos tikslas yra tenkinti apibrėžtus viešuosius interesus ir, jeigu iš tų viešųjų interesų kyla ginčas, tik tada kyla galimybė atstovauti šalį teismuose.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors minėtose kasacinio teismo bylose buvo vertinami ankstesni asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ įstatai, tačiau, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, įvertinus byloje esančius, aptartus 2016 m. kovo 23 d. visuotiniame susirinkime priimtus asociacijos įstatus, matyti, kad asociacijos teisių atstovauti teismuose spektras išlieka ypatingai platus (įstatų 1–27 ir 54 punktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje Nr. 3P-1518/2016, priimtoje civilinėje byloje Nr, 3K-3-454-969/2016, nurodė, kad iš asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos 2016 m. kovo 23 d. visuotiniame susirinkime priimtų įstatų nėra aišku, kokia jos vykdoma veikla, nes jos tikslas ir skatinti būsto ir kito turto savininkų savivaldą, spręsti šeimų ginčus, rengti šaudymo varžybas, ir skatinti jūrinės kultūros plėtrą, palankią verslui aplinką, gyventojų užimtumą, ir rūpintis autorinių ir gretutinių teisių apsauga ir t. t. Iš 78 įvardintų asociacijos tikslų pagrindinis ir esminis yra fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose. Tai atsispindi ir asociacijos pavadinime. Tuo tarpu visi kiti, su švietimu, pagalba, renginių organizavimu ir pan. susiję tikslai, vertintini kaip pagalbiniai, nes iš esmės nėra tarpusavyje susiję ir atlieka daugiau pagalbinę pagrindinio tikslo – teisinio konsultavimo, gynimo ir atstovavimo įgyvendinimo funkciją. Teismas pripažįsta, jog aptarti kasacinio teismo išaiškinimai paneigia atskirajame skunde nurodytus teiginius, kad teisinio konsultavimo, gynimo ir atstovavimo tikslai yra tik pagalbiniai asociacijos tikslai.Atsakovė atskirąjį skundą taip pat grindžia kitų teismų praktika, iš kurios matyti, kad asociacijoms ne kartą buvo leista būti atstovais teismuose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi, tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką. Be to, kaip savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, taikant teismo precedentą būtina atsižvelgti į eilę reikšmingų aplinkybių, tarp jų precedento sukūrimo laiką, precedento argumentacijos įtikinamumą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartą kasacinio teismo praktiką ir remdamasis nustatyta aplinkybe, kad atsakovės Z. V. atstovavimas teisme nekyla iš ją atstovauti siekiančios asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, todėl teismo nuomone, minėta asociacija negali būti laikoma tinkamu ieškovės atstovu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria asociacija ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga” pripažinta netinkama atsakovės Z. V. atstove ir pašalinta iš dalyvaujančių byloje asmenų, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atskiruoju skundu tai pat prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą reglamentuoja CPK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymus. Vadinasi, pareiga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu ar konkretaus procesinio klausimo sprendimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl ginčo proceso teisės normų konstitucingumo nekyla, todėl tenkinti prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atsakovės Z. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vidas Stankevičius