Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Sauliui Šukiui, D. B., atsakovui S. L. S., trečiajam asmeniui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo 34‑osios gyvenamojo namo statybos bendrijos ieškinį atsakovui S. L. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje J. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Kaip nurodė ieškovas, 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos administruojamame name (duomenys neskelbtini), yra taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 3. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) 2012-05-03 absoliučia balsų dauguma pritarė metodo Nr. 3 taikymui (13,14 b.l., 1 tomas). Todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovui susidariusią skolą už papildomą šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-04-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1591-798/2014 atmetė ieškovų A. Š., E. F. ir A. D. ieškinį atsakovams UAB „Vilniaus energija“, 34-oji gyvenamojo namo statybos bendrijai, bei dalyvaujant trečiajam asmeniui Valstybinei kainų ir energetikos komisijai bei išvadą teikiančiai institucijai Vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Toje byloje ieškovai prašė: 1) pripažinti, kad bendrijos su šilumos tiekėju SP UAB „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ 1999-11-09 sudaryta šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartis Nr. 60159 ieškovų atžvilgiu yra nesąžininga ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento; 2) tenkinus pirmą reikalavimą, pripažinti, kad ieškovų ir jų butams šilumos energiją tiekiančių įmonių santykius reglamentuoja karšto vandens bei šilumos tiekimo ir vartojimo sutartys pagal standartines sąlygas nuo ieškovų butų įsigijimo; 3) pripažinti bendrijos 2012-05-03 nutarimą dėl šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 pasirinkimo negaliojančiu ieškovų atžvilgiu; 4) įpareigoti Vilniaus energiją tiesiogiai sudaryti su ieškovais šilumos tiekimo, vartojimo ir apmokėjimo sutartį, pagal kurią ieškovai galėtų tiesiogiai atsiskaityti už jų butų šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas. Apygardos teismas pripažino, kad ilgamečiai konkliudentiniai veiksmai rodo statybos bendrijos pareigą surinkti mokesčius už tiektą šilumos energiją ir atsiskaityti su atsakovu UAB „Vilniaus energija“, ir tai atitiko ieškovų ir atsakovų, taip pat ir bendrijos narių valią bei interesus. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2012-05-03 protokole nurodyta, jog šis metodas buvo pasirinktas savininkų balsų dauguma. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-06-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-363-370/2015 Vilniaus apygardos teismo 2014-04-22 sprendimą palikos nepakeistą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad nesutinka su apeliantų pozicija, jog daugiabučio namo statybos bendrijai negali būti taikomas DNSB įstatymas ir, kad tokia bendrija neturi teisės sudaryti sutarčių dėl šilumos tiekimo ieškovų butams. 34-oji gyvenamojo namo statybos bendrija iš esmės veikia kaip daugiabučio namo savininkų bendrija pagal DNSBĮ, o bylos aplinkybės patvirtina, kad faktiškai tokiu teisiniu statusu bendrija veikė nuo jos įsteigimo. Bendrijos narių ir kitų pastato patalpų savininkų 2011-02-15 susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl tinklų perdavimo administruoti Vilniaus energijai ir balsų dauguma buvo nuspręsta neperduoti Vilniaus energijai komunalinių mokesčių skaičiavimo už šilumą ir karštą vandenį. Pažymėtina, kad už tokį sprendimą balsavo ir ieškovai. Ieškovai neįvertino aplinkybės, jog gyvena daugiabučiame name, kuriame turi būti atsižvelgiama į visų gyventojų interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-25 nutartimi atrankos kolegija byloje Nr. 3P ‑1917/2015 atsisakė priimti ieškovų A. Š., E. F. ir A. D. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-18 nutarties peržiūrėjimo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 str. 1 d. numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. 34-oji gyvenamojo namo statybos bendrija ne viename bendrijos narių susirinkime priėmė nutarimus kaupti lėšas namo remontui. Tą patvirtina 34-osios GNSB 2008-11-15 bei 2011-02-18 valdybos nutarimai, 2012-02-28 bei 2012-06-14 34-osios GNSB gyventojų susirinkimų protokolai. Ieškovas 2012-09-06 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 120906/S-01-VLN dėl fasado apdailos darbų atlikimo, t.y. Sutartį, pagal kurią su rangovu turėjo būti atsiskaitoma iš surinktų kaupiamųjų lėšų (38-48 b.l., 1 tomas). Remiantis CK 4.82 str. 4 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Kadangi dauguma butų savininkų pritarė šių lėšų rinkimui ir jos yra susiję su privalomaisiais statinio priežiūros reikalavimais, ieškovas turi pagrindą reikalauti iš atsakovo mokėti įmokas namo priežiūrai ar atnaujinimui. Atsakovas nurodė eilę argumentų apie pažeidimus statant namą (duomenys neskelbtini), apie neatitikimus statybos norminių aktų bei statinių kokybės reikalavimams, apie didelę kainą, kurią turėjo sumokėti atsakovas už nekokybišką butą ir pan. Teigtina, kad atsakovo argumentai nesusiję su ginču, nes vykdydama namo administravimą 34-oji GNSB turi vykdyti sudarytas sutartis su paslaugų teikėjais, vykdyti visas būtinas funkcijas, kad užtikrinti namo privalomuosius statinio priežiūros bei kitus su tuo susijusius reikalavimus.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13962-864/2014 atmetė ieškovų A. Š., E. F. ir S. L. S. ieškinį, kuriuo ieškovai prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 213-04-29 sprendimą Nr. A51-49507-(3.3.10.2-EM4) ir 2013-03-01 sprendimą Nr. A51-25001-(3.3.10.2-EM4) kaip neteisėtus ir nepagrįstus; 2) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti veiksmus – daugiabučiam namui, adresu (duomenys neskelbtini), skirti administratorių, nes namo bendraturčiai nėra iki šiol sudarę jungtinės veiklos sutarties ir nėra įsteigta daugiabučio namo butų savininkų bendrija; 3) įpareigoti atsakovę 34-ąją daugiabučio namo statybos bendriją 100 procentų užbaigti namo statybą surašant ir įregistruojant viešame registre statybos užbaigimo aktą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas nurodė, kad civiliniams santykiams, susiklosčiusiems tarp bendrijos ir namo gyventojų taikytinos taip pat ir DNSB įstatymo normos, kurių pagrindu gali būti nustatinėjamos ir šalių teisės bei pareigos tokio pobūdžio civiliniuose teisiniuose santykiuose. 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos įstatai, įregistruoti 2013-07-16 Juridinių asmenų registre, patvirtina, kad 34-oji GNSB šiuo metu valdo, naudoja ir prižiūri namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektus. Šiuose įstatuose, kurie nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti, nurodytas bendrijos tikslas – įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. Teismas padarė išvadą, jog tarp ginčo šalių yra atsiradę bendro naudojimo patalpų administravimo paslaugos teisiniai santykiai. Bendrijai vykdant šiuo metu namo administratoriaus funkcijas paties namo gyventojų sutikimu, savaime namo administratorius negali būti laikomas neteisėtu ir lemiančiu namo gyventojų, įskaitant ieškovų, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atsiradimą. Gyvenamųjų namų statybos bendrija yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis jos narius aprūpinti butais. Šiam tikslui pasiekti kaupiamos ir naudojamos statytojų lėšos. Ieškovams, tarp kurių buvo ir S. L. S., teisės ir pareigos į bendrijos statomas patalpas atsirado ne bendrijos narystės, bet sudarytų sutarčių su bendrija pagrindu. Vilniaus apygardos teismas 2015-10-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1931-590/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimą paliko nepakeistą. Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad daugiabučio namo statybos bendrijai negali būti taikomas DNSB įstatymo nuostatos ir kad 34-oji daugiabučio namo savininkų bendrija neturi teisės valdyti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų. 34-oji daugiabučio namo savininkų bendrija pagal bendrijos įstatus veikia kaip daugiabučio namo savininkų bendrija pagal DNSB įstatymą. Dėl nurodyto teismas šioje byloje atmeta visus atsakovo S. L. S. argumentus teigiant, jog 34-oji GNSB neteisėtai administruoja namo (duomenys neskelbtini), bendrąją dalinę nuosavybę.

Ieškovas 34-oji GNSB žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra daugiabutis namas, valdo ir naudoja valstybinės žemės nuomos pagrindu (9 b.l., 1 tomas). Ieškovas pateikė mokėjimo pavedimus, kad atsakovo skolos susidarymo laikotarpiu (2008-2012 m.) mokėjo savivaldybei valstybinės žemės nuomos mokestį (53-58 b.l., 1 tomas), todėl turi teisę reikalauti, kad atsakovas padengtų dalį, apskaičiuotą proporcingai atsakovui priklausančiai name (duomenys neskelbtini), nuosavybės daliai.

Laikotarpiu, per kurį susidarė skolą, atsakovas nepilnai apmokėdavo ieškovo išrašytas sąskaitas. Atlikdamas mokėjimus atsakovas nenurodydavo mokėjimo paskirties, t. y. nenurodydavo, ar sumoka už konkrečią paslaugą (as), ar sumoka tam tikrą skolą ar jos dalį. Todėl ieškovas, įskaitydamas atsakovo įmokas pagrįstai vadovavosi CK 6.55 str. 2d. nuostatomis ir pirmiausia įskaitydavo seniausių skolų sumas, kurių mokėjimo terminas buvo suėjęs (215-218 b.l., 1 tomas).

CK 4.82 str. 3 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi apmokėti administravimo išlaidas (CK 4.84 str. 4 d.). Pripažintina, kad atsakovo prievolė mokėti už paslaugas kyla iš įstatymo ir atsakovas proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tai, kad atsakovas nėra 34-osios GNSB narys, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.76 str.), kai tai susiję su būtinais statinio priežiūros, eksploatavimo reikalavimais.

Skolininkas laikomas praleidusiu terminą, jeigu jis prievolės neįvykdo per nustatytą terminą (CK 6.260 str. 1 d.). Remiantis CK 6.261 str. praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos patikslintame ieškinyje iki jo pateikimo dienos nurodytos 173,64 Lt (50,29 Eur) materialiosios palūkanos už piniginės prievolės termino praleidimą (160‑163, 218 b.l., 1 tomas).

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteistina 2 075,25 Lt (601,03 Eur) skola ir 173,64 Lt (50,29 Eur) materialiosios palūkanos, iš viso 2 248,89 Lt (651,32 Eur) skola ieškovo naudai.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (143 b.l., 1 tomas) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovui teismo 2013-01-30 nutartimi buvo grąžintas sumokėtas 72 Lt (20,85 Eur) žyminis mokestis (165, 169 b.l., 1 tomas), todėl jo paskirstymo šalims klausimas nespręstinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau - CPK) 93 str. 1 d., 98 str. 1d., iš atsakovo ieškovui priteistinos 475,82 eurų atstovavimo išlaidos (56-62 b.l., 2 tomas). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92, 96 str.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 651,32 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (651,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 475,82 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos, į. k. 124803446, naudai.

Priteisti iš atsakovo S. L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 8,44 eurų pašto išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas