- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-26
- Bylos Nr.
- e2-10144-466/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29020-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Atsakovas
- Z. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“
- Advokatai
- Rimvydas Rakauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žirmūnų būstas“ prašė teismo priteisti iš atsakovės Z. V. 1 867,77 eurų skolą už bendros dalinės nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2017-05-31, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-20 sprendimu už akių UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinys buvo pilnai patenkintas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-13 nutartimi dėl būtinumo užtikrinti atsakovės procesines teises buvo patenkintas atsakovės Z. V. prašymas peržiūrėti teismo 2017-10-20 sprendimą už akių, jis buvo panaikintas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Skirtumas tarp ieškovės priskaičiuotų ir atsakovės sumokėtų mokesčių yra 770,06 Eur. Šią sumą atsakovė padengė 2017 m. vasario mėn. sumokėjusi 965,04 Eur. Likusiam laikotarpiui nuo 2013-12-01 iki 2015-08-10 atsakovė prašė taikyti 3 metų ieškinio senatį. Atsakovė teigė, kad ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, nes ieškovė turėjo reikalauti ne priteisti skolą, o atlyginti nuostolius, kurie susidarė ieškovei sumokėjus už atsakovei suteiktas paslaugas paslaugų teikėjams. Atsakovei nėra žinomos faktinės ieškovės išlaidos už bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir komunalines paslaugas, todėl atsakovė teigė, jog ieškovė atsakovės skolą apskaičiavo neatsižvelgusi į savo faktines išlaidas. Atsakovės teigimu, byloje nėra įrodymų, kad butų savininkai būtų priėmę sprendimus dėl ieškovės nurodytų darbų ir, kad tie darbai buvo būtini pagal privalomuosius statinio priežiūros reikalavimus. Nesant darbų atlikimo privalomumo atsakovė neprivalo mokėti už darbus, kuriems atlikti nėra davusi savo sutikimo. Pagal atsakovę, ieškovė iki 2012-07-20 nebuvo sudariusi tikslaus administruojamo turto aprašo, todėl neįmanoma nustatyti, ar ieškovės suteiktos paslaugos tikrai buvo skirtos bendrojo naudojimo objektams išlaikyti. Ieškovė savavališkai nustatė administravimo mokestį tarifą daugindama iš savininkams priklausančių patalpų ploto. Ieškovė nepateikė defektinių aktų ir įrodymų, kad klausimai dėl bendrojo naudojimo objektų remonto buvo svarstomi savininkų susirinkimuose. Atsakovė prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties ieškovės reikalavimui nurodydama, jog senatis ieškovės reikalavimams laikotarpiui nuo 2013-12-01 iki 2015-08-10 suėjo 2017-08-10. Atsakovė teigė, kad ieškovės atstovė K. K. neturėjo teisės pareikšti ieškinį. Taip pat prašė nepriteisti iš atsakovės ieškovės išlaidų, patirtų dėl advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ teiktų teisinių paslaugų.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė Z. V. nurodė, jog UAB „Žirmūnų būstas“ iš viso neturi teisės administruoti namo bendros dalinės nuosavybės name (duomenys neskelbtini). Atsakovė paaiškino, kad ji savo nuožiūra nuspręsdavo, kiek mokėti ieškovei arba iš viso nemokėdavo už paslaugas, nes ieškovės darbuotojai neteikė paaiškinimų į atsakovės paklausimus dėl galimai netinkamos paslaugų kokybės. Atsakovės teigimu, namo gyventojai nepriėmė sprendimo dėl lifto keitimo, o vykdant lifto keitimą jis buvo pakeistas ne į naują, bet į naudotą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei Z. V. nuosavybės teise priklauso 63,94 kv m bendrojo ploto butas adresu (duomenys neskelbtini) (e.c.b. I tomas, 5 b.l.).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-20 įsakymo Nr. 30-2551 pagrindu ieškovė UAB „Žirmūnų būstas“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė ir skolos susidarymo laikotarpiu teikė šių objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas. Pažymėtina, kad ieškovės pavadinimas anksčiau buvo UAB „Šnipiškių ūkis“, kuris 2012-02-06 vienintelio akcininko sprendimu buvo pakeistas į UAB „Žirmūnų būstas“. Atsakovė teigė, kad UAB „Žirmūnų būstas“ neturi teisės administruoti namo (duomenys neskelbtini), tačiau savo argumento neįrodė. Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-20 įsakymas Nr. 30-2551 ne kartą buvo keičiamas, tačiau namas (duomenys neskelbtini), nebuvo išbrauktas iš UAB „Žirmūnų būstas“ administruojamų namų sąrašo. Galiojant 2012-12-20 įsakymui Nr. 30-2551 nėra jokio pagrindo laikyti neteisėtu ieškovės vykdytą namo (duomenys neskelbtini), administravimą skolos susidarymo laikotarpiu. Atsakovė ginčijo ieškinį ir kitus procesinius dokumentus į šią bylą teikusios ieškovės UAB „Žirmūnų būstas“ atstovės K. K. įgaliojimus. Tačiau ieškovė pateikė į bylą 2017-03-01 darbo sutartį Nr. ZBDS-097/17, kurios 1.2 papunktyje ir 2 punkte nurodyta. jog K. K. priima dirbti į teisininkės pareigas neterminuotai (e.c.b IV tomas, 107-109 b.l.)
Atsakovė už eksploatacines ir komunalines paslaugas tinkamai nemokėjo, dėl ko susidarė atsakovės skola. Iš pateiktos pažymos apie mokesčių už komunalines paslaugas paskaičiavimus ir mokėjimus matyti, kad už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2017-05-31 susidarė Z. V. 1 867,77 eurų skola. Skolų valdymo ataskaitoje ir A. V. sąskaitų suvestinėje nurodyta, kad per skolos susidarymo laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. Z. V. už paslaugas iš dalies mokėjo iki 2015 m. vasario mėn., po to 2017 m. vasario mėn. sumokėjo vienkartinę 965,04 Eur sumą ir vėliau iki 2017 m. birželio mėn. jokių įmokų neatliko( e.c.b I tomas, 7 b.l.). Teismo posėdžio metu ieškovė iš esmės neigė, kad atliko 965,04 Eur mokėjimą ieškovei bei nurodė, jog 965,04 Eur sumą greičiausiai pervedė antstolis išieškant skolą iš Z. V. pagal kitą teismo sprendimą. Šią atsakovės nurodytą aplinkybę teismas pripažįsta labai tikėtina, nes atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nustojo mokėti ieškovei po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1076-129/2015 iš Z. V. UAB „Žirmūnų būstas“ naudai buvo priteista 932,35 Eur skolos už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2013-09-30, o Vilniaus apygardos teismo 2016-04-29 nutartimi apylinkės teismo sprendimas pakeistas tik bylinėjimosi išlaidų dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-18 sprendimu iš atsakovės buvo priteistos 92,10 Eur bylinėjimosi išlaidos, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016-04-29 nutartimi 2015-03-18 sprendimą pakeitė panaikindamas sprendimo dalį, kuria iš Z. V. buvo priteista 73,59 Eur bylinėjimosi už UAB „Skolos LT“ suteiktas paslaugas. Todėl vertinant priteistą 932,35 Eur skolos sumą, priteistų 18,51 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ir tai, jog buvo priteistos 5 procentų procesinės metinės palūkanos, labai tikėtina, jog 965,04 Eur suma buvo pervesta vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-18 sprendimą. Dėl nurodyto teigtina, kad atsakovė Z. V. nuo 2015 m. kovo mėn. iš viso nemokėjo ieškovei už paslaugas, o 965,04 Eur suma, kaip paaiškino ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu, buvo įskaityta ankstesnei atsakovės skolai padengti (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.55 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad ir iki 2015 m. kovo mėn. atsakovė mokėjo už paslaugas ne tokias sumas, kokias jai apskaičiuodavo UAB „Žirmūnų būstas“. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ji nesutiko mokėti už visas paslaugas, kiek tai susiję su lifto aptarnavimu, atsakovė teigė, jog UAB „Žirmūnų būstas“ nepateikė tinkamai įformintų dokumentų, kurie patvirtintų ieškovės iniciatyva atliktų namo (duomenys neskelbtini), priežiūros ar remonto darbų patį faktą, darbų tikslingumą bei pagrįstumą. Pagal bendrą atsakovės poziciją į ieškinio reikalavimus laikytina, jog atsakovės nuomone, ieškovė iš viso atsakovei paslaugų nesuteikė.
Paslaugų teikimo faktui patvirtinti ieškovė pateikė 2012-03-01 Sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr.KJ-12-041 UAB „Ecoservice“, kurios 1 priede nurodytos komunalinių atliekų tvarkymo sąlygos, 2 priede nurodyta konteinerių vertė, o Sutarties 3 priede, kuris keistas Susitarimu Nr. 2, nurodytos konteinerių stovėjimo vietos ir sąraše yra namas (duomenys neskelbtini) (e.c.b. III tomas, 18 - 45 b.l.). Ieškovė 2007-12-22 sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ dėl elektros energijos tiekimo ieškovės administruojamų namų bendrojo naudojimo patalpoms ir lifto įrenginiams ir ieškovės administruojamų namų sąrašo 310 ir 311 punktuose įrašytas namas (duomenys neskelbtini) (e.c.b. III tomas, 68 - 80b.l.). Taip pat ieškovė 2010-08-30 sudarė Sutartį Nr. 10-08-129 su UAB „City Service“ dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų nuolatinės techninės priežiūros, kurios priedo Nr. 2 sąrašo 95 punkte nurodytas namas (duomenys neskelbtini), ir 2010-08-30 sutartį Nr. 10-08-129 su UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros, kurios priedo Nr. 2 sąrašo 110 punkte nurodytas namas (duomenys neskelbtini). 2010-08-30 susitarimu teises ir pareigas pagal Sutartį dėl paslaugų teikimo perėmė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“. Taip pat ieškovė 2010-08-30 sudarė Sutartį Nr. 10-08-130 su UAB „Mano būstas“ dėl bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugų teikimo (e.c.b. III tomas, 133 - 186 b.l.). Ieškovė pateikė minėtų paslaugų teikėjų išrašytas sąskaitas, atliktų darbų aktus atsakovės skolos susidarymo laikotarpiu bei įrodymus apie mokėjimus paslaugų teikėjams UAB „Baltijos liftai“, UAB „Ecoservice“, AB „Lesto“, UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, UAB „Mano būstas“ (e.c.b. I tomas, 167- 174 b.l., II tomas, 1-66 b.l.,). Teigti, kad ieškovė neatsiskaitė su paslaugų teikėjais, nėra jokio pagrindo.
Atsakovės argumentai, kad ieškovė savo iniciatyva name (duomenys neskelbtini), pakeitė liftą, be to dar įrengė ne naują, o naudotą, neparemti jokiais įrodymais. Ieškovės pateiktas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo 2013-03-05 protokolas Nr. ŽB-26-53 (e.c.b. III tomas, 2 b.l.) leidžia teigti, jog iš gauto 21 biuletenio 20 savininkų pritarė naujo lifto name įrengimui ir tik vienas buvo „prieš“, t.y. patalpų savininkų dauguma pritarė lifto pakeitimui - naujo lifto įrengimui. Ieškovė lifto įrengimo darbams atlikti pasirinko UAB „Baltijos liftai“, kuri pasiūlymuose nurodė ilgiausią garantinio aptarnavimo terminą ir nurodė geriausias atsiskaitymo per terminą (36 mėn.) sąlygas. Ieškovė pateikė 2010-11-30 Liftų techninės priežiūros ir saugaus naudojimo sutartį Nr.10-12-18, sudarytą su UAB „Baltijos liftai“ dėl liftų techninės priežiūros. Nr. 1 sutarties priedo 105 punkte yra įrašytas namas Rinktinės g., 51, Vilniuje (e.c.b. III tomas, 4 - 17 b.l.).
Teismo nuomone, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2013-11-06 pažyma Nr. (1)PP-2576 apie įrenginio įregistravimą potencialai pavojingų įrenginių registre (e.c.b. I tomas, 175) nepatvirtina aplinkybės, kad UAB „Žirmūnų būstas“ yra lifto name (duomenys neskelbtini), savininkas.
Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžiama potencialiai pavojingo įrenginio savininko sąvoka, kad tai juridinis ar fizinis asmuo, kuriam įrenginys priklauso nuosavybės teise, arba įrenginio valdytojas, kuris valdo, naudoja įrenginį bei juo disponuoja turto patikėjimo teise. Lifto savininko funkcijas, numatytas Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, vykdo šiuo įstatymu apibrėžtas įrenginio savininkas, kuris, pagal šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, savo funkcijų dalį, susijusią su įrenginio priežiūra ar jo registravimu, gali perduoti kitam juridiniam asmeniui. Jeigu liftas įrengtas daugiau nei vienam savininkui priklausančiame gyvenamajame name ar visuomeninės paskirties pastate, minėtas lifto savininko funkcijas, vadovaujantis „Liftų naudojimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-02-24 įsakymu Nr. A 1-61 „Dėl Liftų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 9.l, 9.2 ir 9.3 papunkčiais, vykdo: 1) bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdybos pirmininkas, kai įsteigta butų ir kitų patalpų savininkų bendrija; 2) kai neįsteigta (likviduota) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba nesudaryta (nutraukta) jungtinės veiklos sutartis – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius arba licencijuota įmonė, atliekanti nuolatinę liftų prižiūrą; 3) vienas iš savininkų, gavęs kitų savininkų įgaliojimą. Namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai neįsteigė bendrijos, neįgaliojo nei vieno savininko vykdyti lifto savininko funkcijas, todėl lifto savininku buvo nurodytas namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Teigtina, kad liftas yra priskiriamas kitokiai įrangai, butų ir kitų patalpų savininkams priklausančiai bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). UAB „Žirmūnų būstas“ formaliai 2013-11-06 pažymoje buvo įrašytas kaip lifto savininkas pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo ir Liftų naudojimo taisyklių nuostatas, nors faktiškai UAB „Žirmūnų būstas“ laikytina šio įrenginio valdytoja, kuri turėjo teisę pasirinkti nuolatinės lifto priežiūros organizavimo būdą – atlikti nuolatinę priežiūrą savo jėgomis arba nuolatinės priežiūros vykdymą bei kitas funkcijas perduoti licencijuotai įmonei, įsipareigojančiai atlikti šiuos darbus pagal sutartį, sudaromą tiesiogiai (be tarpininkų) su liftų savininku (Liftų naudojimo taisyklių 10 punktas). Ta situacija nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė neorganizavo lifto name (duomenys neskelbtini), - bendrosios nuosavybės objekto, priežiūros. Todėl yra nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ji neprivalo mokėti už lifto techninę priežiūrą, liftui tiekiamą elektros energiją ir lifto amortizaciją.
Atsakovė iš esmės nepagrindė argumento, kodėl ieškovė, atsakovės nuomone, neteisingai nustatė administravimo mokesčio dydį, kuris sudaro 0,0359 Eur be PVM ir nustatant mokėtiną sumą tarifas dauginamas iš ieškovės nuosavybės teise turimo ploto 63,94 kv m. Todėl nėra jokio pagrindo atsakovei nemokėti apskaičiuoto administravimo mokesčio, kurio dydis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo nustatytas 0,15 Lt (0,0434 Eur) su PVM už vieną kv m.
Atsakovė nesutikdama mokėti už namo techninės priežiūros paslaugas iš esmės nesutikimą grindė tuo, kad ieškovė nepateikė tinkamai įformintų dokumentų apie namo būklės kasmetines apžiūras, tinkamų defektavimo aktų ir tinkamai įformintų darbų perdavimo – priėmimo aktų.
Ieškovė pateikė statinio apžiūros aktus, defektavimo aktus, lokalines sąmatas apie tai, kad ne kartą buvo nustatytas namo tarpblokinių siūlių nesandarumas, nustatyti stogo įrangos ir elementų defektai, vamzdynų defektai, elektros instaliacijos, tarp to ir skydinės trūkumai ir pan. laikotarpiu nuo 2013-09-13 iki 2016-10-13. Nėra jokio pagrindo laikyti negaliojančiais ieškovės pateiktus aktus ir kitus dokumentus, kuriuose nurodytos jų sudarymo datos ir numeriai. Atkreiptinas dėmesys, kad dokumentai yra perkeliami į elektroninę sistemą, kurioje nebūtinai turi matytis dokumentus parengusių asmenų parašai.
Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 (Aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymo Nr. D1-1067, 20-03-25 įsakymo Nr. D1-219 redakcijos) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 4.1 p. nurodyta, jog privalomieji darbai, tai daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbai ar jų kompleksas, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti esminius statinių reikalavimus. Reglamento IV skyrius numato privalomųjų reikalavimų išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, visumą. Pagal Reglamento V skyriaus 7.1 papunktį privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais). Gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant šias apžiūras, stebėjimus ir tyrinėjimus, t. y. atliekant nuolatinius ir periodinius stebėjimus, specializuotas apžiūras (9 punktas). Reglamento priedo (2011-11-18 d. įsakymo Nr. D1-888 redakcija) 1 punkte nurodyta, kad daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami nuolatiniai daugiabučio namo (toliau – Namas) techninės priežiūros darbai ir organizacinės priemonės, t. y. namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinis stebėjimas (ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį), kasmetinės apžiūros, gyventojų pareiškimų dėl bendrojo naudojimo objektų būklės registravimas ir nagrinėjimas, Namo būklės vertinimas; Namo bendrųjų konstrukcijų (sienų, stogų, cokolio, pamatų ir kitų) saugaus naudojimo palaikymas: atitrūkusių plytų, tinko, lipdinių, skardos, medinių ir kitokių detalių pašalinimas, šiukšlių ir kitų daiktų pašalinimas nuo stogo ir išorinių durų stogelių, susikaupusio sniego, vandens ir varveklių, dulkių ir kitokių sąnašų šalinimas nuo Namo konstrukcijų (4 punktas);
Namo išorinių sienų, cokolio ir fasado elementų ištrupėjusių vietų ar kitų defektų taisymas, dažymas (5 punktas); Namo stogo elementų smulkių defektų šalinimas (8 punktas); Namo lietaus nuotekų sistemos elementų smulkių defektų šalinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių taisymas (9 punktas), Namo konstrukcijų ir elementų (angų, parapetų, stogelių, kaminų, palangių ir kt.) apskardinimo smulkių defektų šalinimas (10 punktas) Namo lauko durų, kitų bendrojo naudojimo patalpų durų ir langų funkcionalumo ir sandarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas, išdaužtų langų stiklinimas (14 punktas); Namo vandentiekio sistemos (vamzdynų ir uždaromosios armatūros) sandarumo palaikymas, vamzdynų ženklinimas ir dažymas, smulkių defektų šalinimas (15 punktas); Namo nuotekų šalinimo sistemos pralaidumo ir sandarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas (16 punktas); Namo elektros sistemos priežiūra pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles ir elektros įrenginių priežiūros taisykles, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo patalpų apšvietimo prietaisų priežiūra ir saugaus naudojimo palaikymas, lempučių, elementų keitimas (17 punktas); Namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra pagal Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašą (25 punktas); Namo lifto (liftų) naudojimas ir priežiūra pagal Liftų naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-61 (26 punktas).
Dėl nurodyto pripažintinas nepagrįstu atsakovės argumentas, kad ieškovė per dažnai ir reaguodama į gyventojų prašymus organizavo darbus, skirtus namo konstrukcijoms prižiūrėti, tarp to ir darbus tarpblokinėms siūlėms sandarinti. Nėra pagrindo išskirti konkretų atvejį, kuris leistų teigti, kad atsakovė turi teisę nemokėti už namo techninės priežiūros paslaugas, teikiamas įgyvendinant statinio privalomos techninės priežiūros reikalavimus.
Pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarka reglamentuota apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr 390. Ieškovės apskaičiuotas atsakovei (nuo 2015 06 mėn.) mėnesinės kaupiamosios įmokos dydis 1,92 Eur (0,03 Eur 63,94 kv m) atitinka minėto Aprašo 11.2 papunktyje nurodytą dydį.
Apklausta liudytoja UAB „Žirmūnų būstas“ pastatų administravimo vadybininkė D. R. paaiškino, kad namo (duomenys neskelbtini), apžiūros vykdomos nustatytais terminais bei apžiūrimos probleminės vietos, kai su skundais kreipiasi namo butų savininkai. Todėl D. R., sudarydama darbų atlikimo dokumentus nurodo butą, pagal kurio savininko prašymą buvo atlikti darbai. Konkrečių įrodymų apie tai, kad atsakovė Z. V. raštu būtų reiškusi pretenzijas dėl namo Rinktinės g., 51, Vilniuje, administravimo ir techninės priežiūros liudytoja negalėjo nurodyti. Liudytoja nurodė, jog atlikus darbus pagal socialinio būsto gyventojų prašymus darbų atlikimo aktus visada pateikdavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti. Remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi apmokėti administravimo išlaidas (CK 4.84 straipsnio 9 dalis). Teismas akcentuoja, kad atsakovės prievolė mokėti už paslaugas kyla iš įstatymo ir atsakovė proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Todėl nepriklausomai nuo to, ar namo techninės priežiūros paslaugas teikia pats namo administratorius, ar paslaugos teikiamos pasitelkus trečiuosius asmenis, tai nepanaikina atsakovės pareigos išlaikyti ir išsaugoti namo bendrąją dalinę nuosavybę. Kaip paaiškino ieškovės atstovas, ieškovė pareiškė ne regresinį reikalavimą, o reikalauja, kad atsakovė įvykdytų prievolę natūra. Todėl teigtina, kad atsakovės pareiga proporcingai turimos nuosavybės daliai mokėti už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą nesietina su ieškovės finansine veikla, veiklos sąnaudomis. Atsakovė turi teisę ginčyti paslaugų suteikimo faktą, tačiau šiuo atveju paslaugų nesuteikimas neįrodytas. Remiantis atsakovės duotais teismo posėdžio metu paaiškinimais galima teigti, jog atsakovė nesutiko mokėti už namo priežiūros (remonto) darbų paslaugas, ieškovės teiktas remiantis kitų namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų pareiškimais (skundais). Tokia atsakovės pozicija nepagrįsta, nes ieškovei nustačius bendrojo naudojimo objektų trūkumus (nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jie buvo nustatyti) ir atlikus būtinus remonto darbus už juos proporcingai turi sumokėti patalpų savininkai. Atsakovės argumentai apie inicijuotų ieškovės atliktų darbų galimus trūkumus yra subjektyvaus pobūdžio, nes atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad bent dalis namo (duomenys neskelbtini), savininkų atsakovės skolos susidarymo laikotarpiu būtų reiškę tokias pačias pretenzijas, kaip ir atsakovė. Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovė privalėjo sudaryti su atsakove sutartį dėl paslaugų teikimo, nes, kaip minėta, atsakovės pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę kyla iš įstatymo. Norėdama kitokios paslaugų teikimo tvarkos atsakovė pati turėtų inicijuoti sutarčių sudarymą dėl paslaugų tiesiogiai teikimo atsakovei.
Atsakovė prašė taikyti 3 metų ieškinio senatį ieškovės reikalavimui remdamasi CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, nes, atsakovės nuomone, ieškinio reikalavimas yra regresinis, kadangi ieškovė, atsiskaičiusi su teikiančiomis paslaugas po to pareiškė ieškinį atsakovei. Kaip minėta, atsakovės pareiga mokėti už namo bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą kyla iš įstatymo nuostatų, todėl ieškovės ieškinys nėra reikalavimas atlyginti žalą ar nuostolius. Dėl nurodyto teismas šiame ginče vadovaujasi ne sutrumpintu, o bendru 10 metų ieškinio senaties terminu (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kurio ieškovė, ieškinį pareikusi 2017-07-25, nepraleido. Todėl ieškinio senatis, atsakovei prašant netaikoma. Pažymėtina, kad prašydama taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą kaip regreso tvarka pareikštam reikalavimui atsakovė iš esmės pripažino aplinkybę, kad ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi su paslaugų teikėjais.
Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovei priteistina 1 867,77 Eur už bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimą, priežiūrą bei atliekų išvežimo paslaugas ieškovės naudai.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, tenkinant ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 42 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje, 0,84 Eur už informacijos gavimą iš Gyventojų registro tarnybos ir 240 Eur atstovavimo išlaidų atstovaujant ieškovei teisme, iš viso 223,71 Eur (e.c.b. I tomas, 155 - 160 b.l., IV tomas, 117 – 121, 144-146 b.l). Ieškovė nurodė 60 Eur išlaidas, patirtas už advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ suteiktas teisines paslaugas. Paslaugų suteikimo faktui patvirtinti ieškovė pateikė 2017-07-21 PVM sąskaitą faktūrą 2 700 Eur sumai (e.c.b. I tomas, 8 b.l.), 2017-07-25 mokėjimo nurodymą 2 700 Sumai (e.c.b. I tomas, 10 b.l.) ir faktiškai neįskaitomą dokumentą (e.c.b. I tomas, 9 b.l.), iš kurio negalima identifikuoti, kokios konkrečios paslaugos ir kokia apimtimi (už kokią sumą šioje byloje) ieškovei buvo suteiktos. Įvertinus tai, kad ieškinį ieškovės vardu pateikė aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą turinti ieškovės UAB „Žirmūnų būstas“ darbuotoja (e.c.b. I tomas, 29 b.l.) bei nesant tinkamų įrodymų paslaugų suteikimo faktui patvirtinti, 60 Eur išlaidos iš atsakovės ieškovei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Iš atsakovės valstybės naudai priteistina 12,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-24 nutartimi atsakovei buvo atidėtas 37,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas (e.c.b. I tomas, 123 b.l.), todėl, tenkinant ieškinį, iš atsakovės valstybei priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio, iš viso 49,58 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 867,77 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1 867,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 223,71 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“, į. k. 121483222, naudai.
Priteisti iš atsakovės Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 49,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660 ).
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.