- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-45-1043/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00558-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Atsakovas
- T. G.
- Ieškovas
- I. V.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1985-884/2024 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui T. G. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. V. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 2014 m. vasario 24 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo T. G. (toliau – atsakovas) nepilnamečio sūnaus J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog per laikotarpį nuo išlaikymo nustatymo, t. y. nuo 2014 m. vasario 24 d., derybų būdu su atsakovu, sūnaus išlaikymui skirtą pinigų sumą pakėlė iki 200,00 Eur, tačiau kintant pragyvenimo lygiui gaunama 200,00 Eur suma 15 metų sūnui yra per maža, o toks atsakovo mokamas išlaikymas neleidžia pilnavertiškai tenkinti sūnaus poreikių, nes nepilnametis sūnus auga, dėl ko pasikeitė ir išaugo mitybos poreikiai, daugiau kainuoja sportinė avalynė, kasdieniai rūbai, mokyklinė uniforma, higienos reikmenys. Atsakovas su sūnumi bendrauja tik tada, kai nepilnametis vaikas jį pats aplanko, todėl sūnaus auginimas, auklėjimas, jo rūpesčiai bei siekiai per visus tuos metus buvo išimtinai tik ieškovės. Ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikia skirti nemažiau kaip 802,44 Eur, o išskaičiavus skiriamą išmoką vaikui, abu tėvai turi skirtą bendrą 706,44 Eur sumą. Nepilnamečio sūnaus būtiniausi poreikiai yra šie: išlaidų dalis komunaliniams patarnavimams apmokėti – 40,00 Eur per mėnesį; maistas namuose – 10,00 Eur per dieną, 300,00 Eur per mėnesį; maitinimasis ugdymo įstaigoje – per mėnesį 66,00 Eur; rūbai, avalynė metams – 1 395,00 Eur, per mėnesį – 116,28 Eur; mokyklinė uniforma – 120,00 Eur metams, per mėnesį – 10,00 Eur; kanceliarinės prekės – 120,00 Eur metams, per mėnesį – 10,00 Eur; sveikatai – 30,00 Eur per mėnesį; higienos reikmenys, įskaitant kirpyklą – 30,00 Eur per mėnesį; mobilus telefonas su planu – 48,00 Eur per mėnesį; išlaidos transportui per mėnesį – 20,00 Eur; išlaidos laisvalaikiui per mėnesį 50,00 Eur; išlaidos vaiko atostogų metu per metus – 400,00 Eur, per mėnesį 33,00 Eur; kitos nenumatytos išlaidos per mėnesį – 50,00 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas pažymėjo, kad nesutinka su prašoma priteisti suma, kadangi ieškovė nepagrindė vaiko poreikių nurodomai 350,00 Eur sumai. Atsakovas laikosi pozicijos, kad 15 metų vaikas turi šiuos būtinuosius poreikius – komunaliniai mokesčiai, išlaidos mokyklai, maistui, aprangai, higienai ir sveikatai. Vaikas gali turėti ir kitų poreikių, tačiau ieškovė jokių įrodymų apie patiriamas išlaidas šių poreikių tenkinimui nepateikė. Neaišku, kokios yra šeimos išlaidos komunaliniams mokesčiams, užklasinei veiklai. Vien informacinio pobūdžio pažyma iš sporto klubo neatspindi kasmėnesinių išlaidų dydžio šiam užsiėmimui. Nurodoma suma už uniformą yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsta jokiais kvitais. Nesant šių ir kitų duomenų, nėra galimybės nustatyti kokios apimties išlaikymas vaikui yra reikalingas. Atsakovas nurodė, kad sūnui tenkanti komunalinių mokesčių dalis galėtų sudaryti apie 40,00 Eur per mėnesį, išlaidos telefonui, internetui – 15,00 Eur, išlaidos maistui mokykloje – 66,00 Eur (3,00 Eur x 22 darbo dienos), maistas namuose – apie 150,00 Eur, išlaidos uniformai 5,00 Eur (perkama kartą per du metus, sumokant 120,00 Eur), priemonės mokslui – 5,00 Eur (60,00 Eur per metus), išlaidos sveikatai – 10,00 Eur, higienai – 10,00 Eur; kirpyklai – 10,00 Eur, aprangai – 40,00 Eur, laisvalaikiui – 20,00 Eur, sporto klubui – nuo 15,00 iki 30,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, vaiko išlaikymui per mėnesi preliminariai yra reikalinga 400,00 Eur suma. Dalį vaiko išlaikymui reikalingos sumos moka valstybė kaip išmoką vaikui, ši suma yra priskiriama vaiko išlaikymo poreikiams padengti, todėl išskaičiuotina iš bendro vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, lieka 315,00 Eur, todėl akivaizdu, kad ieškovė nori prisiteisti visą vaiko išlaikymo sumą iš atsakovo, eliminuojant savo pareigą išlaikyti vaiką. Atsakovas nurodė, kad yra T. G. individualios įmonės savininkas, o jo pajamos per mėnesį svyruoja priklausomai nuo gaunamų užsakymų, atsakovas turi nekilnojamojo turto – 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei 3/8 dalis žemės sklypo bei jame esančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė VW Touran, 2007 m. registracijos. Atsakovas pažymėjo, kad sutinka mokėti nepilnamečiui vaikui išlaikymą kas mėnesį po 250,00 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, pakeitė Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartimi nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2024 m. kovo 6 d., išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisė iš atsakovo 41,00 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-157-225/2014 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas privalėjo teikti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur (300 Lt) kas mėnesį.
6. Teismas pažymėjo, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti pagrįstos ir jos turi būti protingo bei realaus dydžio, svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaikų poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Teismas pabrėžė, kad šalių sūnus yra penkiolikos metų amžiaus, augantis, sportuojantis, jam būtina visavertė mityba, todėl ieškovės nurodytas išlaidas maistui namie ir mokykloje teismas pripažino pagrįstomis. Atsakovas nurodė, kad sūnui mokyklinei uniformai reikalingos mažesnės išlaidos, nes perkama vieną kartą per du metus, tačiau ieškovė paaiškino, kad sūnui uniformą perka kas metus, nes sūnus uniformą išauga. Atsakovas nurodė, kad aprangai išlaidos galėtų sudaryti 40,00 Eur per mėnesį, tačiau teismas iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad realiai sūnaus rūbų, avalynės pirkimu rūpinasi ieškovė, pateikdama savo paskaičiavimus pateikė prekių kainų vidurkį, neskaičiavo didžiausiomis kainomis. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį preliminariai reikalinga 400,00 Eur suma, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šalių sūnus yra paauglys, jis turi bendrauti su bendraamžiais, ieškovės šeimai kartu vykstant ilsėtis ir pramogauti, taip pat sūnui vykstant pas giminaičius atostogų metu patiriamos išlaidos laisvalaikiui ir atostogoms. Teismas 50,00 Eur nenumatytas išlaidas taip pat pripažino pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis sūnaus poreikiams tenkinti. Teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės paskaičiavimais, kad sūnui per mėnesį reikalinga skirti 802,44 Eur, ieškovė išlaidų dydį grindė paaiškinimais. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sūnaus išlaikymui reikalinga preliminariai 400,00 Eur sumą, tačiau pats teismo posėdyje nedalyvavo ir neteikė paaiškinimų, kuo remdamasis nurodė atitinkamas išlaidas ir jų dydžius, todėl teismas tokius atsakovo argumentus vertino kaip deklaratyvius ir neparemtus jokiais byloje esančiais įrodymais.
7. Teismas pažymėjo, nors atsakovas nurodė, kad ieškovė gauna valstybės skiriamą išmoką vaikui, šia suma turėtų būti mažinamas bendro vaikui reikalingo išlaikymo dydis, tačiau teismas remdamasis kasacinio teismo praktika nurodė, kad mažinti priteistiną išlaikymą valstybės skiriama išmokos vaikui suma turi tik tuo atveju, jei tėvų turtinė padėtis neleidžia tenkinti vaiko poreikių.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodyta sūnaus poreikiams patenkinti 802,44 Eur išlaidų suma yra pagrįsta, ieškovės prašoma 350,00 Eur išlaikymo suma sudaro pusę minimalios mėnesinės algos, atskaičius mokesčius. Teismas nenustatė, kad atsakovo turtinė padėtis neleistų patenkinti sūnaus poreikių, todėl priteistino išlaikymo nemažino valstybės skiriamos išmokos vaikui suma. Teismas pažymėjo, kad abi šalys augina po du vaikus, ieškovės pajamos už atsakovo yra mažesnės, susilaukusi kūdikio, ji neturi galimybės uždirbti pajamų papildomai, be to ieškovei tenka visa kasdienė sū
9. naus priežiūros rutina namuose, taip pat rūpinimasis visais sūnaus poreikiais ir jų tenkinimu. Teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, ieškovės ieškinį tenkino visiškai, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisė periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.
10. Teismas iš atsakovo priteisė 41,00 Eur žyminį mokestį pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą taisyklę (atsakovas dar iki ieškovės kreipimosi į teismą mokėjo sūnaus išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį, šiuo teismo sprendimu priteistina 350,00 Eur kas mėnesį, todėl išmokos didinamos 150,00 Eur suma). Teismas, patenkinęs ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimą dėl nepilnamečio sūnaus J. G. išlaikymui priteistos 350,00 Eur sumos ir jo išlaikymui priteisti po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pakeisti Plungės apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jas paskirstyti proporcingai tenkinto ieškinio reikalavimo dydžiui, likusioje dalyje ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovė teismui nurodė didesnę nei minimali mėnesinė alga išlaikymo sumą reikalingą sūnaus išlaikymui, todėl privalėjo teismui įrodyti tokios sumos pagrįstumą, tačiau jokių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė, o teismas neatsižvelgė, kad ieškovė nurodė ženkliai didesnius vaiko poreikius, nei jie realiai egzistuoja.
11.2. Vaikui kas mėnesį reikalinga 300,00 Eur išlaidų suma maistui namuose ir papildomai 66,00 Eur maistui mokykloje yra visiškai nereali, kadangi, esant 4 asmenų šeimai, vien maistui būtų išleidžiama virš 1 200,00 Eur, todėl atsakovo nuomone teismas nekritiškai vertino tokius ieškovės teiginius ir neatsižvelgė ar ieškovė realiai gali skirti tokią sumą maistui, nes tada kitiems poreikiams neliktų jokių pajamų. Teismas taip pat nepagrįstai pripažino 120,00 Eur sumą uniformai metams, tokia suma nepagrįsta jokiais įrodymais, nors už perkamus rūbus yra pateikiami kvitai / čekiai. Teismas nepagrįstai įvertino, kad vaikui kas mėnesį reikia laisvalaikiui – 50,00 Eur, atostogoms – 33,00 Eur, nenumatytoms išlaidoms – 50,00 Eur. Apeliantas pažymėjo, kad šios išlaidos nepriskiriamos prie būtinųjų išlaidų ir nors supranta, kad vaikas gali pramogauti, tačiau ne tokiomis pinigų sumomis.
11.3. Teismas visiškai nevertino to, jog ieškovė nepagrindė kiek ji kas mėnesį išleidžia vaiko rūbams, higienos priemonėms, pramogoms.
11.4. Teismas sprendime pasisakė, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ieškovė gauna universalią išmoką vaikui, kurios dydis šiuo metu yra 85,75 Eur, tačiau apeliantas nesutinka su tokia teismo nurodyta suma, nes nuo 2024 m. sausio 1 d. ši suma yra 96,25 Eur. Be to teismas privalėjo įvertinti, kad ieškovė neįrodė, jog vaikui reikalinga didesnė nei minimali mėnesinė alga išlaikymo suma, todėl turėjo iš išlaikymo sumos išskaičiuoti ne 85,75 Eur, o 96,25 Eur.
11.5. Apeliantas teismui paskaičiavo ir nurodė vaikui reikalingą išlaikymo sumą, nes pats auginą dar vieną vaiką ir žino vaiko poreikius, tačiau teismas atsakovo sumų nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
11.6. Teismas sprendimu ne priteisė išlaikymą, o jį padidino nuo faktiškai atsakovo mokamos 200,00 Eur sumos iki 350,00 Eur sumos, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskaičiuotos ne nuo 350,00 Eur sumos, o proporcingai padidinto išlaikymo sumai.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo (apelianto) apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Plungės apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą bei iš atsakovo priteisti 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės naudai. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad nepilnamečio sūnaus poreikiai nuo 2014 m. vasario 24 d. iš esmės pasikeitė – sūnui augant, ne tik kad natūraliai padidėjo jo poreikiai, bet atsirado ir papildomų išlaidų, o kartu su jomis padidėjo ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma, todėl ieškovė teismui pagrįstai ieškinio reikalavimus pateikė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Šalies argumentai
12.2. Apelianto paaiškinimai, kad maitinantis sūnui namuose per dieną turėtų pakakti vos 5,00 Eur yra sunkiai suvokiami, kadangi apeliantui yra žinoma, kad nepilnametis sūnus yra sistemingai sportuojantis, dėl ko jam reikalingas pilnavertis maistas, atitinkantis jo amžių.
12.3. Nepilnamečiui sūnui, kuriam dabar yra 15 metų, mokyklinė uniforma dėl spartaus jo augimo įgyjama bus du kartus per metus, o ne kartą per du metus.
12.4. Apeliantas savo skunde pažymi, kad dar turi vieną išlaikytinį asmenį, todėl žino vaiko poreikius, tačiau apelianto suvokimas, kokie 5 metų vaiko poreikiai ir kokie 15 metų vaiko poreikiai, yra ydingas. Lyginti labai skirtingo amžiaus vaikų negalima, o tai reiškia, kad apeliantas nepilnamečio sūnaus poreikių ne tik kad nežino, tačiau šiuos vaiko poreikius sulygina su vaiku, kuriam 5 metai.
12.5. Ieškovė dabar yra ką tik gimusio vaiko priežiūros atostogose, todėl jos galimybės prisidėti lygiai prie nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimo yra apsunkintos.
Žemesnės instancijos teismas
12.6. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas dar iki ieškovės kreipimosi į teismą mokėjo sūnaus išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį, todėl vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta taisykle iš atsakovo valstybei priteisė 41,00 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl nesupranta, ką šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė bei pažymėjo, kad ieškovės patirtos 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija patvirtintų Rekomendacijų, todėl nėra pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
14. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo padidintas šalių nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydis.
15. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
16. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
17. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiui sūnui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais vaiko poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas. Ieškovė teigdama, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 802,44 Eur suma, iš kurios atėmus valstybės mokamą išmoką vaikui, ji iš atsakovo prašė priteisti po 350 Eur per mėnesį (el. b, b. l. 1-6, 104-106), nurodydama, kad tokios sumos prašo priteisti įvertinusi, kad atsakovas gali mokėti tokio dydžio išlaikymą.
18. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
19. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
21. Nuo Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties iki skundžiamo sprendimo priėmimo praėjo beveik vienuolika metų. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Per daugiau kaip dešimties metų laikotarpį pasikeitė ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, Lietuvoje pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis. Taigi iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, o taip pat išaugo ir vaiko poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma.
22. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti 350 Eur mėnesinio dydžio periodine išmoka, o ieškovės nurodytą sūnaus poreikiams patenkinti 802,44 Eur išlaidų sumą, kuri buvo grindžiama ieškovės paaiškinimais, pripažino pagrįsta.
23. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su nustatyta vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma, teigdamas, kad vaiko poreikiams patenkinti pakanka 400 Eur per mėnesį.
24. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, jog ieškovė teismui privalėjo pateikti įrodymus apie tai, kodėl nurodyta vaikui reikalinga išlaikymo suma viršija minimalią mėnesinę algą. Jokių įrodymų, patvirtinančių patirtas ar patiriamas konkrečias išlaidas vaiko poreikiams patenkinti, byloje nėra pateikta. Kaip jau buvo minėta, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams tenkinti, teismų praktikoje yra pripažintina minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, viršija teismų praktikoje nusistovėjusią neįrodinėtiną sumą – minimalią mėnesinę algą: vaikas lanko valstybinę ugdymo įstaigą, pagal pasirinkimą jo pomėgius atitinkančius neformaliojo ugdymo būrelį, yra sveikas, specialių poreikių neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko tiek būtiniesiems, tiek ir papildomiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra pakankama minimalios mėnesinės algos suma. 2024 metais minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius buvo 708,40 Eur, nuo 2025 m. – 777 Eur.
25. Atsakovui teigiančiam, kad vaiko poreikiams pakanka mažesnės sumos, nei 1 MMA, tenka procesinė pareiga šiuos teiginius pagrįsti. Nagrinėjamu atveju atsakovas konkrečių įrodymų neteikė, tiesiog savo nuožiūra sumažino vaiko poreikiams patenkinti reikalingas sumas, argumentuodamas tuo, kad jis augina kitą nepilnametį vaiką dėl ko jam yra žinoma kokios yra išlaidos vaiko poreikiams patenkinti. Tačiau, kaip visiškai pagrįstai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, negalima lyginti 6 ir 16 metų vaikų poreikių, kadangi augant vaikui, auga ir jo poreikiai, kurių patenkinimui yra reikalinga didesnė pinigų suma. Tad vien tik subjektyvios atsakovo nuomonės nepakanka, kad pripažinti, jog vaiko poreikiams patenkinti pakanka ženkliai mažesnės sumos nei 1 MMA. Be to, atsakovas visiškai nepagrįstai vaiko poreikius sumažino iki pačių minimaliausių, akivaizdžiai nepakankamų, visapusiškam vaiko vystymuisi. Nei vienai iš šalių neteikiant konkrečių įrodymų dėl vaiko poreikių dydžio – vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma laikoma 1 MMA.
26. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kad ieškovė neįrodė, kad vaikui reikalinga didesnė nei minimali mėnesinė alga išlaikymo suma, todėl turėjo iš išlaikymo sumos išskaičiuoti ne 85,75 Eur, o 96,25 Eur. Atsakant į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad prašoma suma sudaro pusę minimalios mėnesinės algos, atskaičius mokesčius ir nenustatęs, kad atsakovo turtinė padėtis neleistų patenkinti sūnaus poreikių, priteistino išlaikymo apskritai nemažino valstybės skiriamos išmokos vaikui suma, o ne, kaip nepagrįstai teigia atsakovas, sumažino per maža suma.
27. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tokia praktika yra nevienareikšmė, kadangi kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovo prašoma priteisti suma neviršijo pusės 2024 m. buvusio MMA dydžio, atsakovui neįrodinėjant, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti tokio dydžio išlaikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio neminusavo valstybės mokamos vaiko išmokos dalies.
28. Apibendrinat išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nors ne visiškai pagrįstai nustatė nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingą išlaidų sumą viršijančią 1 MMA, tačiau visiškai teisingai ir pagrįstai nustatė iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistino išlaikymo dydį 350 Eur, kurio mažinti iki apelianto pageidaujamo 270 Eur dydžio nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepritaria apeliacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, teismas sprendimu ne priteisė išlaikymą, o jį padidino, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskaičiuotos ne nuo 350 Eur sumos, o proporcingai padidinto išlaikymo sumai.
30. Atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žyminį mokestį, nuo kurio ieškovė yra atleista, mokėtiną žyminio mokesčio dydį apskaičiavo taip kaip ir nurodo apeliantas, kad teismas turėjo apskaičiuoti, t. y. tik nuo padidintos išlaikymo dalies t. y. nuo150 Eur. O išlaidos advokato pagalbai apmokėti, sudarančios 800 Eur, buvo priteistos pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles – t. y. ieškinį patenkinus pilna apimtimi, patirtos išlaidos buvo priteistos iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovo.
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė šalių kilusį ginčą. Sprendimo panaikinti vadovaujantis atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pripažinus, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Į bylą pateikta sąskaita 400 Eur sumai ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantys įrodymai, todėl patirtos išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei I. V. iš atsakovo T. G. 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.