Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-1383-1170/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-06-06
Bylos Nr.: 1-1383-1170/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-26620-2021-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis: O. B.
Nukentėjusysis: R. B., A. G.

Kategorijos

1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.2.19.3.3Kvalifikuotas papirkimas (BK 227 str. 2-3 d.)
2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str

Baudžiamoji byla Nr. 1-1383-1170/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26620-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.7; 1.1.9.7; 1.2.19.3.3; 2.3.6.4.5 (S)

`VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, Laurai Baziukevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,kaltinamajam O. B. (O. B.),nedalyvaujant nukentėjusiesiems R. B., A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. B. (O. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, anksčiau teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje bei 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent – jis, 2021 m. rugpjūčio 4 d., apie 19.41 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motociklą „BMW R1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , ir viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį važiavo apie 107 km/h greičiu (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) g. Važiuodamas pasirinktu greičiu ir neatsižvelgęs į susidariusią eismo situaciją, t. y. atsiradus kliūčiai, kurią galėjo pastebėti – priekyje (duomenys neskelbtini) tos pačios krypties pirmoje eismo juostoje stovėjęs automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. G., pradėjo apsisukimo manevrą, nesulėtino greičio, vairuojamo motociklo nesustabdė ir kliūties neapvažiavo nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, o į automobilį „Toyota Yaris“ atsitrenkė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo „BMW R1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivis R. B., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja A. G., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais O. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 127, 128, 129 punktų reikalavimus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą jo neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent – 2023 m. vasario 16 d., apie 16.05 val. (duomenys neskelbtini), siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo, kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už padarytą KET pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje „Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės šios rūšies transporto priemonės arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones“ ir būti nebaustam įstatymo numatyta tvarka, (duomenys neskelbtini) specialistui S. S. paprašius pateikti asmens dokumentą, O. B. sėdėdamas savo automobilyje „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynėje, ranka padavė kartu su savo asmens tapatybės kortele 100 Eur nominalo kupiūrą, kurios identifikacinis numeris yra V02338638745, sakydamas, kad paleistų ir nebaustų, taigi tiesiogiai davė į rankas 100 Eur kyšį (duomenys neskelbtini) specialistui S. S. už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus.

Šiais savo veiksmais O. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (pakeistas kaltinimas).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis O. B. savo kaltę pripažino pilnai, gailisi, dabar važinėja dviračiu. Paaiškindamas pirmos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kaltinamasis nurodė, kad kai važiavo motociklu, buvo šlapia, moteris stovėjo A juostoje įjungusi avarinį signalą, darė manevrą. Jam nebuvo galimybės nuvažiuoti į šoną, jis trenkėsi į jos automobilio dureles. Žala buvo kompensuota abiem nukentėjusiesiems. Dėl antros nusikalstamos veikos kaltinamasis parodė, kad buvo laisva diena, su kaimynu važiavo paimti krovinių, važiavo gal 5 km., sustabdė policija. Kaltinamasis pasižadėjo ateityje laikytis įstatymų (t. 3, b. l. 41-43).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga taip pat sutiko prokuroras.

Atsižvelgiant į kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (priskirtinas baudžiamųjų nusižengimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 10 d. liudytoju apklaustas O. B. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d., maždaug apie 19.30 val. jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono į (duomenys neskelbtini). Važiavo su jo žmonai priklausančiu motociklu „BMW R1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtu laiku buvo šviesus paros metas, matomumas buvo prastas nes lijo lietus, buvo apsiniaukę, kelio danga - asfaltas šlapia. Kartu su juo važiavo ir jo brolis R. B., kadangi jis turėjo iš jo namų (duomenys neskelbtini) pasiimti motorolerį. Į (duomenys neskelbtini) jis pasuko iš (duomenys neskelbtini) pusės, važiuojant (duomenys neskelbtini) plentu į kairę (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Kadangi buvo šlapia kelio danga, jis įsuko dideliu spinduliu ir įsukęs į (duomenys neskelbtini), atsidūrė A juostoje, skirtoje važiuoti viešajam transportui. Įsukęs jis matė, kad (duomenys neskelbtini), važiuoja trys automobiliai. Norėdamas išvažiuoti iš A juostos, jis padidino greitį, kad galėtų tuos tris automobilius aplenkti ir nebevažiuoti A juosta. Aplenkiant minėtus automobilius jo greitis padidėjo maždaug iki 120 km/val., aplenkęs jis greičio rankeną atleido ir po truputį lėtėjo. Važiuojant toliau, maždaug ties (duomenys neskelbtini), jis matė, kaip A juostoje, jo atžvilgiu po dešine puse stovėjo melsvos spalvos automobilis „Toyota“, kuris stovėjo įsijungęs avarinį signalą. Jis tikrai negalvojo, kad minėtas automobilis suks į kairę, todėl važiavo toliau savo eismo juosta. Likus maždaug apie 10 metrų jis pamatė, kad stovėjęs automobilis pasuko į kairę, t. y. pradėjo apsisukinėti, taip užkirsdamas jo eismo juostą. Jis spėjo tik nuspausti garsinį signalą ir šiek tiek pasukti į kairę pusę ir staiga smūgis. Smūgio metu jo vairuojamo motociklo greitis galėjo būti apie 85 km/val. Po smūgio tiek jis, tiek už jo sėdėjęs jo brolis perskrido per motociklo priekį ir parkrito ant važiuojamosios kelio dalies ((duomenys neskelbtini)). Parkritę tiek jis, tiek brolis dar gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies apie 5 min. Prie jo priėjo pašaliniai asmenys ir automobilio „Toyota“ vairuotoja, kurie sakė jam ir jo broliui gulėti. Į įvykio vietą atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kuri pirma apžiūrėjo R., o atvažiavusio sekančio automobilio darbuotojai apžiūrėjo jį. R. eismo įvykio metu lūžo dešinė ranka. Jam po eismo įvykio lūžo kairės rankos stipinkaulis. Jam kelią užkirtusi moteris sakė, kad jos vaikas buvo kitoje kelio pusėje skirtoje važiuoti (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) sankryžos, ir ji norėjo su savo automobiliu apsisukti, kad paimti savo vaiką. Apsisukinėjant ji pajuto smūgį į savo automobilį „Toyota“. Iš eismo įvykio vietos tiek jo žmonai priklausantį motociklą, tiek automobilį „Toyota“ išgabeno į automobilių saugojimo aikštelę. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, jis buvo visiškai blaivas. Policijos pareigūnams jis pasakė, kad jo vairuojamajame motocikle yra įrengti vaizdo registratoriai, policijos pareigūnai nusikopijavo vaizdo įrašus. Su automobilio „Toyota“ vairuotoja bendrauja iki šiol. Eismo įvykio metu tiek jis, tiek jo brolis buvo užsidėję apsauginius šalmus. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi nuo 2020 m. gegužės 2 d., kada viršijo greitį (leistinas 90 km/val., važiavo 176 km/val.). Teisę vairuoti transporto priemones jam buvo atimta 1-iems metams. 2020 m. lapkričio 30 d. su lengvuoju automobiliu jį buvo sustabdę policijos pareigūnai ir jam surašė protokolą su administraciniu nurodymu 450,00 Eur, dėl to, kad jis vairavo automobilį kai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Baudą jis sumokėjo iš karto. 2021 m. gegužės mėnesio pabaigoje jis buvo VšĮ „Regitra“, buvo išsilaikęs visus kursus ir išsilaikęs mokyklinius egzaminus. Nuvykęs į VšĮ „Regitra“ ketino užsiregistruoti egzaminui, tačiau jam pasakė, kad galima bus laikyti egzaminus tik 2021 m. lapkričio mėnesį. Negali atsakyti, kodėl minėtą dieną jis važiavo su motociklu, nors šiaip jį darbuotojai su mikroautobusu paimdavo į darbą ir jam nereikėdavo transporto priemonės. Motociklas „BMW R1250RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas jo žmonos N. B. vardu. Jo žmona motociklo teisių neturi. Minėtas motociklas yra pirktas už jo lėšas, jį prižiūri jis, tiesiog užregistruotas ant jo žmonos (t. 1, b. l. 113-116).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas O. B. parodė, kad kaltę dėl jam įtariamos nusikalstamos veikos pripažįsta, išsamius parodymus davė 2021 m. rugpjūčio 10 d. liudytojo apklausos protokole, todėl prašo jais vadovautis, papildomai nieko pridurti nenori. Ikiteisminį tyrimą norėtų pabaigti susitaikius. Jo psichikos sveikatos būklė yra gera, jokiomis psichikos sveikatos ligomis neserga ir nesirgo, į jokias psichiatrines ar narkologines įskaitas įrašytas nėra ir nebuvo. Rimtų galvos traumų neturėjo (t. 1, b. l. 138-140, 148).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta A. G. parodė, kad visiškai prisipažįsta padariusi nusikaltimą, kurio padarymu yra įtariama, psichikos ligomis nesirgo, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje nėra registruota. 2021 m. rugpjūčio 4 d., apie 19.00 val. vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kartu su I. O. važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės, link (duomenys neskelbtini) g. ieškoti I. O. dukters G., kuri būdama ne vietinė, išlipo iš visuomeninio transporto ir pasiklydo. Tuo metu buvo prietema, buvo blogos oro sąlygos, lijo lietus, kelio danga buvo šlapia, matomumas prastas. Važiuojant I. O. paskambino jos dukra ir pasakė, kur ši yra. Ji tada automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini), A eismo juostoje, nes ketino apsisukti ir važiuoti priešinga kryptimi link (duomenys neskelbtini). Prieš pradėdama apsisukimo manevrą, ji pažiūrėjo į atgalinio vaizdo vidinį veidrodėlį ir įsitikino, kad gali apsisukti ir kitų transporto priemonių eismui nesutrukdys. Ji pradėjo apsisukimo manevrą iš pirmos eismo juostos. Kai įvažiavo į antrą eismo juostą, staiga pamatė transporto priemonės žibintų šviesas ir pajuto smūgį į jos vairuojamo automobilio vairuotojo pusės dureles. Po smūgio jos automobilis nuriedėjo į priešpriešinio eismo pusę. Kadangi po eismo įvykio per automobilio vairuotojo dureles išlipti negalėjo, išlipo iš automobilio per priekines keleivio pusės dureles. Išlipusi nuėjo prie į jos automobilį atsitrenkusio motociklo vairuotojo ir keleivio, kurie gulėjo važiuojamojoje kelio dalyje. Motociklo vairuotojas skundėsi rankos skausmais, klausė, kaip jo brolis. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Į eismo įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, apžiūrėjo motociklo keleivį ir jį išvežė į ligoninę. Vėliau atvyko dar vienos greitosios medicinos pagalbos ekipažas, apžiūrėjo motociklo vairuotoją ir ją. Juos abu vienu greitosios medicinos pagalbos automobiliu nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai nustatė kairiojo peties ir žasto sumušimus bei kairiojo peties išnėrimą. Eismo įvykio vietoje alkotesteriu policijos pareigūnai patikrino jos blaivumą ir nustatė, kad ji buvo visiškai blaivi. Pripažino, kad pažeidė KET, t. y. kirsdama ištisines linijas apsisukinėjo vietoje, kur tai daryti buvo griežtai draudžiama. Po įvykio bendravo su motociklo vairuotoju O. B. ir keleiviu R. B., domėjosi jų sveikata, siūlė pagalbą, padėjo O. B. susitvarkyti draudimo dokumentus. Automobilį vairuoja apie 30 metų, per minėtą laikotarpį eismo įvykių neturėjo, yra pavyzdinga vairuotoja. Eismo įvykio metu pasielgė neatidžiai ir neapdairiai. Dėl nusikalstamos veikos gailisi. Norėtų procesą pabaigti susitaikymu arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b. l. 12-15).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas R. B. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d., maždaug apie 19.30 val. jį jo brolis O. B. paėmė su motociklu „BMW R1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono ir kartu su juo važiavo į (duomenys neskelbtini). Minėtu laiku buvo vidutinis matomumas, lijo lietus, buvo dar šviesus paros metas. Jis sėdėjo motocikle už savo brolio, kaip keleivis. Buvo užsidėjęs apsauginį šalmą. Jo brolis į (duomenys neskelbtini) važiavo pro (duomenys neskelbtini) gatvę, vėliau pasuko pro „Orlean“ degalinę ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje suko į kairę t. y. į (duomenys neskelbtini). Pasukus į kairę t. y. į (duomenys neskelbtini), jo brolis važiavo antra eismo juosta iš dviejų galimų, nes pirmoji buvo A juosta, skirta visuomeniniam transportui. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini), jo brolis aplenkė kelis automobilius, išvažiuodamas į A juostą ir aplenkęs vėl grįžo į antrą eismo juostą. Jis sėdėdamas už savo brolio, matė, jog (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, A juostoje, skirtoje važiuoti visuomeniniam transportui stovėjo automobilis „Toyota“, kuris buvo įjungęs avarinių šviesų signalus. Jiems artėjant link minėto automobilio ir likus iki 20 metrų atstumui, minėtas automobilis, kirsdamas pirmos eismo juostos ištisinę liniją, pradėjo apsisukinėti kryptimi link (duomenys neskelbtini) sankryžos. Jis pamena, kad jo brolis suspėjo paspausti garsinį signalą ir viskas, staiga smūgis. Smūgis įvyko antroje eismo juostoje, kada minėtas automobilis kirto ir eismo puses skiriančią dvigubą ištisinę liniją. Po smūgio jis pervirto per jiems kelią užkirtusį automobilį (galimai pagal savo sužalojimus per automobilį pervirto prieš tai į jį atsitrenkęs apatine kūno dalimi). Pervirtęs jis vertėsi kūlversčiais ant (duomenys neskelbtini), važiuojamosios kelio dalies. Parkritęs ant važiuojamosios kelio dalies, jis jautė didelį skausmą savo dešinėje rankoje, taip pat labai skaudėjo apatinę kūno dalį nuo juosmens į apačią. Pamatęs savo dešinę ranką, jis pagalvojo jog ji nuplėšta, nes buvo išsisukusi į kitą pusę. Po eismo įvykio jis rėkė iš skausmo. Prie jo priėjo pašaliniai du asmenys, kurie jam sakė nejudėti. Kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus, pasakyti negali, nes nežino. Pamena, kad iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo, jo brolis O. jau buvo pasikėlęs nuo važiuojamosios kelio dalies. Atvykusi greitoji medicinos pagalba, jį paguldė ant neštuvų ir įdėjus jį į greitosios medicinos pagalbos automobilį, išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Vežant į ligoninę jam buvo suleisti stiprus nuskausminamieji, tačiau vis tiek jautė labai didelį skausmą. Pamena, kad greitosios pagalbos darbuotojo paklausė, kaip jo brolis, tačiau jis nežinojo ir atsakė, kad jis važiuoja su kitu ekipažu. Dar prieš jį išvežant, policijos pareigūnai buvo atėję į greitosios medicinos pagalbos automobilį, kuriame patikrino jo blaivumą, jis buvau visiškai blaivas. Atvežus jį į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, jam uždėjo gipsą, kad jo ranka bent kiek laikytųsi. Ligoninėje jam nustatė dešinės rankos žastikaulio ir alkūnės lūžį bei dubens hematomą. Koks buvo jo brolio vairuojamo motociklo „BMW R1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), greitis atsakyti negali, nes žiūrėjo į kelią. Kad jo broliui buvo atimtos teisės vairuoti transporto priemones, jis žinojo, bet, kad dar nebuvo atgavęs, jis sužinojo po eismo įvykio. Dėl minėto eismo įvykio jam padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Ligoninėje po apžiūros jį paguldė į reanimaciją, nes buvo du vidiniai kraujavimai dubens srityje, jam buvo daryta operacija, kraujavimo sustabdymui, tačiau nepavyko ir vėliau daktarai laukė, ar tas kraujavimas sustos pats, ar ne. Reanimacijoje jį pralaikė tris dienas. Vėliau buvo perkeltas į ortopedijos skyrių, tačiau operaciją darė ne iš karto, nes kažkas buvo negerai su krauju. Po trijų ar dviejų dienų, jam darė operaciją dešinėje rankoje. Po minėtų operacijų, jam prasidėjo psichologiniai lūžiai, dėl to, kad suvokė, jog lieka be darbo ir jog jam reikės nuolatinės priežiūros, kad negali eiti kažkur dirbti ir lieka be jokių lėšų. Išėjus iš ligoninės jau kelintą naktį negali miegoti, sapnuoja įvykį ir atsirado sveikatos problemos naktimis, kurių iki šio įvykio neturėjo (t. 1, b. l. 51-54).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. O. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. buvo pas savo draugę A. G., (duomenys neskelbtini). Tuo metu jai paskambino jos dukra, kuri pasakė, kad pasiklydo ir yra netoli stotelės „(duomenys neskelbtini)“. Ji su A. G. nusprendė automobiliu nuvažiuoti ir pasiimti jos dukrą. Tuo metu buvo prastos oro sąlygos, matomumas blogas, stipriai lijo, kelio danga buvo šlapia. Jos važiavo (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo A. G., o ji sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). pusės, ji kalbėjo su savo dukra mobiliuoju telefonu ir dairėsi ją pamatyti. Tuo metu A. G. sustojo (duomenys neskelbtini), A eismo juostoje ir įjungė avarinio sustojimo žibintus. Kalbant su dukra suprato, kad reikės apsisukti ir važiuoti link (duomenys neskelbtini). Tada A. G. pamažu pradėjo apsisukinėti ir ji pamatė, kaip A. G. staiga užsidengė savo veidą, ir ji pajuto smūgį į jų automobilio vairuotojo dureles. Po smūgio automobilyje iššovė oro pagalvės, išdužo stiklai. Tada jos išlipo iš automobilio ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini). važiuojamojoje kelio dalyje link (duomenys neskelbtini) g. gulėjo du motociklininkai. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai visų pirma apžiūrėjo motociklo keleivį, o atvažiavęs kitas greitosios medicinos pagalbos ekipažas apžiūrėjo motociklo vairuotoją. Vėliau greitosios medicinos pagalbos automobiliu A. G. ir motociklu važiavę asmenys buvo išvežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Eismo įvykio metu ji sužalojimų nepatyrė ir nenukentėjo. Mano, kad vairuotojos dėmesį išblaškė jos dukters paieška ir buvusios labai prastos oro sąlygos (t. 1, b. l. 67-70).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d. pranešime nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d., apie 19.41 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), A. G., vairuodama automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apsisukdama iš maršrutiniam transportui skirtos eismo juostos, susidūrė su antrąja eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiu motociklu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , kurį, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo O. B. Įvykio metu nukentėjo automobilio „Toyota Yaris“ vairuotoja A. G., kuri išleista iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytis ambulatoriškai, nustačius kairiojo peties ir žasto sužalojimus, motociklo vairuotojas O. B., kuris paguldytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, nustačius dubens hematomą ir kairiojo stipinkaulio lūžimą, bei motociklo keleivis R. B., kuris paguldytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę II-jį reanimacijos skyrių, nustačius dubens hematomą bei kairiojo žastikaulio lūžimą (t. 1, b. l. 1).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d., 19.42 val. gautas E. A. pranešimas, kad prie stotelės „(duomenys neskelbtini)“ susidūrė motociklas su dviem žmonėmis ir automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nukentėję du vyrai (t. 1, b. l. 5).

Kelių eismo įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 4 d. – 2021 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini), stovi įvažiavęs į priešingos krypties (pagal automobilio važiavimo kryptį) maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą. Galine dalimi automobilis nukreiptas link (duomenys neskelbtini). pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Priekinis dešinys ratas užvažiavęs ant šaligatvio 0,4 m. Nuo galinio dešinio rato iki važiuojamosios dalies krašto 2,1 m. Nuo priekinio kairio kampo iki šviesoforo ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritoriją 33,0 m. Motociklas „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), guli ant dešinio šono (duomenys neskelbtini), priešingos krypties (pagal motociklo važiavimo kryptį) antroje eismo juostoje, priekine dalimi nukreiptas link (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo priekinio rato iki važiuojamosios dalies krašto dešinėje pusėje (pagal motociklo važiavimo kryptį) – 8,1 m, nuo galinio rato iki važiuojamosios dalies krašto dešinėje pusėje 9,3 m. Nuo motociklo priekinės dalies iki šviesoforo ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritoriją 31,2 m. Nuo motociklo „BMW“ galinės dalies iki automobilio „Toyota Yaris“ galinės dalies 2,8 m (t. 1, b. l. 6-11).

Papildomų duomenų apie eismo įvykį išraše nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės – „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei „BMW“ motociklas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio „Toyota“ apgadinimai – priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, stogas, kairės pusės slenkstis, sulaužyta priekinių kairės pusės durelių vidinė apdaila, suveikė kairės pusės šoninės oro pagalvės. „BMW“ motociklo apgadinimai – dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis stiklas, priekinis ratas, ištekėję skysčiai, priekinis sparnas, priekinės pusės priekinės plastmasės apdailos detalės, priekinės šakės, garso kolonėlės prie prietaisų skydelio, dešinės pusės variklio dangtelis, kairės pusės daiktadėžė, visi priekiniai žibintai, galinė daiktadėžė (t. 1, b. l. 12).

Motociklo „BMW R 1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 4 d. – 2021 m. rugpjūčio 5 d. techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai - dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis stiklas, priekinis ratas sulaužytas, ištekėję skysčiai, priekinis sparnas, priekinės ir dešinės pusės priekinės plastmasinės apdailos detalės, priekinės šakės, garso kolonėlės prie prietaisų skydelio, dešinės pusės variklio dangtelis, kairės pusės daiktadėžė, visi priekiniai žibintai, galinė daiktadėžė, pažeistas vairas, sudaužytas priekinis žibintas. Pėdsakų, kitų objektų ant transporto priemonės nėra. Ratų tarpvėžių plotas – priekinių, galinių. Padangų protektorių brėžinys paprastas. Padangų būklė atitinka KET reikalavimus, protektoriaus piešinio gylis. Krovinio ypatybės, jo gabaritai, pritvirtinimo būdas – sugadinimų nėra. Rankinio stabdžio ir pavarų jungimo svirties padėtis pavarų svirtis užstrigusi ties nenustatyta pavara. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo metu nustatyta ir tai, kad vairo mechanizmo būklė po eismo įvykio – sulaužytos šakės ir pažeistas vairas. Stabdžių būklė – kojinis (pagrindinis) stabdys tvarkingas, spaudžiant pedalą jaučiamas pasipriešinimas, rankinio (stovėjimo) stabdžio priekinio rato stabdžio rankenėle spaudžiasi be pasipriešinimo. Apšvietimo signalų prietaisų būklė – priekinis žibintas sudaužytas. Automobilio priekinių ir šoninių stiklų, langų valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių būklė – užpakalinio vaizdo veidrodėliai sudaužyti. Kitų agregatų mechanizmų būdingų gėdimų nėra (t. 1, b. l. 13-17).

Keleivinio automobilio „Toyota Yaris Hybrid“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 4 d. – 2021 m. rugpjūčio 5 d. techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, stogas, kairės pusės slenkstis, sulaužyta priekinių kairės pusės durelių vidinė apdaila, suveikė kairės pusės šoninės oro pagalvės. Pėdsakų, kitų objektų ant transporto priemonės nėra. Ratų tarpvėžių plotis – priekinių, galinių. Padangų protektorių brėžinys paprastas. Padangų būklė atitinka KET reikalavimus, protektoriaus piešinio gylis, krovinio ypatybės, jo gabaritai, pritvirtinimo būdas – sugadinimų nėra. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo metu nustatyta, kad vairo mechanizmo būklė tvarkinga, sukant vairą judesys persiduoda į ratus. Stabdžių sistemos būklė – kojinis (pagrindinis) stabdys tvarkingas, spaudžiant pedalą, jaučiamas pasipriešinimas, rankinis (stovėjimo) stabdys tvarkingas. Apšvietimo signalų prietaisų būklė tvarkinga. Automobilio priekinių ir šoninių stiklų, langų valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių būklė – priekinis kairės pusės sudaužytas stiklas ir sudaužytas užpakalinio vaizdo veidrodėlis. Kitų agregatų mechanizmų būdingų gedimų nėra (t. 1, b. l. 23-26).

(Duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio A. M. 2021 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d., apie 19.50 val. dirbant su vyriausiuoju patruliu A. K. iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) susidūrė lengvasis automobilis ir motociklas, nukentėjo du vyrai. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko automobilio „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja A. G., kuri paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), sustojo autobusų stotelėje kadangi ieškojo savo pasiklydusios dukros. Nusprendusi, kad jai reikia važiuoti į priešingą pusę link (duomenys neskelbtini) g., nusprendė apsisukti. Pradėjusi apsisukinėti, iš pirmos eismo juostos pajuto smūgį į vairuotojo dureles. Vairuotoja A. G. buvo patikrinta dėl blaivumo Alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARBL-0762“, jai buvo nustatytas 0,0 prom. girtumas. A. G. po eismo įvykio su rankos trauma greitąja medicinos pagalba 0829 išvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Atvykus į įvykio vietą, motociklo „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui O. B. greitoji medicinos pagalba 0829 suteikinėjo pagalba. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje O. B. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta kai staiga priekyje važiavęs automobilis „Toyota“ iš pirmos eismo juostos atlikinėjo apsisukimo manevrą, bet jam išvengti susidūrimo nepavyko ir jis atsitrenkė į „Toyota“. O. B. buvo patikrintas dėl blaivumo Alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARBL-0762“, jam buvo nustatytas 0,0 prom. girtumas. O. B. po eismo įvykio, su rankos trauma greitąja medicinos pagalba 0829 išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Atvykus į įvykio vietą, motociklo „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivis R. B. buvo greitosios medicinos pagalbos 0829 automobilyje, kuriame buvo patikrintas dėl blaivumo Alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARBL-0762“, jam buvo nustatytas 0,0 prom. girtumas. R. B. paaiškino, kad važiavo su broliu O. B., kuris vairavo motociklą, o jis sėdėjo gale. Jie važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta, kas įvyko toliau paaiškinti negalėjo. R. B. po eismo įvykio su rankos trauma greitąja medicinos pagalba 0829 išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Eismo įvykio liudininkų nėra, tačiau motociklo vairuotojas O. B. paaiškino, kad jo motocikle įrengtas vaizdo registratorius, kuris užfiksavo eismo įvykį. Eismo įvykio vietoje iš motociklo „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vaizdo registratoriaus buvo ištraukta atminties kortelė su eismo įvykio įrašu bei vaizdo įrašas įkeltas į Eismo įvykių registrą. Automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei motociklas „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio išvežti į saugomą aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127 Vilniuje, dėl to, kad transporto priemonių savininkai buvo išvežti į ligoninę ir negalėjo jomis pasirūpinti, o transporto priemonės trukdė eismui. Filmuota BODY 1820 (t. 1, b. l. 32).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2021 m. gegužės 26 d. patikros sertifikato Nr. 1486886 matyti, kad alkotesterio „Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0762“ patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. lapkričio 26 d. (t. 1, b. l. 33).

R. B. medicininių dokumentų 2021 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokole nurodyta, kad Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistės J. M.-Č. išvadoje užfiksuota, kad apžiūrėjus R. B. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicininius dokumentus ir rentgeno nuotraukas, padaryta išvada, kad R. B. nustatyti sužalojimai – muštinė žaizda dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešinio žastikaulio kūno lūžis, dešinio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžis, kraujosruva dubens ertmėje dešinėje pusėje galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 45-48).

Vaizdo įrašo „2021_0804_163809F“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įrašas bus aprašinėjamas pagal vaizdo įraše matomą laiką. Vaizdo įrašas užfiksuotas motociklo „BMW R1250 RT“ priekyje įmontuota vaizdo registratorių. Vaizdo įraše rodomas ir motociklo greitis. Vaizdo įrašas užfiksuotas 2021 m. rugpjūčio 4 d. Nuo 16.38.09 val., vaizdo įraše matoma, kaip motociklas įvažiuoja į (duomenys neskelbtini), prie pat (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini), sankryžos. Taip pat matoma ir degalinė „Viada“, po dešine puse. Vaizdo įraše matoma, kaip motociklas važiuoja A juosta, kuri skirta maršrutiniam transportui. Vaizdo įraše matoma, kaip motociklas važiuodamas A juosta aplenkia tris automobilius ir tada grįžta į antrą eismo juostą iš tiek pat galimų. Vaizdo įraše matoma, kad didžiausias motociklininko greitis (duomenys neskelbtini) yra 123 km/val. Nuo 16:38:25 val., vaizdo įraše matosi, kaip A juostoje stovi automobilis įsijungęs avarinės spalvos žibintus pradeda apsisukinėti, taip kirsdamas ištisinę liniją skiriančią antrą eismo juostą nuo pirmos. Taip pat pasigirsta motociklo įspėjamasis signalinis garsas. Minėtas automobilis apsisukinėja toliau ir prieš pat smūgio momentą kerta dvigubą ištisinę liniją, kuri atskiria priešingos krypties eismo juostas. Apsisukinėdamas automobilis, užkerta antrą eismo juostą, kuria važiuoja motociklas. Nuo 16:38:26 val. Įvyksta susidūrimas, kurio momentu motociklas susiduria su lengvuoju automobiliu. Motociklas atsitrenkia į automobilio vairuotojo pusės priekines dureles. Smūgio metu motociklo greitis yra 95 km/val. Po smūgio girdisi tik muzika, kuri groja motocikle. Vaizdo įrašo pabaiga 16:39:07 val. (t. 1, b. l. 72-75).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2026(21) nurodyta, kad: 1) šio eismo įvykio mechanizmo eiga, tikėtina, buvo tokia kaip pavaizduota paveikslėlyje Nr. 13. Motociklo ,,BMW R1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti (duomenys neskelbtini) kryptimi, antra eismo juosta, apie 100 km/h greičiu pravažiavęs važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linijomis 1.13.3 pažymėtą reguliuojamą pėsčiųjų perėją, pradėjo efektyviai stabdyti, dėl ko motociklas ,,BMW R1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), judėdamas apie 67 km/h greičiu, ties (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link (duomenys neskelbtini), antros eismo juosto kairiu kraštu, prie važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linijos 1.3, šukių išsibarstymo pradžios zonoje priekine dalimi, – ratu, šakių vamzdžiais, priekiniu skydu, – atsitrenkė į automobilio ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), judėjusio apie 18 km/h greičiu, kairiojo posūkio kreive, priekines kairės pusės dureles, ties vidurine jų sritimi ir slenkstį po durelėmis. Atsitrenkimo metu motociklas apie priekinį ratą, sukosi prieš laikrodžio rodyklę, dešiniojo šono dalimis atsitrenkė į automobilio kairį šoną galinio rato srityje, po ko toliau sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę persislinko į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Dėl smūgio, automobilis ,,Toyota Yaris“ buvo bloškiamas motociklo judėjimo kryptimi, riedėjo link važiuojamosios dalies kairiojo krašto, ir priekine dalimi įsirausęs į šalikelę, sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. 2) Motociklo ,,BMW R1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas kirto važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET 1.11 liniją ,,Stop“, esančia prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją, važiuodamas pagal greičio rodmenis apie 107 km/h greičiu, o motociklas į automobilį atsitrenkė apie 67 km/h greičiu. 3) Prieš pat motociklo ,,BMW R1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkimą automobilis ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), judėjo apie 18 km/h greičiu. 4) Motociklo ,,BMW R1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustabdymo atstumas eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis vairuotojui važiuojant leistinu maksimaliu šiame (duomenys neskelbtini) ruože 50 km/h greičiu buvo apie 32,6 m, o važiuojant nustatytu apie 107 km/h greičiu – apie 110,3 m. 5) Tuo momentu, kada automobilio ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja pradėjo daryti kairiojo apsisukimo manevrą, motociklas ,,BMW R1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui prieš ženklinimo KET liniją 1.11 važiuojant apie 107 km/h greičiu, nuo susidūrimo vietos buvo apie 85,5 m atstumu. 6) Motociklo ,,BMW R1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, – (duomenys neskelbtini), kurioje leistinas maksimalus važiavimo greitis 50 km/h, važiavo apie 107 km/h greičiu, dėl ko atsitrenkė į kairiojo apsisukimo manevrą dariusios vairuotojos automobilio ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šoną, kada motociklo vairuotojas važiuodamas nedidesniu kaip 50 km/h greičiu, nei stabdydamas nei keisdamas judėjimo krypties, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo, – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. 7) Automobilio ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja darydama kairiojo apsisukimo manevrą (duomenys neskelbtini) ruože, paženklintame važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linijomis 1.2 ir 1.3, sudarė kliūtį iš paskos apie 107 km/h greičiu važiavusio motociklo ,,BMW R1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t. 1, b. l. 89-102).

O. B. 2021 m. rugpjūčio 24 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistui J. M. P. susipažinimui buvo pateikta O. B. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė Nr. 21-SPS-37429 ir CD laikmena. Susipažinus su pateiktais O. B. ambulatorinio gydymo apskaitos kortele Nr. 21-SPS-37429 ir CD laikmena, bei eismo įvykio aplinkybėmis, konstatuota, kad O. B. nustatyta kairiojo dilbio kaulų: stipinkaulio riešinio galo ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai, hematoma dešinės kirkšnies srityje, bei dešinės plaštakos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl dilbio kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 107-110).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 5 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-11598-2022 nurodyta, kad O. B. 2021 m. rugpjūčio 4 d., apie 19.41 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motociklą „BMW R1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Tokiais veiksmais O. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b. l. 149).

A. G. 2021 m. rugpjūčio 24 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistui J. M. P. susipažinimui buvo pateikta A. G. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė ir CD laikmena, bei supažindinamas su eismo įvykio aplinkybėmis. Susipažinus su pateikta A. G., ambulatorinio gydymo apskaitos kortele ir CD laikmena, bei susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis, konstatuota, kad A. G. 2021 m. rugpjūčio 4 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytas kairės šlaunies sumušimas su odos nubrozdinimu. Šis sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Ligoninėje nustatytas kairio peties ir žasto sumušimas nepagrįstais subjektyviais medicininiais požymiais, todėl kaip sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas (t. 1, b. l. 166-168).

A. G. 2022 m. sausio 4 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistui J. M. P. susipažinimui buvo pateikti A. G. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicininių elektroninių dokumentų nuorašai, 5 lapai ir DVD laikmena, bei supažindinamas su eismo įvykio aplinkybėmis. Susipažinus su jam pateiktais medicininiais dokumentais, bei eismo įvykio aplinkybėmis, konstatuota, kad A. G. nustatytas kairės šlaunies vidurinio trečdalio išorinio paviršiaus odos nubrozdinimas su audinių patinimu. Tai padaryta šlaunį sumušant kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos, ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 175-117).

Iš įtariamosios A. G. ir nukentėjusiojo O. B. 2022 m. balandžio 5 d. susitaikymo protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji A. G. susitaikė su nukentėjusiuoju O. B. ir pasirašė susitaikymo protokolą, kuriame patvirtino, kad susitaikė, žalą atlygino draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“. Nukentėjusysis O. B. pareiškė, kad eismo įvykio metu dėl patirto sveikatos sutrikdymo jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Jis dėl kelių eismo įvykio kaltininkei A. G. jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, kadangi draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ pilnai atlygino turtinę žalą – 8442,10 Eur, neturtinę žalą – 1400 Eur, todėl su ja susitaiko, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Kaltininkė A. G. pareiškė, kad ji visiškai prisipažįsta kalta dėl padaryto kelių eismo įvykio, gailisi, draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ pilnai atlygino turtinę žalą – 8442,10 Eur, neturtinę žalą - 1400 Eur, su nukentėjusiuoju susitaiko, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 48).

Iš įtariamojo O. B. ir nukentėjusiosios A. G. 2022 m. balandžio 5 d. susitaikymo protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis O. B. susitaikė su nukentėjusiąja A. G. ir pasirašė susitaikymo protokolą, kuriame patvirtino, kad susitaikė, žalą atlygino draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Nukentėjusioji A. G. pareiškė, kad eismo įvykio metu dėl patirto sveikatos sutrikdymo jai padaryta turtinė žala. Ji dėl kelių eismo įvykio kaltininkui O. B. jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, kadangi draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pilnai atlygino turtinę žalą – 4917 Eur, todėl su juo susitaiko, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Kaltininkas O. B. pareiškė, kad jis visiškai prisipažįsta kaltu dėl padaryto kelių eismo įvykio, gailisi, draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pilnai atlygino turtinę žalą – 4917 Eur, su nukentėjusiąja susitaiko, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 49).

Iš įtariamojo O. B. ir nukentėjusiojo R. B. 2022 m. balandžio 5 d. susitaikymo protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis O. B. susitaikė su nukentėjusiuoju R. B. ir pasirašė susitaikymo protokolą, kuriame patvirtino, kad susitaikė, žalą atlygino draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir įtariamasis. Nukentėjusysis R. B. pareiškė, kad eismo įvykio metu dėl patirto sveikatos sutrikdymo jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Jis dėl kelių eismo įvykio kaltininkui O. B. jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, kadangi draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pilnai atlygino turtinę žalą – 546,53 Eur, ir dalį neturtinės žalos – 3426 Eur, o likusią dalį neturtinė žalos – 4000 Eur atlygino savanoriškai kaltininkas O. B., todėl su juo susitaiko, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Kaltininkas O. B. pareiškė, kad jis visiškai prisipažįsta kaltu dėl padaryto kelių eismo įvykio, gailisi, draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pilnai atlygino turtinę žalą – 546,53 Eur ir dalį neturtinės žalos – 3426 Eur, o likusią dalį neturtinės žalos – 4000 Eur atlygino nukentėjusiajam R. B. jis pats savanoriškai, su nukentėjusiuoju susitaiko, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 50).

Iš įtariamosios A. G. ir nukentėjusiojo R. B. 2022 m. balandžio 14 d. susitaikymo protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji A. G. susitaikė su nukentėjusiuoju R. B. ir pasirašė susitaikymo protokolą, kuriame patvirtino, kad susitaikė, žalą atlygino draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ bei įtariamoji. Nukentėjusysis R. B. pareiškė, kad eismo įvykio metu dėl patirto sveikatos sutrikdymo jam padaryta turtinė ir neturtinė žalos. Jis dėl kelių eismo įvykio kaltininkei A. G. jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, kadangi draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pilnai atlygino turtinę žalą – 546,53 Eur, neturtinę žalą – 3426 Eur, o likusią neturtinę žalą – 2000 Eur savanoriškai atlygino pati kaltininkė, todėl su ja susitaiko, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Kaltininkė A. G. pareiškė, kad ji visiškai prisipažįsta kalta dėl padaryto kelių eismo įvykio, gailisi, draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pilnai atlygino turtinę žalą – 546,53 Eur, neturtinę žalą - 3426 Eur, o likusią neturtinę žalą – 2000 Eur savanoriškai atlygino pati kaltininkė, todėl su nukentėjusiuoju susitaiko, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 51-52).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Sigito Jankausko 2022 m. balandžio 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl A. G. ir O. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas, remiantis BK 38 straipsnio pagrindais, – šalims susitaikius. Minėtas nutarimas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. balandžio 28 d. rezoliucija buvo patvirtintas (t. 2, b. l. 55-62).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. vasario 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl O. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo atnaujintas, kadangi asmuo galimai padarė kitą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje. Šis prokuroro nutarimas buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. vasario 27 d. rezoliucija (t. 2, b. l. 71-73).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas O. B. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino ir visiškai prisipažįsta, įtarimo esmę suprato. Jokiose įskaitose nėra registruotas, nei pas narkologą nei pas psichologą, galvos traumų neturėjo. Paaiškino, kad 2023 m. vasario 16 d. jis nuėjo pas savo kaimyną A. V. (A. V.), kurio paprašė pagalbos, nuvežti statybines medžiagas į objektą. Kaimynas sutiko. Jam priklausančiu automobiliu „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuvežti statybines medžiagas į objektą, jis buvo už automobilio vairo, o kaimynas sėdėjo keleivio sėdynėje. Grįždami atgal, (duomenys neskelbtini) gatvėje, juos sustabdė policijos pareigūnų automobilis, kaip suprato patikrinimui. Priėjo policijos pareigūnas, prisistatė ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis pasakė, kad liko namuose, tuomet iš savo rankinuko ištraukė asmens tapatybės kortelę, vieną kupiūrą 100 Eur ir padavė viską kartu pareigūnui. Pamatęs pareigūnas pinigus, įspėjo dėl kyšio davimo ir paklausė už ką jam duodama, o jis atsakė, kad jį paleistų ir nieko nerašytų. Tuomet pareigūnas paprašė išlipti iš automobilio ir kartu su jo nuėjo į policijos automobilį, jam paaiškino, kad sulaiko ir liepė atsisėsti į policijos automobilį. Jis visiškai prisipažįsta, kad davė pareigūnui 100 Eur kyšį, kad paleistų, buvo labai susijaudinęs, pats nesuprato, ką darė, dėl to labai gailisi. Kaimynas A. V. nieko nežinojo apie tai, kad O. B. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, nes jis jam niekada nesakė ir šis niekada to neklausė. Kaimynas A. V. nesupranta lietuvių kalbos, bendrauja su juo rusiškai, todėl pokalbį su policijos pareigūnais, jis galimai galėjo ir nesuprasti. 2020 metais, šiuo metu nei mėnesio, nei dienos pasakyti negali, jam buvo atimta teisė vairuoti automobilį už greičio viršijimą. Iki šiol jis neįsigijo naujų teisių ir neturi vairuotojo pažymėjimo (t. 2, b. l. 141-144).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad 2023 m. vasario 16 d., dienos metu atėjo kaimynas O. B., kuris paprašė pagalbos pervežti statybinės medžiagos jam priklausančių automobiliu „Renault“, raudonos spalvos, valstybinių numerių pasakyti negali, nežino. Jis sutiko padėti kaimynui. Paaiškino, kad jų santykiai geri, tiesiog, kaimynas O. bendrauja kaip ir visi kaimynai, sveikinasi. Jie važiavo minėtu automobiliu, už vairo buvo kaimynas O., o jis sėdėjo šalia. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, juos sustabdė policijos pareigūnai, kaip suprato patikrinimui. Prie automobilio, iš vairuotojo pusės, priėjo policijos pareigūnas, prisistatė, paaiškino, kad sustabdė patikrinimui ir prašė O. pateikti vairuotojo pažymėjimą. O. kažką ieškojo savo rankinėje, matė, kad ištraukė asmens tapatybės kortelę ir padavė policijos pareigūnai, ar dar kažką, jis pasakyti negali, nematė, kadangi automobilis buvo trijų vietų. O. sėdėjo už vairo, o jis šalia keleivių pusės durelių, tarp jų buvo didelis tarpas, tai yra dar vieną sėdynė, vieta. O. padavus dokumentą, policijos pareigūnas paklausė, ką jis daro, ar jis supranta savo veiksmus, paprašė, kad O. išliptų iš automobilio. O. sutiko ir kartu su pareigūnais nuėjo į automobilį, o jis liko sėdėti ir laukti. Be to, jis lietuviškai blogai supranta, o policijos pareigūnai su O. bendravo lietuvių kalba, gal dar kažką ir sakė O. policijos pareigūnai, jis pasakyti negali, nežino, pats bendrauja rusų kalba. Tik vėliau suprato, kad O. davė policijos pareigūnui pinigus, kyšį, kodėl, jis pasakyti negali, nes kaip jau minėjo, lietuviškai labai blogai supranta, o O. su pareigūnais bendravo lietuvių kalba. Dėl to, kad O. neturi vairuotojo pažymėjimo, jis nieko nežinojo, o jo neklausė ir jis jam nieko apie tai niekada nesakė (t. 2, b. l. 127-130).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) specialisto pareigose. Pamaina prasidėjo 2023 m. vasario 16 d., 07.00 val. iki 2023 m. vasario 16 d., 19.00 val. Dirbdamas su vyriausiuoju tyrėju L. U. ir patruliuodami nustatytame maršrute, o tiksliau (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, tarnybiniame automobilyje „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), borto numeris 9821, naudojantis mobiliąja programėle, apie 15.50 val. nustatyta, kad automobilio „Reanault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas O. B. neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl nutarė automobilį sustabdyti ir patikrinti vairuotoją. Už keleto minučių (duomenys neskelbtini) gatvėje, sustabdžius automobilį nuėjo prie vairuotojo pusės durelių. Vairuotojui atidarius automobilio langą, jis prisistatė, paprašė, kad vairuotojas pateiktų savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Vairuotojas, pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, prisipažino, kad neturi teisės vairuoti. Paprašė, kad vairuotojas pateiktų kitą, bet kokį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jis nusisuko link automobilio salono vidurio, kažką krapštėsi, tada laikydamas rankose jam tiesė asmens tapatybės kortelę, kurią jis paėmė. Nustatė, kad vairuotojas yra ankščiau minėtas O. B. Kartu su asmens tapatybės kortele O. B. jam padavė vieną šimto eurų kupiūrą, jos serijinis numeris yra V02338638745. Jis, vairuotojo paklausė, kas čia, o O. B. pasakė, kad tai leidimas iki namų. Prašė, kad jie jį paleistų, kad nebaustų, kad leistų važiuoti namo. Jis jo paklausė, ar jis supranta apie atsakomybę papirkdamas valstybės tarnautoją, vairuotojas sakė, kad atsakomybė jam yra suprantama. Vairuotoją paliko laukti automobilyje, pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui apie situaciją, surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl vairavimo, kai vairuotojas neturi teisės vairuoti. Automobilis kelių eismo taisyklių nepažeidė, vairuotojas baudžiamas pirmą kartą, tad automobilis paliekamas stovėti. Automobilyje sėdėjo keleivis, kuris visą įvykį matė. Filmuota kamera „BODY“ Nr. 740560 (t. 2, b. l. 108-112).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2023 m. vasario 16 d., 16.07 val. gautas pranešimas, kad policijos pareigūnai sustabdė automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vairuotojas neturi teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, pareigūnams pasiūlė 100 Eur kyšį (t. 2, b. l. 85).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ajame skyriaus tyrėjo 2023 m. vasario 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. vasario 16 d., apie 16.05 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. Lietuvos kelių policijos tarnybos ekipažas „R9821“ sustabdė automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas O. B., neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, pokalbio su pareigūnais metu, sėdėdamas automobilyje, ranka padavė pareigūnui S. S. savo asmens tapatybės kortelę, kartu su ja padavė ir 1 vnt., 100 Eur nominalo kupiūrą, kurios identifikacinis numeris yra V02338638745 (t. 2, b. l. 86-89).

Iš 2023 m. vasario 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima šalikelė yra adresu (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, šalia namo adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrima šalikelė yra atskirta nuo pagrindinio kelio iškilia salele su bortu, kitoje pusėje matomi namai, infrastruktūriniai gatvės elementai, apželdinimas. Vietoje, kuri yra arčiau namo tvoros stovi lengvieji automobiliai, arčiau pagrindinio kelio per vidurį stovi raudonos spalvos autobusiukas, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis yra nukreiptas link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur namai yra mažėjančia tvarka. Automobilis yra užgesintas, išoriniai apgadinimai nefiksuoti, viduje sėdi žmonės. Apžiūrimos vietos paviršius yra be dangos, apsnigta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietoje daugiau reikšmingų detalių nepastebėta, niekas nepaimta (t. 2, b. l. 95-101).

(Duomenys neskelbtini) specialisto S. S. 2023 m. vasario 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šių metų vasario 16 d., patruliavo kartu su vyriausiuoju tyrėju L. U., tarnybiniu automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini) g. patikrinimui sustabdė automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš tarnybinio automobilio priėjo prie vairuotojo, prisistatė ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, kadangi mobilioji aplikacija nurodė, kad automobilio savininkas yra be vairuotojo pažymėjimo. Prie vairo sėdėjęs asmuo, kaip vėliau paaiškėjo O. B., pasakė, kad teisių neturi, važiuoja po darbo iki namų tik, paprašius pateikti asmens dokumentą, kartu su asmens tapatybės kortele padavė sulenktą 100 (vieno šimto eurų) kupiūrą, tai pastebėjęs paklausė, kas čia yra, vairuotojas patvirtino, kad tai leidimas nuvažiuoti iki namų, kelis kartus perklausė, ar jis supranta savo veiksmus, vairuotojas tai patvirtino, tuomet O. B. pasakė, kad jis yra sulaikomas už kyšio davimą, apie įvykį informavo Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoją. Vairuotojui dėl ANK pažeidimo surašytas protokolas ROIK: 23198171438. Įvykis užfiksuotas Body kamera Nr. 740560. Prie tarnybinio pranešimo pridedama 100 Eur kupiūra (t. 2, b. l. 102).

Vaizdo įrašo 2023 m. vasario 21 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas iš „Body“ kameros, dėl įvykio įvykusio 2023 m. vasario 16 d. Atidarius minėtą vaizdo įrašą matome sustojusį policijos automobilį, prieš jį, raudonos spalvos automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Matome, kaip policijos pareigūnas prieina prie minėto automobilio vairuotojo, paprašo patikrinimui pateikti vairuotojo pažymėjimą, girdime kaip vyras atsako, kad paliko namuose, tuomet policijos pareigūnas paprašo pateikti asmens tapatybės dokumentą. Tuomet matome, kaip vyras atsisukęs nugarą į pareigūną, kažką ieško, kur ir ką nematome, tuomet atsisuka ir paduoda asmens tapatybės kortelę kartu su sulankstyta 100 Eur kupiūra. Policijos pareigūnas paklausė, kas tai yra per kupiūra, vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai O. B. pasakė, kad tai „už pravažiavimą namo“. Policijos pareigūnas paklausė O., ar jūs norite būti paleistas, vyras atsakė, kad taip. Pareigūnas pasakė, kad jam davė kyšį ir paprašė O. išlipti iš automobilio. Tuomet matome, kaip pareigūnas apie duotą kyšį papasakojo ir parodė savo kolegai. Toliau pareigūnai formino tarnybiniame automobilyje dokumentus (t. 2, b. l. 103-105).

Iš 2023 m. vasario 16 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas S. S. pateikė vieną 100 Eur kupiūrą, kurios serijos numeris yra V02338638745 (t. 2, b. l. 113-116).

Iš 2023 m. vasario 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra 1 vnt., 100 Eur nominalo kupiūra, kurios identifikacinis numeris yra V02338638745. Apžiūrimas yra vieno šimto eurų banknotas, šalia kurio padedama mastelinė liniuotė, atliekama momentinė nuotrauka. Banknotas yra žalios spalvos ant kurio matome „100“ skaičius. Apvertus kupiūrą kitoje pusėje matome du identifikacinius numerius „V02338638745“, vienas apačioje, kairėje pusėje, kitas dešinėje viršuje. Banknotas yra paimamas ir supakuojamas į Voką Nr., 1, ant kurio yra užklijuojama plomba Nr. 035569 (t. 2, b. l. 117-122).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras 2022 m. balandžio 26 d. nutarimu, kuris buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. balandžio 28 d. rezoliucija, ikiteisminį tyrimą dėl O. B. ir A. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutraukė, remdamasis BK 38 straipsnio pagrindu, o būtent – proceso šalims susitaikius.

Aptariamas ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. vasario 24 d. nutarimu, kuris buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. vasario 27 d. rezoliucija, buvo atnaujintas, kadangi O. B. galimai padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio normas būtina nustatyti pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), padarinius, priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių ir kaltę. Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kyla tik dėl tokio KET pažeidimo, kurio metu padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Komentuojamas nusikaltimas gali būti padaromas tik neatsargiai – dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį darydamas asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti arba jį darydamas asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 2, 3 dalys).

Minėto BK straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo reikalavimus. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatyti KET (nagrinėjamu atveju aktuali taisyklių redakcija, galiojusi 2021 m. rugpjūčio 4 d. eismo įvykio metu). KET 127, 128 ir 129 punktų reikalavimus, eismo dalyviai privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdami važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jie turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad O. B. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis O. B. savo kaltės neneigė viso baudžiamojo proceso metu. Pastarasis tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d., apie 19.30 val. vairavo motociklą „BMW R1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono į (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo ir jo brolis R. B. Nors buvo šviesus paros metas, bet matomumas buvo prastas, nes lijo lietus, buvo apsiniaukę, kelio danga - asfaltas buvo šlapias. (Duomenys neskelbtini) važiavo 3 automobiliai. Jis nusprendė tuos 3 automobilius aplenkti ir motociklo greitį padidino maždaug iki 120 km/val. Kai automobilius aplenkė, greitį sulėtino. Maždaug ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), matė A eismo juostoje jo atžvilgiu dešinėje pusėje stovintį melsvos spalvos „Toyota“ automobilį, kuris stovėjo su įjungtais avarinio sustojimo žibintais. Jis važiavo toliau antra eismo juosta. Kai iki minėto automobilio liko apie 10 m atstumas, šis automobilis pradėjo sukti į kairę, t. y. apsisukinėti, ir užkirto jam kelią. Jis nuspaudė garsinį signalą ir šiek tiek pasuko vairą į kairę pusę, bet motociklas atsitrenkė į apsisukantį automobilį. Smūgio metu jo vairuojamo motociklo greitis galėjo būti apie 85 km/val. Po smūgio jis ir už jo sėdėjęs jo brolis perskrido per motociklo priekį ir nukrito (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje kelio dalyje. Į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos medikai, pirma apžiūrėjo brolį R., kuriam eismo įvykio metu lūžo dešinė ranka. Jam po eismo įvykio lūžo kairės rankos stipinkaulis (t. 1, b. l. 113-116, 138-140, 148, t. 3, b. l. 41-43). Teismas nesutikti su šiais kaltinamojo viso baudžiamojo proceso metu nuosekliais išlikusiais parodymais neturi pagrindo, kadangi jie atitinka tiek kitų proceso dalyvių baudžiamojo proceso metu pateiktus parodymus, tiek rašytinę bylos medžiagą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti – nukentėjusysis R. B. ir įtariamoji/nukentėjusioji A. G. patvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d., apie 20 val. įvykusiame eismo įvykyje dalyvavo ir jie. Pastarųjų teigimu, byloje aptariamas eismo įvykis įvyko dėl to, kad kaltinamojo O. B. vairuotas „BMW“ motociklas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), susidūrė su A. G. vairuotu automobiliu „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 51-54, t. 2, b. l. 12-15). Minėto eismo įvykio metu R. B. vyko kartu su jo broliu O. B. ir sėdėjo pastarajam už nugaros, kaip keleivis. Jie važiavo (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta, aplenkė kelis automobilius. Jis matė, kad (duomenys neskelbtini) A eismo juostoje stovėjo „Toyota“ automobilis su įjungtais avarinio sustojimo žibintais. Jiems artėjant link minėto automobilio, šis, kirsdamas pirmos eismo juostos ištisinę liniją, pradėjo apsisukimo manevrą. O. B. dar suspėjo paspausti įspėjimo signalą, o vėliau įvyko smūgis (t. 1, b. l. 51-54). Iš esmės tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo parodymams neprieštaraujančius paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu pateikė ir A. G., kuri nurodė, kad ji kaltinamajam inkriminuotu laiku sustabdė jos vairuotą automobilį „Toyota“, o vėliau pradėjo apsisukimo manevrą iš pirmos eismo juostos. Kai įvažiavo į antrą eismo juostą, staiga pamatė transporto priemonės žibintų šviesas ir pajuto smūgį į jos vairuojamo automobilio vairuotojo pusės dureles. Išlipusi, nuėjo prie į jos automobilį atsitrenkusio motociklo vairuotojo ir keleivio, kurie gulėjo važiuojamojoje kelio dalyje. Juos abu nuvežė į ligoninę, kur jai nustatė kairiojo peties ir žasto sumušimus bei kairiojo peties išnėrimą (t. 2, b. l. 12-15). Faktą, kad būtent kaltinamojo O. B. veiksmai turėjo įtakos įvykusiam eismo įvykiui patvirtina ne tik pirmiau aptarti, tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai, bet ir eismo įvykio metu kaltinamojo vairuotoje transporto priemonėje buvusios vaizdo kameros įrašų turinys, kuriame užfiksuotas tiek kaltinamojo vairuotos transporto priemonės greitis, bet ir jo susidūrimo su kitu automobiliu momentas, ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvada Nr. 11-2026 (21), kurioje konstatuotos aptariamo eismo įvykio priežastys. Minėtame procesiniame dokumente neginčijamai konstatuota, kad motociklo ,,BMW R1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vairuotojo veiksmai, o būtent tai, kad jis (duomenys neskelbtini), kurioje leistinas maksimalus važiavimo greitis 50 km/h, važiavo apie 107 km/h greičiu, dėl ko atsitrenkė į kairiojo apsisukimo manevrą dariusios vairuotojos automobilio ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šoną, kada motociklo vairuotojas važiuodamas nedidesniu kaip 50 km/h greičiu, nei stabdydamas nei keisdamas judėjimo krypties, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo, – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Kartu nustatyta ir tai, kad automobilio ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja darydama kairiojo apsisukimo manevrą (duomenys neskelbtini) ruože, paženklintame važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linijomis 1.2 ir 1.3, sudarė kliūtį iš paskos apie 107 km/h greičiu važiavusio motociklo ,,BMW R1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t. 1, b. l. 89-102).

Taigi, iš pirmiau aptartų įrodymų, kurie tarpusavyje sutampa ir vienas kitą papildo, ir kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis O. B. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, vairuodamas „BMW“ motociklą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė KET, dėl ko įvyko eismo įvykis. Pabrėžtina ir tai, jog tokiais veiksmais, kaltinamasis ne tik sukėlė avaringą situaciją, bet ir dėl šios situacijos atsiradimo, nesunkiai sutrikė kitų asmenų sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. B. patvirtino, kad po pirmiau nurodytų transporto priemonių susidūrimo, patyrė tam tikrus sužalojimus. Jis nurodė, kad jis po smūgio į „Toyota“ automobilį, šį automobilį perskrido ir nukrito (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje kelio dalyje. Parkritęs ant važiuojamosios kelio dalies, jis jautė didelį skausmą savo dešinėje rankoje, taip pat labai skaudėjo apatinę kūno dalį nuo juosmens į apačią. Pamatęs savo dešinę ranką, jis pagalvojo jog ji nuplėšta, nes buvo išsisukusi į kitą pusę. Po eismo įvykio jis rėkė iš skausmo. Ligoninėje jam nustatė dešinės rankos žastikaulio ir alkūnės lūžį bei dubens hematomą (t. 1, b. l. 51- 54). Faktą, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio patyrė sveikatos sutrikdymą, patvirtina ir jo medicininių dokumentų 2021 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokolas, kuriame jam buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasižymėjęs muštine žaizda dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimais dešinėje plaštakoje, dešinio žastikaulio kūno lūžiu, dešinio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžiu, kraujosruva dubens ertmėje dešinėje pusėje. Tai reiškia, kad kaltinamojo O. B. veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų kilusiais padariniais. Be to, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad O. B. veikė suvokdamas, kad pažeisdamas KET taisykles ir važiuodamas viršijant leistiną greitį arba pasirinkdamas netinkamą važiavimo greitį neatsižvelgus į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, gali sukelti pavojingus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Taigi kaltinamasis veikė ir nusikalstamą veiką padarė esant neatsargiai kaltės formai - dėl nusikalstamo pasitikėjimo.

Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis O. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, o būtent – 2021 m. rugpjūčio 4 d., apie 19.41 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motociklą „BMW R1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį važiavo apie 107 km/h greičiu (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) g. Važiuodamas pasirinktu greičiu ir neatsižvelgęs į susidariusią eismo situaciją, nesulėtino greičio, vairuojamo motociklo nesustabdė ir kliūties neapvažiavo nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, o į automobilį „Toyota Yaris“ atsitrenkė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo „BMW R1250 RT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivis R. B., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja A. G., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Remiantis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo O. B. veika pagrįstai kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo

BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Šio nusikaltimo dalyku pripažįstamas bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Tai gali būti neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, Nr. 2K-526/2011, Nr. 2K-406/2011). Papirkimas siekiant neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veikimo (neveikimo) yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas, susitariamas duoti ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo) atliktų (neatliktų) neteisėtus veiksmus ir, taip neteisėtai veikdamas (neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2013, Nr. 2K-349/2010).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamasis O. B. jam kaltinime inkriminuotu laiku ir vietoje padarė BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad policijos pareigūnams davė kyšį, siekdamas išvengti patraukimo administracinėn atsakomybėn. O. B. detalizavo, kad 2023 m. vasario 16 d. jis nuėjo pas savo kaimyną A. V., kurio paprašė jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kad galėtų nuvežti statybines medžiagas į objektą. Jis sėdėjo už automobilio vairo, o kaimynas – keleivio sėdynėje. Grįžtant atgal, (duomenys neskelbtini) gatvėje, juos patikrinimui sustabdė policijos pareigūnų automobilis. Policijos pareigūnui priėjus ir prisistačius, pastarasis paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis pasakė, kad vairuotojo pažymėjimas liko namuose, o tuomet iš savo rankinuko ištraukė asmens tapatybės kortelę bei vieną 100 Eur kupiūrą ir viską kartu padavė pareigūnui. Pareigūnas pamatęs pinigus, įspėjo pastarąjį dėl kyšio davimo ir paklausė už ką jam duodama, o atsakius, kad paleistų ir nieko nerašytų, jis paprašė išlipti iš automobilio ir kartu su juo eiti į policijos automobilį, nes sulaiko (t. 2, b. l. 141-144, t. 3, b. l. 41-43). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. V. ir S. S. duoti parodymai. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. V. parodė, kad 2023 m. vasario 16 d., dienos metu atėjo kaimynas O. B., kuris paprašė pagalbos pervežti statybinės medžiagos jam priklausančiu automobiliu „Renault“. Jis sutiko padėti kaimynui. Jie važiavo minėtu automobiliu, tačiau už vairo buvo kaimynas O., o jis sėdėjo šalia. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, juos patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai. Prie automobilio, iš vairuotojo pusės, priėjo policijos pareigūnas, prisistatė ir prašė O. pateikti vairuotojo pažymėjimą. O. kažką ieškojo savo rankinėje, matė, kad ištraukė asmens tapatybės kortelę ir padavė policijos pareigūnai. Šis paprašė, kad O. išliptų iš automobilio ir kartu su pareigūnais nuėjo į automobilį. Jis liko sėdėti ir laukti. Tik vėliau suprato, kad O. davė policijos pareigūnui pinigus, kyšį (t. 2, b. l. 127-130). Į įvykio vietą atvykęs bei ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas S. S. parodė, kad 2023 m. vasario 16 d., patruliuodamas nustatytame maršrute, o tiksliau (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje buvo sustabdytas automobilis „Reanault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėto automobilio savininkas ir vairuotojas – O. B. neturi vairuotojo pažymėjimo. Sustabdžius automobilį jis nuėjo prie vairuotojo pusės durelių, o vairuotojui atidarius automobilio langą, prisistatęs paprašė pateikti vairuotojo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau kaltinamasis pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir prisipažino, kad neturi teisės vairuoti. Pastarasis vėliau automobilio salone krapštėsi ir jam padavė asmens tapatybės kortelę. Liudytojas nustatė, kad vairuotojas yra O. B. Kartu su asmens tapatybės kortele, O. B. jam padavė vieną šimto eurų kupiūrą, jos serijinis numeris yra V02338638745. Jis vairuotojo paklausė, kas čia, O. B. pasakė, kad tai leidimas iki namų ir prašė, kad jie jį paleistų, kad nebaustų, kad leistų važiuoti namo. Jis jo paklausė, ar jis supranta apie atsakomybę papirkdamas valstybės tarnautoją, o vairuotojas sakė, kad atsakomybė jam yra suprantama (t. 2, b. l. 108-112). Pirmiau aptartus proceso dalyvių parodymus, kurie tarpusavyje neprieštarauja ir vienas kitą papildo, patvirtina ir įvykio vietoje policijos pareigūnų užfiksuoto vaizdo įrašo turinys, apžiūrėtas 2023 m. vasario 21 d., iš kurio matyti, kad kaltinamasis policijos pareigūnui pateikė sulankstytą 100 Eur kupiūrą, bei 2023 m. vasario 16 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad policijos pareigūnas S. S. pateikė 100 Eur kupiūrą, jam perduota O. B. (t. 2, b. l. 103-105, 113-116).

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis O. B. davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą jo neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus. Be to, tokius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas, kad jo duodamas kyšis yra kaip atlygis už valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus ir norėjo taip veikti, kadangi net perspėtas dėl jam gresiančios atsakomybės už kyšio davimą, tokių savo veiksmų neatsisakė. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia. Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad kyšio suma yra didesnė negu 1 MGL, bet mažesnė negu 250 MGL, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartą, konstatuotina, kad kaltinamasis O. B. 2023 m. vasario 16 d., apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo, kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už padarytą KET pažeidimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje „Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės šios rūšies transporto priemonės arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones“ ir būti nebaustam įstatymo numatyta tvarka, (duomenys neskelbtini) specialistui S. S. paprašius pateikti asmens dokumentą, O. B. sėdėdamas savo automobilyje „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynėje, ranka padavė kartu su savo asmens tapatybės kortele 100 Eur nominalo kupiūrą, kurios identifikacinis numeris yra V02338638745, sakydamas, kad paleistų ir nebaustų, taigi tiesiogiai davė į rankas 100 Eur kyšį Lietuvos kelių policijos tarnybos specialiosios paskirties skyriaus specialistui S. S. už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus.

Dėl bausmės skyrimo

BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys — bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamojo O. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo nutrauktas 2022 m. balandžio 26 d. prokuroro nutarimu BK 38 straipsnio pagrindais – proceso šalims susitaikius. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis O. B. per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, pastarojo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir klausimas dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės taikymo už abi nusikalstamas veikas buvo perduotas spręsti iš naujo.

Kaltinamasis O. B. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas - vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnis, 227 straipsnio 1 dalis, 281 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, O. B. teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, teistumas yra išnykęs (t. 1, b. l. 150-153, t. 2, b. l. 180-183), taip pat baustas administracine tvarka, įskaitant ir už KET pažeidimus, baudos apmokėtos (t. 1, b. l. 154-162, t. 3, b. l. 184-190). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše nurodyta, kad kaltinamasis dirba. O. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti O. B. už padarytas, BK 227 straipsnio 2 dalyje bei 281 straipsnio 1 dalyje numatytas, nusikalstamas veikas paskyrus baudas, šių bausmių dydžius, atsižvelgiant į kaltinamojo išnykusį teistumą, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskiriant artimas sankcijose numatytų šios rūšies bausmių minimui:

1. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 125 MGL (6250 Eur) dydžio baudą;

2. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės (125 MGL) pridedant dalį švelnesnės bausmės, O. B. paskiriant subendrintą bausmę – 150 MGL (7500,00 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos bausmės rūšis bei dydis yra teisingi, proporcingi, atitinka kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jo asmenybę bei galės pastarajam daryti teigiamą įtaką, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis O. B. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kyšis, atitinkantis BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius, konfiskuojamas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-511/2019, 2K-162-303/2017).

Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Pabrėžtina, kad kova su korupcinėmis nusikalstamomis veikomis yra vienas iš valstybės teisinės politikos, tame tarpe ir baudžiamosios politikos prioritetų teisėsaugos institucijos yra visokeriopai įpareigojamos stiprinti kovą su šiuo reiškiniu. Teismų sprendimai, remiantis kuriais kyšio dalykas yra grąžinamas jo davėjui, gali ne tik neatgrasyti nuo minėtų nusikalstamų veikų darymo, bet ir paskatinti juos atlikti, kas gali iš esmės neigiamai įtakoti valstybės pastangas stiprinti korupcinių nusikalstamų veikų kontrolę. Todėl tikslinga kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo dalyko atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2023 m. vasario 16 d., apie 16.05 (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, O. B., sėdėdamas savo automobilyje „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynėje, ranka padavė kartu su savo asmens tapatybės kortele tiesiogiai davė į rankas 100,00 Eur kyšį Lietuvos kelių policijos tarnybos specialiosios paskirties skyriaus specialistui S. S. už pageidaujamą jo neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus. Perduoti pinigai BK 72 straipsnio 2 dalies kontekste laikytini kyšiu bei BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku, todėl konfiskuotini.

Kiti klausimai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Sigito Jankausko 2023 m. vasario 27 d. nutarimu trijų mėnesių laikotarpiui – nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. gegužės 27 d., kaltinamojo O. B. piniginėms lėšoms – 100 Eur, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirta BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant minėtais pinigais disponuoti, juos valdyti ir jais naudotis (t. 2, b. l. 167-177). Šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui – nuo 2023 m. gegužės 27 d. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. (t. 3, b. l. 44-46). Atsižvelgiant į tai, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šioms piniginėms lėšoms paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304‒305 straipsniais, 307‒308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. B. (O. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 125 MGL (6250 Eur) dydžio baudą.

O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3750,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį bei 281 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir O. B. paskirti galutinę subendrintą 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. B. paskirti 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 bei 2 dalimis, paskirti O. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant gauto kyšio vertę atitinkančią pinigų sumą – 100 Eur (vieną šimtą eurų), kaip nusikalstamos veikos dalyką.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. vasario 27 d. nutarimu O. B. paskirtą laikino nuosavybės teisių apribojimą piniginėms lėšoms – 100 Eur kupiūrai, Nr. V02338638745, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti O. B. kad:

1. Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-825-1170/2023“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė