Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-510-661/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-02
Bylos Nr.: e2A-510-661/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00024-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas (pran.), Inga Staknienė
Atsakovas: E. B. B.

Kategorijos

2.2.2.3.1.9Labdaros ir paramos fondai

Civilinė byla Nr. e 2A-510-661/2019Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00024-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.1.9.; 3.2.4.4.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Ingos Staknienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Bankrutavusio Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas” apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas“ atstovo bankroto administratoriaus UAB „Konsultacijų srautas“ ieškinį atsakovei E. B. B. dėl neteisėtai gautų lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas (apeliantas) prašė priteisti iš atsakovės E. B. B. 11 295,18 Eur neteisėtai gautų Bankrutavusios Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas” lėšų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 3216-781/2017 iškėlė bankroto bylą Labdaros ir paramos fondui „Dvarų atgimimas”. Bankrutuojančio Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas” administratoriumi paskirta UAB “Konsultacijų srautas”, įgaliotas asmuo A. G.. 2017 m. birželio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nutarta pripažinti Labdaros ir paramos fondą “Dvarų atgimimas” bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, patvirtinti supaprastinto bankroto proceso trukmę šešių mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos, t.y. iki 2017 m. gruodžio 1 d., bei patvirtinti patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. 2017 m. gegužės 9 d. raštu „Dėl duomenų pateikimo bankroto byloje“ bankrutavusio Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas” administratoriaus UAB “Konsultacijų srautas” įgaliotas asmuo A. G. kreipėsi į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau –VMI) Trakų poskyrį, prašydamas pateikti Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas” administratoriui UAB „Konsultacijų srautas“ 2012-03-09 dieną atlikto patikrinimo akto su priedais kopiją siekiant nustatyti asmenis, atsakingus už ženklaus įsiskolinimo VMI susidarymą. 2017 m. gegužės 29 d. iš Vilniaus apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Trakų poskyrio buvo gautas 2012 m. kovo 9 d. Vilniaus apskrities VMI patikrinimo aktas Nr. (4.65)-07-77-7 su priedais (toliau – Aktas). Akto 5.3. punkte nurodyta, kad vadovaujantis surinkta medžiaga, dalytina išvada, kad Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas” tikslas buvo ne Užutrakio dvaro sodybos atstatymas ir renovavimas, o Fondo prezidento N. P. giminių ir pažįstamų rėmimas, o to paties Akto 5.7. punkte nurodyta, kad įvertinus surinktą informaciją, nustatytus faktus ir aplinkybes darytina išvada, kad 2006 - 2009 m. Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas” gauta 270 000 Lt parama panaudota nesilaikant Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. 1-172 3 straipsnio reikalavimų, kadangi parama panaudota ne visuomenei naudingiems tikslams, o privatiems interesams tenkinti. 2012 m. kovo 9 d. Akto Nr. (4.65)-07-77-7 4. punkte sudarytoje 1 lentelėje pagal Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas” mokėjimo žiniaraščių duomenis nustatyta, kad fondas grynais pinigais sumokėjo fiziniams asmenims 166 158 Lt, iš jų atsakovei E. B. B. (fondo prezidento sutuoktinės sesers kaimynei) 2007-12-24 - 15 000 litų, 2008-12-31 – 18 000 litų, 2009-12-23 – 6 000 litų, iš viso 39 000 litų, ką liudija Akto prieduose pateikti 2007-12-24, 2008-12-31 ir 2009- 12-23 Mokėjimų žiniaraščiai su atitinkamų sumų gavimą patvirtinančiais E. B. B. parašais. Akto 5.5. punkte nurodyta, kad pagal 1993-06-03 Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. 1-172 6 str. 1 d. 4 p. labdara gali būti skirta nedirbantiems pensininkams, negaunantiems kitų pajamų, išskyrus pensijas ir kitas socialines išmokas, o Akto 4.1 punkte nurodyta, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius informavo, kad E. B. B. Socialinės paramos skyrius laikotarpiu nuo 2006-2010 metų jokių pašalpų ar šalpos išmokų nemokėjo, nebuvo suteiktos jokios lengvatos ir kompensacijos, nes ji nesikreipė. Pagal Vilniaus apskrities VMI duomenų bazėje turimą informaciją E. B. B. nėra vieniša, turi du sūnus. 2007 metais gavo pajamų iš parduoto žemės sklypo. Tokiais Fondo prezidento N. P. veiksmais Labdaros ir paramos fondui “Dvarų atgimimas” ir jo kreditoriams buvo padaryta žala, o Fondo prezidento N. P. tuo metu buvusios sutuoktinės sesers kaimynė E. B. B. neteisėtai praturtėjo 39 000 litų (11 295,18 eurų) suma. Todėl prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės 8 920,29 Eur neteisėtai gautų Labdaros ir paramos fondo “Dvarų atgimimas” lėšų.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad pagal pridėtus ieškovo dokumentus matyti, kad bankroto byloje yra pareikšti kreditoriniai reikalavimai viso 25 323,92 Eur sumai. Tuo tarpu bankroto administratorius į teismą yra padavęs tiek buvusį fondo vadovą dėl apie 60000,00 Eur sumos priteisimo, taip pat yra padavęs kitus labdarą gavusius asmenis. Tokiu būdu, ieškovo siekiama prisiteisti suma ženkliai viršija kreditorinių reikalavimų sumą, kas yra laikytina nesąžiningu, neprotingu ir neteisėtu ieškovo elgesiu. Atsakovė 1994 metais patyrė insultą, po kurio ilgai sveiko, buvo būtina samdyti slaugytojus, patirti daug išlaidų siekiant atstatyti sveikatą. Sunkią atsakovės sveikatos būklę po 1994 metais patirto insulto taip pat įrodo ir atsakovės sveikatos istorija. Nuo 2004 metu atsakovė yra našlė. Be to, atsakovė labdaros gavimo momentu buvo neįgali. Tai yra pažymėta ir pinigų išmokėjimo dokumentuose. Atsakovės pajamos 2007-2009 metais buvo nedidelės, tik pensija. Dėl išlaidų sveikatai palaikyti pažymėtina, kad čekiai, jei atsakovė jų ir turėtų, vargu ar galėtų būti pateikti į bylą, kadangi, kaip žinoma, per tiek metų čekiai išblunka ir juose jokių užrašų nebesimato. Be to, 2006-01-12 galiojusi Labdaros ir paramos įstatymo redakcija numatė, kad asmuo turi atitikti 6 str. paramos gavėjo statusą (kam atsakovė ir atitiko), ir ataskaitų, kur buvo panaudota labdara, teikti nereikalavo. Atsakovė yra senyvo amžiaus, jai 76 metai, gavusi labdarą ji nebuvo įpareigota nei labdaros davėjo, nei teisės aktų teikti labdaros panaudojimo ataskaitas bei rinkti su tuo susijusius įrodymus, juo labiau įrodymus apie išlaidas, patirtas iki labdaros gavimo. Nagrinėjamoje byloje ne atsakovė, bet ieškovas privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi, neva labdara buvo panaudota ne LR labdaros ir paramos įstatyme numatytiems tikslams. Ieškovas visiškai nepagrįstai bando šią savo pareigą perkelti atsakovei. Atsakovė tiek labdaros gavimo metu, tiek šiandien turi sveikatos sutrikimų, ir pinigų gavimo tiksliai nepamena. Pinigus atsakovė galėjo gauti per ją slaugiusią moterį, ir netikrino, ar labdaros ir paramos fondas turi teisę teikti jai paramą. Atsakovė 2007 metais gavo pajamų, pardavusi žemės sklypą, pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodyta aukščiau, atsakovė turėjo teisę gauti labdarą pagal nuo 2006-01-12 galiojusio Labdaros ir paramos įstatymo 6 str. 1 d. 1 ir 2 punktus, aptariamuose punktuose nėra nustatyta, kad asmuo negali gauti pajamų. Atsakovė yra neįgali, yra tremtinė, yra ligonė, ir yra našlė. Todėl ieškovo argumentai dėl atsakovės gautų pajamų yra atmestini kaip nepagrįsti ir nesusiję su atsakovės labdaros gavimu. Nepaisant to, atsakovė teismui papildomai nurodo ir patvirtina, kad už žemę gauti pinigai buvo panaudoti gydymui. Atsakovė buvo sąžininga, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovo teiginiui, kad atsakovė neva nepagrįstai gavo ieškinyje nurodomas pinigines sumas.

4. Atsakovės nuomone, šioje byloje yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas reiškia reikalavimus atsakovei jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. Todėl atsakovė prašo teismo ieškovo pareikštiems ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, nes bankroto byla iškelta 2017-02-20, o atsakovė labdarą yra gavusi 2007, 2008, 2009 metais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė visiškai. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma, nustatytina kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.

6. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal Labdaros ir paramos įstatymo 6 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. labdaros gavėju gali būti neįgalieji (invalidai), ligoniai. Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu tvirtino, kad ji turėjo teisę gauti iš Labdaros ir paramos fondo “Dvarų atgimimas“ išmokas, nes po 1994 metais patyrė insultą, todėl jai labai reikėjo pinigų gydymui. Nuo 2004 metų ji yra našlė. Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovė pateikė rašytinius įrodymus: asmens sveikatos istoriją, iš kurio matyti, jog atsakovė jau 1999 metais turėjo tremtinio pažymėjimą Nr. 014371, II grupės invalido pažymėjimą Nr. 041033, pensijos gavėjo pažymėjimą ir Sodros informaciją apie asmeniui išmokėtas išmokas, iš kurios matyti, jog atsakovei mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, našlių pensija, invalidumo/netekto darbingumo pensija.

7. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2017-02-20 nutartimi iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Konsultacijų centras“. Nutartis įsiteisėjo 2017-03-03. Bankroto administratorius, atlikdamas Bankroto įstatyme įtvirtintą bankroto administratoriaus pareigą, 2017-05-09 kreipėsi į VMI siekdamas nustatyti aplinkybes dėl bankrutuojančios įmonės skolų susidarymo. Taigi, iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog ieškovas apie padarytą žalą sužinojo po 2017-05-09. Todėl pagrindo taikyti sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono teismo Trakų rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patenkinti visiškai. Apeliantas nurodė šiuos argumentus:

8.1. Panaudojimas fondo lėšų esant neįvykdytiems įsipareigojimams valstybės biudžetui pažeidė imperatyvias materialinės teisės normas, nes nebuvo laikomasi atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos, kai įmonė nepajėgia atsiskaityti su visais kreditoriais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930(1) straipsnio 1 dalimi skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

8.2. Teismas, priimdamas neteisėtą sprendimą, turėjo atsižvelgti į CK 6.67 straipsnio nuostatas (nesąžiningumo prezumpcija) - visi labdarą gavę asmenys yra giminystės ryšiais susiję ar kaimynai, tačiau imant labdarą iš VŠĮ „Dvarų atgimimas“ jau pats labdaros davėjo pavadinimas turėjo sufleruoti, jog ne fizinių asmenų rėmimui sukurta įstaiga. 2012 m. kovo 9 d. Akto Nr. (4.65)- 07-77-7 4. punkte sudarytoje 1 lentelėje pagal Labdaros ir paramos fondo “Dvarų atgimimas” mokėjimo žiniaraščių duomenis nustatyta, kad fondas grynais pinigais sumokėjo fiziniams asmenims 166 158 Lt, iš jų E. B. B. (fondo prezidento žmonos sesers kaimynei) 2007-12-24 - 15 000 litų, 2008-12-31 — 18 000 litų, 2009-12-23 - 6 000 liti), iš viso 39 000 litų.

Atsiliepimas

9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą. Su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą dėl šių priežasčių:

9.1. Labdaros ir paramos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatoma, jog nustačius labdaros ir paramos teikimo, gavimo arba naudojimo pažeidimus, kontrolės institucijos (Valstybinė mokesčių inspekcija ir (arba) muitinė) panaikina mokesčiu lengvatas ir taiko įstatymų nustatytas sankcijas. Tačiau ši nuostata nesuteikia VMI įgaliojimų pripažinti labdaros sandorį negaliojančiu, bei nustačius labdaros teikimo pažeidimus, mokestines sankcijas taikyti ir labdaros gavėjui, kuomet dėl pastarojo mokestinis patikrinimas net nebuvo atliekamas. Todėl minėtą Aktą bei jame nustatytas faktines aplinkybes teismas visiškai pagrįstai vertino visapusiškai ir išsamiai, tiek kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, tiek ieškinio dalyko ir pagrindo kontekste.

9.2. Taigi, nors apeliantas pageidautų tiesioginio Akto taikymo atsakovės atžvilgiu, tačiau toks siekis, kad už 2012-03-09 VMI patikrinimo akte nustatytus buvusio ieškovo vadovo labdaros suteikimo pažeidimus, sankcija būtų pritaikyta atsakovės atžvilgiu, kuri jokios neteisėtos veikos, gaudama labdarą, neatliko, neturi jokio teisinio pagrindimo. Tai disonuotų ne tik su CK XX skyriaus nuostatomis, bet ir su CK nuostatomis, draudžiančiomis civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.248 straipsnis).

Šalies argumentai

9.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad labdara suteikta pažeidžiant imperatyvias teisės normas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), nes nebuvo laikomasi atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Apelianto teigimu, Aktu priskaičiuota mokestinė nepriemoka patvirtina mokestinės nepriemokos buvimą labdaros suteikimo momentu. Atsikirsdama į šiuos apeliacinio skundo teiginius, apeliantė nurodo, kad Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Nei mokestinės nepriemokos aplinkybe, nei mokėjimų eiliškumo pažeidimo aplinkybe ieškovas pirmosios instancijos teisme nesirėmė, todėl šie apelianto teiginiai yra už apeliacinio nagrinėjimo dalyko ribų;

9.4. Bet kuriuo atveju, pažymėtina, jog Aktas, kuriuo už nustatytą netinkamą paramos panaudojimą buvo konstatuota ieškovo mokestinė nepriemoka (panaikintos mokestinės lengvatos ir priskaičiuoti papildomi mokesčiai, ieškovo gautą paramą pripažinus pajamomis), buvo surašytas 2012-03-09. Tuo tarpu byloje nėra duomenų (apeliantas tokių duomenų į bylą neteikė), kad labdaros suteikimo laikotarpiu jau egzistavo kokia nors mokestinė nepriemoka. Todėl byloje nenustatyta net CK 6.930¹ straipsnio taikymo prielaidų (teisės normos hipotezės).

9.5. Be to, CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko atsiskaitymo su kreditoriais santykius, tačiau labdarą gaunantis fizinis asmuo nėra labdaros davėjo kreditorius, todėl šio straipsnio nuostatos nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo suformuluotus ieškinio dalyką ir pagrindą) nėra aktualios.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Byloje kilo šalių ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus statybos darbus.

11. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimo, ginant kreditorių interesus, dėl lėšų grąžinimo bankrutavusiam labdaros fondui pagal jo anksčiau atliktą mokėjimą atsakovei nesant tam teisinio pagrindo, aiškinimo ir taikymo. Apeliantas ieškinyje nenurodė, kokiu pagrindu iš atsakovės turėtų būti priteistos labdaros būdų gautos lėšos. 1993-06-04 Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. 1-172 6 str. 1 d. 4 p. (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) numatyta, kad labdara gali būti skirta nedirbantiems pensininkams, negaunantiems kitų pajamų, išskyrus pensijas ir kitas socialines išmokas. Ieškovas, reikšdamas ieškinį teigia, jog atsakovė neatitiko, asmens, galinčio gauti labdarą statuso, todėl laikytina, jog Fondo prezidento veiksmais Labdaros ir paramos fondui „Dvarų atgimimas“ ir jo kreditoriams buvo padaryta žala, o atsakovė praturtėjo nepagrįstai (CK 6.237 str.)

12. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog nagrinėjamoje byloje esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma, nustatytina kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.

13. Pagal CK 6.237 straipsnį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (2 dalis).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016 42 punktą).

15. CK 6.465-6.475 straipsniuose įtvirtintos bendrosios dovanojimo sutarties instituto nuostatos, tuo tarpu CK 6.476 straipsnio normų reglamentuojama atskira dovanojimo sutartinių santykių grupė - aukos (paramos ar labdaros) sutartis; CK 6.476 straipsnio normos yra specialiosios bendrųjų dovanojimo sutarties instituto normų atžvilgiu. Aukos (labdaros ar paramos) sutartys iš kitų dovanojimo sutarčių išskiriamos pagal specialų sutarties tikslą - pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatyminę apibrėžtį auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Naudingas tikslas CK 6.476 straipsnio 1 dalies prasme - tai bendra nauda, t. y. padovanotas turtas ar turtinė teisė yra skiriamas ne asmeniniams apdovanotojo, o visuomenės požiūriu vertingiems, nesavanaudiškiems poreikiams tenkinti. Labdara (parama) yra visuomenei naudinga veikla, kurią remia valstybė, šiuo tikslu yra priimtas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas (1993 m. birželio 4 d. Nr. I-172), nustatantis taisykles, kurių turi laikytis labdaros ir (arba) paramos tiekėjai ir (arba) gavėjai, norintys pasinaudoti įstatymų nustatytomis mokesčių ir muitų lengvatomis (įstatymo 1 straipsnis). Labdaros ir paramos įstatymas - tai viešosios, o ne civilinės teisė aktas, todėl šio įstatymo normos su CK šeštosios knygos XXVII skyriaus normomis nekonkuruoja, tačiau sprendžiant, ar dovanojimo teisiniai santykiai kvalifikuotini aukos sutartimi pagal CK 6.476 straipsnį, Labdaros ir paramos įstatyme įtvirtintas visuomenei naudingų tikslų, kuriems gali būti teikiama labdara ar parama, sąrašas yra aktualus, kaip pateikiantis pavyzdinius bendro, visuomenės požiūriu naudingo aukos tikslo kriterijus. Pagal Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnį labdara ar parama gali būti teikiama tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse (Įstatymo 3 straipsnis).

16. Minėta, kad aukos (paramos ar labdaros) institutas teisės normų konkurencijos prasme yra specialus bendrųjų dovanojimo instituto normų požiūriu, todėl, teisinius santykius kvalifikavus pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalį, kaip auką (paramą ar labdarą), visų pirma turi būti taikomos šiame straipsnyje įtvirtintos taisyklės, o jų nereglamentuotais atvejais - bendrosios dovanojimo instituto nuostatos; CK 6.476 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta vienintelė šios taisyklės išimtis - aukoms netaikomas CK 6.467 straipsnis ,,Dovanojimo su sąlyga sutartis“. CK 6.476 straipsnyje nėra aukos (paramos ar labdaros) sutarties formą nustatančių normų, todėl turi būti taikomos 6.469 straipsnio ,,Dovanojimo sutarties forma“ normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009). Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovė pinigines lėšas gavo labdaros sandorio pagrindu, todėl šiuo atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas.

17. Pagal labdaros suteikimo metu galiojusią Labdaros ir paramos įstatymo 6 str. 1 d. 1-8 p. redakciją, galiojusią nuo 2006 01 12 iki 2010 11 23, labdaros gavėjai galėjo būti: neįgalieji (invalidai); ligoniai (2 p.); vaikai našlaičiai ir be tėvų globos likę vaikai; nedirbantys pensininkai, negaunantys kitų pajamų, išskyrus pensijas ir kitas socialines išmokas; bedarbiai; asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pripažintas nukentėjusiųjų teisinis statusas; šeimos (asmenys), kurių gaunamos pajamos negali patenkinti jų minimalių socialiai priimtinų poreikių, kurių mastą nustato savivaldybės; asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkių. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys tokiais pripažįstami pagal atskirus įstatymus ir kitus teisės aktus.

18. Pagal Labdaros ir paramos įstatymo 6 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. labdaros gavėju gali būti neįgalieji (invalidai), ligoniai. Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovė yra senyvo amžiaus, jai 76 metai. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu tvirtino, kad ji turėjo teisę gauti iš Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas“ išmokas, nes po 1994 metais patyrė insultą, todėl jai labai reikėjo pinigų gydymui. Nuo 2004 metų ji yra našlė. Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovė pateikė rašytinius įrodymus: asmens sveikatos istoriją, iš kurios matyti, jog atsakovė jau 1999 metais turėjo tremtinio pažymėjimą Nr. 014371, II grupės invalido pažymėjimą Nr. 041033, pensijos gavėjo pažymėjimą ir Sodros informaciją apie asmeniui išmokėtas išmokas, iš kurios matyti, jog atsakovei mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, našlių pensija, invalidumo/netekto darbingumo pensija. Tokiu atveju, teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė atitiko galiojusias Labdaros ir paramos įstatymo 6 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas ir pagrįstai gavo ginčijamas išmokas.

19. Taip pat kolegija sutinka su atsakovės pozicija, jog teisės aktai neįpareigoja labdaros gavėją rinkti ir kaupti įrodymus bei teikti ataskaitas apie gautų lėšų panaudojimą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieškovas turi pareigą įrodyti aplinkybes, jog atsakovė gautas lėšas panaudojo ne labdaros tikslais.

20. Ieškovas reikšdamas ieškinį nurodo, jog Fondo prezidento veiksmai, kuomet jis be pagrindo teikė labdarą fiziniams asmenims, padarė žalą pačiam Fondui, o atsakovė dėl to neteisėtai praturtėjo. Šią poziciją ieškovas rėmė Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-03-09 patikrinimo aktu, kuriame be kitą ko, teigiama, jog apie Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas“ veiklą ir galimybę gauti paramą/ labdarą nebuvo skelbiama jokiose informacijos šaltiniuose, todėl asmenys gavę labdarą neturėjo galimybės sužinoti apie Fondo teikiamą labdarą. Teismas pagrįstai sprendė, jog šios nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, jog atsakovė atitiko labdaros gavėjo statusą (nustatytas neįgalumas, buvo ligota) ir pareigos kontroliuoti ar žinoti kaip Fondo prezidentas vykdo savo pareigas neturėjo. Be to, kaip matyti iš Fondo įstatų 2.1. punktu nustatyti pagrindiniai Fondo tikslai – labdara ir parama. 2.1.1 papunkčiu nustatyta labdaros ir paramos sritis – šelpti ir teikti pagalbą ar nemokamas paslaugas asmenims, kuriems tai reikalinga. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įrodymus ir į tai, jog labdaros suteikimo sandoris tarp Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas“ ir atsakovės nebuvo užginčytas, ieškinys pagrįstai atmestas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

21. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog 2012-03-09 Vilniaus apskrities VMI patikrinimo aktas Nr. (4.65)-07-77-7 (toliau - Aktas) yra oficialus dokumentas ir turi aukštesniąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tačiau byloje nebuvo sprendžiamas įrodymų prieštaringumo klausimas. Sprendime nebuvo atsisakyta vertinti Aktą kaip įrodymą, todėl Apelianto nurodyta CPK 197 straipsnio 2 dalies norma nesuteikia Aktui bei jame nurodytoms faktinėms aplinkybėms prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnis). Jokie atsakovės veiksmai šiuo Aktu nebuvo vertinami. Byloje nėra jokių duomenų, kad jos atžvilgiu būtų buvę atlikti mokestiniai patikrinimai. Nurodomas Aktas jokių teisinių pasekmių atsakovei nesukūrė ir negalėjo sukurti. Mokestinis patikrinimas buvo atliekamas išimtinai dėl Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas“ (ieškovo) veiklos. Taigi, argumentai dėl CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra aktualūs.

22. Kitas apelianto nurodytas motyvas - labdara suteikta pažeidžiant imperatyvias teisės normas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), nes nebuvo laikomasi atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Apelianto teigimu, Aktu priskaičiuota mokestinė nepriemoka patvirtina mokestinės nepriemokos buvimą labdaros suteikimo momentu. Tačiau šis reikalavimas nebuvo reiškiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

23. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Nagrinėjamoje byloje nei mokestinės nepriemokos aplinkybe, nei mokėjimų eiliškumo pažeidimo aplinkybe ieškovas pirmosios instancijos teisme nesirėmė, todėl šie apelianto teiginiai yra už apeliacinio nagrinėjimo dalyko ribų.

24. Tačiau net ir tuo atveju, jei Akte, ir buvo nustatytas netinkamas paramos panaudojimą buvo konstatuota ieškovo mokestinė nepriemoka – panaikintos mokestinės lengvatos ir priskaičiuoti papildomi mokesčiai, ieškovo gautą paramą pripažinus pajamomis, buvo surašytas 2012-03-09. Tuo tarpu byloje nėra duomenų ir apeliantas tokių duomenų į bylą nepateikė, kad labdaros suteikimo laikotarpiu jau egzistavo kokia nors mokestinė nepriemoka. Todėl byloje nenustatyta jokių CK 6.930¹ straipsnio taikymo prielaidų. CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko atsiskaitymo su kreditoriais santykius, tačiau labdarą gaunantis fizinis asmuo nėra labdaros davėjo kreditorius, todėl šio straipsnio nuostatos nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo suformuluotus ieškinio dalyką ir pagrindą nėra aktualios.

25. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

26. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Apelianto Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasVaclovas PaulikasInga Staknienė