- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1465-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- E. Ž.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4727-824/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ ieškinį atsakovui E. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lietuvos energijos tiekimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo E. Ž. 178,61 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė tiekė gamtines dujas butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), pagal UAB „Lietuvos dujų tiekimas” ir atsakovo E. Ž. 2006 m. lapkričio 15 d. sudarytą gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 31243447. Laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. dujų apskaitos prietaiso rodmenys nebuvo deklaruojami reguliariai, taip pat reguliariai nebuvo mokama už gamtinių dujų Bute suvartojimą bei abonentinį mokestį, todėl susidarė 178,61 Eur skola. Šiame Bute mokėtina suma už suvartotas gamtines dujas ir suteiktas dujų transportavimo paslaugas apskaitoma pagal įrengto dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis. Pažymėjo, kad vartotojas privalėjo pats kiekvieną mėnesį atsiskaityti su ieškove už suvartotas dujas pagal dujų pristatymo vietoje įrengto skaitiklio rodmenis. Kai vartotojas nevykdo ar netinkamai vykdo šią pareigą, duomenys apie faktinius dujų apskaitos prietaiso rodmenis kiekvieną mėnesį ir jų pagrindu paskaičiuotas mokėtinas sumas ieškovei nėra žinomi. Priskaitymai už suvartotas gamtines dujas šiame bute buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotą elektros energijos kiekį deklaruoja pats mokėtojas ir/ar pagal ieškovės užfiksuotus apskaitos prietaiso rodmenis apskaitos prietaiso patikrinimų/keitimo metu.
Atsiliepimas
2. Atsakovas E. Ž. pateiktu atsiliepimu į ieškovės ieškinį su juo nesutiko, prašė ji atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla. Teismo 2015 m. vasario 10 d. sutartimi patvirtintas bankrutuojančio atsakovo patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas bei teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio atsakovo patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Ieškovė per visą atsakovo bankroto procesą savo reikalavimų nei bankroto administratoriui, nei teismui nepareiškė. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi atsakovo bankroto byla baigta. Bankroto byla buvo vykdoma beveik ketverius metus, per kuriuos ieškovė kreditorinio reikalavimo skolininkui nepareiškė ir savo, kaip kreditorės teisių bankroto byloje neįgyvendino, o baigus fizinio asmens bankroto bylą įsiskolinimas nebegali būti priteisiamas. Be to, ieškovei negalėjo būti nežinoma apie atsakovui iškeltą bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo E. Ž. 178,61 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas E. Ž. 2006 m. lapkričio 15 d sudarė gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 31243447, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti dujas ir kitas paslaugas Butui, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už tiektas dujas ir suteiktas paslaugas Atsakovui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Teismo 2015 m. vasario 10 d. bei 2017 m. spalio 25 d. nutartimis patvirtinti bankrutuojančio atsakovo patikslinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planai. Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi atsakovo bankroto byla baigta. Atsakovo skola susidarė laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d., t. y. po bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Nors atsakovo skola atsirado po bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas būdamas sąžiningas, sužinojęs apie susidariusią skolą ieškovei, turėjo informuoti ieškovę apie tai, kad jam yra iškelta bankroto byla. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė būtų buvusi informuota apie bylos iškėlimą teisme.
5. Teismas pažymėjo, kad bankrutuojantis asmuo pats turi būti maksimaliai suinteresuotas visus kreditorius įtraukti į bankroto bylą, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti įstatymų nustatyta tvarka, o likę nepatenkinti reikalavimai būtų nurašyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nebuvo žinoma aplinkybė apie atsakovui iškeltą bankroto bylą, teismas konstatavo, kad atsakovo skola ieškovei nenurašyta ir ši skola nėra pasibaigusi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas E. Ž. apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei nebuvo žinoma aplinkybė apie atsakovui iškeltą bankroto bylą, o atsakovo skola ieškovei nenurašyta ir ši skola nėra pasibaigusi. Ieškovė negalėjo nežinoti apie atsakovui iškeltą bankroto bylą. Pagal ieškovės pareikštą reikalavimą E. Ž. įsiskolinimas kaupėsi nuo 2015 m., tačiau ieškovė nesiėmė jokių veiksmų ir dėl šios skolos priteisimo į teismą kreipėsi tik 2019 m., t. y. daugiau nei po ketverių metų ir tik po to, kai buvo pabaigta fizinio asmens bankroto byla. Būdama rūpestinga bei atidi, siekdama užtikrinti savo teisių įgyvendinimą susigrąžinti skolą, ieškovė galėjo ir turėjo gauti duomenis apie skolininką iš visų valstybės registrų ir privačių įmonių.
6.2. Visi duomenys yra skelbiami viešai oficialiame Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos internetiniame tinklalapyje ir prieinami bet kuriam asmeniui. Atsakovas į bylą taip pat buvo pateikęs VĮ Registrų centro peržiūros suvestines/ataskaitas, iš kurių aiškiai matyti, kad kreditorei negalėjo būti nežinoma apie E. Ž. kredito istoriją, kaip ir apie tai, kad jam yra iškelta bankroto byla. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, apie tai, kad ieškovė žinojo/turėjo žinoti apie atsakovo nemokumą, iš esmės nepasisakė, byloje esančių įrodymų visiškai nevertino, tik formaliai nurodė, kad pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas ieškovę informavo apie bankroto bylos iškėlimą.
Atsiliepimas
7. Ieškovė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Atsakovas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei nebuvo žinoma aplinkybė apie atsakovui iškeltą bankroto bylą. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė negalėjo nežinoti apie atsakovui iškeltą bankroto bylą. Pagal ieškovės pareikštą reikalavimą E. Ž. įsiskolinimas kaupėsi nuo 2015 m., tačiau ieškovė nesiėmė jokių veiksmų ir dėl šios skolos priteisimo į teismą kreipėsi tik 2019 m., t. y. daugiau nei po ketverių metų ir tik po to, kai buvo pabaigta fizinio asmens bankroto byla. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais atsakovo argumentais.
11. Pagal Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalį šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015; kt.). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas byloje Nr. 12/2016-13/2016).
12. Remiantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi, mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.
13. Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde cituoja Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-767-1092/2019 teismo padarytą išvadą, jog „tinkamai įgyvendinus mokumo atkūrimo planą ir teismui priėmus nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą, gali pasibaigti ne tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorius, kuris žinojo (negalėjo nežinoti) apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusių finansinių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje nepareiškė, gali būti vertinamas kaip atsisakęs savo reikalavimo teisės. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su kreditorių lygiateisiškumo principu, iš esmės prieštarautų fizinio asmens bankroto tikslui ir teisingumo principui“. Tačiau atsakovui bankroto byla buvo iškelta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi, o jo įsiskolinimas ieškovei susidarė laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d., t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Taigi, toks faktinių aplinkybių vertinimas netaikytinas šioje byloje.
14. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje 2FB-105-328/2015, teismas 2015 m. vasario 10 d. nutartimi patvirtino E. Ž. patikslintą mokumo atkūrimo planą 2014-2019 metams, kurio 6 punktu buvo nustatyta, kad atsakovas Buto išlaikymo išlaidas apmokės pagal faktiškai patirtas išlaidas (pagal sąskaitas). Išlaidų, susijusių su Buto išlaikymu, lentelėje prie eilutės „Dujos“ nurodyta ieškovė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (buvęs pavadinimas – AB „Lietuvos dujos“), o 6.1 punkte nurodyta, jog tikslinga vykdyti sutartis, susijusias su komunalinių paslaugų tiekėjais, t. y. KRACT, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Lesto“, AB „TEO“, UAB „Balticum“, UAB „Vitės valdos“ ir kt.
15. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (buvęs pavadinimas – AB „Lietuvos dujos“) ir atsakovas E. Ž. 2006 m. lapkričio 15 d. sudarė gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 31243447, pagal kurios 3 punktą tiekėjas įsipareigojo užtikrinti patikimą ir tinkamą dujų tiekimą į atsakovo Butą, o atsakovas pagal sutarties 4.2 punktą įsipareigojo laiku ir teisingai pagal skaitiklio rodmenis deklaruoti suvartotą dujų kiekį bei mokėti už suvartotas dujas. Tačiau laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. atsakovo dujų apskaitos prietaiso rodmenys nebuvo deklaruojami reguliariai, taip pat reguliariai nebuvo mokama už gamtinių dujų Bute suvartojimą bei abonentinį mokestį, todėl atsakovas liko skolingas ieškovei 178,61 Eur.
16. Pagal FABĮ 23 straipsnio nuostatas fizinio asmens bankroto byloje teismas tvirtina tik reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos už tiektas dujas, susidariusios jau po bankroto bylos iškėlimo, priešingai nei argumentuoja atsakovas, negalėjo būti patvirtintas teismo ir atitinkamai įtrauktas į mokumo atkūrimo planą bei baigus bankroto bylą nurašytas. Bankrutuojančio asmens statusas nepanaikina asmens pareigos mokėti einamuosius mokesčius (šiuo atveju Buto išlaikymo išlaidas), tuo labiau, kai toks apmokėjimas ieškovei buvo nustatytas teismo patvirtintame atsakovo mokumo atkūrimo plane.
17. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.