Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ ieškinį atsakovui E. Ž., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441 straipsnyje numatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodiniu proceso tvarka šalys neprašo, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (buvęs pavadinimas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“) ir atsakovas E. Ž. 2006 m. lapkričio 15 d sudarė gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 31243447, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti dujas ir kitas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo apmokėti už patiektas dujas ir suteiktas paslaugas (1 t., e. b. l. 20-23). Ieškovė nurodo, jog tiekė gamtines dujas ir su jų tiekimu susijusias kitas paslaugas į paminėtą atsakovo valdomą nekilnojamojo turto objektą, tačiau laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. už nurodytam objektui tiektas gamtines dujas ir suteiktas paslaugas atsakovas tinkamai neatsiskaitė, susidarė 178,61 Eur skola. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovui 2014 m. gegužės 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi iškelta bankroto byla. 2015 m. vasario 10 d. bei 2017 m. spalio 25 d. teismo nutartimis patvirtinti bankrutuojančio atsakovo patikslinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planai. 2018 m. balandžio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi atsakovo bankroto byla baigta.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bankroto byla buvo vykdoma beveik ketverius metus, per kuriuos ieškovė kreditorinio reikalavimo skolininkui nepareiškė ir savo, kaip kreditorės teisių bankroto byloje neįgyvendino, o baigus fizinio asmens bankroto bylą įsiskolinimas nebegali būti priteisiamas. Be to, ieškovei negalėjo būti nežinoma apie atsakovui iškeltą bankroto bylą.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais. Su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 23 straipsnio 7 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo skola atsirado laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d., t. y. po bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Nors atsakovo skola atsirado po bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas būdamas sąžiningas, sužinojęs apie susidariusią skolą ieškovei, turėjo informuoti ieškovę apie tai, kad jam yra iškelta bankroto byla (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis). Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė būtų buvusi informuota apie bylos iškėlimą teisme (CPK 178 straipsnis). Atsakovas į bylą pateikė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2019 m. kovo 20 d. Nr. (6.11) D2-763 raštą dėl duomenų pateikimo, kuriame nurodyta, kad Tarnyba remdamasi FABĮ įstatymo nuostatomis yra įpareigota viešinti duomenis apie fizinio asmens bankroto procesą. Atsakovo į bylą pateiktas aukščiau paminėtas Tarnybos raštas nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas ieškovę informavo apie bankroto bylos iškėlimą. Pažymėtina, kad bankrutuojantis asmuo pats turi būti maksimaliai suinteresuotas visus kreditorius įtraukti į bankroto bylą, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti įstatymų nustatyta tvarka, o likę nepatenkinti reikalavimai būtų nurašyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nebuvo žinoma aplinkybė apie atsakovui iškeltą bankroto bylą, konstatuotina, kad atsakovo skola ieškovei nenurašyta ir ši skola nėra pasibaigusi.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad tarp šalių susiklostė dujų pirkimo – pardavimo prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.383 straipsniai). Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė teikė atsakovui gamtines dujas ir su jų tiekimu susijusias kitas paslaugas, tačiau atsakovas už teikiamas paslaugas nesumokėjo, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, atsakovas skolos dydžio neginčijo, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistina 178,61 Eur skolos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.383 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. Ž. 178,61 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 178,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos energijos tiekimas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.