Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui J. Č., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė vieną šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai.

Iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) pradinė ieškovė UAB „Be kredito“ ir atsakovas sudarė Nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią šalys susitarė, jog atsakovui, kaip nuomininkui, pradinė ieškovė UAB „Be kredito“ perduodami laikinai valdyti ir naudoti baldai BRW-Minkštas kampas Arles-BRW-fl11-na-arles-lx_3dl-urcbk-g2-solo_263-BK485, prekės būklė – nauja (toliau – prekė arba baldai). Pagal sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo kas mėnesį iki 1 kiekvieno mėnesio dienos mokėti po 37,99 Eur, iš viso atlikti 24 mokėjimus, prekės vertė sutarties sudarymo metu – 585,00 Eur. Šalys taip pat susitarė, kad atsakovui, vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ šalys sutarė, kad nuomininkui (t. y., atsakovui) tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, atsakovui suteikiama teisė įsigyti turtą (baldus) už 1,00 Eur. Prekė (baldai) atsakovui buvo perduota (duomenys neskelbtini) turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui laiku nemokėjus įmokų, UAB „Be kredito“ 2021 m. spalio 21 d. pranešimu-pretenzija kreipėsi į atsakovą, nurodydama atsakovo skolos dydį (214,93 Eur) ir kad, atsakovui neatsiskaičius per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, situacija bus vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas, sutartis bus nutraukiama bei perduota tretiesiems asmenims su tikslu išieškoti skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai sumokėjęs skolą ar kitas įmokas, todėl pradinė ieškovė sutartį vienašališkai nutraukė 2021 m. lapkričio 3 d. Pradinės ieškovės UAB „Be kredito“ su ieškove sudarytos (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat priedo prie reikalavimo perleidimo sutarties duomenys patvirtina, jog pradinės ieškovės UAB „Be kredito“ reikalavimo teisė į atsakovo skolinius įsipareigojimus pagal sutartį buvo perduota ieškovei. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą ieškovės informuotas 2021 m. lapkričio 12 d. el. paštu išsiųstu pranešimu.

Dėl nuomos sutarties (ne)pripažinimo vartojimo kredito sutartimi

Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli, kurioje nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas).

Iš ieškovės ir trečiojo asmens nurodytų aplinkybių bei argumentų, kad tarp šalių sutarties pagrindu susidarė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai ir kad sutartyje nėra numatyta atsakovo pareiga pasibaigus nuomos terminui įsigyti nuomojamą prekę, galima spręsti, jog pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, sutartis nelaikytina vartojimo kredito sutartimi.

Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022, Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022 ir kt.). Taigi, kadangi teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas ginčas, priskiriami vartojimo santykiams, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą savo iniciatyva vertinti ieškovės prašomas taikyti sutartines (nuomos) sąlygas.

CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.503 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įstatymai ar nuomos sutartis gali numatyta, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

VKĮ 3 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą, įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

Kadangi VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys, ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito sutartis, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1182-343/2022).

Siekiant nustatyti, ar trečiojo asmens (pradinės ieškovės) ir atsakovo sudaryta sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, nepatenkanti į VKĮ taikymo apimtį, ar yra vartojimo kredito sutartis, būtina įvertinti, koks buvo šalių tikslas sudarant sutartį. Pažymima, kad nuomos sutartimi nuomininkas, pirmiausia, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y., šia sutartimi nuomininko pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti, ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

Byloje nustatyta, jog sutarties šalys susitarė, jog atsakovas už jam perduotus baldus turėjo 24 mėnesius mokėti po 37,99 Eur dydžio kasmėnesines įmokas. Taigi, tinkamu sutarties vykdymo atveju, atsakovas po 24 mėnesių būtų sumokėjęs pradinei ieškovei viso 911,76 Eur sumą, kuri yra 326,76 Eur didesnė už atsakovui perduotų baldų kainą (585,00 Eur). Sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nustatyta, kad nuomininkui (t. y., atsakovui) tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą (t. y., baldus) už 1,00 Eur. Teismas sutinka su trečiuoju asmeniu, kad sutartyje nėra numatyta tiesioginė atsakovės pareiga tinkamai ir laiku sumokėjus visas sutartyje numatytas įmokas, perimti nuosavybės teisę į daiktą, tačiau akivaizdu, kad, atsakovui sumokėjus minėtas įmokas, kurių bendra suma viršija prekės kainą, nustatytasis 1,00 Eur mokestis, kurį sumokėjus, atsakovui galutinai pereitų nuosavybės teisė į telefoną, yra nustatytas tik formaliai. Teismo vertinimu, sutarties sąlyga dėl nuomininkui suteiktos teisės tinkamu sutarties įvykdymo (visų įmokų sumokėjimo) atveju už 1,00 Eur įsigyti baldus, į sutartį yra įtraukta, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Todėl teismas daro išvadą, kad, nepriklausomai nuo to, kad atsakovui nėra tiesiogiai numatyta pareiga įsigyti nuomojamą daiktą, sutarčiai turi būti taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį, kad sutarties dalyje „Turto grąžinimas“ numatyta, jog „pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti Turto šios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta tvarka, ar nutraukus šią sutartį prieš terminą, Turtas grąžinamas Nuomotojui ne vėliau kaip sekančią dieną po sutarties pasibaigimo ar nutraukimo Sutarties sudarymo vietoje arba Turto naudojimo vietoje <...>. Nuomininkas Nuomotojui savo sąskaita grąžina Turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje. Jei per Turto perdavimą Nuomotojui nustatomi grąžinamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi Turto grąžinimo akte. Turto defektai ar gedimai gali būti nustatyti ir per 10 (dešimt) darbo dienų po turto grąžinimo akto pasirašymo ir apie tai nuomotojas informuoja nuomininką raštu“. Teismo įsitikinimu, tokia sutarties nuostata (sutarties pasibaigimo atveju, kai nuomininkas nepareiškia noro įsigyti prekės) numato itin sudėtingas prekės grąžinimo nuomotojui sąlygas (grąžinimo tvarką, daikto sukomplektavimą, dokumentus, inventorių ir pan.), be to, tinkamo visų pagal sutartį numatytų įmokų sumokėjimo atveju, sutartimi nustatyta neproporcinga alternatyva: arba grąžinti prekę, kurios visa kaina bei jos perviršis jau sumokėti nuomotojui, arba sumokėti 1,00 Eur, už kurį prekė galėtų pereiti atsakovei valdyti nuosavybės teise, vertinama kaip sąlyga, įtraukta į sutartį, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Kartu pažymima, jog sutarties dalyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ nustatyta, kad nuomininkui (atsakovui) ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal sutartį, ji yra nutraukiama, ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos. Minėta, tinkamu sutarties įvykdymo atveju atsakovas už prekę būtų sumokėjęs 911,76 Eur, t. y. 326,76 Eur daugiau, nei baldų kaina (585,00 Eur), netinkamo sutarties vykdymo atveju nuomotojas (trečiasis asmuo, o perleidus reikalavimo teisę į atsakovą – ieškovė) turėtų teisę rinktis tarp daikto, 585,00 Eur vertės, susigrąžinimo arba 911,76 Eur sumos pareikalavimo. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo ar ieškovė būtų reikalavusi atsakovo kaip alternatyvos grąžinti nuomojamą daiktą. Bylos duomenys patvirtina, kad į atsakovą buvo nukreipti reikalavimai tik dėl skolos ir delspinigių sumokėjimo, kas reiškia, kad nuomotojo (trečiojo asmens), o vėliau ieškovės, tikrieji ketinimai buvo ne pagal sutartį išnuomoti, perduoti ar perduotą prekę susigrąžinti, tačiau gauti jos įsigijimui skirtas mokėtinas įmokas, viršijančias daikto vertę.

Teismas, atlikęs sutarties sąlygų analizę, taip pat neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas sutartimi, kaip pagrindinio tikslo, siekė išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, atvirkščiai, sutarties sąlygos rodo, kad atsakovo pagrindinis tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (o trečiojo asmens – suteikti) finansavimą sutarties objektui (baldams) įsigyti. Pažymima, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o, vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022). Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, daroma išvada, jog šalių sudaryta sutartis pagal savo esmę yra vartojimo kredito sutartis, kuriai turi būti taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

Dėl nesumokėtų nuomos įmokų sumos ir delspinigių priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 797,79 Eur nesumokėtų nuomos įmokų sumą, taip pat 358,20 Eur delspinigius. Reikalavimas dėl nesumokėtų įmokų grindžiamas tuo, kad atsakovas ilgą laiką nemokėjo įmokų, o reikalavimas dėl delspinigių priteisimo kildinamas iš sutarties specialiųjų sąlygų, kuriose numatytas 0,5 procentų delspinigių dydis už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos sumos. Ieškovė šį delspinigių dydį vienašališkai sumažino iki 358,20 Eur sumos, kurią skaičiavo nuo 797,79 Eur sumos po 0,25 procento dydžio už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną už 180 dienų laikotarpį.

Nagrinėjamu atveju, minėta, teismas konstatavo, jog pradinės ieškovės ir atsakovo sudarytai sutarčiai yra taikomos VKĮ nuostatos. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. VKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys.

Nagrinėjamoje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, įtraukta pradinė ieškovė UAB „Be kredito“ teismo buvo įpareigota pateikti įrodymus apie teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla. Trečiasis asmuo teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad jam netaikomi VKĮ ir vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingo skolinimo nuostatų reikalavimai, trečiasis asmuo nėra įtrauktas į vartojimo kredito davėjų sąrašą. Patikrinus Juridinių asmenų registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), matyti, jog UAB „Be kredito“ veiklos tikslai yra vartojimo prekių (tame tarpe buitinės technikos, elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir pan.), kitų prekių didmeninė ir mažmeninė prekyba bei nuoma, garantinis ir pogarantinis aptarnavimas; kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinė ieškovė, prieš sudarydama su atsakovu sutartį, būtų vertinusi jo kreditingumą, be to, kaip nustatyta, pradinė ieškovė nėra įtraukta į vartojimo kredito davėjų sąrašą, kaip to reikalauja VKĮ 22 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad teismas nustatė, jog sudaryta sutartis pagal savo esmę yra vartojimo kredito sutartis, kurios sudarymui ir vykdymui yra taikomos VKĮ nuostatos, daroma išvada, jog, trečiasis asmuo, sudarydamas su atsakovu sutartį, neįgijo teisės iš atsakovo reikalauti nei ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, viršijančios prekės kainą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis). Teismų praktikoje akcentuojama, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Taigi, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų) (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1138-657/2022; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1054-555/2022; 2022 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1055-587/2022; 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1084-894/2022 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pradinė ieškovė (trečiasis asmuo) UAB „Be kredito“, sudariusi su atsakovu sutartį, nebūdama įrašyta į vartojimo kredito davėjų sąrašą ir nepatikrinus atsakovo kreditingumo, įgijo teisę iš atsakovo atgauti tik pagal sutartį ir perdavimo -priėmimo aktą perduotų baldų kainą, iš jos atėmus atsakovo sumokėtas įmokas. Sutarties specialiosiose nuostatose nurodyta, kad baldų kaina yra 585,00 Eur, iš bylos duomenų (ieškovės papildomų paaiškinimų) matyti, kad atsakovas įmokėjo iš viso 113,97 Eur sumą, todėl suma, į kurią reikalavimo teisę sutarties pagrindu įgijo trečiasis asmuo (o po reikalavimo perleidimo – ir ieškovė) yra 471,03 Eur (585,00 Eur – 113,97 Eur) suma.

Kaip minėta, ieškovė reikalavimo teisę į atsakovo pinigines prievoles pagal sutartį įgijo (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutarties bei priedo prie reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu, tačiau reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Teismas nurodo, kad šios įstatymo nuostatos reiškia, jog pradinis kreditorius negali perleisti naujajam kreditoriui daugiau teisių į skolininką, nei jis turi. Taigi, teismui nustačius, kad pradinė ieškovė UAB „Be kredito“ (trečiasis asmuo) neturėjo teisės pagal sutartį reikalauti iš atsakovo nei delspinigių, nei skolos dydžio, viršijančio atsakovui perduotos prekės (baldų) kainą, todėl ir ieškovė, perėmusi iš UAB „Be kredito“ reikalavimo teises, teisės į šiuos reikalavimus taip pat neįgijo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl skolos priteisimo tenkina iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteisia 471,03 Eur skolą, o likusios ieškinio reikalavimų dalies dėl nesumokėtų nuomos įmokų ir delspinigių priteisimo netenkina.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 471,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Ieškinį tenkinus iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 26,00 Eur žyminį mokestį ir 242,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, iš viso 268,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje ieškovės naudai priteista 471,03 Eur suma, t. y. ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies (41 procentas), todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 113,22 Eur bylinėjimosi išlaidos (99,22+14) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl vykdomojo rašto išdavimo be atskiro prašymo

Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalies nuostatas, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą teismas išduoda vykdomąjį raštą. Kadangi vykdomasis raštas išduodamas tik sprendimui įsiteisėjus, todėl, tuo atveju, kai ieškiniu prašoma „išduoti vykdomąjį raštą sprendimui įsiteisėjus“, t. y. neteikiant atskiro prašymo, teismui nepagrįstai perkeliama našta sekti teismo sprendimo įsiteisėjimo momentą, kai tuo rūpintis turi pati ginčo šalis. Kaip pažymima teisės doktrinoje, vykdomojo rašto išdavimas nėra teismo pareiga. Be to, vykdomojo dokumento išdavimas ir pateikimas antstoliui vykdyti reiškia teisinių prievartos priemonių taikymą skolininkui, gera valia nevykdančiam savo pareigų (pvz., nevykdančiam teismo sprendimo). Kadangi skolininkas turi teisę vykdyti sprendimą gera valia tik įsiteisėjus teismo sprendimui (jeigu toks sprendimas reikalauja priverstinio vykdymo), todėl, prieš teismui išduodant vykdomąjį raštą, skolininkui turi būti suteikiama galimybė gera valia įvykdyti sprendimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės prašymas ieškinyje vykdomąjį raštą išsiųsti (išduoti) ieškovei (jos atstovui) be atskiro prašymo atmetamas. Nurodoma ieškovei, jog tik tuo atveju, jeigu skolininkas nebendradarbiauja dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, ji turi kreiptis į teismą atskiru pareiškimu dėl vykdomojo rašto išdavimo atsakovo atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo J. Č. 471,03 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt vieno Eur 3 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,22 Eur (vieno šimto trylikos Eur 22 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.