- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- e2YT-1298-639/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09832-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. individualios įmonės skundą dėl antstolės R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys V. S., Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, antstolė R. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja V. S. individuali įmonė kreipėsi į antstolę R. V. su skundu prašydama panaikinti antstolės 2019 m. gruodžio 11 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir pasiūlymo išieškotojui perimti skolininkės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir visus vykdymo veiksmus sustabdyti, kol nebus panaikintas šio skolininkės turto areštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-588/2019. Nurodė, kad įkeistam turtui įregistruotas areštas 2019 m. birželio 19 d. Plungės apylinkes teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-588/2019, arešto numeris (duomenys neskelbtini), dėl to antstolė neturi teisinio pagrindo vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto, jeigu jam pritaikytas laikinas nuosavybės apribojimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) tvarka. Pareiškėja nurodo, kad vykdant išieškojimą vekselio pagrindu kreditoriui vykdomojoje byloje Nr. 0109/18/00132 nėra suteikta jokia pirmenybė, tačiau šis kreditorius nepagrįstai gautų pirmenybę ir dėl vekselio išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0109/18/00132, pažeidžiant baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-588/2019 dalyvaujančių kreditorių teises.
2. Antstolė R. V. 2019 m. gruodžio 19 d. patvarkymu Nr. S-19003589 netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą kartu su vykdomąja byla perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė. Antstolė patvarkyme pažymėjo, jog 2019 m. gruodžio 11 d. skolininkės skundas yra grindžiamas analogiškais motyvais, kuriuos skolininkė nurodė 2019 m. gruodžio 3 d. skunde. Atsižvelgiant į tai antstolė prašo vadovautis 2019 m. gruodžio 6 d. patvarkyme, kuris priimtas nagrinėjant minėtą 2019 m. gruodžio 3 d. skundą, išdėstyta pozicija. Minėtuose patvarkymuose antstolė iš esmės nesutinka su skolininkės pozicija, kadangi šiuo atveju išieškojimas vykdomas iš įkeisto turto hipotekinio kreditoriaus Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, kurios reikalavimas pagal CPK 754 straipsnio 1 dalį iš įkeisto turto patenkinamas be eilės. Hipotekos kreditorius turi pirmenybę prieš kitus kreditorius, siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto naudai ir jo reikalavimas turi būti tenkinamas pirmiausiai. Pažymėjo, kad antstolis privalėtų sustabdyti vykdomąją bylą tik tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje būtų pareikštas toks kreditoriaus reikalavimas, kurio tenkinimo eiliškumas būtų pirmesnis negu vykdomoje byloje, tačiau šiuo atveju baudžiamojoje byloje dalyvaujančių civilinių ieškovų reikalavimai, kurių užtikrinimui areštuotas įkeistas turtas nėra pirmesnės eilės, negu hipotekinio kreditoriaus reikalavimas. Antstolė nurodo, kad 2019 m. liepos 23 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams pateikė prašymą dėl arešto įkeistam turtui baudžiamojoje byloje panaikinimo, kurio teismas netenkino. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo nutarties, nors ir paliko nutartį nepakeistą, tačiau aiškiai pasisakė, kad antstolis CPK normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti svetimu turtu ir po turto arešto ir išieškotojui turint galiojančią ir pradėtą vykdyti reikalavimo teisę į skolininką, kuri yra užtikrinta įkeitimu, paskesnis turto, į kurį nukreiptas išieškojimas areštas, net ir pritaikytas baudžiamojoje byloje nestabdo išieškojimo iš areštuoto turto.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ 2020 m. sausio 13 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad užtikrinant Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ reikalavimo skolininkės V. S. IĮ įvykdymą, skolininkė V. S. IĮ sutartinės hipotekos sandoriu 2017 m. gegužės 29 d. Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ įkeitė nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą, gyvenamąjį pastatą, kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Skolininkei V. S. IĮ nevykdant nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintų prievolių Klaipėdos m. 2-ojo notarų biuras Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, įkeitimo sandorio pagrindu, išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 4360. Nuo 2019 m. vasario 1 d. antstolių R. V. ir G. Ž. kontoroje yra vykdomas išieškojimas (vykdomosios bylos Nr.0074/19/00135) pagal minėtą Klaipėdos m. 2-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4360 dėl 186903,55 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių fiksuotų sutartinių palūkanų bei 6 procentų dydžio metinių įstatyminių palūkanų išieškojimo iš V. S. IĮ išieškotojo Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai. Suinteresuoto asmens nuomone, skolininkės pareikštame skunde, siekiant suklaidinti teismą, yra klaidingai interpretuojamos CPK 626 straipsnio nuostatos. Antstolės R. V. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr.0074/19/00135 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi taikyti nekilnojamo turto nuosavybės teisių suvaržymai nėra ir negali būti laikomi nekilnojamojo turto apribojimais pirmesnės eilės kreditoriaus naudai, lyginant juos su hipotekinio kreditoriaus, t. y. Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, naudai taikytais suvaržymais bei šio kreditoriaus turimomis absoliutaus pobūdžio teisėmis į jo naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą. Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ kaip hipotekos turėtojos, reikalavimas į skolininkę V. S. IĮ iš įkeisto nekilnojamojo turto privalo būti tenkinami be eilės. Pažymėjo, jog nors skolininkės V. S. IĮ turtui ir turtinėms teisėms, nagrinėjant baudžiamąją bylą, yra taikyti suvaržymai, tačiau turtas yra įkeistas Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, sutartinės hipotekos sandoris yra galiojantis pilna apimtimi ir nėra ginčijamas, todėl vykdymo procese realizavus šį Nekilnojamąjį turtą gautos lėšos, iš jų atskaičius vykdymo išlaidas, be eilės būtų nukreiptos atsiskaitymui su hipotekos kreditoriumi, t. y. su Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“. Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ patvirtina, kad antstolės L. P. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0109/18/00132, išieškotojos naudai yra vykdomas priverstinis išieškojimas iš V. S. IĮ pagal 2018 m. sausio 16 d. Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atliktas vekselio pagrindu, tačiau skolininkė nepateikia jokių argumentų kaip ši vykdomoji byla daro įtaką priverstiniam išieškojimui iš įkeisto nekilnojamojo turto, kuris yra vykdomas antstolių R. V. ir G. Ž. kontoroje pagal hipotekos pagrindu atliktą vykdomąjį dokumentą, taip pat klaidingai pasisako teigiant, kad Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ įkeisto nekilnojamojo turto priverstinio realizavimo atveju tariamai gautų pirmenybę ir dėl išieškojimo, kuris vykdomas vykdomojo įrašo, atlikto vekselio pagrindu. Pažymi tai, kad antstolės L. P. kontoroje Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai yra vykdomas priverstinis išieškojimas iš V. S. IĮ neturi nieko bendro su pareikštu skundu, o antstolės L. P. veiksmai net nėra skolininkės pareikšto skundo objektas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog antstolė R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/19/00135, pradėtą pagal 2018 m. liepos 30 d. Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 4360 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės V. S. IĮ išieškotojos Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai, skolos išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą turtą – gyvenamą namą, žemės sklypą ir kitus statinius, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 8 d. turto areštu aktu Nr. S-19-74-7568 areštuotas skolininkei priklausantis ir hipoteka Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ įkeistas turtas – gyvenamasis namas, žemės sklypas ir kiti statiniai, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-19001219 areštuoto turto vertei nustatyti paskirta ekspertizė. Ekspertizė pavesta atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ekspertizės aktu Nr. EKL-19-016 nustatyta areštuoto turto rinkos vertė 307000,00 Eur. 2019 m birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-19001865 turtas – gyvenamasis namas, žemės sklypas ir kiti statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), įkainotas 307000,00 Eur. 2019 m. lapkričio 7 d. patvarkymu Nr. S-19003208 paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytynės. 2019 m. gruodžio 9 d, pirmosios įkeisto turto varžytynės baigėsi, jose nedalyvavus nė vienam pirkėjui, dėl to jos paskelbtos neįvykusiomis. 2019 m. gruodžio 11 d. priimtas patvarkymas dėl neįvykusių varžytynių ir turto perėmimo. Dėl minėto patvarkymo skolininkė pateikė skundą, prašo jį panaikinti ir sustabdyti vykdymo veiksmus.
5. Iš Lietuvos Tesimų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartimi V. S. IĮ nuosavybės teises, uždraudžiant turto realizavimą ar kitokį turto perdavimą kitiems asmenims, į ne mažiau kaip 30 000,00 Eur vertės turtą: žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, ir kaltinamojo R. G. turtinę teisę, uždraudžiant turto realizavimą ar kitokį perdavimą kitiems asmenims į 2/5 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 9 d. priimtas nuosprendis, kuriuo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m, spalio 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, sumažinant jos mastą iki 12 905,00 Eur.
6. Pažymėtina, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 20 punktą; 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019 38 punktą).
7. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl tik imantis visų CPK numatytų priverstinio vykdymo priemonių gali būti pasiekti vykdymo proceso tikslai ir uždaviniai. Tokios pozicijos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (žr. 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis Nr. 2S-1166-479/2015).
8. CPK 625 straipsnio 1 dalyje numatyta vykdymo veiksmų atidėjimo ar vykdomosios bylos sustabdymo tvarka. Antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu, priimdamas patvarkymą. Šia norma antstoliui suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo ar atidėjimo būtinumo. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti dėl vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumo skirstomas į dvi rūšis – privalomą (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). CPK 627 straipsnis, nustato vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindus. Iš šioje normoje nurodytų pagrindų matyti, kad iš esmės vykdymo veiksmai atidedami tada, kai egzistuoja tam tikros objektyvios aplinkybės, nepriklausančios nuo vykdymo proceso dalyvių ir antstolio valios, dėl kurių vykdymo veiksmų atlikimas nėra galimas (sunki skolininko liga; skolininko paieška ir pan.).
9. Tai reiškia, kad antstolis, vertindamas fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų atvejus, kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. Spręsdamas vykdomosios bylos ar tam tikrų joje atliekamų procesinių veiksmų sustabdymo klausimą, antstolis taip pat privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
10. Pažymėtina, kad CPK 627 straipsnis numato baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms egzistuojant antstolis turi teisę sustabdyti vykdymo veiksmus: kai raštu prašo išieškotojas; skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą; kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.
11. CPK 626 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, jog tuo atveju, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas ir yra vykdomas Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos stabdymo pagrindus, yra konstatavęs, kad antstolis CPK normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti svetimu turtu ir po turto arešto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. antstolis R. K., bylos Nr. 3K-3-417/2008). Taigi, turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas. Sistemiškai aiškinant CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir CPK 626 straipsnio 3 dalies nuostatas, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus. Kitaip tariant, pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas. Taip pat pažymėtina, kad CPK 746 straipsnis draudžia vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, o CPK 754 straipsnis numato, kad iš įkeisto turto pirmiausiai tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad hipotekos instituto principai: hipotekos kreditoriaus turimos daiktinės teisės absoliutumas, jo privilegijuota padėtis prieš kitus kreditorius išieškojimo procese, greitas ir efektyvus hipotekos kreditoriaus reikalavimo realizavimo procesas yra esminiai hipotekos instituto principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-63K-7-85/2015), ko pasekoje specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-687/2017).
13. CPK 754 straipsnis numato reikalavimų patenkinimo eilę, o hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimų iš įkeisto turto patenkinimą be eilės. Tik juos patenkinus, tenkinami kitų kreditorių reikalavimai, laikantis įstatyme nustatytos reikalavimų tenkinimų eilės ir proporcingumo principo. Jei realizavus įkeistą turtą po hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo padengimo lieka lėšų, kurių nepakanka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui.
14. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. 0074/19/00135 išieškotoja Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ yra hipotekos kreditorė, kurios reikalavimas pagal CPK 754 straipsnio 1 dalį suformuluotą imperatyvą, iš įkeisto turto patenkinamas be eilės. Hipotekos kreditorius turi pirmenybę prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Byloje nėra duomenų, kad V. S. IĮ turtui būtų nustatytas kitas priverstinį įkeitimas. Taigi, išieškotojai Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ turint galiojančią ir pradėtą vykdyti reikalavimo teisę į skolininkę V. S. IĮ, kuri yra užtikrinta įkeitimu, paskesnis turto, į kurį nukreiptas išieškojimas areštas, net ir pritaikytas baudžiamojoje byloje nestabdo išieškojimo iš areštuoto turto.
15. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismas byloje Nr. 1S-73-651/2019, kurioje apeliacine tvarka buvo sprendžiamas klausimas dėl V. S. turto apribojimo panaikinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-588/2019, taip pat nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo pasisakyta, kad išieškotojui turint galiojančią ir pradėtą vykdyti reikalavimo teisę į skolininką, kuri yra užtikrinta įkeitimu, paskesnis turto į kurį nukreiptas išieškojimas areštas, net ir pritaikytas baudžiamojoje byloje, nestabdo išieškojimo iš areštuoto turto.
16. Teismas atkreipia dėmesį, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų. Pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (2007 m. spalio 14 d. K. T. nutarimas byloje Nr. 26/07; 2006 m. kovo 28 d. K. T. nutarimas byloje 33/03). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.
17. Nagrinėjamu atveju, įvertinus šioje civilinėje byloje pateikto skundo dėl antstolio veiksmų dalyką bei kitos Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2YT-1070-998/2020 dalyką ir reiškiamus reikalavimus bei nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilęs tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, matyti, kad analogiškos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos ir dėl jų buvo priimtas teismo procesinis sprendimas. Nors minėtoje byloje buvo skundžiamas patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo, o šiuo atveju skundžiamas patvarkymas dėl neįvykusių varžytynių ir turto perdavimo išieškotojui, tačiau skolininkė pateikia tuos pačius argumentus ir abejose bylose keliamas tas pats klausimas, ar baudžiamojoje byloje taikytas turto areštas sudaro pagrindą sustabdyti išieškojimą iš areštuoto turto? Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėja visiškai nesivadovavo minėtoje nutartyje Nr. 2YT-1070-998/2020 bei Klaipėdos apygardos teismo byloje Nr. 1S-73-651/2019 pateiktais išaiškinimais, ir pateikė analogiškais argumentais grindžiamą skundą tik skundžia kitą antstolės priimtą patvarkymą (atliktą veiksmą). Minėtoje nutartyje teismas jau kartą išsamiai pasisakė dėl to, kad pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus dėl baudžiamojoje byloje taikomo arešto, nėra, teismas sutinka su šioje nutartyje dėstoma teismo nuomone ir laikosi analogiškos pozicijos.
18. Esant nurodytoms aplinkybės, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, nėra pagrindo vykdomojoje byloje Nr. 0074/19/00135 sustabdyti turto realizavimo veiksmus CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad CPK 627 straipsnis numato baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms egzistuojant antstolis turi teisę sustabdyti vykdymo veiksmus, tuo tarpu aplinkybė, kad hipoteka įkeistas turtas yra areštuotas ir baudžiamojoje byloje, nėra pagrindas sustabdyti vykdomosios bylos ar tam tikrų patvarkymų vykdymą.
19. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pagrindo stabdyti vykdomąją bylą ar atskirų antstolės patvarkymų vykdymą, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos V. S. individualios įmonės skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei R. V. vykdomąją bylą Nr. 0074/19/00135.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.