- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-20
- Bylos Nr.
- eAN2-137-526/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00090-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Pažeidėjas
- A. S.
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. vasario 25 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau ir – Institucija) 2025-10-27 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-3859-2025 (ROIK: 25287399379) A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 406 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 100 Eur bauda už tai, kad jis 2025-10-02 00 val. 00 min. iki 2025-10-02 23 val. 23.59 min. (duomenys neskelbtini) stacionarioje vidaus vandenų prieplaukoje, Ženklų (E.5 – leidžiama švartuotis) su papildoma lentele, nurodančia švartavimo būdą – „Stovėjimas tik su savivaldybės leidimu“, esančių tarp koordinačių: (duomenys neskelbtini) galiojimo ruože, paliko prišvartavęs jam priklausantį laivą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), neturint savivaldybės leidimo. Laivo savininkas, nesilaikydamas vidaus vandenų kelių ženklų reikalavimų, pažeidė Laivybos taisykles, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalį. Šį Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. apskundė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.
2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2026 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundo netenkino ir nurodė, jog aptariamu atveju pareiškėjas neginčija, kad laivo (duomenys neskelbtini), savininkas yra jis ir iš esmės neginčija, kad minėtą laivą prišvartavo ne savo vietose Nr. 17 ir Nr. 19, o šalia esančioje laisvoje vietoje, nes jo vietos buvo užimtos kitų laivų ir mano, kad toks veiksmas neturėtų būti laikomas pažeidimu, nes leidimą švartuotis nurodytoje krantinėje, jis turėjo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus faktinius duomenis, konstatavo, jog tyrimas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje atliktas visapusiškai ir objektyviai. Teismo vertinimu, pareiškėjo A. S. atžvilgiu 2025-10-27 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-3859-2025 priimtas įvertinus surinktų įrodymų visumą. Teismas pažymėjo, jog nors sutinka su pareiškėjo teiginiu, jog jis turėjo leidimus krantinėje švartuoti savo laivą, tačiau pabrėžė, kad pagal minėtas sudarytas sutartis, jis turėjo leidimus švartuoti laivą 2025-09-23 Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyse Nr. R25-(4.1.30)-159 ir Nr. R25-(4.1.30)-160 nurodytose krantinės vietose, t. y. Nr. 17 ir Nr. 19. Teismo nuomone, nors pareiškėjo tvirtinimu, vietų numeriai nurodyti tik dėl bendros tvarkos, ženkluose nenurodoma, koks laivas turi teisę toje vietoje švartuotis, tačiau tuo pačiu teigė, jog jo nuomojamos vietos buvo užimtos, todėl laivą prišvartavo šalia esančioje laisvoje vietoje. Teismas pažymėjo, jog byloje jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių nurodytą aplinkybę, kad jo nuomojamos vietos buvo užimtos, jis nepateikė. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytą aplinkybę paneigia ir byloje pateiktas Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK tarnybinis pranešimas dėl nustatytų pažeidimų (Nr. 85-PR2-1500), iš kurio matyti, jog nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo išsinuomotos laivo statymo vietos, t. y. Nr. 17 ir Nr. 19, būtų buvusios užimtos. Todėl, teismo nuomone, abejoti Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK tarnybinio pranešimo pagrįstumu nėra jokio teisinio pagrindo.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
3.1. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas nutartyje, visiškai neanalizuodamas skundo, akcentavo tą faktą, kad jis, A. S., anksčiau yra baustas už tos pačios rūšies pažeidimą, todėl tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat teismas nurodė, kad jis, A. S., nepagrindė fakto nurodomo skunde, jog jo vietos buvo užimtos, nes tuo metu kaip policijos pareigūnai tikrino pažeidimą, jo (A. S.) valdomos vietos krantinėje buvo laisvos. Nurodo, jog nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu, kuris yra ne tik, kad nepagrįstas, tačiau ir visiškai nemotyvuotas.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog jis, A. S., priešingai nei nurodyta kaltinime, turėjo leidimą švartuoti laivą (duomenys neskelbtini) stacionarioje vidaus vandenų prieplaukoje ženklų (E-5 - leidžiama švartuotis) su papildoma lentele, nurodančią švartavimo būdą - ,,Stovėjimas tik su savivaldybės leidimu“. Šis leidimas jam buvo išduotas remiantis 2025 m. rugsėjo 23 d. Valstybės ilgalaikio materialinio turto nuomos sutarties Nr. R25-( 441.30)-160 bei 2025 m. rugsėjo 23 d. Valstybės ilgalaikio materialinio turto nuomos sutarties Nr. R25-( 441.30)-159 pagrindu. Šios sutartys leidžia A. S. nurodytoje vietoje švartuoti savo laivą, tačiau A. S., atplaukęs į savo vietą Nr. 17 ir Nr. 19 pamatė, kad jo vietos yra užimtos kitų laivų, todėl turėdamas iš esmės leidimus toje krantinėje švartuoti savo laivą, mokėdamas už švartavimo vietą nuomos mokestį, pastatė savo laivą šalia esančioje laisvoje vietoje. Jis laivą pastatė laikinai, iki bus atlaisvinta jo vieta, todėl toks veiksmas neturėtų būti laikomas pažeidimu, nes leidimą švartuoti nurodytoje krantinėje, jis turėjo. Nors tą aplinkybę A. S. minėjo savo skunde, pirmos instancijos teismas apie tai visiškai nepasisakė.
3.3. Be to, nurodo, jog ANK 406 straipsnio 2 dalis yra iš esmės blanketinė, joje numatyta, kad „Vidaus vandenų transporto priemonių vairavimas pažeidžiant nustatytus laivybos saugumą užtikrinančius reikalavimus; vidaus vandenų kelių ženklų reikalavimų nesilaikymas; vidaus vandenų transporto priemonių bendros judėjimo tvarkos, prasilenkimo ir aplenkimo, manevravimo taisyklių pažeidimas; vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimas, plaukiojimas ir stovėjimas uždraustose akvatorijose ir rajonuose; plaukimas vidaus vandenų transporto priemonėmis nenavigaciniu laiku arba itin nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis; keleivių saugumą lipant i vidaus vandenų transporto priemones, kelionės metu ir išlipant iš jų užtikrinančių taisyklių pažeidimus, t. y. jam inkriminuojamas pažeidimas - vidaus vandenų kelių ženklų reikalavimų nesilaikymas. Pažymi, jog dar dėl nežinomos priežasties nurodoma, kad jis nesilaikė Laivybos taisyklių, tačiau kokių, nutarime nenurodoma, tik minimas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas, jo 8 straipsnio l dalis, kur nurodoma, kad Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo vykdyti įstatymų, laivybos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus, užtikrinti racionalų ir saugų vandenų kelių naudojimą, neardyti vandens telkinių vagų ir krantų, negriauti ir negadinti hidrotechnikos bei kitų įrenginių ir komunikacijų, nepažeisti kitų vidaus vandenų naudotojų teisių, laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų, t. y. bendros taisyklės. Apeliantas mano, kad jo kaltė tik ta, kad jis švartavosi vietoje, kur reikalingas savivaldybės leidimas, tačiau jis tokį leidimą turi, net ir ne vieną, todėl kaltinti jį padarius pažeidimą, švartuojant laivą vietoje, kur reikalingas savivaldybės leidimas ir žinant tai, kad jis tokį leidimą turi, nėra pagrindo. Pažymi, jog vietų numeriai yra nurodyti tik dėl bendros tvarkos, kad asmenys švartuojantys krantinėje žinotų, kokią vietą jiems reikia prižiūrėti, tačiau ženkluose nenurodoma, koks laivas turi teisę toje vietoje švartuotis. Yra bendra krantinė, jos atkarpa, kurioje nėra nurodoma, kad čia švartuotis reikalingas savivaldybės leidimas. Nurodo, jog jis tokius leidimus turi, todėl formaliai jis negali būti baudžiamas už pažeidimą, kurio nepadarė.
3.4. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, jog keistai skamba nutarties dalis, kur nurodoma, kad pareigūnų patikrinimo metu nenustatyta, kad A. S. priskirtos vietos būtų užimtos. Apeliantas pažymi, kad pareigūnai patikrinimą darė 2025 m. spalio 2 d. naktį, kai jis savo laivą tą dieną, vakare, maždaug 18.00 val. buvo prišvartavęs ir nuėjęs į namus. Nurodo, jog tuo metu, kai jis švartavo laivą, jo vietos buvo užimtos, tačiau tikėtina, po to, kai jis nuėjo į namus, kiti asmenys atsišvartavo iš jam priklausančių vietų ir jis negalėjo to patikrinti. Pažymi, jog kitą dieną jis tą laivą peršvartavo į savo vietą, o po to jam pranešė, kad jis padarė pažeidimą. Apelianto nuomone, asmuo turi būti baudžiamas už tokį pažeidimą tik tuo atveju, jei jis neturi leidimo švartuoti krantinėje, o jis tokius leidimus turi net dviem laivams.
3.5. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog nesutinka su teismo akcentavimu apie pakartotinį teisės pažeidimą. Tvirtina, jog žiūrint formaliai, jo prieš tai padarytas pažeidimas iš tiesu yra tame pačiame straipsnyje nurodomas pažeidimas, tačiau teismo akcentavimas jam nėra suprantamas. Pažymi, jog jis neprašė sumažinti jam paskirtą nuobaudą, dėl ko būtų galima analizuoti atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jis prašo iš viso nutraukti bylą, nes jo nuomone, jis pažeidimo nepadarė. Mano, jog teismo akcentavimas apie pažeidimo pakartotinumą sukelia abejonių teismo šališkumu, nes šių aplinkybių akcentavimas visiškai nesusijęs su skundo esme. Apelianto manymu, visų išdėstytinų aplinkybių visuma tik patvirtina, kad pirmos instancijos teismas neįsigilino į skundą, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, rėmėsi tik prielaidomis, todėl jo priimta nutartis turėtų būti panaikinta, o skundas tenkintinas.
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus vyriausioji specialistė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. vasario 25 d. nutartį.
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje A. S. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 406 straipsnio 2 dalyje sudėtis. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 406 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą A. S. veikoje.
8. Apeliaciniame skunde A. S. nurodo, kad priešingai nei nurodyta kaltinime, turėjo leidimą švartuoti laivą (duomenys neskelbtini) stacionarioje vidaus vandenų prieplaukoje ženklų (E-5 - leidžiama švartuotis) su papildoma lentele, nurodančią švartavimo būdą - ,,Stovėjimas tik su savivaldybės leidimu“, tačiau atplaukęs į savo vietą Nr. 17 ir Nr. 19, pamatė, kad jo vietos yra užimtos kitų laivų, todėl turėdamas iš esmės leidimus toje krantinėje švartuoti savo laivą, mokėdamas už švartavimo vietą nuomos mokestį, pastatė savo laivą šalia esančioje laisvoje vietoje. Jis laivą pastatė laikinai, iki bus atlaisvinta jo vieta, todėl toks veiksmas neturėtų būti laikomas pažeidimu, nes leidimą švartuoti nurodytoje krantinėje, jis turėjo. Tačiau su šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, jog iš pareiškėjo pateiktų 2025-09-23 Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarčių Nr. R25-(4.1.30)-159 ir Nr. R25-(4.1.30)-160, tarp Šilutės rajono savivaldybės ir pareiškėjo buvo sudarytos valstybės turto nuomos sutartys, kurių pagrindu Šilutės rajono savivaldybė įsipareigojo perduoti A. S. Šilutės rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomą valstybei nuosavybės teise priklausantį materialųjį turtą – 7 m ilgio krantinės vietas Nr. 17 ir Nr. 19, esančias (duomenys neskelbtini), naudoti ir laikinai valdyti už nuomos mokestį, o A. S. įsipareigojo priimti turtą ir už jį mokėti nuomos mokestį. 2025-09-24 tarp Šilutės rajono savivaldybės ir pareiškėjo buvo pasirašyti Valstybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktai Nr. R6-(4.1.29)-170 ir Nr. R6-(4.1.29)-170. 2025-10-02 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau ir – Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK) tarnybiniame pranešime dėl nustatytų pažeidimų (Nr. 85-PR2-1500) nurodyta, kad 2025-10-02 buvo atliktas patikrinimas (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatyta, kad išnuomotose vietose (duomenys neskelbtini) buvo rasti 12 katerių, kurie galimai prisišvartavę ne išnuomotose laivų statymo vietose pagal pateiktą sąrašą, kurį pateikė Šilutės rajono savivaldybės administracija. Kaip matyti, 5-oje laivų statymo vietoje rastas kateris (duomenys neskelbtini), kurio galimas valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išnuomotų vietų (duomenys neskelbtini) sąraše nurodyta, kad laivo Nr. (duomenys neskelbtini)vieta yra Nr. 19. Kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų, laivas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) prišvartuotas vietoje Nr. 5. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog iš aptartų ir byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. iš tiesų turėjo leidimus krantinėje švartuoti savo laivą, tačiau pagal minėtas sudarytas sutartis, jis turėjo leidimus švartuoti laivą 2025-09-23 Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyse Nr. R25-(4.1.30)-159 ir Nr. R25-(4.1.30)-160 nurodytose tam tikrose krantinės vietose, t. y. Nr. 17 ir Nr. 19.
9. Apeliantas skunde pažymi, jog aplinkybę, kad jis, A. S., turėjo teisę švartuotis laivą konkrečiose vietose, minėjo savo skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau nutartyje teismas apie tai visiškai nepasisakė. Tačiau su šiuo apelianto teiginiu taip pat negalima sutikti, kadangi pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje aiškiai nurodė, kad nors teismas sutinka su pareiškėjo teiginiu, jog jis turėjo leidimus krantinėje švartuoti savo laivą, tačiau pažymi, kad pagal minėtas sudarytas sutartis, jis turėjo leidimus švartuoti laivą 2025-09-23 Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyse Nr. R25-(4.1.30)-159 ir Nr. R25-(4.1.30)-160 nurodytose krantinės vietose, t. y. Nr. 17 ir Nr. 19.
10. Apeliantas mano, kad jo kaltė tik ta, kad jis švartavosi vietoje, kur reikalingas savivaldybės leidimas, tačiau jis tokį leidimą turi, net ir ne vieną, todėl kaltinti jį padarius pažeidimą, švartuojant laivą vietoje, kur reikalingas savivaldybės leidimas ir žinant tai, kad jis tokį leidimą turi, nėra pagrindo. Pažymi, jog vietų numeriai yra nurodyti tik dėl bendros tvarkos, kad asmenys švartuojantys krantinėje žinotų, kokią vietą jiems reikia prižiūrėti, tačiau ženkluose nenurodoma, koks laivas turi teisę toje vietoje švartuotis. Yra bendra krantinė, jos atkarpa, kurioje nėra nurodoma, kad čia švartuotis reikalingas savivaldybės leidimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog sudarant sutartis dėl leidimų krantinėje švartuoti laivą, yra nurodomos konkrečios, numeriais įvardintos krantinės vietos, ir ši numeracija bei laivo statymo vietos priskyrimas konkrečiam laivo savininkui yra pagrįstas.
11. Taip pat apeliantas skunde pažymi, jog jam keistai skamba nutarties dalis, kur nurodoma, kad pareigūnų patikrinimo metu nenustatyta, kad A. S. priskirtos vietos būtų užimtos. Apelianto tvirtinimu, pareigūnai patikrinimą darė 2025 m. spalio 2 d. naktį, kai jis savo laivą tą dieną, vakare, maždaug 18.00 val. buvo prišvartavęs ir nuėjęs į namus. Nurodo, jog tuo metu, kai jis švartavo laivą, jo vietos buvo užimtos, tačiau tikėtina, po to, kai jis nuėjo į namus, kiti asmenys atsišvartavo iš jam priklausančių vietų ir jis negalėjo to patikrinti. Pažymi, jog kitą dieną jis tą laivą peršvartavo į savo vietą, o po to jam pranešė, kad jis padarė pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde A. S. tvirtina, kad laivą pasistatė į kažkieno kito vietą laikinai, tačiau ši jo keliama versija vertintina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismui, kai pirmosios instancijos teismui, nekilo abejonių dėl policijos pareigūnų atlikto patikrinimo (duomenys neskelbtini) stacionariosios prieplaukos ir tilto per Šyšos upę aplinkybių bei užfiksuotų administracinio nusižengimo padarymo įrodymų (fotonuotraukų ir tarnybinio pranešimo). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kuriuos ištyrus ir įvertinus galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad A. S. paliko prišvartavęs jam priklausantį laivą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), neturint savivaldybės leidimo ir nors jis tvirtina, kad savivaldybės leidimą turėjo, tačiau jam išduotose vietose stovėjo kiti laivai, todėl jis laikinai prišvartavo laivą kitoje vietoje, tačiau ši jo nurodoma versija yra paneigta byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma.
12. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog nesutinka su teismo akcentavimu apie pakartotinį teisės pažeidimą. Tvirtina, jog žiūrint formaliai, jo prieš tai padarytas pažeidimas iš tiesu yra tame pačiame straipsnyje nurodomas pažeidimas, tačiau teismo akcentavimas jam nėra suprantamas. Pažymi, jog jis neprašė sumažinti jam paskirtą nuobaudą, dėl ko būtų galima analizuoti atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jis prašo iš viso nutraukti bylą, nes jo nuomone, jis pažeidimo nepadarė. Mano, jog teismo akcentavimas apie pažeidimo pakartotinumą sukelia abejonių teismo šališkumu, nes šių aplinkybių akcentavimas visiškai nesusijęs su skundo esme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neakcentavo to, kad A. S. praeityje baustas pagal tą patį ANK straipsnį, tiesiog vieną kartą nurodė šią aplinkybę savo nutarties motyvuojamojoje dalyje, todėl abejonės šioje vietoje dėl teismo šališkumo yra tikrai nepagrįstos. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės ir jo kaltės padarius administracinį nusižengimą konstatavimo, tokio administracinio nusižengimo pakartotinumas, t. y. tokio paties administracinio nusižengimo padarymas praeityje, gali turėti reikšmės sprendžiant dėl subjektyviosios nusižengimo pusės, t. y. asmens tyčios konstatavimo. Todėl ir šie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
13. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 406 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo A. S. veikoje, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. vasario 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. vasario 25 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.