- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-08
- Bylos Nr.
- e2A-1181-590/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20225-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius, Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- UAB „Kleronas“
- Atsakovas
- UAB „Transeurus“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kleronas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kleronas“ ieškinį atsakovui UAB „Transeurus“ dėl netesybų už krovinių vežimo sutarties pažeidimą išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kleronas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Transeurus“ 2015-07-23 sudarė krovinių vežimo sutartį, kuria ieškovas (ekspeditorius) pavedė, o atsakovas (vežėjas) įsipareigojo gabenti krovinius tarptautiniais maršrutais. Krovinių vežimo sutartyje šalys susitarė dėl nekonkuravimo sąlygos, pagal kurią atsakovas įpareigotas laikytis komerciškai neutraliai krovinio siuntėjo ir gavėjo atžvilgiu, t. y. nesiūlyti nei tiesiogiai, nei per kitas įmones paslaugų ieškovo užsakovui sutarties galiojimo metu ir 24 mėnesius po sutarties pabaigos. Pažeidęs šią sąlygą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 30 000 Eur netesybas (baudą). Nurodo, kad ieškovas su užsakovu OHL LOGISTICS GmbH buvo sudaręs 2015-03-03 bendradarbiavimo sutartį, kuria ieškovas kaip vežėjas įpareigojo gabenti krovinius pagal užsakovo siunčiamus užsakymus. Savo sutartiniams įsipareigojimams vykdyti ieškovas pasitelkė atsakovą. Ieškovas nurodo, jog pagal šalių susitarimą atsakovas su ieškovo užsakovu (OHL LOGISTICS GmbH) privalėjo laikytis komerciškai neutraliai, t. y. nesiūlyti šiai įmonei savo paslaugų nei tiesiogiai, nei per kitas įmones. Tačiau, 2016 m. sausio mėnesį ieškovas sužinojo, kad atsakovas ieškovo užsakovui OHL LOGISTICS GmbH vežimo paslaugas teikia tiesiogiai. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė tarp ieškovo ir atsakovo 2015-07-23 sudarytoje krovinių vežimo sutartyje įtvirtintą nekonkuravimo sąlygą, nes nesilaikė komercinio neutralumo ieškovo užsakovo atžvilgiu, sutarties su ieškovu galiojimo metu siūlė ir teikė jam savo paslaugas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 30 000 Eur netesybų (baudą) už krovinių vežimo sutarties pažeidimą, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas UAB „Transeurus“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal ginčo šalių 2015-07-23 sudarytą krovinių vežimo sutartį, atsakovas įsipareigojo laikytis komerciškai neutraliai krovinių siuntėjo ir gavėjo atžvilgiu, tačiau pažymėjo, jog ieškovas atsakovui niekada nebuvo nurodęs, kas yra ieškovo krovinio siuntėjai, gavėjai ar užsakovai ir kam siūlyti savo paslaugų atsakovas negali. Nurodė, jog faktiškai dėl vežimo santykių vykdymo atsakovas kontaktavo tik su ieškovu, įsipareigojimus vykdė ir apmokėjimą gavo iš ieškovo, ir nežinojo jokių ieškovo klientų, užsakovų, ir kontaktinių duomenų, kontaktinių asmenų ar ieškovo paslaugų įkainių ieškovo klientams. Pažymėjo, kad ieškovui neužtikrinant sutarto standartinio 10 000 – 12 000 km/mėn. kilometražo ir laiku neatsiskaitant pagal sąskaitas, atsakovas negaudavo planuotų pajamų, todėl atsakovas pradėjo savarankiškai ieškoti klientų, kurių krovinius galėtų vežti. Nurodė, kad bendrovę OHL LOGISTICS GmbH atsakovas rado internetinėje transporto biržoje. Atsakovas ieškovo reikalavimą laiko neteisėtu ir nepagrįstu, nes ieškovas nepažeidė sutarties, kadangi apribojimas dirbti su OHL Logistics GmbH Sutartyje nebuvo numatytas; šią bendrovę atsakovas surado ir dėl vežimo sąlygų susitarė pats; ieškovas neįrodė, kad patyrė nuostolius, o prašomos baudos dydis yra nepagrįstai didelis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 3 000 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-06-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 241,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė atsakovo naudai iš ieškovo 822,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybės naudai iš ieškovo 3,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip įrodymą ieškovo pateiktą Skype kompiuterinės programos žinutę, kurią, ieškovo teigimu, atsiuntė atsakovo darbuotojas M. M., tuo patvirtindamas, kad atsakovas pradėjo tiesiogiai dirbti su ieškovo užsakovu, atsižvelgdamas į tai, jog iš pateiktos žinutės turinio neįmanoma nustatyti jos autorių, siuntėją bei datą, bei į tai, jog ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių žinutės autentiškumą (pirminį vientisą tekstą, žinutės siuntėją ir gavimo laiką), o liudytojų parodymai yra prieštaringi. Ieškovo pateiktus elektroninius laiškus (1 t., e. b. l. 13-14) kaip įrodymai taip pat atmetė, nes teismo nustatytu terminu ieškovas nepateikė jų vertimo į lietuvių kalbą (CPK 198 straipsnio 2 dalis).Teismas pažymėjo, jog nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir nurodė, jog šalių sudarytoje Vežimo sutartyje nustatyta nekonkuravimo sąlyga yra negaliojanti, nes už nekonkuravimą atsakovui nenumatytas joks atlyginimas, pagal formuojamą teismų praktiką, nekonkuravimo susitarimai priskirtini nuginčijamiems sandoriams, todėl siekiant nekonkuravimo sąlygą pripažinti negaliojančia, šalis privalo pateikti teismui ieškinį ar priešieškinį. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje neteikė priešieškinio, kuriuo sutartyje įtvirtintą nekonkuravimo sąlygą prašytų pripažinti negaliojančia, o teismas savo iniciatyva pripažinti negaliojančiu nuginčijamą sandorį neturi pagrindo (CK 1.78 straipsnio 4 ir 5 dalis, 6.227 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamu atveju civiliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp dviejų juridinių asmenų – ūkinės komercinės veiklos subjektų, kuriems kaip profesionaliems verslininkams, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog krovinių pervežimo važtaraščiai laikytini vienais svarbiausių dokumentų, patvirtinančių vežėjo sutartinių prievolių tinkamą įvykdymą, todėl atsakovo argumentus, jog jis faktiškai turėdamas šiuos dokumentus jų turinio, įskaitant aplinkybę, kad vežimo paslaugos teikiamos OHL LOGISTICS Gmb, nematė ir neturėjo laiko susipažinti, atmetė kaip neįrodytus bei neatitinkančius juridiniam asmeniui, kaip profesionaliam paslaugų teikėjui, keliamų atidumo bei rūpestingumo reikalavimų. Teismas sprendė, jog atsakovas žinojo, kad OHL LOGISTICS Gmb yra ieškovo Užsakovas. Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai, jog apie Užsakovą jis sužinojo savarankiškai iš transporto biržos, taip pat faktas, jog Užsakovas yra seniai veikianti, didelė ir pervežimų rinkoje plačiai žinoma įmonė, teisiškai nėra reikšmingi, nes pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo laikytis komerciškai neutraliai ir neteikti pasaugų ieškovo užsakovams visais atvejais, t. y. nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis sužinotų apie ieškovo užsakovus (krovinio siuntėjus/gavėjus). Pažymėjo, jog atsakovo teiginiai, kad atsakovas klientų paieškas, kurių metu ir surado Užsakovą, pradėjo dėl to, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus – neužtikrino atsakovui Vežimo sutartyje nustatyto kilometražo bei vėluodavo atsiskaityti su atsakovu už jo suteiktas vežimo paslaugas, taip pat neturi teisinės reikšmės atsakovo veiksmų teisėtumo vertinimui nekonkuravimo sąlygos pažeidimo kontekste. Konstatavus, jog atsakovas žinojo, kad OHL LOGISTICS Gmb yra ieškovo Užsakovas ir teikė Užsakovui savo paslaugas tiesiogiai, bei esant nenuginčytai Vežimo sutarties sąlygai dėl nekonkuravimo, teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė Vežimo sutartyje įtvirtintą nekonkuravimo sąlygą, pagal kurią atsakovas privalėjo laikytis komerciškai neutraliai ieškovo užsakovų, įskaitant ir OHL LOGISTICS Gmb, atžvilgiu bei neteikti jiems paslaugų. Byloje nustačius, kad atsakovas pažeidė šalių Vežimo sutartyje įtvirtintą nekonkuravimo sąlygą, ieškovo reikalavimas priteisti iš kaltosios šalies netesybas (baudą) teismo laikytas pagrįstu.Pirmos instancijos teismas su atsakovo argumentu, jog šalių sutarta nekonkuravimo sąlyga nėra visiškai aiški ir konkreti, sutiko ta prasme, kad nekonkuravimo sąlygos formuluotėje neįvardijami konkretūs subjektai, kuriems atsakovas negali siūlyti bei teikti savo paslaugų. Nekonkuravimo įsipareigojimas Vežimo sutartyje buvo nustatytas ieškovo naudai, todėl manytina, jog jis turėjo pareigą pateikti ieškovui informaciją, būtiną tinkamam šio įsipareigojimo vykdymui. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008). Teismo vertinimu, esant neaiškumų dėl Vežimo sutarties sąlygos, nustatančios tam tikrus atsakovo veiklos apribojimus, atsakovas galėjo kreiptis į ieškovą prašydamas išaiškinti nekonkuravimo sąlygos turinį arba inicijuoti sutarties pakeitimą, tačiau minėtas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad Vežimo sutartyje nebuvo aptarta nekonkuravimo įgyvendinimo tvarka ir kad ieškovas nebuvo pateikęs atsakovui savo tiesioginių klientų sąrašo, neatleidžia atsakovo nuo pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau ši aplinkybė laikytina vienu iš veiksnių, į kurį atsižvelgtina vertinant prašomų priteisti netesybų dydį. Pirmos instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nekonkuravimo susitarimas įtvirtina sutartinių šalių įsipareigojimų disproporciją. Nurodė, kad ši aplinkybė laikytina reikšminga sprendžiant prašomų priteisti netesybų mažinimo klausimą, tačiau kartu teismas pažymėjo, jog vertindamas šią aplinkybę, taip pat atsižvelgė į tai, kad nekonkuravimo susitarimas sudarytas tarp dviejų profesionalių verslo subjektų, be to, nekonkuravimo sąlyga teismo tvarka nėra nuginčyta, todėl laikytina galiojančia ir privaloma vykdyti.Nors ieškovas kaip kreditorius byloje patirtų nuostolių neįrodinėjo, tačiau teismo vertinimu, siekiant teisingai išspręsti ieškovo prašomų priteisti netesybų dydžio klausimą, būtina atsižvelgti į atsakovo gautą naudą bei kitus ieškovo ir atsakovo veiklą apibūdinančius finansinius rodiklius. Byloje nustatyta, kad atsakovas savo paslaugas Užsakovui OHL LOGISTICS GmbH teikė 2016 m. kovo – liepos mėnesiais ir per šį laikotarpį iš Užsakovo gavo 133 166 Eur pajamų. Tačiau teismas pažymėjo, kad 2016-08-30 duomenimis, atsakovo grynasis pelnas 2016 m. sudarė 10 975 Eur. Be to, atsakovas krovinių vežimo paslaugas teikė ne tik Užsakovui, bet ir kitiems subjektams, taip pat grynąjį pelną sudaro ne iš tik tipinės, bet ir iš finansinės, investicinės bei kitos veiklos gautos pajamos. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas prašomas priteisti 30 000 Eur dydžio netesybas vertino kaip akivaizdžiai neatitinkančias ieškovo galimai negautų pajamų dydžio. Paminėjo ir tai, jog paties ieškovo per visus 2015 m. gautas grynasis pelnas sudarė 19 226 Eur. Remiantis bylos medžiaga, nenustatyta, kad atsakovo prievolės pažeidimas būtų lėmęs 30 000 Eur dydžio nuostolių ieškovui atsiradimą, taip pat nenustatyta, kad egzistuotų objektyvus pagrindas, leidžiantis ieškovui pagrįstai tikėtis gauti 30 000 Eur naudos (pelno), jei atsakovas nebūtų pažeidęs Vežimo sutartyje nustatytos nekonkuravimo sąlygos. Atsižvelgdamas į tai, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, taip pat įvertinęs aplinkybę, jog ieškovas neįrodė patirtų nuostolių, pagrindžiančių ieškovo prašomų priteisti netesybų dydį, pirmos instancijos teismas konstatavo, jog prašomos priteisti 30 000 Eur dydžio netesybos yra neprotingai didelės, todėl mažintinos. Teismo vertinimu, prašomų priteisti netesybų dydis atsakovui būtų nepakeliamas ir, atsižvelgiant į jo gaunamą bei ankstesniais metais gautą pelną, tikėtinai lemtų jo, kaip ūkio subjekto pabaigą. Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į išdėstytus teisinius argumentus, teismas ieškinį tenkino iš dalies, ieškovo naudai iš atsakovo priteisiant 3 000 Eur dydžio netesybas (baudą), o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.Atsižvelgdamas į tai, kad patenkinta 10 proc. ieškinio reikalavimų bei tai, kad šalių prašomos priteisti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, teismas ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 241,13 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 411,25 Eur x 10 proc.), o atsakovo naudai iš ieškovo priteisė 822,20 Eur (913,55 Eur x 90 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat remdamasis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovo valstybės naudai priteisė 3,85 Eur (4,28 Eur x 90 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi jam tenkanti išlaidų dalis – 0,43 Eur (4,28 Eur x 10 proc.) neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Kleronas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-22 sprendimą ir ieškovo ieškinį dėl netesybų už krovinių vežimo sutarties pažeidimą išieškojimo tenkinti iš dalies – priteisti ieškovo naudai 15 000,00 Eur netesybų už krovinių vežimo sutarties pažeidimą; pakeisti pirmosios instancijos teismo 2016-11-22 sprendime nurodytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisiant iš atsakovo ieškovo bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo apeliacinėje teismo instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1.Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Šiuo atveju atsakovas pareiškė reikalavimą mažinti netesybas. Tačiau kasacinio teismo pasisakyta, jog toks prašymas turi būti argumentuotas, jame turi būti pagrįsta, kodėl kreditoriaus prašomos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, pateikti nurodytus argumentus patvirtinantys įrodymai. Tik esant argumentuotam skolininko reikalavimui mažinti netesybas, kyla kreditoriaus pareiga, atsikertant į skolininko argumentus, įrodyti, kad netesybų dydis yra tikėtinas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-05-03 nutartyje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Atsakovas pareiškė reikalavimą mažinti netesybas argumentuodamas tik tuo, jog vykdo veiklą nuostolingai ir 30 000,00 Eur baudos sumokėjimas lemtų jo, kaip ūkio subjekto, pabaigą. Tik atsakovo nuostolinga veikla negali būti argumentu vertinti sutartines netesybas kaip akivaizdžiai per dideles ir mažinti netesybų dydį, o ypač mažinant netesybas iki 1/10 Sutartyje aptartų. Nuostoliai priklauso nuo atsakovo neūkiškumo, jie priskiriami paties atsakovo atsakomybei.
11.2.Net pripažinus atsakovo argumentą dėl baudos mažinimo pagrįstu, kreditoriui kyla pareiga įrodinėti ne faktiškai patirtus, o tik tikėtinus nuostolius ir tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-446/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-562/2013). Aptariamu atveju teismas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog ieškovas tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl atsakovo pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį, nes reikalavimas pareikštas tik dėl netesybų, neprašant nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis byloje Nr. 3K-7-409/2010). Netesybų institutas ir yra skirtas tam, jog kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais. Teismas atsižvelgė į tai, kad 2016 metų sausio – rugpjūčio mėnesiais iš viso atsakovas gavo 262 548,00 Eur pajamų ir patyrė 282 550,00 Eur išlaidų, tačiau teismas nevertino, jog paslaugas atsakovas teikė daugeliui skirtingų užsakovų. Nebuvo nustatyta, jog atsakovo paslaugų teikimas (konkrečiai Užsakovui) buvo nepelningas. Nebuvo lygintos būtent iš Užsakovo gautos pajamos ir būtent paslaugų teikimo Užsakovui išlaidos, t. y. nebuvo nustatinėjamas grynasis pelnas, gautas iš paslaugų teikimo Užsakovui. Tai, kad paslaugų teikimas Užsakovui buvo pelningas patvirtina daugelis byloje nustatytų aplinkybių. Atsakovui pareikalavus mažinti netesybas, pareiga įrodyti netesybų dydžio tikėtinumą kreditoriui neperėjo, nes atsakovo reikalavimas nebuvo pagrįstas. 2016-08-30 pelno (nuostolių) ataskaitos pateikimas neįrodė, jog atsakovo bendradarbiavimus konkrečiai su Užsakovu buvo nepelningas, o ieškovas kaip tik įrodė, jog atsakovas koncentravo daugiau nei pusę savo darbo ir finansinių išteklių ties paslaugų teikimu būtent Užsakovui „OHL Logistics“ GmbH, ir tai patvirtina, jog paslaugų teikimas Užsakovui buvo pelningas, o 30 000,00 Eur sutartinės baudos dydis yra protingas ir tikėtinas. Jeigu atsakovas Užsakovui paslaugų neteiktų, tai šis turėtų dar didesnį nuostolį negu turėjo iki šiol. Net ir nustačius, jog atsakovo paslaugų teikimas Užsakovui buvo nepelningas, vis tiek neatleidžia jo nuo civilinės atsakomybės. Ta aplinkybė, jog atsakovas iš tipinės veiklos patyrė nuostolį ir jo finansinė būklė yra bloga – nėra pagrindas mažinti sutartinės baudos dydį.
Žemesnės instancijos teismas
11.3.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog teismai neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-443/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis byloje 3K-7- 409/2010). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-22 sprendimu sumažindamas sutartines netesybas dešimt kartų neatsižvelgė į tai, kad Sutartį sudarė du profesionalūs verslininkai ir tokiu būdu iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
11.4.Jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs nekonkuravimo sąlygos ir teiktų paslaugas Užsakovui sąžiningai ir teisėtai (netiesiogiai, per Ieškovą), ieškovas neprarastų 35 510,93 Eur pajamų. Po neformalaus Sutarties nutraukimo su ieškovu, atsakovas sudarė sutartį tiesiogiai su Užsakovu. Preziumuojant, kad Užsakovas atsakovui sudarė tokias pat sąlygas kroviniams vežti kaip ir ieškovui, gautųsi, jog Užsakovas atsakovui mokėjo 0,90 Eur už 1 nuvažiuotą kilometrą. Atsižvelgiant į tai, kad Užsakovas per 5 mėnesius gavo iš Užsakovo 133 166,00 Eur pajamų, tai reikštų, kad atsakovas per 5 mėnesius nuvažiavo 147 962,22 km. Tuo tarpu pagal Sutartį tarp ieškovo ir Užsakovo buvo numatyta, jog ieškovas mokės atsakovui 0,85 Eur už 1 km. Tai ieškovas uždirbtų po 0,05 Eur nuo kiekvieno atsakovo nuvažiuoto kilometro. Tai reiškia, jog ieškovas per 5 atsakovo neteisėto veikimo mėnesius būtų gavęs 7 398,11 Eur (147 962,22 km/0,05 Eur) pajamų. O atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje numatytas draudimas konkuruoti 24 mėnesius, tai reiškia, jog faktiškai ieškovas negavo 35 510,93 Eur pajamų (24/5 = 4,8; 4,8 x 7 398,11 Eur = 35 510,93 Eur).
11.5.Konkrečiu atveju teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui pateikus 2016-06-03 ieškinį dėl netesybų už krovinių vežimo sutarties pažeidimą išieškojimo atsakovas vis tiek toliau neteisėtai teikė krovinių vežimo paslaugas tiesiogiai Užsakovui. Atsakovo vadovė teismo posėdyje nurodė, jog sutartį su Užsakovu nutraukė 2016 m. rugsėjo mėn., t. y. praėjus trims mėnesiams nuo ieškinio pateikimo teismui. Teismas 2016-11-22 sprendimu nustatė, jog atsakovas žinojo, su kuriuo ieškovo Užsakovu atsakovas bendradarbiauti negali. Darytina išvada, jog net ir atsakovui žinant apie savo veiklos neteisėtumą, net ir po 2016-06-03 ieškinio gavimo, šis vis riek dar ilgą laiką teikė paslaugas Užsakovui. Tai patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir elementarios verslo etikos nesilaikymą. Be to, faktiškas atsakovo sutarties su Užsakovu nutraukimas byloje nebuvo įrodytas, taigi galimai atsakovas iki šiol bendradarbiauja su Užsakovu, tačiau teismas į šias faktines bylos aplinkybes neatsižvelgė motyvuodamas 2016-11-22 sprendimą, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.
11.6.Teismas neatsižvelgė į tai, kad ekspedicijos santykiai yra specifiniai ir nekonkuravimo sąlyga yra pagrindinė sąlyga, dėl kurios apskritai yra galimas tokių santykių atsiradimas. Teismas turėjo atsižvelgti, jog šiame ginče buvo pažeista ne eilinė sąlyga dėl netesybų, bet esminė sąlyga, kuri apskritai daro galimą ekspedicijos santykių atsiradimą ir užtikrina sąžiningą konkurenciją ir verslo praktiką. Atsakovui tokią sąlygą pažeidus, ieškovas buvo automatiškai eliminuotas iš susiklosčiusių santykių ir jo paslaugų buvo atsisakyta. Taigi teismas turėjo atsižvelgti, jog 30 000,00 Eur bauda buvo nustatyta ne už mažareikšmės sąlygos pažeidimą, bet už esminės sąlygos pažeidimą, kurią pažeidus, ieškovas prarado Užsakovą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bauda buvo nustatyta ne už tam tikrų veiksmų, kuriuos pagal Sutartį atsakovas turėtų atlikti, neįvykdymą, o būtent už susilaikymą nuo tam tikrų veiksmų. Atsakovas buvo įpareigotas tik nebendradarbiauti tiesiogiai su ieškovo Užsakovu.
11.7.Teismas nepagrįstai vertino, jog Ieškovo užsakovų sąrašo nepateikimas turi įtaką vertinant prašomų priteisti netesybų dydį. Bendradarbiavimo su ieškovu metu atsakovas pervežimų paslaugas teikė ne keliems užsakovams, o tik vienam vieninteliam Užsakovui. Ekspedijavimo sutarties specifika lemia tai, kad Sutartyje net ir negalėjo būti tiesiogiai įvardintas Užsakovo pavadinimas, nes tokiu atveju atsakovas, dar nepasirašęs Sutarties, pagal Sutarties projektą pamatytų Užsakovo pavadinimą, o atsakovui nepasirašius Sutarties atsakovas neturėtų pareigos saugoti konfidencialią ieškovo saugomą informaciją ir nebūtų įsipareigojęs susilaikyti nuo bendradarbiavimo su ieškovo saugomu Užsakovu. Tas pats taikytina ir argumentui, jog Užsakovų sąrašas turėtų būti pateiktas kaip Sutarties priedas.
11.8.Esant neaiškumų dėl Sutartyje įtvirtintos nekonkuravimo sąlygos, atsakovas galėjo kreiptis į ieškovą prašydamas išaiškinti nekonkuravimo sąlygos turinį arba prašyti pakeisti Sutartį, tačiau to nedarė. Atsakovas yra profesionalus verslininkas ir turi didelę patirtį krovinių vežimo srityje, todėl jam yra taikomi aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai. Būtent todėl galima tvirtinti, jog pasirašydamas Sutartį atsakovas su ja susipažino ir sutiko su visomis Sutartyje numatytomis sąlygomis (tame tarpe ir 30 000,00 Eur bauda už konkuravimą). Sutartis buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų – atsakovas nebuvo silpnesniąja šalimi sudarant šią Sutartį. Ieškovas įvertino savo komercinės paslapties kainą (Užsakovo kontaktinę informaciją) 30 000,00 Eur suma, o atsakovas su šiuo Užsakovo kontaktinės informacijos įvertinimu sutiko.
11.9.Teismas 2016-11-22 sprendime cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartį byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, kad nekonkuravimo susitarimu ribojama asmens galimybė užsiimti tam tikra veikla, todėl tokio pobūdžio ribojimas visais atvejais turi būti terminuotas ir atitinkamai nustatoma adekvati ribojimui kompensacija. Tuo tarpu toliau 2016-11-22 sprendime minima, jog teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nekonkuravimo susitarimas sudarytas tarp dviejų profesionalių verslo subjektų. Tokiu argumentavimu teismas pripažįsta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartyje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 pateiktas išaiškinimas pateiktas vertinant silpnesnės ir stipresnės šalies (darbo) santykius. Apskritai teismų praktika dėl to, kad už nekonkuravimą turi būti mokama kompensacija — yra formuojama tik tuose ginčuose, kurie kilę iš darbo santykių. Šiuo atveju nekonkuravimo susitarimas sudarytas tarp verslo profesionalų — juridinių asmenų, atsakovui nėra uždraudžiama po sutarties nutraukimo vykdyti krovinių pervežimo veiklos apskritai, o yra uždraudžiama naudotis ieškovo nevieša, saugoma informacija, kurią atsakovas sužinojo pradėjęs bendradarbiauti su ieškovu, ieškovo komerciniu rysiu su Užsakovu, t. y. neteikti paslaugų vieninteliam konkrečiam Užsakovui, todėl atsakovas rėmėsi teismų praktika, kurios ratio decidendi nesutampa su dabar nagrinėjamu ginču. Vertinant priteistinos baudos dydį teismas neteisingai kvalifikavo santykius, iš kurių kyla konkretus ginčas ir nepagrįstai atsižvelgė į darbo bylose formuojamą nekonkuravimo susitarimų atlygintinumo aiškinimą. Pagal Sutarties sąlygą atsakovas ir toliau galėjo versti savo ūkine komercine veikla, tiek Rytuose, tiek Vakarų Europoje, gabenti krovinius visais įmanomais maršrutais, tik neteikdamas paslaugų Užsakovui.
11.10.Teismas klaidingai vertino faktines bylos aplinkybes, kadangi 2016-11-22 sprendime (3 psl.) nurodė, jog ieškovas pradėjo vėluoti atsiskaityti pagal atsakovo teikiamas PVM sąskaitas faktūras nuo 2015-10-07. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutartyje buvo nurodytas 14 dienų atsiskaitymas, kuris skaičiuojamas nuo dokumentų gavimo. Sutartyje papildomai įtvirtina, jog originalūs krovinį lydintys dokumentai turėjo būti atsiunčiami vėliausiai per 14 dienų nuo krovinio pristatymo. Taigi Sutartyje buvo įtvirtintas 14 dienų atsiskaitymo terminas, kuris skaičiuojamas nuo originalių krovinio pristatymą patvirtinančių dokumentų gavimo. Tuo tarpu tiek atsakovas, tiek teismas nepagrįstai skaičiuoja 14 dienų apmokėjimo terminą nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos, nors ieškovo pareiga mokėti užmokestį už pervežimus tuo metu net nebuvo atsiradusi. Norėdamas įrodyti ieškovo vėlavimą atsiskaityti, atsakovas turėjo įrodyti originalių krovinio pervežimą patvirtinančių dokumentų perdavimo faktą, tuo tarpu, atsakovas tokių įrodymų į bylą nepateikė. Galiausiai jeigu ieškovas ir vėluotų atsiskaityti už atliktus pervežimus, vis tiek tai nesuteikia jam teisės nesąžiningai konkuruoti ir nepateisina atsakovo neteisėtų Sutartį pažeidžiančių veiksmų.
11.11.Ieškovo manymu, atsižvelgus į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius Sutarties Šalių ketinimus, Sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, Šalių statusą, t. y. į tai, kad Šalys yra juridiniai asmenys (profesionalūs verslininkai), į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, 30 000,00 Eur bauda gali būti mažintina, tačiau ne daugiau nei iki 15 000,00 Eur sumos. Kadangi 2016-11-22 sprendimu ieškovui buvo priteista tik 3 000,00 Eur bauda, ieškovui turi būti papildomai priteista 12 000,00 Eur bauda.
Atsakovas UAB „Transeurus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-22 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismas privalėjo vertinti netesybų protingumą, turėjo teisę netesybas mažinti iki protingo ir proporcingo jų dydžio, kad šalys būtų atstatytos į pradinę padėtį, o ne viena praturtėtų kitos sąskaita iš esmės. Be to, ir apeliaciniame skunde pats apeliantas pripažįsta, kad 30 000 Eur bauda nėra fiksuota, nekeičiama ir gali būti sumažinta. Pats apeliantas apeliaciniu skundu prašo jau sumažintos baudos. Šalių turtinė padėtis, sutartinių santykių vykdymas ir netesybų padariniai yra esminiai faktoriai vertinant netesybų dydį, proporcingumą faktinei situacijai ir teismas šiuos kriterijus, numatytus teismų praktikoje, tinkamai ir teisingai įvertino ir pritaikė išnagrinėtoje byloje pagal faktinę situaciją. Pats pažeidinėdamas sutartį, ieškovas negalėjo reikalauti iš atsakovo tokios neprotingai didelės netesybų sumos ir šios aplinkybės rodo, kad netesybos buvo neproporcingos ir neprotingai per didelės pagal faktinę situaciją ir dėl to jos turėjo būti mažinamos. Skundžiamame sprendime teismas aplinkybes ir jų reikšmę visapusiškai įvertino. Ieškovo pardavimų „OHL Logistics“ GmbH smukimas yra išimtinai ieškovo verslo sprendimas nebedirbti su „OHL Logistics“, nors tokias galimybes ir „OHL Logistics“ GmbH pasiūlymus jis turėjo ir dirbti galėjo. Tuo tarpu ieškovo skaičiuojamų pajamų atsakovas iš OHL Logistics negavo. Todėl savo nuostolių ieškovas neįrodė. Atsakovo vertinimu, apeliantas nepateikė jokio CPK 329 ar 330 straipsniuose numatytų normų esminio pažeidimo, kurios patvirtintų neteisėto ar nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą, ir iš esmės kvestionuoja tik teismo teisę vertinti faktines bylos aplinkybes ir mažinti netesybų dydį pagal faktinę situaciją, bet neįrodo jokio tokio netesybų sumažinimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sutartyje nustatytas 30000 EUR netesybas (baudą) nepagrįstai sumažino net 10 kartų iki 3000 EUR. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi materialinės teisės normų ir kasacinio teismo praktikos dėl netesybų sumažinimo, tačiau neatsižvelgė į CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Kolegijos vertinimu, tai yra viena iš esminių įstatymo nuostatų netesybų sumažinimo klausimu ir nors pirmosios instancijos teismas šias nuostatas paminėjo teismo sprendime, tačiau jų netaikė, todėl sutartyje nustatytas netesybas sumažino didesne dalimi nei leidžia įstatymas ir dėl to iš dalies priėmė neteisingą sprendimą, kuris turi būti keičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios apibrėžia žalos ir nuostolių sąvoką, prie nuostolių taip pat priskiriamos negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas UAB „Transeurus“ pažeidė nekonkuravimo susitarimą. Už šį pažeidimą šalys sutartimi nustatė 30000 EUR baudą. Kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad sutartyje numatyta bauda yra mažintina. Tačiau bauda gali būti sumažinta tik tiek, kad ji netaptų mažesnė už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo arba netinkamo vykdymo, kaip to reikalauja CK 6.73 straipsnio 2 dalis. Šių nuostatų taikymui yra svarbios bylos aplinkybės ir įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas taip pat paminėjo, tačiau tinkamai neįvertino. Iš ieškovo Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitų matyti, kad 2015 m. liepos – gruodžio mėn. laikotarpiu, t.y. kuomet ieškovas krovinių pervežimo užsakymus gaudavo iš užsakovo OHL LOGISTICS GmbH ir juos pateikdavo vykdyti atsakovui UAB „Transeurus“, ieškovo pajamos sudarė 25060 EUR (e.b. 3 t., dok. eil Nr. 7 ). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovo UAB „Kleronas“ gautos pajamos už užsakovui OHL LOGISTICS GmbH teiktas paslaugas per 2016 m. sudarė 8656 EUR (3 t., e.b.l. 25-32). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šias pajamas ieškovas gavo 2016 m. sausio - liepos mėn. t.y. laikotarpiu, kuomet atsakovas UAB „Transeurus“, pažeisdamas nekonkuravimo susitarimą, sudarė sutartį su užsakovu OHL LOGISTICS GmbH ir pastarajam krovinių pervežimo paslaugas teikė tiesiogiai. Taigi ieškovo pajamos 2016 m. sausio - liepos mėn. sumažėjo 16404 EUR. Byloje nustatyta, kad atsakovo pajamos minėtą 2016 m. sausio - liepos mėn. laikotarpį iš užsakovo OHL LOGISTICS GmbH užsakymų sudarė 133166 EUR, todėl kolegijai nekyla abejonių, kad ieškovo pajamų sumažėjimą kaip tik ir lėmė atsakovo neteisėti veiksmai, t.y., ieškovo pajamos sumažėjo dėl to, kad atsakovas pažeidė nekonkuravimo susitarimą, sudarė sutartį su užsakovu OHL LOGISTICS GmbH, kuriam tiesiogiai teikė pervežimo paslaugas. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negavo pajamų ir dėl to patyrė 16404 EUR nuostolių (CK 6.249 str.1 d.). Už nekonkuravimo pažeidimą sutartyje numatyta 30000 EUR bauda pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį negali būti sumažinta tokia dalimi, kad būtų mažesnė už ieškovo patirtus nuostolius - 16404 EUR. Tačiau ieškovas apeliaciniu skundu prašo padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą 3000 EUR baudą iki 15000 EUR. Apeliacinės instancijos teismas negali išeiti už apeliacinio skundo ribų, todėl ieškovui priteistina 15000 EUR bauda, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pakeičiamas. Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičiamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 2411,25 EUR. Atsižvelgiant į ieškovo patenkintų ir atmestų turtinių reikalavimų dalį (50 proc.), pirmosios instancijos teismo iš atsakovo ieškovo naudai priteista 241,13 EUR bylinėjimosi išlaidų suma didinama iki 1205,63 EUR. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 913,55 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai atsakovui iš ieškovo priteistos 822,20 EUR bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki 456,78 EUR. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas yra patenkintas, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 370 EUR apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 100 EUR už advokato pagalbą ir 270 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Teisėjų kolegija nutaria:
Ieškovo apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir pakeistą dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovo UAB „Kleronas“, į.k. 125693645, naudai iš atsakovo UAB „Transeurus“, į.k. 302341455, 15000 EUR baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 15000 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. birželio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 1205,63 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovo UAB „Transeurus“, į.k. 302341455, naudai iš ieškovo UAB „Kleronas“, į.k. 125693645, 456,78 EUR bylinėjimosi išlaidų.“
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Transeurus“ ieškovo UAB „Kleronas“ naudai 370 EUR apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.