Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, susipažinęs su baudžiamąja byla Nr. 1-843-548/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-20865-2021-9),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gauta baudžiamoji byla Nr. 1-843-548/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-20865-2021-9), su kaltinamuoju aktu, kurioje P. K. kaltinamas tuo, kad 2021 m. birželio 25 d. apie 15.00 val., veikdamas bendrai su L. K., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), hole tarp pirmo ir antro aukšto, žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sūnaus V. K. atžvilgiu - bendrais veiksmais su L. K. sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių rankomis į galvą ir smūgį į nugarą, sukeldamas fizinį skausmą ir dėl pakaušio srities minkštųjų audinių sumušimo nežymiai sutrikdydamas V. K. sveikatą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Toje pačioje byloje prokurorė priėmė nutarimą perduoti baudžiamąją bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. K. atžvilgiu dėl to, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2021 m. birželio 25 d. apie 15.00 val., veikdamas bendrai su P. K., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), hole tarp pirmo ir antro aukšto, žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – brolio V. K. atžvilgiu - bendrais veiksmais su P. K. sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių rankomis į galvą ir smūgį į nugarą, sukeldamas fizinį skausmą ir dėl pakaušio srities minkštųjų audinių sumušimo nežymiai sutrikdydamas V. K. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina prokurorei, kadangi nustatytos kliūtys, neleidžiančios bylos nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti byla. Pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalį jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Taigi teismas bylą prokurorui gali perduoti tiek bylos parengimo nagrinėti teisme metu, tiek nagrinėjimo teisme stadijoje, nustatęs šių sąlygų visumą: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai arba kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Esminio procesinio pažeidimo samprata šiuo atveju turi būti siejama su bylos parengimo nagrinėti teisme ir teisminio nagrinėjimo metu vertinamais ikiteisminio tyrimo pažeidimais, taigi apima tuos ikiteisminio tyrimo stadijoje padarytus baudžiamojo proceso teisės pažeidimus, kurie pagal savo pobūdį nėra formalūs ir gali būti vertinami kaip kliūtis ne tik išsamiam, objektyviam ir nešališkam, bet ir greitam bei netrukdomam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme. Tokia baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, kaip bylos perdavimo prokurorui pagrindų, samprata seka iš įstatymų leidėjo ketinimų, kurie tiesiogiai įvardinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalies pakeitimus sąlygojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 100, 109, 219, 220, 227, 234, 254, 256, 302, 308(1), 426 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Jame nurodoma, kad be kitų tikslų siūlomu pakeitimu būtų „įvesta labai efektyvi galimybė pakelti ikiteisminio tyrimo kokybę, teismai būtų atlaisvinti nuo papildomo darbo taisyti ikiteisminio tyrimo klaidas ar neretai patys pildyti ikiteisminį tyrimą taip atlikdami darbą, kuris gali būti traktuojamas kaip teismo išankstinio suinteresuotumo išraiška“.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, P. K. ir L. K. yra kaltinami tuo, kad 2021 m. birželio 25 d. apie 15.00 val., veikdami bendrai, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), hole tarp pirmo ir antro aukšto, žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sūnaus V. K. atžvilgiu, tai yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Prokurorė, užbaigdama ikiteisminį tyrimą, bylą teismui perdavė surašant kaltinamąjį aktą P. K. atžvilgiu ir nutarimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. K. atžvilgiu. Vadinasi, tas pats ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas ir baudžiamoji byla perduota teismui surašant ir kaltinamąjį aktą, ir nutarimą perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Šiame kontekste pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-136 patvirtintomis rekomendacijomis dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui, 1 punktu, galimi tokie ikiteisminio tyrimo pabaigimo būdai: surašomas kaltinamasis aktas; surašomas pareiškimas dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo ar dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka; surašomas nutarimas perduoti bylą teismui spręsti dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo; ikiteisminis tyrimas nutraukiamas.

Nagrinėjamu atveju, 2021 m. lapkričio 23 d. – 2021 m. gruodžio 1 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2021 m. birželio 25 d. L. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Šiuo metu L. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės bei juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus, stoti prieš teismą. Nusikalstamos veikos padarymo metu bei šiuo metu L. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dėl ko jis negalėjo bei šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, dėl psichinės būsenos rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą (duomenys neskelbtini) sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, skirti stacionarinę psichiatrinę ekspertizę nereikia (2 t., b. l. 43-45). Tai reiškia, kad ekspertai pasisako apie L. K. psichikos sutrikimą, kai gali būti sprendžiamas jo nepakaltinamumo klausimas dėl 2021 m. birželio 25 d. padarytos nusikalstamos veikos. Sprendimą šiuo klausimu gali priimti teismas.

Teismas atkreipia dėmesį, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Tai nėra bausmė, tačiau bylą išnagrinėjęs teismas, priimdamas nutartį, privalo išspręsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalyje nurodytus klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltės klausimas priverčiamosios medicinos priemonės proceso metu nesprendžiamas ir negali būti sprendžiamas (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-976/2020).

Teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog kai atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl ribotai pakaltinamo asmens pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 394-398 straipsnių reikalavimus, tai tokiu atveju rekomenduojama ribotai pakaltinamo asmens atžvilgiu ikiteisminį tyrimą atlikti bendra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso IV dalyje numatyta tvarka ir esant įprastiniam pagrindui ikiteisminio tyrimo medžiagą su prokuroro kaltinamuoju aktu perduoti į teismą, byla teisme turėtų būti nagrinėjama taip pat bendra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso V dalyje numatyta tvarka ir tik po kaltinamojo paskutinio žodžio teismas, išėjęs į pasitarimų kambarį, gali priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus sprendimus, tarp jų ir sprendimą asmeniui, pripažintam ribotai pakaltinamu, taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Toks ikiteisminio tyrimo atlikimas bendra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso tvarka ir bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje yra sietina su ribotai pakaltinamo asmens kaltės klausimo išsprendimu ir atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, o tai nesprendžiama įprastiniame priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese, t. y. asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (pvz. žr. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-227-167/2016). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš 2021 m. lapkričio 23 d. – 2021 m. gruodžio 1 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), L. K., nusikalstamos veikos padarymu metu, apskritai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, taip pat jis negali stoti prieš teismą. Taigi, šiuo atveju yra kalbama apie tai, jog baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką L. K. tikėtina padarė nepakaltinamumo būsenoje, o ne riboto pakaltinamumo būsenoje, tačiau tai dar bus sprendžiama bylą nagrinėjant teisme. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Taigi, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, susidaro situacija, kad teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą turės spręsti klausimą dėl galimos P. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, ir tuo pačiu spręsti klausimą dėl galimų priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. K.. Visgi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorei perdavus bylą teismui su kaltinamuoju aktu gali būti priimamas teismo nuosprendis, o tuo tarpu bylą teismui perdavus surašant nutarimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo gali būti priimama nutartis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnis). Kaip jau minėta aukščiau, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, jo metu nėra sprendžiamas kaltės klausimas, asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, todėl esant tokioms aplinkybėms byla negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kadangi teismui lieka neaišku kokį atitinkamą procesinį sprendimą jis turėtų priimti išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Tuo labiau, kai įvertinus tiek patį reglamentavimą, tiek teismų praktiką dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo matyti, kad procesas ir jo vykdymas yra skirtingas palyginus su baudžiamąja byla, kurioje išnagrinėjus bylą yra priimtas nuosprendis. Taigi, iškyla neaiškumų, kaip turėtų būti vykdomas priimtas tam tikras procesinis dokumentas šioje baudžiamojoje byloje. Vertinant išdėstytas aplinkybes ir baudžiamosios bylos medžiagą akivaizdu, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios bylos išskyrimo į atskirą baudžiamąją bylą dėl galimo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. K. atžvilgiu. Vertinamo klausimo kontekste pažymėtina, kad iš tikrųjų daugeliu atvejų kaltinamojo akto trūkumus ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimų teisinius padarinius galima pašalinti bylą nagrinėjant teisme, tačiau visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant padarytus pažeidimus yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus.

Visgi pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui išspręsti baudžiamąją bylą, per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 6 d. nutarimas). Baudžiamojo proceso principus bei tikslus turi įgyvendinti ne tik teismai, tačiau ir kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir prokuroras (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, baudžiamojo proceso įstatymu prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-393-966/2021).

Todėl susiklosčiusioje situacijoje teismui susidaro kliūtys tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti atitinkamą sprendimą, todėl šios kliūtys yra esminės, kurios turi būti pašalintos. Atsižvelgiant į tai, kad protingumo, teisingumo, sąžiningumo, onus probandi (įrodinėjimo naštos) principai reikalauja, kad prokuroro byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-337/2006), baudžiamoji byla perduotina prokurorei nustatytoms kliūtims pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi, 439–442 straipsniais,

nutaria:

Perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1-843-548/2022 (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje P. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, bei kurioje priimtas prokurorės nutarimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. K. dėl baudžiamojo įstatymo draudžiamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, prokurorei nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą pažeidimams pašalinti.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.