- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-18
- Bylos Nr.
- 1S-393-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01052-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Advokatai
- Dainius Gudas
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko (toliau – prokuroras) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-31-791/2021 perduota Vilniaus apygardos prokuratūros Vilnius apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiajam prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti. Šioje baudžiamojoje byloje V. A. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 289 straipsnyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, M. B., kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 289 straipsnyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, G. G., kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 289 straipsnyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, J. D. kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu, A. B., kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, E. P., kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, H. S., kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 289 straipsnyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, A. S., kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, V. K. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, M. D. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, B. J. kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, E. G. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, R. M. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, D. V. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
2. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartyje padaryta išvada, kad baudžiamojoje byloje kaltinamasis aktas surašytas aplaidžiai, neatidžiai, nekvalifikuotai ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus. Nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, nustatyti pažeidimai negali būti ištaisyti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Priėmus sprendimą bylą perduoti prokurorui, nustatytas 3 mėnesių terminas kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.
3.1. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, parengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, 2020 m. balandžio 30 d. priėmė nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tokią nutartį teismas gali priimti tik įvertinęs ir nustatęs, kad nėra kliūčių bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nepaisant to, praėjus daugiau kaip metams laiko nuo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas priėmė sprendimą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui motyvuodamas tuo, kad esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai trukdo nagrinėti bylą teisme. Teismas nutartyje nepagrindė, kodėl pažeidimas yra esminis ir kodėl to pažeidimo negalima ištaisyti bylos nagrinėjimo teisme metu. Ši byla yra itin didelės apimties, itin didelis nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų skaičius, inkriminuotas didelis skaičius nuskalstamų veikų, todėl natūralu, kad kaltinamajame akte gali pasitaikyti techninio pobūdžio klaidų. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad veikos kvalifikavimo neatitikimai kaltinamajam aktui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti vertinami kaip techninės klaidos, nesudarančios teisinio pagrindo konstatuoti, kad pažeista kaltinamojo teisė žinoti kaltinimo pobūdį ar kitos gynybos teisės.
3.2. Skunde pasisakant dėl nutarties 1, 2, 4 punktų pažymima, kad kaltinamajam M. B. galutinis pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas 2019 m. gruodžio 17 d. Galutinis pranešimas apie įtarimą glaudžiai susijęs su kaltinamuoju aktu, kadangi kaltinamajame akte esanti nusikalstamos veikos kvalifikacija turi sutapti su pateikta kvalifikacija galutiniame pranešime apie įtarimą. Galutiniame pranešime apie įtarimą yra brėžiamos kaltinimo ribos ruošiantis nagrinėti bylą teisme. M. B. galutinis pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas dėl visų epizodų, tačiau kaltinamajame akte dėl spausdinimo klaidos šie epizodai nėra pridėti. Tačiau tai nevaržo kaltinamojo teisės į gynybą, kadangi apie tai, kuo asmuo įtariamas, jam buvo pranešta, kokios kaltinimo apimtys jam žinoma. Taip pat įteikiant galutinį pranešimą apie įtarimą M. B. patvirtino, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, parodymus duoti sutinka, kaltę pripažįsta pilnai. M. B. 2020 m. sausio 15 d. buvo pasirašytinai paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, prašymų, papildymų jis neturėjo. Atsižvelgiant į tai, grąžinus kaltinamąjį aktą prokurorui, iš esmės jokie procesiniai veiksmai nebūtų atliekami, nes visi būtini veiksmai su kaltinamuoju M. B. jau yra atlikti ikiteisminio tyrimo metu. Gražinus baudžiamąją bylą prokurorui, būtų iš naujo atspausdintas kaltinamasis aktas, pridedant teismo nutartyje nurodytus epizodus, kurie dėl itin didelės baudžiamosios bylos apimties, dėl techninių kliūčių nebuvo įrašyti į kaltinamąjį aktą. Šiuo atveju byla dar nepradėta nagrinėti iš esmės, kaltinamasis aktas teisme nepaskelbtas, todėl jį pakeitus ir ištaisius technines klaidas, kaltinamojo M. B. teisės į gynybą nebus suvaržytos ir pažeidžiamos. Todėl nėra jokių objektyvių kliūčių teisiamajame posėdyje pašalinti kaltinamojo akto techninius trūkumus.
3.3. Skunde nurodoma, kad iš esmės tokia pati situacija susiklostė ir dėl kaltinamosios J. D. (nutarties 4 punktas) nukentėjusiosios M. M. epizode. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad J. D. kaltinime pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiąją M. M., bendrininku nenurodytas V. A., nors V. A. pareikštame kaltinime pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kaip bendrininkė nurodyta J. D.. Iš pranešimo apie įtarimą turinio (aprašyti M. B., E. P., J. D. ir V. A. nusikalstami veiksmai) matyti, kad J. D. sukčiavimą prieš nukentėjusiąją M. M. padarė bendrai veikdama su M. B., E. P. ir V. A., o kaltinime nurodyta aplinkybė, kad J. D. veikė su J. D., yra techninė klaida, kadangi turėjo būti nurodyta, jog ji veikė su V. A.. Galutinis pranešimas apie įtarimą J. D. įteiktas 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. sausio 14 d. jai pasirašytinai paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Grąžinus bylą prokurorui jokie procesiniai veiksmai nebūtų atliekami, nes visi veiksmai atlikti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis aktas būtų tik iš naujo atspausdintas, ištaisant teismo nutartyje nurodytą techninę klaidą. Kaltinamasis aktas dar nepaskelbtas, todėl jį pakeitus ir ištaisius minėtas technines klaidas, kaltinamosios teisė į gynybą nebūtų pažeista. Nėra kliūčių kaltinamojo akto techninius trūkumus ištaisyti teisiamajame posėdyje.
3.4. Skunde pažymima, kad tokios pačios techninės kliūtys dėl itin didelės baudžiamosios bylos apimties susiklostė ir skundžiamos nutarties 3 punkte (L. L.), kurias teismas įvertino kaip esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. M. B. galutinis pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas L. L. epizode pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį aprašant veiksmus ir padarinius, padarytus būtent nukentėjusiosios L. L., o ne M. M., atžvilgiu. Tai, kad kaltinamajame akte aprašyti veiksmai ir padariniai, padaryti kitos nukentėjusiosios, t. y. M. M. atžvilgiu, nepaneigia M. B. žinojimo, kuo jis yra kaltinamas ir nesuvaržo jo teisių į gynybą. Šiuo atveju grąžinus bylą prokurorui, iš esmės jokie procesiniai veiksmai nebūtų atliekami, nes, kaip minėta, visi veiksmai su M. B. yra atlikti. Techninės klaidos dėl didelės kaltinimų apimties turėtų būti vertinamos kaip neteikiančios pagrindo pripažinti, jog pažeistos teisės žinoti kaltinimo pobūdį ir kitos gynybos teisės, ar kad padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Nėra objektyvių kliūčių kaltinamojo akto techninius trūkumus pašalinti teisiamajame posėdyje. Dėl nutarties 5 punkto nurodoma, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog M. B. nukentėjusiosios L. B. epizode pareikšti galutiniai įtarimai tik pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį. Grąžinus baudžiamąją bylą prokurorui, iš esmės būtų tik iš naujo atspausdintas kaltinamasis aktas pašalinant technines klaidas, kurios buvo padarytos dėl itin didelės baudžiamosios bylos apimties. Ištaisius technines klaidas teisminio nagrinėjimo metu, būtų panaikintos kliūtys bylą nagrinėti iš esmės.
3.5. Skunde pasisakant dėl nutarties 6 punkte nustatytų aplinkybių pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu M. B. pareikštas galutinis pranešimas apie įtarimą šiame epizode tik dėl BK 214 straipsnio 1 dalies, todėl ir kaltinamajame akte M. B. pareikštas kaltinimas tik pagal minėtą BK straipsnį. Iš J. D. įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį matyti, kad elektroninės mokėjimo priemonės duomenis įgijo būtent iš M. B.. Tai, kad J. D. įteiktame pranešime apie įtarimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nurodytos prieštaringos aplinkybės, o būtent, kad J. D. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis įgijo iš nenustatyto asmens, vertinama kaip techninė klaida, kadangi tai nesuvaržo ir nepažeidžia jos teisės į gynybą. J. D. pranešime apie įtarimą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį aiškiai nurodoma, kad ji elektroninės mokėjimo priemonės duomenis įgijo iš M. B.. Ši techninė klaida gali būti pašalinta prokurorui patikslinant kaltinamąjį aktą teisme, nukentėjusiosios N. P. epizode nurodant, kad J. D. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis įgijo iš M. B., o ne iš nenustatyto asmens.
3.6. Skunde pritariama nutartyje nurodytoms aplinkybėms, kad kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį V. A. pareikštas dėl to, kad sukčiavimas N. P. atžvilgiu padarytas bendrais M. B., V. A. ir J. D. veiksmais. Tačiau nesutiktina, kad toks pažeidimas yra vertinamas kaip esminis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. D. pranešimas apie įtarimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį šiame epizode įteiktas dėl to, kad ji (J. D.) veikė kartu su laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekančiu V. A. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei į tai, kad M. B. nėra pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį šiame epizode. Tai, kad V. A. epizode yra nurodytas M. B., vertinama kaip techninė klaida, kuri nesuvaržo ir nepažeidžia kaltinamojo V. A. teisių ir gali būti ištaisyta teisme, teismo iniciatyva pašalinant iš V. A. pareikšto kalinimo aplinkybę dėl M. B.. Grąžinus baudžiamąją bylą prokurorui, būtų tik iš naujo atspausdintas kaltinamasis aktas pašalinant aplinkybę (M. B. vaidmenį) iš V. A. pareikšto kaltinimo.
3.7. Skunde nesutinkama su tuo, kad teismas kaip esminį baudžiamojo proceso pažeidimą laikė tai, kad kaltinamajai J. D. kaltinime pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nurodyta, jog J. D. savo ir kitų asmenų naudai apgaule padėjo įgyti N. P. turtą – 12 000 Lt (3 475,44 Eur), tačiau kvalifikuojant šią veiką BK 24 straipsnio 6 dalis nenurodyta. Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi įgaliojimus ištaisyti kvalifikuojant inkriminuotą veiką procesiniuose dokumentuose padarytas technines klaidas. Tokios klaidos, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti vertinamos kaip neteikiančios pagrindo pripažinti, kad pažeista teisė žinoti kaltinimo pobūdį ir kitos gynybos teisės, kad taip padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Vertinamu atveju minėta klaida yra vertinama kaip techninė. Tokia išvada grindžiama tuo, kad iš J. D. įteikto pranešimo apie įtarimą turinio matyti, kad jos aprašyti veiksmai akivaizdžiai atitinka padėjėjo vaidmenį, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje. Atsižvelgiant į tai, nėra jokių objektyvių kliūčių prokurorui teisiamajame posėdyje pašalinti minėtą kaltinamojo akto techninį trūkumą (jį patikslinant), kuris atsirado dėl itin didelės apimties baudžiamosios bylos, papildant nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį.
3.8. Skunde dėl nutarties 7 punkte nustatytų aplinkybių atkreipiamas dėmesys į BPK 255 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. R. G., kaip nukentėjusiosios, įtraukimas į kaltinamąjį aktą vertinamas kaip techninė klaida. Tokia išvada grindžiama tuo, kad 2019 m. gruodžio 30 d. buvo priimtas nutarimas atskirti ikiteisminius tyrimus, o būtent dėl ikiteisminio tyrimo operatyvumo iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos į atskirą tyrimą atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nenustatytų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų. Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atliekami veiksmai, t. y. ieškomi asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką taip pat ir nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu. Taigi nukentėjusiosios R. G. teisės niekaip nėra pažeidžiamos. Nustačius asmenis, padariusius nusikalstamą veiką, jiems bus įteikti pranešimai apie įtarimą ir priimamas procesinis sprendimas dėl skundžiamoje nutartyje vertinamo nukentėjusiosios R. G. epizodo. Vien remiantis minėtu techniniu trūkumu bylos grąžinimas prokurorui būtų netikslingas, nes, kaip minėta, veiksmai dėl nukentėjusiosios R. G. epizodo atliekami atskirame ikiteisminiame tyrime. Šiuo atveju tiek teismas, tiek prokuroras gali ištaisyti kaltinamojo akto trūkumus ir negrąžinus baudžiamosios bylos prokurorui, todėl nėra kliūčių tęsti bylos nagrinėjimą teisme.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas atmetamas.
4. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti byla. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Taigi teismas bylą prokurorui gali perduoti tiek bylos parengimo nagrinėti teisme metu, tiek nagrinėjimo teisme stadijoje, nustatęs šių sąlygų visumą: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai arba kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai trukdo nagrinėti bylą.
5. Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai nurodyti BPK 219 straipsnyje. Pagal BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktą kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti tiksliai nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad „kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011).
Žemesnės instancijos teismas
6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartyje nustatė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, yra surašytas aplaidžiai, neatidžiai, nekvalifikuotai, pagal pateiktą kaltinamąjį aktą nėra aiškios kaltinimo ribos, šie nustatyti trūkumai pažeidžia kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami, kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, ir priimti teisingą procesinį sprendimą. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs prokuroro skundo argumentus ir motyvus, sprendžia, kad apylinkės teismo padaryta išvada dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK reikalavimams yra pagrįsta, jos prokuroro skunde nurodyti argumentai nepaneigia.
7. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė šiuos esminius kaltinamojo akto neatitikimus BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimams:
7.1. nukentėjusiosios Z. P. epizode nustatyta, kad kaltinamajame akte kaltinimai šios nukentėjusiosios atžvilgiu M. B. nėra pareikšti, nors iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios Z. P. epizodas jam buvo inkriminuotas pareiškiant įtarimus pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, duomenų apie šių įtarimų panaikinimą nėra. Be to, šiam epizode kaltinimai pareikšti V. A. (pagal BK 289 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį), E. P. (pagal BK 289 straipsnį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį), J. D. (pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį) ir iš šiems kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių aprašymo matyti, kad jie kaltinami šias veikas padarę veikdami su M. B.;
7.2. tokia pati situacija nustatyta ir nukentėjusiosios R. G. epizode – kaltinamajame akte kaltinimai šios nukentėjusiosios atžvilgiu M. B. nepareikšti, nors ikiteisminio tyrimo metu jis šiame epizode buvo įtariamas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymu, duomenų apie šių įtarimų panaikinimą byloje nėra. Šiame epizode kaltinimai taip pat pareikšti E. P. (pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį), R. M. (pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį), B. J. (pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį) ir šie kaltinamieji sukčiavimą nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu kaltinami įvykdę veikdami bendrai su M. B.;
7.3. nukentėjusiosios L. L. epizode M. B. kaltinamas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymu veikiant bendrai su kitais asmenimis, tačiau aprašant M. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes nurodyti ne tie bendrininkai (L. L. epizode M. B. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamas padaręs veikdamas bendrai su V. A., J. D. ir A. B., o BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – su V. A., E. P., J. D., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, G. B., V. B., A. V.). Be to, L. L. epizode aprašant M. B. inkriminuotą sukčiavimą, aprašyti veiksmai ir padariniai kitos nukentėjusiosios – M. M. – epizode;
7.4. nukentėjusiosios M. M. epizode M. B. kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nepareikšti, nors ikiteisminio tyrimo metu jam dėl šios veikos įtarimai buvo pareikšti, duomenų apie jų panaikinimą nėra. Be to, šios nukentėjusiosios epizode kaltinimai dėl sukčiavimo pareikšti V. A. (pagal BK 289 straipsnį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį), E. P. (pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį) ir šie kaltinamieji sukčiavimą nukentėjusiosios M. M. epizode kaltinami įvykdę kartu su M. B., o M. B. veiksmai ir padariniai sukčiavime M. M. epizode, kaip minėta, aprašyti nukentėjusiosios L. L. epizode. Nukentėjusiosios M. M. epizode kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pareikšti ir J. D., tačiau aprašant inkriminuotos veikos aplinkybes nenurodytas bendrininkas V. A., nors šiame epizode V. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį J. D. yra nurodyta kaip bendrininkė;
7.5. nukentėjusiosios L. B. epizode kaltinimai pareikšti M. B. (pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnio 1 dalį) ir M. D. (pagal BK 289 straipsnį ir 214 straipsnio 1 dalį). Tačiau iš kaltinamajame akte M. B. inkriminuoto sukčiavimo L. B. atžvilgiu aplinkybių aprašymo matyti, kad aprašyti veiksmai ir padariniai sukčiaujant L. L. atžvilgiu;
7.6. nukentėjusiosios N. P. epizode M. B. kaltinimai pareikšti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį jį kaltinant neteisėtu disponavimu elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis (šiuos duomenis įgijo iš V. A., juos laikė ir perdavė (padiktavo) J. D.). Tačiau šiame epizode J. D. pareikštų kaltinimų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį faktinės aplinkybės yra prieštaringos – aprašant veiką pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nurodyta, kad duomenis J. D. neteisėtai įgijo iš M. B., o aprašant veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad duomenis įgijo iš nenustatyto asmens. Be to, nukentėjusiosios N. P. epizode kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pareikšti ir V. A., kuris šią veiką kaltinamas padaręs bendrai su M. B. ir J. D.. Tačiau M. B. kaltinimai dėl sukčiavimo N. P. atžvilgiu nepareikšti, M. B., kaip bendrininkas, nenurodytas ir J. D. pareikštame kaltinime (pagal kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes sukčiavimą N. P. atžvilgiu J. D. įvykdė veikdama su V. A. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu). Taip pat šiame epizode J. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymą kaltinama padėjusi savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti N. P. turtą – 12 000 Lt (3 475,44 Eur), tačiau BK 24 straipsnio 6 dalis J. D. neinkriminuota.
8. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytų aplinkybių, teismo įvertintų kaip rodančių kaltinamojo akto neatitikimą BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimams, prokuroras skunde iš esmės neginčija. Tačiau kaip matyti iš skundo turinio ir argumentų, šias teismo nustatytas aplinkybes prokuroras vertina kaip techninio pobūdžio kaltinamojo akto trūkumus, kurie nėra esminiai ir kuriuos galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme.
9. Šių prokuroro skundo argumentų kontekste visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu galiojančioje BPK 234, 254 straipsnių redakcijoje teismo teisės grąžinti bylą prokurorui įgyvendinimas nėra siejamas su reikalavimu nustatyti tokius kaltinamojo akto trūkumus, kurių negalima ištaisyti teisme bylos nagrinėjimo metu. Kaip minėta šios nutarties 4 punkte, teismas bylą grąžina prokurorui, kai: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai arba kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad BPK 234 straipsnio 2 dalies ir 254 straipsnio 3 dalies nuostatose minima esminių baudžiamojo proceso pažeidimų sąvoka nėra tapati BPK 369 straipsnyje apibrėžtai esminių BPK pažeidimų sąvokai. Bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijose teisme, dar nėra priimtas teismo nuosprendis ir byla nėra išnagrinėta iš esmės, todėl minėtuose straipsniuose įtvirtinta pažeidimų samprata jokiu būdu negali būti tapatinama su esminiu baudžiamojo proceso teisės pažeidimu kaip kasacinio skundo pagrindu. Esminio procesinio pažeidimo samprata šiuo atveju turi būti siejama su bylos parengimo nagrinėti teisme ir teisminio nagrinėjimo metu vertinamais ikiteisminio tyrimo pažeidimais, taigi apima tuos ikiteisminio tyrimo stadijoje padarytus baudžiamojo proceso teisės pažeidimus, kurie pagal savo pobūdį nėra formalūs ir gali būti vertinami kaip kliūtis ne tik išsamiam, objektyviam ir nešališkam, bet ir greitam bei netrukdomam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme. Tokia baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, kaip bylos perdavimo prokurorui pagrindų, samprata seka iš įstatymų leidėjo ketinimų, kurie tiesiogiai įvardinti BPK 254 straipsnio 3 dalies pakeitimus sąlygojusio Baudžiamojo proceso kodekso 100, 109, 219, 220, 227, 234, 254, 256, 302, 308(1), 426 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Jame nurodoma, kad be kitų tikslų siūlomu pakeitimu būtų „įvesta labai efektyvi galimybė pakelti ikiteisminio tyrimo kokybę, teismai būtų atlaisvinti nuo papildomo darbo taisyti ikiteisminio tyrimo klaidas ar neretai patys pildyti ikiteisminį tyrimą taip atlikdami darbą, kuris gali būti traktuojamas kaip teismo išankstinio suinteresuotumo išraiška“.
10. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl bylos perdavimo prokurorui ir netinkamai surašyto kaltinamojo akto ne kartą pažymėta ir nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nei proceso dalyviai, nei teismas negali būti įpareigojami spėlioti dėl byloje pareikšto kaltinimo ir atskirų inkriminuojamų nusikalstamos veikos požymių bei ieškoti šių duomenų baudžiamosios bylos medžiagoje. Įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui nesuteikia teisės už prokurorą suformuluoti kaltinimo, nes taip būtų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iš baudžiamojo proceso stadijų, esmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-195-453/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-654/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-156-1020/2020).
11. Vertinamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai suponuoja šio procesinio dokumento, kaip neaiškaus, prieštaringo, nesuprantamo vertinimą. Kaltinamasis aktas surašytas neatsakingai, neatidžiai ir aplaidžiai, kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas verčia spėlioti, kuo ir kokiomis aplinkybėmis asmenys yra kaltinami, ką siekia įrodyti prokuroras ir tai niekaip negali būti pateisinama prokuroro akcentuojama didele bylos apimtimi ir pareikštų kaltinimų skaičiumi. Pagal Konstituciją ir baudžiamojo proceso įstatymą tik prokuroras gali priimti sprendimą dėl konkrečių kaltinimų asmeniui, jis turi pareigą ir išimtinę kompetenciją palaikyti valstybinį kaltinimą, todėl tik jis yra atsakingas dėl surašyto ir paties pasirašyto kaltinamojo akto.
12. Skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl kaltinamojo akto trūkumų yra detalios ir tikslios, nutartyje pagrįstai konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje teismui pateiktas kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant esminių BPK 219 straipsnio reikalavimų. Toks kaltinimas neabejotinai apsunkina kaltinamųjų teisę į gynybą. Kaltinamajam visa apimtimi ir efektyviai įgyvendinti savo teisę gintis galima tik esant aiškiam ir konkrečiam kaltinimui. Kaltinimas aiškumo ir konkretumo kriterijus atitinka tik tada, kai tiksliai nurodomos inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje nutartyje nustatytais atvejais kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai skiriasi nuo galutinių pranešimų apie įtarimą ikiteisminio tyrimo metu, dalis ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltinamajame akte iš viso nenurodyta, dėl tų pačių nusikalstamų veikų skirtinguose epizoduose kaltinamiesiems, veikusiems bendrai, pareikštų kaltinimų aplinkybės yra skirtingos, prieštaringos.
13. Be to, toks kaltinamasis aktas (teismo nustatytų kaltinamojo akto trūkumų, neatitikimo BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimams, apimtyje) neaiškiai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Nagrinėjimo teisme ribas nustato BPK 255 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o teismo sprendimo, kuriuo kaltinamuosius ir dėl kokių nusikalstamų veikų perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje pagrindas yra prokuroro surašytas kaltinamasis aktas. Tiksliai ir pilnai surašytas kaltinamasis aktas užtikrina, kad operatyviai bus priimtas teisingas sprendimas, teismui nereikės spėlioti, kokie kaltinamojo veiksmai galėtų reikšti vieną ar kitą požymį, kokiomis priemonėmis nustatyti, ar buvo padaryti kokie nors veiksmai, teismui nereikės prašyti proceso dalyvių pildyti ar tikslinti kaltinimo, tikėtis, kad tokie prašymai bus įvykdyti ir laukti, kada tai bus padaryta. Šiuo atveju baudžiamoji byla 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal pateiktą kaltinamąjį aktą, tačiau įrodymų tyrimas iš esmės dar nėra pradėtas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, tenkinus kaltinamojo M. B. gynėjo advokato Dainiaus Gudo prašymą, perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti šiuo atveju yra orientuotas ne tik į greitesnį procesą (teismo nustatyti trūkumai gali būti pašalinti per pakankamai trumpą laiką ir greičiau, nei tai būtų įmanoma padaryti teisiamojo posėdžio metu, tai netrukdytų proceso dalyvių, kurie turėtų dalyvauti papildomame teisiamajame posėdyje), bet ir į kaltinamųjų teisės nuo teisiamojo posėdžio pradžios žinoti kuo jie yra kaltinami užtikrinimą. Toks teismo sprendimas yra orientuotas ne į teismo pareigų perkėlimą prokurorui, o į esminių baudžiamojo proceso principų ir šio proceso paskirties įgyvendinimą.
14. Vertinamo klausimo kontekste pažymėtina, kad iš tikrųjų daugeliu atvejų kaltinamojo akto trūkumus ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimų teisinius padarinius galima pašalinti bylą nagrinėjant teisme, tačiau visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant padarytus pažeidimus yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus. Tais atvejais, kai tokie pažeidimai įžvelgiami rengiantis nagrinėti bylą ar tik pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, o prokuroras neįžvelgia padarytų pažeidimų, galimybės perduodant bylą prokurorui ištaisyti padarytus pažeidimus yra kur kas platesnės ir gali paspartinti bendrą proceso trukmę. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-156-1020/2020). Teismo aktyvumo modelis nereiškia, kad teismas turi būti beribiai aktyvus ir perimti kaltinimo funkcijas. Surašant kaltinamąjį aktą yra svarbus įstatymo nustatytas pareigų paskirstymas tarp teismo ir prokuratūros. Įstatymas nustato, kad kaltinamąjį aktą turi surašyti prokuratūra ir jis turi būti surašytas tinkamai. Taigi kaltinamojo akto atitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams užtikrinimas visų pirma yra prokuroro pareiga, kurios tinkamas atlikimas sudaro prielaidas kaltinamojo procesinių teisių užtikrinimui ir netrukdomam bylos nagrinėjimui. Tokią išvadą suponuoja ir kasacinė praktika, pagal kurią protingumo, teisingumo, sąžiningumo, onus probandi (įrodinėjimo naštos) principai reikalauja, kad prokuroro byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-337/2006).
15. Įvertinus aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad toks kaltinimo formulavimas, koks yra pateiktas šioje baudžiamojoje byloje, neleidžia aiškiai apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, pažeidžia rungtyniško, lygiateisio ir teisingo proceso principus. Kaltinamasis aktas (kaltinimas) surašytas aplaidžiai, nekvalifikuotai ir pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, efektyviai ir operatyviai tokio kaltinimo teisme, esant didelei šios baudžiamosios bylos ir pareikštų kaltinimų apimčiai, nagrinėti nėra įmanoma, teismui nebus aiškios kaltinimo ribos, toks nagrinėjimas pažeistų kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami ir visa tai trukdo nagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vertinamu atveju nustatyti kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai, trukdantys bylą nagrinėti teisme ir ištaisyti juos teisminio nagrinėjimo metu nėra galimybės. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo. Konstatavus šią išvadą pažymėtina ir tai, kad nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė ir kitus kaltinamojo akto trūkumus, kurių nelaikė esminiais, pažymėdamas, kad šiuos pažeidimus būtų galima ištaisyti teisme, grąžinus bylą į ikiteisminio tyrimo stadiją ir prokurorui vykdant savo pareigas pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį, visi nustatyti pažeidimai, susiję su kaltinamojo akto neatitikimu BPK 219 straipsnio reikalavimams, turėtų būti pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.