- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- ATP-379-843/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01763-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimo, kuriuo A. N. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas 723 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 5 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 26 d., apie 12.27 val., Vilniaus r., Čekoniškių k., vairavo automobilį BMW 320 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (kai jam nustatytas 1,80 prom. girtumas) bei tikrinimo metu nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos dokumentų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. N. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-19 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Teigia, kad jis nevairavo automobilį BMW 320 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę.
Nurodo, jog apylinkės teismas sprendimą priėmė remdamasi tik prieštaringais liudytojos D. B. parodymais, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, nes būtent po konflikto, kilusio degalinėje tarp operatorės D. B. ir jo (A. N.), ji supykusi pranešė policijai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Apelianto teigimu, nebuvo paneigtos jo (apelianto nurodytos aplinkybės, kad alkoholį jis vartojo jau po konflikto su operatore, teigia, kad byloje esantis įrašas patvirtina, jog jis buvo trumpam išėjęs už degalinės teritorijos ribų, kur per 3 minutes išgėrė degtinės butelį (kuris visą laiką buvo jo striukės rankovėje ir jam netrukdė iš automobilio iškelti dujų balioną) ir sugrįžo į degalinę. Ta aplinkybė, kad jis policijos pareigūnams nenurodė, jog vartojo alkoholį degalinėje, apelianto teigimu, nepaneigia jo argumentų, nes policijos pareigūnai privalo įrodyti, kad jis 2016-11-26, apie 12.27 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus.
Atsiliepimas į A. N. apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. N. apeliacinis skundas netenkintinas.
Visų pirma pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taikoma iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuota teisena (bylų nagrinėjimo tvarka), nes administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja D. B. detaliai nurodė įvykio aplinkybes, kurios patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas A. N. inkriminuojamas faktines aplinkybes. Jos parodymus patvirtina kiti įrodymai: teismo posėdyje apklausto liudytojo A. S. parodymai; byloje esantys D. B. ir UAB „Ekskomisarų biuro darbuotojo Artūro Kardžio paaiškinimai su juose nurodytos aplinkybės (b. l. 6,7) bei teismo posėdyje A. Kardžio duoti parodymai; Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiosios patrulės Agneškos Tomaševič 2016-11-26 tarnybinis pranešimas (b. l. 6), neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvitas (b. l. 9), UAB „Saurida“ degalinėje, esančioje Čekoniškių kaime, Vilniaus rajone, 2016-11-26, nuo 11.00 val. iki 14.00 val., darytas vaizdo įrašas (b. l. 32), Bendrojo pagalbos centro raštas dėl informacijos suteikimo apie 2016-11-26 užregistruotą pranešimą ir šio pranešimo garso įrašas (b. l. 51,53).
Iš byloje esančio UAB „Saurida“ degalinėje, esančioje Čekoniškių kaime, Vilniaus rajone, 2016-11-26, nuo 11.00 val. iki 14.00 val., daryto vaizdo įrašo matyti, kad A. N. vienas atvažiuoja į degalinę BMW markės automobiliu, atidaro automobilio salono dureles ir iškelia dujų balioną. Taip pat matyti, kaip jis vėl sėda už automobilio vairo ir, privažiavęs prie aiktelės pakraštyje augančių eglučių, sustoja, palieka automobilį aikštelėje esančioje baloje ir grįžta į degalinę. Bendrojo pagalbos centro 2016-11-26 garso įrašas patvirtina, kad moteris, kvietusi pagalbą į degalinę, esančią Čekoniškių k., Vilniaus rajone, nurodė, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Iš neblaivumo patikrinimo kvito matyti, kad A. N. nustatytas 1, 80 promilių girtumas. UAB „Saurida“ degalinėje, esančioje Čekoniškių kaime, darytame vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad A. N. degalinės teritorijoje vartotų alkoholį. Apklausta teismo posėdyje liudytoja D. B. parodė, kad dėl neadekvataus elgesio ir sklindančio alkoholio kvapo jai kilo pagrįstų įtarimų, kad į degalinę atvažiavęs automobilio BMW 320 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra neblaivus, dėl to ji iškvietė apsaugos darbuotojus ir pranešė policijai. Po to, kai iškvietė policiją, visą laiką stebėjo atsakomybėn traukiamą asmenį ir nematė, kad A. N. vartotų alkoholį. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju Artūras Kardis patvirtino, kad jo akivaizdoje A. N. nevartojo alkoholio, tačiau, jiems atvykus į įvykio vietą, suprato, kad asmuo neblaivus iš sklindančio nuo jo alkoholio kvapo, nekoordinuotų judesių ir neadekvataus elgesio. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju Arūnas Stūglys parodė, kad pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą, A. N. paaiškino, jog, atvažiavęs į savo sodybą, pritrūko dujų, todėl atvažiavo pasipildyti to baliono, nebuvo nurodęs, kad vartojo alkoholį degalinėje. Savo paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole jis rašė jo (liudytojo) akivaizdoje. Jiems atvažiavus į degalinę, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo su savimi tuščio ar nugerto butelio.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, jie sudaro logiškai susijusią visumą duomenų, kurie patvirtina teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes ir leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl pažeidėjo kaltumo.
Pats apeliantas teisme neneigė vartojęs alkoholį, tačiau tvirtino, kad jis 2016 m. lapkričio 26 d., apie 12.27 val., Vilniaus r., Čekoniškių k., automobilį BMW 320 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas blaivus ir alkoholį vartojo jau po konflikto su operatore, dar iki atvažiuojant apsaugos darbuotojams. Šie jo parodymai nėra nuoseklūs. Rašydamas savo paaiškinimą administracinio teisės apžeidimo protokole jis nenurodė aplinkybių dėl alkoholio vartojimo po vairavimo. Šiame paaiškinime jis neigė vairavimo faktą, ką vėliau pripažino. Be to, apelianto argumentai, kad alkoholį jis vartojo susinervinęs iškart po konflikto su operatore D. B., kuri į jį kreipėsi grubiai „tu“, kad degtinės butelis visą laiką buvo paslėptas rankovėje ir tai jam netrukdė iš automobilio iškelti dujų balioną, kad butelį degtinės jis išgėrė už autoserviso per tris minutes, nors jo rekordas yra 1,5 minutės, ir sugrįžo išsiaiškinti, bet buvo užpultas apsaugos darbuotojų, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, yra neįtikinami, juos paneigia kiti byloje esantys aukščiau nurodyti įrodymai, todėl jais pagrįstai nesiremta.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, ir pagrįstai pripažino A. N. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-04-10 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šį nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu.
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-04-10 nutarimą palikti nepakeistą ir A. N. apeliacinio skundo netenkinti.