Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. N., Kelių policijos valdybos atstovui Renatui Ivanauskui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Brinkiškių k., Vilniaus r., patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. 2016 m. lapkričio 26 d., apie 12:27 val., Vilniaus r., Čekoniškių k., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (kai jam nustatytas 1,80 prom., girtumas) bei tikrinimo metu nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos dokumentų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p., 16 p., reikalavimus.

A. N. teismo posėdžio metu protokole užfiksuotų faktų ir pažeidimų nepripažino, paaiškino, kad policijos pareigūnai jo nesustabdė vairuojant, o sulaikė neblaivų degalinės teritorijoje. Jis atvažiavo į benzino kolonėlę pasipildyti dujų balioną, tačiau susipyko su pardavėja. Po konflikto degalinėje, išėjęs už autoserviso išgėrė butelį degtinės (degtinės butelį turėjo įsidėjęs į striukės rankovę, šis jam netrukdė iškelti dujų baliono, butelį alkoholio užtrunka išgerti 3 minutes), tačiau nusprendė grįžti į degalinę išsiaiškinti konflikto su pardavėja. Grįžus į benzino kolonėlės teritoriją jį užpuolė apsaugos darbuotojai, kai susitiko su apsaugos darbuotojais, jau buvo išgėręs. Iš vakaro nebuvo gėręs, nežino, kodėl taip pasirodė degalinės operatorei.

Liudytoja D. B. parodė, kad vyras atvažiavo automobiliu į degalinę ir norėjo nusipirkti dujų balioną. Vyras buvo nepatenkintas, irzlus, nuo šio sklido alkoholio kvapas. Nuėjus lauke prie dujų balionų vyriškis liepė įkelti dujų balioną, mat jis advokatas, o ne krovėjas, kilo konfliktas. Grįžus į degalinę ji iškvietė policiją, nes vyras buvo agresyviai nusiteikęs, jai buvo baisu. Degalinėje buvę žmonės irgi sakė jog vyras galimai neblaivus. Matė kaip vyras atvažiavo su automobiliu BMW ir tik jam užėjus į degalinę pajautė alkoholio kvapą, šis sumokėjo už dujų balioną ir vėl vairavo. Iškvietus policiją vyriškis išėjo iš degalinės, nuėjo iki netoliese esančio autoserviso ir vėl grįžo, jį matė visą laiką, vyriškis tuo metu negėrė.

Liudytojas A. K. parodė, kad buvo gautas iškvietimas degalinėje, operatorė teigė, kad vyras norėjo ją išnaudoti ir liepė krauti dujų balioną, elgėsi neadekvačiai, grasino, atrodė neblaivus. Atvykus kolegai iš „Eurocash“, kartu sulaikė vyriškį. Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, šio elgesys buvo neadekvatus, judesiai nekoordinuoti. Sulaikymo metu naudojo fizinę jėgą, asmuo priešinosi. Jo akivaizdoje vyras nevartojo alkoholio, šis jau buvo neblaivus.

Kelių policijos valdybos atstovas R. I. parodė, kad vyriškio neblaivumas buvo nustatytas policijos pareigūnų. Tai, kad vyras neapgirto per tą laiką kai buvo išėjęs iš degalinės, patvirtina D. B. paaiškinimai, kad iškart užėjus vyriškiui jautėsi nuo šio sklindantis alkoholio kvapas. BPC garso įraše taip pat girdisi, kad prieš pradedant kalbėti su operatore ši sako, kad nuo užėjusio asmens jaučiamas alkoholio kvapas. Pirminis A. N. paaiškinimas ATP protokole, parodo, kad „aš, A. N., mašinos nevairavau“. Jokios versijos asmuo nekelia, kad vėliau kažkur pavartojo alkoholį. Ta versija atsiranda tik teismo posėdžio metu, kad užėjęs už degalinės kampo išgėrė alkoholinių gėrimų. Yra pakankamai išsamūs ir apsaugos tarnybos darbuotojų pranešimai, jog sulaikant vyriškį šis buvo neblaivus bei agresyvus. Prašau taikyti ATPK normas ir skirti nuobaudą sankcijos ribose.

Liudytojas A. S. parodė, kad buvo gautas iškvietimas į Čekoniškių k., atvažiavęs į degalinę automobilis, kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Vairuotoją sulaikė apsaugos darbuotojai, įvykio vietoje, kreipėsi degalinės operatorė. Šie paaiškino, kad matė, kaip neblaivus asmuo vairavo automobilį. Kadangi asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, kabinėjosi prie operatorės, dėl to ši ir iškvietė policiją. Atsakomybėn patrauktas asmuo aiškino, kad atvažiavo į degalinę, pirko dujų balioną, nenorėjo to baliono pats įkelti į automobilį, todėl sukonfliktavo su degalinės darbuotoja, kad jis liepė įkelti dujas operatorei, ši atsisakė, todėl kilo konfliktas. Klausė, kada A. N. vartojo alkoholį, šis aiškino, kad atvažiavęs į savo sodybą pritrūko dujų, vartojo alkoholį, todėl atvažiavo pasipildyti baliono. Nebuvo nurodęs, kad vartojo alkoholį degalinėje ar už jos teritorijos. Kai atvažiavo į degalinę, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo su savimi tuščio ar nugerto alkoholinio butelio.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios UAB „Saurida“ vaizdo kamerų medžiagos matyti, kaip prie dujų balionų kolonėlės atvažiuoja vyriškis su BMW markės automobiliu ir iš automobilio išsikelia dujų balioną. Po kurio laiko ateina degalinės darbuotoja šie kalbasi, tačiau naujo dujų baliono vyras nepaima, o moteris išeina. Matosi jog vyriškis pastato automobilį prie eglučių, o pats kažkur išeina, grįžta tik atvažiavus apsaugos tarnybai.

Iš byloje esančio UAB „Saurida“ IT vadovo S. T. paaiškinimo matyti, jog degalinės vaizdo įraše rodomas laikas neatitinka realaus laiko, neatitikimas sudaro apie 1 valandą. Neatitikimo priežastis - Lietuvos Respublikoje taikomas laiko persukimas, taikant vasaros ir žiemos laiką. Laiko persukimo metu degalinių kamerų laikas nėra keičiamas, dėl ko, jų vaizdo įrašuose fiksuojamas laikas skiriasi apie 1 valandą, lyginant su realiuoju laiku.

Iš byloje esančio alkotesterio parodymo kvito matyti, kad A. N. 2016-11-26 13:37 val., buvo nustatytas 1,80 prom., girtumas.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatų taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

A. N. veiksmai pažeidimo tyrimo metu kvalifikuoti pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį, ir 124¹ straipsnio 8 dalį. (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis, galiojusi administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, administracinę atsakomybę nustatė, kai numatytas transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, pripažintina, kad būtent A. N. neblaivus vairavo automobilį bei patikrinimui nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos dokumentų. Teismas kritiškai vertina A. N. iškelta versiją, jog ji alkoholį vartojo jau atvykus į degalinę, po konflikto su degalinės operatore. Teismo posėdžio metu A. N. aiškino, jog atvažiavo į degalinę blaivus nusipirkti dujų baliono, tačiau sukonfliktavo su degalinės operatore, tada palikęs automobilį degalinės teritorijoje nuėjo prie autoserviso esančio netoliese, ir striukės rankovėje turėjęs butelį degtinės šį išgėrė bei grįžo atgal į degalinę. Tokius atsakomybėn traukiamo asmens parodymus paneigia kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Liudytoja D. B. paaiškino jog į degalinę atvažiavo neblaivus vyriškis, jau užėjus į degalinę nuo šio sklido alkoholio kvapas, tada jiems išėjus į lauką prie dujų balionų aikštelės kilo žodinis konfliktas nes vyras nenorėjo pats pasikrauti dujų baliono. Grįžus į degalinę vyras toliau konfliktavo buvo agresyvus, ši iškvietė policiją. Liudytojos parodymus patvirtina iš bendrojo pagalbos centro gautas pranešimo garso įrašas. 2017 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu perklausius garso įrašą nustatyta, kad moteris kvietusi pagalbą į degalinę, esančią Čekoniškių k., Vilniaus rajone, nurodė, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Liudytojas policijos pareigūnas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad A. N. klausė, kada jis vartojo alkoholį, jis paaiškino, kad atvažiavęs į savo sodybą pritrūko dujų, vartojo alkoholį, todėl atvažiavo pasipildyti baliono. Nebuvo nurodęs, kad vartojo alkoholį degalinėje ar už jos teritorijos. Kai atvažiavo į degalinę, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo su savimi tuščio ar nugerto alkoholinio butelio. Teismas pažymi, kad pažeidimo tyrimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo išvis neigė vairavęs automobilį. A. N. parodymai yra prieštaringi, jų nepatvirtina kiti bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys. Tuo tarpu liudytojų D. B., apsaugos darbuotojų, policijos pareigūno parodymai tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, juos patvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti garso ir vaizdo įrašai. Teismas pažymi, kad liudytojai A. N. nepažįsta (nepažinojo iki įvykio), nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad jie apklaba administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis įstatyme įtvirtintos įrodymų vertinimo tvarkos, nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia teismui daryti išvadą, kad A. N. administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, neblaivus vairavo automobilį, o tikrinamas nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos dokumentų, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d., ir 124¹ str. 8 d.

Dėl nuobaudų skyrimo

A. N. atsakomybe lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir didelį pavojingumą visuomenei, į pažeidėjo asmenybę, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos sankcijų vidurkiuose už padarytus pažeidimus numatytos nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 str. nustatyta tvarka, galutinę nuobaudą parenkant sankcijos už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų ribose.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. N. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje ir skirti:

- pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d. – 723 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 5 mėnesiams;

- pagal ATPK 124¹ str. 8 d. – 8 Eur baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą paskirti – 723 (septynių šimtų dvidešimt trijų) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimo identifikavimo numerį ROIK 16063566893.

Išaiškinti A. N., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.