Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Klaipėdos apylinkės teisme pateikė ieškinį, pareikštą priėmus prieštaravimus dėl prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą, juo prašė priteisti iš atsakovo 53 000 Eur skolą, 9 082,60 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2019 m. liepos 19 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas perdavė atsakovui transporto priemonę „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) o atsakovas ją priėmė. Tarp šalių susitarta dėl 58 000 Eur automobilio kainos. Perėmęs automobilį, atsakovas 2019 m. lapkričio 6 d. sumokėjo ieškovui 5 000 Eur, o likusią dalį įsipareigojo sumokėti per 180 dienų nuo sutarties sudarymo, t. y. iki 2020 m. sausio 16 d. Per sulygtą terminą atsakovas likusios automobilio kainos dalies nesumokėjo. Iš Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingo teismo 2023 m. kovo 24 d. nuosprendžio ieškovui tapo žinoma, kad automobilis teisės aktų nustatyta tvarka buvo iš atsakovo konfiskuotas, teisėsaugos institucijoms nustačius, kad versdamasis transporto priemonių prekyba, atsakovas pažeidė mokesčių deklaravimo bei sumokėjimo tvarką. Kadangi automobilio konfiskavimas iš atsakovo nuo jo priklausančių priežasčių nepanaikina ir nepakeičia jo prievolės atsiskaityti su ieškovu, atsakovui nepagrįstai neįvykdžius atsiskaitymo prievolės, iš atsakovo turi būti priteista 53 000 Eur skola ir kompensacinės palūkanos.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. rugsėjo 8 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-8644-1149/2023, ieškovo ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo 53 000 Eur skolą, 9 082,60 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2 126,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovo naudai.

3. Teisme 2023 m. rugsėjo 2 d. gauti atsakovo R. K. prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo, kuriais atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose nurodė, kad tarp šalių 2019 m. liepos 19 d. buvo pasirašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas A. L. (pardavėjas) įsipareigojo perleisti atsakovui R. K. (pirkėjui) transporto priemonę ,,Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) o atsakovas įsipareigojo sumokėti 58 000 Eur. Atsiskaitymo tvarka buvo numatyta tokia, kad pirkėjas per 10 dienų sumoka pardavėjui 5 000 Eur, o likusi kainos dalis sumokama per 180 dienų nuo sutarties sudarymo, t. y. iki 2020 m. sausio 19 d. Šioje pirkimo-pardavimo sutartyje (2 punktas) buvo numatyta, kad ,,Nuosavybės teisė į Automobilį pereina Pirkėjui po visiško atsiskaitymo pagal Sutartį“. Mano, jog teismas šiuo atveju netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nes ieškinį tenkino vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsniu ir kitomis prievoles reglamentuojančiomis teisės normomis. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2019 m. liepos 19 d., sąlyga apmokėti per 180 dienų nebuvo įvykdyta, todėl neaišku, kodėl ieškovas tik dabar pateikė ieškinį dėl nesumokėtos dalies kainos už automobilį priteisimo. Sutarties 6 punkte yra numatyta, kad piniginės prievolės neįvykdymas nustatytu terminu yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį ieškovas turėjo kreiptis dėl sutarties nutraukimo, tačiau jis tokių veiksmų neatliko. Jei ieškovas nesikreipė dėl daikto išreikalavimo pasibaigus sutarties įvykdymo terminui, tai šiuo atveju jis gali reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir įrodinėti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovo žiniomis, ieškovas buvo pareiškęs ieškinį Vokietijoje valstybinėms institucijoms dėl šio automobilio jam priteisimo, tačiau apie priimtą procesinį sprendimą jis neinformavo atsakovo, taip pat nutyli šias aplinkybes ir ieškinyje. Pridėtame prie ieškinio Acheno miesto apylinkės teismo nuosprendyje yra nurodytas neteisingų duomenų apie mokesčius pateikimas iki 2019 m. lapkričio 10 d. Tokiu būdu ieškovas turėjo galimybę atgauti sulaikytą transporto priemonę, nes pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo terminas dar nebuvo pasibaigęs ir transporto priemonė tuo metu nuosavybės teise priklausė ieškovui. Atsakovas laiku ir tinkamai informavo ieškovą, kad automobilis ,,Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ yra sulaikytas ir kad ieškovas, priešingai nei atsakovas, turi teisę išsireikalauti šią transporto priemonę, tačiau kokių veiksmų buvo imtasi ir kokie atitinkamų institucijų sprendimai yra priimti šiuo klausimu, ieškovas jokios informacijos nepateikė.

4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriais prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8644-1149/2023 palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į prieštaravimus nurodė, jog automobilis iš atsakovo ir dėl nuo jo priklausančių priežasčių (atsakovui įvykdžius nusikalstamą veiką) buvo konfiskuotas. Ši aplinkybė panaikina ieškovo galimybę ginti savo pažeistas teises kitais alternatyviais būdais ir reikalauti įvykdyti sutartinę atsiskaitymo už priimtą automobilį prievolę. Situacija, kuomet pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perduotas pirkėjui turtas yra konfiskuojamas dėl paties pirkėjo neteisėtų veiksmų, iš esmės atitinka CK 6.320 straipsnį, reglamentuojantį daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo riziką. Iš nurodyto reguliavimo akivaizdu, kad įstatymo leidėjas numato daikto pirkėjo prievolę atsiskaityti su pardavėju net ir tais atvejais, kai įsigytą daiktą pirkėjas praranda dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Atsiskaitymo prievolė yra aktuali ir tais atvejais, kai daiktas prarandamas dėl nuo pirkėjo priklausančių aplinkybių, kaip kad šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, kuomet įsigytas daiktas buvo konfiskuotas (prarastas) dėl pirkėjo valingų neteisėtų veiksmų. Atitinkamai ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl galiojančios ir vykdytinos atsakovo priemonės pagal sutartį ieškovui priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimu pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos mieto rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. preliminarus sprendimas (civilinės bylos Nr. e2-8644-1149/2023) ir ieškinį tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo R. K. 53 000 Eur (penkiasdešimt trijų tūkstančių eurų) skolą, 6 425,34 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt penkių eurų 34 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 59 425,34 Eur (penkiasdešimt devynių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt penkių eurų 34 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 438,56 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. L. naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo argumentai:

5.1. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog šioje byloje pareikštas reikalavimas yra tapatus jau nagrinėtam Vokietijos Acheno miesto apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, todėl atsakovo argumentus dėl ginčo tapatumo pripažino nepagrįstais ir atmetė.

5.2. Teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš sandorio, kurio šalimi iš vienos pusės yra ieškovas (pardavėjas), o iš kitos pusės – atsakovas (pirkėjas), t. y. ieškovas yra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kildinamas ginčas, tiesioginis subjektas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog šioje byloje reikalavimas pareikštas asmens, kuris neturi suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme.

5.3. Teismas pažymėjo, kad byloje duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog tarp šalių susiklostė kitokie, nei pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, nėra pagrindo, o atsakovo paaiškinimus teismas vertino kritiškai (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas veikė ir (ar) galėjo veikti kaip tarpininkas parduodant transporto priemonę Vokietijoje.

5.4. Teismas nurodė, jog byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas savo prievolę sumokėti daikto kainą pažeidė (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovas ieškovui sumokėjo 5 000 Eur, todėl liko skolingas 53 000 Eur.

5.5. Teismo vertinimu byloje pateikti duomenys patvirtina, jog transporto priemonė buvo prarasta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (apkaltinamuoju nuosprendžiu atsakovas pripažintas padaręs nusikalstamą veiką), kai daikto (automobilio) atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika buvo perėjusi pirkėjui, t. y. atsakovui, todėl teismas nusprendė, kad remiantis CK 6.320 straipsnio 4 dalimi, atsakovo prievolė sumokėti daikto kainą nepasibaigė.

5.6. Teismas nustatė, jog už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 16 d. iki 2023 m. birželio 19 d. (885 dienos) nuo pradelstos mokėti 53 000 Eur sumos, taikant 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotinos 6 425,34 Eur kompensuojamosios palūkanos (53 000 Eur x 5 proc. / 365 d. x 885 d.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes (57 punktas) pripažino esant faktinį ir teisinį pagrindą ieškinio reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų tenkinti iš dalies, t. y. priteisti ieškovui iš atsakovo 6 425,34 Eur kompensuojamųjų palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, 6.314 straipsnio 5 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

6. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Ieškovas pažymi, kad 2019 m. liepos 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis nesukėlė šalims jokių teisinių pasekmių, nes ši sutartis buvo sudaryta 2020 m. liepos 22 d., ką patvirtina susirašinėjimas tarp atsakovo ir ieškovo atstovo. Ieškovas mano, kad 2019 m. liepos 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas šioje byloje pareiškė ieškinį buvo tariamas sandoris, t. y. niekinis sandoris, kuris nesukūrė šalims jokių teisių ir pareigų.

6.2. Pažymi, kad 2019 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties tariamumą liudija ir tai, kad ši sutartis buvo sudaryta tik 2020 m. liepos 22 d., t. y. po to, kai Acheno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu ginčo automobilis buvo areštuotas, tą patvirtina byloje pateiktas atsakovo ir ieškovo atstovo susirašinėjimas el. paštu.

6.3. Acheno apylinkės teismas, išsamiai įvertinęs 2019 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas sprendė, jog minėta sutartis yra fiktyvi, t. y. tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis), o šia sutartimi buvo siekiama perimti iš Vokietijos kompetentingų institucijų iš atsakovo konfiskuotą ginčo automobilį. Apelianto nuomone, minėta sutartis nepagrindžia ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą, nes šia sutartimi šalys siekė atsiimti Vokietijos valdžios institucijų konfiskuotą automobilį, todėl 2019 m. liepos 19 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra tariamas sandoris. Atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos Acheno apylinkės teismui pateikta ginčo sutartis buvo akivaizdžiai fiktyvus sandoris, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančių įrodymų visetu ir Acheno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimu, 2019 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį turėjo pripažinti negaliojančia (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Acheno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimu ir juose nustatytais prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai).

6.4. Apelianto manymu, nors ieškovas teigia, kad jis už automobilį nurodytai bendrovei sumokėjo grynaisiais pinigais tik po to, kai automobilis jo vardu buvo įregistruotas VĮ „Regitra“, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių ženklios automobilio kainos sumokėjimą, ieškovas teismui pateikti negalėjo.

6.5. Apelianto įsitikinimu, ieškovas suvokė ir žinojo, kad jis įsigyja transporto priemonę, kuri į Lietuvos Respubliką atgabenta suklastojus jos įsigijimo dokumentus. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad kaip nurodo ieškovas, jis L. O. komercinei firmai sumokėjo tik po to, kai VĮ „Regitra“ automobilį įregistravo ieškovo vardu.

6.6. Apeliantas tikina, kad teismas turėjo pareigą atsisakyti ginti ieškovo reikalavimo teisę į atsakovą, kadangi automobilį ieškovas iš trečiųjų asmenų įsigijo žinodamas, kad įgyja nusikalstamu būdu į Lietuvą atgabentą transporto priemonę (CK 1.137 straipsnis).

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1. Ieškovo nuosavybės teisė į automobilį 2019 m. liepos 16 d. buvo įregistruota Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, tvarkomame VĮ „Regitra“.

7.2. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad ieškovui buvo ar bent galėjo būti žinomos automobilio įvežimo iš JAV į Sąjungos muitų teritoriją bei jo vertės deklaravimo neatitikimai.

7.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė daikto pirkimo-pardavimo civilinis teisinis santykis, iš kurio kylančią atsiskaitymo prievolę atsakovas pažeidė, todėl jos vykdymas priteistinas natūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

10. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

11.1. Ieškovas automobilį įsigijo iš ,,Evercote agent LP“ 2019 m. liepos 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 57 000 Eur kainą (failas 1 el. b. l. 155-157). Ieškovui 2019 m. liepos 16 d. išrašyta apmokėjimui ,,Evercote agent LP“ sąskaita 57 000 Eur už automobilio įsigijimą (failas 1 el. b. l. 158-160). Ieškovui perduotas Naudoto automobilio pardavimo klientui užsakymas (dokumento data 2019 m. liepos 16 d.) (failas 1 el. b. l. 161-163) bei Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV) išduotas automobilio nuosavybės teisės liudijimas (sertifikatas) (failas 1 el. b. l. 145-146), kurį ieškovas, be kita ko, pateikė valstybės įmonei ,,Regitra“ kartu su prašymu dėl transporto priemonės registracijos (failas 1 el. b. l. 142-143).

11.2. Iš valstybės įmonės ,,Regitra“ 2023 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. S-16153 pateiktų duomenų matyti, jog automobilis 2019 m. liepos 16 d. laikinai įregistruotas, išduodant laikinus valstybinius numerio ženklus ,,(duomenys neskelbtini)“ valdytojo – savininko A. L. vardu, transporto priemonė išregistruota 2019 m. rugpjūčio 15 d. (pasibaigus laikinos registracijos terminui) (failas 1 el. b. l. 139-147).

11.3. Iš byloje pateikto Vokietijos Federacinės Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, jog ginčo automobilis buvo įregistruotas atsakovo R. K. vardu, jam 2019 m. liepos 26 d. išduotas automobilio registracijos liudijimas (failas 1 el. b. l. 129-131). Atsakovui buvo perduotas JAV išduotas automobilio nuosavybės liudijimas (sertifikatas) (failas 1 el. b. l. 132-134).

11.4. Iš pateikto Vokietijos Acheno miesto mokesčių inspekcijos, nagrinėjančios baudžiamąsias mokesčių bylas ir mokesčių slėpimo atvejus 2020 m. sausio 7 d. sprendimo dėl kilnojamojo turto arešto (failas 1 el. b. l. 173-175) matyti, jog vykdant 2019 m. lapkričio 29 d. Acheno miesto apylinkės teismo sprendimą dėl kilnojamojo turto arešto areštuotas R. K. turtas, minėto turto sąraše įvardijamas ginčo automobilis ir nurodoma jo vertė 57 900 Eur.

11.5. Vokietijos Acheno miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą ikiteisminiame tyrime, nukreiptame prieš R. K., kuriuo nurodoma atidėti areštuoto ginčo automobilio pardavimą skubos tvarka, pakeitus Acheno apylinkės teismo sprendimą, priimtą 2021 m. sausio 22 d. (failas 1 el. b. l. 164-172).

11.6. Vokietijos Acheno miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimu baudžiamojoje byloje, iškeltoje R. K., trečiosios suinteresuotos šalies A. L. prašymas išduoti automobilį ,,Mercedes Benz“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), atmestas motyvuojant tuo, kad A. L. teiginys, jog minėtas automobilis yra jo nuosavybė, nėra pakankamai įtikinamas, nurodant, jog pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta taisyklė dėl nuosavybės pasilaikymo sau trečiosios suinteresuotos šalies naudai prieštarauja kitoms aplinkybėms (failas 1 el. b. l. 107-111).

11.7. 2023 m. kovo 24 d. Acheno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. K. baudžiamojoje byloje dėl mokesčių slėpimo ir kt. R. K. pripažintas kaltu dėl mokesčių slėpimo (8 epizodai) jam skirta 1 metų ir 9 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant lygtinai bei konfiskuojant 175 961,61 Eur (suma, gauta realizuojant iš kaltinamojo konfiskuotą turtą, įskaitant ginčo automobilį) (failas 1 el. b. l. 54-60). 2023 m. kovo 24 d. Acheno miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje R. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams (failas 1 el. b. l. 52). Iš 2023 m. kovo 24 d. Acheno miesto apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog iš R. K. konfiskuotas ginčo automobilis ,,Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ parduotas už 42 963,27 Eur (failas 1 el. b. l. 57).

11.8. Atsakovas byloje pateikė 2019 m. gegužės 21 d. Europos Bendrijos muitinės deklaraciją 19LTLC0100IM070463, kurioje siuntėjas – ,,Jumbo mobile Limited“, gavėjas – ,,Rondexon Vehicle LTD“, gabenamas krovinys – ,,Mercedes, (duomenys neskelbtini) 4Matic, juoda, PGM/MT 2017, K/Nr. (duomenys neskelbtini), 4700 CMQ, 335KW, benzinas, po avarijos“, nurodoma prekės vertė 1 600 Eur, statistinė vertė 18 876,54 Eur, pristatymo sąlygos – Klaipėda (failas 1 el. b. l. 106). Iš 2023 m. lapkričio 20 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažeidimų prevencijos skyriaus rašto matyti, jog automobilio importo deklaracija, 2023 m. gegužės 22 d. atlikus supaprastintą mokestinį patikrinimą, buvo taisoma (patikslinta statistinė vertė iki 28 068,98 Eur, perskaičiuoti mokėtini muito ir kt. mokesčiai) (failas 1 el. b. l. 183-196). Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. lapkričio 29 d. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, jog papildomai apskaičiuota muito mokesčio dalis už automobilio išmuitinimą nebuvo sumokėta, todėl pradėtas mokestinės nepriemokos išieškojimas iš mokesčių mokėtojo turto (failas 1 el. b. l. 197-199).

11.9. Iš UAB ,,Autosigma“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. M1905286 matyti, jog automobilio vertė 2019 m. gegužės 16 d. iki apgadinimo 56 940 Eur (turto vertė nustatyta apmokestinimo tikslu, kai to pageidauja užsakovas) (failas 2 el. b. l. 3-32).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau atsakovas savo prievolę sumokėti daikto kainą pažeidė. Teismas konstatavo, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 5 000 Eur, todėl liko skolingas 53 000 Eur.

13. Apelianto apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovas nebuvo automobilio, kurį perleido atsakovui, savininkas, todėl neįgijo reikalavimo teisės į atsakovą. Apelianto nuomone, ieškovo ir atsakovo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl akių, todėl yra niekinė ir negalioja. Apeliantas tikina, kad ieškovas įsigijo automobilį žinodamas, kad jis nusikalstamu būdu įvežtas į Sąjungos muitų teritoriją, ieškovo automobilio įgijimo ir jo realizavimo būdas yra nesuderinamas su viešąja tvarka ir gera morale bei prieštarauja CK 1.137 straipsnio nuostatoms, kurios įpareigoja civilinėmis teisėmis naudotis sąžiningai bei teisėtai, dėl to teismas turėjo pareigą atsisakyti ginti ieškovo reikalavimo teisę į atsakovą.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis).

15. CK 6.431¹ straipsnis numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

16. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas automobilį 2019 m. liepos 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nusipirko iš „Evercote agent LP“ už 57 000 Eur kainą. Ieškovui 2019 m. liepos 16 d. išrašyta ir pateikta apmokėti ,,Evercote agent LP“ sąskaita 57 000 Eur už automobilio įsigijimą, perduotas Naudoto automobilio pardavimo klientui užsakymas (dokumento data 2019 m. liepos 16 d.) bei JAV išduotas automobilio nuosavybės teisės liudijimas (sertifikatas). Valstybės įmonėje ,,Regitra“ duomenimis automobilis buvo registruotas ieškovo savininko – valdytojo vardu, išduodant laikinuosius valstybinius numerius. Minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas pirkimo–pardavimo sutarties metu 2019 m. liepos 19 d. buvo transporto priemonės savininkas. Dėl šių argumentų konstatuotina, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas, sudarydamas Sutartį, nevaldė automobilio nuosavybės teise, negalėjo jo perleisti 2019 m. liepos 19 d. sutarties pagrindu ir atitinkamai įgyti reikalavimo teisės į atsakovą dėl visiško atsiskaitymo pagal šį sandorį.

17. Kolegija, svarstydama klausimą dėl automobilio įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją pažymi, kad civilinėje byloje nėra duomenų (CPK 12, 178 straipsniai), kad ieškovui buvo ar bent galėjo būti žinomos automobilio įvežimo iš JAV į Sąjungos muitų teritoriją bei jo vertės deklaravimo neatitikimai. Kaip minėta, ieškovas neįvežė automobilio į Sąjungos muitų teritoriją, pažymėtina, kad ieškovas automobilį (jau įvežtą) įsigijo iš kitos įmonės – ,,Evercote agent LP“. Be to, iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažeidimų prevencijos skyriaus 2023 m. lapkričio 20 d. rašto matyti, jog automobilio importo deklaracija, 2023 m. gegužės 22 d. atlikus supaprastintą mokestinį patikrinimą, buvo taisoma (patikslinta statistinė vertė iki 28 068,98 Eur, perskaičiuoti mokėtini muito ir kt. mokesčiai) (failas 1 el. b. l. 183-196). Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. lapkričio 29 d. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, jog papildomai apskaičiuota muito mokesčio dalis už automobilio išmuitinimą nebuvo sumokėta, todėl pradėtas mokestinės nepriemokos išieškojimas iš mokesčių mokėtojo turto (failas 1 el. b. l. 197-199). Dėl nurodytų argumentų spręstina, kad ieškovas nebuvo susijęs su automobilio įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją peripetijomis ir ieškovas nežinojo automobilio importo muitinės procedūros atlikimo aplinkybių, be to, mokestiniai klausimai yra išspręsti, dėl to civilinėje byloje surinkti duomenys nesuteikia pagrindo teigti, kad ieškovo pažeistų teisių gynimas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.137 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje yra dar viena to paties automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, ja buvo remiamasi (failas 1 el. b. l. 11). Minėtos sutarties data nurodyta 2019 m. liepos 19 d., bylos (šalių) duomenimis, tikroji sudarymo data 2020 m. liepos 22 d. (pasiūlymo sudaryti sutartį data).

19. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, nutarta informuoti ieškovą A. L. ir atsakovą R. K. apie tai, kad nagrinėjant apeliacinį skundą gali būti peržengtos apeliacinio skundo ribos dėl tarp ieškovo A. L. ir atsakovo R. K. 2019 m. liepos 19 d. (2020 m. liepos 22 d.) sudarytos automobilio ,,Mercedes Benz“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties (lietuvių / anglų kalba) ((failas 1 el. b. l. 11) (ne)galiojimo. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo (rašytiniai paaiškinimai priimami). Ieškovas nurodė, kad aptariamą sutartį galima kvalifikuoti ne kaip savarankišką sandorį (sutartį), o laikyti ją neatsiejama 2019 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties (failas 1 el. b. l. 154) dalimi, nes šalys tik patikslino atsiskaitymo tvarką, nekeisdami pradinio santykio esmės.

20. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (liet. savo iniciatyva).

21. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris (tariamasis sandoris) negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017 24 punktas).

22. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi trūkumų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą– išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi tarp šalių 2019 m. liepos 19 d. jau buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis (forma iš VĮ „Regitra“), dėl to šalims nebuvo jokio būtinumo dar kartą sudaryti dvikalbės (lietuvių / anglų kalba) automobilio pirkimo-pardavimo sutarties. Akcentuotina, kad šalys ginčo sutartimi ne tik aptarė atsiskaitymo tvarką, kaip nurodo ieškovas paaiškinimuose, bet ir įvedė išlygą, kad tik po sumokėjimo automobilio nuosavybė pereina atsakovui, t. y. pakeitė automobilio nuosavybės perėjimo momentą (sutarties 2 punktas) (CK 6.431 straipsnis). Pabrėžtina tai, kad tarp šalių automobilio 2019 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutartis (forma iš VĮ „Regitra“) (failas 1 el. b. l. 154) buvo pateikta VĮ „Regitra“, jos pagrindu nuosavybė buvo įforminta atsakovui Vokietijoje, todėl sudaryti antrą tokio paties pobūdžio pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo jokio tikslo. Pastebėtina, kad 2019 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties tariamumą liudija ir tai, kad ši sutartis buvo sudaryta tik 2020 m. liepos 22 d., t. y. po to, kai Acheno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu ginčo automobilis buvo areštuotas, tą patvirtina ir byloje pateiktas atsakovo ir ieškovo atstovo susirašinėjimas el. paštu.

24. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad tarp šalių 2019 m. liepos 19 d. (2020 m. liepos 22 d.) sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra tariamas sandoris, šia sutartimi nebuvo siekiama sukurti šalims konkrečių teisių ir pareigų (CK 1.86 straipsnis), dėl to minėtas sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu.

25. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

26. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Vokietijos kompetentingo teismo nuosprendžiu automobilį iš atsakovo (jo nuosavybę) konfiskavus, taikyti dvišalės restitucijos galimybės nėra galimybės, o kitas restitucijos būdas – automobilio vertės atlyginimas pinigais iš esmės atitinka skundžiamo sprendimo esmę ir jo rezoliucinę dalį. Spręstina, kad sandorio panaikinimas restitucijos (ne)taikymui įtakos nedaro.

27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaudamasis teismas atmetė pareiškėjos reikalavimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas (atsakovas), nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ar kad jį priimant buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos.

28. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas nuspręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

29. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti, yra pagrindas tik jį papildyti pripažįstant negaliojančia tarp šalių 2019 m. liepos 19 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (lietuvių anglų kalba) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

33. Ieškovas pateikė prašymą dėl 968 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau mokėjimo kvito nepridėjo (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

34. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi atsakovui atidėtas dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį.

35. Pastebėtina, kad teismas pinigine išraiška nenurodė, nuo kokios dalies žyminio mokesčio atsakovas atleidžiamas. Pažymėtina, kad nors atsakovas nurodo, kad nesutinka su 53 000 Eur skolos sumokėjimu, tačiau prašo panaikinti skundžiamą sprendimą visa apimtimi, kuriuo iš atsakovo priteista bendra 59 425,34 Eur skolos suma įskaitant kompensuojamąsias palūkanas. Dėl nurodomų priežasčių iš atsakovo valstybės biudžetui priteistinas 1007 Eur (1117 Eur – 110 Eur) žyminis mokestis nuo ginčijamos 59 425,34 Eur sumos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos mieto rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. preliminarų sprendimą (civilinės bylos Nr. e2-8644-1149/2023);

ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui A. L. iš atsakovo R. K. 53 000 Eur (penkiasdešimt trijų tūkstančių eurų) skolą, 6 425,34 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt penkių eurų 34 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 59 425,34 Eur (penkiasdešimt devynių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt penkių eurų 34 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 438,56 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmesti;

pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp ieškovo A. L. ir atsakovo R. K. 2019 m. liepos 19 d. (2020 m. liepos 22 d.) sudarytą automobilio ,,Mercedes Benz“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (lietuvių / anglų kalba) ((failas 1 el. b. l. 11).“

Iš atsakovo R. K. valstybės biudžetui priteisti 1007 Eur žyminį mokestį.

Šis sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.