Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

7. 2023 m. vasario 7 d. Alytaus apylinkės teisme gautas ieškovės V. M. prašymas priimti ieškovės ieškinio dalyje dėl veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2016 m. rugpjūčio 24 d. kadastrinių matavimų bylos planą, atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-215-743/2023 šioje dalyje nutraukti.

8. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovės V. M. prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo priėmė ir nutarė civilinės bylos Nr. e2-215-743/2023 dalį pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl pastato – veršidės, esančios (duomenys neskelbtini), atidalijimo, nutraukti.

9. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-215-743/2023 ieškovės V. M. patikslintą ieškinį tenkino visiškai, atsakovų A. B. ir M. B. priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022 m. lapkričio 15 d. IĮ „Geotopas“ matininko K. G. sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ir paskyrė ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, atsakovams paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“. Teismas nustatė pastato – veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir paskyrė ieškovei naudotis patalpomis 2016 m. rugpjūčio 24 d. sudarytame kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtomis indeksais: 1-5, 46,03, kv. m ploto, 1-6, 15,68 kv. m ploto, 1-7, 3,56 kv. m ploto, 1-8, 4,30 kv. m ploto, 1-9, 17,14 kv. m ploto, 1-10, 31,48 kv. m ploto, 1-11, 16,62 kv. m ploto, atsakovams naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1-1, 26,04 kv. m ploto, indeksu 1-2, 462,74 kv. m ploto, 1-3, 9,55 kv. m ploto, 1-4, 16,76 kv. m ploto. Teismas likusią priešieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovų po 598,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei po 4,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-799-413/2023 Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovės V. M. patikslintą ieškinį tenkino visiškai, atsakovų A. B. ir M. B. priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022 m. lapkričio 15 d. IĮ „Geotopas“ matininko K. G. sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ir paskyrė ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, atsakovams paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“. Teismas nustatė pastato – veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir paskyrė ieškovei naudotis patalpomis, 2016 m. rugpjūčio 24 d. sudarytame kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtomis indeksais: 1-5, 46,03, kv. m ploto, 1-6, 15,68 kv. m ploto, 1-7, 3,56 kv. m ploto, 1-8, 4,30 kv. m ploto, 1-9, 17,14 kv. m ploto, 1-10, 31,48 kv. m ploto, 1-11, 16,62 kv. m ploto, atsakovams naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1-1, 26,04 kv. m ploto, indeksu 1-2, 462,74 kv. m ploto, 1-3, 9,55 kv. m ploto, 1-4, 16,76 kv. m ploto. Teismas likusią priešieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovų ieškovei po 1 154,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,4792 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 497/2396 dalys šio nekilnojamojo turto, kurį ji įgijo 2021 m. spalio 26 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1899/2396 dalys šio turto, kurį atsakovai įgijo 2021 m. sausio 28 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Be to, tuo pačiu adresu, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – veršidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra 13481/64990 dalių pastato, kurio bendras plotas 649,90 kv. m, savininkė, kurias įgijo 2020 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu, o atsakovai – 51509/64990 dalių pastato savininkai, kurias jie įgijo 2017 m. rugpjūčio 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 5 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu.

13. Teismas nurodė, kad atsakovai prašo jiems paskirti naudotis veršidės patalpomis, pažymėtomis 1-1 (26,04 kv. m), 1-2 (462,74 kv. m), 1-3 (9,55 kv. m), 1-4 (16,76 kv. m), t. y. jiems tektų naudotis patalpomis, kurių bendras plotas – 515,09 kv. m. Ieškovei tektų naudotis patalpomis 1-5 (46,03 kv. m), 1-6 (15,68 kv. m), 1-7 (3,56 kv. m), 1-8 (4,30 kv. m), 1-9 (17,14 kv. m), 1-10 (31,48 kv. m), 1-11 (16,62 kv. m), t. y. jai tektų naudotis patalpomis, kurių bendras plotas sudaro 134,81 kv. m. Teismas, įvertinęs kiekvieno bendraturčio turimas dalis bendrojoje nuosavybėje ir kiekvienam tenkantį plotą, sprendė, kad atsakovų siūloma naudojimosi pastatu tvarka atitinka adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje kriterijų.

14. Teismas pažymėjo, kad pastatas yra L raidės formos, ilgoji jo dalis nukreipta į pietvakarius, kur yra (duomenys neskelbtini), trumpoji dalis – į pietryčius, kur suprojektuotas servitutinis kelias S-6. Ieškovei tenkančios naudotis patalpos nuo 1-5 iki 1-11 yra trumpojoje pastato dalyje, o atsakovams tenkančios naudotis patalpos nuo 1-1 iki 1-4 yra ilgojoje pastato dalyje. Tiek į mažąją, tiek į didžiąją pastato dalis yra atskiri įėjimai. Teismo vertinimu, atsakovų siūloma naudojimosi tvarka, užtikrina atskirą patekimą į jiems skirtas naudotis patalpas, privažiavimą, ieškovė ir atsakovai nepriklausomai nuo vienas kito galės naudotis jiems priskirtomis patalpomis, todėl tokia naudojimosi tvarka užtikrina šalių socialinę taiką, ji yra patogi, suteikia galimybę efektyviai išnaudoti turimą pastatą, taigi, yra ir racionali. Tokia naudojimosi tvarka yra proporcinga, nes užtikrina bendraturčių interesų pusiausvyrą.

15. Teismas nurodė, kad taip šalys patalpomis naudojasi ilgą laiką, jau nuo nuosavybės įsigijimo, todėl tokia naudojimosi tvarka atitinka ir faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų ir su tokia naudojimosi pastatu tvarka sutinka ieškovė. Atsižvelgęs į aptartus argumentus, teismas sprendė, kad atsakovų reikalavimas nustatyti tokią naudojimosi pastatu tvarką yra pagrįstas, todėl šią priešieškinio dalį tenkino.

16. Teismas pažymėjo, kad sugretinus pastato lokalizaciją žemės sklype, patalpų išsidėstymą, patekimą į jas, matyti, kad pagal kadastrinių matavimų bylą galima aiškiai išskirti ir apibrėžti patalpas ir pastato dalis, kuriomis naudotis ieškovė ir atsakovai. Naudojimosi tvarka apibrėžta aiškiai, todėl tokioje faktinėje situacijoje savarankiško naudojimosi pastatu projekto rengimas yra perteklinis, toks reikalavimas nėra nustatytas teisiniu reguliavimu, nėra įtvirtintas ir formuojamoje teisminėje praktikoje. Atsižvelgus į tai, teismas sprendė, kad naudojimosi tvarkos nustatymas pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis, nepažeidžia teisėtumo kriterijaus.

17. Teismas nurodė, kad šalys teismui pateikė du parengtus naudojimosi žemės sklypu planus: 2022 m. lapkričio 15 d. IĮ ,,Geotopas“ matininko K. G. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (ieškovės siūloma tvarka) ir 2022 m. spalio 25 d. IĮ ,,Geotopas“ matininko K. G. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (atsakovų siūloma tvarka).

18. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties 36 punkte apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, „kad šalių parengti Planai turėjo būti patikrinti Nacionalinės žemės tarnybos, tačiau tai padaryta nebuvo. Todėl teismas turėjo nustatyti ieškinio (priešieškinio) trūkumus ir tik juos pašalinus, nagrinėti bylą toliau.“. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi sprendė įrodinėjimo naštos patikslinimo, papildomų įrodymų pateikimo klausimą. Įpareigojo instituciją pateikti išvadą dėl šalių parengtų žemės sklypo naudojimosi planų atitikimo teisės aktams. Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą, kad žemės sklypo planai yra parengti atsižvelgiant į bendraturčių išskirtas ir naudojamas žemės sklypo dalis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Nustačius, kad žemės sklype yra bendraturčių bendrai valdomas pastatas – veršidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertintina, kad žemės sklypo planuose yra tinkamai užtikrinta galimybė visiems bendraturčiams pastatą naudoti pagal paskirtį, numatytas racionalus naudojimasis ir patekimas. Atkreipė šalių ir teismo dėmesį, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja atskiros planų (brėžinių), skirtų naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti, rengimo tvarkos, todėl Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjamoje situacijoje teikia bendro pobūdžio vertinimą.

19. Teismas, įvertinęs pateiktus planus bei išvadą teikiančios institucijos vertinimą, padarė išvadą, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planai parengti žemės santykius reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pagal abu gali būti sprendžiama naudojimosi žemės sklypu tvarka. Teismas pripažino, kad abu žemės sklypo planai atitinka teisėtumo kriterijų.

20. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog ginčo žemės sklypo plotas yra 0,4792 ha. Ieškovei priklauso 497/2396 dalys žemės sklypo, vadinasi, jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 994 kv. m (4 792 kv. m / 2 396 × 497). Atsakovams priklauso 1899/2396 dalys šio žemės sklypo, todėl jų dalis – 3 798 kv. m (4 792/2 396 × 1 899). Pagal ieškovės pateiktą projektą ieškovei naudotis tenka „B“ dalis, kurios plotas – 994 kv. m, atsakovams – „A“ dalis, kurios plotas – 3 798 kv. m. Pagal atsakovų pateiktą naudojimosi tvarkos planą ieškovei naudotis tenka „B“ dalis, kurios plotas 579 kv. m, „C“ dalis, kurios plotas – 396 kv. m ir „A“ dalis, kurios plotas 94 kv. m, tenka naudotis bendrai ieškovei ir atsakovams. Šioje bendroje „A“ dalyje ieškovei tenka 19 kv. m, atsakovams – 75 kv. m. Teismas konstatavo, kad Sugretinus su aukščiau nurodytomis šalims bendrojoje nuosavybėje priklausančiomis dalimis, matyti, jog tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktuose naudojimosi tvarkos projektuose šalims paskirtas naudotis žemės plotas žemės sklype atitinka jų turimoms dalims bendrojoje nuosavybėje. Taigi, abiejų bendraturčių pateikti planai atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų.

21. Teismas, pasisakydamas dėl šalių planų socialinės taikos kriterijaus kontekste, nurodė, kad nors šalys ir nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau jų tarpusavio santykiai nėra tokie konfliktiški, jog ieškovės, trečiojo asmens ar atsakovų pasirinkta naudojimosi žemės sklypu tvarka sukeltų didelius jų tarpusavio konfliktus, todėl iš esmės abu projektai šiuo požiūriu yra tinkami, parengti pagal faktiškai nusistovėjusią naudojimąsi žemės sklypu. Vis tik, teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktas naudojimosi tvarkos projektas sumažintų šalims būtinybę ieškoti bendrų, abiem priimtinų sprendimų, kurių, kaip matyti iš šio ginčo, šalims nepavyksta rasti, todėl ir sumažintų konfliktų tikimybę ateityje, nes ieškovės plane nenumatyta jokių bendro naudojimo dalių, tuo tarpu atsakovų pateiktame plane yra numatyta bendro naudojimo dalis A, kuri išsidėsčiusi per du plotus, vienas jų – 1 kv. m plotas, yra numatytas pastato vidiniame kampe, kur susijungia ilgoji ir trumpoji pastato dalys, kitas – 6 m pločio ruožas, esantis lygiagrečiai ieškovei tenkančios naudotis pastato dalies rytinės pusės. Akivaizdu, kad tam tikromis žemės sklypo dalimis naudojantis bendrai didėja konfliktinių situacijų tikimybė. Atsakovams užstačius bendrą naudojamą dalį, kurioje yra jų nurodoma aikštelė, ieškovei, trečiajam asmeniui kiltų problemų patenkant pro rytinį jų naudojamos veršidės dalies įėjimą. Ieškovė pateikė duomenis, kad tokiam įėjimui pagal atsakovų planą paliktas vos 1 metro atstumas ruože tarp posūkio taškų 5 ir 15 (pagal atsakovų planą), kai tuo tarpu vien įėjimo durų plotis siekia daugiau nei 1 metrą, todėl užstačius sunkiąją techniką, ieškovė negalėtų pilnai atverti tokio įėjimo durų, jau nekalbant apie pašarų sunešimą pro šį įėjimą. Be to, bendrojo naudojimo dalyje yra du kanalizacijos šuliniai, kurie funkciškai susiję su ieškovei tenkančia pastato dalimi, tai yra į šulinius iš ieškovei priskirtinų naudojimuisi dviejų patalpų išteka panaudotas vanduo. Trečiasis asmuo M. M. prižiūri šiuos kanalizacijos šulinius. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių šiuos argumentus. Teismas sprendė, kad šalių socialinės taikos kriterijaus kontekste, ieškovės pateiktas projektas yra pranašesnis.

22. Teismas, vertindamas šalių pateiktus projektus proporcingumo kriterijaus kontekste, pažymėjo, kad ieškovei naudotis tenka 994 kv. m ploto žemės sklypo dalis, o atsakovams – 3 798 kv. m ploto dalis, t. y. atsakovams tenkantis žemės sklypo dalis yra žymiai didesnė. Tiek ieškovės plane, tiek atsakovų plane atsakovams naudojimuisi suprojektuota viena ištisinė žemės sklypo dalis, kurią atsakovai gali naudoti savo nuožiūra, nepriklausomai nuo kitos bendraturtės. Tuo tarpu atsakovų pateiktame plane ieškovei tenkanti žymiai mažesnė dalis yra išskaidyta į keturis plotus: „B“ (396 kv. m) ir „C“ (396 kv. m), taip pat suprojektuota trečioji dalis „A“ (94 kv. m), skirta naudotis visiems bendraturčiams, kuri yra išsidėsčius per dvi dalis (1 kv. m ir 93 kv. m). Tarp ieškovei tenkančios „B“ ir „C“ dalies įsiterpia bendro naudojimosi dalis „A“. Tai reiškia, kad ieškovei tenkanti 994 kv. m ploto dalis išskaidyta iš esmės per keturis plotus, vieno kurio plotas 1 kv. m. Atsakovui gi tenka viena ištisinė, be intarpų dalis „D“, taip pat jam suteikiama teisė naudotis ir dalimi „A“. Kai ieškovės dalis yra 994 kv. m, šios dalies išskaidymas į dar keletą mažesnių dalių reikšmingai sumažina ieškovės galimybes pasirinkti naudojimosi žemės sklypu galimybes, mažina jos galimybes visą jai naudotis tenkančią žemės sklypo dalį panaudoti racionaliai. Tuo tarpu atsakovai nepatiria tokių nepatogumų, priešingai, šis jų planas jiems suteikia daugiau galimybių – užtikrina patogesnį privažiavimą prie jiems tenkančios naudotis pastato rytinės dalies nuo servitutinio kelio S-6. Teismas, įvertinęs šiuos atsakovų pateikto plano sprendinius, pripažino, kad taip iškreipiama protinga šalių interesų pusiausvyra, todėl sprendė, kad atsakovų pateiktas naudojimosi tvarkos nustatymo planas šiuo aspektu neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisingumo principo turinio, nes šiuo atveju prioritetas suteikiamas atsakovų interesams ir šis prioritetas suteikiamas ieškovės sąskaita. Siekdami nustatyti tokią naudojimosi tvarką atsakovai siekia tik savo interesų patenkinimo, neatsižvelgdami į bendraturtės lūkesčius.

23. Teismas nurodė, kad šalys žemės sklypą ir pastatą naudoja gyvulininkystei, laiko galvijus pienui ir mėsai. Ieškovė yra išsakiusi lūkestį, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrintų galimybę visiems gyvuliams išeiti į lauką, kad būtų galima laikyti pašarus arčiau galvijų, jog galėtų trečiasis asmuo pasistatyti stoginę pašarų laikymui, atsakovai yra išsakę lūkestį, kad naudojimosi tvarka užtikrintų privažiavimą prie pastato gyvulius išvežančiam transportui.

24. Teismas pažymėjo, kad ieškovei tenkančioje trumpojoje dalyje, patalpose 1-5 ir 1-10 laikomi gyvuliai. Šios patalpos atskirtos siauru, vos 1,33 m pločio koridoriumi, todėl gyvuliai laisvai judėti iš 1-5 patalpos į 1-10 ir atvirkščiai negali, todėl gyvuliai, laikomi 1-5 patalpoje negali išeiti į lauko aptvarą, esantį šios pastato dalies vakarinėje pusėje. Gyvuliai, laikomi patalpoje 1-10, gali išeiti į lauko aptvarą, nes šios pastato dalies vakarinėje pusėje tiek ieškovės, tiek atsakovų plane projektuojama ieškovei tenkanti naudotis žemės sklypo dalis. Tuo tarpu gyvuliai, laikomi patalpoje 1-5, pagal ieškovės plano sprendinius taip pat galėtų išeiti į lauko aptvarą, nes jame ir šios pastato dalies rytinėje pusėje projektuojama ieškovei naudotis skirta žemės sklypo dalis. Pagal atsakovų plano sprendinius, ieškovės patalpoje 1-5 laikomi gyvuliai į lauko aptvarą išeiti negalėtų arba tokia galimybė taptų sunkiai realizuojama. Pagal atsakovų plane numatytus sprendinius, ieškovės naudojamo pastato dalies rytinėje pusėje numatytas 6 m pločio ruožas bendram naudojimuisi, kurį atsakovai naudotų privažiavimui prie jų naudojamos pastato dalies rytinės pusės. Taigi, nors atsakovų plane yra suprojektuota ir „C“ dalis, tenkanti naudotis ieškovei, tačiau gyvulių, laikomų patalpoje 1-5, patekimas į šią dalį tiesiogiai negalimas. Norint, kad ieškovei 1-5 tenkančioje patalpoje laikomi gyvuliai galėtų išeiti į lauko aptvarą, juos reiktų kiekvieną kartą pervesti į jį per bendram naudojimui tenkančią dalį, tai reiškia papildomus žmogiškųjų išteklių kaštus, o kartu tai reiškia, kad toks žemės sklypo dalies panaudojimas nėra efektyvus – naudotis skirta žemės sklypo dalis ir naudotis skirta pastato dalis neveikia kaip ekonominę naudą teikiantis ekonominis vienetas. Nerealizavus ieškovės lūkesčių, naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti pripažinta racionalia ir efektyvia.

25. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų lūkesčių nurodė, kad tam, jog atsakovai galėtų efektyviai vykdyti gyvulininkystės veiklą, kuria verčiasi, turi būti užtikrintas kokybiškas privažiavimas prie jų naudojamo pastato, iš kurio krovininiu transportu išvežami gyvuliai. Atsakovai prie savo pastato dalies galėtų privažiuoti kitu būdu, nei yra nurodyta jų pateiktame naudojimosi tvarkos plane, ieškovė nurodė bent tris skirtingus būdus, kaip galėtų atsakovai patekti prie pastato. Pirmas ir pagrindinis būdas – gali patekti pro pietrytinę žemės sklypo dalį, galėtų privažiuoti ant betoninės dalies, kuri buvo anksčiau ūkinis pastatas, o vėliau jis nugriautas. Tai per šitą dalį atsakovai gali patekti tiek į savo sklypo dalį, tiek ir į jiems priskiriamo pastato dalį. Atsakovo pateiktas vaizdo įrašas, kur matuojama transporto priemonė, kurios ilgis yra 16 metrų, plotis 2,6 metro, tačiau šis vaizdo įrašas nėra informatyvus. Turint transporto priemonės išmatavimus, jie neleidžia padaryti išvados, kad mėginant patekti į atsakovų veršidės dalį, su ja negalima privažiuoti prie atsakovo pastato dalies. Atsakovo siūlomo privažiuoti kelio plotis yra siūlomas 6 metrai, tai manevravimo laisvė automobiliui yra dar mažesnė.

26. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės plano sprendinius, privažiavimas atsakovams prie jų naudojamo pastato rytinės pusės galimas nuo kelio S-6 toje vietoje, kur nuo žemės sklypo rytinės ribos yra paliktas 11,37 m pločio ruožas (tarp taškų 3 ir 4 ieškovės plane). Nuo atsakovų naudojamo pastato dalies rytinėje pusėje yra išlikęs betono pagrindas (pamatas ankstesnio pastato), kuris tęsiasi nuo pat pastato rytinės sienos iki pat žemės sklypo rytinės ribos. Jo plotis yra ne mažiau 9,79 m pločio (atitinka naudojamo pastato plotį). Esant tokiai situacijai, sunkiasvoris transportas gyvulių išvežimui galėtų privažiuoti nuo kelio S-6 paliktu 11,37 m pločio ruožu iki likusio betoninio pamato ir juo privažiuoti prie atsakovų naudojamos pastato dalies rytinėje pusėje ir taip būtų užtikrintas saugus gyvulių išvežimas iš veršidės. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovės naudojamos pastato dalies dešinėje pusėje buvo sandėliuojamas gyvulių mėšlas, todėl žemė sumirkusi ir ja nėra galimybės pravažiuoti, tačiau šis teiginys nepagrįstas. Iš M. M. parodymų matyti, kad mėšlas buvo sandėliuojamas ne didesnėje kaip 8 m pločio atkarpoje, esančioje į rytus nuo ieškovės naudojamos pastato dalies, tuo tarpu iš ieškovės žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano matyti, kad 11,37 m pločio ruožas, paliktas galimam įvažiavimui, prasideda net už 42,56 m nuo minimo pastato rytinės sienos, taigi, nurodytoje vietoje tarp taškų 3 ir 4 (ieškovės plane) mėšlas nebuvo sandėliuojamas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šioje vietoje žemė yra pažliugusi ir nepravažiuojama. Kita, atsakovo nurodoma, šio sprendinio yda, teismo vertinimu, taip pat netrukdo atsakovui privažiuoti prie jo naudojamo pastato rytinės pusės. Šalys sutaria, trečiasis asmuo M. M. taip pat patvirtino, kad likę betoniniai pamatai, yra apie 10 cm pakilę virš žemės paviršiaus, tačiau toks aukštis nėra kliūtis užvažiuoti automobiliui. Teismui nuvykus į ginčo vietą, tapo akivaizdu, kad privažiuoti atsakovui net ir su sunkiasvore technika yra visos galimybės. Betoniniai pamatai pakilę virš žemės paviršiaus apie 10 cm, o ne 30 cm kaip teigė atsakovas, numatyto kelio žemės paviršius yra tvirtas ir numatytas kelio plotis būtų pakankamas įvažiuoti su sunkiasvore technika. Atsakovas pateikė filmuotą medžiagą apie automobilio vežančio gyvulius matmenis, tačiau jie nei patvirtina, nei paneigia atsakovo poziciją šioje byloje, kad nebus galima su tokiu automobiliu privažiuoti prie ūkinio pastato, nes nepabandžius važiuoti būsimu keliu, o tik pateikus sunkvežimio išmatavimus, teismas negali daryti išvados, kad atsakovas negalės privažiuoti prie jam skirtinos pastato dalies. Be to vietoje nuvykus teismui buvo matyti, kad jau supilta žemė ir pakilimas sulygintas taip, kad privažiuoti kliūčių nėra, tai atliko trečiasis asmuo M. M.. Tai leidžia daryti dar vieną išvadą, kad net papildomų investicijų atsakovas neturėtų privažiavimo įsirengimui.

27. Teismo vertinimu, taip pat būtų galima patekti ir pro vakarinę dalį, būnant vietoje matosi nuolydis, tačiau jis nėra tokio laipsnio, kad nebūtų galima privažiuoti prie pastato. Be to atsakovai ir nepateikė šio argumento nuginčijimui įrodymų. Taigi, atsakovų lūkesčiai gali būti realizuojami šiuo būdu sprendžiant privažiavimą prie jų naudojamos pastato rytinės dalies. Trečia galimybė privažiuoti prie pastato yra per šiaurinę pastato dalį, ką nurodė atsakovas darantis su savo lengvuoju automobiliu, duomenų kad klimptų technika ar gyvuliai atsakovas nepateikė. Be to, atsakovas sklypo dalį nuo pastato šiaurinės dalies nuomoja savo sesers, per kurį būtų galima patekti į rytinę pastato dalį. Teismas sprendė, kad pagal ieškovės plano sprendinius atsakovas gali realizuoti savo lūkesčius, gali efektyviai ir racionaliai išnaudoti žemės sklypo ir pastato dalies teikiamą naudą. Teismas sutiko, kad atsakovui yra paprasčiau privažiuoti prie naudojamo pastato dalies nuo S-6 kelio, važiuojant link jo naudojamo pastato pro pat ieškovei naudotis skirtą pastato dalį (minima aikštele), tačiau būtina suderinti visų bendraturčių interesus. Šiuo atveju prioritetas teikiamas ne atsakovo interesui patogiau privažiuoti prie pastato, bet ieškovės interesui teisingai ir racionaliai panaudoti visą jai tenkančią žemės sklypo dalį.

28. Teismas nurodė, kad atsakovai taip pat tvirtina, jog kietos dangos aikštelė pagal atsakovų plano sprendinius numatyta kaip bendro naudojimo plotas rytinėje ieškovei tenkančio pastato dalyje (6 m pločio, kraštinių ilgiai – 15,41 m ir 15,49 m) yra funkciškai susijusi su pastatu, jam tarnaujanti, nes ji naudojama privažiuoti prie pagrindinio daikto – veršidės. Teismas pažymėjo, kad ginčo aikštelė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir nėra priskirta konkrečiam savininkui, todėl formuojama teisminė praktika nesuponuoja teismo pareigos ją paskirti naudotis visiems bendraturčiams. Teismas sutiko, kad pagal teisinį reguliavimą prie užstatytos teritorijos priskiriama statiniais, išskyrus Taisyklių 14 punkte nurodytus objektus, užstatyta ir kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama (kiemų, aikštelių, priklausomųjų želdynų (jeigu jie mažesni, nei nurodyta 11.1.1 papunktyje) ir pan.) žemė (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 patvirtintų Žemės fondo apskaitos taisyklių 15 punktas). Taigi, šio teisinio reguliavimo kontekste galima teisinė situacija, kai įregistruotas tik statinys, tačiau aikštelė prie jo kaip atskiras statinys neregistruota, tačiau nurodyta kaip užstatyta teritorija, tačiau tokia aplinkybė byloje turi būti įrodyta.

29. Teismas pažymėjo, kad skirtumas tarp pastato bendro ploto – 649,90 kv. m ir užstatytos teritorijos – 700 kv. m susidaro dėl išorinių ir vidinių pastato sienų užimamo ploto skirtumo, taigi, tai nėra užstatyta teritorija. Žemės sklypo nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytas žemės sklypo plotas – 0,4792 ha, užstatytas plotas – 0,4792 ha, tačiau spręsti, kad į šį plotą įskaičiuota ir minima aikštelė nėra pagrindo, byloje šalys nepateikė įrodymų, leidžiančių teismui spręsti, kodėl Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad visas žemės sklypas yra užstatytas. Ortofoto žemėlapio ištrauka patvirtina, kad 0,4792 ha žemės sklypas nėra užstatytas visiškai. Vertinant Nekilnojamojo turto registre nurodytą aplinkybę, kad užstatytas plotas yra 0,4792 ha, o veršidės užstatytas plotas 0,0770 ha, taip pat negalima išvada, kad skirtumas Nekilnojamojo turto registre nurodomas dėl asfaltuotos ginčo aikštelės, nes tuomet turėtų būti asfaltuotas visas žemės sklypas, tiek kiek jis neužstatytas, tačiau byloje nustatyta, kad taip nėra. Teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė, jog asfaltuota ginčo aikštelė, kurią atsakovai savo plane bendraturčiams palieka naudotis bendrai, yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip inžinerinis nesudėtingas statinys, nurodant tik užstatymo plotą, ir kaip statinys priklauso visiems bendraturčiams. Atsakovams neįrodžius šios aplinkybės, jų argumentas, kad nenustačius šia aikštele naudotis visiems bendraturčiams, būtų paneigta atsakovų nuosavybės teisė į bendrą daiktą – aikštelę, atmestas kaip nepagrįstas.

30. Teismas nurodė, kad kieta danga padengta ginčo aikštelė buvo naudojama įvažiuoti į fermos pastato, kuris tuomet buvo T formos, rytinę dalį. Šiuo metu, kaip matyti iš kadastro žemėlapio ištraukos, rytinėje pusėje esanti pastato dalis, į kurią ir buvo važiuojama nugriauta, išlikusi tik aikštelė, naudota įvažiavimui į nugriautą pastato dalį. Šalims įsigijus pastatą, likusi aikštelė jų toliau naudota privažiuoti prie likusio pastato rytinės dalies. Teismas konstatavo, kad ši aplinkybė nesuponuoja teismui pareigos aikštelės užimtą plotą priskirti bendram naudojimui. Šiame kontekste ginčo aikštelę teismas vertino kaip faktą, kad dalis žemės sklypo, dėl kurio naudojimosi tvarkos kyla ginčas, yra padengta kieta danga, kuri leidžia turėti patogesnį privažiavimą.

31. Teismas sprendė, kad viena vertus, ieškovės plano sprendiniai užtikrina jai galimybę naudotis didesnėmis žemės sklypo dalimis nei atsakovo plano sprendiniai, kita vertus, pagal ieškovės plano sprendinius, atsakovai neteks jiems patogiausios galimybės privažiuoti prie naudojamos pastato dalies rytinės pusės. Ieškovės siūlomi sprendiniai maksimaliai užtikrina visų bendraturčių siekį naudotis kiek įmanoma vientisesnėmis žemės sklypo dalimis, turėti tinkamą ir kokybišką privažiavimą ir patekimą prie statinių, galimybę pastatą ir žemės sklypą bendraturčiams panaudoti kaip vientisą ekonominį vienetą, nešantį ekonominę naudą. Tai leidžia spręsti, kad pagal ieškovės sprendinius bendraturčiai galės naudotis žemės sklypu racionaliai ir efektyviai, o atsakovų praradimai dėl pokyčių privažiavime yra nereikšmingi.

32. Teismas pažymėjo, kad į Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties argumentą, jog reikėtų pasiaiškinti dėl ieškovei tenkančios pastato dalies pertvarkymo taip, kad gyvulius būtų galima išvesti per vakarinę pastato dalį, ieškovė paneigdama šią aplinkybę ir argumentus pateikė mažosios bendrijos (toliau – MB) „Statybos ekspertų centras“ vertinimo aktą, kuriame ekspertas dr. D. K. nurodė, jog pastate yra pastatytos atraminės sienos, laikančiosios konstrukcijos, kurių nugriovimas nėra galimas, statinys neatitiktų keliamų reikalavimų ir akivaizdu, kad būtų pavojinga jį eksploatuoti. Taigi paneigti argumentai apie šią galimybę.

33. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. spalio 30 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-215-393/2024 papildomai priteisė iš atsakovų ieškovei po 975 Eur bylinėjimosi išlaidų.