Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-799-413/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-03
Bylos Nr.: e2A-799-413/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-27-3-00733-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
Atsakovas: A. B., M. B.
Ieškovas: V. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-799-413/2023Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00733-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.4 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B. ir M. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-215-743/2023, pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams A. B., M. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų A. B. ir M. B. priešieškinį ieškovei V. M. dėl naudojimosi žemės sklypu ir pastatu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,4792 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas). Ieškovei priklauso 497/2396 dalys šio nekilnojamojo turto, atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 1899/2396 dalys šio turto. Be to, tuo pačiu adresu, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – veršidė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra 13481/64990 pastato, kurio bendras plotas 649,90 kv. m, dalių savininkė, o atsakovai – 51509/64990 dalių savininkai. Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

Šalies argumentai

2. Ieškovė V. M. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022 m. lapkričio 15 d. individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „Geotopas“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, ieškovei paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, o atsakovams paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“.

Atsiliepimas

3. Atsakovai prašė ieškovės ieškinį atmesti ir patenkinti jų priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokią naudojimosi tvarką: ieškovei V. M. paskirti naudotis 396 kv. m ploto žemės sklypo dalį, IĮ „Geotopas“ 2022 m. spalio 25 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu „B“, esančią tarp posūkio taškų 5, 6, 14, 8, 9, 10, 15, ir 579 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „C“, esančią tarp posūkio taškų 3, 4, 16, 17; atsakovams A. B. ir M. B. paskirti naudotis 3 723 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „D“, esančią tarp posūkio taškų 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13; kitą 94 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „A“, esančią tarp posūkio taškų 7, 6, 8, 14 ir tarp posūkio taškų 4, 5, 15, 16, paskirti šalims naudotis bendrai; 2) nustatyti pastato – veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokią naudojimosi tvarką: ieškovei V. M. paskirti naudotis patalpas pagal 2016 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą kadastrinių matavimų bylos planą, pažymėtas indeksais 1-5, 46,03, kv. m ploto; 1-6, 15,68 kv. m ploto; 1-7, 3,56 kv. m ploto; 1-8, 4,30 kv. m ploto; 1-9, 17,14 kv. m ploto; 1-10, 31,48 kv. m ploto; 1-11, 16,62 kv. m ploto; atsakovams A. B. ir M. B. paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1, 26,04 kv. m ploto; 1-2, 462,74 kv. m ploto; 1-3, 9,55 kv. m ploto; 1-4, 16,76 kv. m ploto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovės V. M. ieškinį tenkino visiškai, atsakovų A. B. ir M. B. priešieškinį tenkino iš dalies.

5. Teismas nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovės pasiūlytą ir individualios įmonės „Geotopas“ matininko K. G. 2022 m. lapkričio 15 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, paskirdamas ieškovei V. M. naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“; atsakovams A. B. ir M. B. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“.

6. Nustatė pastato – veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir paskyrė ieškovei naudotis patalpomis, 2016 m. rugpjūčio 24 d. kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtomis indeksais: 1-5, 46,03 kv. m ploto; 1-6, 15,68 kv. m ploto; 1-7, 3,56 kv. m ploto; 1-8, 4,30 kv. m ploto; 1-9, 17,14 kv. m ploto; 1-10, 31,48 kv. m ploto; 1-11, 16,62 kv. m ploto; atsakovams paskyrė naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1-1, 26,04 kv. m ploto; 1-2, 462,74 kv. m ploto; 1-3, 9,55 kv. m ploto; 1-4, 16,76 kv. m ploto. Likusią dalį priešieškinio atmetė.

7. Teismas priteisė ieškovei V. M. iš atsakovų A. B. ir M. B., iš kiekvieno po 598,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš kiekvieno atsakovo priteisė po 4,48 Eur pašto išlaidų.

Dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo

8. Teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – veršidė, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 13481/64990 dalys veršidės, atsakovams – 51509/64990 dalys. Bendras pastato plotas – 649,90 kv. m. Kadangi bendras pastato patalpų plotas yra 649,90 kv. m, tai ieškovei tenkantis plotas pagal jos turimas 13481/64990 dalis sudaro 134,81 kv. m (649,90 kv. m/64990 ×13481), o atsakovams pagal jų turimas 51509/64990 dalis – 515,09 kv. m (649,90 kv. m/64990 ×51509).

9. Įvertinęs kiekvieno bendraturčio turimas nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje, teismas padarė išvadą, kad atsakovų pasiūlyta pastato naudojimosi tvarka atitinka adekvatumo kriterijų ir šalių turimas turto dalis bendrojoje nuosavybėje.

10. Iš kadastrinių matavimų bylos duomenų teismas nustatė, kad pastatas yra L raidės formos, ilgoji jo dalis nukreipta į pietvakarius, kur yra (duomenys neskelbtini) gatvė, trumpoji dalis – į pietryčius, kur suprojektuotas servitutinis kelias S-6. Ieškovei tenkančios naudotis patalpos nuo 1-5 iki 1-11 yra trumpojoje pastato dalyje, o atsakovams tenkančios naudotis patalpos nuo 1-1 iki 1-4 yra ilgojoje pastato dalyje. Tiek į mažąją, tiek į didžiąją pastato dalis yra atskiri įėjimai. Todėl atsakovų siūloma pastato naudojimosi tvarka užtikrina šalims atskirą patekimą į jiems skirtas naudotis patalpas, privažiavimą, ieškovė ir atsakovai nepriklausomai galės naudotis jiems priskirtomis patalpomis, todėl tokia naudojimosi tvarka užtikrina šalių socialinę taiką, ji yra patogi, suteikia galimybę efektyviai išnaudoti turimą pastatą, taigi, yra racionali. Tokia naudojimosi tvarka užtikrina šalių, kaip pastato bendraturčių, interesų pusiausvyrą.

11. Pasisakydamas dėl pastato kadastrinių matavimų bylos, kaip leistino įrodymų šaltinio, teismas nurodė, kad sugretinus pastato lokalizaciją žemės sklype, patalpų išsidėstymą ir patekimą į jas, pagal kadastrinių matavimų bylą galima aiškiai išskirti ir apibrėžti patalpas ir pastato dalis, kuriomis naudosis ieškovė ir atsakovai. Naudojimosi tvarka apibrėžta aiškiai, todėl tokioje faktinėje situacijoje savarankiško naudojimosi pastatu projekto rengimas būtų perteklinis, toks reikalavimas nėra nustatytas teisiniu reguliavimu, nėra įtvirtintas ir formuojamoje teisminėje praktikoje. Teisminėje praktikoje naudojimosi tvarka nustatoma ir pagal kadastrinių matavimų duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021). Todėl teismas konstatavo, kad naudojimosi pastatu tvarkos nustatymas pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis nepažeidžia teisėtumo kriterijaus.

Dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo

12. Teismas pažymėjo, kad šalys pateikė du naudojimosi žemės sklypu planus: IĮ ,,Geotopas“ matininko K. G. 2022 m. lapkričio 15 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (ieškovės siūloma tvarka) ir to paties matininko 2022 m. spalio 25 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (atsakovų siūloma naudojimosi tvarka). Anot teismo, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planai parengti žemės santykius reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, abu planai atitinka teistumo kriterijų, todėl pagal abu planus gali būti sprendžiama dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

13. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo plotas yra 0,4792 ha. Ieškovei priklauso 497/2396 dalys žemės sklypo, vadinasi, jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 994 kv. m ( 4 792 kv. m/2 396 × 497). Atsakovams priklauso 1899/2396 dalys šio žemės sklypo, todėl jų dalis – 3 798 kv. m (4 792/2 396 ×1 899).

14. Pagal ieškovės pateiktą projektą ieškovei naudotis tenka B dalis, kurios plotas – 994 kv. m, atsakovams – A dalis, kurios plotas – 3 798 kv. m. Pagal atsakovų pateiktą naudojimosi tvarkos planą ieškovei naudotis tenka dalis B, kurios plotas 579 kv. m, dalis C, kurios plotas – 396 kv. m, ir bendram šalių naudojimui tenka dalis A, kurios plotas 94 kv. m. Bendroje A dalyje ieškovei tenka 19 kv. m, atsakovams – 75 kv. m. Palyginęs šalims bendrojoje nuosavybėje priklausančias žemės nuosavybės dalis, teismas padarė išvadą, kad tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktuose naudojimosi tvarkos projektuose šalims paskirtas naudotis žemės plotas atitinka jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, todėl abiejų žemės bendraturčių pateikti planai atitinka adekvatumo kriterijų ir šalių dalis bendrosios nuosavybės teisėje.

15. Spręsdamas, ar šalių pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, teismas pažymėjo, kad ginčo šalys, įgyvendindamos savo teises bei pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), o naudojimosi turtu tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

16. Pasisakydamas dėl šalių pateiktų planų socialinės taikos kriterijaus kontekste, teismas pažymėjo, kad šalys nors ir nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau jų tarpusavio santykiai nėra tokie konfliktiški, kad ieškovės ar atsakovų pasirinkta naudojimosi žemės sklypu tvarka sukeltų didelius jų tarpusavio konfliktus, todėl iš esmės abu projektai šiuo požiūriu yra tinkami, parengti pagal faktiškai nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Vis tik, teismo nuomone, ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka sumažintų šalims būtinybę ieškoti bendrų, abiem priimtinų sprendimų, kurių, kaip matyti iš šio ginčo, šalims nepavyksta rasti, todėl ir sumažintų konfliktų tikimybę ateityje, nes ieškovės plane nenumatyta jokių bendro naudojimo dalių. Tuo tarpu atsakovų pateiktame plane yra numatyta bendro naudojimo dalis A, kuri išsidėsčiusi per du plotus, vienas jų – 1 kv. m plotas, yra numatytas pastato vidiniame kampe, kur susijungia ilgoji ir trumpoji pastato dalys, kitas – 6 m pločio ruožas, esantis lygiagrečiai ieškovei tenkančios naudotis pastato dalies rytinės pusės. Todėl teismas padarė išvadą, kad šalių socialinės taikos kriterijaus kontekste ieškovės pateiktas projektas yra pranašesnis.

17. Vertindamas šalių pateiktus projektus proporcingumo kriterijaus kontekste, teismas pažymėjo, kad ieškovei naudojimuisi tenka 994 kv. m ploto žemės sklypo dalis, o atsakovams – 3798 kv. m ploto dalis, t. y. atsakovams tenkanti žemės sklypo dalis yra žymiai didesnė. Tiek ieškovės plane, tiek atsakovų plane atsakovams naudojimuisi suprojektuota viena ištisinė žemės sklypo dalis, kurią atsakovai gali naudoti savo nuožiūra, nepriklausomai nuo kitos bendraturtės. Tuo tarpu atsakovų pateiktame plane ieškovei tenkanti žymiai mažesnė dalis yra išskaidyta dar į keturis plotus: B (396 kv. m) ir C (396 kv. m), taip pat suprojektuota trečioji dalis A (94 kv. m), skirta naudotis bendraturčiams bendrai, kuri yra išsidėsčius per dvi dalis (1 kv. m ir 93 kv. m). Tarp ieškovei tenkančios B ir C dalies įsiterpia bendro naudojimosi dalis A. Tai reiškia, kad ieškovei tenkanti 994 kv. m ploto dalis išskaidyta iš esmės per keturis plotus, vieno kurio plotas 1 kv. m. Atsakovams gi tenka viena ištisinė, be intarpų dalis D, jiems taip pat suteikiama teisė naudotis ir dalimi A. Kai ieškovės dalis yra 994 kv. m, šios dalies išskaidymas į dar keletą mažesnių dalių reikšmingai sumažina ieškovės galimybes pasirinkti naudojimosi žemės sklypu galimybes, mažina jos galimybes visą jai naudotis tenkančią žemės sklypo dalį panaudoti racionaliai. Tuo tarpu atsakovai tokių nepatogumų nepatirtų, priešingai, pagal jų planą siūloma naudojimosi tvarka suteiktų atsakovams daugiau galimybių – užtikrintų patogesnį privažiavimą prie jiems tenkančios naudotis pastato rytinės dalies nuo servitutinio kelio S-6. Teismas, įvertinęs atsakovų pateikto plano sprendinius, pažymėjo, kad atsakovų pasiūlyta tvarka iškreipia protingą šalių interesų pusiausvyrą, todėl sprendė, kad atsakovų pateiktas naudojimosi tvarkos nustatymo planas šiuo aspektu neatitinka CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisingumo principo turinio, nes šiuo atveju prioritetas suteikiamas atsakovų interesams ir šis prioritetas suteikiamas ieškovės sąskaita. Siekdami nustatyti tokią naudojimosi tvarką atsakovai siekia tik savo interesų patenkinimo, neatsižvelgdami į kitos bendraturtės lūkesčius.

18. Teismas nurodė, kad šalys žemės sklypą ir pastatą naudoja gyvulininkystei, laiko galvijus pienui ir mėsai. Ieškovė yra išsakiusi lūkestį, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrintų galimybę visiems gyvuliams išeiti į lauką, atsakovai yra išsakę lūkestį, kad naudojimosi tvarka užtikrintų privažiavimą prie pastato gyvulius išvežančiam transportui.

19. Pasisakydamas dėl ieškovės lūkesčių, teismas pažymėjo, kad iš liudytojo M. M. parodymų, sugretinus juos su pastato kadastriniais matavimais, matyti, kad ieškovei tenkančioje trumpojoje pastato dalyje, patalpose 1-5 ir 1-10, laikomi gyvuliai. Šios patalpos atskirtos siauru, vos 1,33 m pločio koridoriumi, todėl gyvuliai laisvai judėti iš patalpos 1-5 į patalpą 1-10 ir atvirkščiai, negalėtų. Todėl gyvuliai, laikomi patalpoje 1-5, negalėtų išeiti į lauko aptvarą, esantį šios pastato dalies vakarinėje pusėje. Gyvuliai, laikomi patalpoje 1-10, gali išeiti į lauko aptvarą, nes šios pastato dalies vakarinėje pusėje tiek ieškovės, tiek atsakovų plane projektuojama ieškovei tenkanti naudotis žemės sklypo dalis. Tuo tarpu gyvuliai, laikomi patalpoje 1-5, pagal ieškovės plano sprendinius taip pat galėtų išeiti į lauko aptvarą, nes jame ir šios pastato dalies rytinėje pusėje projektuojama ieškovei naudotis skirta žemės sklypo dalis. Tuo tarpu pagal atsakovų plano sprendinius, ieškovės patalpoje 1-5 laikomi gyvuliai į lauko aptvarą išeiti negalėtų arba tokia galimybė taptų sunkiai realizuojama. Be to, pagal atsakovų plano sprendinius, ieškovės naudojamo pastato dalies rytinėje pusėje numatytas 6 m pločio ruožas bendram naudojimuisi, kurį atsakovai naudotų privažiavimui prie jų naudojamos pastato dalies rytinės pusės. Taigi, nors atsakovų plane yra suprojektuota bendram šalių naudojimui skirta žemės sklypo dalis C, tačiau ieškovės gyvulių, laikomų patalpoje 1-5, patekimas į šią dalį tiesiogiai negalimas. Norint, kad ieškovei 1-5 tenkančioje patalpoje laikomi gyvuliai galėtų išeiti į lauko aptvarą, juos reikėtų kiekvieną kartą pervesti per bendram naudojimui tenkančią dalį, o tai reiškia papildomus žmogiškųjų išteklių kaštus, tad toks žemės sklypo dalies panaudojimas yra neefektyvus, t. y. ieškovei paskirta naudotis žemės sklypo dalis ir naudotis skirta pastato dalis neveikia kaip ekonominę naudą teikiantis ekonominis vienetas. Remdamasis nurodytu, teismas padarė išvadą, kad nerealizavus ieškovės lūkesčių, atsakovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti pripažinta racionalia ir efektyvia.

20. Pasisakydamas dėl atsakovų lūkesčių teismas pažymėjo, jog tam, kad atsakovai galėtų efektyviai vykdyti gyvulininkystės veiklą, turi būti užtikrintas kokybiškas privažiavimas prie jų naudojamo pastato, iš kurio krovininiu transportu išvežami gyvuliai. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės plano sprendinius, atsakovai netektų galimybės prie naudojamo pastato rytinės dalies privažiuoti nuo servitutinio kelio S-6 taip vadinama betonuota aikštele. Ieškovės tvirtinimas, kad tai jie gali padaryti nuo (duomenys neskelbtini) (vakarinė žemės sklypo pusė) yra nepagrįstas, nes atsakovo, liudytojo M. M. parodymais nustatyta, kad šioje dalyje yra įkalnė, todėl privažiuoti sunkiajam transportui ir pakrauti gyvulius saugiai nėra galimybės. Tinkamo privažiavimo įrengimas ne tik reikštų papildomas investicijas atsakovams, tačiau kai ginčo žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (kelių apsaugos zona), savarankiško sprendimo dėl privažiavimo įrengimo atsakovai negalėtų priimti. Taigi, anot teismo, ir ieškovės siūlomas atsakovų teisėtų lūkesčių sprendimo būdas negali būti pripažintas racionaliu ir efektyviu.

21. Pagal ieškovės plano sprendinius privažiavimas prie atsakovų naudojamo pastato rytinės pusės yra galimas nuo kelio S-6 toje vietoje, kur nuo žemės sklypo rytinės ribos yra paliktas 11,37 m. pločio ruožas (tarp taškų 3 ir 4 ieškovės plane). Pasisakydamas dėl šių ieškovės argumentų, teismas pažymėjo, kad pagal ortofoto žemėlapio ištrauką, dėl šios aplinkybės šalys taip pat sutaria, nuo atsakovų naudojamo pastato dalies rytinėje pusėje yra išlikęs betono pagrindas (pamatas ankstesnio pastato), kuris tęsiasi nuo pat pastato rytinės sienos iki pat žemės sklypo rytinės ribos. Jo plotis yra ne mažiau 9,79 m (atitinka naudojamo pastato plotį). Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, sunkiasvoris transportas gyvulių išvežimui galėtų privažiuoti nuo kelio S-6 paliktu 11,37 m pločio ruožu iki likusio betoninio pamato ir juo privažiuoti prie atsakovų naudojamos pastato dalies rytinėje pusėje, taip užtikrinant saugų gyvulių išvežimą ir veršidės. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad ieškovės naudojamos pastato dalies dešinėje pusėje buvo sandėliuojamas gyvulių mėšlas, todėl žemė sumirkusi ir ja nėra galimybės pravažiuoti. Iš liudytojo M. M. paaiškinimų teismas nustatė, kad mėšlas buvo sandėliuojamas ne didesnėje kaip 8 m pločio atkarpoje, esančioje į rytus nuo ieškovės naudojamos pastato dalies, tuo tarpu iš ieškovės žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano matyti, kad 11,37 m pločio ruožas, paliktas galimam įvažiavimui, prasideda net už 42,56 m nuo minimo pastato rytinės sienos. Tai reiškia, kad nurodytoje vietoje tarp taškų 3 ir 4 (ieškovės planas) mėšlas nebuvo sandėliuojamas, todėl teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad nurodytoje vietoje žemė yra pažliugusi ir nepravažiuojama. Kiti atsakovų argumentai (dėl išlikusių pamatų aukščio), teismo vertinimu, taip pat yra nepagrįsti ir netrukdo atsakovams privažiuoti prie jų naudojamo pastato rytinės pusės. Šalys sutarė ir liudytojas M. M. patvirtino, kad likę betoniniai pamatai yra apie 10 cm pakilę virš žemės paviršiaus, tačiau toks aukštis nėra kliūtis užvažiuoti automobiliui, be to, šis aukščių skirtumas lengvai išsprendžiamas nuolatinio ar laikino panduso įrengimu. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovų lūkesčiai sprendžiant privažiavimą prie jų naudojamos pastato rytinės dalies gali būti realizuojami nurodytu būdu.

22. Teismas nurodė, kad viena vertus, ieškovės plano sprendiniai užtikrina jai galimybę naudotis didesnėmis žemės sklypo dalimis nei atsakovo plano sprendiniai, kita vertus, pagal ieškovės plano sprendinius, atsakovai neteks jiems patogiausios galimybės privažiuoti prie naudojamos rytinės pastato dalies. Šiuo atveju optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, nes nustatant naudojimosi tvarką nėra galimybės visiškai patenkinti abiejų bendraturčių interesus į tą pačią žemės sklypo dalį, todėl būtina ieškoti protingos pusiausvyros. Teismo vertinimu, ieškovės siūlomi sprendiniai maksimaliai užtikrina visų bendraturčių siekį naudotis kiek įmanoma vientisesnėmis žemės sklypo dalimis, turėti tinkamą ir kokybišką privažiavimą ir patekimą prie statinių, galimybę pastatą ir žemės sklypą bendraturčiams panaudoti kaip vientisą ekonominį vienetą, nešantį ekonominę naudą. Remdamasis nurodytu, teismas sprendė, kad pagal ieškovės sprendinius bendraturčiai galės naudotis žemės sklypu racionaliai ir efektyviai, o atsakovų praradimai dėl atsiradusių pokyčių dėl privažiavimo prie pastato yra nereikšmingi. Tai reiškia, kad naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus labiau atitinka ieškovės pateiktas projektas.

23. Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad asfaltuota aikštelė nuo kolūkio laikų buvo naudojama privažiuoti prie fermos ir įvažiuoti į pastato dalį, kuri šiuo metu nugriauta. Pastato dalį nugriovus, šalys išlikusią asfaltuotą aikštelę naudojo privažiavimui prie pastato, todėl atsakovai turi lūkestį ir toliau aikštele naudotis bendrai. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, įvertinęs šalių pateiktus sprendinius teisingumo, racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, bendraturčių interesų pusiausvyros ir šalių socialinės taikos kriterijų kontekste, teismas padarė išvadą, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo ir sąžiningumo principai duoda pakankamą pagrindą šiek tiek nukrypti nuo šalių nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir leidžia anksčiau šalių bendrai naudotą asfaltuotą aikštelę paskirti naudoti ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Apeliaciniame skunde atsakovai A. B. ir M. B. (toliau – apeliantai) prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, atsakovų priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti atsakovams iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

24.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad toje žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje taškais 6, 5, 4, ir pastato – veršidės yra aikštelė, naudojama privažiuoti prie pagrindinio daikto (pastato– veršidės), kuri yra funkciškai su juo susijusi ir tarnaujanti pagrindiniam daiktui. Visą žemės sklypo dalį, kurioje yra minėta aikštelė, teismas priskyrė naudotis ieškovei. Tai reiškia, kad teismui nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės ieškinį, atsakovai neteko galimybės naudotis žemės sklype esančiu statiniu – aikštele.

24.2. Tarp šalių nėra ginčo, kad aikštelė žemės sklype yra, todėl faktas, kad asfaltuota ginčo aikštelė nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre kaip inžinerinis nesudėtingas statinys, ir kad ji nėra priskirta konkrečiam savininkui, nesudaro pagrindo ignoruoti aikštelės buvimo faktą sprendžiant klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003 suformulavo taisyklę, kad jeigu tokie statiniai įrengti naudotis bendraturčiams bendrai, tai ir žemės sklypas, būtinas naudojimuisi nesudėtingu statiniu, turi būti bendras.

24.3. Ieškovės siūloma naudojimosi tvarka yra ydinga ir dėl kitų priežasčių. Nustačius tokią tvarką yra paneigiama atsakovų teisė naudotis bendru daiktu - aikštele. Kaip tik dėl aikštelės ribojimosi su pastato veršidės dalimi, kuria naudojasi ieškovė, ir negalima išlaikyti ieškovei priskiriamos naudotis žemės sklypo dalies vientisumo, nes reikia užtikrinti visų bendraturčių teisę naudotis aikštele kaip bendru daiktu. Todėl ieškovės pasiūlytos naudojimosi žemės sklypo tvarkos negalima laikyti kaip labiau atitinkančios socialinės taikos kriterijų ir paskirti jai naudotis ginčijamą sklypo dalį vien todėl, kad taip bus išlaikytas sklypo vientisumo kriterijus.

24.4. Pagal atsakovų teikiamą planą ieškovės žemės sklypo dalis nėra išskaidoma, nes ginčijama sklypo dalimi šalys galėtų naudotis bendrai. Taigi pagal atsakovų teikiamą planą ieškovei išlieka teisė naudotis visa žemės sklypo dalimi, esančia tarp posūkio taškų 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 15, 16, 17.

24.5. Žemės sklypo dalį, esančią tarp posūkio taškų 4, 5, 15 ir 16, buvo būtina skirti bendram naudojimuisi, o tokį būtinumą lėmė tai, kad šioje sklypo dalyje yra bendras daiktas, t. y. pastatas – aikštelė. Priskyrus žemės sklypo dalį, esančią tarp posūkio taškų 4, 5, 15 ir 16, naudotis tik vienai šaliai, būtų esmingai pažeisti priešingos šalies interesai naudotis šioje žemės dalyje esančiu statiniu – aikštele, ir tokia situacija tikrai neatitiktų racionalaus bei efektyvaus naudojimosi daiktu.

Žemesnės instancijos teismas

24.6. Teismas pripažino, kad ginčijamu sprendimu nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką, atsakovai įvažiuoti į jiems naudotis priskirtą sklypo dalį galėtų tik įsirengę pandusą. Akivaizdu, kad teismo nustatyta naudojimosi daiktu tvarka nėra racionali, nes pagal tokią tvarką atsakovai naudotis savo nuosavybe gali tik patyrę papildomas išlaidas, susijusias su privažiavimo įrengimu.

Atsiliepimas

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

25.1. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą statiniai yra registruojami nekilnojamojo turto registre. Prie veršidės nėra įregistruota jokia aikštelė, kas matyti ir iš Nekilnojamojo turto registro išrašo. Aikštelė, apie kurią kalba atsakovai, yra paprasčiausias asfalto lopinėlis, kas matosi iš ortofoto ir fotonuotraukų. Lygiai tokį patį asfalto plotą gali išsilieti atsakovai žemės sklypo dalyje „A“, kuri jiems priskirta pagal ieškovės Planą.

25.2. Pagal teismų praktiką, asfalto danga nėra laikoma pagrindiniam daiktui tarnaujančiu statiniu. Teisminėje praktikoje pripažinta, kad asfalto danga priskiriama prie statinių, kurie neturi aiškios funkcinės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013). Šiuo atveju atsakovų nurodoma aikštelė (asfalto danga) neturi reikšmingo ryšio su veršide ir nepasižymi nuolatiniu tarnavimu veršidei, kadangi privažiuoti prie veršidės galima ir pro kitas žemės sklypo dalis.

25.3. Veršidės užstatytas plotas nesutampa su vidaus patalpos plotu, nes užstatytas plotas matuojamas su išorinėmis sienomis ir dėl to ploto suma padidėja. Tai paneigia atsakovų argumentus, jog užstatytas plotas apima betoninę aikštelę. Be to, atsakovų atstovas 2023 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog aikštelės plotas yra daug didesnis nei veršidės ir aikštelės plotas kartu sudėjus.

25.4. Žemės sklype yra dar viena asfalto danga, kuri tiek pagal Ieškovės Planą, tiek pagal atsakovų Planą priskirtina atsakovams. Ši asfalto danga taip pat nėra įregistruota. Iš byloje esančios ortofoto matyti, kad ši asfalto danga prasideda ties rytiniu įvažiavimu į veršidę ir tęsiasi iki pat rytinės žemės sklypo dalies pabaigos. Ši asfalto danga taip pat matoma ir iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų. Atsakovas A. B. patvirtino, kad ši asfalto danga egzistuoja, taigi dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Nepaisant to, kad ši asfalto danga savo paskirtimi nesiskiria nuo ieškovės Plano „B“ dalyje esančios asfalto aikštelės, atsakovai neprašė antrąją asfalto dangą priskirti bendram naudojimui.

25.5. Ieškovės nuomone, būtent jos Plane nėra bendro naudojimo žemės sklypo dalių, todėl jos planas atitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Tuo tarpu pagal atsakovų Planą yra nurodyta žemės sklypo dalis, kuria šalys turėtų naudotis bendrai. Akivaizdu, kad tam tikromis žemės sklypo dalimis naudojantis bendrai didėja konfliktinių situacijų tikimybė. Kadangi proporcingumo principas yra siejamas su socialinės taikos principu, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovės Planas labiau atitinka proporcingumo kriterijų.

25.6. Gyvulių laikymas C dalyje (pagal atsakovų Planą) nebūtų praktiškai įmanomas ir įgyvendinamas, kadangi šis plotas neturėtų priėjimo prie veršidės. Todėl gyvuliai iš esmės būtų laikomi tik atvirame lauke, o tai neužtikrintų tinkamų jų laikymo sąlygų. Dėl atsakovų Plane numatyto žemės sklypų perskyrimo ieškovei tenkanti C dalis taptų praktiškai nenaudojama ir netarnaujančia veršidei, todėl esmingai pažeistų jos interesus.

Atsiliepimas

25.7. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kad nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės Planą, atsakovai prie savo veršidės dalies galės privažiuoti tik įsirengę pandusą, t. y. patirdami papildomas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad rytinėje dalyje išlikę pamatai nėra kliūtis atsakovams privažiuoti prie rytinės veršidės dalies, o panduso įrengimą paminėjo kaip alternatyvią priemonę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,4792 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas). Ieškovei priklauso 497/2396 dalys šio nekilnojamojo turto, kurį ji įgijo 2021 m. spalio 26 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu; atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1899/2396 dalys šio turto, kurį atsakovai įgijo 2021 m. sausio 28 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Be to, tuo pačiu adresu, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – veršidė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra 13481/64990 pastato, kurio bendras plotas 649,90 kv. m, dalių savininkė, kurį įgijo 2020 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu, o atsakovai – 51509/64990 pastato dalių savininkai, kurias jie įgijo 2017 m. rugpjūčio 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 5d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu.

28. Ieškovė ir atsakovai kreipėsi į teismą su priešpriešiniais reikalavimais, prašydami nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal tos pačios įmonės (IĮ „Geotopas“) matininko K. G. parengtus žemės sklypo naudojimosi nustatymo planus (toliau – Planas) – ieškovė pagal 2022 m. lapkričio 15 d. Planą, atsakovai – pagal 2022 m. spalio 25 d. Planą. Be to, atsakovai priešieškiniu prašė papildomai nustatyti ant ginčo žemės sklypo esančio pastato – veršidės naudojimosi tvarką, dėl kurios nustatymo nagrinėjamu atveju ginčo nėra ir teismo sprendimo dalis dėl šio nekilnojamojo daikto naudojimosi apeliaciniu skundu nėra skundžiama.

29. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą, taikymo ir aiškinimo klausimai.

30. Pagal bendrąją bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką reglamentuoja CK 4.81 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto, patalpomis ar nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Pažymėtina, kad nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.

31. Teismų praktikoje yra išskiriami tokie pagrindiniai naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo tvarkos kriterijai: 1) teisėtumo kriterijus; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).

32. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti tokie naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nagrinėjimo ypatumai: Pirma, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (dabartinės įstatymo redakcijos 29 straipsnio 1 dalis) nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Antra, jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Trečia, dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas tokių atvejų – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai (sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.) (Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003)

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą aptartų 31 punkte kriterijų kontekste, padarė išvadą, kad ieškovės ir atsakovų siūloma ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka teisėtumo ir adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus, tačiau ieškovės siūlomas variantas yra racionalesnis (patogesnis) ir efektyvesnis, labiau atitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, dėl to yra pagrindas šiuo konkrečiu atveju nukrypti nuo faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus. Teisėjų kolegija su tokiais teismo argumentais neturi pagrindo sutikti.

34. Visų pirma, teismas nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planai parengti žemės santykius reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau ši teismo išvada nepagrįsta atitinkamais teisės aktais, reglamentuojančiais žemės teisnius santykius, ir jų analize. Pažymėtina, kad teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Nustatant naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, faktiškai įvyksta sklypo atidalijimas. Todėl pagal analogiją parengtam naudojimosi žemės sklypu planui taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir atidalijimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

35. Kasacinis teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-611/2022, yra išaiškinęs, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) rengiamas ir įgyvendinamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje, Teritorijų planavimo įstatyme bei lydimuosiuose teisės norminiuose aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka. Pagal žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi, be kita ko, privačios žemės savininkai. Pagal minėto straipsnio 5 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Pagal minėto straipsnio 7 dalies 1 punktą parengtam žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta, kad projekto rengimą gali inicijuoti, be kita ko, privačios žemės savininkai (Taisyklių 13.4 punktas), projekto rengimas tokiu atveju finansuojamas Projekto rengimą inicijavusio asmens lėšomis (Taisyklių 14 punktas). Iniciatorius pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (organizatoriui) prašymą organizuoti Projekto rengimą (Taisyklių 19 punktas). Jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai (Taisyklių 29 punktas). Kai, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes (Taisyklių 57 punktas). Parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (Taisyklių 66 punktas). Apibendrindama savo nutartyje aptartą kasacinio teismo praktiką dėl CK 4.80 straipsnyje įtvirtintos normos dėl bendraturčio turto dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimo ir nurodytą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo teisėjų kolegija pateikė tokį išaiškinimą: „tuo atveju, kai reiškiamas reikalavimas atidalyti iš bendrosios nuosavybės žemės sklypo dalį, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą žemės sklypą prašo suformuoti; bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turi būti suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas su pažymėtomis posūkių taškų koordinatėmis pagal LKS-94; parengtas žemės sklypų formavimo projektas turi atitikti tokiam projektui keliamus teisės aktų reikalavimus ir patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos. Be to, atidalijant žemės sklypus tarp bendraturčių, turi būti atsižvelgiama į šių bendraturčių turimus statinius šiuose žemės sklypuose, kad nebūtų neproporcingai apsunkintas jų naudojimas (74-75 punktai).

36. Taigi, kaip matyti iš kasacinio teismo aptarto ginčo santykių teisinio reguliavimo, šalių parengti Planai turėjo būti patikrinti Nacionalinės žemės tarnybos, tačiau tai padaryta nebuvo. Todėl teismas turėjo nustatyti ieškinio (priešieškinio) trūkumus ir tik juos pašalinus, nagrinėti bylą toliau.

37. Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino socialinės taikos bei proporcingumo ir naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) bei efektyvumo kriterijus ir neatsižvelgė į šios nutarties 32 punkte nurodytus tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo ypatumus. Pažymėtina, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, lyginant jį su kitais turto padalijimo (atidalijimo) būdais, turi tam tikrą specifiką. Sprendžiant ginčus dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais, atsižvelgiant į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia arba sumažėja bendraturčių skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; kt.). Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

38. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjant šalių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, priešingai nei žemės sklypo atidalijimo/padalijimo atveju, dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai, kai tokia sklypo dalis yra prie bendrai naudojamų statinių.

39. Byloje nėra ginčo ir šią aplinkybę pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad pagal nusistovėjusią iki šiol tvarką patekimui prie šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato–veršidės, turinčio atskirus įvažiavimus (įėjimus), ieškovė ir atsakovai naudojosi rytinėje pastato dalyje esančiu privažiavimu (aikštele), išlikusiu nuo kolūkio laikų. Darydamas išvadą, kad paskyrus šį ieškovės sklypo dalyje esantį privažiavimą (aikštelę) šalims naudotis bendrai bus apsunkintas ieškovės gyvulių patekimas į sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „B“, teismas šios išvados tinkamai nepagrindė, kadangi nenurodė jokių realių kliūčių, dėl kurių ieškovės gyvulių patekimas į minėtą žemės sklypo dalį per bendro naudojimo pravažiavimą būtų apsunkintas ar iš viso negalimas. Nurodydamas, kad atsakovai prie savo pastato–veršidės dalies galėtų patekti (privažiuoti) per ieškovės Plane pažymėtą 11,37 m pločio (posūkio taškai 3-4) žemės sklypo dalį, esančią pietinėje sklypo dalyje, teismas tokios galimybės realumo faktiškai netyrė, t. y. nenustatė, ar toks įvažiavimas, atsižvelgiant atsakovų vykdomą gyvulių auginimo ūkinę veiklą, faktiškai yra įmanomas nepatyrus papildomų kaštų, taigi ar yra racionalus, ekonomiškas ir atitinka šalių interesų pusiausvyros principą.

40. Trečia, pasisakydamas dėl ieškovės teisėtų lūkesčių apsaugos principo, teismas nurodė, kad pagal nustatomą pastato naudojimosi tvarką, ieškovei tenkančioje trumpojoje pastato dalyje, patalpose 1-5 ir 1-10, kurios atskirtos siauru 1,33 m pločio koridoriumi, laikomi gyvuliai. Todėl gyvuliai, laikomi patalpoje 1-5, negalėtų išeiti į lauko aptvarą, esantį šios pastato dalies vakarinėje pusėje, ir atvirkščiai, gyvuliai, laikomi patalpoje 1-10, negalėtų išeiti į lauko aptvarą, esantį šios pastato dalies rytinėje dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant ieškovės Plano sprendinius racionalaus žemės sklypo, kaip vientiso elemento, kriterijaus kontekste, nagrinėjamu atveju būtina ištirti ir įvertinti, ar galimas ieškovės patalpų pertvarkymas tokiu būdu, kad jos laikomi gyvuliai galėtų patekti į pietvakarinę žemės sklypo dalį, taip suformuojant ieškovei šioje dalyje vientisą žemės sklypą, kurio dydis atitiktų ieškovės bendrojoje nuosavybėje turimą žemės dalį.

Dėl procesinė bylos baigties

41. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos neatsižvelgė į tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo ypatumus, padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių Planai atitinka teisėtumo kriterijų, neišsiaiškino kitų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

42. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėGintautas KoriaginasRūta Palubinskaitė