Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. prašymą atnaujinti terminą kreditorinio reikalavimo pareiškimui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjui nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti t.y. sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nors apeliantas atskirajame skunde prašo panaikinti 2021 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį, tačiau iš skundo motyvų bei byloje esančių teismo priimtų procesinių dokumentų aišku, kad skundžiama nutartis yra 2021 m. rugsėjo 10 d., todėl atskirojo skundo netikslumas nurodant skundžiamos nutarties datą laikytinas rašymo apsirikimu.

12. Apeliantas atskirajame skunde nepasisako dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria netenkintas jo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šios nutarties dalies nevertina ir dėl jos nepasisako.

13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 23 d. pateikė teismui prašymą (CBP – 4038) atnaujinti kreditorinio reikalavimo pareiškimui ir tenkinimui pagal mirusiojo K. S. 2019 m. lapkričio 30 d. laiduotą atsakovo civilinėje byloje Nr.2-4717-399/2021 G. Ž. 2019 m. lapkričio 30 d. išduotą 2 400 Eur sumai paprastąjį neprotestuotiną vekselį K. S. palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba ieškinio teisme pareiškimui dėl paveldimo turto. Teismas 2021m. liepos 27 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 25 d. pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o tokio prašymo netenkinus – įskaityti civilinėse bylose Nr. 2-1676-214/2019, Nr. 2-10068-435/2019, Nr. 2-18100-454/2019 grąžintiną žyminį mokestį. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas taip pat patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad nei vienoje iš pareiškėjo nurodytų bylų Nr. 2-1676-214/2019, Nr. 2-10068-435/2019, Nr. 2-18100-454/2019 žyminis mokestis nėra grąžinamas. Nustatyti ar minėtose bylose buvo sumokėtas žyminis mokestis teismas neturėjo galimybės, nes minėtos civilinės bylos nėra elektroninės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį.

14. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6, 18, 29, 30 straipsnių, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 ir 14 straipsnių nuostatas, nes atsisakė išreikalauti civilinių bylų medžiagas; atsisakė išreikalauti iš VMI duomenis apie valstybės skolą pareiškėjui ir dalį šios skolos įskaityti kaip žyminį mokestį; atsisakė iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų gauti informaciją apie pareiškėjui negrąžintus žyminius mokesčius kitose bylose ir dalį šių sumokėtų sumų įskaityti kaip žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su nurodytais apelianto argumentais.

15. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis).

16. Pagal CPK 87 straipsnio 6 dalį šiame straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą. Žyminio mokesčio įskaitymo ir grąžinimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtintų Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) III skyriuje (11-12 punktai). Taisyklėse numatyta, kad suinteresuoto asmens prašymu arba teismo iniciatyva priėmus nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo, suinteresuotas asmuo turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir VMI) dėl šio mokesčio grąžinimo. Kreipiantis į VMI, pateikiamas prašymas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį ir šį prašymą pagrindžianti teismo nutartis. Faktiškai negrąžinta žyminio mokesčio suma gali būti įskaitoma kaip žyminio mokesčio įmoka už naują procesinį dokumentą CPK 87 straipsnyje nustatytais atvejais.

17. Aukščiau nurodytų CPK bei Taisyklių nuostatų pagrindu darytina išvada, kad suinteresuotam asmeniui negrąžinta žyminio mokesčio suma gali būti įskaitoma kaip žyminio mokesčio įmoka už naują procesinį dokumentą tik esant šioms abiems sąlygoms: 1) kai yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas (nutartis ar sprendimas) dėl žyminio mokesčio grąžinimo suinteresuotam asmeniui, ir 2) suinteresuotas asmuo nėra pateikęs prašymo Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl žyminio mokesčio grąžinimo minėto įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties ar sprendimo) pagrindu (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1138-273/2019).

18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnis), kad Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-10068-435/2019 ieškovas V. J. 2021 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą grąžinti jo sumokėtus žyminius mokesčius civilinėse bylose Nr. 2-1676-214/2019, Nr. 2-10068-435/2019, Nr. 2-18100-454/2019. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovo V. J. prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo civilinėje byloje Nr. 2-10068-435/2019 (registracijos Nr. DOK-103792) atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovui jo už civilinėje byloje Nr. 2-10068-435/2019 pateiktą ieškinį nurodytas kaip sumokėtas žyminis mokestis ieškovui jau yra grąžintas Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1676-214/2019 (buvęs civilinės bylos Nr. 2-33451-214/2018). Nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 7 d. Taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18100-454/2019 pareiškėjo V. J. prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo tenkino ir grąžino pareiškėjui sumokėtą 25 Eur žyminį mokestį. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 21 d.

19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad nei vienoje iš pareiškėjo nurodytų bylų Nr. 2-1676-214/2019, Nr. 2-10068-435/2019, Nr. 2-18100-454/2019 žyminis mokestis nėra grąžinamas.

20. Minėtos teismų nutartys, kuriomis apeliantui išspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, yra įsiteisėjusios, todėl yra privalomos ir turi būti vykdomos, todėl apeliantui atsirado teisė į žyminio mokesčio grąžinimą, o Valstybinei mokesčio inspekcijai pareiga žyminį mokestį jam grąžinti. Darytina išvada, kad egzistuoja pirmoji žyminio mokesčio įskaitymo sąlyga.

21. Antroji žyminio mokesčio įskaitymo sąlyga – suinteresuotas asmuo neturi būti pateikęs prašymo Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl žyminio mokesčio grąžinimo minėto įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties ar sprendimo) pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad teismas neturėjo galimybės nustatyti, ar minėtose bylose buvo sumokėtas žyminis mokestis, nes minėtos civilinės bylos nėra elektroninės. Aplinkybę, kad žyminis mokestis buvo sumokėtas patvirtina teismo nutartys, kuriomis išspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas. Aplinkybė, kad apelianto nurodomos bylos yra ne elektroninės, nepaneigia pirmosios instancijos teismo galimybės sukuriant byloje žyminio mokesčio užduotį patikrinti, ar nutartimis grąžintas žyminis mokestis apelianto nebuvo faktiškai susigrąžintas.

22. Nustačius, kad žyminis mokestis nebuvo susigrąžintas, teismas esant pareiškėjo prašymui, turi žyminį mokesti įskaityti. Tik nustačius, kad žyminio mokesčio įskaitymui nepakanka lėšų arba žyminis mokestis buvo faktiškai susigrąžintas, teismas turi taikyti trūkumų šalinimą reglamentuojančias teisės normas.

23. Apelianto nurodomos nutartys, kuriomis išspręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimai, ir apelianto prašymas grąžintinas lėšas įskaityti šioje byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau patvirtina, nei paneigia aplinkybę, kad šio žyminio mokesčio apeliantas faktiškai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos nesusigrąžino, todėl yra pagrindas išvadai, kad žyminis mokestis gali būti įskaitytas už šioje byloje paduotą prašymą (CPK 87 straipsnio 6 dalis).

24. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad egzistuoja abi anksčiau nurodytos sąlygos žyminio mokesčio įskaitymui (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-362/2010; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje e2S-657-538/2016; Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1042-480/2020; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-173-343/2021 ir kt.).

25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 576-578 straipsniai reglamentuoja bylų dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi būti sumokėta 100 Eur žyminio mokesčio. Pastebėtina, kad už prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo turi būti mokama 50 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas reglamentuojančias žyminio mokesčio įskaitymą, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Pareiškimo priėmimo ir žyminio mokesčio įskaitymo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl šis klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 137 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. J. pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.