- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-25
- Bylos Nr.
- 1A-456-396/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-04049-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Viktoras Kažys, Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- R. K.
- Kaltinamasis
- P. K.
- Advokatai
- Jonas Butkus
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo ir nuteistojo R. K. (R. K.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 68² straipsniu, R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo terminas nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2014 m. liepos 12 d. (trys dienos), t. y. vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
R. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį, išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.
P. K. (P. K.) pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį, išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsniu, daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuspręsta: mobilaus ryšio telefonus „Samsung GT-E1200M”, IMEI-354716/05/002795/5, su SIM kortele „Labas“ Nr. 8937002140200177175 ir „Samsung GT-E1081T“, IMEI-355054049673377, be SIM kortelės, sunaikinti, o mobilaus ryšio telefoną „Samsung SII”, IMEI-35310042531503, su nusitrynusia SIM kortele, video registratorių su SD kortele ir pakrovėjo laidu (05-1-04049-14), grąžinti R. K.; mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia LT26i“, IMEI-353723057644221, su apkarpyta „TELE2” SIM kortele be numerio, SIM kortelės dėklą Nr. 89370031012242740461, SIM kortelės „Velkcom” dėklą Nr. 8937501111225251101, grąžinti P. K.; Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Purvėnų užkardos mobilios signalizacijos įrangos daviklių suveikimo registracijos žurnalą (nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d.), Mobilios signalizacinės įrangos elementų keitimo žurnalą (nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d.), Purvėnų užkardos budėtojo darbo registrą (nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d.), įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Purvėnų užkardai. Kompaktinį diską ACME CD-R Nr. „17RN-4(RN)“ palikti saugoti prie bylos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniuoju pasieniečiu, turėdamas pareigą užtikrinti priskirto valstybės sienos ruožo apsaugą, sulaikyti valstybės sienos rėžimą pažeidusius asmenis ir saugoti tarnybines paslaptis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
1.1. R. K. nuo 2014 m. liepos 10 d. 11 val. 15 min. iki 2014 m. liepos 10 d. 16 val. 15 min., iš savo mobilaus ryšio telefono, abonento Nr. XXXXX, į mobilaus ryšio telefoną, abonento Nr. XXXX, kuris priklausė nenustatytam asmeniui, vadovavusiam ir organizavusiam privalomų pateikti muitinei daiktų neteisėtą gabenimą per Lietuvos valstybės sieną ir Lietuvos teritorijoje, siuntinėjo SMS žinutes, kuriomis davė patarimus, informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo apie savo paties ir kitų VSAT transporto priemonių artėjimą prie neteisėtų veiksmų darymo vietos, o tyrimo metu nenustatytas asmuo šią informaciją panaudojo iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai per valstybės sieną gabenant nenustatytą kiekį akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, ir jas neteisėtai gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje.
1.1.1. R. K. šiais veiksmais pažeidė 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto „Vidaus tarnybos statuto“ 3 straipsnio 9 dalies 2 punktą – sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas pareigūnu, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, 3 straipsnio 9 dalies 3 punktą – gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, 3 straipsnio 9 dalies 5 punktą – saugoti jam patikėtas ar sužinotas, einant tarnybines pareigas, valstybės tarnybos paslaptis; 2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1996 „Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo“ 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą – gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į Tarnybos ar policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti apie tai Tarnybos ar policijos įstaigai, 25 straipsnio 1 dalies 5 papunktį – laikyti paslaptyje konfidencialią informaciją, jeigu ko kito nereikalauja tarnybinės pareigos ar teisės; 2012 m. sausio 31 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų „Valstybės sienos kontrolės nuostatų“ 59.1. papunktį – vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, būti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis, 62.12. papunktį – draudžiantį turėti su savimi ir naudotis tarnybos metu ryšio bei kitomis techninėmis priemonėmis, neįrašytomis tarnybiniame žiniaraštyje (grafoje „Skiriamos tarnybinės priemonės“), 62.14. papunktį – atskleisti bet kokią tarnybinę informaciją, susijusią su sienos stebėjimu ir patikrinimais kertant sieną, tretiesiems asmenims; 2013 m. gruodžio 31 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado įsakymu Nr. 4-477 patvirtinto „Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo pasieniečio pareigybės aprašymo“ 5 punktą – Vykdyti valstybės sienos ir pasienio teisinio rėžimo kontrolę, užkirsti kelią valstybės sienos ir pasienio teisinio rėžimo pažeidimams, aptikti ir sulaikyti valstybės sienos ir pasienio teisinio rėžimo pažeidėjus, išsiaiškinti kitus pažeidimus bei nusikaltimus, 8.2.2. papunktį – gavęs piliečio ar pareigūno pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam tapus liudytoju, imasi neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, 8.2.4. papunktį – užtikrina priskirto valstybės sienos ruožo apsaugą, 8.2.9. papunktį – saugo valstybės ir tarnybos paslaptis, su jomis susijusius dokumentus ir daiktus, laiko paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, išskyrus atvejus, kai informacija reikalinga tarnybinių pareigų vykdymui, 8.4. papunktį – būdamas pasienio sargybos sudėtyje, vykdo funkcijas, numatytas šiai sargybai; 2006 m. sausio 27 d. „Pareigūno priesaiką“ – būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą“.
1.1.2. Tokiu būdu R. K. paniekino Lietuvos įsipareigojimus prieš Europos Sąjungą kovoti su kontrabanda, diskreditavo pasieniečio vardą, sumenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą šalies viduje ir padarė didelę žalą valstybės interesams.
1.2. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniuoju specialistu P. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovaujant, nuo 2014 m. liepos 10 d. 11 val. 15 min. iki 2014 m. liepos 10 d. 16 val. 15 min., P. K. nurodymu iš savo mobilaus ryšio telefono abonento Nr. XXXX į nusikaltimo padarymui vadovavusio nenustatyto asmens mobilaus ryšio telefoną abonento Nr. XXXX išsiuntė SMS žinutes, kuriomis davė patarimus, informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo bendrininkus apie savo paties ir kitų VSAT transporto priemonių artėjimą prie nusikalstamos veikos darymo vietos, sudarė sąlygas ir padėjo tyrimo metu nenustatytiems asmenims (duomenys neskelbtini) kaimo ribose 40 m atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0491 link valstybės sienos ženklo Nr. 0490, ne sienos perėjimo punkte, pernešant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją gabenti privalomus pateikti muitinei 25 000 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 54 593,08 Eur (188 499 Lt).
1.2.1. Tokiu būdu R. K. padėjo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti muitinei privalomus pateikti daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ir taip šios kontrolės išvengiant.
1.3. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniuoju specialistu P. K. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovaujant – P. K. nurodymu duodamas patarimus bei teikdamas informaciją – nuo 2014 m. liepos 10 d. 11 val. 15 min. iki 2014 m. liepos 10 d. 16 val. 15 min., iš savo mobilaus ryšio telefono abonento Nr. XXXX į nusikaltimo padarymui vadovavusio nenustatyto asmens mobilaus ryšio telefoną abonento Nr. XXXX išsiuntė P. K. nurodytas SMS žinutes, informuojančias apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo bendrininkus apie savo paties ir kitų VSAT transporto priemonių artėjimą prie nusikalstamos veikos darymo vietos, sudarė sąlygas, pašalino kliūtis bei padėjo kitiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis – laikyti ir gabenti iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką įgabentas akcizais apmokestinamas prekes 25 000 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršija 250 MGL sumą ir sudaro 54 593,08 Eur (188 499 Lt), o (duomenys neskelbtini) kaimo ribose tyrimo metu nenustatytiems asmenimis nunešant į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą ne mažiau kaip 150 metrų nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0491, taip pažeidžiant nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių.
2. P. K. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniuoju specialistu, turėdamas pareigą užtikrinti priskirto valstybės sienos ruožo apsaugą, sulaikyti valstybės sienos rėžimą pažeidusius asmenis ir saugoti tarnybines paslaptis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
2.1. P. K. 2014 m. liepos 10 d. apie 9 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, būdamas pasienio sargybos vyresniuoju, pasiūlė kartu tarnybą vykdžiusiam ir jam pavaldžiam R. K. padaryti nusikalstamą veiką, o šiam sutikus, nuo 2014 m. liepos 10 d. 11 val. 15 min. iki 2014 m. liepos 10 d. 16 val. 15 min. vadovavo nusikalstamos veikos bendrininkams koordinuodamas jų veiksmus, duodamas nurodymus R. K. iš mobilaus ryšio telefono abonento Nr. XXXX į nusikaltimą kartu su juo organizavusio ir vadovavusio nenustatyto asmens mobilaus ryšio telefoną abonento Nr. XXXX išsiųsti SMS žinutes, kuriomis davė patarimus, informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo bendrininkus apie savo paties ir kitų VSAT transporto priemonių artėjimą prie nusikalstamos veikos darymo vietos, o šią informaciją nusikalstamos veikos bendrininkai (tyrimo metu nenustatyti asmenys) panaudojo kontrabanda iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įgabenant akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 25 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir neteisėtai gabenant jas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2.1.1. Tokiais veiksmais P. K. pažeidė 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto „Vidaus tarnybos statuto“ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą – sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, 3 punktą – gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą, 5 punktą – saugoti jam patikėtas ar sužinotas einant tarnybines pareigas valstybės tarnybos bei komercines paslaptis; 2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1996 „Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo“ 25 straipsnio 1 punkto 1 papunktį – gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į Tarnybos ar policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti apie tai Tarnybos ar policijos įstaigai, 5 papunktį – laikyti paslaptyje konfidencialią informaciją, jeigu ko kito nereikalauja tarnybinės pareigos ar teisės; 2012 m. sausio 31 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų „Valstybės sienos kontrolės nuostatų“ 59.1. papunktį – vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, būti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis, 62.12. papunktį – turėti su savimi ir naudotis tarnybos metu ryšio bei kitomis techninėmis priemonėmis, neįrašytomis tarnybiniame žiniaraštyje (grafoje „Skiriamos tarnybinės priemonės“), 62.14. papunktį – atskleisti bet kokią tarnybinę informaciją, susijusią su sienos stebėjimu ir patikrinimais kertant sieną, tretiesiems asmenims, 66. punktą – Pasienio sargybos vyresnysis atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, tarnybos metu jam pavaldžių pareigūnų kontrolę, gautų tarnybinių užduočių vykdyti tarnybinių priemonių ir kitų materialinių vertybių priežiūrą, apsaugą ir tinkamą panaudojimą, 71. punktą – Pasienio sargybos vyresnysis nedelsdamas imasi priemonių neteisėtiems veiksmams nutraukti, pažeidėjams sulaikyti ir praneša užkardos pamainos vyresniajam arba užkardos budėtojui; 2013 m. gruodžio 31 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado įsakymu Nr. 4-477 patvirtinto „Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo“ 5 punktą – Vykdyti valstybės sienos ir pasienio teisinio rėžimo kontrolę, užkirsti kelią valstybės sienos ir pasienio teisinio rėžimo pažeidimams, aptikti ir sulaikyti valstybės sienos ir pasienio teisinio rėžimo pažeidėjus, išsiaiškinti kitus pažeidimus bei nusikaltimus panaudojant tarnybinį šunį, 8.2.2. papunktį – gavęs piliečio ar pareigūno pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam tapus liudytoju, imasi neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimu ar kitam teisės pažeidimui, 8.2.4. papunktį – užtikrina priskirto valstybės sienos ruožo apsaugą, 8.2.8. papunktį – vykdydamas sargybos vyresniojo pareigas, užtikrina tinkamą gautos užduoties vykdymą bei pavaldžių pareigūnų tarnybos vykdymo kontrolę, 8.2.9. papunktį – saugo valstybės ir tarnybos paslaptis, su jomis susijusius dokumentus ir daiktus, laiko paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, išskyrus atvejus, kai informacija reikalinga tarnybinių pareigų vykdymui, 8.4. papunktį – būdamas pasienio sargybos sudėtyje, vykdo funkcijas, numatytas šiai sargybai; 2007 m. balandžio 18 d. „Pareigūno priesaiką“ – „Aš, P. K., prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą“, diskreditavo pasieniečio vardą, sumenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą šalies viduje, paniekino Lietuvos įsipareigojimus prieš Europos Sąjungą kovoti su kontrabanda, taip padarydamas didelę žalą valstybės interesams.
2.2. P. K. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniuoju pasieniečiu R. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas iš anksto parengęs nusikalstamą veiką, 2014 m. liepos 10 d. apie 9 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) ribose, pasiūlė R. K. padaryti nusikalstamą veiką, o šiam sutikus, nuo 2014 m. liepos 10 d. 11 val. 15 min. iki 2014 m. liepos 10 d. 16 val. 15 min., koordinavo bendrininkų veiksmus, duodamas nurodymus R. K. mobilaus ryšio telefonu abonento Nr. XXXX į nusikaltimo padarymui vadovavusio nenustatyto asmens mobilaus ryšio telefoną abonento Nr. XXXX nusiųsti SMS žinutes, kuriomis davė patarimus, informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo bendrininkus apie savo paties ir kitų VSAT transporto priemonių artėjimą prie nusikalstamos veikos padarymo vietos.
2.2.1. Taip P. K. nuo 2014 m. liepos 10 d. 11 val. 15 min. iki 2014 m. liepos 10 d. 16 val. 15 min., padedant R. K. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis (duomenys neskelbtini) kaimo ribose 40 m atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0491 link valstybės sienos ženklo Nr. 0490, ne sienos perėjimo punkte, pernešant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją įgabeno privalomus pateikti muitinei 25 000 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 54 593,08 Eur (188 499 Lt). Tokiu būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną įgabeno muitinei privalomus pateikti daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ir taip šios kontrolės išvengiant.
2.3. P. K. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniuoju pasieniečiu R. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš anksto parengęs nusikalstamą veiką, 2014 m. liepos 10 d. apie 9 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, pasiūlė R. K. padaryti nusikalstamą veiką, o šiam sutikus, nuo 2014 m. liepos 10 d. val. 15 min. iki 2014 m. liepos 10 d. 16 val. 15 min., vadovavo bendrininkams koordinuodamas jų veiksmus, duodamas nurodymus R. K. mobilaus ryšio telefonu abonento Nr. XXXX į nusikaltimo padarymui taip pat vadovavusio nenustatyto asmens mobilaus ryšio telefoną abonento Nr. XXXX nusiųsti SMS žinutes, kuriomis davė patarimus, informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo bendrininkus apie savo paties ir kitų VSAT transporto priemonių artėjimą prie nusikalstamos veikos darymo vietos, tokiu būdu sudarydamas sąlygas, pašalindamas kliūtis ir koordinuodamas bendrininkų veiksmus su tyrimo metu nenustatytais asmenimis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – laikė ir gabeno iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką įgabentas akcizais apmokestinamas prekes 25 000 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršija 250 MGL sumą ir sudaro 54 593,08 Eur (188 499 Lt), o tyrimo metu nenustatytiems asmenimis nešant į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą ne mažiau kaip 150 m (duomenys neskelbtini) kaimo ribose nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0491 – pažeidžiant nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių.
Šalies argumentai
3. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Dainius Vilimas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendį pakeisti:
3.1. P. K. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, paskiriant 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį, paskiriant 280 MGL (10 544,80 Eur) dydžio baudą; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, paskiriant 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir P. K. paskirti 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65 – 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d., ir P. K. paskirti galutinę bausmę – 180 MGL (6 778,80 Eur) dydžio baudą.
3.2. R. K. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį, paskiriant 280 MGL (10 544,80 Eur) dydžio baudą; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, paskiriant 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir R. K. paskirti galutinę bausmę – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.
3.3. Iš skundžiamojo nuosprendžio dalies, kurioje R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad R. K. kaltinime nurodytas SMS žinutes siuntinėjo bendrininkams P. K. nurodymu bei suteiktą informaciją panaudojo kontrabanda iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įgabenant 25 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir jas neteisėtai gabenant Lietuvos teritorijoje.
3.4. Apeliaciniame skunde prokuroras cituoja skundžiamojo nuosprendžio turinį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė bei neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos.
3.5. Apelianto vertinimu, tai, kad P. K. ir R. K. savo nusikalstamais veiksmais 2014 m. liepos 10 d. padėjo tyrimo metu nenustatytiems asmenims per Lietuvos Respublikos sieną pranešti 50 dėžių cigarečių bei jas gabenti Lietuvos teritorijoje užtikrindami nekliudomą šių nusikalstamų veiksmų atlikimą, patvirtina nagrinėjamojoje esančių SMS pranešimų turinių išklotinės (segtuvai Nr. 204, Nr. 158). Taip pat, skunde prašoma atsižvelgti ir į liudytojo N. U. parodymus apie tai, kad iki surastų cigarečių radimo vietos galima privažiuoti 20 m atstumu. Be to, toje vietoje nuolat vyksta judėjimas, todėl akivaizdu, kad nesukėlė niekam jokių įtarimų.
Žemesnės instancijos teismas
3.5.1. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Kriminalinės žvalgybos pareigūnai jų kontroliuojamojoje zonoje būtų pastebėję asmenų ilgalaikį judėjimą ir turėję visas galimybes sulaikyti šiuos asmenis gabenusius 50 dėžių cigarečių, tačiau prokuroro vertinimu, būtina atsižvelgti į tai, jog skrydis sraigtasparniu dėl įtarimo valstybės sienos pažeidimo buvo atliekamas jau po to, kai buvo nutrūkęs neteisėtas cigarečių gabenimas, o nusikaltimų vykdytojai jau buvo pasislėpę galimai Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Nurodoma, kad šią aplinkybę patvirtina ir užfiksuotų SMS pranešimų turiniai (segtuvai Nr. 208, Nr. 211).
3.5.2. Prokuroras pažymi ir tai, kad be valstybės sieną prižiūrinčių pareigūnų pagalbos užtikrinti šių cigarečių gabenimą per valstybės sieną būtų neįmanoma.
3.6. Apelianto vertinimu, R. K. negalėjo veikti savarankiškai tarnybos metu, nes pasienio sargybos vyresniuoju buvo paskirtas P. K., kuris koordinavo kitų pareigūnų veiksmus, skirstė užduotis bei nurodė pareigūnams kokį pasienio ruožą turi stebėti. Todėl akivaizdu, kad R. K. be susitarimo su P. K. negalėjo koordinuoti nusikaltimo ir bendrininkų veiksmų. Be to, iš esmės visą tarnybos laiką R. K. buvo viename automobilyje su P. K., kuris būtent ir galėjo informuoti bendrininkus apie tai, kada ir kuris pasienio ruožas nebus stebimas.
3.7. Skunde prokuroras tvirtina, kad liudytojo T. Č. parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu turi būti vertinami kritiškai, nes liudytojas negalėjo prisiminti visų įvykio aplinkybių ir galimai norėjo padėti P. K. išvengti atsakomybės. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas pirminius parodymus davė iš karto po įvykio, todėl akivaizdžiai visas aplinkybes prisiminė geriau.
3.8. Prokuroro vertinimu, tai, kad P. K. informavo pamainos budintį pareigūną apie pasienio ruože neveikiančius signalizacijos daviklius, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog ši informacija galėjo trukdyti nusikalstamų veikų darymui, nes R. K. ir P. K. galėjo stebėti ir kontroliuoti visus privažiavimus prie nurodyto pasienio ruožo, taip pat ir atvykstančius tikrintojus ar specialistus bei apie tai informuoti savo bendrininkus. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir R. K. telefone esančių SMS pranešimų turinys.
3.9. Tai, kad įvykio metu P. K. padėjo sulaikyti asmenis įtariamus cigarečių kontrabanda ir neteisėtu jų disponavimu, prokuroro vertinimu, nepaneigia, jog P. K. nepadarė jam inkriminuojamų nusikaltimų. Akivaizdu, kad šioje situacijoje P. K. negalėjo neatlikti jokių veiksmų, nes būtų sukėlęs įtarimą kolegoms. Be to, įvykio metu įtariamus asmenis sulaikė ne pats P. K., o tarnybinis šuo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad P. K. aktyviai dalyvavo sulaikant įtariamuosius.
3.10. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas P. K. ir R. K. parodymus apie turėtą telefoną, buvo šališkas. Be to, neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad R. K. 2014 m. liepos 10 d. siųsdamas SMS pranešimus tyrimo nenustatytiems asmenims (bendrininkams), nuolat vartojo žodį „mes“, kas akivaizdžiai patvirtina, jog P. K. ir R. K. veikė kartu.
3.11. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog R. K. duodamas parodymus galėjo apkalbėti P. K.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį, kurioje pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
4.1. Apeliantas skunde cituoja nacionalinę teismų praktiką ir pažymi, kad vien tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimo nepakanka, jog valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veika būtų kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio nuostatas. Būtinasis piktnaudžiavimo nusikaltimo požymis yra didelė žala. Nesant didelės žalos, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimas paprastai pripažįstamas tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-895/2017; Nr. 2K-100/2014; Nr. 2K-640-507/2015 ir kt.).
4.2. Nuteistasis R. K. tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra patvirtinančių duomenų apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Be to, valstybės sienos apsauga nenukentėjo, nes nebuvo sudarytos sąlygos tretiesiems asmenims neteisėtai kirsti valstybės sieną.
4.3. Apelianto vertinimu, jo veiksmai vertintini kaip tarnybinis nusižengimas, o ne kaip piktnaudžiavimas tarnyba.
4.4. Skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, ar jo (nuteistojo) neteisėti veiksmai yra susiję su kitų asmenų padarytu ar daromu nusikaltimo. Be to, apelianto vertinimu, byloje esantys duomenys neleidžia atmesti galimybės, kad jo (nuteistojo) atžvilgiu galimai buvo padaryti neteisėti provokaciniai veiksmai.
4.5. Pažymi, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo nustatyta, jog 2014 m. liepos 10 d. tarp valstybės ženklų Nr. 0491 ir Nr. 0490 buvo įnešta 50 dėžių cigarečių. Tuo tarpu, Kriminalinės žvalgybos pareigūnas N. U. 2014 m. liepos 10 d. tarnybiniame pranešime nurodo, kad 50 dėžių cigarečių leido įnešti R. K., nors pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir rėmėsi liudytojo N. U. parodymais.
5. Apeliacinio proceso metu prokuroras Sergejus Bekišas prašo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo R. K. – atmesti. R. K. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro – atmesti. Išteisintasis P. K. ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
6. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalis dėl R. K. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išteisindamas P. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, o R. K. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį, nurodė netinkamą išteisinimo pagrindą, t. y. neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas. Todėl, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai).
7.1. Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kurie apibrėžti BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
7.2. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
8. Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuorodomis į pažeidimus, jo vertinimu, padarytus šioje nagrinėjamojoje byloje taikant BPK 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir ypač įrodymų vertinimą. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, o šį teiginį grindžia netinkamu įrodymų vertinimu.
8.1. Pažymėtina, kad BPK normos reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimą.
8.2. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nacionalinėje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendra prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Be to, konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010; Nr. 2K-75-677/2016; Nr. 2K-66-942/2017 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturi būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-677/2016 ir kt.).
8.3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prokuroro skundo argumentą dėl teismo šališkumo, konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti pirmosios instancijos teismo nešališkumo principo pažeidimą, t. y. nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturi būti grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu. Todėl šis prokuroro skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo vertinant kaltinamųjų parodymus – deklaratyvus, ir grindžiamas iš esmės tik nesutikimu su skundžiamojo nuosprendžio išvadomis, todėl atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl P. K. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį
Dėl R. K. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį
Šalies argumentai
9. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Dainius Vilimas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai išteisino P. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį, o R. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad prokurorui nepriimtinos Vilniaus apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.
9.1. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde prašydamas pripažinti kaltu ir nuteisti P. K. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį nurodo, jog šios nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos su nuorodomis į BK 24 straipsnio 6 dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. teisiamajame posėdyje prokuroras Sergejus Bekišas pažymėjo, kad apeliaciniame skunde buvo padaryta techninė klaida, todėl P. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos su nuorodomis į BK 24 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis nesutapimas, akivaizdžiai, laikytinas technine rašybos klaida, kuri neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui.
9.2. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.
Šalies argumentai
9.3. Remiantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro surašytu ir nagrinėjamojoje byloje pateiktu kaltinamuoju aktu matyti, kad P. K. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. K. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš anksto parengęs nusikalstamą veiką ir informuodamas bendrininkus apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, duodamas patarimus, įspėjimus bei pašalindamas kliūtis, nuo 2014 m. liepos 10 d. val. 15 min. iki 2014 m. liepos 10 d. 16 val. 15 min., neteisėtai laikė ir gabeno iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką įgabentas akcizais apmokestinamas prekes 25 000 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršija 250 MGL sumą, o R. K. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe, padėjo P. K. ir tyrimo metu nenustatytiems asmenims, neteisėtai laikyti ir gabenti iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką įgabentas akcizais apmokestinamas prekes 25 000 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršija 250 MGL sumą.
9.3.1. Taip pat P. K. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. K. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš anksto parengęs nusikalstamą veiką bei koordinuodamas bendrininkų veiksmus, nuo 2014 m. liepos 10 d. 11 val. 15 min. iki 2014 m. liepos 10 d. 16 val. 15 min., pernešant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną įgabeno muitinei privalomus pateikti daiktus, t. y. 25 000 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ir taip šios kontrolės išvengiant, o R. K. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe su P. K. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padėjo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti muitinei privalomus pateikti daiktus, t. y. 25 000 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ir taip šios kontrolės išvengiant.
9.4. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad šie kaltinimai R. K. ir P. K. buvo grindžiami iš esmės paties kaltinamojo R. K. parodymais, liudytojų Č. J., V. S., T. Č., N. U., A. K. (A. K.), D. P. (D. P.), E. B. (E. B.), parodymais, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro išvadomis, įvykio vietos apžiūros ir kratos protokolais, tarnybiniais pranešimais bei kitais rašytiniais dokumentais.
9.5. Tačiau Vilniaus apygardos teismas kruopščiai išnagrinėjęs, įvertinęs ir sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo pačių kaltinamųjų R. K. (3 t., b. l. 126–128, 134–135; 5 t., b. l. 124–128, 132; 6 t., b. l. 167–171, 182–184; 7 t., b. l. 32) ir P. K. (3 t., 33–34, 41–42; 5 t., b. l. 128–133; 6 t., b. l. 100–104, 171–172, 183–184; 7 t., b. l. 30–31) parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamuosiuose posėdžiuose, liudytojų T. Č. (1 t., b. l. 30–32; 5 t., b. l. 78–79; 6 t., 129–132), N. L. (5 t., b. l. 198–200; 6 t., b. l. 1–2; 132–139), R. B. (6 t., b. l. 139–140), S. J. (6 t., b. l. 140–141), V. G. (6 t., b. l. 162–165), N. U. (1 t., b. l. 33–34; 5 t., b. l. 79–82; 7 t., b. l. 26–30), E. M. (6 t., b. l. 165–166), Č. J. (1 t., b. l. 19–20; 5 t., b. l. 76–77), V. S. (1 t., b. l. 28–29; 5 t., b. l. 77–78), D. P. (5 t., b. l. 95–96), E. B. (5 t., b. l. 95), V. V. (5 t., b. l. 165–166), I. Ž. (5 t., b. l. 166–167), S. A. (5 t., b. l. 167–168), A. K. (1 t., b. l. 35; 5 t., b. l. 94–95), D. G. (5 t., b. l. 164–165) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir / ar teisiamuosiuose posėdžiuose, specialisto A. J. paaiškinimai duoti teisiamojo posėdžio metu (7 t., b. l. 2–5), tarnybiniai pranešimai (1 t., b. l. 3, 4; 2 t., b. l. 81, 177, 178–181, 182, 184; 4 t., b. l. 13, 16; 5 t., b. l. 153; 6 t., b. l. 146, 147), 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. liepos 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolai (1 t., b. l. 5–13, 14–18), 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. rugsėjo 4 d., 2015 m. vasario 13 d. apžiūros protokolai (1 t., b. l. 163–167; 2 t., b. l. 1–5, 25–27, 73–80), 2014 m. liepos 14 d. daiktų ir dokumentų apžiūros protokolai (2 t., b. l. 9–12, 15–18, 22–24, 31–33), liudytojo Č. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (1 t., b. l. 21–27), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. rugpjūčio 22 d., 2014 m. spalio 22 d., 2015 m. vasario 24 d., 2015 m. vasario 26 d. tarnybiniai pranešimai Nr. 10-1429, Nr. 10-1552, Nr. 10-1941, Nr. 10-371, Nr. 10-383 dėl medžiagos pateikimo, 2015 m. lapkričio 27 d. raštas dėl sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo (2 t., b. l. 36–42, 90–172, 175–176, 183, 185; 5 t., b. l. 157), 2014 m. liepos 28 d. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pateikta suvestinė Nr. 5RN-755(RN) (2 t., b. l. 43–72), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2014 m. rugsėjo 4 d. specialisto išvada Nr. 140-(4037)-ISI-4390 (3 t., b. l. 16–17), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Purvėnų užkardos vado pavaduotojo 2014 m. liepos 23 d. tarnybinis pranešimas apie daviklių išdėstymą užkardoje ir papildoma medžiaga (4 t., b. l. 17–34), 2015 m. sausio 19 d., 2015 m. sausio 20 d. tarnybiniai pranešimai (4 t., b. l. 42, 43), Valstybinės sienos apsaugos tarnybos 2015 m. sausio 22 d. raštas dėl sraigtasparnio pakėlimo (4 t., b. l. 45), Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 31 d. pateikti papildomi duomenys (6 t., b. l. 112, 145–159), nenustatė R. K. ir P. K. veiksmuose jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių ir juos išteisino.
9.6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylos duomenis, įvertinusi pirmosios instancijos teismo šioje išteisinamojo nuosprendžio dalyje nurodytus motyvus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje, nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad buvo vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai, taip pat jų visuma bei tokio vertinimo pagrindu buvo daromos atitinkamos išvados dėl R. K. ir P. K. kaltės. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamojoje byloje nėra surinkta pakankamai P. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, o R. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, patvirtinančių įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų, jog P. K. ir R. K. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis (t. y. 25 000 pakelių cigarečių „Fest“) ir vykdė jų kontrabandą.
9.7. Pažymėtina, kad pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šis nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais, t. y. įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu akcizais apmokestinamųjų prekių. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamųjų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo ar realizavimo tvarką ir nori taip veikti. Be to, šios nusikalstamos veikos sudėtis – formali, todėl ji laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų (ar vieno jų) padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-398-511/2015; Nr. 2K-266-693/2016 ir kt.).
9.8. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais, t. y. kai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant privalomus pateikti muitinei daugiau kaip 250 MGL dydžio vertės daiktus, nepateikia jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengia šios procedūros. Nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam patikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Kontrabandos subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti. Be to, šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130/2015 ir kt.).
9.9. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroras apeliaciniame skunde išteisintųjų P. K. ir R. K. kaltę dėl neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis (cigaretėmis) kontrabandos būdu gabenant jas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, grindžia teoriniais samprotavimais ir rastomis dėžėmis su 25 000 pakelių cigarečių „Fest“, kurios pažymėtos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais bei vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę užfiksuotais SMS pranešimais, iš dalies paties išteisintojo R. K. parodymais, tačiau neatsižvelgia į kitų aplinkybių visumą bei nenurodo iš esmės konkrečių argumentų, kurie pagrįstų P. K. ir R. K. tyčią.
9.10. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad įrodinėjimo procese lemiamą reikšmę paprastai turi ne vienos rūšies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų bei jų tarpusavio ryšys. Be to, BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes.
9.11. Remiantis byloje pateiktu Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės pareigūno Č. J. 2014 m. liepos 10 d. tarnybiniu pranešimu, matyti, kad Varėnos rinktinės Purvėnų užkardos veikimo teritorijoje, esančioje T. kaimo ribose, prie valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 0491 ir Nr. 0490 buvo rastos 50 dėžės su 25 000 pakelių cigarečių „Fest“, kurios pažymėtos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Taip pat įvykio metu buvo pastebėti į Lietuvos Respublikos gilumą bėgantis asmenys, t. y. E. B. ir D. P., kurie buvo sulaikyti (1 t., b. l. 3). Šias tarnybiniame pranešime užfiksuotas įvykio aplinkybes patvirtina 2014 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 5–18), liudytojo parodymų patikrinimo vietoje 2014 m. liepos 14 d. protokolas (1 t., b. l. 21–27), 2014 m. rugsėjo 4 d. apžiūros protokolas (1 t., b. l. 163–167), 2015 m. sausio 20 d. pranešimas dėl tarnybinio šuns panaudojimo (4 t., 43 b. l.) bei pareigūnų (liudytojų) Č. J. (1 t., b. l. 19–20; 5 t., b. l. 76–77), V. S. (1 t., b. l. 28–29; 5 t., b. l. 77–78) parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 19–20), tiek pirmosios instancijos teisme.
9.11.1. Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus majoro N. U. 2014 m. liepos 10 d. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad Kriminalinės žvalgybos skyrius disponavo informacija ir apie tai, jog prie šios nusikalstamos veikos vykdymo prisidėjo ir Varėnos rinktinės P. užkardos pasienietis R. K., kuris 2014 m. liepos 10 d. vykdydamas tarnybą šiame valstybės sienos ruože, leido sulaikytiems asmenims gabenti kontrabandą per valstybės sieną, bendravo su kontrabandą gabenusiais asmenimis mobilaus ryšio priemonėmis (1 t., 4 b. l.). Dėl šio įvykio 2014 m. liepos 10 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, sulaikyti E. B., D. P. bei sargybą vykdęs Varėnos rinktinės pasienietis R. K. (1 t., b. l. 1, 52, 114; 3 t., b. l. 118). Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, jog prie nusikalstamos veikos padarymo galimai prisidėjo ir kartu su R. K. 2014 m. liepos 10 d. tarnybą vykdęs P. K., kuris 2014 m. liepos 11 d. buvo sulaikytas (3 t., b. l. 24–25, 26). Tai, kad 2014 m. liepos 10 d. nuo 8 val. 30 min. iki 21 val. 30 min., Varėnos rinktinės P. užkardos pareigūnai R. K. ir P. K. pasienio sargybą vykdė kartu, patvirtina ir nagrinėjamojoje byloje pateikti P. užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planas (4 t., b. l. 24) bei tarnybinis žiniaraštis (4 t., b. l. 27).
9.11.2. Pažymėtina, kad E. B. ir D. P., pradėtas ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2015 m. vasario 17 d. nutarimais buvo nutrauktas, nesurinkus duomenų apie tai, jog 2014 m. liepos 10 d. šie asmenys dalyvavo neteisėtai gabenant rastas cigaretes (1 t., b. l. 108–110, 157–159).
9.11.3. Remiantis liudytojo N. U. parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, kurie atskleidžia vykusio tyrimo eigą matyti, kad vykdant tarnybines pareigas buvo gauta informacija apie tai, jog Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus vyresnysis pasienietis R. K. vykdydamas tarnybą už piniginį atlygį leidžia asmenims kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką gabenti akcizines prekes – cigaretes. Todėl pagal šią informaciją buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas „P“, kurio metu buvo naudojami sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, t. y. buvo vykdoma R. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, taip pat techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slapta kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam šių veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Liudytojas taip pat nurodė, kad būtent šių veiksmų pagrindu buvo disponuojama informacija apie tai, jog 2014 m. liepos 10 d. apie 15 val., T. kaimo ribose, tarp valstybės ženklų Nr. 0490 ir Nr. 0491 yra vykdomas kontrabandos gabenimas per valstybės sieną. Ši informacija buvo perduota Specialios paskirties užkardos vadui, nurodant sargybai nuvykti patikrinti gautą informaciją. Apie 16 val. buvo gauta informacija, kad netoli valstybės ženklo Nr. 0491 girdisi kelių žmonių balsai. Nuvykus į įvykio vietą pamatė surastas cigarečių dėžes bei sulaikytus asmenis, t. y. pareigūnas Č. J. saugojo surastas dėžes su cigaretėmis, o pareigūnai V. S., R. K. ir P. K. buvo sulaikę du asmenis, t. y. E. B. ir D. P. Pažymėjo ir tai, kad įvykio vietoje buvo nurodyta pareigūnui R. K. pateikti telefoną, kuriuo galimai kontaktavo su nežinomais asmenimis ir tokiu būdu prisidėjo prie šių nusikalstamų veiksmų. R. K. nurodžius, kad telefoną išmetė rugių lauke, buvo pradėta jo paieška. Telefonas buvo surastas tik kitą dieną, t. y. 2014 m. liepos 11 d. Liudytojas parodymų metu nurodė ir tą aplinkybę, kad apie pareigūno P. K. dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme jokių duomenų neturėjo, tačiau jis buvo sulaikytas, nes tuo metu dirbo kartu su R. K. (1 t., b. l. 33–34; 5 t., b. l. 79–82; 7 t., b. l. 26–30).
9.11.4. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2014 m. liepos 10 d. R. K. naudojosi mobilaus ryšio telefonais, kurių abonentiniai numeriai XXXX, XXXX, o P. K. –XXXX (2 t., b. l. 81). Taip pat pagal telekomunikacijų operatorių pateiktą informaciją matyti, kad nuo 2014 m. liepos 10 d. 11 val. 15 min. iki 2014 m. liepos 10 d. 16 val. 16 min., vyko intensyvus susirašinėjimas SMS žinutėmis tarp mobilaus ryšio abonento Nr. XXXX (naudotojas nenustatytas) ir mobilaus ryšio abonento Nr. XXXX (naudotojas R. K.) (2 t., b. l. 85–88, 90-104), kurie jungėsi prie bazinių stočių, esančių K. kaime, E. seniūnijoje, Š. rajone, t. y. nusikalstamos veikos padarymo vieta yra jų veikimo zonoje (2 t., b. l. 185). Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas UAB „B“ informacinių sistemų specialistas A. J. (7 t., b. l. 2–5). Tuo tarpu, duomenų apie tai, kad P. K. būtų naudojęs mobilaus ryšio telefoną (Nr. XXXX) neteisėtais veiksmais, nagrinėjamojoje byloje, nėra.
Šalies argumentai
9.11.5. Tai, kad mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, su SIM kortele (telefono abonentinis Nr. XXXX), kuris buvo rastas 2014 m. liepos 11 d. T. kaimo ribose, rugių lauke (1 t., b. l. 14–18), priklauso būtent pareigūnui R. K., patvirtina ne tik paties R. K. parodymai, bet ir Varėnos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2014 m. spalio 22 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-1941 (2 t., b. l. 175–176) bei Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2014 m. rugsėjo 4 d. specialisto išvada (3 t., b. l. 16–17).
9.12. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad išteisintasis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, savo kaltę pripažino iš dalies. Ikiteisminio tyrimo 2014 m. liepos 14 d. vykusios apklausos metu, R. K. parodė, kad 2014 m. liepos 10 d. nuo 8 val. 30 min. iki 21 val. 30 min., turėjo vykdyti tarnybą P. užkardoje saugomame valstybės sienos ruože. Į sargybą buvo paskirtas su pareigūnais P. K. ir T. Č., sargybos vyresniuoju buvo paskirtas P. K. Pradėjus tarnyba, P. K. paklausė, ar jis (R. K.) sutinka, kad „kažkas“ bus gabenama per valstybės sieną. Jis suprato, kad per valstybės sieną bus gabenamos cigaretės, todėl sutiko. Tvirtino, kad P. K. iš atminties padiktavo telefono numerį ir nurodė nusiųsti SMS žinutę. Pažymėjo, kad SMS pranešimo turinio neprisimena, tačiau ją siuntė iš savo mobilaus ryšio telefono ir SIM kortelės „B“, kuria naudojosi tik dešimt dienų. Susirašinėjant SMS pranešimais su jam nežinomais asmenimis, visada šalia buvo P. K., kuris ir nurodydavo šių pranešimų turinį. Nurodė, kad apie 16 val. gavo SMS pranešimą apie tai, jog kažkas vaikšto ant tilto prie valstybės sienos, todėl tarnybiniu automobiliu abu nuvyko prie valstybės sienos ženklo Nr. 0492. Atvykę į vietą, pamatė Specialios paskirties užkardos pareigūną, kuris informavo apie tai, kad girdėjo krūmuose kalbančius asmenis. P. K. liko su pareigūnu, o jis automobiliu nuvažiavo ant kalno stebėti aplinkos. Važiuodamas į nurodytą vietą, jis pro langą išmetė telefoną, kuriuo rašė SMS pranešimus P. K. nurodytiems asmenims. Po tam tikro laiko tarpo, P. K. su tarnybiniu šunimi sulaikė du asmenis, t. y. E. B. ir D. P. (3 t., b. l. 126–128). 2015 m. vasario 25 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu, R. K. duoti parodymus atsisakė (3 t., b. l. 134–135).
9.12.1. 2015 m. lapkričio 18 d. teisiamojo posėdžio metu, R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paneigė ir pažymėjo, kad tyrimo pareigūnai darė psichologinį spaudimą dėl prisipažinimo, patys surašė apklausos protokolą ir davė jam pasirašyti. Tvirtino, kad tarnybos pareigūnai ir anksčiau jo prašė juos informuoti apie padėtį užkardoje, skųsti darbuotojus, tačiau jis su šiais pareigūnais nebendradarbiavo. Pažymėjo, kad 2014 m. liepos 10 d. dirbo su P. K., tačiau apie cigarečių kontrabandą jie nesikalbėjo. Patvirtino ir tą aplinkybę, kad su savimi turėjo telefoną, kurį vėliau išmetė, nes nebuvo įrašytas į tarnybos žiniaraštį. Išteisintasis teigė, kad P. K. prašymu rašydamas SMS pranešimus galvojo, jog juos rašo P. K. pažįstamiems, kurie galimai žvejojo tvenkinyje ir norėjo neteisėtai statyti tinklus. Nurodė, kad tarnybos metu buvo privažiavę prie tvenkinio, kuriame plaukiojo valtis ir buvo statomi tinklai, todėl jis (R. K.) suprato, jog rašydamas SMS pranešimus, šiuos asmenis informuodavo apie tai, kada jie gali išvažiuoti, nes turbūt neturėjo leidimų žvejoti. Išteisintasis patvirtino ir tą aplinkybę, kad SMS pranešimų turinį jam padiktuodavo P. K. Tuo tarpu, apie rastas cigaretes pasakyti nieko negali, nes nežino iš kur jos atsirado. Pažymėjo ir tai, kad vieta, kur buvo rastos cigaretes, yra pelkėta, todėl jas išvežti ar išnešti yra labai sudėtinga. Pažymėjo, kad P. K. telefonas buvo išsikrovęs, todėl jis pasiūlė pats rašyti SMS pranešimus iš neteisėto (neįrašyto į tarnybos žiniaraštį) telefono (5 t., b. l. 124–128).
Šalies argumentai
9.12.2. R. K. 2016 m. lapkričio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 18 d. teisiamųjų posėdžių metu papildomai parodė, kad 2014 m. liepos 10 d. P. K. paprašė padėti, o vakare žadėjo atsilyginti. Tai, kad vyks kažkas neteisėto, suprato, nes P. K. paprašė SMS pranešimus rašyti iš telefono, kuris nebuvo įrašytas į tarnybos žiniaraštį. Taip pat P. K. jam pasakė, kad turi atvažiuoti jo draugai, o jo telefonas yra išsikrovęs. Tvirtina, kad rašydamas SMS pranešimus nežinojo kam jos buvo skirtos, taip pat nesuprato, jog galimai palaiko ryšį su kontrabandą gabenančiais asmenimis (6 t., b. l. 167–171,182–184).
9.12.3. Apeliacinio proceso metu, išteisintasis parodė, kad galimai prieš jį buvo atlikti neteisėti veiksmai, nes prieš tai, imuniteto tarnybos pareigūnai prašė bendradarbiauti ir skųsti savo bendradarbius. Taip pat parodymų metu pripažino, kad tarnybos metu turėjo telefoną, kuris nebuvo įrašytas į tarnybos žiniaraštį ir iš kurio rašė SMS pranešimus P. K. nurodymu. Tvirtino, kad apie rastas cigaretes nieko nežinojo, sulaikytų asmenų nepažinojo, o SMS pranešimų turinio paaiškinti negali, nes nesuprato su kuo susirašinėjo.
Motyvuojamoji dalis
9.12.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamam baudžiamojo įstatymo taikymui labai svarbu tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes. Remiantis aukščiau aptartais R. K. parodymais, matyti, kad šie nėra vienodi ir nuoseklūs. Todėl akivaizdu, kad remiantis vien tik R. K. nenuosekliais parodymais, negalima spręsti apie P. K. ir R. K. tyčios kryptingumą. Be to, atkreiptinas prokuroro dėmesys ir į tai, kad išteisintojo (nuteistojo, kaltinamojo) parodymai, nežiūrint jų specifiškumo (suinteresuotumas bylos baigtimi; nevaržomas priesaikos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą; teisės turėjimas laisvai rinktis gynybos taktiką ir pan.), pagal BK 20 straipsnį, taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau norint tokius parodymus patvirtinti arba paneigti būtina nurodyti, kokie kiti savarankiški ir patikimi įrodymai patvirtina arba paneigia išteisintojo (nuteistojo) nurodytas aplinkybes.
9.13. Remiantis išteisintojo P. K. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio proceso metu, matyti, kad išteisintasis nuosekliai tvirtino, kad jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė. P. K. parodė, kad 2014 m. liepos 10 d. tarnybą vykdė kartu su R. K. ir T. Č. Tarnybos metu buvo surastos cigarečių dėžės bei sulaikyti du asmenys. Taip pat pažymėjo ir tai, kad tarnybos metu turėjo vieną mobilaus ryšio telefoną, tuo tarpu kiek telefonų turėjo R. K. – nežino. Nurodė, kad matė R. K. rankose mobilaus ryšio telefoną, tačiau ar juo rašė SMS pranešimus, negali pasakyti. Pažymėjo ir tai, kad R. K. neprašė rašyti SMS pranešimų kitiems asmenims ar atlikti kokių nors neteisėtų veiksmų (3 t., 33–34, 41–42; 5 t., b. l. 128–133; 6 t., b. l. 100–104, 171–172, 183–184; 7 t., b. l. 30–31).
9.14. Vertinant liudytojų T. Č. (1 t., b. l. 30–32; 5 t., b. l. 78–79; 6 t., 129–132), N. L. (5 t., b. l. 198–200; 6 t., b. l. 1–2; 132–139), R. B. (6 t., b. l. 139–140), S. J. (6 t., b. l. 140–141), V. G. (6 t., b. l. 162–165), E. M. (6 t., b. l. 165–166), Č. J. (1 t., b. l. 19–20; 5 t., b. l. 76–77), V. S. (1 t., b. l. 28–29; 5 t., b. l. 77–78), V. V. (5 t., b. l. 165–166), I. Ž. (5 t., b. l. 166–167), S. A. (5 t., b. l. 167–168), A. K. (1 t., b. l. 35; 5 t., b. l. 94–95), D. G. (5 t., b. l. 164–165) parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir / ar pirmosios instancijos teisme, matyti, kad liudytojai parodymuose išsamiai nurodė jiems žinomas aplinkybes, susijusias su 2014 m. liepos 10 d. vykusia tarnyba, t. y. apie rastas cigaretes, sulaikytus asmenis, panaudotą sraigtasparnį, tarnyboje atliekamas funkcijas, taisykles, apie neveikusius daviklius ir kt. Vertinant šių liudytojų parodymus matyti, kad nei vienam iš jų nebuvo žinomos aplinkybės apie galimai tarnybą vykdančių pareigūnų P. K. ir R. K. neteisėtus veiksmus, susijusius būtent su 2014 m. liepos 10 d. rastomis cigarečių dėžėmis. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad šie liudytojų parodymai nepatvirtina esminių aplinkybių, susijusių su P. K. ir R. K. neteisėtais veiksmais.
9.14.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojo T. Č. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, turėtų būti vertinami kritiškai, nes liudytojas negalėjo prisiminti visų įvykio aplinkybių bei galimai norėjo padėti P. K. išvengti atsakomybės. Iš liudytojo T. Č. parodymų matyti, kad tarnybos metu nematė ir nežino, kaip Lietuvos teritorijoje atsirado 50 dėžių cigarečių „Fest“, tačiau iš stebėjimo bokšto būtų pastebėjęs, jei kas nors eitų ar neštų dėžes (3 t., b. l. 30–32; 5 t., b. l. 78–79; 6 t., b. l. 129–132). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas pateikia tik savo subjektyvius samprotavimus dėl to, kaip jo nuomone, turėjo būti vertinami byloje pateikti duomenys. Pažymėtina, kad liudytojo T. Č. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme apie jam žinomas aplinkybes, buvo įvertinti visų kitų bylos duomenų kontekste, o ne atsietai nuo visos bylos medžiagos. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, šio liudytojo parodymus duotus teisiamajame posėdyje, vertinti netinkamais, akivaizdžiai nėra jokio pagrindo.
9.15. Remiantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo turiniu, matyti, kad apeliantas R. K. ir P. K. kaltę taip pat grindžia Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2014 m. liepos 31 d. protokolu, kuriame 2014 m. liepos 10 d. užfiksuotas susirašinėjimas SMS pranešimais, vykęs tarp R. K. (telefono abonentinis Nr. XXXX) ir nenustatyto naudotojo (telefono abonentinis Nr. XXXX) (2 t., b. l. 52–60, 61–72, 73–80).
9.15.1. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šių SMS pranešimų turinys patvirtina, R. K. neteisėtą susirašinėjimą tarnybos metu su nenustatytais asmenimis, kurių metu teikė patarimus kaip išlikti budriems, kur pasislėpti patiems bei paslėpti mobilaus ryšio telefoną, informavo apie pareigūnų buvimo vietas ir pan. Tačiau šiuose SMS pranešimuose užfiksuoti žodžiai, jų turinys (nei užslėpta forma, nei netiesiogiai parašyti), akivaizdžiai, nepatvirtina įvykio aplinkybių, kurių metu buvo rastos 50 dėžės su cigaretėmis. Todėl, vien tai, kad 2014 m. liepos 10 d. T. kaimo ribose, prie valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 0491 ir Nr. 0490 buvo rastos 50 dėžės su 25 000 pakelių cigarečių „Fest“, kurios pažymėtos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais bei tai, jog R. K. tarnybos metu neteisėtai mobilaus ryšio telefonu SMS pranešimais susirašinėjo su nenustatytais asmenimis, akivaizdžiai nelaikytina R. K. ir P. K. kaltės įrodymais, t. y. kad P. K. ir R. K. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir vykdė jų kontrabandą. Pažymėtina ir tai, kad E. B. ir D. P., kurie buvo sulaikyti prie rastų 50 dėžių su cigaretėmis „Fest“, ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2015 m. vasario 17 d. nutarimais buvo nutrauktas, nesurinkus duomenų apie tai, jog jie 2014 m. liepos 10 d. dalyvavo neteisėtai gabenant rastas cigaretes (1 t., b. l. 108–110, 157–159). Akivaizdu, kad tarp R. K., P. K. veiksmų ir surastų dėžių su minėtomis cigaretėmis „Fest“ nėra jokio priežastinio ryšio. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta kitų duomenų apie tai, kad 2014 m. liepos 10 d. per Lietuvos valstybinę sieną būtų gabenamos kontrabandinės prekės (2 t., b. l. 183).
9.15.2. Atkreipiamas prokuroro dėmesys į tai, kad tyčinė kaltės forma, kaip ir kiekvienas inkriminuojamas nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo būti įrodyta ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Be to, konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.
9.16. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje esančių duomenų nepakanka pagrįsti P. K. ir R. K. kaltės padarius kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, o apeliacinio skundo argumentai, šiuo atveju yra prielaidos, kuriomis grįsti kaltės negalima.
9.17. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas P. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, o R. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, išteisino pagrįstai, tačiau nurodė netinkamą išteisinimo pagrindą, t. y. neįrodžius, jog P. K. ir R. K. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.
9.17.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje nurodoma, jog sprendimas išteisinti šiuo pagrindu priimamas tada, kai teismas nustato, jog kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika yra padaryta, tačiau nenustatyta, kad ją padarant dalyvavo kaltinamasis. Be to, toks išteisinimo pagrindas įpareigoja teismą imtis BPK 303 straipsnio 6 dalyje numatytų veiksmų, t. y. perduoti bylą prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2009; Nr. 2K-191-648/2017).
9.17.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad šioje byloje nepakanka įrodymų konstatuoti objektyvių nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje, požymių, t. y. pačių nusikalstamų veikų, kad P. K. padedant R. K., pernešant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną įgabeno muitinei privalomus pateikti daiktus (cigaretes), kurias neteisėtai laikė ir gabeno, taip pat subjektyviojo nusikalstamų veikų požymio – kaltės. Todėl, akivaizdu, kad nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas ne neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o dėl to, kad tokia veika nepadaryta.
9.17.3. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, konstatuoja, kad R. K. ir P. K. yra išteisinami nepadarę šių veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl P. K. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį
Dėl R. K. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį
10. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai išteisino P. K. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu, nuteistasis R. K. teigia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Netinkamą BK 228 straipsnio 1 dalies taikymą nuteistasis R. K. iš esmės grindžia tuo, kad jis savo veiksmais jokios žalos valstybei padaryti negalėjo, todėl jo veiksmai nėra tokie pavojingi, jog užtrauktų baudžiamosios atsakomybės taikymą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
10.1. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyvių požymių, kuris turi būti įrodinėtinas kiekvienoje byloje ir pagal BK 2 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatytas patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Be to, šią išvadą patvirtina ir BK 2 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
10.2. Remiantis bylos medžiaga matyti, P. K. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad būdamas valstybės tarnautoju – Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniuoju specialistu, turėdamas pareigą užtikrinti priskirto valstybės sienos ruožo apsaugą, sulaikyti valstybės sienos rėžimą pažeidusius asmenis ir saugoti tarnybines paslaptis, 2014 m. liepos 10 d. apie 9 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, būdamas pasienio sargybos vyresniuoju, pasiūlė kartu tarnybą vykdžiusiam ir jam pavaldžiam R. K. padaryti nusikalstamą veiką, o šiam sutikus, nuo 2014 m. liepos 10 d. 11 val. 15 min. iki 2014 m. liepos 10 d. 16 val. 15 min., duodamas nurodymus R. K. iš mobilaus ryšio telefono (Nr. XXXX) į nusikaltimą kartu su juo organizavusio ir vadovavusio nenustatyto asmens mobilaus ryšio telefoną (Nr. XXXX) išsiųsti SMS žinutes, kuriomis davė patarimus, informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo bendrininkus apie savo paties ir kitų VSAT transporto priemonių artėjimą prie nusikalstamos veikos darymo vietos, todėl tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Tačiau pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, P. K. veiksmuose taip pat nenustatė jam inkriminuoto nusikaltimo požymių pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir jį išteisino.
10.2.1. Pažymėtina, kad pagal objektyviuosius padarytos veikos požymius matyti, jog P. K. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pasireiškė būtent neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis (t. y. 25 000 pakelių cigarečių „Fest“) ir jų vykdoma kontrabanda, dėl kurių P. K. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas.
10.2.2. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau nustatytas ir įvertintas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje, akivaizdžiai, nesurinkus pakankamai objektyvių ir įtikinamų nuteistojo P. K. kaltę patvirtinančių įrodymų, reikšmingų nusikalstamoms veikoms pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, inkriminuoti, nėra jokio pagrindo P. K. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 d., t. y. dėl piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Be to, prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nenurodė konkrečių ir įtikinamų argumentų, kurie pagrįstų P. K. kaltę pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
10.3. Tuo tarpu, remiantis bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. K. pripažino kaltu ir nuteisė už piktnaudžiavimą tarnybą (BK 228 straipsnio 1 dalis), t. y. jog R. K. būdamas valstybės tarnautoju – Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniuoju pasieniečiu, turėdamas pareigą užtikrinti priskirto valstybės sienos ruožo apsaugą, sulaikyti valstybės sienos rėžimą pažeidusius asmenis ir saugoti tarnybines paslaptis, nuo 2014 m. liepos 10 d. 11 val. 15 min. iki 2014 m. liepos 10 d. 16 val. 15 min., iš savo mobilaus ryšio telefono (Nr. XXXX) į mobilaus ryšio telefoną (abonento Nr. XXXX), kuris priklausė nenustatytam asmeniui, siuntinėjo SMS žinutes, kuriomis davė patarimus, informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo apie savo paties ir kitų VSAT transporto priemonių artėjimą prie neteisėtų veiksmų darymo vietos, dėl ko diskreditavo pasieniečio vardą, sumenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą šalies viduje, paniekino Lietuvos Respublikos įsipareigojimus prieš Europos Sąjungą kovoti su kontrabanda ir dėl to padarė didelę žalą valstybei.
10.4. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė organizacija ar fizinis asmuo.
10.4.1. Pažymėtina, kad BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Todėl akivaizdu, kad piktnaudžiavimas – tai tarnybinės padėties panaudojimas ar pasinaudojimas ja priešingais nei tarnybos interesais. Šį faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo savo įgaliojimus, patvirtina tai, jog toks asmuo veikdamas atitinkamu būdu (arba neveikdamas) pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų. Be to, baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje numatytų veikų padarymą gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-693/2015).
10.5. Pažymėtina, kad iš aukščiau nustatytų ir įvertintų bylos duomenų matyti, jog R. K. veiksmai, t. y. kad 2014 m. liepos 14 d. vykdydamas tarnybą, iš savo mobilaus ryšio telefono (Nr. XXXX), kurio nebuvo įrašęs į tarnybos žiniaraštį, į mobilaus ryšio telefoną (abonento Nr. XXXX), kuris priklausė nenustatytam asmeniui, siuntinėjo SMS žinutes, kuriomis davė patarimus, informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, įspėjo apie savo paties ir kitų VSAT transporto priemonių artėjimą prie neteisėtų veiksmų darymo vietos, atitinka piktnaudžiavimo požymius, numatytus BK 228 straipsnio 1 dalyje.
10.5.1. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad šią R. K. SMS pranešimais teikiamą neteisėtą informaciją, nenustatyti asmenys panaudojo, kontrabanda iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai įgabenant nenustatytą kiekį akcizais apmokestinamųjų prekių ir jas neteisėtai gabenant Lietuvos teritorijoje, dėl ko valstybei buvo padaryta didelė žala. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo nustatyti pažeidimai, susiję su neteisėtu gabenimu per valstybės sieną; R. K. šie neteisėti veiksmai nesukėlė rezonanso visuomenėje; nėra nukentėjusiųjų; šia veika ypatingai nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui; negali būti konstatuota, kad veiksmai truko ilgą laiko tarpą, buvo sistemingi, be to, dėl šių veikų nekilo ir kiti žalingi padariniai. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas.
10.5.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra nustatyta, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Be to, teismų praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, t. y. jog ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.
10.5.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamojoje byloje nustatytas aplinkybes R. K. netinkamai vykdė savo pareigas, tačiau tai nereiškia, jog kiekvienu atveju, kai netinkamai vykdomos pareigos, turi būti taikoma BK 228 straipsnyje įtvirtina norma. Tai, kad R. K. tarnybos metu turėjo ir naudojosi telefonu, kuris nebuvo įrašytas į tarnybos žiniaraštį, nenustatytiems asmenims rašė SMS pranešimus, akivaizdžiai padarė drausminį nusižengimą, o ne nusikaltimą. Todėl nesant pagrindo konstatuoti, kad R. K. šiais veiksmais padarė didelę žalą valstybės interesams, daroma išvada, jog R. K. veikoje nėra BK 228 straipsnyje numatytų nusikaltimo požymių.
10.5.4. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamojo nuosprendžio dalis, kurioje R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, naikinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
11. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad 2014 m. liepos 11 d. įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas ir paimtas R. K. priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Samsung GT-E1200M”, IMEI-354716/05/002795/5 su SIM kortele „Labas“ Nr. 8937002140200177175, o 2014 m. liepos 10 d. vykusios kratos metu iš R. K. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung GT-E1081T“, IMEI-355054049673377 be SIM kortelės, kurie Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko 2014 m. liepos 31 d. ir 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarimais buvo perduoti saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Logistikos skyriui (2 t., b. l. 6–8, 13–14). Vilniaus apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu nurodė šiuos mobilaus ryšio telefonus sunaikinti pagal BPK 94 straipsnio nuostatas.
11.1. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad R. K. šiuo nuosprendžiu yra išteisinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, konstatuoja, jog šie aukščiau nurodyti mobilaus ryšio telefonai, turi būti grąžinti išteisintajam.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. K. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
R. K. panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria P. K. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, o R. K. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, jų dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad P. K. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, o R. K. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
R. K. grąžinti mobilaus ryšio telefonus „Samsung GT-E1200M”, IMEI-354716/05/002795/5 su SIM kortele „Labas“ Nr. 8937002140200177175 ir „Samsung GT-E1081T“, IMEI-355054049673377 (be SIM kortelės).
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo apeliacinį skundą atmesti.