Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-900/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-06-06
Bylos Nr.: 2-900/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė, Rasa Gudžiūnienė
Pareiškėjas: M. M., R. M.
Ieškovas: G. P., D. P., P. P.
Atsakovas: L. V. G.
Advokatai: Dana Žvingelienė

Kategorijos

124.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-900/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00485-2009-4Procesinio sprendimo kategorijos: 124.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. M. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-888-153/2014, kuria buvo atmestas pareiškėjų M. M. ir R. M. (L. V. G. teisių perėmėjų) prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010 pagal ieškovų G. P., D. P. ir P. P. ieškinį dėl avanso priteisimo atsakovui L. V. G. panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimu įpareigojo atsakovą L. V. G. atstatyti į ankstesnę padėtį du dujų katilus ir dūmtraukį patalpoje R-4/16.13 bei netrukdyti ieškovams D. P., G. P. ir P. P. naudotis patalpomis R-3/9.10 ir R-4/16.13, esančiomis (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010 priteisė iš atsakovo L. V. G. 117 784 Lt avansą, 600 Lt žyminį mokestį ir 241 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ieškovams G. P., D. P. ir P. P.. Teismas nustatė, kad 2003 m. rugsėjo 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo nevykdęs atsakovas L. V. G. buvo kelis kartus įpareigotas vykdyti sprendimą ir baustas, tačiau teismo sprendimas vis tiek nebuvo įvykdytas. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.61 straipsnio 1 dalimi tesimas sprendė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės atlikti teismo sprendime nurodytus darbus, yra pagrindas iš atsakovo priteisti šiems darbams atlikti reikalingas sumas (avansą).

L. V. G., mirusio 2011 m. spalio 19 d., teisių perėmėjai pareiškėjai M. M. ir R. M. pateikė prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010 ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Pareiškėjai nurodė, kad po sprendimo priėmimo naujai paaiškėjo esminės naujos bylos aplinkybės, t. y. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Kauno komprojektas“ 2013 m. birželio 25 d. rašte Nr. 0-1-169 nurodyta, jog Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010 ieškovų pateiktas UAB ,,Kauno komprojektas“ projektas yra ne šildymo sistemos ir katilinės atstatymo projektas, o tik projektiniai pasiūlymai, kurie negali būti vertinami kaip techninis projektas, tinkamas šildymo sistemai ir katilinei atstatyti bei kad įrengti kieto kuro ir dujomis kūrenamo katilo buvusiose katilinės patalpose nėra galimybės, nes buvusioje katilinėje yra tik vienas dūmų šalinimo kaminas, kurio kita anga privalo būti naudojama katilinės patalpoms vėdinti, o įrengti antrą dūmų kanalą nepažeidžiant patalpų naudotojų interesų yra neįmanoma. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad šiuo metu butuose yra įrengtos atskiros šildymo sistemos, šildymo katilai ir individualūs dujų apskaitos prietaisai, be to, nėra patalpų naudotojų sutikimų įrengti antrą dūmų kanalą bei namo gyventojų sutikimo įrengti naują bendrą viso namo šildymo sistemą. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjų manymu, Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimas negali būti įvykdytas, ir jei tai būtų buvę žinoma Kauno apygardos teismui 2010 m. kovo 19 d. priimant sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010, ieškovų ieškinys būtų buvęs atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjų R. M. ir M. M. prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010 atmetė.

Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010 Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui L. V. G. per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Minėtoje byloje teismas sprendimu už akių patenkino ieškovų G. P., D. P. ir P. P. ieškinį būdamas įsitikinęs, kad pasitvirtinus ieškovų pateiktų įrodymų turiniui, t. y. kad atsakovas neįvykdė prievolės atlikti tam tikrą darbą, būtų pagrindas iš atsakovo priteisti darbui atlikti reikalingas sumas (CK 6.61 straipsnio 1 dalis).

Teismas nurodė, kad projektiniai pasiūlymai rengiami tam, jog būtų išnagrinėti galimi variantai techniniam projektui įrengti ir galimam sprendimui įvertinti (STR 1.05.06:2010 7.2.1 punktas), o ne šildymo sistemai ir katilinei atstatyti. Vadovaujantis aptartais (suderintais) projektiniais pasiūlymais turi būti rengiamas techninis projektas (pagal STR 1.05.06:2010 6.4 ir 24 punktus), kuris šiuo atveju nebuvo parengtas. Taip pat teismas sutiko su pareiškėjų argumentu, kad projektiniai pasiūlymai neatitinka techninio projekto reikalavimų, nes juose nėra galutinių sprendinių. Tačiau teismas sprendė, kad šie pareiškėjų argumentai nesudaro pagrindo atmesti ieškovų ieškinį dėl avanso priteisimo šildymo sistemos atstatymo darbams finansuoti, nes pareiškėjai ilgą laiką nevykdo teismo sprendimo – jie neatstatė namo šildymo sistemos, neužsakė techninio projekto šildymo sistemai atstatyti. Teismas nurodė, kad siekdami pasirengti šildymo sistemos atstatymui ieškovai pagrįstai reikalauja iš pareiškėjų avanso priteisimo visiems būtiniems šildymo sistemos atstatymo darbams atlikti, o savo išlaidų pagrįstumą ieškovai įrodinėja objektyviu rašytiniu įrodymu – projektiniu pasiūlymu, kuris byloje nėra nuginčytas (CPK 178, 197, 185 straipsniai). Teismas nurodė, kad teismo posėdyje buvo nustatyta, jog tarp ieškovų nėra nesutarimo dėl projektinių pasiūlymų įgyvendinimo, priteisto avanso panaudojimo, o pareiškėjai savo nesutikimą dėl šildymo sistemos atstatymo motyvuoja atsisakymu vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, nors įstatymas nustato, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas (CPK 18 straipsnis).

Teismas pažymėjo, kad ieškovai G. P., D. P. ir P. P. nori išlaikyti anksčiau buvusią namo šildymo sistemą, dėl to projektiniame pasiūlyme nurodyti du katilai – dujų ir kieto kuro, o ne du dujų katilai. Tačiau jeigu paaiškėtų, kad gali būti įrengtas vienas katilas, veikiantis universaliu būdu, t. y. kūrenamas skirtingu kuru, ieškovai tam neprieštarautų. Teismas nurodė, kad rengiant techninį projektą gali būti koreguojamas katilų tipas, o išlaidų dydis gali keistis, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjų motyvai dėl katilų kiekio, jų veikimo principo bei išlaidų, susijusių su katilų prijungimu, nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą vien dėl to, kad į priteistą sumą šildymo sistemai atstatyti įtraukta kietu kuru kūrenamo katilo vertė ir su tuo susijusi įranga. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai ilgą laiką (apie 10 metų) nevykdo teismo sprendimo, todėl tikėtina, kad anksčiau name veikusi sistema gali būti tik naujai atstatyta tokiomis sąnaudomis, kaip nurodyta ieškovų pateiktoje sąmatoje, nes priešingų duomenų pareiškėjai nepateikė. Teismas siūlė pareiškėjui R. M. pateikti, jo manymu, tinkamai parengtą techninį projektą ir sąmatą, patvirtinančią būtinas išlaidas šildymo sistemai atstatyti, tačiau tokie įrodymai nepateikti. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjai neįrodė ir kitų savo argumentų, jog jie atstatė šildymo sistemą, kad šildymo sistemą iš dalies išardė ieškovai bei kad šildymo sistema buvo neveikianti iki ieškovai kreipėsi į teismą dėl pareiškėjų įpareigojimo atstatyti šildymo sistemą. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog šildymo sistema veikia, taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai po 2010 m. liepos 2 d. įvykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovo L. V. G., mirusio 2011 m. spalio 19 d., teisių perėmėjai pareiškėjai M. M. ir R. M. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neįsigilino į bylą ir neatskleidė jos esmės. Pareiškėjai jau yra atstatę du AOVG dujinius katilus į ankstesnę padėtį, tai patvirtina 2007 m. sausio 15 d. antstolės Redos Stašenienės prašymas dėl sprendimo išaiškinimo, 2008 m. gruodžio 30 d. antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoros faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123. Be to, tai, kad pareiškėjai yra atstatę du dujinius katilus, patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1177-260/2006, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) namo katilinėje yra atstatyti du dujiniai katilai ir dūmtraukis. Teismas nepagrįstai nevertino antstolių konstatuotų aplinkybių bei teismo nutartimi nustatytų prejudicinių faktų, netinkamai taikė CPK 282 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 635 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimas yra nevykdomas ilgą laiką. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, kuris buvo išaiškintas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi, atsakovas L. V. G. buvo įpareigotas atstatyti į ankstesnę padėtį du dujų katilus ir dūmtraukį patalpoje R-4/16, pagal planą „1983, 2583118, gyv. namas (duomenys neskelbtini), Vidaus dujotiekis, Komprojektas Kauno filialas“. Tuo tarpu ieškovų pateikti UAB „Kauno komprojektas“ projektiniai pasiūlymai neatitinka teismo nurodyto 1983 plano, o Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimas nėra pakeistas įpareigojant atsakovus įvykdyti UAB „Kauno komprojektas“ projektinius sprendimus. Atsakovas L. V. G. nebuvo įpareigotas nei atstatyti namo šildymo sistemą, nei parengti techninį projektą šildymo sistemai atstatyti. Ieškovai prašo priteisti avansą naujai šildymo sistemai įrengti, nors tokie darbai turėtų būti vykdomi iš bendrų visų bendrasavininkių lėšų. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atsakovas L. V. G. buvo iš esmės įpareigotas atstatyti seną šildymo sistemą, tuo tarpu ieškovai priteisti avansą prašo siekdami įsivesti naują šildymo sistemą.Pareiškėjai Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimą įvykdė tiek, kiek tai buvo įmanoma – atstatyti du dujų katilai ir dūmtraukis. Tuo tarpu yra neįgyvendinta sprendimo dalis, išaiškinta Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi, kurioje nurodyta, kad katilinė turi veikti, šildymo sistema turi funkcionuoti pagal nurodytą planą. Tačiau įvykdyti šią teismo sprendimo dalį yra neįmanoma, nes ieškovai patys pašalino dalį senos sistemos vamzdynų, dujų įvadą ir skaitiklį bei atsijungė nuo bendros šildymo sistemos ir dėl to neįmanoma dujų katilus ir dūmtraukį prijungti prie bendros namo šildymo sistemos taip, kad ši sistema funkcionuotų. Be to, vietinė šildymo sistema buvo įrengta statybos metu – 1934 metais, todėl išlikęs senas pastato šildymo sistemos vamzdynas yra pilnai susidėvėjęs ir netinkamas naudoti ne dėl pareiškėjų kaltės. Taip pat katilinė neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų, todėl atnaujinti gamtinių dujų tiekimo į namą AB „Lietuvos dujos“ negali. Tiek katilinė, tiek priešgaisrinių reikalavimų neatitinkantis namo kaminas yra bendroji dalinė namo savininkų nuosavybė, todėl kamino taisymas ir katilinės tinkamas įrengimas turėtų būti atliekamas visų bendraturčių bendromis lėšomis.Katilams atstatyti teismo priteista 117 784 Lt avanso suma pareiškėjams yra labai didelė. Abu pareiškėjai yra pensinio amžiaus ir jų pajamas sudaro tik senatvės pensija, todėl tam, kad ieškovai gautų teismo priteistą avansą, turėtų būti varžytynėse parduotas vienintelis pareiškėjų turimas nekilnojamasis turtas ir vienintelė jų gyvenamoji vieta. Todėl teismo išvada, kad pareiškėjų argumentas dėl tariamai neteisingai priteisto avanso dydžio nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą, yra visiškai nepagrįsta ir pažeidžianti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Net jei ieškovai vėliau ir grąžintų pareiškėjams nepanaudotą avanso dalį, pareiškėjai vis tiek jau būtų praradę savo nekilnojamąjį turtą.Ieškovai neįrodė, kad jų prašoma avanso suma yra sąžininga ir protinga. Atsakovas L. V. G. teismo sprendimu buvo įpareigotas atstatyti du dujų katilus ir dūmtraukį, tuo tarpu teismo priteistas avansas yra apskaičiuotas už visus naujos šildymo sistemos įrengimo darbus, įskaitant kieto kuro katilo ir dujų katilo įsigijimą, nors du dujiniai katilai į ankstesnę vietą jau yra atstatyti. Be to, avanso suma yra apskaičiuota viso namo bendrai šildymo sistemai įrengti, nors pareiškėjai kaip namo bendrasavininkiai prie bendros sistemos prisijungti nenori. Taigi, ieškovai prašo priteisti avansą ir už naujos šildymo sistemos dalį, kuri būtų įvesta ir pareiškėjų bute.Teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi tik ieškovų išdėstytais argumentais, tuo tarpu pareiškėjų argumentai dėl ieškovų veiksmų, dėl kurių teismo sprendimą tapo neįmanoma įgyvendinti, nebuvo įvertinti – teismas dėl jų nepasisakė ir neargumentavo. Teismas iškreipė bylos šalių argumentus ir nutartyje nurodė argumentus, kurių ieškovas G. P. teismo posėdyje nenurodė. Todėl teismas netinkamai įvertinęs įrodymus, iš dalies nemotyvuodamas teismo nutarties bei veikdamas kaip ieškovų atstovas pažeidė pareiškėjų teisę į tinkamą teismo procesą. Teismas nepagrįstai ieškovams iš pareiškėjų priteisė 1 400 Lt atstovavimo išlaidų, nes pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nuostatas, įvertinus teismo posėdžių trukmę ir kitas reikšmingas aplinkybes, už atstovavimą ieškovams galėjo būti priteista 525 Lt, o už teisines konsultacijas – ne daugiau kaip 200 Lt.

Atsiliepimas

Ieškovai D. P. ir P. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovai atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

Dėl atsakovo L. V. G. nevykdomo Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21/2003 antstolė Reda Stašenienė nuo 2004 metų iki 2008 metų net 7 kartus kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. Teismas ne tik nurodydavo sprendimo įvykdymo datą, bet ir net 4 kartus po 1 000 Lt atsakovą baudė už teismo sprendimo nevykdymą. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12715-528/2010 teismas tenkindamas antstolės Redos Stašenienės pareiškimą dėl sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21/2003 vykdymo išaiškinimo konstatavo, kad 2008 m. spalio 30 d. antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoros faktinių aplinkybių protokolas Nr. 123 tik konstatuoja esamą padėtį bet nepatvirtina, jog 2003 m. rugsėjo 10 d. teismo sprendimas įvykdytas ar kad jo įvykdyti neįmanoma, todėl teismas aiškino, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atsakovas L. V. G. įpareigotas atstatyti į ankstesnę padėtį du dujų katilus ir dūmtraukį patalpoje R-4/16 pagal planą (1983, 2583118, gvv. namas (duomenys neskelbtini). Vidaus dujotiekis. Komprojektas Kauno filialas). Tai, kad atsakovas neįvykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimo buvo pripažįstama ir Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1009-153/2005 dėl civilinės bylos Nr. 2- 21/2003 proceso atnaujinimo. Be to, Kauno apygardos teismas 2004 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-188/2004 nurodė, kad apelianto L. V. G. teiginiai, jog neįmanoma atstatyti katilinės, pripažinti nepagrįstais, nes neteisėtu būdu padaryti šildymo bei degimo produktų iš šildymo katilų šalinimo sistemų pakeitimai negali būti pripažinti kliūtimi iki neteisėtų veiksmų atlikimo buvusiai padėčiai atstatyti. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad nenurodymas, kokie katilai turi būti atstatyti, kokia jų atstatymo kaina, Kauno miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą sprendimą, nes juo įpareigojo nutraukti ieškovų teisių pažeidimą – užtikrinti galimybę šildyti jų butus iš bendros katilinės.Pirmą kartą sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-13/0012 nurodė, kad įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-21/2003, pagrindu atsakovui L. V. G. kilo pareiga (prievolė) ieškovams atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus – atstatyti į pirmykštę padėtį du dujų katilus ir dūmtraukį, tačiau nei atsakovas, nei jo teisių perėmėjai (po jo mirties) nurodytos pareigos neįvykdė. Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas L. V. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo, paneigė visus apeliantų teiginius dėl nepagrįstai priteistos avanso sumos.Per vienuolika metų, atsakovui L. V. G. ir jo teisių perėmėjams nevykdant teismo sprendimo, atsirado ir nauji reikalavimai šildymo sistemai atstatyti, kitos medžiagos, dalis vamzdyno dėl ilgo nenaudojimo tapo netinkami eksploatacijai, todėl juos būtina keisti naujais ir tam yra reikalingas projektas, o tai lemia papildomas išlaidas. UAB „Komprojektas“ savo 2013 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. 0-1-299 nurodė, kad parengti projektiniai pasiūlymai šildymo sistemai atstatyti nėra galutinis techninis projektas. Atstatymas į buvusią padėtį be projekto neįmanomas, nes dalis vamzdyno yra pertvarkyta iš esmės, o nenaudojami sistemos vamzdynai ir įrengimai yra panaikinti arba susidėvėję dėl ilgalaikio jų nenaudojimo. Visos šios aplinkybės iš esmės atsirado dėl vienuolika metų nevykdomo teismo sprendimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimas privalo būti įvykdytas (CPK 18 straipsnis), todėl visi apeliantų teiginiai, jog civilinėje byloje Nr. 2-21/2003 buvo pateikti įrodymai, kad katilinės patalpos pagal paskirtį nebuvo kelerius metus naudojamos, jog P. P. yra nurodęs, kad jis keturis sezonus dar veikiant katilinei savo buto nešildė ir t. t., neturi jokios reikšmės šiai bylai nagrinėti bei teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantų apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai patvirtina, kad jie visiškai nesiruošia įvykdyti 2003 m. rugsėjo 10 d. teismo sprendimo, taigi ieškovai, gindami savo teises, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl 117 784 Lt sumos priteisimo ir teismas pagrįstai vadovaudamasis CK 6.61 straipsniu jų reikalavimą patenkino.Ieškovai reikšdami ieškinį dėl avanso priteisimo pateikė įrodymus (UAB „Komprojektas“ apskaičiavimus ir kt.) savo reikalavimui pagrįsti. Šiuos dokumentus teismas siuntė atsakovui L. V. G., kuris juos visus gavo, tačiau nepateikė nei atsiliepimo, nei įrodymų, paneigiančių UAB „Komprojektas“ apskaičiuotą sumą 117 784 Lt avanso sumą. Visos apeliantų nurodytos naujos aplinkybės nesudaro pagrindo procesui atnaujinti, nes jos buvo ar galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu tiek L. V. G., tiek ir R. M., atstovavusiam L. V. G. civilinėje byloje Nr. A2-1228-173/2011, pirmą kartą pateikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų M. M. ir R. M. apeliacinį skundą ir vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nebuvo tenkintas pareiškėjų prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą už akių, teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, pagal kurią pripažįstama, jog išnagrinėjus bylą dėl proceso atnaujinimo priimto teismo sprendimo (kai įsigaliojęs teismo sprendimas pakeičiamas arba panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas) ir teismo nutarties (kai prašymas dėl sprendimo panaikinimo atmetamas) procesinė reikšmė yra vienoda ta prasme, kad tai yra procesiniai sprendimai dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės. Atsižvelgiant į nutarties, kuria toks prašymas atmestas, procesinę reikšmę bei vadovaujantis CPK 301 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendrąja taisykle, tokia pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui ne atskiruoju, o apeliaciniu skundu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų M. M. ir R. M. skundas šioje byloje yra apeliacinis skundas, todėl jis yra nagrinėjamas pagal apeliacinių skundų nagrinėjimo taisykles.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal bylos duomenis Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21/2003 įpareigojo atsakovą L. V. G. atstatyti į ankstesnę padėtį du dujų katilus ir dūmtraukį namo, esančio (duomenys neskelbtini), katilinėje (patalpoje R-4/16.13 kv. m). Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovo L. V. G. atstovas R. M. savavališkai, neturėdamas leidimo ir bendrasavininkių sutikimo demontavo katilinę, nors ir žinojo, jog P. P. priklausantis 3a butas neturi autonominio šildymo ir buvo šildomas iš bendros katilinės. Teismas nustatė, kad ši katilinė ilgą laiką nebuvo naudojama pagal paskirtį, nes (duomenys neskelbtini) namo 3 ir 2 butai eksploatavo autonominius šildymo katilus, o 5 bute, priklausančiame P. P., buvo įrengtas dujinis katilas, kuris nebuvo priduotas eksploatacijai, bei pažymėjo, kad tai, jog ieškovas P. P. kelerius metus nešildė buto iš bendros katilinės, neįrodo, jog jis katiline nenorės naudotis ir ateityje (I t., b. l. 14-20). Atsakovui nevykdant minėto teismo sprendimo ieškovai G. P., D. P. ir P. P. kreipėsi į teismą dėl 117 784 Lt dydžio avanso priteisimo iš atsakovo L. V. G.. Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Teismas pažymėjo, kad atsakovui L. V. G. ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai buvo įteikti, tačiau iki teismo nustatyto termino jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepaskyrė įgalioto asmens. Taip pat teismas nustatė, kad dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimo nevykdymo atsakovas L. V. G. buvo kelis kartus įpareigotas vykdyti sprendimą ir baustas, tačiau minėtas sprendimas vis tiek įvykdytas nebuvo. Teismas sprendime už akių nurodė, kad pasitvirtinus ieškovų pateiktų įrodymų turiniui, jog atsakovas neįvykdė prievolės atlikti teismo nurodytus darbus, būtų pagrindas iš atsakovo priteisti avansu sumokėti darbams atlikti reikalingas sumas (CK 6.61 straipsnio 1 dalis) (I t., b. l. 10-11).

L. V. G. teisių perėmėjai pareiškėjai M. M. ir R. M. pateikė prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, t. y. kad 1) ieškovų pateiktas UAB „Kauno komprojektas“ projektas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010 yra ne šildymo sistemos ir katilinės atstatymo techninis projektas, o tik projektinis pasiūlymas, pagal kurį negalima vykdyti šildymo sistemos ir katilinės atstatymo; 2) įrengti kieto kuro ir dujomis kūrenamą katilą nurodytose buvusios katilinės patalpose nėra galimybės, kadangi buvusioje katilinėje yra tik vienas dūmų šalinimo kaminas, kurio kita anga privalo būti naudojama katilinės patalpų vėdinimui, o įrengti antro dūmų kanalo neįmanoma, nepažeidžiant patalpų naudotojų interesų; 3) patalpų naudotojų sutikimų įrengti antrą dūmų kanalą nėra; 4) šiuo metu butuose yra įsirengtos atskiros šildymo sistemos, šildymo katilai ir individualūs dujų apskaitos prietaisai; 5) įrengiant bendrą katilinę, tektų įrengti naują bendrą viso namo šildymo sistemą, todėl tam būtinas visų gyventojų sutikimas, kurio ieškovai neturi (I t., b. l. 4-9). Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkino. Teismas nustatė, kad UAB ,,Kauno komprojektas“ projektiniame pasiūlyme darbų sąrašas dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, šildymo sistemos ir katilinės atstatymo (kieto kuro ir dujomis kūrenamų katilų įrengimo) nesutampa su Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendime nustatytais atsakovui įpareigojimais dėl šildymo sistemos atstatymo. Teismas nurodė, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010, kadangi teismo sprendimu iš atsakovo L. V. G. priteista avanso suma apskaičiuota remiantis UAB ,,Kauno komprojektas“ projektiniu pasiūlymu, taigi dokumentu, kurio pagrindu esamoje situacijoje ginčo darbai tariamai negali būti atlikti. Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendė, kad negalima pašalinti šių prieštaravimų neatnaujinus bylos nagrinėjimo.

Šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pirmosios instancijos teismo po proceso atnaujinimo priimtos nutarties, kuria buvo atsisakyta dėl pareiškėjų nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinti ankstesnį teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, pažymi, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; kt.). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Atnaujinus procesą, šie tikslai pasiekiami, kai byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad atnaujintas procesas ir naujas sprendimas buvo „užslėpta“ apeliacija, pažeidusi teisinį tikrumą ir asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). EŽTT yra išaiškinęs, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose Oferta Plus S.R.L. prieš Moldovą Nr. 14385/04, 98 pastraipa; Ro?ca prieš Moldovą Nr. 6267/02, 24 pastraipa; Pravednaya prieš Rusiją Nr. 69529/01, 25 pastraipa; Ryabykh prieš Rusiją Nr. 52854/99, 52 pastraipa; kt.).

CPK 370 straipsnio 4 dalis nustato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį, kuria buvo atnaujintas procesas byloje, daro išvadą, kad procesas buvo atnaujintas iš esmės dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, jog ieškovų pateiktas UAB „Kauno komprojektas“ projektas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010 yra ne šildymo sistemos ir katilinės atstatymo techninis projektas, o tik projektinis pasiūlymas, pagal kurį negalima vykdyti šildymo sistemos, ir kad projektiniame pasiūlyme šildymo sistemos ir katilinės atstatymo darbų sąrašas nesutampa su Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendime nustatytais atsakovui įpareigojimais dėl šildymo sistemos atstatymo. Taigi pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs procesą civilinėje byloje, turėjo aiškintis ir vertinti, ar šios aplinkybės sudaro faktinį ir teisinį pagrindą panaikinti pareiškėjų ginčijamą teismo sprendimą.

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu už akių iš atsakovo L. V. G. 117 784 Lt sumą priteisė remdamasis ieškovų pateikta UAB „Kauno komprojektas“ projektine medžiaga (civilinės bylos Nr. 2-660-605/2010 II t., b. l. 11-26), kuri, kaip nurodo pareiškėjai, paaiškėjo, buvo ne projektas, o tik projektinis pasiūlymas (I t., b. l. 13). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010 esančių duomenų matyti, jog Kauno apygardos teismui ieškovų G. P., D. P. ir P. P. pateiktoje UAB „Kauno komprojektas“ projektinėje medžiagoje, kurią įvertinęs teismas 2010 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą už akių, yra nurodyta, kad tai yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, projektiniai pasiūlymai centralizuotai šildymo sistemai ir katilinei atstatyti (civilinės bylos Nr. 2-660-605/2010 I t., b. l. 55). Taip pat tiek Sąmatinės dokumentacijos aiškinamajame rašte (civilinės bylos Nr. 2-660-605/2010 I t., b. l. 63), tiek Suvestiniame statybos kainos skaičiavime (civilinės bylos Nr. 2-660-605/2010 I t., b. l. 64), tiek objektinėje ir lokalinėje sąmatose (civilinės bylos Nr. 2-660-605/2010 I t., b. l. 65-72), kuriose pagrindžiama planuojamų statybos darbų (šildymo sistemos ir katilinės atstatymo) kaina (117 784 Lt), yra nurodyta, kad šie apskaičiavimai atlikti projektiniuose pasiūlymuose centralizuotai šildymo sistemai ir katilinei atstatyti. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovų G. P., D. P. ir P. P. ieškinys ir jo priedai buvo tinkamai įteikti atsakovui L. V. G. (civilinės bylos Nr. 2-660-605/2010 II t., b. l. 67-72). Taigi atsakovui buvo žinoma, kad ieškovų ieškinys yra grindžiamas ne techniniu projektu, o tik projektiniais pasiūlymais, ir kaip konkrečiai yra apskaičiuota 117 784 Lt suma, t. y. už kokius planuojamus atlikti darbus ir reikalingas medžiagas atsakovas turi sumokėti nurodyto dydžio avansą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų argumentas, jog tik gavus 2013 m. birželio 25 d. UAB „Kauno komprojektas“ raštą Nr. 0-1-169 (I t., b. l. 13) paaiškėjo, kad ieškovai teismui pateikė ne šildymo sistemos ir katilinės atstatymo techninį projektą, o tik projektinius pasiūlymus, yra aiškiai nepagrįstas. Be to, konstatuotina, kad atsakovui, kurio teises ir pareigas perėmė pareiškėjai, buvo žinoma ir už kokius konkrečius darbus apskaičiuota ieškovų nurodoma ir teismo priteista avanso suma.

Papildomai pažymėtina, kad projektiniai pasiūlymai rengiami tam, kad būtų išnagrinėti galimi variantai techniniam projektui įrengti ir galimam sprendimui įvertinti (Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.2.1 punktas). Vadovaujantis aptartais (suderintais) projektiniais pasiūlymais turi būti rengiamas techninis projektas (Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.4 ir 24 punktai). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimui už akių panaikinti. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad rengiant projektinį pasiūlymą buvo vertinami planuojami atlikti darbai bei preliminariai atliekami šiems darbams reikalingų lėšų apskaičiavimai. Todėl vien tai, kad projektinis pasiūlymas nėra galutinė projektavimo stadija, dar nėra pakankamas pagrindas pripažinti jame apskaičiuotą planuojamiems darbams atlikti reikalingą lėšų sumą visa apimtimi nepagrįsta.

Teisėjų kolegija, vertindama apeliantų argumentus dėl avanso dydžio pagrįstumo, kad ši suma yra pareiškėjams yra labai didelė ir kad išieškant šią sumą turėtų būti parduota vienintelė jų turima gyvenamoji patalpa, atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi procesas buvo atnaujintas įvertinti ne priteisto avanso dydžio pagrįstumą, o tai, ar paaiškėjusi aplinkybė, kad UAB ,,Kauno komprojektas“ projektiniame pasiūlyme darbų sąrašas dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, šildymo sistemos ir katilinės atstatymo (kieto kuro ir dujomis kūrenamų katilų įrengimo) nesutampa su Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendime nustatytais atsakovui įpareigojimais dėl šildymo sistemos atstatymo, gali turėti įtakos Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Procesas nebuvo atnaujintas dėl iš esmės neteisingai apskaičiuotos avanso sumos pagal projektinius pasiūlymus.

Teisėjų kolegija primena, kad teikdami prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai M. M. ir R. M. buvo nurodę ir kitas, jų manymu, naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. kad: 1) įrengti kieto kuro ir dujomis kūrenamą katilą nurodytose buvusios katilinės patalpose nėra galimybės, kadangi buvusioje katilinėje yra tik vienas dūmų šalinimo kaminas, kurio kita anga privalo būti naudojama katilinės patalpų vėdinimui, o įrengti antro dūmų kanalo neįmanoma, nepažeidžiant patalpų naudotojų interesų; 2) nėra patalpų naudotojų sutikimų įrengti antrą dūmų kanalą; 3) šiuo metu butuose yra įsirengtos atskiros šildymo sistemos, šildymo katilai ir individualūs dujų apskaitos prietaisai; 4) įrengiant bendrą katilinę, tektų įrengti naują bendrą viso namo šildymo sistemą, todėl tam būtinas visų gyventojų sutikimas, kurio ieškovai neturi (I t., b. l. 4-9). Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad dėl šių aplinkybių taip pat nebuvo atnaujintas procesas šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo šių aplinkybių nagrinėti ir nustatyti, kad dėl šių aplinkybių buvo priimtas neteisingas sprendimas.

Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės, jog šiuo metu butuose yra įsirengtos atskiros šildymo sistemos, šildymo katilai ir individualūs dujų apskaitos prietaisai bei kad nėra techninių galimybių įvykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, iš esmės teismų jau yra išnagrinėtos, įvertintos ir neginčijamai nustatytos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas L. V. G. 2005 m. vasario 14 d. teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad naujai paaiškėjo aplinkybės, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimo neįmanoma įvykdyti, nes skirtingo kuro katilus prijungti prie to paties dūmtraukio yra draudžiama, taip pat kad name yra pasikeitusi butų šildymo situacija – butai Nr. 2, 3 ir 5 yra įsirengę autonominio šildymo sistemas (civilinės bylos Nr. 2-00021/2003 V t., b. l. 63-65). Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Taip pat teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog sprendimas negali būti įvykdomas, nepagrįsta, tai nėra nauja aplinkybė ir nėra pagrindo atnaujinti procesą (civilinės bylos Nr. 2-00021/2003 V t., b. l. 134-135). Kauno apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog techniniai neatitikimai šildymo sistemoje atsirado dėl atsakovo veiksmų (civilinės bylos Nr. 2-00021/2003 V t., b. l. 160-162).

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su ieškovų D. P. ir P. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad apeliantų nurodomos aplinkybės, dėl kurių, jų nuomone, turėtų būti panaikintas Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimas už akių, buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu tiek L. V. G., tiek ir pareiškėjui R. M., atstovavusiam L. V. G. civilinėje byloje Nr. A2-1228-173/2011, pirmą kartą teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010 (civilinės bylos Nr. A2-1228-173/2011 b. l. 132).

Pažymėtina, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad jie jau yra atstatę du AOVG dujinius katilus į ankstesnę padėtį. Vertindama šį argumentą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas L. V. G. nurodydamas tą pačią aplinkybę 2009 m. balandžio 9 d. prašymu prašė teismą pripažinti, jog jis įvykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimą (civilinės bylos Nr. 2-00021/2003 VI t., b. l. 2-5). Tačiau Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi išaiškino, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21/2003 atsakovas L. V. G. buvo įpareigotas atstatyti į ankstesnę padėtį du dujų katilus ir dūmtraukį patalpoje R-4/16,13 kv. m pagal planą „1983. 2583118. Gyv. Namas (duomenys neskelbtini). Vidaus dujotiekis. Komprojektas Kauno filialas“. Šios nutarties motyvuojamoje dalyje teismas taip pat nurodė, kad atsakovas L. V. G. buvo įpareigotas nutraukti ieškovų teisių pažeidimą – užtikrinti galimybę šildyti jų butus iš bendros katilinės. Taip pat teismas nurodė, kad iš aiškinamo teismo sprendimo turinio akivaizdu, jog tik veikiančią sistemą bus galima laikyti atstatyta į ankstesnę padėtį (civilinės bylos Nr. 2-00021/2003 VI t., b. l. 35-37). Taigi įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad vien tik dujinių katilų ir dūmtraukio atstatymas neužtikrinant visos šildymo sistemos veikimo negali būti pripažintas tinkamu teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimo įvykdymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai pripažįsta, jog (duomenys neskelbtini) esančiame name bendra šildymo sistema neveikė Kauno apygardos teismui 2010 m. kovo 19 d. priimant sprendimą už akių. Ginčo dėl to šioje byloje nėra.

Iš byloje esančių duomenų bei Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendime už akių nurodytų motyvų matyti, kad 117 784 Lt buvo priteisti iš atsakovo L. V. G. tam, kad būtų įvykdytas 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimas, t. y. atkurta veikianti (duomenys neskelbtini) esančio namo bendra šildymo sistema. Tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti dėl atsakovo L. V. G. nevykdomo Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimo pažeidžiamų teisėtų ieškovų interesų tinkamą įgyvendinimą. Įvertinusi šioje byloje susidariusią situaciją teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovui L. V. G. ir jo teisių perėmėjams iki šiol, t. y. ilgą laiką – 11 metų nevykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) esančio namo šildymo sistema nebuvo ir negalėjo būti naudojama, todėl natūralu, kad išlikusios nenaudojamos šios sistemos dalių būklė dėl vykstančių irimo ir dėvėjimosi procesų kasmet vis labiau blogėjo, taigi siekiant atstatyti ir užtikrinti tinkamą šildymo sistemos veikimą reikia atlikti daugiau darbų nei būtų reikėję tinkamai vykdant minėtą teismo sprendimą prieš vienuolika metų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su D. P. ir P. P. argumentu, kad reikalingų atlikti darbų apimtis buvo padidėjusi būtent dėl atsakovo L. V. G. ir jo teisių perėmėjų neveikimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuo remdamiesi ieškovai prašė pagal projektinį pasiūlymą priteisti avansą, esant teismo sprendimui, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas atstatyti šildymo sistemą, daro išvadą, kad aplinkybė, jog projektiniame pasiūlyme buvo nurodytas kieto kuro ir dujomis kūrenamų katilų įrengimas, nesudaro pagrindo šioje byloje konstatuoti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo už akių neteisėtumo. Vertinant aplinkybes, kad UAB ,,Kauno komprojektas“ projektiniame pasiūlyme darbų sąrašas dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos ir katilinės atstatymo (kieto kuro ir dujomis kūrenamų katilų įrengimo) nesutampa su Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendime nustatytais atsakovui įpareigojimais dėl šildymo sistemos atstatymo, ypač yra svarbu tai, kad procesas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-660-605/2010 jau vieną kartą buvo atnaujintas Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartimi pagal atsakovo L. V. G. 2010 m. rugsėjo 8 d. teismui pateiktą prašymą. Šioje nutartyje buvo nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas – teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida taikant CK 6.61 straipsnio 1 dalį. Tačiau Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi atsakovo L. V. G. prašymą panaikinti 2010 m. kovo 19 d. sprendimą už akių atmetė. Teismas konstatavo, jog 2010 m. kovo 19 d. sprendime už akių teisės normos taikymo klaida nepadaryta, o ieškovų pasirinktas savo teisių gynimo būdas reikšti naują ieškinį CK 6.61 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ne kreiptis į teismą dėl sprendimo tvarkos pakeitimo pagal CPK 284 ir 771 straipsnių taisykles, nėra pagrindas įsiteisėjusį teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu (civilinės bylos Nr. A2-1228-173/2011 b. l. 132-133). Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. A2-1228-173/2011 b. l.184-188). Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra pripažinta, kad ieškovai teisėtai realizavo savo teisę kreiptis dėl 117 784 Lt priteisimo iš teismo sprendimo nevykdančio atsakovo L. V. G. ir kad teisės normos taikymo klaida Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendime už akių nėra padaryta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, turinčiais res judicata galią, nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino aplinkybių, dėl kurių buvo atnaujintas procesas, pakankamu pagrindu panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą už akių. Iš pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo bei apeliaciniame skunde pateiktų argumentų akivaizdu, kad jie iš esmės siekia, jog būtų peržiūrėtas Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimas už akių ir byla visa apimtimi būtų išnagrinėta iš naujo pagal šiuo metu esančią situaciją, o tai, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, yra visiškai nesuderinama su proceso atnaujinimo paskirtimi.

Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų M. M. ir R. M. prašymas dėl proceso atnaujinimo iš esmės yra „užslėpta“ apeliacija dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo už akių, o pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl priteisto avanso dydžio pagrįstumo bei techninių galimybių įvykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimą nebuvimo, peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas, be to, jau yra iš esmės įvertintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Įvertinus tai, kad aplinkybė, jog Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimu už akių priteistas avansas buvo apskaičiuotas remiantis projektiniais pasiūlymais, buvo žinoma jau bylos nagrinėjimo metu, ilgą Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimo nevykdymo laiką ir atsakovo L. V. G. bei jo teisių perėmėjų neveikimą, abejoti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu nėra pagrindo. Be to, pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad pagal projektinius pasiūlymus buvo neteisingai apskaičiuota priteista pinigų suma. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas dėl nutartyje nurodytų motyvų pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą už akių, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Pareiškėjai M. M. ir R. M. apeliaciniame skunde suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjai šį prašymą grindžia tuo, kad dėl bylos sudėtingumo ir apimties tik tokiu būdu būtų užtikrinta jų teisė išsakyti savo poziciją ir paneigti teismo neteisingai nustatytas aplinkybes.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry v. Sweden, pareiškimo Nr. 28394/95). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją (peticijos Nr. 1126/85)).

Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjų apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjai, prašydami bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka, byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą.

Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. apeliantams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Dėl šių nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkino apeliantų prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pareiškėjai M. M. ir R. M., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išspręstu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijų) 8.18 punktu už atstovavimą ieškovams galėjo būti priteista 525 Lt, o už teisines konsultacijas – ne daugiau kaip 200 Lt.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmiau nurodytus pareiškėjų argumentus pažymi, kad Rekomendacijose nustatyti priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai yra tik vienas iš kriterijų, kuriuo vadovaujantis sprendžiama dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Taip pat teismas turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar už teisinę pagalbą asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Byloje nustatyta, kad už advokatės Danos Žvingelienės teisinę pagalbą, suteiktą pirmosios instancijos teisme, ieškovai D. P. ir P. P. sumokėjo kiekvienas po 1 000 Lt (I t., b. l. 114, 116). Iš apmokėjimo už advokatės suteiktas paslaugas skaičiuočių matyti, kad kiekvienam ieškovui į atstovavimo išlaidas buvo įtraukta po 200 Lt už suteiktas konsultacijas ir po 800 Lt už dalyvavimą teisme (b. l. 115, 117). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įvertino tai, kad ieškovų advokatei bylos medžiaga buvo žinoma, nes ji atstovavo ieškovų interesams kitose užbaigtose civilinėse bylose (2-21/2003, 2-12715/2010, A2-1228/2011), kurios susijusios su pareiškėjų prašymu atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje, todėl darė išvadą, kad advokatei nereikėjo daug laiko pasirengti teismo procesui ir atstovauti ieškovų interesams teismo posėdyje. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš kiekvieno pareiškėjo priteistina po 700 Lt kiekvienam ieškovui atstovavimo išlaidų, iš viso 1 400 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Rekomendacijų 8.18 punktą už vieną advokato atstovavimo valandą teisme priteistinas maksimalus 150 Lt dydžio užmokestis. Nagrinėjamu atveju advokatė atstovavo abiems ieškovams dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė skaičiuojant pagal Rekomendacijų 9 punktą yra 4 valandos (I t., b. l. 120-122, 16-38), taigi už kiekvieno ieškovo atstovavimą teismo posėdžiuose iš kiekvieno pareiškėjo priteistina maksimali advokato užmokesčio suma yra po 600 Lt. Bylos ieškovų atstovė advokatė Dana Žvingelienė ne tik atstovavo ieškovams teismo posėdžiuose, bet ir teikė konsultacijas, taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo nagrinėtos bylos apimtį, sudėtingumą bei trukmę, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma iš esmės neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių bei nėra pernelyg didelė ar neprotinga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Kadangi pareiškėjų M. M. ir R. M. apeliacinis skundas yra atmestas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacinės instancijos teismo yra paliekamas nepakeistas, ieškovai D. P. ir P. P. įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovai D. P. ir P. P. jiems atstovavusiai advokatei už teisines paslaugas kiekvienas sumokėjo po 1 000 Lt, t.y. iš viso 2 000 Lt (II t., b. l. 70-72). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovų D. P. ir P. P. atstovės darbo laiką ir atliktus procesinius veiksmus (parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą), bylos sudėtingumą ir apimtį, taip pat į tai, kad ieškovų atstovė jiems atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, t. y. kad bylos aplinkybės jai buvo žinomos, į Rekomendacijų 8.11 punkte įtvirtintą maksimalų priteistiną dydį, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovų prašymą tenkina iš dalies ir priteisia ieškovams iš viso 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų (po 700 Lt kiekvienam ieškovui, iš kiekvieno pareiškėjo – M. M. ir R. M. – priteisiant po 350 Lt advokato atstovavimo išlaidų kiekvienam ieškovui (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. P. iš M. M. ir R. M. po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovui P. P. iš M. M. ir R. M. po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rasa GudžiūnienėDalia KačinskienėDalia Višinskienė