Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. K.

šiuo savo veiksmu padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį, veikos požymių nepakanka, turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-19-511/2020, 2K-239-697/2022 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, paprastai vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-719/2012, 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-367-511/2018, 2K-239-697/2022 ir kt.). Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad:

2) L. K. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vieną kartą kumščiu sudavė R. B. į veido (burnos) sritį.

Visų pirma, teismas pažymi, kad, be paties kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad R. B. grasino ar kabinėjosi prie kaltinamojo, byloje nėra. Nukentėjusysis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad jis grasino L. K.. Priešingai, pasak R. B., pats L. K. pradėjo kabinėtis prie jo ir vėliau grasino, kad lauke panaudos fizinį smurtą prieš jį (1 t., b. l. 7–8, 27–30). Teismas nenustatė pagrindų, kad R. B. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti L. K., todėl jo parodymai laikytini patikimais. Be to, liudytojas K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. K. kabinėjosi prie jo draugo R. B., taip pat kvietė R. B. į lauką ir grasino, kad ten jį sumuš. Nors K. M. sakė L. K. nuo jų atstotų, tačiau šis toliau konfliktavo su R. B.. Teismas taip pat nenustatė pagrindų, kad K. M. yra suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti L. K., šio liudytojo ir R. B. parodymai yra iš esmės tokie patys, vieni kitus papildo, todėl K. M. parodymai laikytini patikimais. Vien tai, kad K. M. yra R. B. draugas, savaime nesudaro pagrindo nesivadovauti šio liudytojo parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

Šioje byloje svarbią reikšmę turi objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai, gauti iš UAB „Olympic Casino Group Baltija“. Vaizdo įraše pavadinimu „1 video klipas“ užfiksuotas L. K. ir R. B. lošimo namuose prie baro vykęs konfliktas. Vaizdo įrašo 04:09:48 val., L. K. einant baro link, R. B., sėdėdamas prie baro, atsisuka į L. K. ir jam kažką pasako. Vaizdo įrašo 04:09:55 val. L. K. prieina prie R. B., patraukia mobiliojo ryšio telefoną nuo ausies ir pradeda su juo kalbėtis, o R. B., kelis kartus tiesdamas ranką L. K. link, jam kažką sako. Vaizdo įrašo 04:10:08 val. prie L. K. ir R. B. prieina K. M., kuris, pastovėjęs šalia L. K. ir R. B., atsisėda prie baro šalia R. B.. Vaizdo įrašo 04:10:23 val. R. B. nusisuka nuo L. K., tačiau šis toliau kalba ir vaizdo įrašo 04:10:26 val. ranka atsiremia į R. B. nugarą ir prieina prie jo iš kitos pusės. R. B. vėl atsisuka į L. K., vyrai toliau kalbasi. Vaizdo įrašo 04:10:31 val. L. K., ištiesdamas ranką tarp R. B. ir K. M., padeda alaus bokalą ant baro ir, sulenktą dešinę ranką laikydamas šalia juosmens, kelis kartus linguoja pirmyn ir atgal prie sėdinčio R. B.. Vaizdo įrašo 04:10:44 val. R. B. atsistoja ir L. K. prie nukentėjusiojo prieina dar arčiau. Vyrai toliau kalbasi, kol vaizdo įrašo 04:11:06 val. R. B. vėl atsisėda prie baro ir nusisuka nuo L. K., tačiau šis prieina prie sėdinčio R. B. ir toliau kalba. Vaizdo įrašo 04:11:09 val. R. B. vėl atsisuka į L. K., jie toliau kalbasi. Vaizdo įrašo 04:11:15 val. L. K. atsitraukia nuo R. B. ir, vėl laikydamas sulenktą dešinę ranką prie liemens, kelis kartus linguoja link R. B., lyg norėdamas jam suduoti. Vaizdo įrašo 04:11:23 val. R. B. atsistoja nuo kėdės, vyrai toliau kalbasi, kol L. K. suspaudžia rankų kumščius ir bando užsimoti, bet susilaiko (vaizdo įrašas nuo 04:11:25 val. iki 04:11:28 val.). R. B. atsistojus nuo kėdės ir toliau kalbantis su L. K., šis jį pastumia, po to R. B. vėl atsisėda prie baro (vaizdo įrašo 04.11.37 val.). L. K. bando prieiti prie R. B., tačiau K. M., laikydamas ištiestą ranką, jį sulaiko, kol R. B. pats atsistoja ir prieina prie L. K.. Vėliau jie toliau kalbasi, kol R. B. dar kartą atsisėda prie baro. Vaizdo įrašo 04:12:28 val. L. K., priėjęs iš nugaros R. B., jį apsikabina. R. B. bando patraukti L. K. rankas, bet šis, atitraukdamas rankas, viena ranka suploja R. B. per galvą ir abiem savo rankomis pastumia R. B..

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad, nors ir vaizdo įrašai yra be garso, kita vertus, iš aprašytos kaltinamojo ir nukentėjusiojo neverbalinės kalbos matyti, kad R. B. viso konflikto metu buvo gana ramus. Priešingai kaltinamojo teiginiams, L. K. viso žodinio konflikto metu elgėsi agresyviai, o vėliau, nusekęs R. B. iš paskos, staiga trenkė jam į veido sritį. Iš esmės vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes parodė ir nukentėjusysis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. R. B. nurodė, kad prie baro jis konfliktavo su L. K.. Vėliau R. B. nuėjo pas lošimo namų darbuotoją pranešti, kad šis apramintų L. K., tačiau iš paskos atėjęs kaltinamasis staiga jam trenkė. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad L. K. bylai reikšmingu laiku ir vietoje po įvykusio žodinio konflikto prie baro iš paskos atsekė R. B. ir staiga vieną kartą kumščiu sudavė jam į burnos sritį, taip padarydamas R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda apatinės lūpos odoje ir gleivinėje, nors tuo metu nukentėjusysis jau nebebendravo su kaltinamuoju. Teismas pažymi, kad L. K. veiksmų nepateisina tai, kad, pasak kaltinamojo, R. B. su juo prieš tai konfliktavo. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis ketino eiti iš lošimo namų į lauką išsiaiškinti santykių su L. K.. Kaltinamasis po R. B. jam pasakytų žodžių galėjo tiesiog nueiti į tai nekreipdamas dėmesio, tačiau jis akivaizdžiai konfliktą tęsė ir vėliau panaudojo fizinį smurtą prieš jį. L. K. taip pat galėjo išeiti iš lošimo namų / pranešti lošimo namų darbuotojams apie galimai netinkamą R. B. elgesį. Kaltinamasis, be kita ko, galėjo išsikviesti policiją, jei nukentėjusysis iš tiesų grasino jį nudurti ar kitaip sužaloti. Kita vertus, L. K. nesielgė taip. Tai, kad R. B. nagrinėjimo įvykio metu buvo neblaivus ir po smūgio į veidą nemandagiai, agresyviai kalbėjo su lošimo namų darbuotojais ir atvykusiais policijos pareigūnais, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad nukentėjusysis grasino L. K.. Akivaizdu, kad tokį R. B. elgesį galėjo nulemti būtent kaltinamojo staiga panaudotas fizinis smurtas prieš jį.

Antra, L. K. panaudojo fizinį smurtą prieš R. B., kurio kaltinamasis anksčiau nepažinojo. Byloje nenustatyta jokia svarbi priežastis, dėl kurios kaltinamasis turėjo naudoti fizinį smurtą. Vien dėl neaiškių aplinkybių kilęs žodinis konfliktas tarp L. K. ir R. B. nepateisina kaltinamojo fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį. Be to, L. K. sudavė R. B. jau po to, kai šis nuo jo buvo nuėjęs. Kaip minėta, teismų praktikoje pažymima, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, paprastai vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nagrinėjamu atveju minėtas L. K. veiksmas laikytinas įžūliu. Tokios išvados nepaneigia tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį ir konfliktas neužsitęsė. Akivaizdu, kad net ir vieno smūgio sudavimas kitam asmeniui nėra priimtas visuomenėje esančių moralės normų.

Kaip minėta, kaltinamojo veiksmas atkreipė su konfliktu nesusijusių asmenų dėmesį, dėl jo elgesio buvo iškviesta policija ir greitosios medicinos pagalba. Byloje nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga ir sukelti padariniai leidžia daryti išvadą, kad L. K. nusikalstama veika viešoje vietoje buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Pažymėtina, kad, nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015, 2K-291-489/2017). Nagrinėjamu atveju anksčiau aptartų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pakanka L. K. kaltei pagrįsti pagal jam pareikštą kaltinimą. Todėl vien tai, kad bylai reikšmingu laiku lošimo namų patalpose nebuvo daug žmonių, iš kurių tik keli matė L. K. smūgį, savaime nepaneigia fakto, kad kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pagal teismų praktiką nėra išaiškinta, kad, pripažįstant visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą pagal BK 284 straipsnį, turi būti įrodyta, kad kaltininko veiksmus stebėjo atitinkamas pašalinių asmenų skaičius. Kaip minėta, L. K. staiga sudavė R. B. prie lošimo namų įėjimo / išėjimo durų, todėl liudytojai galėjo tiksliai nepastebėti visos nagrinėjamo įvykio eigos, juolab kaltinamasis sudavė tik vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad L. K., veikdamas viešoje vietoje, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. K. 2024 m. gruodžio 18 d. apie 4.13 val. viešoje vietoje – UAB (duomenys neskelbtini) lošimo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, lošimo namų darbuotojų ir lankytojų akivaizdoje žodinio konflikto metu be jokios rimtos priežasties vieną kartą kumščiu sudavė R. B. į burnos sritį, taip padarydamas R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda apatinės lūpos odoje ir gleivinėje, kas sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje. Vien kaltinamojo ir jo gynėjo priešingas manymas savaime nesudaro pagrindo dėl L. K. priimti išteisinamąjį nuosprendį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo padaryto veiksmo prieš nukentėjusįjį pobūdį, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus.

L. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš dalies kaltės padarius nusikalstamą veiką pripažinimas nėra laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Baigiamosios kalbos metu kaltinamojo advokatas prašė pripažinti L. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teigiama, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius, konflikto su L. K. metu šaukė ir rėkė, taip pat nukentėjusysis po nagrinėjimo įvykio nenorėjo bendrauti su policijos pareigūnais, siekiant greičiau nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte provokuojančiu laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-3-648/2021, 2K-55-387/2023). Nukentėjusiojo provokuojančio elgesio aplinkybė gali būti konstatuota tik esant objektyviam pagrindui, todėl negali būti grindžiama vien tik tuo, kaip nukentėjusiojo elgesį įvertino pats kaltinamasis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-648/2023). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, Nr. 2K-29-648/2023).

Visų pirma, teismas pažymi, kad nukentėjusiojo nemandagus ar agresyvus pokalbis su lošimo namų darbuotojais ir policijos pareigūnais, taip pat R. B. nenoras kalbėti su į įvykio vietą atvykusiais policijos pareigūnais, nėra laikomas provokuojančiu elgesiu, kadangi šie R. B. veiksmai buvo atlikti po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos. Be to, kaip minėta, akivaizdu, kad tokį R. B. elgesį galėjo nulemti būtent kaltinamojo staiga panaudotas fizinis smurtas prieš jį. Antra, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad R. B. elgesys buvo provokuojantis. Visų pirma, nėra nustatyta, kad nukentėjusysis kaltinamajam iš tikrųjų grasino jį nudurti, tokių aplinkybių nepatvirtino ir apklausti liudytojai teisiamųjų posėdžių metu. Kaip minėta, iš byloje esančio vaizdo įrašo pavadinimu „1 video klipas“ matyti, kad L. K. ir R. B. konflikto metu R. B. neverbalinė kalba yra gana rami (jis sėdėjo, buvo nusisukęs nuo L. K., vėliau atsistojo, bet kitų veiksmų neatliko). Priešingai, nagrinėjamu atveju L. K. veiksmai pripažintini agresyviais, kadangi šis gana intensyviai lindo prie R. B.. Pavyzdžiui, vaizdo įrašo 04:11:23 val., R. B. atsistojus nuo kėdės, L. K. suspaudžia rankų kumščius ir bando užsimoti, bet susilaiko; 04:12:26 val. L. K., priėjęs prie R. B., jį apkabina iš nugaros, vėliau L. K. viena ranka suduoda nukentėjusiajam per galvą ir abiem rankomis jį pastumia; 04:12:44 val. R. B. atsistojo nuo kėdės ir ėjo į kitą lošimo namų patalpą, o L. K. nusekė jį iš paskos ir vėliau staiga trenkė į veido sritį (pagal vaizdo įrašą pavadinimu „2 video klipas“). Aptarti vaizdo įrašai nepatvirtina L. K. gynėjo nurodytų aplinkybių, t. y. kad R. B. elgesys buvo provokuojantis. Tokios išvados nepaneigia ir tai, jei R. B. bylai reikšmingu laiku vartojo necenzūrinius žodžius. Akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmas – rankos smūgis nukentėjusiajam į veidą – laikytinas neadekvačia reakcija į minėtą situaciją, juo labiau kad pagal byloje esantį vaizdo įrašą L. K., po žodinio konflikto eidamas iš paskos R. B., staiga trenkė jam į veidą, t. y. kai žodinis konfliktas jau buvo baigtas (nukentėjusysis apskritai nedarė jokių veiksmų prieš kaltinamąjį). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo nustatyti, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

L. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, trauktas baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (2 t., b. l. 106–108), per paskutinius penkerius metus jis nemažai kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 97–105). L. K. dirba (duomenys neskelbtini), jis nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 166). Kaltinamasis išsiskyręs, turi nepilnametį vaiką. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio. Teismo vertinimu, 55 MGL (2 750 Eur) dydžio bauda, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – devynių mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

V. Civiliniai ieškiniai

R. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 39–44).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 55,59 Eur išlaidų atlyginimo už R. B. gydymą ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo (1 t., b. l. 89–92). Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2025 m. liepos 8 d. informavo teismą, kad ji perėmė proceso teises iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos dėl atlikto reorganizavimo (2 t., b. l. 2–3).

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nurodytą žalos dydį jis grindžia patirta fizine trauma – prakirsta apatine lūpa, kuri buvo pažeista tiek išorinėje, tiek vidinėje pusėje. Dėl šio sužalojimo nukentėjusysis patyrė estetinę ir ilgalaikę žalą. 2025 m. kovo 30 d. duomenimis, randas yra vis dar matomas, o lūpos apatinė dalis likusi dalinai nutirpusi. Trauma padaryta veido srityje, kuri tiesiogiai veikia jo savijautą, bendravimą ir socialinį gyvenimą. Dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė psichologinę žalą. Vadovaujantis psichologo K. Astrausko 2024 m. gruodžio 31 d. išvada, nukentėjusiajam diagnozuotas sunkus nerimo sutrikimas, fiksuoti nemigos epizodai ir depresijos simptomai, taip pat atsirado socialinis atsiribojimas ir viešumo vengimas. Nurodytos psichologinės pasekmės išlieka iki šiol. Trauma sutrikdė kasdieninio gyvenimo kokybę: lūpos nejautra apsunkina kalbėjimą, valgymą, šypsojimą ir bendravimą. Dėl akivaizdžiai matomos traumos jis jaučia nuolatinį diskomfortą ir socialinį slėgį. Dėl po traumos likusio rando R. B. gali reikėti kreiptis chirurginio korekcijos gydymo. R. B. fizinę žalą (smūgis į veidą, chirurginis siuvimas ir skausmas) vertina 3 000 Eur; estetinę žalą (randas ant veido, ilgalaikis estetinis poveikis) – 2 000 Eur); psichologinė žala (nerimas, socialinis atsiribojimas, depresiniai simptomai) – 3 000 Eur; kasdieninio gyvenimo trukdžiai (nutirpimas, kalbos ir valgymo diskomfortas) – 1 000 Eur; rando gydymas – 1 000 Eur. R. B. pateikė civilinio ieškinio papildymą, kuriame nurodoma, kad pagal gydytojos išvadą jam diagnozuotas hipertrofinis randas, kurio dydis yra apie 2 cm. Gydytojos rekomendacija – kontrolės po paskutinės intervencijos praėjus šešiems mėnesiams dėl chirurginės rando korekcijos. Ši išvada patvirtina, kad R. B. patirta žala turi ilgalaikių pasekmių jo sveikatai, o randas ateityje papildomai reikalauja chirurginės intervencijos.

R. B. teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį ir paaiškino, kad bendrą žalą dėl nagrinėjimo įvykio jis įvertino 10 000 Eur. Į šią sumą įeina gydymo išlaidos, psichologinė žala ir gyvenimo kokybės pablogėjimas. Dėl nagrinėjamu įvykiu patirto sužalojimo jis lankėsi keliose klinikose, kuriose turėjo mokamus vizitus pas gydytojus, taip pat pirko vaistus ir tepalus nuo skausmo, taigi bendrai jis išleido apie 1 000 Eur. Be to, jis 2025 m. lapkričio 21 d. yra užsiregistravęs į medicinos centrą (duomenys neskelbtini) chirurginei procedūrai dėl lūpos, kuri bus atliekama lazeriu. Šis lūpos estetinis tvarkymas jam turėtų kainuoti apie 700 Eur. Chirurginės procedūros metu bus pašalinta rando vieta, o oda bus susiūta iš vidinės pusės, siekiant, kad rando matomumas būtų kuo mažesnis. Nustatytas toks civilinio ieškinio dydis ir dėl to, nes visas procesas užsitęsė ganėtinai ilgai. Nors po procedūros randas turėtų sumažėti, tačiau jis vis tiek liks visam gyvenimui. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Žalgirio klinikoje jam susiuvo lūpą trimis sluoksniais, po to jam prasidėjo komplikacijos, t. y. visą mėnesį lūpa šlapiavo, pūliavo, todėl jis kreipėsi į Šeškinės polikliniką, kuri nusiuntė jį iš naujo į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Žalgirio kliniką, kur jam iš naujo susiuvo žaizdą, išrašė antibiotikus. Nuo skausmo jam vaistų nepaskyrė, kadangi jis juos galėjo nusipirkti ir be gydytojo išrašyto recepto. Po lūpos susiuvimo pasikeitė jo gyvenimo kokybė, nes pirmas dienas buvo sunku valgyti, miegoti ir gerti, buvo sutinęs veidas. Kaip minėjo, jam pūliavo lūpa, o dėl to jam prasidėjo karščiavimas. Nors lūpos priežiūra buvo maksimaliai gera, kadangi tuo metu nėjo į darbą. Pirmomis dienomis jis labai dusdavo, naktį pašokdavo, todėl jis turėdavo eiti į balkoną pakvėpuoti. Miego sutrikimus jis jaučia iki dabar. Visą tą laiką R. B. nevaikščiojo į viešoje erdvėje vykstančius renginius, nes nesijautė saugus. Po šio sužalojimo jam tirpsta lūpa, nes trauminio poveikio metu jam buvo pažeisti nervai, kurie, gydytojo teigimu, gyja ilgai, t. y. nuo 2 iki 7 metų. Per dieną jam lūpa nutirpsta apie 2–3 kartus, kartais – tik vieną kartą. Šiuo metu jis, dar būna, jaučia skausmą lūpos srityje, nors praėjo jau nemažai laiko. Jis, kai atsikelia, visada pagalvoja apie lūpą, nes jaučia dviejų centimetrų dydžio žaizdos vietą – mazgelį, dėl kurio lūpa yra išvirtusi ir tai yra akivaizdžiai matoma. Šis mazgelis, be kita ko, jam trukdo kalbėti. Dėl lūpos jis, kalbėdamas su žmonėmis, vengia akių kontakto, nuleidžia galvą, nes prarado pasitikėjimą savimi. Kadangi jam vėl bus atlikta chirurginė procedūra lūpai, jis iš naujo turės išgyventi tuos pačius nemalonumas, t. y. jam bus sunku valgyti, gerti, miegoti, turės neišeiti iš namų, nes bus sutinęs veidas. Vadinasi, R. B. apie 6 mėnesius turės gerai prižiūrėti lūpą, kad viskas gerai sugytų, t. y. gerti vaistus, tepti kremus ir pan. Iki nagrinėjamo įvykio jis nėra turėjęs panašaus pobūdžio traumų, todėl iki šiol jaučia diskomfortą dėl lūpos sužalojimo. Jis iš karto po traumos visą mėnesį pastoviai juto skausmą, buvo sunku susikaupti darbui. Jis turi savo įmonę, jam kiekvieną dieną reikia bendrauti su žmonėmis, nes kitaip nevyktų įmonės veikla. Šiuo metu valgydamas jis diskomforto nejaučia. Šis diskomfortas truko apie mėnesį. Lūpos gijimas pagreitėjo, kai jam pakartotinai tinkamai persiuvo žaizdą. Pas psichoterapeutą jis pirmą kartą nuėjo po savaitės–pusantros nuo nagrinėjamo įvykio, siekdamas gauti medikamentus, kurie jam padėtų geriau miegoti ir jaustis ramesniu. Tačiau vaistų jis negavo dėl šventinio laikotarpio. Pas psichologą jis lankėsi tik vieną kartą, nors jaučia poreikį tęsti konsultacijas, tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo. Privačiai pas psichologą jis nesilankė. Anksčiau pas psichologą yra buvęs, kai reikėjo eiti į karo tarnybą. Po nagrinėjamo įvykio jis jaučia didelį nerimą dėl to suprastėjusi miego kokybė. Iki šiol jis naktimis patiria dusulio priepuolius. Kaip minėjo, jis vengia lankytis viešuose renginiuose, nes nesijaučia saugus, nors prieš nagrinėjamą įvykį į juos vaikščiodavo dažnai. Siekdamas pagerinti miego kokybę, jis pradėjo vakarais vaikščioti po 10–12 km. Jis iki šiol jaučia bendrą emocinį diskomfortą, šis teismo posėdyje jam kelia stresą ir primena nagrinėjamą įvykį.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju R. B. civiliniame ieškinyje ir jo papildyme nenurodė patyręs turtinės žalos. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio patikslinime aiškiai nurodyta, kad jis prašo priteisti iš viso 10 000 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 39–40). 2025 m. kovo 31 d. nutarimu R. B. buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl jam galimai padarytos 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 45). Kita vertus, teisiamojo posėdžio metu jis jau nurodė, kad dėl nagrinėjamo įvykio patirto sužalojimo jis lankėsi keliose klinikose, kuriuose turėjo mokamus vizitus pas gydytojus, taip pat pirko vaistus ir tepalus nuo skausmo, taigi bendrai išleido apie 1 000 Eur. Be to, jis 2025 m. lapkričio 21 d. yra užsiregistravęs į medicinos centrą (duomenys neskelbtini) chirurginei procedūrai dėl lūpos, kuri turėtų kainuoti apie 700 Eur. Teismas pažymi, kad R. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nėra pateikęs jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų (čekių, banko sąskaitos išrašų ir pan.), kad jis pirko vaistus ir tepalus nuo skausmo, mokėjo už apsilankymus klinikose ir pan. Pažymėtina, kad R. B., kaip civilinis ieškovas, turi įrodinėti jam padarytos žalos dydį, o ne teismas rinkti įrodymus šiuo klausimu savo iniciatyva. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo šioje byloje priteisti kokią nors R. B. galimai patirtą turtinę žalą, juolab, kaip minėta, jis civiliniu ieškiniu prašo priteisti tik neturtinę žalą. Pažymėtina, kad nukentėjusysis ateityje turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl jam galimai padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Tokios praktikos laikomasi iki šiol.

Visų pirma, pažymėtina, kad R. B. civiliniame ieškinyje neturtinę žalą suskirstė į atskiras sumas pagal jo subjektyviai išskirtas kategorijas. Teismas atkreipia dėmesį, kad neturtinė žala nėra skaidoma į atskiras dalis, jos dydis vertinamas bendrai. Atsižvelgiant į tai, sprendžiamas klausimas dėl bendros R. B. padarytos neturtinės žalos dydžio.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. K. tyčine nusikalstama veika nežymiai sutrikdė R. B. sveikatą (kaltinamasis sudavė vieną smūgį ranka R. B. į veido sritį). Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda apatinės lūpos odoje ir gleivinėje. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos R. B. patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, taip pat patyrė fizinį skausmą. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus. Iš nukentėjusiojo pateiktų duomenų matyti, kad jis kreipėsi į psichologą, kuris pateikė bendrą R. B. būklės vertinimą (1 t., b. l. 43 antra pusė). Šiame vertinime nurodyta, kad iš HAD skalės matyti sunkūs R. B. nerimo ir vidutinio sunkumo depresijos simptomai. Kita vertus, teisiamojo posėdžio metu psichologas K. Astrauskas, surašęs R. B. vertinimą, paaiškino, kad nukentėjusiojo emocinės būklės vertinimo metu jie į nagrinėjimo įvykio detales nesigilino, nerimo priežasčių nukentėjusysis neįvardijo. Taigi bendros R. B. būsenos psichologas nesiejo su nagrinėjamu įvykiu, nes R. B. jis prieš tai nebuvo matęs. Vadinasi, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad psichologo išvadoje konstatuota nukentėjusiojo emocinė būklė ir nustatyti nerimo ir depresijos požymiai yra nulemti būtent vien tik nagrinėjamo įvykio. Reikšminga ir tai, kad byloje nenustatyta, kad R. B. po nagrinėjamo įvykio pakartotinai kreiptųsi pas psichologą ar psichiatrą, vartojo išrašytus vaistus (pavyzdžiui, raminamuosius). Akivaizdu, kad, jei asmuo patirtų sunkų nerimą ar vidutinio sunkumo depresiją, jis paprastai kreiptųsi į atitinkamus specialistus, kad būtų padedama spręsti psichologinio pobūdžio problemas. Todėl vienkartinis apsilankymas pas psichologą siekiant įvertinti R. B. psichologinę būklę nėra pakankama aplinkybė priteisti visą nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinę žalą. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad, nepaisant to, kad R. B. buvo suduotas smūgis į veido sritį, byloje nenustatyta, kad jam buvo padaryti itin akivaizdūs sužalojimai. Pasak nukentėjusiojo, vizualiai sužalojimas buvo matomas apie mėnesį. Taigi abejotina, kad po ilgesnio laiko kiti žmonės išoriškai galėjo pastebėti nukentėjusiojo veide kokius nors sužalojimus. R. B. teigimu, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Žalgirio klinikoje jam susiuvo lūpą trimis sluoksniais, po to jam prasidėjo komplikacijos, t. y. visą mėnesį lūpa šlapiavo, pūliavo, todėl jis kreipėsi į Šeškinės polikliniką, kuri nusiuntė jį iš naujo į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Žalgirio kliniką, kur jam iš naujo susiuvo žaizdą, išrašė antibiotikus. Tokios aplinkybės patvirtina, kad pakartotinis žaizdos siuvimas galėjo būti daromas dėl prastai atlikto pirmo žaizdos susiuvimo. R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl lūpos sužalojimo yra liekamieji reiškiniai – lūpos tirpimas ir randas. Nukentėjusysis nurodė, kad randas po lūpos sužalojimo turės estetinį poveikį ir liks visam gyvenimui, kuris trikdo nukentėjusiojo gyvenimo kokybę ir funkcionavimą (išvirtusi lūpa trukdo kalbėti, dėl rando vengia akių kontakto su žmonėmis ir pan.), todėl ketina darytis estetinę procedūrą. Lūpa tirpsta per dieną 2–3 kartus, kartais vieną kartą, tačiau, kaip pats nukentėjusysis nurodė, tirpimai yra laikini. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos R. B. bijo dalyvauti viešoje vietoje vykstančiuose renginiuose, nes nesijaučia saugus (iki tol tokios baimės nebuvo). Pasak nukentėjusiojo, jis jaučia miego sutrikimus iki dabar, tačiau nenustatyta, kad vartotų kokius nors vaistus siekiant pagerinti miego kokybę. R. B. tik subjektyviai nurodo, kad patirta trauma padarė didelę įtaką jo bendravimo galimybėms. Nenustatyta, kad nukentėjusysis apskritai nebegalėjo bendrauti su asmenimis. Negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad bylai reikšmingu laiku nukentėjusysis buvo pavartojęs alkoholio.

Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie dydžiai yra įvairūs, pavyzdžiui, nuo 150 iki 2 000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58-693/2019, 2K-205-719/2020, 2K-207-628/2023 ir kt.). Teismas taip pat atsižvelgia į paskutiniais metais pasikeitusią ekonominę situaciją Lietuvos Respublikoje (pavyzdžiui, paskutiniais metais buvusią gana aukštą infliaciją).

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad R. B. priteistinas iš L. K. 700 Eur neturtinės žalos dydis, kuris šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą. Nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis (10 000 Eur) yra akivaizdžiai per didelis, 5 kartus viršijantis maksimalų neturtinės žalos dydį, paprastai priteisiamą teismų praktikoje už nežymaus sveikatos sutrikdymą. Vien R. B. prašomas neturtinės žalos dydis teismo neįpareigoja. Jis nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kodėl būtų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos ir priteisti jam prašomą neturtinės žalos dydį.

Kaip minėta, Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 55,59 Eur išlaidų atlyginimo už R. B. gydymą ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo (1 t., b. l. 89–92).

Byloje nustačius, kad sužalojimas, dėl kurio R. B. buvo gydomas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Žalgirio klinikoje, padarytas kaltinamojo nusikalstama veika (tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo gydymo yra tiesioginis priežastinis ryšys), išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos gydymo paslaugų apskaitos išrašu, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas prašomą sumą – 55,59 Eur – ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo – priteisiant iš L. K..

Byloje gautas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštas dėl procesinių teisių perėmimo iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos dėl atliktos reorganizacijos. Todėl civilinis ieškinys priteisiamas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

VI. Kiti klausimai

L. K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Taikyti kokią nors kardomąją priemonę šioje baudžiamojo proceso stadijoje L. K. nėra tikslinga.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį voką su kompaktiniu disku palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti 55 MGL (2 750 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų)) dydžio baudą.

1) nukentėjusiajam R. B. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo;

2) civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 55,59 Eur (penkiasdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt devynis euro centus), susijusius su R. B. gydymo išlaidomis, ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį voką su kompaktiniu disku palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 9 (devynių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas); ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – 1-145-1100/2026)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.