Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. V. ir A. G. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono bei nuteistojo A. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 180 MGL, t. y. 9 000 eurų, dydžio bauda.

A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 180 MGL, t. y. 9 000 eurų, dydžio bauda.

A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 180 MGL, t. y. 9 000 eurų, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir G. V. paskirta galutinė subendrinta 240 MGL, t. y. 12 000 eurų, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme G. V. išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 14 d. 11.40 val. iki 2018 m. vasario 15 d. 12.55 val. (dvi paros) ir nuspręsta laikyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra 236 MGL, t. y. 11 800 eurų.

G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti sportinį dviratį „Culebro“ S/N 291287004; sportinį dviratį „Focus Cayo“ S/N E18D29F0287; elektrinį dviratį „Focus“ Nr. A6210980; elektrinį dviratį „Conway Boch“ S/N 17EMR42752036; elektrinį dviratį „Victoria Boch“ S/N 356335003; elektrinį dviratį „Focus“ Nr. 715800465; elektrinį dviratį „Focus“ S/N 354895017, 14 vnt. ratų su padangomis, 8 vnt. metalinių dviračių pedalų su atšvaitais, „Bosch“ įkroviklį su laidu dėžutėje, 6 vnt. Atšvaitų, skirtų dviračiams, 9 vnt. dviračių detalių su rankenėlėmis.

Be to, šiuo nuosprendžiu A. Š. pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos I. Š. atsakomybėn pagal laidavimą su 2 000 eurų dydžio užstatu, nustatant 1 metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. G. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. G. ir G. V., įgijo didelės vertės turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: 2018 m. sausio 28 d. 12.07 val., pasinaudodamas pokalbių programėle „Viber“, nusiuntė G. V. miestelio pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“, esančio Vokietijos Federacinėje Respublikoje, po ko G. V. 2018 m. sausio 31 d. kartu su bendrininku A. G. nuvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kurioje įgijo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis iš parduotuvės „A“, esančios (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 30 d. 18.40 val. iki 2018 m. sausio 31 d. 9 val. pavogtą didelės vertės turtą – elektrinį dviratį „Focus Victoria“ S/N 18H89H530071, 2 999 eurų vertės, sportinį dviratį „Focus Cayo“, Nr. E18D29F0287, 2 599 eurų vertės, elektrinį dviratį „Conway EMR 427 S/N 17EMR42752036, 2 999 eurų vertės, sportinį dviratį „Focus Culebro“ S/N 291287004, 799 eurų vertės, elektrinį dviratį „Focus JAM2“ Nr. 339167043, 3 999 eurų vertės, elektrinį dviratį „Focus Jarifa2 I29“ S/N 354895017, 2 999 eurų vertės, elektrinį dviratį „Jarifa Plus“ S/N 356335003, 2 399 Eur vertės, 8 vnt. dviračiui skirtų metalinių pedalų su atšvaitais, tiksliai nenustatytos vertės, įkroviklį „Boch“ dėžutėje, tiksliai nenustatytos vertės, 6 vnt. dviračiui skirtų atšvaitų, tiksliai nenustatytos vertės, 9 vnt. dviračiui skirtų detalių su rankenėlėmis, tiksliai nenustatytos vertės, tai yra, įgijo turtą bendros 18 793 eurų vertės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. V. 2018 m. sausio 31 d. savo mobiliuoju telefonu „Iphone 6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), padedant bendrininkui A. G., nufotografavo minėtus vogtus dviračius, o 2018 m. vasario mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, G. V., siekdamas organizuoti šių daiktų pargabenimą į Lietuvą, pasinaudodamas pokalbių programa „Viber“ susisiekė su vilkiko vairuotoju D. J., nieko nežinančiu apie daromą nusikalstamą veiką, kuris paties vairuojamu vilkiku „DAF XF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 10 d. nuvyko į G. V. nurodytą vietą, esančią Vokietijos Federacinėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, kur bendrai veikdamas jis (A. G.) susitiko su D. J., nieko nežinančiu apie nusikalstamu būdu įgytus daiktus, ir pakrovė juos į pastarojo vairuojamą vilkiką „DAF XF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) D. J., vykdydamas G. V. prašymą, 2018 m. vasario 11 d. apie 15 val. atvežė šiuos daiktus į Lietuvos Respubliką, kur (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, susitiko su G. V. ir šį turtą perkrovė į nenustatytą krovininį automobilį, kuriuo G. V. šį įgytą turtą nugabeno į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). G. V., tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą realizuoti nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą, susitarė šį turtą parduoti A. Š., vykdantį prekybą (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) turgavietėje, po ko 2018 m. vasario 14 d. 10.50 val. G. V. kartu su A. Š., pastarajam priklausančiu mikroautobusu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kur į A. Š. automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pakrovė minėtus daiktus bei iš šio garažo minėtu automobiliu abu išvyko, toliau gabeno šį turtą, kol 2018 m. vasario 14 d. 11.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyti ir sulaikyti policijos pareigūnų.

2. A. G. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. G. ir G. V., įgijo didelės vertės turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: 2018 m. sausio 28 d. 12.07 val. A. G., pasinaudodamas pokalbių programėle „Viber“ nusiuntė G. V. miestelio pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“, esančio Vokietijos Federacinėje Respublikoje, po ko G. V. 2018 m. sausio 31 d. kartu su juo (A. G.) nuvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kurioje įgijo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis iš parduotuvės „A“, esančios (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 30 d. 18.40 val. iki 2018 m. sausio 31 d. 9 val. pavogtą didelės vertės turtą – elektrinį dviratį „Focus Victoria“ S/N 18H89H530071, 2 999 eurų vertės, sportinį dviratį „Focus Cayo“, Nr. E18D29F0287, 2 599 eurų vertės, elektrinį dviratį „Conway EMR 427 S/N 17EMR42752036, 2 999 eurų vertės, sportinį dviratį „Focus Culebro“ S/N 291287004, 799 eurų vertės, elektrinį dviratį „Focus JAM2“ Nr. 339167043, 3 999 eurų vertės, elektrinį dviratį „Focus Jarifa2 I29“ S/N 354895017, 2 999 eurų vertės, elektrinį dviratį „Jarifa Plus“ S/N 356335003, 2 399 Eur vertės, 8 vnt. dviračiui skirtų metalinių pedalų su atšvaitais, tiksliai nenustatytos vertės, įkroviklį „Boch“ dėžutėje, tiksliai nenustatytos vertės, 6 vnt. dviračiui skirtų atšvaitų, tiksliai nenustatytos vertės, 9 vnt. dviračiui skirtų detalių su rankenėlėmis, tiksliai nenustatytos vertės, tai yra, įgijo turtą bendros 18 793 eurų vertės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. V. 2018 m. sausio 31 d. savo mobiliuoju telefonu „Iphone 6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) padedant jam (A. G.), nufotografavo minėtus vogtus dviračius, o 2018 m. vasario mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, G. V., siekdamas organizuoti šių daiktų pargabenimą į Lietuvą, pasinaudodamas pokalbių programa „Viber“ susisiekė su vilkiko vairuotoju D. J., nieko nežinančiu apie daromą nusikalstamą veiką, kuris paties vairuojamu vilkiku „DAF XF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 10 d. nuvyko į G. V. nurodytą vietą, esančią Vokietijos Federacinėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, kur bendrininkas A. G. susitiko su D. J., nieko nežinančiu apie nusikalstamu būdu įgytus daiktus, ir pakrovė juos į pastarojo vairuojamą vilkiką „DAF XF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) D. J., vykdydamas G. V. prašymą, 2018 m. vasario 11 d. apie 15 val. atvežė šiuos daiktus į Lietuvos Respubliką, kur (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, susitiko su G. V. ir šį turtą perkrovė į nenustatytą krovininį automobilį, kuriuo G. V. šį įgytą turtą nugabeno į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). G. V., tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą realizuoti nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą, susitarė šį turtą parduoti A. Š., vykdantį prekybą (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) turgavietėje, po ko 2018 m. vasario 14 d. 10.50 val. G. V. kartu su A. Š., pastarajam priklausančiu mikroautobusu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kur į A. Š. automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pakrovė minėtus daiktus bei iš šio garažo minėtu automobiliu abu išvyko, toliau gabeno šį turtą, kol 2018 m. vasario 14 d. 11.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyti ir sulaikyti policijos pareigūnų.

3. G. V. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. G. ir A. G., turėdamas tikslą realizuoti (parduoti) A. Š., įgijo didelės vertės turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: 2018 m. sausio 28 d. 12.07 val. A. G., pasinaudodamas pokalbių programėle „Viber“, nusiuntė jam (G. V.) miestelio pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“, esančio Vokietijos Federacinėje Respublikoje, po ko jis (G. V.) 2018 m. sausio 31 d. kartu su bendrininku A. G. nuvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kurioje įgijo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis iš parduotuvės „A“, esančios (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 30 d. 18.40 val. iki 2018 m. sausio 31 d. 9 val. pavogtą didelės vertės turtą – elektrinį dviratį „Focus Victoria“ S/N 18H89H530071, 2 999 eurų vertės, sportinį dviratį „Focus Cayo“, Nr. E18D29F0287, 2 599 eurų vertės, elektrinį dviratį „Conway EMR 427 S/N 17EMR42752036, 2 999 eurų vertės, sportinį dviratį „Focus Culebro“ S/N 291287004, 799 eurų vertės, elektrinį dviratį „Focus JAM2“ Nr. 339167043, 3 999 eurų vertės, elektrinį dviratį „Focus Jarifa2 I29“ S/N 354895017, 2 999 eurų vertės, elektrinį dviratį „Jarifa Plus“ S/N 356335003, 2 399 Eur vertės, 8 vnt. dviračiui skirtų metalinių pedalų su atšvaitais, tiksliai nenustatytos vertės, įkroviklį „Boch“ dėžutėje, tiksliai nenustatytos vertės, 6 vnt. dviračiui skirtų atšvaitų, tiksliai nenustatytos vertės, 9 vnt. dviračiui skirtų detalių su rankenėlėmis, tiksliai nenustatytos vertės, tai yra, įgijo turtą bendros 18 793 eurų vertės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (G. V.) 2018 m. sausio 31 d. savo mobiliuoju telefonu „Iphone 6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), padedant bendrininkui A. G., nufotografavo minėtus vogtus dviračius, o 2018 m. vasario mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, siekdamas organizuoti šių daiktų pargabenimą į Lietuvą, pasinaudodamas pokalbių programa „Viber“ susisiekė su vilkiko vairuotoju D. J., nieko nežinančiu apie daromą nusikalstamą veiką, kuris paties vairuojamu vilkiku DAF XF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 10 d. nuvyko į jo (G. V.) nurodytą vietą, esančią Vokietijos Federacinėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, kur bendrininkas A. G. susitiko su D. J., nieko nežinančiu apie nusikalstamu būdu įgytus daiktus, ir pakrovė juos į pastarojo vairuojamą vilkiką „DAF XF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) D. J., vykdydamas jo (G. V.) prašymą, 2018 m. vasario 11 d. apie 15 val. atvežė šiuos daiktus į Lietuvos Respubliką, kur (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, susitiko su juo (G. V.) ir šį turtą perkrovė į nenustatytą krovininį automobilį, kuriuo jis (G. V.) šį įgytą turtą nugabeno į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą realizuoti nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą, susitarė šį turtą parduoti A. Š., vykdantį prekybą (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) turgavietėje, po ko 2018 m. vasario 14 d. 10.50 val. kartu su A. Š., pastarajam priklausančiu mikroautobusu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kur į A. Š. automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pakrovė minėtus daiktus bei iš šio garažo minėtu automobiliu abu išvyko, toliau gabeno šį turtą, kol 2018 m. vasario 14 d. 11.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyti ir sulaikyti policijos pareigūnų.

8. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. G. bei jo gynėjas advokatas Kęstutis Dobilas prašė tenkinti A. G. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Nuteistieji G. V. ir A. G. bei jų gynėjas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas palaikė gynėjo Lino Stanislavo Bagdono nuteistųjų G. V. ir A. G. vardu surašytus apeliacinius skundus, prašė juos tenkinti. Nuteistasis A. G. taip pat prašė tenkinti ir nuteistojo A. G. apeliacinį skundą. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

9. Nuteistųjų G. V. ir A. G. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono bei nuteistojo A. G. apeliaciniai skundai atmetami.

10. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateiktų apeliacinių skundų matyti, jog visuose juose ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir to pagrindu padaryta galutinė išvada, jog G. V., A. G. bei A. G. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas), požymiai, teigiant, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog nuteistieji suvokė, kad jų įgytas turtas yra vogtas, taigi, nenustatytas būtinasis subjektyvusis šios nusikalstamos veikos požymis - kaltė. Be to, nuteistųjų G. V. bei A. G. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliaciniuose skunduose kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą - dviračius ir jų dalis bei priedus, taip pat nesutinkama su G. V. ir A. G. paskirtomis bausmėmis bei keliamas klausimas dėl kaltinamojo akto trūkumų. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl nuteistųjų G. V., A. G. bei A. G. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, kaltinamojo akto atitikimo įstatymui keliamiems reikalavimams bei patikrina ar buvo tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, bei skiriant ir individualizuojant bausmę nuteistiesiems G. V. bei A. G.. Kadangi dalis apeliacinių skundų prašymų bei argumentų, kuriais jie grindžiami, kartojasi, teisėjų kolegija dėl jų pasisako bendrai.

Dėl kaltinamojo akto trūkumų

11. Kaip jau buvo minėta, nuteistųjų A. G. bei G. V. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliaciniuose skunduose nurodoma, o taip pat ir bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo teigta, kad nuteistiesiems pareikštas kaltinimas (ir atitinkamai skundžiamo nuosprendžio nustatomoji dalis) nebuvo aiškus ir suprantamas, kadangi jame nenurodyta kokiomis aplinkybėmis ir kada kaltinamieji įgijo kaltinamajame akte nurodytus vogtus daiktus, taip pat nurodyta ne visų nusikalstamu būdu įgytų daiktų vertė. Be to, dėstydamas argumentus dėl kaltinamojo akto trūkumų, apeliantas nurodė ir tai, jog byloje nebuvo pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamajame akte nurodyti daiktai iš tiesų priklausė parduotuvei „A“ ir kad būtent jie buvo pavogti.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo akto turinį bei apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Kaltinamasis aktas yra aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Jame G. V., A. G., A. G. bei A. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašytos išsamiai, laikantis BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Kaltinamajame akte nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, konkretūs konkretaus kaltinamojo veiksmai, kartu veikę asmenys, aiškus nusikaltimo mechanizmas, nusikalstamos veikos aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nuskalstamos veikos sudėties požymiai, kaltininkams inkriminuotos veikos kvalifikuotos tiksliai nurodant BK normą. Pagal išdėstytą kaltinimą yra visiškai aišku, jog G. V. ir A. G. kaltinamajame akte nurodytą didelės vertės turtą įgijo 2018 m. sausio 31 d. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Nors kaltinamajame akte nėra nurodyta kokiu būdu šis turtas atsirado minėtoje sodyboje, iš kokių asmenų ir už kokį atlygį jis buvo įgytas, tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant tas faktines aplinkybes, kurios turi reikšmės inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymiams atskleisti. Šiuo atveju kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo aplinkybės yra pakankamos spręsti apie BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą.

15. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, daroma išvada, jog nuteistųjų gynėjo argumentai dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams ir pažeistos teisės į gynybą, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad argumentus dėl neaiškaus kaltinamojo akto nuteistųjų gynėjas išreiškė tik baigiamųjų kalbų, vykusių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, metu. Ankstesnėje teisminio nagrinėjimo stadijoje šio klausimo nekėlė nei gynėjai, nei kaltinamieji, priešingai – pastarieji pagarsinus kaltinamąjį aktą patvirtino, jog pareikštą kaltinimą suprato (t. 5, b. l. 20). Šios aplinkybės liudija, jog tiek nuteistieji G. V. ir A. G., tiek jų gynėjas suprato pareikštą kaltinimą ir nebuvo priversti spėlioti, kuo iš tiesų jie yra kaltinami.

Dėl subjektyviosios nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, pusės buvimo nuteistųjų G. V., A. G. ir A. G. veiksmuose

16. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), t. y. įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Todėl, kaltinant nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi ir (ar) realizavimu, turi būti nustatyta šios veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

17. Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo turto, žinant, kad jis gautas nusikalstamu būdu, įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu. Taigi, norint kvalifikuoti asmens veiką pagal BK 189 straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, o kaltininkas įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtą žino apie nusikalstamą jo gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-895/2015, 2K-284/2014, 2K-362/2013, 2K-259/2008). Įstatymų leidėjas nustato, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, jeigu jis gautas iš neteisėto valdytojo, padariusio vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Įgijimas yra bet kokios formos atlygintinis ar neatlygintinis sandoris. Pagal konstrukciją šio nusikaltimo sudėtis formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo. Esminis subjektyviosios pusės požymis - kaltė - pasireiškia tiesiogine tyčia. Šiam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtą jam perdavė asmuo, kuris gavo jį padarydamas nusikaltimą nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2008).

18. Kaip jau aptarta aukščiau, apeliaciniuose skunduose iš esmės neginčijama, jog G. V., A. G., G. V. ir A. G. įgijo turtą, kuris buvo vogtas, tačiau teigiama, jog nuteistieji nežinojo, kad dviračiai, jų dalys ir priedai yra gauti neteisėtu būdu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą įrodymų vertinimo aspektu, tokiems argumentams pritarti negali ir pripažįsta, kad byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina tiek nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, tiek jų kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. tai, kad nuteistieji žinojo, jog įgyja vogtus daiktus, ir norėjo taip veikti.

19. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistieji A. G., G. V. ir A. G. apklausiami teisme tvirtino, jog nežinojo apie įgytų dviračių, jų dalių bei priedų nusikalstamą kilmę. A. G. nurodė, jog G. V. paprašė jo (A. G.) Vokietijos Federacinėje Respublikoje turimose patalpose leisti palaikyti dviračius, o vėliau ir nuvežti juos iki vietovės, kurioje juos perėmė ir į Lietuvą vilkiku „DAF XF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) parvežė D. J., daugiau informacijos apie dviračius, taigi, ir jų kilmę, tvirtino nieko nežinojęs. Nuteistasis A. G. teigė, jog dviračius jam įsigyti pasiūlė pažįstami rusai, už juos sumokėjo 3 000 eurų. Taip pat parodė, jog dviračiai buvo nauji, bet apibraižyti, rusai sakė, kad jie brokuoti. Iš esmės analogiškas, kaip ir A. G. nurodytas dviračių įgijimo aplinkybes, parodė ir G. V.. Be to, A. G. bei G. V. vienodai tvirtino, jog dviračiai, jų dalys bei priedai buvo tik jų nuosavybė, o A. G. su jų veiksmais susijęs tik tuo, kad šiuos daiktus leido palaikyti savo patalpose bei pervežė iki vietos, kurioje juos perėmė vilkiko „DAF XF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas.

20. Nors aukščiau aptarti nuteistųjų parodymai iš esmės neprieštaravo vieni kitiems, juos papildė ir patvirtino, tačiau remtis išimtinai vien kaltinamų asmenų, kurie duoda parodymus neprisiekę (taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus) ir kurie gali derinti savo pozicijas tarpusavyje, be to, yra suinteresuoti išvengti baudžiamosios atsakomybės ir su jos kilimu susijusių padarinių, paaiškinimais negalima. Tokio pobūdžio bylose kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kitas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju G. V., A. G. ir A. G. tyčios turinį, t. y. jų suvokimą, kad jų įgytas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, atskleidžia nuteistųjų keliavimo į Vokietijos Federacinę Respubliką bei dviračių, jų dalių bei priedų pervežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės, šio turto gabenimo būdas Lietuvos Respublikoje, jų realios vertės ir vertės, už kurią G. V. ir A. G. nurodė juos įsigiję, skirtumas, G. V. A. G. išsiųsto pranešimo turinys bei nuteistojo G. V. elgesys po to, kai jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

21. Byloje nustatyta, kad nusikalstamu būdu gauto ir nuteistųjų įgyto turto vertė yra 18 793 eurų, tuo tarpu A. G. ir G. V. teigė šį turtą iš nepažįstamo asmens įsigiję vos už 3 000 eurų, t. y. daugiau nei šešis kartus mažesnę sumą. Be to, A. G. ir G. V. neneigė matę, jog dviračiai yra nauji. Taigi, akivaizdu, jog, būdami normalaus protinio išsivystymo lygio, nuteistieji turėjo suprasti ir, neabejotinai, suprato, kad tokia už dviračius, jų priedus bei detales prašoma sumokėti suma yra visiškai neadekvati, kas gali reikšti, jog šie daiktai buvo įgyti neteisėtu būdu, o perleidžiant juos už tokią realios rinkos neatitinkančią kainą, siekta kuo greičiau atsikratyti nusikaltimo įvykdymo pėdsakų. Nors nuteistieji tvirtino, jog dviračius pardavęs asmuo teigė, jog jie yra iš gamyklos, brokuoti, kas neva tai pateisina tokią žemą jų įsigijimo kainą, tačiau, kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, A. G. G. V. siųstose dviračių nuotraukose yra užfiksuota pardavimo etiketė su BAR kodu, prekės numeriu, kaina ir kitais pardavimo rekvizitais, netgi parduotuvės, iš kurios buvo pavogti dviračiai, rekvizitai, kas akivaizdžiai patvirtina, jog dviračiai buvo nauji ir iš parduotuvės, o ne gamyklos (t. 2, b. l. 104-152). Vien tai, kad dviračiai buvo iškomplektuoti, pabraižyti (kas galėjo nutikti ir jų gabenimo metu) bei su dokumentais, šių išvadų niekaip nepaneigia. Priešingai, tai, kad nuteistiesiems buvo perduoti ir dviračių dokumentai įrodo, jog jie buvo tinkamos kokybės, o ne brokuoti. Tuo tarpu iškomplektuoti gali būti tiek brokuoti, tiek nauji dviračiai. Visiškai tikėtina, jog gamintojas pirkėjui buvo perdavęs iškomplektuotus gaminius (dviračių gamybos procesas susideda iš atskirų jų detalių pagaminimo ir įprastai jie surenkami nepilnai, siekiant racionaliai išnaudoti jų laikymo vietą) ir tokiame stovyje jie buvo laikomi ir parduotuvėje.

22. Be to, iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, jog nuteistieji jau iš anksto žinojo, jog vyksta į Vokietijos Federacinę Respubliką tikslu įgyti neteisėtu būdu gautą turtą - pavogtus dviračius - kadangi į šią šalį vyko ne nuosavu, o nuomotu automobiliu, iš automobilio išėmę galinę sėdynę, tam, kad būtų gali susikrauti dviračius ir juos gabenti Vokietijos teritorijoje. Šią išvadą patvirtina ir G. V. A. G. 2018 m. sausio 27 d. 21.57 val. išsiųstos žinutės turinys, iš kurio galima suprasti, jog įvažiavus į Vokietiją, automobilį, kuriuo vyko nuteistieji, stabdė policijos pareigūnai ir G. V. išsigando jų patikros, bijojo, jog gali būti sulaikyti (t. 2, b. l. 104-152). Tai, jog suvokė, kad įgyti dviračiai yra vogti, patvirtina ir pasirinktas saugesnis jų gabenimo į Lietuvos Respubliką faktas – nuteistieji pasirinko dviračių, jų dalių ir priedų nebevežti patys, o tam pasitelkė vilkiko vairuotoją, nieko nežinojusį apie daromą nusikalstamą veiką.

23. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog G. V. tyčios turinį, jo suvokimą, jog įgijo vogtą turtą, be aukščiau aptarto, patvirtina ir liudytojų policijos pareigūnų V. F., K. V. parodymais, 2018 m. vasario 14 d. daiktų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 36-65) nustatyta aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje dalis šių dviračių A. Š. ir G. V. buvo vežami uždengti pledu, tokiu būdu juos maskuojant, bei G. V. elgesys, po to, kai kartu su A. Š. gabenantis dviračius Lietuvoje jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nuteistąjį sulaikę pareigūnai V. F., E. K. bei K. V. iš esmės analogiškai parodė, jog pasiteiravus G. V. iš kur šie dviračiai, pastarasis paaiškino, jog nežino, elgėsi įtartinai, kalbėjo nerišliai ir atrodė susijaudinęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmuo, kuris mano, jog turtą įgijo visiškai teisėtai, nuo teisėsaugos pareigūnų neslėptų, jog šis turtas yra ne jo, bei, tokioje situacijoje, nenusijaudintų taip stipriai, jog negalėtų net rišliai kalbėti.

24. Lino Stanislavo Bagdono apeliaciniuose skunduose pagrįstai teigiama, jog versija, kad nuteistieji įgijo dviračius, jų dalis bei priedus iš matymo pažįstamo asmens, byloje nebuvo paneigta. Apeliantas pagrįstai nurodo ir tai, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, kad G. V. ar A. G. yra kaip nors susijęs su šių daiktų vagystėmis ar jas įvykdžiusiais asmenimis. Tačiau šios aplinkybės nuteistųjų tyčios nepaneigia. BK 189 straipsnyje numatyta nusikalstama veika pasireiškia būtent tuo, jog kaltininkas turtą savo nuosavybėm įgyja iš kito asmens, gavusio jį nusikalstamu būdu, o ne nusikalstamu būdu įgyja jį pats (tokiu atveju kaltininko veika turėtų būti kvalifikuojama kaip vagystė, t. y. pagal BK 178 straipsnį, o ne BK 189 straipsnį). Taigi, ta aplinkybė, kad A. G. bei G. V. kaltinime nurodytus daiktus galimai nusipirko iš pažįstamo asmens, vagysčių patys nevykdė, jokios reikšmės kvalifikuojant jų veiką pagal BK 189 straipsnį neturi. Be to, inkriminuojant veiką pagal šį straipsnį, nereikalaujama įrodyti, kad kaltininkas žinojo visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (o šios nutarties 21-23 punktuose aptartos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog nuteistieji bent jau bendrais bruožais suvokė kokiu būdu buvo gauti dviračiai ir jų dalys), todėl jokios reikšmės neturi ir tai, kad nuteistieji galimai tiesiogiai nebendravo su turtą pagrobusiais - asmenimis, nežinojo kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis buvo įvykdyta vagystė iš parduotuvės „A“, esančios (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

25. Nors bylos duomenimis nenustatyta, jog G. V. bei A. G. perimant dviračius ir jų dalis kartu su jais buvo ir A. G., tačiau akivaizdu, jog visi trys nuteistieji veikė bendrai, pagal iš anksto sutartą planą, pasiskirstę užduotimis, taigi, aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina ne tik G. V. bei A. G., bet ir A. G. suvokimą, jog jų įgytas turtas buvo gautas neteisėtu būdu, t. y. pavogtas. Nors A. G. bando įrodyti, jog dviračius ir jų dalis įgijo tik G. V. bei A. G., ką abiejų instancijų teismuose tvirtino ir pastarieji, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi A. G. atliktus veiksmus, jų pobūdį, įvykdant analizuojamą nusikalstamą veiką (jis ne tik suteikė patalpas, kuriose kurį laiką buvo laikomi dviračiai, tačiau ir pats vyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, kurioje asmeniškai pervežė dviračius į vietą, kurioje juos perėmė vilkiko vairuotojas D. J.), taip pat jau aptartos G. V. A. G. 2018 m. sausio 27 d. 21.57 val. išsiųstos žinutės turinį (iš kurios galima daryti išvadą, jog apie neteisėtus G. V. ir A. G. veiksmus iš anksto buvo žinoma ir A. G.), tokius nuteistųjų parodymus vertina kritiškai. Neabejotina, jog, pateikdamas tokią versiją, A. G., kuris praeityje jau yra teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, tiesiog bando išvengti baudžiamosios atsakomybės, o G. V. bei A. G., patvirtindami A. G. parodymus, bando padėti jam įgyvendinti šį siekį.

26. Kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo tinkamai ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma patvirtina ne tik apeliaciniais skundais neginčijamų objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą G. V., A. G. bei A. G. veikoje, bet ir tai, jog šie nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, tenkinti apeliacinius skundus ir išteisinti G. V., A. G. bei A. G. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

Motyvuojamoji dalis

27. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistųjų G. V. ir A. G. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinių skundų argumentai dėl netinkamo BK 72 straipsnio nuostatų šioje byloje taikymo.

28. BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o minėto BK straipsnio 2 dalis nustato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad konfiskavimas įprastai netaikytinas, jeigu turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam arba pastarasis byloje pareiškė civilinį ieškinį, arba kitokiu būdu susitariama dėl žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2014, 2K-7-84/2012, 2K-269-648/2017, 2K-83-942/2018).

29. Esant tokiam teisiniam reguliavimui bei jo kontekste vertinant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, daroma išvada, jog, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo nuspręstas konfiskuoti turtas – dviračiai ir jų dalys, kuriuos nuteistieji įgijo suvokdami, jog šie daiktai yra gauti neteisėtai, visiškai atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, kadangi jis buvo gautas nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo pasėkoje. 2018 m. vasario 19 d. bei 2018 m. birželio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus pranešimuose (t. 1, b. l. 151-155, 170-171) pateiktais duomenimis nustatyta, jog aptariamas turtas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 30 d. 18.40 val. iki 2018 m. sausio 31 d. 9.00 val. buvo pavogtas iš parduotuvės „A“, esančios (duomenys neskelbtini), Vokietijoje. Taigi, jis nuosavybės teise priklauso šios parduotuvės savininkui. Vis tik, nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo šioje byloje civilinio ieškinio nepateikė (į ką dėmesį atkreipė ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas), byloje taip pat nėra duomenų apie kokį nors susitarimą dėl žalos atlyginimo, sudarytą tarp kaltininkų bei žalą patyrusio asmens, o nusikalstamu būdu gautas turtas negali būti paliktas asmeniui, kuris tokį turtą įgijo ir už jo įgijimą yra nuteistas, todėl sprendimas konfiskuoti turtą, atitinkantį BK 72 straipsnyje apibrėžtą konfiskuotino turto sąvoką, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas.

30. Įvertinus tai kas išdėstyta, G. V. ir A. G. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliaciniai skundai netenkinami ir šioje dalyje.

Dėl nuteistiesiems G. V. ir A. G. paskirtų bausmių

31. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

32. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį G. V. bei A. G., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį - padarytas apysunkis nusikaltimas, kaltės formą - nusikaltimas padarytas veikiant tyčia, nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta, nuteistųjų asmenybes, jų šeimyninę padėtį charakterizuojančias aplinkybes (teismas pažymėjo, jog A. G. bei G. V. praeityje yra teisti (A. G. vieną kartą, G. V. - tris), ne kartą bausti administracine tvarka, šioje byloje jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė turėdami teistumą bei galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat įvertino tai, kad abu nuteistieji dirba, augina po du mažamečius vaikus, priklausomybės ir psichikos ligų gydymo įstaigoje yra neregistruoti), jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, į kurias skirdamas bausmes G. V. bei A. G. atsižvelgė apylinkės teismas, taip pat nuteistųjų įgyto nusikalstamu būdu gauto turto vertę, kuri yra 18 793 eurai, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems G. V. ir A. G. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtas bausmes, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistiesiems paskirtos bausmės - straipsnio, numatančio atsakomybę už jų padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos švelniausios bausmės - baudos, nustatant jų dydį artimesnį šios bausmės, skiriamos už apysunkius nusikaltimus, minimumui (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą skiriama nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda), įvertinus jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių skaičių, tai, kad jie nepripažino savo kaltės, nusikaltimą padarė būdami recidyvistais, netgi laikytinos itin švelniomis. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė paskirtą baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o ne per minimalų – 2 mėnesių, baudos sumokėjimo terminą. Apeliaciniuose skunduose akcentuojamos aplinkybės, o būtent G. V. bei A. G. šeiminė padėtis, akivaizdu jau buvo įvertintos apylinkės teismo, tiek nustatant skiriamos baudos dydį, tiek jos sumokėjimo terminą, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dar kartą į jas atsižvelgti ir tuo pačiu pagrindu paskirtąsias bausmes sumažinti dar labiau.

34. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas galioti, o apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų G. V. ir A. G. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono bei nuteistojo A. G. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.