- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- 2A-1644-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12571-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė (pran.)
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno Panemunės bendruomenės centrui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėjos), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės) ir Mindaugo Šimonio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-603-877/2015 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno Panemunės bendruomenės centrui, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. A. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir prašė pripažinti neteisėtu bei negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. T-367 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutarties nutraukimo“ nuo jo priėmimo momento. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. SR-0213, kuria Kauno miesto savivaldybė, remdamasi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. A-1600, neterminuotai išnuomojo ieškovui A. A. 50,04 kv. m. bendrojo ploto dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune. Pasak ieškovo, Kauno miesto savivaldybės taryba be jokio pagrindo, 2014 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. T-367 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune nuomos sutarties nutraukimo“ nutraukė minėtą nuomos sutartį. Skundžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas pažeidžia ne tik ieškovo, bet ir jo mažametės dukters V. A., gim. (duomenys neskelbtini), interesus (vaiko teisę į būstą), kadangi be jokio pagrindo ne tik ieškovas, bet ir jo mažametė dukra negali patekti į gyvenamąjį būstą ir priversti gyventi pas gimines, nes neturi jokio kito nekilnojamojo turto. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba priimdama skundžiamą sprendimą pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentuojančias teisės naudotis valstybės ar savivaldybės gyvenamąja patalpa palikimą laikinai išvykusiems, nes ieškovas nuomojamajame bute visą laiką gyveno kartu su mažamete dukterimi ir ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiu nebuvo išvykęs, o laikinai išvykdavo tik slaugyti sergančią motiną, todėl Kauno miesto savivaldybės taryba šiuo pagrindu negalėjo su ieškovu nutraukti nuomos santykių. Be to, atsakovė trukdė įsigyti nuomojamą būstą, nors ieškovas sąžiningai mokėjo nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius, norėjo savo lėšomis gerinti būsto būklę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi CK 6.591 straipsniu, todėl byloje turi būti nustatyta ar ieškovas A. A. buvo laikinai išvykęs ilgiau kaip šešiems mėnesiams ir, ar tuo metu buvo mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas. Teismas iš UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis fiksuotų gyvenamosios patalpos patikrinimų nustatė, kad po 2012 m. gegužės 30 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties su ieškovu sudarymo, 2012-10-24 ir 2012-12-14 ieškovas patalpose nerastas, 2013-01-09 ieškovas patalpose rastas, patikrinus patalpas 2014-05-06, 2014-05-08, 2014-05-14 ieškovas nerastas, 2014-05-23 patalpos užplombuotos. Už 2014 m. balandžio mėn. nuomos mokestis sumokėtas iš dalies, skola padengta tik gegužės mėn. Taip pat teismas nustatė, kad ilgą laiką ieškovas visiškai nemokėjo už butui teikiamas komunalines paslaugas – UAB „Kauno švara“ nemokėta nuo 2010-04-01 iki 2014-05-01; 2014-05-13 AB Lesto duomenimis, paskutinė įmoka už elektrą atlikta 2012 m. balandžio 14 d.; AB „Lietuvos dujos“ 2014-05-12 duomenimis, paskutinis mokėjimas už dujas gautas 2012-11-20, tačiau ginčijamo sprendimo metu įsiskolinimo už nuomos mokestį ir komunalines paslaugas nebuvo, skolos apmokėtos 2014-06-03. Teismas spręsdamas, jog ieškovas negyvena Kauno miesto savivaldybės suteiktame socialiniame būste, rėmėsi atsakovės, trečiųjų asmenų parodymais. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir liudytojai E. Ž., E. V., J. V., V. R., D. C., gyvenantys (duomenys neskelbtini) g. 4, Kaune arba kaimynystėje, kurie nurodė, kad niekada nėra matę ieškovo mažametės dukters, o ieškovą matė vieną kartą arba nė karto ir jau dveji metai, kaip ginčo bute niekas negyvena. Pažymėjo, kad ir ieškovo pasikviesta liudytoja D. M. nurodė, kad ieškovas nuo 2012 m. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau nakvoja (duomenys neskelbtini). Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad jis buvo laikinai išvykęs slaugyti sergančią mamą ir šiuo atveju yra CK 6.591 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas, kada paliekama laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į savivaldybės gyvenamąją patalpą. Pažymėjo, kad ieškovo argumentų dėl jo būtinybės prižiūrėti sergančią motiną nepatvirtina į bylą pateikta darbingumo lygio pažyma, nes L. Č. 40 proc. darbingumo lygis nustatytas tik nuo 2013-11-06, o kitų rašytinių įrodymų apie L. Č. susirgimus į bylą nepateikta. Nors apklausta liudytoja L. Č. teigė, kad sūnus ją prižiūri, tačiau ieškovas nėra paskirtas motinos globėju, be to, Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo aktuose nurodyta, kad L. Č. padeda A. A. prižiūrėti V. A.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ieškovo ir jo nepilnametės dukters V. A. gyvenamoji vieta yra deklaruota ginčo bute, tačiau kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas su dukterimi gyvena (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, o į ginčo butą atvykdavo tik epizodiškai. Šią aplinkybę patvirtina Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenys, Kauno raj. savivaldybės administracijos VTAS 2013-02-13, 2014-07-22, 2014-10-20 šeimos aplankymo aktai, Kauno rajono socialinių paslaugų centro informacija. Be to, V. A. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį darželį „(duomenys neskelbtini)“ bei lankosi (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro poliklinikoje nuo 2012-11-08 m. Kauno probacijos skyrius informavo, kad A. A. nuo 2010-03-22 visų įtraukimų į probacijos tarnybos registrą metu nurodęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) g. 14, (duomenys neskelbtini), Kauno r., apsilankymų gyvenamojoje vietoje metu A. A. buvo randamas namuose. 2014-04-16 prašyme gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką ieškovas nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaunas. Kauno rajono PK VPS Prevencijos poskyrio (duomenys neskelbtini) policijos nuovada nurodė, kad nuo 2010-08-13 iki 2015-01-12 A. A. paskiriant kardomąsias priemones (rašytinius pasižadėjimus neišvykti bei įpareigojimus būti namuose nuo 22:00 iki 6:00 val.), gyvenamąją vietą jis nurodė (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) g. 14, (duomenys neskelbtini), Kauno raj., Kauno teritorinė darbo birža pateikė duomenis, kad A. A. savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) yra nurodęs laikotarpiais iki 2012-12-06 bei nuo 2014-10-28 iki 2014-12-20; nuo 2013-09-04 iki 2013-09-10 bei tik nuo 2014-04-10 iki 2014-04-24 gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune. VSDFV duomenimis, A. A. 2012-11-20 prašyme skirti valstybinę socialinio draudimo pensiją V. A. nurodė savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) g. 14, (duomenys neskelbtini), Kauno raj. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas nuo 2010-03-22 bausmės vykdymą prižiūrinčioms institucijoms savo faktinę gyvenamąją vietą yra nurodęs (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovo atžvilgiu teismuose priimant nutarimus, teismo įsakymus, nuosprendžius, visuose be išimties teismų procesiniuose dokumentuose, priimtuose 2010-09-24, 2010-12-23, 2011-02-01, 2012-03-23, 2012-08-27, 2012-12-01, 2013-02-28, 2013-12-04, 2014-03-26, 2014-04-14, 2014-05-20 ieškovo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Pasak teismo, labiau tikėtina, jog bute ieškovas pastoviai nebegyvena nuo 2010-03-22, o jo epizodiniai apsilankymai ginčo bute nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas neprarado teisės į gyvenamąją patalpą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nemokėdamas mokesčių už komunalines paslaugas, nuomos mokestį mokėdamas nereguliariai, negyvendamas ginčo patalpose elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, pažeidė nuomos sutarties sąlygas, nesistengė išlaikyti jam suteikto socialinio būsto. Teismas atkreipė dėmesį, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms (asmenims) forma, o šiuo atveju patalpa neatliko savo tikslinės paskirties, kai joje niekas negyvena, ypatingai, kai yra šeimų ir asmenų, neturinčių kur gyventi ir siekiančių sudaryti socialinio būsto nuomos sutartis. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), įvertinęs bylos aplinkybes, pripažino, kad nagrinėjamu atveju yra svarbesnis ne individo, o savivaldybės interesas, atsakovė savo sprendime galėjo konstatuoti nuomos santykių pasibaigimą CK 6.591 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, todėl sprendimas yra teisėtas ir negali būti panaikintas. Teismas atsakydamas į ieškovo argumentus dėl jo mažametės dukters teisės į būstą pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnametės V. A. faktinė gyvenamoji vieta po jos motinos R. B. mirties 2012-10-21 yra adresu (duomenys neskelbtini) g. 14, (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Aplinkybę, kad V. A. negyveno (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, teismo posėdyje pripažino ir ieškovas. Teismo vertinimu, V. A. sudarytos geros gyvenimo sąlygos, užtikrinta teisė į gyvenamąją patalpą, mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) esantį vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre jai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, ieškovui ją prižiūrėti padeda mergaitės senelė L. Č., vaiko teisių apsaugos institucija nustatė, kad mergaitė prižiūrima, ja rūpinamasi tinkamai. Nepaisant aplinkybės, kad ieškovas nuosavybės teise gyvenamosios patalpos neturi, tačiau jo ir V. A. ilgalaikis gyvenimas (duomenys neskelbtini) g. 14, (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, pasak teismo, patvirtina, kad nepilnametės gyvenimas nuomojamame socialiniame būste nėra vienintelis jos teisių į būstą apsaugos užtikrinimo būdas, todėl palikus galioti atsakovės sprendimą, vaiko interesai nebus pažeisti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas A. A. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nes turėjo vadovautis ne gyvenamosios vietos nustatymo kriterijais, o nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, kadangi asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suformuota 2011 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2011. Sprendžiant ginčijamo įsakymo teisėtumo klausimą teismas turėjo nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes: ar A. A. buvo laikinai išvykęs ilgiau kaip šešiems mėnesiams ir, ar tuo metu buvo mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas, tačiau, ieškovo teigimu, faktiškai šių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis fiksuotų gyvenamosios patalpos patikrinimų aktais, kuriuose nurodyta, kad ieškovas ginčo patalpose nerastas, bet neįvertino tos aplinkybės, kad ši įmonė yra savivaldybės įmonė ir priima bei nustato jai palankias aplinkybes, be to, jos darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val., o kitu laiku nėra nustatyta, kad ieškovas namuose nerastas. Be to, byloje nustatytos aplinkybės, kad butas buvo užplombuotas, todėl akivaizdu, jog ieškovas neteisėtu būdu nenorėjo veržtis į ginčo patalpas, nors iki to laiko ieškovas bute visuomet gyveno. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Liudytojai parodė, jog ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau būna ir (duomenys neskelbtini), be to teismas neįvertino, kaip ir aplinkybės, kad buvo laikinai išvykęs gyventi į (duomenys neskelbtini) slaugyti sergančią mamą. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovo argumentų dėl jo būtinybės prižiūrėti sergančią motiną darbingumo lygio pažyma nepatvirtina, nes L. Č. 40 proc. darbingumo lygis nustatytas tik nuo 2013-11-06, tačiau ji sirgo ilgą laiką dar iki darbingumo lygio nustatymo. Apeliantas mano, kad teismas nenustatė aplinkybių, jog A. A. buvo laikinai išvykęs ilgiau kaip šešiems mėnesiams, taip pat nenustatė, kad jis nemokėjo nuomos mokesčio ir mokesčio už komunalines paslaugas, nes ginčijamo sprendimo priėmimo metu įsiskolinimo už nuomos mokestį ir komunalines paslaugas nebuvo.
2. Nurodo, kad teismas neįvertino 2012 m. rugsėjo 17 d. apžiūros akte „Dėl (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų“ nustatytų aplinkybių dėl ginčo buto nusidėvėjimo ir galimybės jį įsigyti nuomininkams. Ieškovas ne vieną kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrių su prašymu leisti jam privatizuoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kadangi būstas yra pastatytas 1945 m., jam reikalingas kapitalinis remontas. Be to, teismas neįvertino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2013-07-23 raštu Nr. 53-5-2844, A. A. nurodė, kad skyrius dar 2012-09-27 buvo parengęs Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą Nr. TR-549 „Dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo fiziškai nusidėvėjusiomis ir ekonomiškai netinkamomis remontuoti ar rekonstruoti“, tačiau Taryba, atsižvelgiant į Savivaldos ir bendruomenių plėtojimo komiteto siūlymą, iš sprendimo projekto išbraukė patalpą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune. Minėtame rašte nurodyta, kad Savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija nagrinėja galimų korupcijos ir piktnaudžiavimo požymių buvimą, suteikiant ieškovui ginčo būstą, tačiau ši komisija tokių požymių nenustatė, o ieškovo prašymas dėl patalpų pardavimo liko neišspęstas.
3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė vaiko teisę į gyvenamąjį būstą ir neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas yra vienintelis nepilnametės V. A., gim. (duomenys neskelbtini), atstovas pagal įstatymą. Jis neturi kito nekilnojamojo turto, todėl vaiko teisių užtikrinimo būdas į gyvenamąją patalpą šiuo atveju yra vienintelis. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad vaiko teisė į būstą užtikrinama dukrai gyvenant jos senelės namuose, kadangi vaiko senelė mergaitę priėmė laikinai pagyventi tol, kol išsispręs teisiniai ginčai dėl nuomojamo buto, nes priešingu atveju vaikas būtų paimtas iš ieškovo ir įstatymų nustatyta tvarka vaikui būtų skirta globa (rūpyba) bei paskirtas vaiko globėjas (rūpintojas). Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios aplinkos, kai ginčas tarp šalių jau buvo prasidėjęs. Akcentuojama, kad teismas skundžiamame sprendime neįvertino Jungtinių tautų konvencijos 27 straipsnio nuostatų ir sprendime atsakomybės naštą dėl vaikui tinkamų buitinių sąlygų užtikrinimo perkėlė ne valstybei, kuri turi remti ir skatinti asmenis, auginančius vaikus, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos vaiko senelės L. Č. namuose ir nors atsakovas rūpinasi nepilnamete dukterimi, jos sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, išlaikymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės net nevertino, kaip nevertino ir to, kad vaikų teisių apsauga yra viešasis interesas. Daroma išvada, kad ginčo būstas yra tiek ieškovo, tiek jo nepilnametės dukters vienintelė gyvenamoji patalpa.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovė nesutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai ieškinį atmetė. Pasak atsakovės, nuomos santykių pasibaigimui reikšmingas juridinis faktas yra išvykimas gyventi kitur. CK nuostatos, numatančios, kad nuomininkui išsikėlus gyventi kitur, pasibaigia nuomos sutartis, nenumato išimčių iš šios taisyklės, todėl gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pasibaigia ir tuo atveju, kai nuomininkas išsikelia į kitą patalpą, kuri yra kitokio teisinio režimo ar suteikta kitokiu teisiniu pagrindu. Nuomininkui bei jo šeimos nariams išvykus gyventi kitur ir šiuo pagrindu nutrūkus nuomos sutarčiai, šie asmenys į nuomotas patalpas nebeturi jokių teisių. Atsakovės manymu, nuomos santykių pasibaigimui neturi reikšmės aplinkybė, kad ne visi nuomininko daiktai yra išgabenti, o patalpa kartais būna naudojama. Pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo įrodyti, jog jis buvo laikinai išvykęs, mokėjo mokesčius ir faktiškai gyveno ginčo gyvenamosiose patalpose, tačiau jis nepateikė teismui įrodymų, jog faktiškai gyveno ginčo gyvenamosiose patalpose ir tik laikinai išvykdavo padėti savo sergančiai mamai. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, jog nuolat mokėjo nuomos ir kitus komunalinius mokesčius. Priešingai, byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovas A. A. nemokėjo ne tik nuomos už gyvenamąsias patalpas, bet ir kitų komunalinių mokesčių. Atkreipiamas dėmesys, kad daug kartų tikrinant ginčo gyvenamąsias patalpas, jose buvo rasti asmenys, kurie neturėjo teisės gyventi ginčo gyvenamosiose patalpose, o ieškovas A. A. beveik niekada nebuvo rastas. Taigi, ieškovas ne tik kad pats negyveno ginčo gyvenamosiose patalpose, nenaudojo jų pagal tą paskirtį, kuriai jos buvo išnuomotos, bet pažeisdamas nuomos sutarties sąlygas taip pat leido ginčo gyvenamosiose patalpose gyventi asmenims, neturintiems teisės jose gyventi. Šias aplinkybes, pasak atsakovės, patvirtina AB „City Service“ ir UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio raštai bei patikrinimo aktai, kurie yra pateikti byloje. Daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino CK nuostatas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas priimtas pagrįstai ir atitinka CK 6.591 straipsnyje nustatytas sąlygas nuomos sutarčiai nutraukti: A. A. nesinaudojo ginčo gyvenamosiomis patalpomis, nevykdė privalomosios sąlygos teisei į ginčo gyvenamąsias patalpas išsaugoti 6 mėnesiams - nemokėjo mokesčių, t.y. paties ieškovo veiksmai patvirtino tokio Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo pagrįstumą. Jis pats nurodė visai kitą savo gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini) g. 14, (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas), kaip de facto nesinaudojantis gyvenamąja patalpa beveik nemokėjo mokesčių - nors teigė, kad gyveno visą laikotarpį nuo nuomos sutarties sudarymo 2012-05-30 iki Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo nutraukti nuomos sutartį priėmimo 2014-06-19, tačiau paskutinį kartą dujų rodmenis deklaravo 2012-11-20. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 2.17 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus nustatant asmens gyvenamąją vietą. Pasak atsakovės, vertinant asmens gyvenamąją vietą savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme lemiamą reikšmę turi ne asmens registracija, o jo faktinė gyvenamoji vieta. Apeliantės nuomone, teismas skundžiamame sprendime pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais bei pagrįstai konstatavo, jog ieškovo mamos dalinis nedarbingumas nesudaro pagrindo konstatuoti CK 6.591 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindu buvimą. Atsakovė nesutinka, kad yra pažeidžiama ieškovo dukters teisė į gyvenamąjį būstą ir pažymi, jog pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiais vaikais, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, tuo atveju, kai vaiko tėvai to negali užtikrinti. Nors vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra ginčo bute, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo dukra faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini) g. 14, (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas. Atsiliepime nesutinkama su apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog ginčo gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, yra fiziškai susidėvėjusios virš 60 procentų, nuomininkas gyvena jose daugiau kaip tris metus, todėl pagal teisės aktus šios patalpos galėtų būti parduodamos jų nuomininkams. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktą, Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta išimtinė teisė priimti sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Be to, minėtos ieškovo aplinkybės yra nesusijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pagrįstai buvo nevertinamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė mano, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, būtų pažeistos Kauno miesto savivaldybės, kaip patalpų savininko, namo, kuriame yra ginčo gyvenamosios patalpos, gyventojų, rajono, kuriame yra gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) g. 4, Kaune, gyventojų teisės ir teisėti interesai, nes byloje yra pateikti Kauno apskrities VPK Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos nuovados 2012-12-12 raštas Nr. 20-23-2-S-4891 ir 2014-04-30 raštas Nr. 20-23-2-S-883, kuriuose nurodoma, jog gauta eilė nusiskundimų dėl ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojų veiksmų, pradėti tyrimai ir priimti procesiniai sprendimai, taip pat toliau vykdomas pastovus patalpų stebėjimas.
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybės ir padarytomis išvadomis bei pateikia analogiškus argumentus, kuriuos savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė Kauno miesto savivaldybė.
Trečiasis asmuo Kauno Panemunės bendruomenės centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Trečiojo asmens manymu, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, priimtas įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus bei nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose. Taip pat nurodo analogiškus argumentus, kuriuos savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė Kauno miesto savivaldybė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina apeliaciniame skunde nustatytose ribose.
Byloje kilo ginčas dėl teisės į 2012 m. gegužės 30 d. nuomos sutarties Nr. SR-0213 pagrindu nuomojamas savivaldybės socialinio būsto fondui priklausančias gyvenamąsias patalpas - 2 kambarių 50,04 kv. m. bendrojo ploto butą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl kurios pasibaigimo buvo priimtas atsakovės Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-06-19 sprendimas Nr. T-367 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutarties nutraukimo“ ir kurį ieškovas prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu.
CK XXVIII skyriaus (,,Nuoma“) normos yra bendrosios nuomos teisinių santykių normos, gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai (nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka) reglamentuoti CK XXXI skyriuje (,,Gyvenamosios patalpos nuoma“), kurio normos CK XXVIII skyriaus atžvilgiu yra specialiosios. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų (savivaldybės socialinio būsto fondui priklausančių) patalpų nuomos sąlygas ir tvarką nustato specialusis 1992 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas (toliau – Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2009). Nuomojant tokias patalpas, vienašalis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas nuomotojo reikalavimu galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams ir teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-515/2008). Sutinkama su apeliantu, kad Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo paskirtis yra socialiai pažeidžiamų gyventojų teisės į būstą užtikrinimas ir joje įtvirtintos garantijos taikomos prioritetiškai prieš CK normas, o pastarosios taikomos tiek, kiek aptariamų socialinio būsto nuomos santykių nereglamentuoja viešosios teisės normos (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Tačiau draudimas nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį netaikomas kitiems CK 6.611 straipsnyje išvardytiems sutarties nutraukimo atvejams, kurie nesusiję su nuomininko turtine padėtimi ar esant kitiems įstatyme nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2011). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad jis buvo laikinai išvykęs iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų ilgiau kaip šešiems mėnesiams bei nemokėjo nuomos mokesčio ir mokesčio už komunalines paslaugas, nes iš ginčo patalpų nebuvo išvykęs bei sprendimo metu įsiskolinimo už nuomos mokestį ir komunalines paslaugas nebuvo. Iš šių aplinkybių bei kitų bylos duomenų daroma išvada, kad apeliantas suprato, jog atsakovė priėmė administracinį aktą konstatuodama, kad jo teisė į gyvenamąją patalpą pasibaigė iš jos laikinai išvykus ilgiau nei šešis mėnesius bei tuo metu nemokėjus mokesčių (CK 6.591 straipsnis). Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2000 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-223/2000 m., aiškindama CK 332 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios yra analogiškos šiuo metu galiojančio CK 6.591 straipsnio 4 daliai, reglamentuojančiai, jog pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą, konstatavo, jos šia norma yra preziumuojama, kad laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą, todėl pripažinti tokius asmenis netekusiais teisės į savivaldybės gyvenamąsias patalpas teismine tvarka nereikia (jie laikomi praradusiais teises į gyvenamąją patalpą pagal įstatymą, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-728-254/2012). Šiuo atveju ieškovo teisės praradimą atsakovė konstatavo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-06-19 sprendimu Nr. T-367 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutarties nutraukimo“, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo tikrinamas nagrinėjant civilinę bylą, t.y. ginčijant sprendimą iš esmės buvo sprendžiamas klausimas dėl apelianto teisės į savivaldybės gyvenamąją patalpą. Atkreiptinas dėmesys, kad kilus ginčui CK 6.591 straipsnio pagrindu, ieškovas atskiro reikalavimo pripažinti jam teises į nuomojamą gyvenamąją patalpą, jei bus nustatyta, kad 6 mėnesių terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių nepareiškė (CK 6.591 straipsnio 6 dalis), tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamo administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, šias aplinkybes tyrė ir vertino, todėl ginčą išnagrinėjo visapusiškai ir nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad nebuvo sprendžiama dėl jo teisės į nuomojamą gyvenamąją patalpą pastaruoju aspektu.
Pagal CK 6.591 straipsnio 1 dalį, laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas. Taigi, šios normos dispozicijoje įtvirtintos ir teismas turi nustatyti dviejų rūšių faktines aplinkybes: kad asmuo buvo laikinai išvykęs ne daugiau kaip šešis mėnesius ir, kad būdamas laikinai išvykęs, mokėjo nuomos mokestį ir mokestį už komunalines paslaugas. Atsakovė atsiliepimu ir kitais byloje surinktais įrodymais įrodinėjo, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas būtent nustačius abi šias sąlygas. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad labiau tikėtina, jog bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune ieškovas pastoviai nebegyvena nuo 2010-03-22 (t.y. dar iki nuomos sutarties pakeitimo, pasikeitus pagrindiniam nuomininkui), o ieškovo epizodiniai apsilankymai ginčo bute nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas neprarado teisės į gyvenamąją patalpą. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Aplinkybes, kad ieškovas nuo 2012 m. negyvena nuomojamose patalpose parodė liudytojai E. Ž., E. V., J. V., V. R., D. C., gyvenantys (duomenys neskelbtini) g. 4, Kaune arba kaimynystėje. Jie parodė, kad niekada nėra matę ieškovo mažametės dukters V. A., o ieškovą matė vieną kartą arba nė karto, o jau dveji metai, kaip (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) bute niekas negyvena, anksčiau jame dar gyvendavo visai svetimi žmonės. D. C. dar nurodė, kad ieškovą matė 2014 m., kai jis buvo atėjęs ir prašė parodyti, kur yra jo buto elektros skaitiklis. Ieškovo pasikviesta liudytoja D. M. parodė, kad ieškovas nuo 2012 m. nakvoja (duomenys neskelbtini), tačiau jos vertinimu jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Ieškovo gyvenamosios patalpos po kelių apžiūrų 2012-12-14 buvo užplombuotos. Į patalpas ieškovas grįžo 2013-01-16. Po to ieškovo gyvenimo bute aplinkybės buvo tikrinamos 2014-05-06, 2014-05-08, 2014-05-14, 2014-05-23 ir į jas patekti nepavyko, todėl patalpos vėl buvo plombuotos. Paslaugų tiekėjas UAB Kauno vandenys“ nurodė, kad ieškovas turi 397,90 Lt skolą, fiksuoti skaitiklio parodymus negali, nes į patalpas nepatenkama; UAB Lietuvos dujos“ nurodė, kad paskutinį kartą dujų skaitiklio parodymus ieškovas deklaravo 2012-11-20, o vėliau parodymų negalima buvo nustatyti, nes į patalpas nepatenkama; paskutinis mokėjimas UAB „Lesto“ atliktas 2012-04-14, paskutinį kartą skaitliuko parodymai buvo fiksuoti tik 2014-04-14. Teismo sprendime taip pat nurodomi faktai, kurių teisėjų kolegija plačiau neaprašo, kad dėl apeliantui nuo 2010-03-22 iki 2015-01-12 taikomų kardomųjų priemonių (rašytiniai pasižadėjimai neišvykti bei įpareigojimai būti namuose nuo 22:00 iki 6:00 val.) bei vėliau vykdant įsiteisėjusius teismo nuosprendžius, apeliantas, bausmės vykdymą prižiūrinčioms institucijoms savo faktinę gyvenamąją vietą buvo nurodęs (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, todėl be jų žinios ir sutikimo negalėjo gyventi socialiniame būste (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas paminėtų institucijų būtų prašęs sutikimo pakeisti savo faktinę gyvenamąją vietą ar to negalėjo padaryti dėl svarbių priežasčių. Taigi, apelianto argumentai, kad jis iš ginčo gyvenamųjų patalpų nebuvo išvykęs, yra paneigti net oficialiais rašytiniais įrodymais (įsiteisėję teismų procesiniai dokumentai, bausmės vykdymą prižiūrinčių institucijų informacija). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas šių teisiškai reikšmingų teismo argumentų savo apeliaciniame skunde net nekvestionavo. Pažymėtina, kad visą tardymo ir teismo laiką laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į gyvenamąją patalpą paliekama tik esant jiems suimtiems (CK 6.591 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi CK 2.12 straipsnio 1 dalies, 2.16 straipsnio ir 2.17 straipsnio nuostatomis, nustatydamas jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Su tokia nuostata teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Paminėtos teisės normos reglamentuoja fizinio asmens gyvenamąją vietą ir jos nustatymo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis rėmėsi spręsdamas ar ieškovo faktinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune ar jo viešuose pareiškimuose deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno rajone yra jo nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta. CK 2.12 straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. CK 2.16 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs, laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Šiuo atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 2 d.). Nustatant asmens pagrindinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą šiose teisės normose nurodytų taisyklių ir sąlygų pagrindu teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas daugiau negu šešis mėnesius buvo išvykęs iš nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune ir gyveno jo paties viešuose pareiškimuose deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kauno rajone.
Apeliantas nurodo, kad priimant skundžiamą sprendimą neturėjo nuomos mokesčio ir mokesčio už komunalines paslaugas įsiskolinimo. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu, tačiau byloje esantys suvestiniai duomenys už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2014-06-06 (1 t., b.l. 41, 2 t. b.l. 27) patvirtina, kad apeliantas šių mokesčių visai nemokėjo nuo 2013-11-01 iki 2014-06-06, t.y. iš eilės daugiau kaip 7 mėnesius, todėl jo teisė į savivaldybės gyvenamąsias patalpas pasibaigė ne priėmus skundžiamą sprendimą, bet pagal įstatymą po šešių mėnesių, pradedant juos skaičiuoti nuo 2011-02 mėn., o aplinkybė, kad apeliantas įsiskolinimą padengė prieš pat priimant ginčijamą sprendimą, nedaro jo negaliojančiu, nes laikinai išvykusiam nuomininkui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.
Apeliantas teigdamas, kad nebuvo išvykęs iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, tuo pat metu nurodo, kad buvo išvykęs iš jos dėl svarbių priežasčių – motinos ligos, bet teismas šių aplinkybių nevertino. Teisėjų kolegija su tuo negali sutikti, nes pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino. L. Č. 40 proc. darbingumo lygis nustatytas nuo 2013-11-06. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (2 t., b.l. 14) konstatuota, kad šis asmuo gali dirbti, išskyrus naktį, viršvalandžius, keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg., kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių. Duomenų apie tai, kad apelianto motinai kuriuo nors laikotarpiu buvo būtina slauga, priežiūra byloje nėra, o VTAS apsilankymo aktai, duomenyse iš dukters lankomo darželio duoda pagrindą išvadai, kad L. Č. net padeda A. A. prižiūrėti V. A.. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog jis siekė privatizuoti butą, kuriam reikalingas kapitalinis remontas ir teikė dėl to prašymus. Apeliantas ieškinyje plačiai nurodė aplinkybes, susijusias su jo ar jo atstovės 2012-06-01, 2013-06-12, 2013-10-28, 2013-11-27 parengtais prašymais atsakovei leisti ieškovui privatizuoti nuomojamą būstą bei pastarosios 2014-05-30 atsakymu, kad šis klausimas bus sprendžiamas tik išsprendus ginčą dėl nuomos sutarties galiojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu šie duomenys būtų reikšmingi tik tuo aspektu, jeigu jie leistų spręsti, kad nuomojamame būste ieškovas negalėjo gyventi todėl, kad jis tapo netinkamas gyventi. Tačiau duomenys apie nuomojamą gyvenamąją patalpą to nepatvirtina. Gyvenamasis namas, nors ir nusidėvėjęs 67 %, tačiau yra tinkamas gyventi. Šiame name gyvena ir kiti gyventojai, t.t. liudytojais apklausti asmenys, todėl apeliantas nuomojamose patalpose negyveno ne todėl, kad jos netinkamos gyventi.
Apibendrinant tai, kas nurodyta pirmiau, daroma išvada, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes, jog jis iš nuomojamos gyvenamosios patalpos buvo išvykęs ir nemokėjo mokesčių ilgiau negu šešis mėnesius, taip pat įrodymų, kuriuos vertinant būtų galima pripažinti jam teisę į gyvenamąją patalpą konstatavus, kad CK 6.591 straipsnyje nustatytą terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių (CPK 12, 178 str.), todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą ir nepagrįstai jo ieškinį pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-06-19 sprendimą Nr. T-367 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutarties nutraukimo“ atmetė.
Dėl apelianto argumentų, susijusių su jo dukters V. A., gim. (duomenys neskelbtini) teise į gyvenamąjį būstą akcentuotina, kad tiek ieškovo, tiek ir jo dukters gyvenamoji vieta iki 2015-01-15 buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune (3 t., b.l. 30). Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenimis (III t. 9 b.l.), Kauno raj. Savivaldybės administracijos VTAS 2013-02-13, 2014-07-22, 2014-10-20 šeimos aplankymo aktų duomenimis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad faktiškai vaikas su tėvu gyvena jam ir dukrai skirtame 21 kv.m. dydžio kambaryje ieškovo motinos L. Č. namuose Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) g. 14 (III t. 11-14 b.l.). Tokius pat duomenis apie vaiko gyvenamąją vietą nurodė ir 2014-07-16 Kauno rajono socialinių paslaugų centras (III t. 15 b.l.). V. A. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį darželį „(duomenys neskelbtini)“ (III t. 16 b.l.), ji taip pat lankosi (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro poliklinikoje (III t. 17 b.l.). Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, pirmiausia užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnis). Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktu nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Kasacinis teismas byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl iškeldinimo iš socialinio būsto asmenis, turinčius nepilnamečių vaikų išaiškino, kad ši norma nėra besąlyginis pagrindas, leidžiantis netaikyti savininko teises ginančių įstatymų, kai yra nustatytas pagrindas jas ginti. Taip pat išaiškino, kad Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Dėl to, esant dviejų teisės principų kolizijai, labai svarbu rasti jų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011). Ieškovas, būdamas nepilnametės dukters įstatyminis atstovas, užtikrino vaiko teisę į gyvenimo sąlygas taip, kad vaikas jo valia, pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos patikslintus duomenis (3 t. b.l. 9), nuo 2013-02-22 gyvena artimo giminaičio – senelės (CK 3.135 straipsnis) gyvenamojoje vietoje, pilnai jos poreikius ir interesus atitinkančioje aplinkoje, o byloje nėra jokių duomenų apie vaiko ryšį su ginčo patalpa. Apelianto argumentai, kad vaiko aprūpinimo gyvenamuoju plotu naštą pirmiausia turėtų prisiimti valstybė, kuri turi remti ir skatinti asmenis, auginančius vaikus, yra neteisingi. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1153/2003; 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2006; kt.). Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko teise į gyvenimo sąlygas pasirūpino pats ieškovas, apgyvendindamas vaiką jo artimo giminaičio, savo motinos gyvenamojoje patalpoje. Be to, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normos, užtikrinančios vaiko teisę turėti būstą, įpareigoja vaiko teisių apsaugos tarnybas, kaip vaiko interesus ginančias valdžios institucijas, rūpintis, kad vaikai neliktų be būsto, jei to neužtikrina jų tėvai. Byloje išvadas teikė šios institucijos ir konstatavo, kad vaiko teisė į gyvenimo sąlygas yra užtikrinta tinkamai. Nežiūrint, kad buvo priimtas ieškovo ginčijamas atsakovės sprendimas, tačiau apeliantas teisės į gyvenamąsias patalpas neteko pagal įstatymą, todėl prioritetinės vaiko teisių gynybos principas negali lemti tėvų piktnaudžiavimo šiuo principu, pažeidžiant būsto savininko bei kitų asmenų, turinčių teisę ir siekiančių įstatymo nustatyta tvarka išsinuomoti socialinį būstą, teises (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio skundo argumentai, susiję su nepilnamečio vaiko teisės į gyvenimo sąlygų užtikrinimu taip pat nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą laikyti nepagrįstu ir neteisėtu, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 – 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.