- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-06
- Bylos Nr.
- 3K-3-580/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Čaika (pirm.), Teodora Staugaitienė (pran.), Aloyzas Marčiulionis
- Suinteresuotas asmuo
- D. V., M. G.
- Pareiškėjas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos
- Skolininkas
- A.
- Kreditorius
- M. G., D. V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio ir Teodoros Staugaitienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų D. V. ir M. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškimą dėl išieškojimo nenukreipimo į vaiko paskutinį gyvenamąjį būstą; suinteresuoti asmenys: antstolės M. T. ir V. D., skolininkė A. A., kreditoriai M. G., D. V.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 593, 663 straipsniais, siekdamas apginti vaiko teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą, prašė nustatyti, kad nebūtų vykdomas išieškojimas iš buto (duomenys neskelbtini), taip pat sustabdyti būsimas varžytynes. Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžiu metu paaiškino, kad gavo A. A., atliekančios bausmę Panevėžio pataisos namuose, prašymą apginti jos mažamečio sūnaus D. A., gim. (duomenys neskelbtini), teises į vienintelį gyvenamąjį būstą, nes antstolė M. T. paskelbė apie buto priverstinį pardavimą iš varžytynių 2005 m. spalio 24 d. A. A. sūnui yra paskirta laikina globa, jį globoja senelė P. A., vaikas kartu su ja gyvena Palangoje.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Teismas nustatė, kad iš A. A. išieškoma teismo nuosprendžiu priteista 92 780 Lt žala M. G. ir 5559 Lt skola pagal notaro išduotą vykdomąjį dokumentą D. V. Teismas, įvertinęs išieškomų sumų dydį, skolininkės galimybes per šešis mėnesius sumokėti nurodytus pinigus, išskaitant pagal CPK 736 straipsnyje nustatytus dydžius, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog tai nėra sumos, išieškomos už sunaudotą energiją, komunalines ir kitokias paslaugas, priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 1, 3, 4 dalių normas, reglamentuojančias draudimą nukreipti skolos išieškojimą į skolininko turtą, tarp jų į paskutinį gyvenamąjį būstą. Teismas argumentavo, kad A. A. pagrindinė skola atsirado dėl jos įvykdyto nusikaltimo, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jos galimybes atlyginti išieškomas sumas kitokiu būdu per įstatymo nustatytus terminus. Teismas taip pat laikė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog išieškojimas iš skolininkės buto, priverstinis iškeldinimas ir palikimas be gyvenamojo būsto pažeistų jos vaiko teisėtus interesus; teismas nurodė, kad nepilnametis A. A. sūnus gyvena pas senelę Palangoje. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu vaikas bute gyventų, turi būti ginamos ir kitų asmenų, šiuo atveju – kreditorių, teisės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Dėl to teismas konstatavo, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkto nuostata, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, nėra pagrindas atsisakyti ginti kitų asmenų pažeistas teises. Teismas taip pat laikė, kad A. A. motyvas, jog už buto nuomą gaunamos lėšos bus panaudojamos skolai D. V. atlyginti, nepagrįstos tinkamais įrodymais.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. A. atskirąjį skundą, 2006 m. kovo 23 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikino, patenkino pareiškėjo Palangos miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškimą nenukreipti išieškojimo į vaiko D. A., gim. (duomenys neskelbtini), vienintelį gyvenamąjį būstą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kolegija argumentavo, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pažeistos prigimtinės vaiko teisės, kurias gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (39 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto; sandoriai, dėl kurių sudarymo vaikai lieka be gyvenamojo būsto, pripažintini negaliojančiais (nurodyto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir jų gynimo neatitinka nustatyto teisinio reglamentavimo. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad vaiko motinos skola mažėja, o dėl teismo nepagrįstai netaikytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 13 straipsnių normų ji negalės tinkamai apginti pažeistų nepilnamečio vaiko teisių į gyvenamąjį būstą. Kolegija taip pat nurodė, kad antstolės neišnaudojo galimybių išieškojimą vykdyti skolininkės turto administravimu ir iš to gautų pajamų panaudojimu skolai padengti (CPK 624 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 744 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys D. V. ir M. G. prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti galioti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą, remdamasis prioritetinės vaiko teisių apsaugos interesais, tačiau nepagrįstai ignoravo CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, nurodydamas, kad procesinės teisės normos netaikytinos, nagrinėjant nepilnamečio vaiko teisių ir jų apsaugos klausimus. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja teisės normoms, kuriomis teismas rėmėsi, nes jose nustatyta, kad vaiko teisėmis ir būtinomis gyvenimo sąlygomis pirmiausia turi rūpintis jų tėvai; tokia pareiga tenka valstybei ar savivaldos institucijoms, kai jie negali užtikrinti nurodytos teisės. Byloje nustatyta, kad skolininkės A. A. nepilnamečiam sūnui paskirta globa, jis gyvena kartu su senele jos namuose. Tai reiškia, kad vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nėra pažeista, jo gyvenamoji vieta nebūtinai turi sutapti su jo tėvams nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa, be to, vaiko senelė privalo juo rūpintis ir pagal įstatymo nustatytas normas (CK 3.237 straipsnio 2 dalis).
2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 663 straipsnio 3 dalies, pagal kurią apribojimas išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, netaikomas tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija tris tūkstančius litų. Byloje nustatyta, kad iš A. A. išieškomos sumos gerokai viršija nurodytą trijų tūkstančių litų sumą, dalis išieškomos sumos yra nusikaltimu padaryta žala, todėl šiuo atveju netaikytina CPK 663 straipsnio 4 dalyje teismui nustatyta teisė, atsižvelgiant į vaikų materialinę padėtį bei interesus, nustatyti, jog nebūtų išieškoma iš paskutinio buto. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadoms pagrįsti nenurodė jokių teisinių argumentų; gindamas tik vaiko interesus, nesivadovavo CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga, aiškinant įstatymus ir juos taikant, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nesilaikant vykdymo procesą reglamentuojančių imperatyvių procesinės teisės normų, pažeidžiami šio proceso šalių teisės ir teisėti interesai, šiuo atveju – išieškotojų, nes iš jų atimama teisė gauti žalos, padarytos ir nusikaltimu, atlyginimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis garantuoja asmenims lygybę, tačiau nagrinėjamoje byloje nepagrįstai, pažeidžiant lygybės principą, ginami skolininkės ir jos nepilnamečio vaiko interesai, kartu pažeidžiamos baudžiamojoje byloje nukentėjusių asmenų teisės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į suinteresuotų asmenų kasacinį skundą pareiškėjas prašo kasacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 23 d. nutartį palikti galioti ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė vaikų teises ir teisėtus interesus prioritetiniais, nagrinėjant teisių į gyvenamąjį būstą klausimą. Kasaciniame skunde teigiama, kad vaikais pirmiausia turi rūpintis jų tėvai, tačiau, pardavus iš varžytynių skolininkės butą, ši, neturėdama galimybių įsigyti kito, negalės apginti nepilnamečio sūnaus teisių į gyvenamąjį būstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu priteista iš nuteistų A. A. ir E. T. nukentėjusiai M. G. solidariai 92 780 Lt; A. A. taip pat skolinga 5559 Lt D. V. Antstolė M. T. vykdo 5559 Lt skolos išieškojimą D. V.; 2005 m. rugsėjo 5 d. ji areštavo A. A. priklausantį butą (duomenys neskelbtini), paskelbė apie nurodyto buto pardavimą iš varžytynių. Antstolė V. D. vykdo nuosprendžiu priteistos 92 780 Lt žalos išieškojimą nukentėjusiai M. G.; ši antstolė CPK 759 straipsnyje nustatyta tvarka 2005 m. rugpjūčio 24 d. prisijungė prie antstolės M. T. vykdomo išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė CPK 663 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurios leistų teismui nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš skolininkės A. A. buto. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko teisėmis ir jų apsauga, neturėjo būti taikomos vykdymą reglamentuojančios procesinės teisės normos. Teismas nustatė, kad, apsaugant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, negalima nukreipti išieškojimo į šį būstą.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai akcentavo vaiko teisių apsaugos konstitucinę garantiją, jos įgyvendinimui skirtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normas, kuriose įtvirtinta, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, o sandoriai, sudaryti vaiką paliekant be būsto, pripažįstami negaliojančiais (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5, 6 punktai). Tačiau pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Teismų praktikoje daugelį kartų buvo pažymėta, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto valdyba prieš V. P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-874/2000, 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje L. K. prieš M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1153/2003, 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Z. skundą dėl antstolės R. M. veiksmų, bylos Nr. 3K-3-201/2006 ir kt.). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normos, užtikrinančios vaiko teisę turėti būstą, įpareigoja vaiko teisių apsaugos tarnybas, kaip vaiko interesus ginančias valdžios institucijas, rūpintis, kad vaikai neliktų be būsto, jei to neužtikrina jų tėvai. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normos neduoda savaime pagrindo netaikyti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus ginančių įstatymų. Skolininkei A. A. priklausančio buto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti reikštų, kad vaikas ilgą laiką negalėtų gyventi administruojamame bute, nes ten gyventų kiti asmenys, todėl apeliacinės instancijos teismo argumentai, jog antstolis neišnaudojo tokios galimybės skoloms priverstine tvarka išieškoti, pripažintini nepagrįstais.
Prašyme nenukreipti išieškojimo į solidariajai skolininkei A. A. nuosavybės teise priklausantį butą buvo remiamasi CPK 663 straipsniu, kuriame, siekiant apginti vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų interesus, nustatyti apribojimai išieškoti sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, iš paskutinio būsto, būtino šiems asmenims gyventi. Bylą nagrinėję teismai nenustatė CPK 663 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurios leistų taikyti šio straipsnio normas, kad nebūtų išieškoma iš skolininkei A. A. priklausančio buto.
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje laiko reikšmingu pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytą faktą, kad skolininkės A. A. sūnui paskirta globa ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją (senelę) Palangos mieste. Pripažintinas teisiškai reikšmingu ir kasacinio skundo argumentas, kad seneliai, turintys galimybę, pagal įstatymą privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikaičiais, jei to negali padaryti jų tėvai (CK 3.237 straipsnio 2 dalis).
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji teismo proceso stadija; tinkamas įstatymų taikymas, vykdant teismo sprendimus, yra vienas civilinio proceso tikslų, vykdymo procese turi būti paisoma skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs kitokių aplinkybių, negu yra nustatytos pirmosios instancijos teismo nutartyje, ir nenurodęs išsamių teisinių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl išdėstytų argumentų skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 20 d. nutartį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.