- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-728-254/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03797-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė (pran.)
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 50.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei A. B., trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė dėl gyvenamosios patalpos nuomos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (II t., b.l. 57) ir prašė pripažinti atsakovę A. B. praradusia teisę į nuomojamą patalpą – butą (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Ieškovas kaip pagrindinis nuomininkas 1999-12-16 sudarė su Kauno miesto savivaldybe šio buto nuomos sutartį. Iki 2001 m. bute ieškovas gyveno su atsakovais, tačiau 2003-04-28 šalių santuoka buvo nutraukta, ieškovas liko gyventi minėtame bute, o atsakovai išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, kur gyvena iki šiol, nes sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Nutraukiant santuoką atsakovė nepretendavo į butą ir dalinti neprašė, nes nusprendė gyventi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nurodo, kad atsakovė nuo santuokos nutraukimo nebegyveno šiame bute, o sūnus tik kartais atvykdavo vasaros atostogų metu, todėl jie kaip buvę šeimos nariai prarado teisę į nuomojamas gyvenamas patalpas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, likusioje dalyje bylą nutraukė, priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė, buvusi ieškovo žmona ir jų nepilnamečio sūnaus motina, nuo 2011 m. yra išvykusi į JAV iki nepilnametis sūnus įgis išsilavinimą. Ieškovas neginčija fakto, kad sūnus N. B. ten mokosi. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo prašymu 2007-12-11 Kauno miesto savivaldybės administracijos Dainavos seniūnija panaikino atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis šiame bute, tačiau sužinojus, kad ieškovas nuslėpė faktą apie sūnaus mokslus, atsakovė 2008-10-15 buvo pakartotinai deklaruota ginčo bute. Trečiojo asmens atstovė pripažino atsakovų teisę į gyvenamąją patalpą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių CK 6.591 straipsnio dispozicijoje įtvirtintas aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, kad atsakovė yra praradusi teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą. Atsakovės sprendimą Lietuvoje įkurtą individualią įmonę likviduoti, išvykstant į užsienį ilgesniam laikui, teismas laikė logišku ir racionaliu sprendimu. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovė, kaip buvusi šeimos narė, kuri yra išvykusi laikinai gyventi į JAV, kol sūnus įgis išsilavinimą, turi teisę į nuomojamą butą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė turi teisę į ginčo butą, nes tam prieštarauja byloje esantys įrodymai. Kadangi gyvenamųjų patalpų nuomą reglamentuojančios teisės normos skiria laikiną išvykimą (CK 6.5191 str.) ir išvykimą gyventi kitur (CK 6.609 str. 3 d.), būtina išsiaiškinti, kada konkrečiai, kokiam laikui ir kokiu tikslu iš gyvenamųjų patalpų išvyko atsakovė su sūnumi. Kad būtų teisingai pritaikytas CK 6.591 str. 2 d. 4 p., reikalinga nustatyti, kas šios normos prasme laikomas laikinai išvykusiu mokytis. Butų kodekso normose nurodyta, kad įstatymų leidėjas kalba apie aukštąjį, profesinį ar kitą specialųjį mokslą, kuriuo išvykęs asmuo įgyja profesinių mokslinių ar kitų specialių žinių. Be to, santuokos nutraukimo metu atsakovė žodžiu atsisakė teisės į ginčo patalpas, todėl šis klausimas teisme sprendžiamas nebuvo, nors CK 3.86 str. 3 d. numatyta, jog jeigu sutuoktiniai šeimos gyvenamąją patalpą nuomojasi, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai ar kuris yra nedarbingas. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, jog šalių sūnus yra nepilnametis, o jo gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Kadangi atsakovė išvyko nuolat gyventi į JAV, su ja kartu išvyko ir nepilnametis sūnus, kuris sulaukęs mokyklinio amžiaus pradėjo lankyti mokyklą. Sūnaus priklausomumą nuo motinos įrodo gyvenamosios vietos ir mokyklų keitimas atsižvelgiant į atsakovės gyvenamosios vietos pasikeitimus. Atsakovė į JAV išvyko 2001 m., kai sūnui buvo 5 metai, ir tai paneigia atsakovės argumentą, kad į JAV išvyko vaiko mokymosi tikslu. Be to, faktai, jog atsakovė JAV turėjo turto, savo įmonės Lietuvoje veiklą sustabdė ir pradėjo likvidavimo procedūrą, prisiteisė išlaikymą sūnui JAV teisės aktų nustatyta tvarka, įrodo, kad ji savo ir sūnaus gyvenimą siejo būtent su šia valstybe. Teismas, atmesdamas ieškovo prašymą išreikalauti įrodymus, įrodančius kokiu pagrindu atsakovė šiuo metu gyvena JAV, atėmė iš ieškovo teisę įrodyti, kad atsakovė išvyko gyventi nuolat.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes byloje yra pateikti įrodymai, jog šalių sūnus N. B. mokosi JAV bei pateikti įrodymai apie mokamus mokesčius. Pažymi, kad dabar galiojančios CK nuostatos nenumato laikinai išvykusios asmens mokymosi pobūdžio ar laipsnio, todėl nėra pagrindo remtis negaliojančiomis Butų kodekso normomis. Kadangi butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, buto padalinimo klausimas santuokos nutraukimo metu ir negalėjo būti svarstomas. Kadangi nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, pripažinus, kad atsakovė neturi teisių į ginčo butą, šių teisių netektų ir sūnus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės A. B. atstovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-21 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį ir prašymus baigiant bylą nagrinėti iš esmės, vilkina bylos nagrinėjimą. Byloje yra visi įrodymai, kad atsakovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, kad gyvena JAV ir turi teisę ten gyventi bei dirbti, nes laimėjo žaliąją kortą, o sūnus turi teisę gyventi ir mokytis. Atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute ir jos išvykimas reglamentuojamas pagal CK 6.591 str. 2 d. 2 p. normas. Pažymi, kad ieškovo teisės į butą nėra viršesnės atsakovės teisių, nes buto savininkė yra Kauno miesto savivaldybė. Siekiant išvengti problemų dėl mokesčių mokėjimo ir kambarių naudojimosi tvarkos, buvo kreiptasi į teismą dėl nuomos sutarties pakeitimo padalijant ginčo butą. Šioje byloje trečiasis asmuo sutinka su ieškiniu ir neprieštarauja nuomos sutarties pakeitimui atsakovės ir ieškovo vardu, tačiau byla sustabdyta iki bus išspręsta ši byla. Ieškovas pretenzijų dėl mokesčių mokėjimo nėra pareiškęs. Naudojimosi tvarkos nustatymas yra būtinas, nes ieškovas neįleidžia į butą ir neduoda raktų. Atsakovės nuomone, išsilavinimas Jungtinėse Amerikos Valstijose sūnui suteiks didelę naudą ateityje, todėl pritaria tokiam sūnaus norui. Išlaikymą sūnui atsakovė prisiteisė Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes ieškovas tik ten gauna pajamas, Lietuvoje nėra išvis dirbęs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo bei netinkamai taikė materialines teisės normas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto apeliacinio skundo motyvais dėl toliau nurodytų argumentų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp ieškovo, kuris yra Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) nuomininkas (CK 6.578 straipsnio 3 dalis) ir atsakovės, buvusios nuomininko sutuoktinės bei šeimos narės, prašydamas pripažinti ją praradusia teisę į jo nuomojamą gyvenamąją patalpą dėl išvykimo į JAV. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja dvi teisės normos. CK 6.591 straipsnis reglamentuoja teisės naudotis valstybės ir savivaldybės gyvenamąja patalpa palikimą laikinai išvykusiems, o CK 6.609 straipsnis nuomininko teisę nutraukti nuomos sutartį, kurio 3 dalis reglamentuoja nuomos sutarties nutraukimo pradžią, kai nuomininkas, jo šeimos narys ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur. Apeliantas apeliaciniame skunde nors ir nenurodė, tačiau rėmėsi teismine praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-03 nutartyje, priimtoje išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-3-473/2009, pagal nuomotojo ieškinį nuomininkams dėl nuomos sutarties nutraukimo ir jų iškeldinimo. Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl teisės naudotis savivaldybės gyvenamąja patalpa pareiškė nuomininkas buvusiam šeimos nariui, todėl tai nėra ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo, kuomet nuomos sutarties su gyvenamosios patalpos savininku šalimi yra tik ieškovas, o atsakovė pagal CK 6.589 straipsnio 1 dalį turi tik tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kurią sudarė nuomininkas. Nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai (CK 6.589 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl atsakovės teisės nutraukti nuomos sutartį, nes priešingai, nei nurodo ieškovas, kitoje civilinėje byloje atsakovė siekia įrodyti savo teisę į atskirą ginčo patalpos nuomos sutartį bei prašo padalinti su atsakovu nuomojamas patalpas.
Ieškovas, pareiškė ieškinį remdamasi CK 6.591 straipsniu, kuriuo prašo pripažinti buvusią šeimos narę netekusia teisę į gyvenamąją patalpą. Ieškovas sūnaus N. B. atžvilgiu reikalavimo pripažinti jį netekus teisės į gyvenamąją patalpą atsisakė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė su sūnumi turi teisę gyventi ir dirbti JAV nuo 2001-07-12. Tokią pat teisę turi ir ieškovas, kuris neneigia, kad darbines pajamas gauna tik JAV, ten gyvendamas ir dirbdamas iki pusės metų per metus. Ieškovo prašymu, Kauno miesto savivaldybės administracijos Dainavos seniūnija 2007-12-11 buvo panaikinusi atsakovės bei šalių sūnaus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, tačiau jie 2008-10-15 buvo atnaujinti pripažinus, kad atsakovei ir sūnui, remiantis CK 6.591 straipsnio 2 dalies pagrindu, gyvenamoji patalpa paliekama visam sūnaus mokymosi laikui (I t., b.l. 35).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal anksčiau galiojusio LR Butų kodekso 61 straipsnio nuostatas laikinai išvykusį nuomininką ar jo šeimos narius pripažinti netekusiais teisės naudotis gyvenamąja patalpa galėjo tik teismas pagal nuomotojo ar likusių gyventi šioje patalpoje kitų naudotojų ieškinį. Šiuos teisinius santykius tiek 1964 m. LR Civilinio kodekso (galiojusio iki 2001-07-01) 332 straipsnis, tiek analogiškus santykius reglamentuojantis CK 6.591 straipsnis, ieškovo keliamą klausimą sureglamentavo kitaip, negu anksčiau jį reglamentavo LR Butų kodekso 61 straipsnis.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė išvyko į JAV gyventi nuolatinai, todėl yra praradusi teisę naudotis jo nuomojama gyvenamąja patalpa, kadangi pasinaudodama jai įstatyme suteiktu šešių mėnesių terminu, per kurį išlieka teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą, atgal negrįžo į ją, joje neapsigyveno. Vienok, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2000 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-223/2000 m. (Publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 14, 2001 m.), aiškindama CK 332 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios yra analogiškos šiuo metu galiojančio CK 6.591 straipsnio 4 daliai, reglamentuojančiai, jog pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą, konstatavo, jos šia norma yra preziumuojama, kad laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą, todėl pripažinti tokius asmenis netekusiais teisės į savivaldybės gyvenamąsias patalpas teismine tvarka nereikia (jie laikomi praradusiais teises į gyvenamąją patalpą pagal įstatymą). Kolegija neturi pagrindo analogišką šiuo metu galiojančią teisės normą, reglamentuojančią teisę naudotis valstybės ir savivaldybės gyvenamąja patalpa palikimą laikinai išvykusiems aiškinti kitaip, negu kasacinis teismas išaiškino iki šio kodekso galiojusios analogiškos CK 332 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsakovei išvykus iš gyvenamosios patalpos ir negrįžus, ieškovo teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą yra ginama įstatymo, todėl materialinio teisinio pagrindo kreiptis į teismą nebuvo (CK 6.591 straipsnio 4 dalis.). Vienok pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovas nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose nėra nurodęs kokią pažeistą teisę jis gina šiuo ieškiniu, kuo atsakovės registracija Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Iš ieškovo paaiškinimų galima būtų spręsti, kad jis iškėlė šią civilinę bylą tik po to, kai atsakovė A. B. tame pačiame Kauno miesto apylinkės teisme 2009-07-22 iškėlė civilinę bylą Nr. 2-340-435/2012 dėl nuomos sutarties pakeitimo padalinant butą, kuri po ieškovo bylos iškėlimo (2010-03-04) Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-19 nutartimi buvo sustabdyta iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje. Kolegija sprendžia, kad atsakovė ieškiniu dėl nuomos sutarties pakeitimo padalinant butą, kaip tik ir siekė įrodyti savo teisę į ginčo butą, t. y. paneigti pirmiau nurodytą preziumpciją, tuomet ieškovo teisė tapo ginčijama ir ji galėjo būti ginama, reiškiant ieškinį dėl pripažinimo (CPK 5 straipsnio 1 dalis, CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Toks pažeistų teisių gynimo būdas atitiktų vėlesnę teisminę praktiką analogiškose byloje, kuriomis ieškovas grindė savo atskirąjį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-03-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2002, 2004-03-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2004). Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad atsakovės iškeltoje byloje buvo atsisakyta priimti jo priešieškinį, todėl jis iškėlė atskirą bylą. Kolegija konstatuoja, kad susidarius tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas turėjo teisingai išspręsti klausimą, kuri byla nagrinėtina pirmiau arba, esant tarp šalių reikalavimų tarpusavio ryšiui, juos sujungti ir nagrinėti kartu (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2,3 punktai). Šiuo aspektu pažymėtina, kad išnagrinėjus pirmąją bylą ir patenkinus atsakovės reikalavimą dėl teisę į atskirą nuomos sutartį bei padalinus ginčo butą, konstatuoti ieškovo pažeistas teises neliktų pagrindo. Tuo tarpu bylas nagrinėjant skyrium, atsakovė neteko teisės savo atsikirtimą grįsti aplinkybėmis, kurios nustatinėtinos kitoje byloje. Kolegija sprendžia, kad šios bylos yra taip susiję, kad tiek vienoje, tiek kitoje šalys turi įrodinėti tų pačių aplinkybių egzistavimą ir teikti tuos pačius įrodymus jas pagrįsti. Kauno miesto savivaldybė 2008-07-22 rašte Nr. 53-5-1313 (I t., b. l. 35) bei atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą nurodė, kad atsakovė moka mokesčius už butą, tačiau šių aplinkybių teismas nagrinėjamoje byloje netyrė ir dėl jų nepasisakė, nors pagal CK 6.591 straipsnio 1 dalį, laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas. Be to, nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad šalys kitoje byloje yra pateikę įrodymą, jog abi 2009-11-24 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymais padalinti tarp šalių ginčo gyvenamąsias patalpas (I t., b.l. 57). Vėliau ieškovas 2009-11-26 pateikė Kauno miesto savivaldybei sutikimą, kuriame nurodė, jog jo sutikimą dėl nuomojamo buto padalinimo nagrinėti tik išnagrinėjus jo prašymą dėl atsakovės deklaravimo duomenų panaikinimo (I t., b.l. 76). Tačiau šis klausimas nėra šalių ginčo dalyku, kuomet gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas nėra civilinių teisinių santykių objektas, nes tai yra viešojo administravimo aktas, kurį vykdo policijos komisariatų atitinkamos tarnybos (šiuos teisinius santykius reguliuoja viešoji teisė), todėl bendros kompetencijos teismas tokių klausimų nesprendžia. Aplinkybės, susijusios su atsakovės asmeniniais, socialiniais ir ekonominiais interesais užsienyje bei Lietuvoje, jos statusu JAV, yra reikšmingos abiejų bylų teisingam išnagrinėjimui, todėl teismas turėjo spręsti dėl pastarąsias aplinkybes patvirtinančių duomenų išreikalavimo (CPK 179, 199 straipsniai), kuomet byloje esančios nuolatinio gyventojo kortelės terminas pasibaigė 2011-10-24. Be to, pažymėtina, kad atsakovės iškeltoje byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-23 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, iš esmės uždraudusios ginčo patalpų savininkei imtis veiksmų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pakeitimo. Byloje yra duomenys, kad ieškovas 2007-07-27 susituokė su I. B. ir ji nuo to laiko gyvena ginčo bute. Ši aplinkybė yra pakankamu pagrindu konstatuoti, kad šis asmuo, kaip nuomininko šeimos narys, gyvenantis kartu su nuomininku, turi teisinį interesą bylų baigtimi, todėl ji turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą.
Pirmiau nurodyti argumentai, kolegijos nuomone, yra pagrindu spręsti, kad kol nebuvo išnagrinėtas atsakovės reikalavimas dėl atskiros nuomos sutarties į ginčo gyvenamąją patalpą sudarymo, nebuvo galima nagrinėti vėliau ieškovo pareikšto reikalavimo dėl atsakovės pripažinimo netekus teisės į gyvenamąją patalpą. Siekiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), šios civilinės bylos, kurios yra tarpusavyje susijusios, turėjo būti sujungtos ir nagrinėjamos kartu, nes tik taip šalių ginčas bus greičiau ir teisingai išnagrinėtas (CPK 136 straipsnio 4 dalis). Šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas sprendimas panaikintinas ir byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.