Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovo) UAB „Namų priežiūros centro“ ir (atsakovo) K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovams A. S., K. S.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“ prašė priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 602,48 Eur skolos, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 301,24 Eur, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-20 įsakymo Nr. 30-1522 pagrindu teikia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovai yra buto (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), bendraturčiai – kiekvienam iš jų priklauso po 1/2 dalį šio Buto. Ieškinyje pažymėta, kad įstatyme įtvirtinta imperatyvi butų savininkų pareiga, proporcingai savo nuosavybės daliai, apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys, 4.84 straipsnio 9 dalis). Ieškovo teigimu, laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2016-02-29 atsakovai visiškai nemokėjo jiems, kaip daugiabučio namo bendraturčiams, apskaičiuotų mokesčių, todėl susidariusi 602,48 Eur skola priteistina iš jų teismo tvarka, kartu priteisiant ieškovui procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašo atmesti jį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Atsakovo teigimu, ieškinys pateiktas netinkamo ieškovo, nes UAB „Namų priežiūros centras“ nenurodė teisėto akto, kuriuo jam būtų suteiktas namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus statusas. Pasak atsakovo, jis nėra skolingas UAB „Namų priežiūros centras“, nes nieko iš šios bendrovės nėra pasiskolinęs, nėra pateikta jokių skolos įrodymų. Atsakovo nuomone, prie ieškinio pridėta Skolų valdymo ataskaita nėra tinkamas įrodymas, juolab kad ši ataskaita nepasirašyta jokių asmenų. Prie ieškinio nepridėta jokių įrodymų apie suteiktas administravimo, eksploatavimo, komunalines paslaugas, už tokias paslaugas reikalaujamas mokėti sumas. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja išlaidų už advokatų suteiktas paslaugas, nes UAB „Namų priežiūros centras“ turi teisininkus. Be to, atsakovo teigimu, atmestus nepagrįstai pareikštą ieškinį, ieškovui turi būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant nepagrįstą ieškinį, o atsakovui priteistina 300 Eur žalai, patirtai dėl neteisėto ir nepagrįsto ieškinio pareiškimo, atlyginti.Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Atsiliepime teigiama, kad ieškinys nepasirašytas nei UAB „Namų priežiūros centras“ vadovo, nei įgalioto asmens, todėl neturi juridinės galios. Be to, nėra pateikta nė vieno įrodymo, kad atsakovė būtų ką nors skolinga UAB „Namų priežiūros centras“, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip visiškai nepagrįstas, o iš ieškovo priteista bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 300 Eur žalos, padarytos atsakovei, atlyginimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. nusprendė ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės A. S. ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ naudai 187,24 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 187,24 Eur skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5,18 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Priteisti iš atsakovo K. S. ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ naudai 187,24 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 187,24 skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5,18 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmesti. Teismas konstatavo, jog ginčo laikotarpiu (2013 m. rugpjūčio – 2016 m. vasario mėn.) ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“ teisėtai teikė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Nagrinėjamoje byloje elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas ieškinys pasirašytas UAB „Namų priežiūros centras“ įgalioto asmens K. K. elektroniniu parašu, todėl atsakovai neturi teisinio pagrindo teigti, jog ieškinys nepasirašytas ir neturi juridinės galios (CPK 175¹ straipsnio 2, 6, 7 dalys, Teismų įstatymo 37¹ straipsnis). Teismo proceso metu ieškovas buvo ne kartą ragintas pateikti konkrečius įrodymus reikalaujamai priteisti skolos sumai pagrįsti, ieškovui nepateikus konkrečių duomenų dėl skolos likučio 2013 m. rugpjūčio mėn., pirmosios instancijos teismas, ieškinio reikalavimą dėl 328,87 Eur dydžio skolos likučio atmetė kaip neįrodytą (CPK 12, 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis).Teismas taip pat konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovai, ginčo laikotarpiu atlikdami pirmiau įvardytus mokėjimus, kurių sumos skirtingos, būtų konkrečiai nurodę, už kokias paslaugas, kokiu konkrečiu laikotarpiu suteiktas, jie moka (CK 6.55 straipsnio 1 dalis). Aptariamos įmokos ieškovo buvo įskaitytos atsakovų iki ginčo laikotarpio, t. y. iki 2013 m. rugpjūčio mėn., nesumokėtų mokesčių skolai dengti (CK 6.55 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai įstatymo nustatyta tvarka būtų ginčiję ieškovo atliktus įskaitymus ankstesnio už ginčo laikotarpį periodo mokesčių skolai dengti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas (ieškovas) UAB Namų priežiūros centras“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.Ieškovas mano, jog sprendimas dalyje dėl 228,00 EUR atmesto reikalavimo dėl skolos priteisimo bei priteistų 12,09 EUR išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti peržiūrėtas apeliacine tvarka, dėl žemiau išdėstytų teisinių argumentų.Dėl netinkamo CK 6. 55 str. 2 d. taikymo. Ieškovas veikdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012¬07-20 įsakymo Nr. 30-1522 pagrindu ir teikdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administravimo paslaugas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų 602,48 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas 2016-04-158 d. ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2016-02-28 atsakovai nesumokėjo jai, kaip daugiabučio namo bendraturtei, apskaičiuotų mokesčių, todėl susidarė 602,48 Eur skola. Ieškinio pateikimo laikotarpiu atsakovų atlikti mokėjimai (sumokėta 336,92 EUR suma) buvo skirti padengti būtent 328,87 EUR skolos likutį periodo pradžiai t.y. seniausią skolą (LR CK 6.55 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, o konkrečiai - skolų valdymo ataskaitą, kurioje matoma kaip buvo skaičiuota atsakovų skola, kokios paslaugos buvo suteiktos, taip pat, ieškovo pateiktus tiek rašytinius tiek ir žodinius paaiškinimus dėl CK 6. 55 str. 2 d. taikymo. Todėl, laikytina, kad Teismas nepagrįstai nesivadovavo ginčo šalių teisiniams santykiams reguliuoti skirtomis skolos dengimo taisyklėmis ir taip nukrypo nuo įstatymo reikalavimų.Dėl atsakovams suteiktų paslaugų priteisimo už laikotarpį nuo 2013-08 iki 2016-02 mėn. Ieškovas nurodė, jog byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu paslaugų t.y. bendrų patalpų valymo bei teritorijų laiptinių valymo tarifai keitėsi. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013 metų sausio 1 dienos Vyriausybės nutarimu Nr. 1543 (Žin., 2012, Nr. 152-7772) keitėsi minimalaus mėnesinio atlyginimo dydis, todėl remiantis šia pateikta aplinkybe šių paslaugų tarifai didėjo. Taigi, Ieškovas pagrįstai reikalavo anksčiau minėtų mokesčių už pateiktas paslaugas. Teismas nustatė, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl skolos už bendrosioms reikmėms sunaudotą elektros energiją. Tačiau, bendrosios elektros mokesčio skaičiavimo teisinis pagrindas įtvirtintas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 8.5. punkte, kuriame nurodyta, kad už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją, mokesčiai apskaičiuojami vadovaujantis sutartimis su energijos tiekėjais ir apskaitos prietaisų rodmenimis. Administratorius elektros energijos kainų nenustatinėja, nes mokesčiai už elektros energiją bendroms reikmėms apskaičiuojami pagal faktinį suvartojimą valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintomis elektros energijos kainomis. Įvadinio pastato bendrosios elektros energijos skaitiklio rodmenų pagrindu pagal galiojančius elektros energijos tiekėjo nustatytus elektros energijos tarifus paskaičiuota kaina už suvartotą elektros energiją bendrosioms reikmėms yra paskirstoma pastato patalpų savininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingajam plotui. Taip pat, iš pateiktų dokumentų teismui, o būtent sąskaitų matyti kad šis mokestis buvo skaičiuojamas pagal anksčiau minėtą taisyklę. Todėl, teigtina, kad Ieškovas turėjo teisėtą pagrindą reikalauti mokėjimų už šią paslaugą.Dėl objektų nuolatinės techninės priežiūros - mokesčiai buvo skaičiuojami vadovaujantis sudaryta sutartimi Nr. 08-12-283C su UAB „Mano būstas LT". Administratorius mokesčius už namo techninę priežiūra skaičiuoja pagal LR CK 4.82 str. 3 d. Todėl tai dar kartą patvirtina, kad Ieškovas turėjo teisėtą pagrindą reikalauti mokėjimų už šią paslaugą.Aptariant telefonspynės bei sklendės remonto išlaidas, nagrinėjimo metu buvo pateikta 2014 m. kovo mėn 25 d. PVM sąskaita-faktūra Serija KSO Nr. 1403042 bei 2014-03-24 atliktų darbų bei panaudotų medžiagų priėmimo - perdavimo aktas, kurie būtent patvirtina minėtas išlaidas. Nors minėti dokumentai buvo nepatvirtinti parašu, tačiau juridinis asmuo pateikdamas šiuos dokumentus patvirtina jų tikrumą. Todėl vien dėl šios formalios priežasties nukrypstama nuo teisės normų.Atsakovai K. S. ir A. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Visų pirma nurodo, jog apeliacinis skundas tinkamai nepasirašytas ir paduotas neįgalioto asmens. Ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas ir nemotyvuotas, jame remiamasi teismų praktika, kuri nėra įstatymas. Atsakovai iš esmės laikosi pozicijos nurodytos savo atsiliepime ieškinį.Atsakovas K. S. pateikė apeliacinį skundą, iš kurio turinio matyti, jog jis prašo panaikinti patenkintą ieškinio dalį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Atsakovas iš esmės nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir iš esmės nesutinka su bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo procedūra: netinkamai įteiktas sprendimas – nepasirašytas teisėjos; neįteiktas sprendimo originalas; sprendimas priimtas neišsprendus teisėjos ir posėdžių sekretorės nušalinimo klausimą.Ieškovas UAB Namų priežiūros centras“ nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Dėl įmokų paskirstymo kelioms skoloms dengti eiliškumo (CK 6.55 straipsnis)

Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka dėl 228,00 EUR atmesto reikalavimo dėl skolos priteisimo bei priteistų 12,09 EUR išlaidų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2017 sprendžiant klausimą dėl CK 6.55 straipsnio 2 dalies taikymo nurodė, jog CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Teisėjų kolegijos vertinimu, sąvoka „seniausia skola“ aptariamojoje teisės normoje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko. CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo. Tai yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo proceso metu patvirtino, kad prašo priteisti iš atsakovų nesumokėtų mokesčių skolą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2016 m. vasario mėnesius imtinai. Iš byloje ieškovo pateiktos Skolų valdymo ataskaitos ir atsakovams teikto 2013-08-31 mokėjimo pranešimo (sąskaitos NPCG13090385) byloje nustatyta, kad už 2013 m. rugpjūčio mėn. atsakovams priskaičiuota mokėti 14,21 Eur, kartu nurodytas likutis periodo pradžiai, skola – 328,87 Eur (T. 1, b. l. 7, T. 2, b. l. 25). Ieškovas teismo buvo įpareigotas 2016-09-29 pagrįsti skolos likutį 2013 m. rugpjūčio mėn. 2016-11-08 rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, suteiktas komunalines paslaugas skaičiuojami kas mėnesį, tačiau, kai patalpų savininkai neatsiskaito už tam tikrą mėnesį arba atsiskaito ne visa apimtimi, ima kauptis skola ir tokiu atveju atliekamos įmokos įskaitomos CK 6.55 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. gautais mokėjimais pirmiausiai padengiama seniausia skola. Pasak ieškovo, dėl to nagrinėjamu atveju Skolų valdymo ataskaitos pirmojoje eilutėje nurodytas 328,87 Eur dydžio atsakovų skolos likutis periodo pradžiai. Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovų mokesčius už 2013 m. rugpjūčio - 2016 m. vasario mėn., nurodęs, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. pradžiai buvo 328,87 Eur dydžio skolos likutis, turėjo pareigą pateikti duomenis, per kokį konkretų laikotarpį susikaupė nurodytas skolos likutis, kiek ir kokių mokesčių atsakovams buvo apskaičiuota, kokio dydžio sumas kas mėnesį atsakovai mokėjo (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovui tokių duomenų nepateikus, teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas nepateikė teismui konkrečių duomenų skolos likučiui 2013 m. rugpjūčio mėn. pagrįsti, todėl pagrįstai ieškinio reikalavą dėl 328,87 Eur dydžio skolos likučio atmetamas kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis).Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog ginčo laikotarpiu atsakovai yra atlikę keletą mokėjimų: 2014 m. gruodžio mėn. – 110,09 Eur, 2015 m. sausio mėn. – 166,19 Eur, 2015 m. vasario mėn. – 34,13 Eur, 2015 m. liepos mėn. – 26,51 Eur (T. 1, b. l. 7; T. 2, b. l. 42-44, 49). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai, ginčo laikotarpiu atlikdami pirmiau įvardytus mokėjimus, kurių sumos skirtingos, būtų konkrečiai nurodę, už kokias paslaugas, kokiu konkrečiu laikotarpiu suteiktas, jie moka (CK 6.55 straipsnio 1 dalis). Aptariamos įmokos ieškovo buvo įskaitytos atsakovų iki ginčo laikotarpio, t. y. iki 2013 m. rugpjūčio mėn., nesumokėtų mokesčių skolai dengti (CK 6.55 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai įstatymo nustatyta tvarka būtų ginčiję ieškovo atliktus įskaitymus ankstesnio už ginčo laikotarpį periodo mokesčių skolai dengti. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo 2014 m. gruodžio, 2015 m. sausio, vasario ir liepos mėn. atsakovų sumokėtų ieškovui sumų vertinti kaip atsiskaitymo už ginčo laikotarpiu (2013 m. rugpjūčio –2016 vasario mėn.) atsakovams apskaičiuotus mokesčius, nes nurodytas sumas ieškovas yra įskaitęs CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka atsakovų nesumokėtų mokesčių iki ginčo laikotarpio skolai dengti, o atsakovai šių įskaitymų nėra nuginčiję įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to ieškovo atlikti nurodytų mokėjimų įskaitymai laikytini teisėtais ir nagrinėjamoje byloje teismas jų negali pripažinti mokėjimais už ginčo laikotarpiu, t. y. 2013 m. rugpjūčio –2016 vasario mėn., ieškovo atsakovams apskaičiuotus mokėti mokesčius. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai ir motyvuotai išnagrinėjo ieškinį. Taigi, ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir netenkinamas.

Dėl atsakovo K. S. apeliacinio skundo

Apeliantas K. S., savo skundą grindžia aplinkybe, jog sprendimas yra teisėjos nepasirašytas, o byloje nėra originalaus sprendimo. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad ši civilinė byla Nr. e2-1037-910/2017, kurioje priimtą sprendimą ir skundžia apelinatas yra elektroninė, todėl visi teismo procesiniai dokumentai yra pasirašomi elektroniniu parašu, o ne paprastu rankiniu būdu. Pažymėtina, kad Elektroninio parašo įstatymo (tekste – EPĮ) 2 straipsnio 5 dalyje saugus elektroninis parašas apibūdinamas kaip elektroninis parašas, kuris yra vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu; leidžia identifikuoti pasirašantį asmenį; yra sukurtas priemonėmis, kurias pasirašantis asmuo gali tvarkyti tik savo valia; yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas. Elektroninio parašo galia nustatyta EPĮ 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį saugus elektroninis parašas sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme. Pagal EPĮ 8 straipsnio 2 dalį elektroninis parašas negali būti laikomas negaliojančiu dėl to, kad yra elektroninis. Tai gi, tiek skundžiamas sprendimas, tiek visi kiti šioje byloje teismo elektroniniu parašu pasirašyti dokumentai yra galiojantys ir turi tokią pačią juridinę galią, kaip ir ranka pasirašomi dokumentai.Taip pat nurodo, kad sprendimas priimtas neišsprendus teisėjos ir posėdžių sekretorės nušalinimo klausimų. Tačiau su šiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad net 5 kartus apelianto prašymai nušalinti teisėją ar kitą teismo darbuotoją buvo atmesti dar iki skundžiamo sprendimo priėmimo. 2017-06-02 apeliantui taip pat buvo paskirta teismo nuobauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.Apeliantas taip pat nurodo, kad nėra ir 2017-07-27 posėdžio protokolo, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. O garso įrašo perklausyti apeliantas negali, nes neturi kompiuterio. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 168 str. 1 d. numato, kad kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Taip pat pažymėtina, kad bylos šalys, o ne teismas turi rūpintis savalaikiu ir tinkamu savo teisių gynimo būdu, todėl aplinkybė, kad apeliantas neturi kompiuterio, niekaip neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kiti apeliantų skundų argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

apeliantų UAB „Namų priežiūros centro“ ir K. S. apeliacinius skundus atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą