Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-20 įsakymo Nr. 30-1522 pagrindu teikia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovai yra buto (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), bendraturčiai – kiekvienam iš jų priklauso po 1/2 dalį šio Buto. Ieškinyje pažymėta, kad įstatyme įtvirtinta imperatyvi butų savininkų pareiga, proporcingai savo nuosavybės daliai, apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys, 4.84 straipsnio 9 dalis). Ieškovo teigimu, laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2016-02-29 atsakovai visiškai nemokėjo jiems, kaip daugiabučio namo bendraturčiams, apskaičiuotų mokesčių, todėl susidariusi 602,48 Eur skola priteistina iš jų teismo tvarka, kartu priteisiant ieškovui procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė A. S. neatvyko į teismo posėdžius, apie kuriuos ji buvo informuota, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė įrodymų apie negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastis, todėl byla išnagrinėta iš esmės jai nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis, atsakovai yra 49,53 kv. m bendro ploto buto (duomenys neskelbtini), savininkai – kiekvienam atsakovui priklauso po 1/2 dalį šio Buto (T. 1, b. l. 5). Nurodytas butas yra daugiabučiame name, kurio bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikia ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“, šio daugiabučio namo administratoriumi paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-20 įsakymu Nr. 30-1522.

Iš ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ pateiktos Skolų valdymo ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. atsakovams skaičiuoti mokesčiai už administravimo paslaugas, elektrą, kaupiamosios lėšos, kitus darbus, priežiūrą, eksploataciją, remonto darbus, teritorijų ir laiptinių valymą, vandenį, šilumos ūkio priežiūrą, šiukšlių išvežimą (T. 1, b. l. 7).

Pagal ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ skaičiavimus atsakovų skolos 2013 m. rugpjūčio mėn. pradžiai likutis – 328,87 Eur (T. 1, b. l. 7; T. 2, b. l. 25).

Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu, t. y. 2013 m. rugpjūčio - 2016 m. vasario mėn., atsakovai atliko tokius mokėjimus: 2014 m. gruodžio mėn. – 110,09 Eur, 2015 m. sausio mėn. – 166,19 Eur, 2015 m. vasario mėn. – 34,13 Eur, 2015 m. liepos mėn. – 26,51 Eur (T. 1, b. l. 7).

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu UAB „Namų priežiūros centras“ prašo priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 602,48 Eur skolos už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. (imtinai).

Nesutikimą su ieškiniu atsakovas, be kitų argumentų, grindė tuo, kad jis nėra gavęs juridinę reikšmę turinčio ieškinio arba tinkamai patvirtintos jo kopijos, be to, apskritai prieštarauja, jog būtų nagrinėjama nemateriali, vadinama elektronine, byla.

Atsakovams yra įteiktos tinkamai patvirtintos ieškinio ir kitų bylos dokumentų, kurie gauti elektroninėje civilinėje byloje ir pasirašyti juos pateikusių asmenų elektroniniais parašais, tinkamai patvirtintos kopijos. Apie elektroninių civilinių bylų tvarkymo ypatumus, galimybę susipažinti su elektroninės bylos medžiaga atsakovui buvo ne kartą paaiškinta tiek žodžiu, tiek raštu.

Dėl UAB „Namų priežiūros centras“ kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus

Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, nurodė, ieškinys pateiktas netinkamo ieškovo, nes UAB „Namų priežiūros centras“ nenurodė teisėto akto, kuriuo jam būtų suteiktas namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus statusas, be to, ieškinys nepasirašytas nei UAB „Namų priežiūros centras“ vadovo, nei įgalioto asmens, todėl neturi juridinės galios.

Į bylą pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-20 įsakymo Nr. 30-1522 kopija (T. 2, b. l. 20-22). Šiuo įsakymu ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“ paskirtas ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-28 įsakymu Nr. 30-2617 UAB „Namų priežiūros centras“ administratoriumi paskirtas iki 2017-12-31 (T. 2, b. l. 24).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas teigti, kad pirmiau nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms ir kad prieštaravimas lemtų šių administracinių teisės aktų niekinį pobūdį. Aptariami aktai nėra pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys ir sukelia juose nurodytas teisines pasekmes.

Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad pagal įstatymų nustatytą teisinį reglamentavimą kiekvienas daugiabutis gyvenamasis namas turi turėti bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jiems to nepadarius, bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorius skiriamas savivaldybės vykdomosios institucijos (CK 4.84 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina tai, kad atsakovai, būdami daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų bendraturčiai, gali kreiptis į kitus bendraturčius ir inicijuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formos pakeitimą. Kol to nėra padaryta, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administravimo paslaugas teisėtai teikia savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtas administratorius (CK 4.84 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininko pareigos mokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, taip pat mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas

Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises bei pareigas dėl bendrosios dalinės nuosavybės ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Įstatymo įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Minėta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jiems to nepadarius, bendrojo naudojimo objektų administratorius skiriamas savivaldybės vykdomosios institucijos (CK 4.84 straipsnis).

Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (nagrinėjamoje byloje remiamasi Nutarimo redakcijomis, galiojusiomis ginčo laikotarpiu, t. y. 2013 m. rugpjūčio – 2016 m. vasario mėn.), nustatytą teisinį reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypu naudojimu ir priežiūra. Įgyvendindamas pagrindinį savo uždavinį, administratorius, be kita ko, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, žemės sklypo, kuriame yra namas, priežiūrą; apskaičiuoja mėnesinius mokesčius ir įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą.

Bendraturčių teisės ir pareigos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe, grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 3, 7 dalys). Įstatymo nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pabrėžta, kad, taikant šią taisyklę, teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normų, nes jis yra ne tik tam tikro buto savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Kasacinio teismo akcentuota, kad bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017-03-24 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017; kt.).

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis – butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo arba 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2013-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2013; 2013-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013; 2017-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017; kt.).

Privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus nagrinėjamo ginčo laikotarpiu (2013 m. rugpjūčio - 2016 m. vasario mėn.) reglamentavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (šiuo atveju taikytinas 2011-11-18 redakcijos Reglamentas). Pagal Reglamento 5 punktą prie privalomųjų reikalavimų visumos yra priskirti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (Reglamento 7 punktas). Reglamento priede pateiktas Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, atsakovai, remdamiesi tuo, kad administratorius nėra gavęs jų sutikimo dėl tam tikrų išlaidų, turi teisę atsisakyti mokėti tik tokias išlaidas, kurios nesusijusios su privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad atsakovai kas mėnesį gauna ieškovo parengtus mokėjimo pranešimus su jiems apskaičiuotais mokesčiais, todėl, elgdamiesi kaip atidūs, rūpestingi, sąžiningi bendrojo naudojimo objektų savininkai, gali iš karto kreiptis į administratorių dėl konkrečių skaičiuojamų mokesčių pagrindimo. Pagal Nuostatų 7.3 punktą administratorius privalo pateikti patalpų savininkams paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais; jeigu patalpų savininkas kreipiasi raštu ar elektroniniu laišku, - atsakyti raštu ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovai, nesutikdami su ieškovo, kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, skaičiuojamais ir reikalaujamais mokėti mokesčiais bei įmokomis, iki teismo proceso šioje civilinėje byloje pradžios būtų kreipęsi į UAB „Namų priežiūros centras“ dėl konkrečių jiems skaičiuojamų mokesčių ir įmokų pagrindimo, leidimo susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais.

Kartu nurodytina tai, kad ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“, inicijavęs šią civilinę bylą dėl atsakovams apskaičiuotų, bet jų nesumokėtų mokesčių ir įmokų priteisimo, nepakankamai atsakingai vykdė įrodinėjimo pareigą, nepateikė dalies dokumentų, reikšmingų siekiant objektyviai išspręsti kilusį ginčą, tam tikrus dokumentus teikė ne visa apimti.

Pažymėtina, kad atsakovai jau pateikdami atsiliepimus į ieškinį aiškiai nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes ieškovas nepateikė konkrečių įrodymų suteiktoms paslaugoms pagrįsti ir reikalaujamos priteisti skolos dydžiui įrodyti .

Pabrėžtina, kad ieškovas yra verslo subjektas, teikiantis specializuotas daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas. Ieškovui, kaip tam tikros veiklos profesionalui, teismas neturi pareigos detalizuotai įvardyti, kokius konkrečius įrodymus jis turi pateikti reiškiamiems reikalavimams pagrįsti. Kita vertus, siekdamas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išspręsti kilusį ginčą dėl mokesčių ir įmokų už bendrosios nuosavybės objektų administravimą, išlaikymą, remontą, teismas dar 2016-09-29 parengiamajame teismo posėdyje įpareigojo ieškovo atstovę raštu išdėstyti, kokiu pagrindu buvo apskaičiuoti iš atsakovų reikalaujami priteisti mokesčiai, taip pat pateikti paaiškinimus dėl skolos likučio 2013 m. rugpjūčio mėn. Be to, 2016-11-28 nutartimi teismas, siekdamas visapusiškai nustatyti bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, be kita ko, įpareigojo ieškovą pateikti rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo nurodytų argumentų, susijusių su sutarčių, ieškovo sudarytų su paslaugų teikėjais, galiojimu, pateikti sutarčių priedus, kurie nepateikti su sutartimis, taip pat dokumentus, iš kurių būtų matyti paslaugų, už kurias reikalaujama iš atsakovų skolos, tarifai bei jų dydžiai.

Pažymėtina, kad 2017-07-28 teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės, teismas suteikė dar vieną galimybę ieškovui pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus, pateikiant jų tinkamai patvirtintas kopijas, be to, įkeliant į EPP sistemą tuos dokumentus, kuriuos buvo nuspręsta pridėti prie bylos 2017-07-28 teismo posėdžio metu, konkrečiai: Susitarimą Nr. 3 prie Sutarties Nr. 08-12-283B, pasirašytos 2008-12-30 su UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, priedą Nr. 3 prie Sutarties Nr. 08-12-283B, pasirašytos 2008-12-30 su UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus už 2014 m. vasario mėn., 2014 m. balandžio mėn., 2015 m. rugpjūčio mėn., 2015 m. rugsėjo mėn. Kitų ieškovo atstovės šiame teismo posėdyje prašytų pridėti prie bylos papildomų dokumentų nuspręsta nepridėti, nes nebuvo pateiktos tinkamai patvirtintos šių dokumentų kopijos (2017-07-28 teismo posėdžio garso įrašas nuo 07.31; 01:02:38).

Ieškovas įkėlė į EPP sistemą 2014-03-25 PVM sąskaitą-faktūrą KSO Nr. 1403042, 2014-03-21 Atliktų darbų bei panaudotų medžiagų priėmimo-perdavimo aktą, kurių 2017-07-28 teismo posėdyje teismas nusprendė nepridėti prie bylos, nes nebuvo pateiktos tinkamai patvirtintos jų kopijos. Be to, ieškovas įkėlė ir Priedą Nr. 2 prie Sutarties Nr. 08-12-283C, pasirašytos 2008-12-30 su UAB „Mano būstas LT“, dėl namo techninės priežiūros tarifų, nors 2017-07-28 teismo posėdyje nespręsta dėl bylos medžiagos pildymo tokiu dokumentu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutarties Nr. 08-12-283C priede Nr. 2 nurodyta, jog šis įsigalioja nuo 2014-01-03, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje skolos iš atsakovų reikalaujama nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. 2008-12-30 Sutartis Nr. 08-12-283C su UAB „Mano būstas LT“ į bylą teismo proceso metu nepateikta. Pabrėžtina, kad įvardytais dokumentais teismas negali vadovautis priimdamas sprendimą, nes jie nebuvo pridėti prie bylos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju ieškovui buvo suteiktos visos įmanomos ir leistinos galimybės pateikti į bylą įrodymus ieškinio reikalavimams pagrįsti. Ieškovui nepateikus tam tikrų įrodymų arba pateikus jų nepakankamai, jam tenka neigiamos įrodinėjimo pareigos netinkamo vykdymo pasekmės – tam tikri ieškinio reikalavimai gali būti teismo pripažinti neįrodytais ir atmesti, nepaisant to, kad ginčo laikotarpiu ieškovas faktiškai teikė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl 328,87 Eur skolos likučio 2013 m. rugpjūčio mėn.

Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo proceso metu patvirtino, kad prašo priteisti iš atsakovų nesumokėtų mokesčių skolą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2016 m. vasario mėnesius imtinai.

Iš ieškovo pateiktos Skolų valdymo ataskaitos ir atsakovams teikto 2013-08-31 mokėjimo pranešimo (sąskaitos NPCG13090385) matyti, kad už 2013 m. rugpjūčio mėn. atsakovams priskaičiuota mokėti 14,21 Eur, kartu nurodytas likutis periodo pradžiai, skola – 328,87 Eur (T. 1, b. l. 7, T. 2, b. l. 25).

Šiame teismo sprendime jau pasisakyta, kad dar 2016-09-29 parengiamajame teismo posėdyje ieškovas buvo įpareigotas pagrįsti skolos likutį 2013 m. rugpjūčio mėn.

2016-11-08 rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, suteiktas komunalines paslaugas skaičiuojami kas mėnesį, tačiau, kai patalpų savininkai neatsiskaito už tam tikrą mėnesį arba atsiskaito ne visa apimtimi, ima kauptis skola ir tokiu atveju atliekamos įmokos įskaitomos CK 6.55 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. gautais mokėjimais pirmiausiai padengiama seniausia skola. Pasak ieškovo, dėl to nagrinėjamu atveju Skolų valdymo ataskaitos pirmojoje eilutėje nurodytas 328,87 Eur dydžio atsakovų skolos likutis periodo pradžiai.

Dėl tokių ieškovo paaiškinimų pažymėtina, kad iš tiesų tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendraturtis nesumoka tam tikrą mėnesį jam apskaičiuotų mokesčių arba moka juos ne visa apimtimi, tai vėliau atliekamos įmokos įskaitomos CK 6.55 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai konkretų mėnesį įmokas mokantis asmuo įvardija, už ką moka. Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovų mokesčius už 2013 m. rugpjūčio - 2016 m. vasario mėn., nurodęs, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. pradžiai buvo 328,87 Eur dydžio skolos likutis, turėjo pareigą pateikti duomenis, per kokį konkretų laikotarpį susikaupė nurodytas skolos likutis, kiek ir kokių mokesčių atsakovams buvo apskaičiuota, kokio dydžio sumas kas mėnesį atsakovai mokėjo (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovui tokių duomenų nepateikus, teismas neturi galimybės įvertinti, ar ieškovas pagrįstai apskaičiavo 328,87 Eur dydžio skolos likutį, kokių mokesčių ir įmokų atsakovai nebuvo sumokėję iki 2013 m. rugpjūčio mėn. (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Minėta, kad atsakovai jau pateikdami atsiliepimus į ieškinį aiškiai nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes ieškovas nepateikė konkrečių įrodymų suteiktoms paslaugoms pagrįsti ir reikalaujamos priteisti skolos dydžiui įrodyti.

Ieškovas, būdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, turi teisę kas mėnesį gauti atlyginimą už atliekamus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Kartu pabrėžtina, kad būtent ieškovui, kaip specializuotas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paslaugas teikiančiam verslo subjektui, tenka pareiga pagrįsti suteiktų paslaugų faktą, reikalaujamų įmokų dydį, bendrojo naudojimo objektų remonto išlaidų faktą bei dydį (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovui to nepadarius, kyla neigiamai įrodinėjimo pareigos neįvykdymo padariniai – reikalavimai dėl įmokų ir išlaidų priteisimo gali būti atmesti ne dėl to, kad nesuteiktos paslaugos ar nepatirtos išlaidos, bet dėl to, jog ieškovas nepateikė leistinų įrodymų tokių įmokų ar išlaidų dydžiui pagrįsti.

Administravimo paslaugų teikimo daugiabučiam namui, kuriame yra atsakovams nuosavybės teise priklausantis Butas, ginčo laikotarpiu faktą patvirtina tai, kad UAB „Namų priežiūros centras“ apskaičiuodavo ir paskirstydavo mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą, techninę priežiūrą, parengdavo mokėjimo pranešimus, organizuodavo bendrojo naudojimo objektų avarinių situacijų šalinimą, kt. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Mokesčio už administravimo paslaugas konkrečiai daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), tarifas nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-20 įsakymu Nr. 30-1522 – 0,12 Lt su PVM, t. y. 0,0348 Eur su PVM (T. 2, b. l. 20-22).

Iš atsakovams ginčo laikotarpiu teiktų mokėjimo pranešimų matyti, kad mokestis už bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2014 m. lapkričio mėn. skaičiuotas ne preciziškai tiksliai: ieškovo nurodytą administravimo tarifą 0,0287 Eur tarifą (be PVM) padauginus iš atsakovų nuosavybės teise turimo buto bendro ploto 49,53 kv. m, gaunama 1,4215 Eur (be PVM) suma, tuo tarpu ieškovo parengtuose mokėjimo pranešimuose nurodoma 1,422034 Eur (be PVM) suma (T. 2, b. l. 25-41). Priskaičiavus PVM mokestį, atsakovų kas mėnesį mokėtino administravimo mokesčio suma – 1,7206 Eur. Skaičiuojant pagal pirmiau nurodytu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatytą 0,0348 Eur (su PVM) administravimo tarifą, padauginus jį iš 49,53 kv. m atsakovų nuosavybės teise turimo buto bendro ploto, gaunama 1,7236 Eur (su PVM) administravimo mokesčio suma. Tokie duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad administravimo mokestį ieškovas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2014 m. lapkričio mėn. atsakovams skaičiavo iš esmės nepažeisdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-20 įsakymu Nr. 30-1522 daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), nustatyto administravimo tarifo. Nuo 2014 m. gruodžio iki 2016 m. vasario skaičiuotas 1,42 Eur be PVM arba 1,72 Eur su PVM administravimo mokestis.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu (2013 m. rugpjūčio - 2016 m. vasario mėn.) atsakovai turėjo pareigą mokėti ieškovui kas mėnesį 1,72 Eur dydžio sumą už bendrojo naudojimo objektų administravimą. Šios pareigos jiems nevykdžius gera valia, ginčo laikotarpio skola – 53,32 Eur (1,72 Eur x 31 mėn.) – priteistina teismo tvarka (CK 4.82 straipsnio 3 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Mokestis už atliekų išvežimą ginčo laikotarpiu atsakovams skaičiuotas pagal skirtingus tarifus: laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. – 0,0752 Eur be PVM, nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn. – 0,0781 be PVM, nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. – 0,0782 Eur be PVM dydžio tarifą (T. 1, b. l. 235-238; T. 2, b. l. 25-59).

Ieškovas pateikė į bylą UAB „Namų priežiūros centras“ ir UAB „Ecoservice“ 2012-01-02 sudarytą Sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. NPCV-SUT-0126/1, kuria UAB „Ecoservice“ įsipareigojo teikti mišrių ir specifinių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas UAB „Namų priežiūros centras“ administruojamų daugiabučių namų savininkams, tarp jų ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 6-10). Šios Sutarties 41 punkte nustatyta, kad Sutartis galioja iki 2015-12-31; jeigu šalys prieš mėnesį iki Sutarties galiojimo pabaigos nepareiškė pageidavimo nepratęsti Sutarties, tai Sutartis pratęsiama dar 5 metams. Esant tokioms Sutarties nuostatoms, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovas remiasi Sutartimi, kurios galiojimas yra pasibaigęs.

Dėl atsakovo argumentų, kad mokesčiai jam skaičiuojami pagal UAB „Namų priežiūros centras“ su paslaugų teikėjais sudarytas sutartis, kurių šalimis atsakovai nėra, taip pat nėra davę sutikimo tokias sutartis sudaryti, nėra joms pritarę, pažymėtina tai, jog Vyriausybės patvirtintuose Pavyzdiniuose administravimo nuostatuose įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisė sudaryti sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas nustatytas siekiant supaprastinti atsiskaitymo tvarką bei vengiant dėl bendrųjų namo reikmių atskirų sutarčių sudarymo su kiekvienu bendraturčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014).

UAB „Namų priežiūros centras“ ir UAB „Ecoservice“ 2012-01-02 sudarytos Sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. NPCV-SUT-0126/1 Sutarties 30 punkte nustatyta, kad Užsakovas (UAB „Namų priežiūros centras“) neturi teisės iš atliekų turėtojų, kurie naudojasi konteineriais ir paslaugomis pagal šią Sutartį, surinkti didesnį užmokestį už Atliekų tvarkymą, nei Užsakovas sumoka Vykdytojui (UAB „Ecoservice“). Šios Sutarties priede Nr. 2 namui (duomenys neskelbtini), sulygtas paslaugų tarifas – 0,2598 Lt be PVM, t. y. 0,0752 Eur be PVM.

Laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. mokestis už atliekų tvarkymą atsakovams skaičiuotas būtent pagal tokį tarifą, koks nustatytas šių paslaugų teikėjo ir administratoriaus sudarytoje Sutartyje – 0,0752 Eur (be PVM) x 49,53 kv. m = 3,7247 be PVM arba 4,51 Eur su PVM.

Ieškovas teismo proceso metu nepateikė į bylą įrodymų, kurie pagrįstų didesnių atliekų tarifų taikymą laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės iki 2014 m. lapkričio mėn. (0,0781 be PVM) ir nuo 2014 m. gruodžio iki 2016 m. vasario mėn. (0,0782 Eur be PVM) (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad pagal Sutarties 44 punktą Sutarties pakeitimai ar papildymai turi būti tokios pat formos, kaip ir Sutartis. Rašytinio Sutarties šalių susitarimo dėl atliekų tvarkymo tarifo, nustatyto 2012-01-02 Sutarties Nr. NPCV-SUT-0126/1 priede Nr. 2 šalių 2013-08-01 susitarimu (0,2598 Lt be PVM, t. y. 0,0752 Eur be PVM), padidinimo ieškovas nepateikė, todėl darytina išvada, kad už ginčo laikotarpį ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovų skolos, apskaičiuotos pagal 0,0752 Eur be PVM dydžio atliekų tvarkymo tarifą, t. y. 3,7247 Eur be PVM arba 4,51 Eur su PVM kas mėnesį.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu (2013 m. rugpjūčio - 2016 m. vasario mėn.) atsakovai turėjo pareigą mokėti už atliekų tvarkymą kas mėnesį 4,51 Eur sumą. Šios pareigos jiems nevykdžius gera valia, ginčo laikotarpio skola – 139,81 Eur (4,51 Eur x 31 mėn.) – priteistina teismo tvarka (CK 4.82 straipsnio 3 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą ginčo laikotarpiu atsakovams mokesčiai skaičiuoti taikant vienodą – 0,0301 Eur be PVM – tarifą.

Pabrėžtina, kad ieškovas per visą teismo procesą, trukusį daugiau kaip metus, nepateikė į bylą įrodymų, kas teikia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros paslaugas, kaip nustatytas atsakovams taikomas 0,0301 Eur (be PVM) dydžio tokių paslaugų tarifas. Išnagrinėjus bylą iš esmės 2017-07-28 teismo posėdyje, ieškovas įkėlė į EPP sistemą ir Sutarties Nr. 08-12-283C, sudarytos su UAB „Mano būstas LT“, priedą Nr. 2, kuriame nurodyti techninės priežiūros įkainiai. Šis dokumentas nebuvo pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, juo bylos medžiaga nepapildyta, todėl teismas neturi teisinio pagrindo juo remtis.

Ieškovui teismo proceso metu nepateikus konkrečių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie aptariamų paslaugų teikimą ir atlyginimo už tokio pobūdžio paslaugas tarifą daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų skolą už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą ginčo laikotarpiu atmestinas kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).

Mokestis už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų techninę priežiūrą ginčo laikotarpiu atsakovams skaičiuotas taikant vienodą – 0,0574 Eur be PVM – tarifą.

Ieškovas pateikė į bylą UAB „Namų priežiūros centras“ ir UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ 2008-12-30 sudarytos sutarties Nr. 08-12-283B priedus. Iš priedo Nr. 3, įsigaliojusio 2013-08-01, matyti, kad buvo susitarta ir dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (sąrašo eilės Nr. 73), šilumos ūkio priežiūros, taikant 0,198 Lt/kv. m įkainį. Perskaičiavus eurais – 0,0573 Eur (0,0198 Lt : 3,4528).

Taigi už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų nuolatinę techninę priežiūrą ginčo laikotarpiu ieškovas iš atsakovų turi teisę reikalauti mokėti kas mėnesį 2,8381 Eur be PVM (0,0573 Eur x 49,53 kv. m) arba 3,43 Eur su PVM.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu (2013 m. rugpjūčio - 2016 m. vasario mėn.) už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų nuolatinę techninę priežiūrą atsakovai turėjo pareigą mokėti 3,43 Eur kas mėnesį. Šios pareigos jiems nevykdžius gera valia, ginčo laikotarpio skola – 106,33 Eur (3,43 Eur x 31 mėn.) – priteistina teismo tvarka (CK 4.82 straipsnio 3 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Už bendrų patalpų valymą laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2014 m. rugsėjo mėn. atsakovams mokestis buvo skaičiuojamas taikant 0,0285 Eur be PVM tarifą, nuo 2014 spalio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. – 0,0315 Eur tarifą, nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. birželio mėn. – 0,0317 Eur tarifą, nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. – 0,0335 Eur tarifą, 2016 m. sausio-vasario mėn. – 0,0359 Eur tarifą.

Ieškovas pateikė į bylą UAB „Namų priežiūros centras“ ir UAB „Miesto valymas“ 2014-09-01 sudarytą paslaugų teikimo Sutartį Nr. MV_SUT_14_030X, kuria sutarta dėl bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijų valymo paslaugų teikimo daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), bei šios Sutarties priedus (T. 1, b. l. 244-245; T. 2, b. l. 14, 15-16). Sutarties priede Nr. 2 nustatyta, kad namui (duomenys neskelbtini) suma už laiptinių valymą – 45,18 Eur/mėn. (be PVM) (T. 2, b. l. 16).

Ieškovas nepateikė konkrečių skaičiavimų, kaip nustatyti ginčo laikotarpiu atsakovams taikyti bendrų patalpų bei teritorijų valymo paslaugų tarifai.

Pažymėtina, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-20 įsakymo Nr. 30-1522 matyti, jog daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), naudingasis plotas, pagal kurį skaičiuojami bendraturčių mokėtini mokesčiai, yra 1590,06 kv. m (T. 2, b. l. 22). Taigi už bendrųjų patalpų valymą Sutarties Nr. MV_SUT_14_030X pagrindu ieškovas atsakovams turėjo teisę skaičiuoti mokesčius pagal 0,0284 Eur/ kv.m (be PVM) tarifą (45,18 Eur/mėn. : 1590,06 kv. m). Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, už bendrų patalpų valymą atsakovų kas mėnesį mokėtina suma – 1,4067 Eur be PVM (0,0284 Eur x 49,53 kv. m) arba 1,70 Eur su PVM.

Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie galėtų pagrįsti didesnių tarifų už bendrų patalpų valymą ginčo laikotarpiu taikymą (CPK 12, 178 straipsniai). Pabrėžtina, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas, remdamasis rašytine Sutartimi Nr. MV_SUT_14_030X su aptariamų paslaugų teikėju, turėjo pateikti įrodymus, kad šios sutarties šalys rašytiniais susitarimais susitarė dėl didesnio valymo paslaugų tarifo taikymo, atsižvelgiant į objektyvius veiksmus, lėmusius būtinybę didinti 2014-09-01 Sutarties priede Nr. 2 sulygtą tarifą (CPK 12, 178 straipsniai).

Byloje nesant įrodymų, kurie pagrįstų bendrų patalpų valymo tarifo didinimą, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog už nurodytų paslaugų teikimą ginčo laikotarpiu turi teisėtą pagrindą reikalauti iš atsakovų mokesčių, apskaičiuotų pagal jo nurodytus tarifus (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

Atsakovams turint neabejotiną pareigą mokėti už bendrų patalpų ir teritorijų valymą (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), jų skola už nurodytų paslaugų teikimą ginčo laikotarpiu apskaičiuotina pagal 0,0284 Eur (be PVM) dydžio tarifą, dėl kurio susitarta su aptariamų paslaugų teikėju 2014-09-01 Sutarties Nr. MV_SUT_14_030X priede Nr. 2 (T. 2, b. l. 16).

Pagal ieškovo pateiktus į bylą duomenis, už bendrų patalpų valymą ginčo laikotarpiu jis turi pagrindą reikalauti iš atsakovų 1,4067 Eur be PVM (0,0284 Eur x 49,53 kv. m) arba 1,70 Eur su PVM per mėnesį. Dėl to iš atsakovų už ginčo laikotarpį priteistina 52,70 Eur (1,70 Eur x 31 mėn.) skolos už bendrų patalpų valymą (CK 4.82 straipsnio 3 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie pagrįstų iš atsakovų reikalaujamą priteisti skolą už bendrosioms reikmėms sunaudotą elektros energiją (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nesant visiškai jokių duomenų, kuriais remiantis galima būtų spręsti apie ieškovo reikalaujamos skolos pagrįstumą, ieškinio reikalavimas dėl skolos už elektrą bendram naudojimui atmestinas kaip neįrodytas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas yra pateikęs į bylą dvi sutartis dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo (T. 1, b. l. 241; T. 2, b. l. 89). Tačiau iš šių Sutarčių neaišku, ar jomis susitarta ir dėl elektros energijos daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), pardavimo. Be to, 2006-02-24 Elektros energijos pirkimo-pravimo sutarties Nr. 107227-20332/260128 21 nustatyta, kad ši Sutartis galioja iki 2007-02-24 (T. 2, b. l. 91), o 2007-12-22 Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 107227-20332/270992 24 punkte – kad šios sutarties terminas – vieneri metai; Sutartis gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip trejiems metams nuo sutarties sudarymo dienos (T. 1, b. l. 241). Esant tokioms Sutarčių nuostatoms, akivaizdu, kad jų galiojimas yra pasibaigęs.

Nuo 2015 m. birželio mėn. atsakovams pradėtos skaičiuoti privalomosios kaupiamosios lėšos namui atnaujinti – pagal 0,0500 Eur/ kv. m tarifą, t. y. 2,48 Eur (0,0500 Eur x 49,53 kv. m) kas mėnesį. Šios įmokos PVM mokesčiu neapmokestinamos. Pabrėžtina, kad kaupiamąsias įmokas daugiabučiam namui atnaujinti privalo mokėti kiekvienas bendraturtis (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Šios lėšos kaupiamos atskiroje sąskaitoje, jomis administratorius neturi teisės disponuoti kitoms reikmėms.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-04-15 nutarimu Nr. 390 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą turi apskaičiuoti konkretaus daugiabučio namo administratorius pagal Aprašo 6 punkte įtvirtintą formulę. Kaupiamosios įmokos tarifas negali būti didesnis už pagal Aprašo 7 punkte nurodytą formulę apskaičiuotą maksimalų tokios įmokos tarifą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė į bylą konkrečių duomenų, kurių pagrindu nustatė kaupiamosios įmokos namui (duomenys neskelbtini), atnaujinti tarifą, nepaaiškino, kaip apskaičiavo šios įmokos tarifą.

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaupiamosios įmokos namui atnaujinti paskirtį, taip pat aplinkybę, kad ši įmoka renkama ne daugiabučio namo administratoriaus patiriamoms išlaidoms padengti, bet pačių daugiabučio namo bendraturčių interesams užtikrinti, sprendžia, jog ta aplinkybė, kad ieškovas, kaip namo (duomenys neskelbtini), administratorius, šio teismo proceso metu aplaidžiai vykdė įrodinėjimo pareigą ir nepagrindė kaupiamosios įmokos dydžio, nėra pagrindas nepriteisti iš atsakovų jų nemokėtų ginčo laikotarpiu kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti, nes, minėta, pareiga mokėti tokias įmokas imperatyviai nustatyta įstatymo (CK 4.82 straipsnio 4 dalis), be to, šių lėšų surinkimas atitinka pačių atsakovų interesus.

Ieškovui nepateikus jokių įrodymų atsakovams ginčo laikotarpiu skaičiuotam vandens pardavimo mokesčiui pagrįsti, reikalavimas priteisti šio mokesčio skolą atmetamas kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Šio mokesčio, kuris atsakovams skaičiuotas už 2013 m. rugsėjo mėn., 2014 m. spalio mėn., 2015 m. balandžio mėn., 2015 m. liepos mėn., pagrindui ir dydžiui pagrįsti ieškovas taip pat nepateikė jokių konkrečių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).

Ieškovui nepateikus įrodymų atsakovams ginčo laikotarpiu skaičiuotam mokesčiui už vandenį bendram naudojimui pagrįsti, reikalavimas priteisti šio mokesčio skolą atmetamas kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

2013 m. spalio mėn. mokėjimo pranešime atsakovams nurodyta sumokėti už karšto vandens vamzdyno remontą – 2,687674 Eur be PVM (T. 2, b. l. 27). Skolų valdymo ataskaitoje 2015 m. spalio mėn. nurodyta 3,25 Eur dydžio remonto darbų suma (T. 1, b. l. 7). Tai yra 2013 m. spalio mėn. mokėjimo pranešime nurodyta karšto vandens vamzdyno remonto suma – 2,687674 Eur – priskaičiavus PVM.

Atsakovai, jau pateikdami atsiliepimus, nesutikimą su ieškiniu grindė konkrečių įrodymų apie reikalaujamas remonto išlaidas nebuvimu, tačiau ieškovas įrodymų, kurie pagrįstų iš atsakovų reikalaujamas karšto vandens vamzdyno remonto išlaidas, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nesant jokių duomenų, patvirtinančių, kad tokios išlaidos buvo patirtos, ir remonto išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, ieškinio reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas, nes neįrodytas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Atsakovams ginčo laikotarpiu kelis kartus nurodyta mokėti už elektros lemputes: 2013 m. gruodžio mėn. – 0,159291 Eur be PVM, 2014 m. kovo mėn. – 0,448911 Eur be PVM, 2014 m. balandžio mėn. – 0,150602 Eur be PVM (T. 2, b. l. 29, 32, 33). Šių išlaidų sumos, priskaičiavus PVM, nurodytos Skolų valdymo ataskaitoje (T. 1, b. l. 7).

Tačiau byloje nėra jokių konkrečių įrodymų iš atsakovų reikalaujamoms elektros lempučių išlaidoms pagrįsti. Ieškinio reikalavimas dėl nurodytų išlaidų skolos negali būti tenkinamas, nes neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

2014 m. vasario mėn., 2015 m. rugsėjo ir spalio mėn. mokėjimo pranešimuose atsakovams apskaičiuota mokėti lifto remonto išlaidas (T. 2, b. l. 31, 51, 53). Šių išlaidų sumos, priskaičiavus PVM, nurodytos Skolų valdymo ataskaitoje (T. 1, b. l. 7).

Atsakovas nesutikimą mokėti šias išlaidas grindė tuo, kad liftas nėra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji nuosavybė, perkant butus, liftas nebuvo perduotas, be to, atsakovai, gyvendami antrajame namo aukšte, liftu nesinaudoja. Pasak atsakovo, už lifto remontą turi mokėti šio potencialiai pavojingo įrenginio savininkas, kuris gali būti tik vienas, ir jis yra nurodytas šio įrenginio registracijos pažymėjime.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad liftas, nepriklausomai nuo to, ar juo naudojasi visi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, yra statinio inžinerinės sistemos dalis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis). Bendrosios pastato inžinerinės sistemos, kurios yra viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 62 dalis), yra pastato bendrojo naudojimo objektai (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis), priklausantys daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos apskrities pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Kai statinio inžinerinės sistemos nepriklauso nuo kitų vienos ar kelių pastato patalpų (nesusietos su bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis) ir užtikrina tik šių patalpų funkcionavimą bei tenkina jų naudotojų poreikius, jos gali būti laikomos atskiromis statinio inžinerinėmis sistemomis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 63 dalis). Tokiu atveju turi būti sudaromas bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, aprašas. Sprendimai dėl šių bendrojo naudojimo objektų, skirtų ne visų gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali būti priimami atskirai (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Tačiau tam, kad bendrojo naudojimo objektas būtų įtrauktas į šį aprašą, turi būti nustatyta, kad jis yra atskiras, nesusietas su kitais to paties statinio bendrojo naudojimo objektais ir kad juo gali naudotis tik konkrečios statinio dalies butų ir kitų patalpų savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016, 17 p.).

Taigi daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), esantis liftas yra šio namo inžinerinių sistemų dalis, bendrojo naudojimo objektas, priklausantis nurodyto namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad CK 4.85 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka būtų priimtas sprendimas dėl daugiabučiame name Vilniuje, Braškių g. 46, esančio lifto, kaip atskirosios statinio inžinerinės sistemos, tenkinančios tik dalies šio gyvenamojo namų butų ir kitų patalpų savininkų poreikius.

Lifto remontas yra susijęs su šio įrenginio išsaugojimu, jo, kaip daugiabučio namo bendrųjų inžinerinių sistemų dalies, tinkamo ir saugaus funkcionavimo užtikrinimu. Lifto remonto darbai vykdomi užtikrinant privalomuosius statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovai, nepaisant to, faktiškai naudojasi liftu ar ne, turi pareigą mokėti jiems tenkančią proporcingą lifto remonto išlaidų dalį.

Tačiau šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju pripažintini pagrįstais atsakovų argumentai, kad ieškovas, reikalaudamas padengti lifto remonto išlaidų dalį, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius tiek lifto remonto faktą, tiek dėl konkretaus remonto turėtų išlaidų dydį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo proceso metu ieškovui nepateikus jokių konkrečių įrodymų apie lifto remonto faktus ir patirtų remonto išlaidų dydį, reikalavimas priteisti iš atsakovų šio įrenginio remonto išlaidas atmestinas, nes neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Ieškovui nepateikus konkrečių įrodymų, kokiu pagrindu, kokie konkretūs darbai, kada, už kokią kainą atlikti, reikalavimas priteisti iš atsakovų skolą už 2014 m. balandžio, gegužės, birželio mėn. mokėjimo pranešimuose nurodytus „darbus išsimokėtinai“ atmestinas kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Ieškovui nepateikus įrodymų apie tokių išlaidų faktą, kokiu pagrindu šios išlaidos atsirado, pagal kokius kriterijus nustatytas jų dydis, ieškinio reikalavimas dėl aptartų išlaidų skolos priteisimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

2014 m. rugsėjo mėn. mokėjimo pranešime atsakovams nurodyta sumokėti už elektriko iškvietimą (T. 2, b. l. 38). Šių išlaidų suma, priskaičiavus PVM, nurodyta Skolų valdymo ataskaitoje (T. 1, b. l. 7).

2015 m. vasario, gruodžio mėn. mokėjimo pranešimuose atsakovams nurodyta sumokėti už elektros tiekimo atnaujinimą (T. 2, b. l. 44, 55). Šių išlaidų suma, priskaičiavus PVM, nurodyta Skolų valdymo ataskaitoje (T. 1, b. l. 7).

2015 m. balandžio mėn. mokėjimo pranešime atsakovams nurodyta sumokėti už ventilių keitimą (T. 2, b. l. 46). Šių išlaidų suma, priskaičiavus PVM, nurodyta Skolų valdymo ataskaitoje (T. 1, b. l. 7).

2015 m. rugpjūčio mėn. mokėjimo pranešime atsakovams, be kita ko, nurodyta sumokėti už elektros instaliacijos remontą, rūsyje (medžiagas), kanalizacijos vamzdyno remontą, karšto vandens vamzdyno remontą (T. 2, b. l. 50). Šių išlaidų suma, priskaičiavus PVM, nurodyta Skolų valdymo ataskaitoje (T. 1, b. l. 7).

2015 m. lapkričio mėn. mokėjimo pranešime atsakovams nurodyta sumokėti už LED šviestuvo įrengimą, telefonspynės magistralinių laidų remontą (T. 2, b. l. 54). Šių išlaidų suma, priskaičiavus PVM, nurodyta Skolų valdymo ataskaitoje (T. 1, b. l. 7).

2015 m. gruodžio mėn. mokėjimo pranešime atsakovams nurodyta sumokėti už šviestuvo remontą (T. 2, b. l. 55), 2016 m. vasario mėn. mokėjimo pranešime – už kanalizacijos valymą (T. 2, b. l. 58). Tokių išlaidų suma, priskaičiavus PVM, nurodyta Skolų valdymo ataskaitoje (T. 1, b. l. 7).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo 2016-05-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti skirta iki 5000 Eur dydžio bauda.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl CPK 95 straipsnio taikymo, nurodyta, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Patenkinus ieškinio dalį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju patenkinta 62 proc. ieškinio reikalavimų: iš prašytos priteisti 602,48 Eur sumos priteista 374,48 Eur. Vadovaujantis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui turėtų būti priteista 62 proc. jo patirtų ir pagrįstomis teismo pripažintų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas nurodė patyręs tokias bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), taip pat 54,45 Eur išlaidų už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį.

Ieškovo patirtos žyminio mokesčio ir viešųjų registrų išrašų gavimo išlaidos pripažintinos pagrįstomis, todėl atsakovai turi atlyginti ieškovui lygiomis dalimis 62 proc. šių išlaidų – 10,36 Eur (16,71 Eur x 62 proc.). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, taip pat CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovų priteistina po 5,18 Eur nurodytoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.