Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2SP-3489-772/2021 pagal pareiškėjų N. A. ir V. A. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo ( teismo nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliacijos objekto, faktinių bylos aplinkybių

9. Apeliacijos objektas – teismo nutartis, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtinta pareiškėjų sudaryta taikos sutartis.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 23 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-101-650/2020 iškeltoje pagal ieškovės N. A. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui V. A., tretiesiems asmenims UAB „Inkomlita“, antstoliui R. K., Bigbank AS Filialui, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo, ieškinį tenkino iš dalies ir padalino ieškovės N. A. ir atsakovo V. A. santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą lygiomis dalimis: 1) ieškovės N. A. asmenine nuosavybe priteisė 50/100 dalis 0,0797 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliai – 3000,00 Eur vertės; 50/100 dalis turtinių teisių į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai – 27500,00 Eur vertės; 2) atsakovo V. A. asmenine nuosavybe priteisė 50/100 dalis 0,0797 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai – 3000,00 Eur vertės; 50/100 dalis turtinių teisių į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius (pagalbinio ūkio pastatą, šiltnamį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai – 27500,00 Eur vertės. Taip pat teismas paskirstė ieškovės N. A. ir atsakovo V. A. kreditorinius įsipareigojimus: 1) 37912,47 Eur dydžio atsakovo V. A. kreditorinį įsipareigojimą kreditorei UAB „Inkomlita“ pagal 2016 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-150-512/2016 paliko asmenine atsakovo V. A. prievole; 2) 8345,35 Eur dydžio ieškovės N. A. kreditorinį įsipareigojimą kreditorei UAB „Inkomlita“ pagal 2016 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-150-512/2016 paliko asmenine ieškovės prievole; 3) 2 483,93 Eur dydžio šalių prievolę kreditoriui Bigbank AS filialui pagal 2017 m. kovo 2 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)paliko solidaria ieškovės N. A. ir atsakovo V. A. prievole, tačiau, nekeičiant kredito sutarties su šiuo kreditoriumi sąlygų, nustatė, kad šias prievoles kreditoriui įsipareigoja vykdyti ieškovė N. A.; 4) prievolę mokėti vykdymo išlaidas antstoliui R. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko asmenine ieškovės N. A. prievole; 5) prievolę mokėti vykdymo išlaidas antstoliui R. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)paliko asmenine V. A. prievole. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-690-569/2020 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2021 m. kovo 5 d. priimtas nagrinėti N. A. kasacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties.

12. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutartimi patvirtinta pareiškėjų N. A. ir V. A. 2021 m. kovo 8 d. sudaryta taikos sutartis, kuria pareiškėjai sutarė bendru sutarimu nusistatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniais (ūkio pastatą, šiltnamį), esančiais Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statusas – formuojamas.

Dėl teismo nutarties patvirtintos supaprastinto proceso tvarka peržiūrėjimo apeliacine tvarka

13. Šiuo atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą su bendru prašymu, nesant tarp pareiškėjų ginčo dėl taikos sutarties sąlygų, išreikšdami suderintą abiejų pareiškėjų valią, todėl pareiškėjų prašymas pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas supaprastinto proceso tvarka, nustatyta CPK XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniai).

14. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Šalys tokią sutartį gali sudaryti, apsiribodamos vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Nors teismas asmenų teisių apsaugos srityje perėmė dalį funkcijų, kurias atlikdavo įvairios valstybės ir savivaldybės institucijos (įstaigos), jų įgalioti asmenys, tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017, 13 punktas).

15. Dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Teismui atsisakius tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, ji neįgyja teisinės galios, tokiu atveju teismas turi tęsti ginčo nagrinėjimą CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021, 24 punktas).

16. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021, 25 punktas ).

17. Pagal CPK 579 straipsnio nuostatą, CK numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos.

18. Aiškindamas šios CPK 579 straipsnio proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors taikos sutarčių tvirtinimas XXXIX skirsnyje atskirai nepaminėtas, tačiau pagal savo teisinę prigimtį ir teismo atliekamos apsauginės funkcijos pobūdį taikos sutarčių tvirtinimas priskirtinas byloms dėl faktų tvirtinimo; taikos sutartys yra viena sutarčių rūšių, nurodytų CK, todėl jos priskirtinos prie faktų, kurie gali būti tvirtinami teismo CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).

19. Pagal CPK 582 straipsnio 11 dalį, teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

20. Aiškindamas 18 punkte nurodytą proceso teisės normą, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas iš visų CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtinų bylų išskiria keletą kategorijų (taip pat ir dėl fakto tvirtinimo), kurioms peržiūros apeliacine tvarka neįtvirtinta; kitoms bylų kategorijoms taikytinos bendrosios peržiūros instancine tvarka taisyklės. Draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas. Nutartys dėl taikos sutarčių kaip juridinių faktų tvirtinimo apeliacine tvarka neskundžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017 17-19 punktai).

21. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskiruoju skundu apskundė pirmosios instancijos nutartį, kuria CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta tvarka buvo patvirtinta minėta šalių taikos sutartis. Šios nutarties 18–19 punktuose nurodyta, kad tokios nutarties peržiūros apeliacine tvarka neįtvirtinta, o lex specialis (specialusis įstatymas), įtvirtintas CPK 582 straipsnio 11 dalyje, skųsti tokią pirmosios instancijos teismo nutartį, paduodant atskirąjį skundą, draudžia. Tai iš esmės reiškia, kad tokia nutartis pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytam argumentui, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutartimi CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta tvarka patvirtinta taikos sutartis, yra neskundžiama ir negali būti apeliacinio apskundimo objektu.

23. Pirmosios instancijos teismas nutartyje, kuria patvirtino taikos sutartį, pagrįstai nurodė, kad nutartis neskundžiama, tačiau atskirąjį skundą priėmė. Nustačius, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas, atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

24. Pažymėtina, kad kasacinis teismas tokiu atveju yra pasisakęs ir taip, kad kasacinio skundo argumentai (taikos sutarties tvirtinimas, esant vienos iš ją pasirašiusių šalių valios trūkumui ir kt.) galėtų būti svarstomi kaip proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) nagrinėjamoje byloje tuo atveju, jei būtų kreipiamasi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-421/2018 24 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nustačius, jog nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas pagal apeliantės UAB „Inkomlita“ atskirąjį skundą nutrauktinas, nevertinant atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl nutarties (ne)pagrįstumo (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis 336 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutarties nutraukti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.