Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. A. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui V. A., tretiesiems asmenims UAB „Inkomlita“, antstoliui R. K., Bigbang AS Filialui, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

22. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė N. A. ir atsakovas V. A. susituokė 1974m.; šalių santuoka nutraukta 1981m. Šiaulių miesto teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (-) (I t. 6-7 b.l.). Santuokos nutraukimas registruotas 2019 m. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. X (I t. 8 b.l.).

23. Šalių santuokos metu 1992m. sutarties pagrindu buvo įsigytas 0,0778 ha ploto žemės sklypas, už jį sumokant 360 rublių ir 1100 rublių ieškovės N. A. investiciniais čekiais (I t. 16-17 b.l.). 2014-02-27 ieškovė N. A. valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi už 49,39 Lt įsigijo 0,0049 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (-) (II t. 97-98 b.l.). 2014-03-24 nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 31SK-(14.31.110.)-624 sujungimo būdu pertvarkyti žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (-) ir Nr. (-) (II t. 100 b.l.). 1992-08-13 ieškovė ir atsakovas sutarties pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėta 1338 rublių sumokėta grynaisiais pinigais ir 9009 sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (I t. 14-15 b.l.). 2011-02-01 notarine tvarka patvirtinta nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi V. A. ir N. A. pirkėjui V. V. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 25000 Lt (I t. 9-13 b.l.).

24. Be to nustatyta, kad 2016-04-04 įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo V. A. BUAB „German Baltik“ naudai priteista 29746,71 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2014-03-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 641,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės N. A. BUAB „German Baltik“ naudai priteista 8164,39 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2014-03-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 180,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (II t. 82-87 b.l.). 2016-09-14 tarp BUAB „German Baltik“ ir UAB „Inkomlita“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Inkomlita“ perleidžiamas BUAB „German Baltik“ reikalavimas į N. A. ir V. A. skolas, priteistas 2016-04-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-150-512/2016 pagrindu.

Dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo

26. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnį, Civilinio kodekso (toliau tekste CK) trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus šiam kodeksui. Iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. CK normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Šalių santuokos nutraukimo teisme metu (1981 m. spalio 27 d.) galiojo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau tekste - SŠK). Pagal SŠK 40 straipsnį, santuoka laikoma pasibaigusia nuo tada, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose, todėl konstatuotina, kad šalių santuoka laikoma nutraukta įregistravus santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos skyriuje, t. y. 2019-04-02. Kadangi santuokos nutraukimo metu galiojo Civilinis kodeksas (įsigaliojęs 2001 m. liepos 1 d.), šalių teisiniams santykiams po santuokos nutraukimo taikytinos Civilinio kodekso nuostatas.

27. Sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki CK įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

28. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.

29. Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras). Nagrinėjamoje ginčo byloje nustatyta, kad žemės sklypas Nr. 1 įgytas už ieškovės N. A. investicinius čekius, kurios ieškovė vertina kaip asmeninę nuosavybę, ir 360 rublių, kuriuos ieškovė laiko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą. Valstybinio turto privatizavimo tvarka buvo reglamentuota specialiu Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (žr. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnį), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe. Tokios pozicijos laikomasi iš kasacinio teismo praktikoje, pažymint, kad investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-529/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).

30. Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005).

31. Konstatuotina, kad žemės sklypas Nr, 1 įgytas šalių santuokos metu, taigi tokiam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija ir ieškovei, teigiančiai, kad ginčo žemės sklypo Nr.1 75.34 proc. (0,0563 ha) yra jos asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga šią prezumpciją paneigti. Siekdama paneigti aptariamą prezumpciją, ieškovė remiasi asmeninių lėšų panaudojimo ginčo žemės sklypo daliai įgyti faktu, t.y. kad ieškovė 75,34 proc. lėšų (1100 rublių) už įsigyjamą žemės sklypą sumokėjo ieškovės investiciniais čekiais. Nors patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad santuokos metu už ieškovės tėvų dovanotus 50000 rublių ieškovė įsigijo teisę naudoti sodininkų žemės sklypą sodo bendrijoje „R.“, tačiau byloje nėra pateikta jokių rašytinių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas neturi pagrindo remtis vien ieškovės teiktais žodiniais paaiškinimais bei apklaustų jos artimų giminaičių ( motinos J. V., tetos S. L., brolio V. V.) subjektyviais parodymais apie nenusisekusią šalių santuoką, visišką atsakovo nusišalinimą nuo šeimos reikalų ir vienos ieškovės pastangas įgyti butą, pasodybinį sklypą bei statyti gyvenamąjį namą jame, nes bylos kiti duomenys (oficialūs dokumentai, notariniai sandoriai) patvirtina buvus kitas šalių santuokos metu turto įgijimo aplinkybes ir abiejų sutuoktinių veiksmus disponuojant turtu.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypo Nr. 1 pirkimas buvo atliktas už ieškovės investicinius čekius (valstybės vienkartinių išmokų) (1100 rublių), kurie pripažintini asmenine ieškovės nuosavybe ir už 360 rublių grynaisiais pinigais, kuriuos pati ieškovė nurodė, kaip bendras sutuoktinių lėšas. Taigi įsigyjant žemės sklypą Nr. 1 buvo panaudotos tiek asmeninės, tiek bendros sutuoktinių lėšos. Vis dėl to teismas konstatuoja, kad nors sklypo Nr. 1 įsigijimui didžiąja dalimi buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos, tačiau šį sklypą buvo aiškiai siekiama įgyti sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn: sutuoktiniai su laiku įsigijo žemės sklypą Nr. 2, kurį ieškovė pati laiko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo sujungti į vieną su tikslu ateityje ten statyti šeimai gyvenamąjį namą, t.y. sklypą buvo siekiama naudoti bendriems šeimos poreikiams, todėl darytina išvada, kad žemės sklypas Nr. 1 buvo įgytas būtent bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

33. Teismo nuomone abi šalys išreiškia bendrą poziciją ir siekia iš subjektyvių turtinių paskatų, kad didesnė dalis (88/100 dalys) sujungto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ginče būtų pripažinta asmenine ieškovės nuosavybe, tačiau teismas vertina ir remiasi trečiųjų asmenų ( UAB „Inkomlita“, antstolio R. K. ) teiktais argumentais, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog abi šalys ilgą laiką šį turtą laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Konstatuotina, kad nekilnojamojo turto registre bendrai sujungtas sklypas registruotas N. A. ir V. A. vardu (I t. 23-24 b.l.), šiame sklype ieškovė su atsakovu pradėjo statyti gyvenamąjį namą. Ir nors atsakovas atsiliepimuose teigia, kad visiškai jokiomis lėšomis neprisidėjo prie turto įsigijimo, tačiau teismas pritaria trečiojo asmens UAB „Inkomlita“ atstovo advokato argumentams, kad eilėje civilinių bylų, iškeltų iki šios nagrinėjamos bylos, ieškovė ir atsakovas vieningai statomą gyvenamąjį namą laikė šeimos turtu: pvz. 2017-05-15 ieškovė su atsakovu kreipėsi į Klaipėdos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl teisių ir pareigų perkėlimo (I t. 155-156 b.l.), kuriame pačios šalys nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa ir vienintelis turtas. Klaipėdos apylinkės teismui teikiant pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (II t. 88-90 b.l.), kuris pasirašytas ieškovę ir atsakovę atstovavusios advokatės, nurodyta, kad sodo namelis, kuriame N. A. ir V. A. gyvena, yra vienintelis jų pačių darbu sukurtas vienintelis nekilnojamasis turtas kartu su žemės sklypu, kuriame namelis pastatytas. Šie duomenys leidžia teismui manyti, kad teisminių procesų metu kitose civilinėse bylose (Nr. e2-556-328/2018, Nr. 2-3535-841/2019 ) ieškovė ir atsakovas žemės sklypą bei jame statomą gyvenamąjį namą laikė bendru šeimos turtu. Tokia iš esmės priešinga šalių pozicija dėl to paties turto nagrinėjamojoje civilinėje byloje leidžia teismui manyti, kad ieškovė ir atsakovas nėra visiškai sąžiningos šalys šiame procese. Sutiktina su dalies trečiųjų asmenų nuomone, kad tokia šalių pozicija vertintina kaip buvusių sutuoktinių siekis maksimaliai apsaugoti savo turtinius interesus prieš kreditorius, iš esmės siekiant išsaugoti pradėtuose priverstiniuose skolų išieškojimuose jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą

34. Kadangi ieškovė N. A. ir atsakovas V. A. žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 įgijo bendriems šeimos poreikiams tenkinti, siekiant statyti gyvenamąjį namą, kaip vienintelį jų gyvenamąjį būstą, todėl konstatuotina, kad byloje esantys rašytiniai duomenys iš esmės patvirtina, kad nors prie sklypo Nr. 1 įsigijimo didžiąja dalimi prisidėjo ieškovė N. A. savo asmeninėmis lėšomis, tačiau ieškovė aiškiai išreiškė valią įsigyti šį žemės sklypą būtent bendrojon sutuoktinių, o ne asmeninėn nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad žemės sklypas Nr. 1, 1992-12-19 sutarties pagrindu buvo įsigytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir priklauso abiem šalims lygiomis dalimis

35. Kadangi pati ieškovė pripažįsta, kad žemės sklypas Nr. 2, įsigytas 2014-02-27 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 31SU-278 pagrindu, priklauso ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, teismas plačiau dėl šio sklypo nepasisako ir darytina išvada, kad žemės sklypas Nr. 2 abiem šalims priklauso lygiomis dalimis ir taip pat dalinamas natūra pusiau.

36. Konstatavus, kad žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo įgyti lygiomis dalimis, darytina išvada, kad iš jų suformuotas bendras žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre taip pat registruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, dalintinas ieškovei ir atsakovui po ½ dalį, nesant pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

37. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas nuosavybės teise, privatizuojant jį Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio pagrindu. Pagal nekilnojamojo turto Registrų centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise buto, esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 1992-08-13 pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 8-7703 (III t. b. l. 89-90). 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymas (toliau –BPĮ) įtvirtino Lietuvos gyventojų teisę įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose, nustatė jų įsigijimo tvarką. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustatė, kad butus įsigyti turi teisę tie asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo buto nuomininkai arba jų šeimos nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo buvo suteikta gyvenamoji patalpa. BPĮ 5 straipsnio 1 dalis nustatė, kad gyvenamojo namo ar buto nuomininkas ir jo šeimos nariai (Butų kodekso 54 straipsnio 3 dalis sutuoktinį priskyrė šeimos nariams) prieš namo ar buto privatizavimą turėjo susitarti dėl jo pirkimo ir kieno vardu bus sudaroma pirkimo - pardavimo sutartis bei kas taps perkamo turto savininku.

38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1992-08-13 sutartyje dėl buto pirkimo pirkėjais nurodyti tiek ieškovė N. A., tiek atsakovas V. A.. Nekilnojamojo turto registre šis butas nuo pat jo įsigijimo momento registruotas lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam iš sutuoktinių. Ieškovė nepateikė patikimų duomenų, kad butas buvo privatizuotas asmeninės nuosavybės teise, taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieškovė su atsakovu su buto pirkimo momentu nevedė bendro ūkio ar gyveno atskirai.

39. Buto privatizavimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau - SŠK) 21 straipsnis nustatė, kad sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas įgytas santuokos metu laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors ir įformintas tik vieno iš jų vardu. Taigi butas, esantį (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nepriklausomai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu jis buvo privatizuotas.

40. Aplinkybė, jog ieškovė N. A. už butą didžiąja dalimi mokėjo savo investiciniais čekiais, prie buto pirkimo prisidėjo ir V. A., ką patvirtina ir pati ieškovė, nesudaro pagrindo išvadai, kad proporcingai tampa ir didesnė jos turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Nors investiciniai čekiai, įgyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 108 „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams“ pagrindu, kuriais buvo sumokėta dalis kainos už ginčo turtą, yra asmeninė kiekvieno piliečio nuosavybė, nežiūrint į tai, butas, įgytas už vieno sutuoktinio lėšas, pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes abu sutuoktiniai turėjo lygias teises į nuomojamo buto privatizavimą (BK 54, 57 straipsniai).

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama Butų privatizavimo įstatymo pagrindu įgyto turto nuosavybės formų klausimus, 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. M. v. V. V. (bylos Nr. 3K-7-311/2002), išaiškino, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 ir Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsniais, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.

42. Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad Butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (CPK 54 straipsnis, 1964 metų CK 330 straipsnis), taip pat ir šias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. SŠK 21 straipsnyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Tai užtikrina abiejų sutuoktinių lygias teises santuokos metu įgyto turto atžvilgiu. Sutuoktinių turtui sutartinio teisinio režimo taikymas SŠK numatytas nebuvo. SŠK galiojimo metu įgytam turtui galėjo būti taikomas tik toks teisinis režimas, kuris šiame kodekse buvo numatytas, t. y. turto teisinis režimas pagal įstatymą. Susitarimai dėl turto, kuris santuokos metu sutuoktinių bus įgyjamas ateityje, teisinio režimo pagal SŠK nebuvo galimi, skirtingai nuo naujojo CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d. Vadinasi, sutuoktiniai turtą pasidalinti galėjo tik po to, kai jis jau įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (SŠK 23 straipsnis).

43. Taigi nepriklausomai nuo to, kurio vardu įregistruota buto pirkimo – pardavimo sutartis ir kuris iš sutuoktinių panaudojo investicinius čekius ginčo buto įsigijimui, butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas įgytas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalys iš dalies nepripažino notarine tvarka patvirtinto sandorio aplinkybių, t.y. kad 2011-02-01 notarine tvarka patvirtinta nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi V. A. ir N. A. pirkėjui – ieškovės broliui V. V. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) , už 25000 Lt (I t. 9-13 b.l.). Tvirtino, kad pats sandoris realiai įvyko daug anksčiau - 2008 metais, kai ieškovės brolis su savo sutuoktine 2004 m. pardavęs savo turimą būstą, nutarė įsigyti iš sesers būstą ir tuo pagrindu 2008-09-23 prisiregistravo šalių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, tokios šalių ir ieškovės iniciatyva apklausto liudytojo V. V. nurodytos aplinkybės tik patvirtina ieškovės brolio deklaruotą gyvenamąją vietą nuo 2008-09-23 šalių bute, bet ne realų buto pirkimo-pardavimo sandorį, ir nėra jokių leistinų įrodymų, kad vienai ieškovei buvo sumokėta visa buto kaina – 25 000 litų. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalys pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas įrodinėjimo procese, pasiremdamos faktinių aplinkybių įrodinėjime liudytojų parodymais, ners jais negali būti ginčijamas oficialus dokumentas - 2011-02-01 notarine tvarka patvirtinta nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis, ir įstatymo nustatyta, kad toks įrodymas turi didesnę įrodomąją galią civiliniame procese.

44. Todėl teismas daro išvadą, kad abiejų sutuoktinių lygia dalimi gautos piniginės lėšos, pardavus 2011 metais butą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. 25000 Lt, buvo vėliau panaudotos ginčo turtui, t.y. sodo sklype suprojektuoto namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybai. Nors ieškovė su atsakovu ir teigia, kad atsakovas prie statybos darbų menkai prisidėjo, tačiau byloje nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys konkrečių darbų apimtis, kas tuos statybos rangos darbus atliko, todėl teismas šių ieškovės argumentų nelaiko pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo. Taip pat byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad prie gyvenamojo namo statybos ieškovė būtų prisidėjusi kokiomis kitomis asmeninėmis lėšomis. Konstatavus, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė ir lėšos, gautos pardavus šį butą, buvo abiejų sutuoktinių panaudotos gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), statybai, šis gyvenamasis namas su priklausiniais taip pat pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybę, todėl dalintinas abejoms šalims lygiomis dalimis po ½ dalį turtinių teisių į šį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius. Teismas nedalina statinių statybinių medžiagų, kadangi prie bylos prijungtas 2017-07-10 UAB „Verslavita“ ekspertizės aktas Nr. EN-17-009 patvirtina, jog namų valdoje, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip statinys yra baigtas statyti ( baigtumas - 100 procentų), tik VI Registrų centro duomenimis oficialiai baigta statyba nėra įteisinta, ir viso šio nekilnojamojo turto vertė – 61 000 Eurų. Atitinkamai teismas neturi pagrindo nukrypti nuo lygių sutuoktinių turto dalių principo, ir padalina šalims po ½ dalį šiuos natūroje esančius nekilnojamuosius daiktus ( 0,0797 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei turtines teises į gyvenamąjį namą su priklausiniais, daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Visi kiti ieškovės teikti argumentai bei duomenys dėl jos vienos asmeninio indėlio į sutuoktinių nuosavybės sukūrimą bei būtinumo nukrypti nuo lygių dalių principo, dalinant turtą, atmestini, nes laikytini tik deklaratyviais teiginiais, nėra iš esmės retrospektyviniu vertinimu reikšmingi šiame ginče, todėl detaliau dėl jų teismo sprendime nepasisakoma.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo

45. 2016-04-04 įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo V. A. BUAB „German Baltik“ naudai priteista 29746,71 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2014-03-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 641,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš N. A. BUAB „German Baltik“ naudai priteista 8164,39 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2014-03-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 180,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (II t. 82-87 b.l.). 2016-09-14 tarp BUAB „German Baltik“ ir UAB „Inkomlita“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Inkomlita“ perleidžiamas BUAB „German Baltik“ reikalavimas į N. A. ir V. A. skolas, kylančias iš 2016-04-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-150-512/2016.

46. Tarp proceso dalyvių iš esmės nėra ginčo dėl šių kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo. 2016-04-04 teismo sprendimu iš V. A. priteista 37912,47 Eur suma laikytina asmenine atsakovo prievole, nes yra kilusi iš jo, kaip UAB „German Baltik“ vadovo ir akcininko veiklos. Teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovė N. A. jokia forma juridinio asmens veikloje nedalyvavo, todėl ši ieškinio dalis tenkintina ir 37912,47 Eur prievolė pagal 2016-04-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-150-512/2016 lieka asmenine V. A. prievole, o šiuo teismo sprendimu iš N. A. priteisti 8345,35 Eur pripažintini asmenine ieškovės prievole.

47. Be to kreditorius Bigbank AS filialas pateikė poziciją, kad prievolė padengti 2017-03-02 vartojimo kredito sutarties pagrindu atsiradusius įsipareigojimus yra solidari sutuoktinių prievolė. Ieškinio reikalavimu nekeičiamos kredito sutarties sąlygos, todėl prievolė pagal 2017-03-02 vartojimo kredito sutartį Nr. 1705865/96ta pripažintina solidaria N. A. ir V. A. prievole. Tenkinamas ieškovės reikalavimas, kad prievolę pabaigtų įvykdyti N. A., tačiau pabrėžtina, kad tai yra vidinis ieškovės N. A. ir atsakovo V. A. susitarimas ir prievolės kreditoriui abiejų šalių solidarus įvykdymo pobūdis nesikeičia.

48. Kadangi vykdomoji byla Nr. 0098/17/00451 vykdoma dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš V. A., o vykdomoji byla Nr. 0098/17/00451 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš N. A., prievolės kylančios iš šių vykdomųjų bylų pripažintinos to asmens asmenine prievole, kurio vardu užvesta vykdomoji byla.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. I. N. A. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą susidarė 1388,54 Eur išlaidos (III t. 197 b.l.). Atsakovas nepateikė rašytinių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to CPK 96 straipsnio 5 dalis numato teismo teisę nukrypti nuo 96 straipsnio 1,2,3 nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

50. Konstatuotina, kad šalių ginčas kilo iš šeimos teisinių santykių, siekiant pasidalinti santuokos įgytą turtą, atsakovas viso proceso metu sutiko su visais ieškinio reikalavimais. Šio proceso inicijavimas vertintinas kaip neišvengiamas, nes šalims nutraukus santuoką iki CK įsigaliojimo, buvusių sutuoktinių turtas ir kreditoriniai įsipareigojimai, gali būti paskirstyti tik teismine tvarka. Kadangi proceso metu konstatuotas ieškovės ir atsakovo pozicijų bendrumas dėl turto ir kreditorinių prievolių padalijimo, būtų nesąžininga, ieškinį patenkinus tik iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei pareigą priskirti vienam atsakovui. Teismas nagrinėjamoje byloje mato esant pagrindą nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir ieškovės patirtų išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, priklausančio žyminio mokesčio bei procesinių dokumentų išlaidas valstybei iš atsakovo nepriteisti, įvertinus ne tik šio asmens procesinį elgesį, bet ir jo turimą pensijinį amžių, šiuo metu gaunamas mažas pajamas bei esamus didelius finansinius įsipareigojimus kreditoriams (tretiesiems asmenims). Tais pačiais argumentais remdamasis bei atsižvelgdamas į CPK 93 str. 4 d., 98 straipsnio nuostatas, teismas neturi pagrindo spręsti ir dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų bei veikiančių atsakovo pusėje, patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šiame procese.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 88 straipsniu, 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Padalinti ieškovės N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokoje, trukusioje nuo 1974m. iki 2019m., bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą lygiomis dalimis: t.y.

ieškovės N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti 50/100 dalis 0.0797 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 3000,00 Eur vertės; 50/100 dalis turtinių teisių į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 27500,00 Eur vertės.

atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti 50/100 dalis 0.0797 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - 3000,00 Eur vertės; 50/100 dalis turtinių teisių į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius (pagalbinio ūkio pastatą, šiltnamį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 27500,00 Eur vertės.

I. N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditorinius įsipareigojimus paskirstyti taip:

37912,47 Eur dydžio atsakovo V. A. kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei “Inkomlita” pagal 2016-04-04 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-150-512/2016 lieka asmenine atsakovo V. A. prievole;

8345,35 Eur dydžio ieškovės N. A. kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei “Inkomlita” pagal 2016-04-04 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-150-512/2016 lieka asmenine ieškovės prievole;

2 483,93 Eur dydžio šalių prievolė kreditoriui Bigbank AS filialui pagal 2017-03-02 Vartojimo kredito sutartį Nr. 1705865/96ta lieka solidaria ieškovės N. A. ir atsakovo V. A. prievole, tačiau, nekeičiant kredito sutarties su šiuo kreditoriumi sąlygų, nustatytina, kad šias prievoles kreditoriui įsipareigoja vykdyti ieškovė N. A.;

prievolė mokėti vykdymo išlaidas antstoliui R. K. vykdomojoje byloje Nr. 0098/17/00451 lieka asmenine ieškovės N. A. prievole;

prievolė mokėti vykdymo išlaidas antstoliui R. K. vykdomojoje byloje Nr. 0098/17/00452 lieka asmenine V. A. prievole.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Bylinėjimosi išlaidų šalims ir tretiesiems asmenims nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.