- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- 2S-817-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05223-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties, pagal pareiškėjos I. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-12014-845/2015, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. G. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą ir išnagrinėjus bylą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-12041-541/2015 ir priimti naują sprendimą.
2. Pareiškėja procesą atnaujinti prašo CPK 366 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodo, kad apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą sužinojo po 2018 m. lapkričio 9 d. gavusi UAB „Vilniaus vandenys“ atsakymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi, nutarta atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12014-845/2015 pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos išieškojimo.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas 2018 m. spalio 30 d. raštu Nr. SD-4225 atsakė į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, jog žemės sklype, ant kurio yra pareiškėjai priklausanti nuosavybė, įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra yra laikytina lauko vandentiekio, be to, sutinkamai su išrašu iš informacinės sistemos „Geoinžinierius“, sklypo savininkams priklauso ir yra jų eksploatuojama lauko vandentiekio dalis nuo kieme esančio vandentiekio šulinio su vandens apskaitos mazgu (pažymėtas Nr. 223) iki pastato (gyvenamojo namo), tuo tarpu UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuoja vandentiekio tinklus gatvėje bei lauko vandentiekį nuo gatvės iki minėto šulinio Nr. 223 ir atsižvelgiant į tai, kad skunde yra minimas neteisėtai bei savavališkai įrengtas vandentiekis, dėl kurio panaikinimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1652-864/2012, kuris buvo pačios pareiškėjos, pareiškėjai turėtų būti žinoma, jog jis buvo prijungtas prie aptariamame sklype esančio lauko vandentiekio.
5. 2018 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. SD-4333 ieškovas atsakė į pareiškėjos skundą, kuriuo buvo prašoma paaiškinti vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų plane įtvirtintas atsakomybės ribas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), bei nurodyti jų nustatymo teisinį pagrindą, kuriame nurodė, jog ieškovas, t. y. kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, eksploatuoja vandentiekio tinklo dalį nuo gatvės iki vandentiekio šulinio su įvadiniu geriamojo vandens skaitliuku, ribų plane pažymėtu Nr. 222, o gyvenamojo namo bendrasavininkai – tinklo dalį nuo minėto šulinio iki pastato.
6. Pažymėjo, kad pareiškėja teismui pateiktą prašymą atnaujinti procesą grindžia ieškovo jai pateiktais atsakymais Nr. SD-4225 bei Nr. SD-4333 į pareiškėjos skundus ieškovui ir juose nurodytomis aplinkybėmis.
7. Ištyręs bei įvertinęs pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytas aplinkybes, o taip pat įvertinęs tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentus, kurių pagrindu buvo tenkintas ieškovo ieškinys, teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi negalima daryti išvados, kad pareiškėja šiuo atveju nurodė naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjai civilinės bylos Nr. 2-12014-845/2015 nagrinėjimo metu.
8. Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodyti ieškovo pateikti atsakymai negali būti laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis išnagrinėtoje civilinėje byloje, kadangi šie atsakymai aplamai ieškovo buvo surašyti bei pateikti tik po šios civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. 2018 metų spalio bei lapkričio mėnesiais, be to, ieškovo atsakymuose nurodytos aplinkybės negali būti laikomos esminėmis aplinkybėmis, kurios iš esmės pakeistų tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų turinį, kadangi jos neįtakoja bei neturi jokio tiesioginio ryšio su išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga, ieškinio dalyku bei pagrindu, todėl pareiškėjos argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) I. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, atnaujinti procesą ir priimti naują sprendimą.
10. Apeliantė teigia, kad UAB „Vilniaus vandenys“ atsakymuose, kuriais grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, yra nurodytos iš esmės kitokios aplinkybės, susijusios su vandens naudojimo vamzdelių nuosavybės teise, nei jos buvo nurodytos nagrinėjant bylą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Apeliantė 2019 m. gegužės 7 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus ir prašo juos prijungti. Pasibaigus apeliacinio (atitinkamai, ir atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis), todėl naujai pateiktų įrodymų apeliacinės instancijos teismas nepriima ir dėl jų nepasisako.
13. CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (1 dalis) ir ne vėliau kaip per penkerius metus nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo (2 dalis). Šiuo atveju, naikinamasis penkerių metų terminas nėra praleistas.
14. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, procesas gali būti atnaujinamas jeigu paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-847-823/2016 ir joje nurodytą kasacinės instancijos teismo praktiką).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo įsiteisėjimo, pateikti atsakovei atsakymai, kuriuose pateikiami tam tikri paaiškinimai, negali būti laikoma naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.