- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- 2S-987-967/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05223-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- I. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. G. (toliau – atsakovė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12041-845/2015 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ (toliau – ieškovė, UAB „Vilniaus vandenys“, įmonė) ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti, sustabdyti nurodyto teismo sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo.
2. Atsakovė prašymą atnaujinti procesą byloje grindė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ministerija) 2021 m. spalio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiaaukščio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją). Abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (ar) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį.
3. Paaiškino, kad ieškovė teismui melavo ir nebuvo pateikusi ieškovei nuosavybės teise priklausančio komunalinio vandentiekio registro išrašo, t. y. pagrindinio faktinio įrodymo, kokiu adresu yra registruotas, nes byloje nebuvo įrodyta, kad įmonei priklausantis nuosavybės teise viešasis komunalinis vandentiekis randasi privačioje namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad technologinės paskirties vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami privačių namų valdoje ir todėl ieškovė neteisėtai ir grubiai pažeidė įstatymus, nes iš vartotojos (atsakovės) reikalavo projekto ir statybos leidimo viešojo vandentiekio sudėtinei daliai technologinės paskirties įvadui ir viešojo nuotekų išvadui įrengti privačioje namų valdoje. Pabrėžė, kad aplinkybę, jog ieškovė teisminio nagrinėjimo metu teikė melagingus duomenis teismui dėl ieškovei priklausančio komunalinio vandentiekio buvimo vietos, ji grindžia ministerijos 2021 m. spalio 14 d. raštu. Atsakovės teigimu, tam, kad būtų įrodytas jos savavališkas prisijungimas prie ieškovės viešojo vandentiekio įvadinių inžinerinių tinklų, tai turėjo būti padaryta valstybinėje teritorijoje, t. y. kitu adresu (duomenys neskelbtini) viešojoje gatvėje, o ne privačioje valdoje. Mano, kad teismui neišreikalavus iš ieškovės viešojo komunalinio vandentiekio registro išrašo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Pažymėjo, kad teismas negalėjo vadovautis į bylą pateiktu 2010 m. gruodžio 14 d. aktu ir 2010 m. gruodžio 3 d. raštu, kuriuose melagingai nurodyta, kad atsakovė prisijungė savavališkai (neteisėtai) privačioje namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini), prie ieškovės nuosavybės teise priklausančio viešojo komunalinio vandentiekio, kurio privačioje namų valdoje nėra. Nurodė, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinti procesą byloje nepraleido, nes apie aukščiau nurodytas aplinkybes sužinojo tik gavusi ministerijos 2021 m. spalio 14 d. raštą, todėl, jos skaičiavimu, terminas sueina 2021 m. gruodžio 19 d.
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog su pateiktu prašymu atnaujinti procesą byloje nesutinka ir pareiškimo prašė netenkinti, nes jis yra pateiktas praleidus įstatyme įtvirtintą terminą. Pabrėžė, kad iš pareiškimo turinio nėra aišku, kokią reikšmę išnagrinėtai bylai turi atsakovės nurodytame rašte ir pareiškime dėstomos aplinkybės ir kaip turėtų būti išnagrinėta byla dėl skolos priteisimo, jeigu šios aplinkybės būtų žinomos bylos nagrinėjimo metu; nėra aišku, kodėl toks pat ministerijos išaiškinimas negalėjo būti gautas bylos nagrinėjimo metu. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai siekia įpareigoti ieškovę atstatyti jos neteisėtai įrengtą vandentiekį, nutiestą š gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), į tame pačiame sklype esantį ūkinį pastatą. Teigė, jog atsakovė nutyli teismui aplinkybes, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-31526-833/2017 buvo konstatuota, kad civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012 atsakovė buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nutraukti vandentiekio ir nuotekyno nuo gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), iki atsakovei priklausančio ūkinio pastato naudojimą bei panaikinti vandentiekį ir nuotekyną. Sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12041-845/2015 buvo konstatuota, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nėra pagrindo atnaujinti nutrauktą ar sudaryti naują sutartį ir tokiu būdu užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą į atsakovės ūkinį pastatą, todėl jos prašymas buvo atmestas. Paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012 tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Byloje teismas nustatė, kad atsakovės ūkinis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), prie mieto vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungtas savavališkai ir todėl neteisėtai, dėl ko įpareigojo panaikinti vandentiekį ir nuotekynę. Sprendimu buvo konstatuota, kad atsakovė neturėjo teisės aktų tvarka suderinto supaprastinto statybos projekto, o žemės sklypo savininkai nebuvo davę jam sutikimo. Sprendimą paliko nepakeistą ir aukštesnės instancijos teismas (nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1172-603/2013). Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovei 2005 m. spalio 17 d. buvo išduotos techninės sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) vandentiekio įvadui ir nuotekų išvadui į statinį, esantį (duomenys neskelbtini), įrengti. Aukščiau nurodyti teismai pažymėjo, kad atsakovei buvo išduotos techninės sąlygos, kurios sudarė prielaidas atsakovei tęsti teisės aktų reglamentuojamą vandentiekio ir nuotakyno statybos projektinės dokumentacijos rengimo ir derinimo procedūrą, tačiau atsakovė jos nesilaikė, atsakovė vietoje to, kad teisės aktų nustatyta tvarka gautų žemės sklypo bendraturčių sutikimus ir tinkamai, laikydamasi statybą reglamentuojančių teisės normų, įrengtų atskirą vandentiekį savo ūkiniam pastatui, sistemingai teikia pareiškimus dėl proceso atnaujinimo. Ieškovės skaičiavimu, atsakovė praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą 5 metų naikinamąjį terminą procesui atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-3477-600/2022 atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1241-845/2015 netenkino.
6. Teismas nustatė, jog atsakovė prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12041-845/2015, kurioje ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo buvo tenkintas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 1 639,50 Eur skolą, 60,01 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimu konstatavo, kad atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), priklauso dalis žemės sklypo, gyvenamas namas bei ūkinis pastatas; 2005 m. spalio 17 d. atsakovei buvo išduotos Techninės sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) vandentiekio įvadui ir nuotekų išvadui į statinį, esantį (duomenys neskelbtini), įrengti; 2005 m. lapkričio 10 d. ieškovė su atsakove sudarė šalto vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį; 2006 m. gruodžio 6 d. ieškovė surašė aktą „Dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo, kuriame nurodė, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų nesilaikant Techninių sąlygų reikalavimų; atsakovė buvo įpareigota iki 2010 m. sausio 15 d. įteisinti vandentiekio ir nuotekų tinklus, paklotus į ūkinį pastatą, jai to nepadarius, 2010 m. sausio 26 d. sutartis su atsakove buvo nutraukta. Teismo sprendime taip pat buvo nurodyta aplinkybė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012 patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei I. G. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, t. y. nustatė, kad ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prijungimas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų yra savavališkas (neteisėtas) ir įpareigojo atsakovę savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius.
7. Teismas atsakovės pateiktą ministerijos raštą vertino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte išdėstytų normų kontekste. Pagal kasacinio teismo suformuota praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, naujai paaiškėjusios aplinkybės turi atitikti nurodytus požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas.
8. Teismas sprendė, jog nustatytos faktinės aplinkybės sąlygoja išvadą, kad atsakovės pateiktas ministerijos 2021 m. spalio 14 d. raštas nepaneigia civilinėje byloje Nr. 2-12041-845/2015 nustatytų faktinių aplinkybių (nei to, kad atsakovei žemės sklypas nurodytu adresu priklausė dalinės nuosavybės teise, nei to, kad 2005 m. spalio 17 d. buvo išduotos Techninės sąlygos vandentiekio įvadui ir nuotekų išvadui į ūkinį pastatą, nei teismo konstatuoto savavališkos statybos fakto, nei kad pagal 2005 m. spalio 17 d. išduotas technines sąlygas atsakovė sklype nebaigė vandentiekio ir nuotakyno statybos projektinės dokumentacijos rengimo ir derinimo procedūros ir t.t.).
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė siekė kitokio teisinio vertinimo nei buvo padarytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau pateiktas dokumentas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė neatitinka požymių, būtinų proceso atnaujinimo pagrindui konstatuoti, todėl atsakovės prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
10. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-3477-600/2022 ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12041-845/2015. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11. Teismas, priimdamas nutartį, neįvertino pagrindinės esminės naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad techninės sąlygos atsakovei buvo išduotos grubiai pažeidžiant įstatymus, t. y. neteisėtai – jai buvo iškeltas reikalavimas pastatyti viešojo vandentiekio sudėtinę dalį privačioje namų valdoje, nesivadovaujant teisės aktais, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ministerijos 2021 m. spalio 14 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas konkretus geriamojo vandens įstatymas, kuris įrodo ir patvirtina, kad viešojo vandentiekio sudėtinė dalis – įvadas, turi būti statomas pačios įmonės iki sklypo ribos ir valstybinėje žemėje (ne privačioje namų valdoje), tai reiškia, kad teismas galėtų teisingai konstatuoti jos ūkinio pastato neva savavališką prisijungimą, tai turėjo būti atlikta valstybinėje teritorijoje už atsakovės privačios namų valdos ribos.
12. Ieškovės atstovai tyčia nepateikė pagrindinio įrodymo, t. y. viešojo vandentiekio kaip pastato registro išrašo iš Nekilnojamojo turto registro.
Atsiliepimas
13. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė:
14. Jokių naujų aplinkybių byloje ar jos nagrinėjimo metu neatsirado ir pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12041-845/2015 nėra. Taip pat atsakovė nesurado ir nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių.
15. Atsakovės pateiktas ministerijos 2021 m. spalio 14 d. raštas nepaneigia jokių civilinėje byloje Nr. 2-12041-845/2015 nustatytų faktinių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
11. Atsakovė prašiusi bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant tinkamai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir ištirti įrodymus.
12. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.
13. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atsakovės atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 336 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartis buvo priimta teisingai.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašą (duomenys neskelbtini), ir kt.
15. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
16. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju aplinkybių, lemiančių būtinybę priimti naujus rašytinius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašą (duomenys neskelbtini), ir kt. nenustatyta, atsakovei nepateikus racionalaus paaiškinimo, kodėl minėti rašytiniai įrodymai negalėjo ir nebuvo pateikti laiku bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, jie yra nevertintini (CPK 314 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo
17. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12041-845/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja naujai paaiškėjusia aplinkybe laiko tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 14 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiaaukščio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją). Abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (ar) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį.
18. Taigi, prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
19. Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), priklauso dalis žemės sklypo, gyvenamas namas bei ūkinis pastatas; 2005 m. spalio 17 d. atsakovei buvo išduotos Techninės sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) vandentiekio įvadui ir nuotekų išvadui į statinį, esantį (duomenys neskelbtini), įrengti; 2005m. lapkričio 10 d. ieškovė su atsakove sudarė šalto vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį; 2006 m. gruodžio 6 d. ieškovė surašė aktą „Dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo“, kuriame nurodė, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų nesilaikant Techninių sąlygų reikalavimų; ieškovė 2009 m. gruodžio 16 d. raštu „Dėl tinklų įteisinimo“ pareikalavimo atsakovę iki 2010 m. sausio 15 d. įteisinti vandentiekio ir nuotekų tinklus, paklotus į ūkinį pastatą ir nurodė, kad neįvykdžius nurodyto reikalavimo su atsakove sudaryta sutartis bus nutraukta; sutartis nutraukta 2010 m. sausio 26 d. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-12041-845/2015, šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1243-881/2016), be to, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, vertino ir aplinkybę, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012 patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei I. G. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1172-603/2013). Teismas taip pat nustatė, jog ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prijungimas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų yra savavališkas (neteisėtas) ir įpareigojo atsakovę savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nutraukti vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki ieškovei priklausančio ūkinio pastato naudojimą, panaikinti vandentiekį ir nuotakyną, sutvarkant teritoriją. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimu ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo buvo tenkintas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteista 1 639,50 Eur skola, 60,01 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į šias teismų išvadas, pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais pareiškėjos argumentus, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 14 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) paneigia civilinėje byloje Nr. 2-12041-845/2015 nustatytas faktines aplinkybes.
20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, nes pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad privačiose namų valdose draudžiama išduoti technines sąlygas viešojo vandentiekio sudėtiniai daliai įvadui statyti, nes jie turi būti statomi pačios ieškovės ir tik valstybinėje teritorijoje iki sklypo ribos (o ne pačiame privačiame sklype) nepaneigia byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nustatytų faktinių bylos aplinkybių (kad atsakovei žemės sklypas nurodytu adresu priklausė dalinės nuosavybės teise, nei to, kad atsakovei buvo išduotos Techninės sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) vandentiekio įvadui ir nuotekų išvadui į statinį, esantį (duomenys neskelbtini), įrengti, nei teismo konstatuoto savavališkos statybos fakto, kuriame nurodyta, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų nesilaikant Techninių sąlygų reikalavimų, nei tai, kad pagal 2005 m. spalio 17 d. išduotas technines sąlygas atsakovė sklype nebaigė vandentiekio ir nuotakyno statybos projektinės dokumentacijos rengimo ir derinimo procedūros, kas sprendimu konstatuota, kaip būtina (atsakovė neturėjo teisės aktų tvarka suderinto supaprastinto statybos projekto, o žemės sklypo savininkai nebuvo davę jam sutikimo)), t. y. negali lemti kitokio teismo sprendimo priėmimą, todėl vertinama kaip neturinti esminės reikšmės bylai.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja savo prašymu atnaujinti procesą iš esmės siūlo atnaujinus procesą ir nagrinėjant bylą iš naujo vertinti įrodymą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 14 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio nebuvo nagrinėjant bylą iš esmės.
22. Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės turi atitikti visus požymius, būdingus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Priešingu atveju jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusios pareiškėjos nurodomos aplinkybės nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.
23. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino klausimui dėl proceso atnaujinimo išspręsti reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjos prašyme nurodyta aplinkybė negali būti laikoma pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Kadangi atsakovės atskirasis skundas buvo atmestas, o ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, jų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą .
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.