Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-12014-845/2015 pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. G. 1 639,50 Eur skolos, 60,01 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2005 m. spalio 13 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento paraišką „Vandens ir nuotekų prijungimo prie Vilniaus miesto tinklų projektavimo sąlygoms gauti“, kurios pagrindu 2005 m. spalio 17 d. atsakovei buvo išduotos techninės sąlygos Nr. 05/1038. Šiose sąlygose nustatyta, jog atsakovė gali prijunti prie miesto tinklų savo tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dviem būdais: 1) suprojektuoti ir pakloti vandentiekio įvadą nuo esamo vandentiekio 50 mm skersmens pakloto į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2) suprojektuoti ir pakloti vandentiekio įvadą nuo esamo vandentiekio 100 mm skersmens (duomenys neskelbtini) g. (vandens apskaitos mazgą įrengti atskiroje, apšildomoje, apšviestoje patalpoje). Pasak ieškovo, atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.2 punkto, t. y. neparengė tinklų klojimo projekto bei jo nesuderino su savivaldybės kompleksinio projektų derinimo komisija, taip pat jai nebuvo išduota pažyma apie techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimų įvykdymą, todėl ieškovas 2006 m. gruodžio 6 d. surašė aktą „Dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo“. Šiame akte nurodė, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų nesilaikant techninių sąlygų reikalavimų. Šį aktą atsakovė pasirašyti atsisakė. 2006 m. gruodžio 27 d. ieškovas už savavališką prisijungimą prie vandentiekio ir nuotekų tinklo pateikė atsakovei išankstinio apmokėjimo sąskaitą 5 660,88 Lt, t. y. 1 639,50 Eur, sumai, kuri buvo apskaičiuota pagal tuo metu galiojusios Taisyklių redakcijos 9.17 punktą, kuriame numatyta, kad savavališko prisijungimo atveju suvartoto vandens ir pašalintų nuotekų kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į prijungto vandentiekio įvado skersmenį, skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 3 metrų per sekundę greičiu 24 val. per parą. Ieškovo teigimu, pakartotinai savavališko prisijungimo faktas buvo užfiksuotas 2010 m. gruodžio 14 d. aktu, kurį pasirašė UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojas bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir statinių skyriaus vyr. specialistė R. K.. Ieškovas nurodė, kad siuntė atsakovei raštus, kuriais prašė įteisinti vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal techninių sąlygų reikalavimus, tačiau atsakovė to nepadarė, taip pat nesumokėjo ieškovui 1 639,50 Eur už savavališką vandens vartojimą.Atsakovė I. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad yra geriamojo vandens vartotoja, gyvena privačioje namų valdoje, kurioje dar 1940 metais buvo įrengtas viešasis komunalinis vandentiekis, geriamasis vanduo tiekiamas bei nuotekos šalinamos komunaliniais inžineriniais tinklais, todėl, pasak atsakovės, jai nereikėjo savo tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prijungti prie miesto tinklų tam, kad galėtų būti tiekiamas vanduo. 2005 m. lapkričio 10 d. šalys sudarė ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. 42970. Pasak atsakovės, ši sutartis buvo neteisėtai vienašališkai ieškovo nutraukta, todėl vis dar yra galiojanti. Taigi negalima teigti, kad atsakovė yra savavališkai prisijungusi prie vandentiekio ir nuotekų tinklo. Taip pat nurodė, kad už ieškovo tiekiamą geriamąjį vandenį reguliariai moka pagal ieškovo įrengto skaitiklio rodmenis ir jam nėra įsiskolinusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimas bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis paneigia apeliantės teiginius, kad ji žemės sklype nestatė vandentiekio (nuotekų tinklų), juo nesinaudojo, o ūkiniame pastate vandentiekis (nuotekų tinklas) įrengtas teisėtai. Apeliantė nepateikė jokių dokumentų ar kitų duomenų, įrodančių, kad ji yra įvykdžiusi Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.2. p. ir atitinkamuose šio punkto papunkčiuose, 2.6. p. bei normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimui nustatytus privalomuosius reikalavimus.2004 m. sausio 30 d. šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. 42970 sudarymas nesusijęs su bylos ginčo objektu, nes nurodyta sutartimi įformintas šalto (geriamojo) vandens tiekimas butui, o šioje byloje ginčo objektas yra neteisėtas apeliantei priklausančio ūkinio pastato prijungimas prie miesto (viešųjų) vandentiekio ir nuotekų tinklų.2005 m. lapkričio 10 d. šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis sudaryta prieš neteisėto prisijungimo užfiksavimą. Ieškovas, nustatęs, kad apeliantė prie miesto (viešųjų) vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungė neteisėtai, nesilaikydama Taisyklėse ir Techninėse sąlygose nustatytų reikalavimų, 2010 m. sausio 26 d. raštu „Dėl sutarties nutraukimo“ paminėtą sutartį nutraukė. Prieš nutraukdamas sutartį ieškovas siūlė apeliantei įteisinti vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal Techninių sąlygų reikalavimus, tačiau apeliantė to nepadarė.Namo gyventojai nėra sudarę rašytinio visų savininkų susitarimo dėl atsiskaitymo pagal įvadą ir atitinkamų sutarčių su ieškovu, todėl remiantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovas neva tiekia šaltą vandenį visam žemės sklypui kaip vienam objektui. Be to, remiantis nurodyto įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad šiuo atveju VŠ222 įrengtas vandens apskaitos prietaisas nėra atsiskaitomasis, nes namo gyventojai (butų savininkai) su ieškovu atsiskaito pagal butuose įrengtą individualią apskaitą pagal atskiras sutartis. Taigi apeliantė, įrengdama ūkiniam pastatui vandentiekį ir nuotekyną bei pajungdama šią infrastruktūrą prie viešosios infrastruktūros, kuria užtikrinamas paslaugų teikimas namo butams, faktiškai prijungė neteisėtai pastatytus tinklus prie miesto (viešųjų) vandentiekio ir nuotekų tinklų, o ne vidinio tinklo.Faktą, kad apeliantė neteisėtai prisijungė prie miesto (viešųjų) vandentiekio ir nuotekų tinklų įrodo ne tik ieškovo pateikti aktai, bet ir įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys). Be to, apeliantė šių aktų neginčijo, šie aktai yra galiojantys ir nepanaikinti. Byloje esantys įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, yra nuoseklūs; visi byloje esantys duomenys įrodo ieškovo ir kitų valstybės institucijų atsakingų pareigūnų surašytuose aktuose užfiksuoto fakto dėl apeliantės atlikto savavališko prisijungimo teisingumą. Remiantis Taisyklių 9.18. punktu, savavališko prisijungimo aktą nebūtinai turi pasirašyti asmuo, dėl kurio surašomas aktas – pakanka, kad aktą pasirašytų tiekėjas ir savivaldybės atstovas. Aktais vadovavosi visi teismai, priimdami sprendimus (nutartis), turinčius prejudicinę galią šiai bylai, todėl apeliantės teiginiai, kad byloje esantys aktai yra tariami ir negaliojantys, atmestini kaip nepagrįsti.Nuostata, kad sunaudoto geriamojo vandens ir pašalintų nuotekų kiekis nustatomas pagal Taisyklių 161, 172 ir 173 punktus, t. y. pagal pralaidumą, tik įsiteisėjus teismo nutarimui skirti administracinę nuobaudą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 99⁹ straipsnį, buvo įtvirtinta tik nuo 2011 m. sausio 14 d. įsigaliojusioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių redakcijoje. Taigi tuo metu, kai buvo padarytas pažeidimas ir 2006 m. gruodžio 6 d., 2010 m. gruodžio 14 d. ir 2010 m. spalio 20 d. surašomi savavališko (neteisėto) prisijungimo aktai, ši nuostata negaliojo, todėl ginčo santykiui nėra taikytina.Pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenis, 2005 m. baigtas statyti ūkinis pastatas neturi vandentiekio ir nuotekų šalinimo. Apeliantė, teigdama, kad ūkiniame pastate neva yra įrengta viešoji infrastruktūra, sąmoningai klaidina teismą, siekdama išvengti neigiamų padarinių, kylančių dėl neteisėto prisijungimo prie miesto (viešųjų) vandentiekio ir nuotekų tinklų.Vadovaujantis principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda), apeliantė, neteisėtai paklojusi ir prijungusi geriamojo (šalto) vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą, neturi teisės reikalauti, kad ieškovas su ja sudarytų viešąją vandens tiekimo sutartį dėl geriamojo (šalto) vandens tiekimo ūkiniam pastatui, taip pat reikalauti, kad ūkiniam pastatui būtų užtikrintas nepertraukiamas paslaugų teikimas. Be to, apeliantė nėra įvykdžiusi ieškovo išduotų Techninių sąlygų, todėl ieškovas negali sudaryti viešosios vandens tiekimo sutarties dėl paslaugų teikimo ūkiniam pastatui.Civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012 apeliantė dalyvavo kaip atsakovė, o UAB „Vilniaus vandenys“ – kaip trečiasis asmuo. Neteisėtos vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos (neteisėto prisijungimo) faktas, konstatuotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendime bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartyje, reikšmingas abiejose bylose, nes abiejose bylose sudaro faktinį pagrindą teisės aktuose numatytiems padariniams už neteisėtą infrastruktūros įrengimą ir savavališką prisijungimą kilti. Taigi, pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, šioje civilinėje byloje nereikia įrodinėti aplinkybės, kad apeliantė savavališkai įrengė ir prijungė nuotekyną bei vandentiekį prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Taigi, remiantis kasacinio teismo praktika, teismas tinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą.Netenkinus ieškovo ieškinio, faktiškai būtų legalizuotas neteisėtas asmens elgesys, o tai prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems teisės principams, taip pat nebūtų pasiekti Taisyklių 9.17. punkto normos tikslai – užtikrinti, kad asmenys tinkamai įgyvendintų savo teises, susijusias su prisijungimu prie magistralinės tiekėjo infrastruktūros, bei teisingai ir sąžiningai apskaitytų suvartotą vandenį.Kartu su apeliaciniu skundu teikiamą sutarties priedą apeliantė galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, remiantis CPK 314 straipsniu, apeliantės pateikti nauji įrodymai neturi būti priimti.Apeliantės prašymai skirti baudą ir priteisti moralinę žalą nepagrįsti. Ieškovo atsakomybei kilti nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai vandens tiekimo įmonė (ieškovas) apeliantės suvartoto vandens ir pašalintų nuotekų kiekį apskaičiavo pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9.17. punktą, numatantį, kad kai tiekėjas nustato savavališką prijungimą prie vandentiekio ir nuotekų tinklo, suvartoto vandens ir pašalintų nuotekų kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į prijungto vandentiekio įvado skersmenį, skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 3 metrų per sekundę greičiu 24 val. per parą. Taigi Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 26 d.) (toliau – Taisyklės) 9.17. punkte nustatyta, kad kai tiekėjas nustato savavališką prijungimą prie vandentiekio ir nuotekų tinklo, suvartoto vandens ir pašalintų nuotekų kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į prijungto vandentiekio įvado skersmenį, skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 3 metrų per sekundę greičiu 24 val. per parą. Remiantis Taisyklių 6.4. punktu, tiekėjas, nustatęs savavališko prijungimo faktą, surašo laisvos formos aktą (2 egz.), kurio vieną egzempliorių atiduoda pažeidėjui. Jeigu pažeidėjas nesutinka su akte užfiksuotais faktais, jis privalo pasirašyti aktą, nurodydamas savo nesutikimo motyvus. Jeigu pažeidėjas atsisako pasirašyti aktą, tiekėjas iškviečia savivaldybės atstovą, kuris pasirašo aktą. Pagal Taisyklių 9.18. punktą, suvartoto vandens ir pašalintų nuotekų kiekis nustatomas pagal šių taisyklių 9.15 ir 9.17 punktus tik esant atitinkamam aktui su tiekėjo ir abonento arba savivaldybės atstovo parašais.Taigi Taisyklėse įtvirtintas suvartoto vandens ir pašalintų nuotekų kiekio apskaičiavimo pagal Taisyklėse įtvirtintą normą pagrindas – nustatytas savavališko prijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklo faktas bei surašytas laisvos formos aktas su tiekėjo ir pažeidėjo arba savivaldybės atstovo parašais.Pagal Taisyklių 6.2. punktą, savavališku prijungimu, be kita ko, laikomas prijungimas be tiekėjo leidimo ar priežiūros (6.2.1. p. p.) arba prijungimas turint tiekėjo leidimą ir jam kontroliuojant, bet nustatyta tvarka negavus reikiamos tiekėjo pažymos (6.2.2. p. p.).Taisyklių 2.1. punkte nustatyta, kad norėdamas prijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklo naujus vartotojus arba padidinti suvartojamo vandens ar šalinamų nuotekų ir teršalų kiekį plečiamuose bei gamybą didinančiuose objektuose, vartotojas turi pateikti reikiamą paraišką ir gauti iš tiekėjo technines sąlygas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka. Techninių sąlygų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pagrindu vartotojas parengia projektą ir jį pateikia derinti savivaldybės kompleksinio projektų derinimo komisijai, kurioje dalyvauja tiekėjo įgaliotas atstovas (Taisyklių 2.2. p). Vanduo abonentui pradedamas tiekti, o nuotekas priimti tik įvykdžius techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus, likvidavus išaiškintus defektus, gavus iš tiekėjo pažymą apie šių reikalavimų įvykdymą ir nustatyta tvarka įforminus vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį (Taisyklių 2.5. p.).Civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012, kurioje buvo sprendžiamas apeliantės įrengto vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato (t. y. to paties, kuris yra ginčo objektas ir nagrinėjamoje byloje) teisėtumo klausimas, teismai, be kita ko, konstatavo, kad apeliantės įrengti vandentiekis ir nuotakynas buvo prijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų nesilaikant nustatytų reikalavimų (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 23 d. sprendimas), konkrečiai, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiaurinėje dalyje esantis statinys – inžineriniai tinklai – pajungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų neteisėtai, nesilaikant techninių sąlygų Nr. 05/1038 ir nesuderinus su inžinerinių tinklų savininku (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1172-603/2013). Taigi kitoje byloje konstatuotas apeliantės įrengto vandentiekio ir nuotakyno neteisėtumas iš esmės atitinka pirmiau nurodytą Taisyklėse įtvirtintą savavališko prijungimo sąvoką. Minėtoje civilinėje byloje dalyvavo abi nagrinėjamos bylos šalys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kitoje civilinėje byloje nustatytas statinio neteisėtumo faktas laikytinas prejudiciniu, o kartu ir neginčijamu šioje byloje (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.).Minėta, kad kita Taisyklių 9.17. punkto taikymo sąlyga yra atitinkamo akto su tiekėjo ir abonento arba savivaldybės atstovo parašais buvimas.Byloje nustatyta, kad aktą dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo ieškovas surašė 2006 m. gruodžio 6 d., kuriame nurodė, kad apeliantė pasirašyti aktą atsisakė. Nors pagal Taisyklių 6.4. punktą, pažeidėjui atsisakius pasirašyti aktą, tiekėjas privalo iškviesti savivaldybės atstovą, kuris pasirašo aktą, o 2006 m. gruodžio 6 d. akte savivaldybės atstovo parašo nėra, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas šį pažeidimą ištaisė, surašydamas pakartotinį 2010 m. gruodžio 14 d. aktą dėl savavališko prisijungimo. Pastarąjį pasirašė tiek ieškovo, tiek savivaldybės atstovai.Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovas slėpė nuo apeliantės akto surašymo faktą, ir kad savivaldybės atstovas neturėjo teisės jo pasirašyti, t. y. kad apeliantė pasirašyti akto neatsisakė. Duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovas būtų suinteresuotas akto surašymo fakto nuslėpimu nuo apeliantės, apeliantė nepateikė.Taigi byloje nustatytos abi suvartoto vandens ir pašalintų nuotekų kiekio apskaičiavimo pagal Taisyklėse įtvirtintą normą sąlygos – nustatytas savavališko prijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklo faktas bei surašytas laisvos formos aktas su tiekėjo ir savivaldybės atstovo parašais. Tai, kad apeliantei nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nagrinėjamai bylai teisinės reikšmės neturi, kadangi tokio reikalavimo bylai aktualiu laikotarpiu galiojusios Taisyklės nenumatė.Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad šalių sudaryta 2005 m. lapkričio 10 d. šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis Nr. 42970 tarp šalių kilusio ginčo teisinio vertinimo nekeičia, nes suvartotas vanduo ir pašalintų nuotekų kiekis apeliantei buvo apskaičiuotas pagal Taisyklių 9.17. punktą, nustačius visas jo taikymo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad sudaryta sutartis nepaneigia savavališko prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklo fakto, nes, pagal Taisyklių 6.2. punktą, prijungimas nesudarius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties yra tik vienas, bet ne vienintelis iš Taisyklėse numatytų (kelių) savavališko prijungimo atvejų.Dėl apeliantės argumentų, susijusių su 2005 m. lapkričio 10 d. sutarties nutraukimu bei CK 6.161 straipsnio taikymu, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes sutarties nutraukimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas – savarankiškų materialiųjų teisinių reikalavimų dėl sutarties nutraukimo byloje nebuvo pareikšta.Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat mini 2004 m. sausio 30 d. sutartį, tačiau skunde nepagrindė, kad ši sutartis būtų susijusi su vandens tiekimu į jai priklausantį ūkinį pastatą, todėl teismas plačiau šios sutarties fakto nevertina.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, moralinę žalą ir taikyti ieškovui CPK 95 straipsnyje numatytą baudą. Tačiau netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir šių apeliantės pareikštų prašymų. Be to, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), o savarankiško materialiojo teisinio reikalavimo dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo apeliantė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo pareiškusi.CPK 323 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nevertina Vilniaus apygardos teismui 2016 m. gruodžio 8 d. apeliantės pateiktame prašyme išdėstytų argumentų.Be to, teismas atsisako priimti apeliantės tiek su apeliaciniu skundu, tiek su 2016 m. gruodžio 8 d. prašymu pateiktus įrodymus, nes, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus motyvus, sprendžia, kad jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovei I. G. 2016 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktą prašymą su priedais, paliekant byloje prašymo kopiją.