Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Pekštenienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui A. N. (A. N.) dėl tėvystės, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

6. Civilinėje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusio A. Ž. motina yra ieškovė. (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie tėvą nenurodyti. Nepilnametis vaikas yra gimęs Lietuvoje, turi Lietuvos Respublikos pilietybę, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, jos deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju teisme pareikštas ieškinys dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo, kuris nuolatos gyvena Didžiojoje Britanijoje, ir turi, ieškovės nurodymu, šios šalies pilietybę. Šių aplinkybių atsakovas neneigė. Tai reiškia, jog byla yra su tarptautiniu elementu.

7. Kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, koks konkretus teisės aktas šiuo atveju turi būti taikomas. Teismingumas šeimos bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Jei sprendžiamas klausimas nepatenka į ES teisės taikymo sritį, teismas turi aiškintis, ar su pareikštu reikalavimu susijusi užsienio valstybė, pavyzdžiui, kurioje yra vaiko, jo tėvų gyvenamoji vieta ar kurios pilietis yra vaikas ar jo tėvai, yra 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Hagos konvencija) dalyvė; jei ne – ar ta valstybė yra sudariusi su Lietuvos Respublika tarptautinę teisinės pagalbos sutartį dėl teisinių santykių civilinėse ir šeimos bylose. Jei sprendžiamam teismingumo klausimui negali būti taikoma nei ES teisė, nei daugiašalė tarptautinė sutartis ir susijusi užsienio valstybė nėra su Lietuvos Respublika sudariusi tarptautinės teisinės pagalbos sutarties, reguliuojančios atitinkamus klausimus, tokiu atveju taikomos nacionalinėje teisėje nustatytos teismingumo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2016).

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 785 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Ši Lietuvos teismų išimtinio teismingumo taisyklė tėvų ir vaikų teisinių santykių bylose taikoma tais atvejais, kai jurisdikcijos neįmanoma nustatyti nė pagal vieną tarptautinės teisės aktą.

Dėl tėvystės nustatymo

9. Ieškovė ir A. Ž. yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, Molėtų rajone, atsakovo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – Didžiojoje Britanijoje. 1996 m. Hagos konvencija neapima tėvystės nustatymo klausimo, Lietuvos Respublika neturi sudariusi galiojančios tarptautinės daugiašalės sutarties ar tarptautinės teisinės pagalbos sutarties su atsakovo gyvenamosios vietos valstybe, t. y. Jungtine Karalyste, todėl reikalavimui dėl tėvystės nustatymo turi būti taikomos nacionalinės teisės taisyklės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.31 straipsnio 1 dalį vaiko kilmė (tėvystės ar motinystės pripažinimas, nustatymas ar nuginčijimas) nustatoma arba pagal valstybės, kurios piliečiu tapo vaikas gimdamas, arba pagal valstybės, pripažįstamos kaip vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta jo gimimo momentu, arba pagal vieno iš vaiko tėvų nuolatinės gyvenamosios vietos ar valstybės, kurios piliečiu jis buvo vaiko gimimo momentu, teisę, atsižvelgiant į tai, kurios iš šių valstybių teisė yra palankesnė vaikui. Vaiko kilmės nustatymo pasekmes nustato vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, o vaiko kilmės klausimus sprendžia Lietuvos Respublikos teismai ar kitos Lietuvos valstybės institucijos, jeigu vaiko ar vieno iš jo tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CK 1.31 straipsnio 2 ir 3 dalys). Atsižvelgus tai, konstatuotina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo teismingas Lietuvos Respublikos teismui - Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams, ir šiam reikalavimui nagrinėti taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

10. Atsakovui yra žinoma apie pareikštą ieškinį dėl jo tėvystės A. Ž. nustatymo, tačiau atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, nenurodydamas jokių priežasčių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 388 straipsnio 2 dalį atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui. Teismo vertinimu, atsakovo pasyvus elgesys negali būti priežastis nenagrinėti pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, atsakovas gyvena užsienyje, nei su ieškove, nei su vaiku nebendrauja, dėl to teismas sprendžia, kad nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje, ir bylą nagrinėja nedalyvaujant atsakovui, laikydamas, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę šiuo atveju yra svarbesnė.

11. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

12. Remiantis CK 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį, paaiškinimų teismui nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl nebuvo galimybės atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti. Taigi ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra spręstinas vertinant kitus byloje esančius duomenis.

14. Šalims išaiškintina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

15. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Reikalavimo dėl vaiko pavardės pakeitimo byloje nepareikšta, todėl vaiko pavardė nustatant tėvystę nekeičiama.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

16. Nagrinėjant klausimus, susijusius su vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su juo nustatymu, šiuo atveju taikoma 1996 m. Hagos konvencija. Jos 5 straipsnyje numatyta, kad susitariančiosios valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisminės ar administracinės institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti. Vykdydamos savo jurisdikciją, susitariančiųjų valstybių institucijos taiko savo teisę (1996 m. Hagos konvencijos 15 straipsnio 1 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su juo nustatymo teismingi Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams, šiems reikalavimas taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

17. Pagal CK 3.169 straipsnį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos. Vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas dėl to nepareiškė jokių pretenzijų. Tarnyba nurodė, kad neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina nepažeis geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus vaiko amžių, kiekvieno iš tėvų santykį su vaiku, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas nustatyti šalių mažamečio vaiko A. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl tenkinamas.

18. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 straipsnio 2 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

19. Byloje nustatyta, kad ieškovė, nors ir nėra linkusi imtis iniciatyvos dėl vaiko bendravimo su tėvu, tačiau neturi ir nuostatos riboti atsakovo bendravimą su sūnumi. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad atsakovas su vaiku šiuo metu nebendrauja, todėl bendravimo tvarkos nustatymas nėra tikslingas. Atsižvelgus į susidariusią situaciją, kuomet atsakovas gyvena kitoje valstybėje, savo pozicijos dėl bendravimo tvarkos su vaiku nepareiškė, duomenų, kad atsakovui būtų sudaromos kliūtys bendrauti su vaiku, nėra, teismas konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nenustato, palikdamas tai šalių tarpusavio susitarimui. Pažymėtina, kad iškilus ginčams, kiekviena iš šalių gali kreiptis į teismą, prašydama nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

20. 2007 m. Hagos protokolo 3 straipsnyje numatyta bendra taisyklė, kad išlaikymo prievoles reglamentuoja kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios valstybės teisė, išskyrus atvejus, kai šiame protokole nustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės, tiek nepilnamečio vaiko, kuriam prašoma priteisti išlaikymą, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos teisė numato galimybę nepilnamečiam vaikui A. Ž. priteisti išlaikymą iš atsakovo tėvystės pagrindu, todėl reikalavimui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Kadangi, kaip minėta, tiek ieškovės, tiek A. Ž. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, Molėtų rajone, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai turi jurisdikciją nagrinėti ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, be to, asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo yra teismingas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams.

21. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

22. Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui. Ieškovė, patikslinusi reikalavimą dėl išlaikymo formos (išlaikymo dydžio nekeisdama), prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 240 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už tris metus. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Ž. šio sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad per mėnesį vaiko išlaikymui reikia skirti apie 480 Eur: 130-150 Eur maistui, 30-40 Eur sveikatinimui, vaistams, vitaminams, 50-70 Eur rūbams ir avalynei, apie 70 Eur gyvenamojo būsto išlaikymui, 80-100 Eur sauskelnėms, asmens higienos priemonėms, buities apyvokos daiktams, 20 Eur darželio lankymui, apie 50-70 Eur išlaidoms lavinimui (žaislai, knygutės, lavinimo priemonės, pramogos ir pan.). A. Ž. iki 2022 m. sausio 2 d. nustatytas lengvas neįgalumo lygis, antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Vaikui nustatyti (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovė akcentavo, kad sūnui nustatytas (duomenys neskelbtini), tad jam reikia specialaus maisto, vitaminų. Reabilitacija šiuo metu papildomai nekainuoja, tačiau vaiką reikia vežioti į mankštas, kitas procedūras.

23. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų sumos neįrodinėjo rašytiniais įrodymais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistino išlaikymo dydžio orientaciniu kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos dydžio suma, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. po mokesčių yra 518 Eur. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vienos minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir sveikatos būklę, vertina, kad ieškovės nurodyta 480 Eur dydžio išlaikymo suma mėnesiui yra protingo ir realaus dydžio.

24. Kasacinis teismas yra suformavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). A. Ž. nustatytas lengvas neįgalumo lygis ir antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis iki 2022 m. sausio 2 d. Duomenų, kad berniukui neįgalumas nustatytas ir po 2022 m. sausio 2 d., byloje nėra. Nuo 2022 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui yra 73,50 Eur per mėnesį. Pagal bylos duomenis, vaikui skiriamas išmokas tvarko ieškovė. Vadovaujantis minėta kasacinio teismo suformuota taisykle, vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas 73,50 Eur suma ir laikytina, kad abu tėvai sūnui išlaikyti per mėnesį turi skirti apie 406,50 Eur sumą. Tuo atveju, jei A. Ž. neįgalumas nustatytas ir 2022 metais bei vėliau, valstybės mokamos išmokos neįgaliam berniukui turės būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, o ne tėvų pareigos išlaikyti sūnų vykdymui kompensuoti.

25. Bylos duomenimis, ieškovė nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje nurodė, jog jos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 320 Eur. Šią sumą sudaro vaiko neįgalumo pašalpa, priežiūros tikslinė kompensacija, vaiko pinigai ir stipendija. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis daugiau nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto ieškovė neturi. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi, tačiau laukiasi antrojo vaiko. Ji yra netekėjusi, gyvena su draugu. Nurodė, kad iki 20 m. amžiaus turėjo neįgalumą dėl vaikystėje atliktos širdies operacijos, kurį planuoja prasitęsti, tačiau jokių tai pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė.

26. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus. Duomenų apie tai, kad jis turėtų ribotą darbingumą, teismui nepateikta. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino darbe, jos žiniomis, jis jame dirba iki šiol. Vaikų, iki susipažindamas su ieškove, ieškovės duomenimis, atsakovas neturėjo, gyveno su savo mama. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymą šalių sūnui paneigiančių įrodymų. Teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Atsakovo pasyvi pozicija byloje, jo sprendimas neteikti atsikirtimų dėl pareikšto ieškinio, duomenų apie savo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, negali paneigti vaiko teisės į tinkamą jo būtinųjų poreikių patenkinimą.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pripažintina, kad atsakovė turi mažiau galimybių užsidirbti, nes ją riboja mažamečio neįgalaus vaiko priežiūra, ji laukiasi antrojo vaiko. Be to, tėvui, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

28. Teismas, įvertinęs ieškovės finansinę padėtį, jos galimybes gauti papildomų pajamų, vaiko amžių, sveikatos būklę, jam valstybės mokamas išmokas, atsižvelgdamas į atsakovo darbingą amžių bei į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovas turėtų neįgalumą ar kokių rimtų sveikatos problemų, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, sprendžia, jog atsakovas materialiai turėtų prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo nei ieškovė ir nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistinas 220 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis sūnui kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. birželio 16 d.) iki A. Ž. pilnametystės.

29. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgus į CK 3.185 straipsnio, 3.190 straipsnio nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

30. Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėn. Nurodė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo neteikė jam jokio išlaikymo. CK 3.200 straipsnis numato galimybę priteisti išlaikymo įsiskolinimą ne daugiau nei už 3 metus. Nagrinėjamu atveju teismas iš atsakovo priteisia išlaikymą periodinėmis išmokomis po 220 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. birželio 16 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo vaiko gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini), po 220 Eur per mėnesį už 35,5 mėn., t. y. viso 7 810 Eur (35,5 mėn. x 220 Eur).

31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai.

32. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl tęstinių santykių (vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos) neįgyja res judicata galios, t. y. iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms bet kuri iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl jų peržiūrėjimo ir (ar) pakeitimo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Ieškovė laikytina laimėjusi bylą, nes jos visi pareikšti reikalavimai iš esmės buvo tenkinti. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

34. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. kovo 15 d. sprendimu nutarta teikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą, 100 proc. atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 13 d. pažymos matyti, kad valstybė patyrė 417,49 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios, vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistini 409 Eur (150 Eur už reikalavimus dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo + 65 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo + 194 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

35. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybei, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas A. N. (A. N.), gim. (duomenys neskelbtini), yra A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra atsakovo A. N. (A. N.), gim. (duomenys neskelbtini), sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su jo motina E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti nepilnamečiam vaikui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. N. (A. N.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 220 Eur (du šimtai dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. birželio 16 d. iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. N. (A. N.), gim. (duomenys neskelbtini), 7 810 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus dešimt eurų) išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. N. (A. N.), gim. (duomenys neskelbtini), 409 Eur (keturis šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovo A. N. (A. N.), gim. (duomenys neskelbtini), 417,49 Eur (keturis šimtus septyniolika eurų 49 ct) valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų, jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630.

Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.