- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- 2YT-3592-323/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01186-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Pareiškėjas
- R. R.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. S., V. R., akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės S. S. veiksmų, ir prašo panaikinti antstolės 2018-01-05 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-184-139. Nurodė, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0184/17/00112 vykdo 1 678 273,16 Eur išieškojimą iš skolininko, pareiškėjos sutuoktinio, V. R. išieškotojos AB „ORLEN Lietuva“ naudai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2017-05-19 nutartimi nustatė, kad skolininkui V. R. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 50 proc. valdomų bendrovių akcijų, pareiškėjos piniginių lėšų ir gaunamų pajamų. 2017-09-20 antstolė surašė AB „S.“ adresuotą nurodymą priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų, esančių ar patenkančių į pareiškėjos vardu atidarytą sąskaitą. Vėliau, atsižvelgusi į Lietuvos aukščiausiojo teismo išaiškinimus, antstolė 2018-01-05 priėmė patvarkymą Nr. S1c-737, kuriuo panaikino 2017-09-20 nurodymą priverstinai nurašyti ½ dalį pinginių lėšų. Kartu antstolė priėmė 2018-01-05 nurodymą Nr. S-18-184-139, adresuotą Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS), kuriuo nurodė priverstinai nurašyti visas, o ne ½ dalį, pinigines lėšas, patenkančias į pareiškėjos bankų sąskaitas. Laiko, kad tokiu būdu antstolė pažeidė įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-19 nutartimi nustatytas bendrosios jungtinės nuosavybės dalis, iš kurių galimas išieškojimas vykdomojoje byloje, kadangi išieškojimą nukreipė ir į pareiškėjai priskirtą bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, bei nepagrįstai nusavino pareiškėjos turtą, nesant tam pagrindo.
Suinteresuotas asmuo antstolė S. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, 2018-02-06 patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino, ir perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad PLAIS šiuo metu nepritaikyta priimti nurodymus, kurie nesuformuluoti konkrečia pinigine išraiška, t. y. PLAIS sistemoje nėra galimybės pateikti ir vykdyti tokius nurodymus, pagal kuriuos priverstinai nurašytinos lėšos galėtų būti apibrėžtos procentine išraiška ar atitinkama dalimi. Antstolė, atsižvelgiant į tai, kad neegzistuoja kiti būdai pateikti vykdyti nurodymą, pagal kurį priverstinai nurašytinos lėšos galėtų būti apibrėžtos procentine išraiška ar atitinkama dalimi, siekdama išieškoti skolą, priėmė sprendimą pasinaudoti praktikoje paplitusiu būdu – nurašyti visas skolininko sutuoktinio sąskaitoje esančias lėšas, vėliau dalį jų grąžinant. Laiko, kad toks būdas yra ekonomiškesnis, operatyvesnis, ir labiau atitinkantis vykdymo proceso šalių interesus. Pažymėjo ir tai, kad pusė nurašytų lėšų pareiškėjai yra grąžinta, todėl nepagrįstas jos argumentas, kad pareiškėja praranda nuosavybę į jos vardu atidarytoje sąskaitoje buvusias lėšas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „ORLEN Lietuva“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas tik per PLAIS. CPK 689 straipsnyje ir šį straipsnį įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra išlygų dėl kitokio nurodymo suformavimo negu nurodant konkretų piniginį ekvivalentą, kuris priverstinai nurašytinas pagal pateiktąjį nurodymą. Tačiau PLAIS nėra įdiegtos funkcijos, kuri leistų pateikti ir vykdyti tokius nurodymus, pagal kuriuos priverstinai nurašytinos lėšos galėtų būti apibrėžtos procentine išraiška ar atitinkama dalimi. Dėl šios priežasties antstolė skundžiamu nurodymu įpareigojo nurašyti visas lėšas nuo pareiškėjos banko sąskaitų, tačiau 50 proc. nurašytų lėšų antstolė grąžino pareiškėjai, tokiu būdu išspręsdama PLAIS sistemos techninių galimybių nebuvimą, ir kartu tinkamai ir teisėtai vykdydama išieškojimą iš pusės pareiškėjos banko sąskaitoje buvusių lėšų, t. y. iš skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atitinkančios turto dalies. Laiko, kad antstolės veiksmai labiausiai atitinka skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą, išieškojimas vykdomas ta apimtimi, kokia yra nustatyta nutartimi dėl turto dalių nustatymo: jei nebūtų apskritai vykdomas lėšų nurašymas dėl PLAIS funkcionalumo trūkumo – nepagrįstai nukentėtų išieškotojo interesai. Suinteresuotas asmuo AB „ORLEN Lietuva“ prašo pareiškėjai skirti 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 procentų iš šios baudos paskirti išieškotojai. Pažymėjo, kad pareiškėja pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą skundą, pareiškėja bei skolininkas jau anksčiau yra pateikę tris skundus dėl antstolės veiksmų, kurie buvo atmesti ir pripažinti nepagrįstais. Laiko, kad šis skundas pareikštas siekiant ne ginti pažeistas teises, o vilkinti skolininko V. R. skolos kreditoriui, kuri siekia net 1 680 196,98 Eur, išieškojimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė S. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0184/17/00112 pagal Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notaro 2012-12-19 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1L12-5980 dėl 1 689 325,77 Eur išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojos AB „ORLEN Lietuva“ naudai. Antstolė 2017-01-17 turto arešto aktu Nr. S1b-2119 areštavo skolininkui V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. pinigines lėšas, esančias skolininko V. R. sutuoktinės R. R. vardu atidarytoje sąskaitoje, esančioje „S.“, AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė 2017-01-31 turto arešto aktu Nr. S1b-4176 areštavo skolininkui V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą skolininko V. R. sutuoktinei R. R. UAB „M.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 70 proc. gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Klaipėdos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2017-05-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4778-991/2017 be kita ko nustatė, kad skolininkui V. R. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. R. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. R. pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių, bei piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į R. R. vardu atidarytas banko sąskaitas. 2017-09-20 antstolė surašė nurodymą Nr. S1b-43819, adresuotą AB „S.“, priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į pareiškėjos R. R. vardu AB „S.“ atidarytą sąskaitą. 2018-01-05 patvarkymu Nr. S1c-737 antstolė panaikino 2017-09-20 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S1b-43819. 2018-01-05 antstolė pateikė PLAIS nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-194-139, kuriuo nurodė iš pareiškėjos R. R. sąskaitos nurašyti 1 745 430,51 Eur sumą. 2018-01-08 nuo pareiškėjos R. R. banko sąskaitos nurašyta 699,91 Eur suma. 2018-01-09 antstolė pareiškėjai grąžino ½ dalį nurašytos sumos, t. y. 349,96 Eur.
Byloje keliamas klausimas, ar antstolė turėjo teisę nuo pareiškėjos (skolininko sutuoktinės) banko sąskaitos nurašyti visą piniginių lėšų sumą, esant nustatytai skolininko turto daliai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. ½ turto dalis, nors vėliau pusė nurašytos sumos ir buvo grąžinta.
CPK 689 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. CPK 689 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė.
Pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas 2017-12-29 nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-486-690/2017, Nr. 3K-3-487-695/2017, Nr. 3K-3-488-969/2017, Nr. 3K-3-489-690/2017 ir Nr. 3K-3-490-690/2017, išaiškino, jog teisės aktai neišskiria atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS, t. y. taisyklė dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS yra absoliuti.
Taip pat yra žinoma, kad PLAIS nėra įdiegtos funkcijos, kuri leistų pateikti ir vykdyti tokius nurodymus, pagal kuriuos priverstinai nurašytinos lėšos galėtų būti apibrėžtos procentine išraiška ar atitinkama dalimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017-12-29 atskirojoje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-690/2017, pastebėjo, kad minėtos PLAIS funkcijos nebuvimas apsunkina išieškojimo procesą, be kita ko, tais atvejais, kai išieškojimas turi būti nukreiptas į piniginių lėšų, esančių trečiojo asmens (pvz., skolininko sutuoktinio) sąskaitoje, dalį, priklausančią skolininkui (CPK 667 straipsnis), bei kad praktikoje tokio funkcionalumo nebuvimo sukeliamų sunkumų bandoma išvengti (bent jau) dviem būdais: pirma, antstoliui nurodant priverstinai nurašyti visą išieškomą sumą iš lėšų, esančių skolininko sutuoktinio vardu atidarytoje banko sąskaitoje, po to grąžinant sumą, likusią atskaičius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje; antra, antstoliui imantis papildomų veiksmų, t. y. pirmiausia paklausimo bankui forma sužinant piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinio sąskaitoje, sumą ir tada pateikiant nurodymą dėl priverstinio konkrečios sumos, atitinkančios skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nurašymo.
Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką) išieškojimą iš skolininko turto, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą. Šiuo atveju antstolė priimtu skundžiamu 2018-01-05 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-184-139, siekdama išieškoti iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinio vardu atidarytoje sąskaitoje, pasirinko tokį būdą, kad iš pradžių buvo nurašytos visos skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje buvusios lėšos, kurių pusė vėliau buvo grąžinta: 2018-01-08 nuo pareiškėjos banko sąskaitos nurašyta 699,91 Eur suma ir nedelsiant, t. y. kitą dieną (2018-01-09) grąžinta pusė nurašytos sumos (349,96 Eur), kaip numatyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-19 nutartimi dėl skolininko turto dalies nustatymo. Byloje nenustatyta, o tai ir nebuvo įrodinėjama, kad šis antstolės pasirinktas būdas išieškoti iš skolininkui priklausančios turto – piniginių lėšų - dalies, esančios sutuoktinio sąskaitoje, esant paminėtiems PLAIS funkcionalumo trūkumams, sukėlė pareiškėjai didesnių nepatogumų, nei jų būtų kilę, antstolei pasirinkus kitą būdą piniginėms lėšoms išieškoti, kas sudarytų pagrindą spręsti dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Kadangi šiuo atveju antstolės veiksmuose nenustatyta teisės aktų pažeidimų, taip pat nenustatyta, kad būtų buvę pažeistos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Dėl baudos skyrimo
Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) AB „ORLEN Lietuva“ prašo skirti pareiškėjai 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą skundą, siekiant ne ginti pažeistas teises, o vilkinti skolos išieškojimą, ir 50 procentų iš šios baudos paskirti išieškotojai.
Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra numatytos CPK 95 straipsnyje, kurio 2 dalis numano, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (kai dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškia nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pagrindo skirti pareiškėjai baudą nėra, kadangi bylos duomenimis nepaneigta, kad pareiškėja, reikšdama nors ir nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų, buvo sąžininga, todėl negalima pripažinti ją piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos R. R. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Netenkinti suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ prašymo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Grąžinti antstolei S. S. vykdomąją bylą Nr. 0184/17/00112.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.