Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1070-924/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-22
Bylos Nr.: e2A-1070-924/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-01699-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
Atsakovas: D. V.
Ieškovas: K. G., uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“
Trečiasis asmuo: J. V.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.18.3Statybos ranga
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1070-924/2025Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01699-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.18.3; 3.3.1.21 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ patikslintą ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo J. V.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai K. G. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gaudesta“ (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės D. V. (toliau – ir atsakovė) solidariai ieškovams 40 000 Eur skolą, ieškovei UAB „Gaudesta“ 13 508 Eur skolą, 13 139 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei solidariai ieškovams patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagal 2018 m. spalio 9 d. Statybos rangos darbų sutartį (toliau – ir Sutartis) atsakovė rangovei UAB „Gaudesta“ (toliau – ir rangovė) įsipareigojo sumokėti 65 000 Eur ir 13 650 Eur PVM, iš viso 78 650 Eur. Visas galutinis rangos darbų rezultatas atsakovei yra perduotas, šiuo rangos darbų rezultatu atsakovė naudojasi jau daugiau kaip penkerius metus. Ieškovai iš rangos darbų kainos minusavo 6 142 Eur pagal sąmatą priede Nr. 1 prie Sutarties, kuriuo numatytos medžiagos, kurias atsakovė pirko savo lėšomis. Taip pat pagal Sutartį atsakovė 2019 m. balandžio 18 d. atliko vieną 19 000 Eur mokėjimą rangovei, mokėjimo paskirtis „pagal sutartį“. Daugiau mokėjimų pagal Sutartį nebuvo gauta. Atsakovės skola pagal Sutartį yra 53 508 Eur (72 508 – 19 000 = 53 508). Ieškovai 40 000 Eur skolą prašo iš atsakovės priteisti solidariai, o likusią 13 508 Eur skolą ieškovė UAB „Gaudesta“ prašo priteisti iš atsakovės jos naudai. Palūkanas atsakovei už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ieškovai skaičiuoja nuo 2019 m. vasario 1 d., kadangi atsakovės išrašytuose vekseliuose šalių sutarta galutinė atsiskaitymo data buvo numatyta 2019 m. sausio 30 d. Kadangi 2019 m. vasario 1 d. visi rangos darbai pagal Sutartį buvo atlikti, atsakovė privalėjo nuo to momento atsiskaityti su ieškovais.

3. Ieškovas K. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. spalio 9 d. buvo pasirašyta Sutartis. Kadangi atsakovė pinigų neturėjo, užtikrinimui buvo pasirašyti vekseliai, kuriuos pasiūlė pasirašyti pati atsakovė, kuri ir užpildė vekselius. Ieškovui dėl nurodytų vekseliuose datų nekilo klausimų. Pagal Sutartį atlikinėjo darbus pilnai iki galo, t. y. glaistymo, tinkavimo, visą pilną apdailą (vidaus apdailos darbus). Aktų jokių nerašė. Atsakovės skola pagal Sutartį buvo 65 000 Eur. Pagal Sutartį buvo parašyta, kokie turės būti mokėjimai, o atsakovė pasakė, kad negalės sumokėti, gal gaus iš banko paskolą ir tada atsiskaitys. Dalį sumos 19 000 Eur pervedė trečiasis asmuo. Ieškovai, gavę 19 000 Eur, toliau laukė pinigų. Pabaigus darbus atsakovė prašė palaukti, nes ji neturėjo pinigų. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra 26 ar 28 UAB „Gaudesta“ pastatyti namai, ne tik atsakovei statė. Jis ir iš savo pinigų įrenginėjo. Vekselius pasirašė notaro biure (paprasta rašytine forma), kai sudarinėjo pirkimo–pardavimo sutartį pas notarę. Pas notarę tą pačią dieną taip pat pasirašė Sutartį. Negali pasakyti, kodėl vekselyje data 2014 m. Taip pasiūlė atsakovė užtikrinti apmokėjimą, jis galvojo, kad jam tiks viskas, kad viskas bus tvarkingai apmokėta. Pati atsakovė pateikė atspausdintus vekselių blankus. Ji rašė du vekselius, nes sakė, kad sumokės dalimis, kai bus padaryti darbai, ir norės atsiimti vekselį. Namą pardavė su daline apdaila, namo kaina buvo 100 000 Eur. Atsakovė sumokėjo 10 000 Eur avansą, po to, gavusi paskolą, pervedė 76 000 Eur ir 14 000 Eur. Jis nėra gavęs iš atsakovės jokių grynųjų pinigų, nei už medžiagas, nei už darbus. Notaro kontoroje, kai buvo pasirašoma pirkimo–pardavimo sutartis, atsakovė nesumokėjo jam 25 000 Eur grynaisiais pinigais. UAB „Gaudesta“ parduoda namus ir su pilna apdaila, ir su daline apdaila, kaip žmogus pageidauja. Vekseliai buvo pasirašyti jo asmeniniu vardu, nors viską vykdė įmonė, nes taip pasiūlė atsakovė. Už medžiagas sumokėjo ir atliko visus darbus įmonė. Su atsakove buvo viskas derinama: darbų apimtys, medžiagos, spalvingumas. Buvo darbų vadovas, objekte darbų vadovu dirbo A. J. Rangos sutartyje viskas buvo surašyta, kaip bus ir kas atlikta. Ginčo objekte atliko darbus ir įmonės darbuotojai, ir samdyti iš šalies darbuotojai. Negali įvardinti, kas dirbo, praėjo penkeri metai, tačiau galėtų surasti, koks asmuo kokiame objekte dirbo. Reiktų žiūrėti, kuri brigada dirbo. Rangovė išrašo sąskaitas, kai atlieka darbus ir yra sumokėta. Kadangi atsakovė nėra sumokėjusi, iki šios dienos sąskaitos neišrašytos. Tai atsispindi įmonės balanse, yra Sutartis ir yra skola. Atliktų darbų aktų nėra. Jis pasitikėjo atsakove, galvojo, kad nebus jokių problemų, padarys darbus ir atsiskaitys. Patikrinus įmonės archyvinius dokumentus buvo susisteminta, kas atliko rangos darbus, t. y. UAB „Artkesta“ nutinkavo ginčo objekte sienas, ieškovai sumokėjo šiai įmonei. Atsakovė dėl sienų tinkavimo nieko neturėjo nupirkti. Perdangos apšiltinimą atliko UAB „Simera“. Knauf vatą, plėvelę pirko įmonė. Lubos iškaltos gipso kartono plokštėmis UAB „Gaudesta“. J. T., A. L. buvo įmonės darbuotojai. Jie nesakė, kad iš atsakovės gavo apmokėjimą. Elektros instaliaciją, 60 taškų įrengė įmonė, atliko darbus UAB „Jubis“ ir UAB „Elektrifikacijos paslaugos“. Laidų atsakovė nepirko. Įrengta signalizacija. Kambaryje įrengtos šildomos grindys, sumontuotas kolektorius, šildymo sistema prijungta prie katilo, darbus atliko UAB „Zentus“. Katilą turėjo atvežti pati atsakovė. Montavo Z. Š. Atsakovė pateikė sąskaitas už šio asmens darbą prijungiant kriaukles ir panašiai, kas nebuvo sutarta Sutartimi ir ko neprivalėjo atlikti rangovė. Nežino, ką papildomai atsakovė tarėsi su Z. Š. Šildomas grindis rengė ieškovė. Sudėta daug dalykų, polistirolai, tinklai, plėvelės, o atsakovės pateiktose sąskaitose tokių daiktų net nėra. Šildomoms grindims reikia 800 metrų laidų. Viskas buvo daroma paeiliui, 2018 m. pabaigoje. Tiksliai negali pasakyti, kada. Darbų niekada neperdavinėjo, aktų nepasirašinėjo. Jeigu būtų gavęs pinigus, tada būtų išrašęs atliktų darbų aktą ir išrašytų sąskaitą. Bet neišrašė, nes atsakovė pasakė, kad neturi pinigų. Ieškovė atlikinėjo darbus, nes atsiskaitymas buvo užtikrintas vekseliais. Terasos nemontavo, nes atsakovė pasakė, kad pati sumontuos. Tačiau vietoje terasos kainos išklojo daugiau trinkelių. Žodžiu dėl to susitarė. Jie buvo susitarę, kad pagal sąmatą išklos 100 kv. m trinkelių bei sumontuos 25 kv. m medinę terasą, tačiau eigoje susitarė, kad vietoje terasos papildomai išklos daugiau trinkelių, iš viso išklojo 238 kv. m trinkelių, tad gaunasi 113 kv. m daugiau nei buvo tartasi (238 – 100 – 25). Už tai užmokesčio neprašo. Trinkeles klojo UAB „Gargždų trinkelės“. Veją taip pat sodino, tuo rūpinosi UAB „Apželdinimo idėjos“. Atsakovė nepirko nei trinkelių, nei vejos. Taip pat visos sienos buvo nuglaistytos, ištapetuotos, medžiagas pirko UAB „Gaudesta“, atliko darbus UAB „Gaudesta“, R. B., T. B., J. B., M. M. Šie darbuotojai neminėjo, kad iš atsakovės gavo papildomą atlygį. Laminatą ir plastikinius apvadus pirko atsakovė. Apvadus apkalė ieškovė. E. T. klijavo grindų plyteles, plyteles pirko atsakovė, kitas susijusias medžiagas pirko ieškovė. E. T. klijavo sienų plyteles. Palanges, kiek pamena, turėjo įrengti ir nupirkti ieškovė. Medžiagos buvo perkamos visam (duomenys neskelbtini) g. kvartalui bendrai. Be to, UAB „Gaudesta“ tuo metu statė keliuose kvartaluose. Tad ir sąskaitos buvo išrašomos už darbus ar medžiagas, naudotas keliuose kvartaluose. Todėl įmonė ir neturi sąskaitų būtent už šį ginčo namą. Jeigu dažnai tokių žmonių kaip atsakovė pasitaikytų, buhalterinę apskaitą vestų kitaip. Taip pat įmonė nedarė židinio, nes atsakovė atsisakė židinio ir jo apdailos. Uosinių durų ir apvadų taip pat nedėjo. Duris pagal susitarimą turėjo nusipirkti atsakovė. Turėjo būti 6 vnt. durų. Pagal rangos sutartį atsakovė yra sumokėjusi 19 000 Eur. Dėl šios sumos nebuvo sąskaita išrašyta, buvo apskaityta kaip avansas. Buvo daugybė patikrinimų, viskas tvarkoje, jis buhalterinės apskaitos aktais, vedimu nesidomi, pasitiki samdoma įmone. Atsakovė jam visada sakydavo, kad atsiskaitys. Jis telefonu skambindavo, žinučių nesiuntė. Pasitikėjo atsakove. Darbus užbaigė gal 2019 m. viduryje. Nežino, kada atsakovė įsikėlė. Statybos darbų žurnalas, techninė priežiūra tokiam pastatui nebūtina, teisės aktai jų nereikalauja. Atsakovės namo projektą užsakė UAB „Gaudesta“. Visi namai tame kvartale praktiškai vienodi, plius minus penki kvadratiniai metrai. Atsakovė pretenzijų nereiškė ieškovei, kad Sutartis nevykdoma, kad neatliekami darbai. Atsakovė taip pat neprašė vekselių grąžinti. Jeigu atsakovė būtų sumokėjusi viską pagal Sutartį, jis būtų grąžinęs atsakovei vekselius. Medžiagas nurašo buhalterija. Samdomų įmonių (subrangovų) darbų priėmimo aktų nėra. Išrašomi atliktų darbų aktai, jeigu tai yra reikalinga pagal buhalteriją. Kur nereikia, nerašo. Kai padaro darbą, ateina samdomas rangovas, jis pasako, kas atlikta, tada ir išrašo sąskaitą faktūrą. Kai reikia, išrašo atliktų darbų aktą. Samdomos bendrovės dirbo ne viename objekte. Sąskaitos išrašomos už darbus dideliame skaičiuje namų. Pavyzdžiui, UAB „Gaudesta“ pateikė medžiagas sienų tinkavimui, o darbus atliko samdoma bendrovė. Perdangos apšiltinimui samdoma bendrovė atsivežė medžiagas. Gipsą luboms atvežė UAB „Gaudesta“, o lubas įrengė UAB „Gaudesta“ darbuotojai. 2018 m. jis paskolino UAB „Gaudesta“ pinigus pavedimu iš asmeninės sąskaitos, skolino dideles sumas. Kadangi pirkėjai pasitvirtina paskolas iš banko maždaug per vieną mėnesį, įmonė nestabdo darbų, juos vykdo toliau po namo pardavimo. 59 proc. namo baigtumas reiškia, kad yra pamatai, sienos, klinkeris, stogas, langai, nėra išbetonuotos grindys, nėra šildymo, nėra elektros išvedžiotos, neištinkuota. Kadastrinėje byloje matosi, kas yra 59 proc. namo baigtumas.

4. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašo sumas priteisti solidariai ieškovams, nes ieškovas K. G. yra UAB „Gaudesta“ tikrasis naudos gavėjas. Ieškovas uždirbo iš UAB „Gaudesta“ ūkinės veiklos ir todėl jai skolino pinigus. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo statoma daug namų, UAB „Gaudesta“ stato savo vardu, kol atsiranda pirkėjas. Ir apimtis to pastatyto objekto gali būti įvairi. Šiuo konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) g. 3 ieškovė buvo padariusi daugiau darbų, negu nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, kadangi sutartyje objekto baigtumas yra 59 proc. Byloje yra duomenys, kad ginčo namas jau yra užbaigtas 100 proc. Atsakovė nepateikė įrodymų dėl namo užbaigimo nuo 59 proc. iki 100 proc. Būtent UAB „Gaudesta“, atsakovei neturint pinigų, ir pasirašė Sutartį, kad statybos darbų užbaigimas nuo 59 proc. iki 100 proc. kainuos 65 000 Eur ir PVM, ir dar atsakovė pasirašė du vekselius užtikrinti sumokėjimui. 59 proc. baigtumas reiškia, kad buvo namo sienos, kažkokie įrengti darbai, tačiau apdaila nepadaryta. Šitas aplinkybes grindžia statinio fotonuotraukomis, kurios yra darytos 2018 m. liepos 31 d. Taip pat pateikti 2018 m. liepos 31 d. kadastro duomenys, kur nurodyti kadastro duomenys dėl pagrindinio pastato, kas susiję su grindimis, durimis, šildymu, vandentiekiu, kad toje dalyje statinys nebuvo įrengtas ir nebuvo baigtas statyti. Šitie įrodymai patvirtina, kad šalys 2018 m. spalio 9 d. susitarė dėl gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo, kurio duomenys apibūdinti 2018 m. liepos 31 d. kadastro byloje. 2018 m. spalio 9 d. pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį, rangos sutartį, UAB „Gaudesta“ toliau atlikinėjo rangos darbus, nes laikė, kad apmokėjimas užtikrintas rangos darbų sutartimi ir duotais vekseliais. Iš 2018 m. lapkričio 17 d. vertinimo ataskaitos matyti, kokie buvo faktiškai atlikti rangos darbai. Jau buvo supirktos plytelės, stogo šiltinimas, instaliacija, tinkavimas. Tai rodo, kad UAB „Gaudesta“ darbus tęsė ir vykdė. Taip pat atsakovė 2019 m. balandžio 5 d. užsakė trečią OberHaus vertinimą. Tuo tikslu, kad gautų papildomą banko skirtą finansavimą. 2019 m. balandžio 18 d. J. V. sumokėjo ieškovei 19 000 Eur sumą iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ 2019 m. balandžio 15 d. gautos po paskutinio vertinimo 19 500 Eur paskolos. Tai patvirtina, kad atsakovė neturėjo lėšų atsiskaityti su UAB „Gaudesta“ už atliktus darbus. Dėl to vekselio originalai liko pas ieškovą. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina jo paaiškinimus, kad skolino pinigus UAB „Gaudesta“ dėl darbų atlikimo, jog suteikė paskolų apyvartinėms lėšoms 523 000 Eur. Taip pat ieškovas iš asmeninių lėšų laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. pirko medžiagas ir paslaugas, kurios buvo naudojamos statomų gyvenamųjų namų, taip pat ir ginčo namo, statybai. Šias aplinkybes įrodo pridedamas atskaitingų asmenų pirkimų sąrašas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. Atrenkant archyvinius UAB „Gaudesta“ dokumentus buvo nustatyta, kad UAB „Gaudesta“ darbus atliko nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. Kadangi atsakovė neturėjo lėšų atsiskaityti su rangovu, ji vekseliais garantavo atsiskaitymą. Atsakovės buvo pareikalauta pateikti į bylą įrodymus, kad 2018 m. spalio 9 d. prieš forminant sutartį pas notarą atsakovė grynaisiais pinigais sumokėjo ieškovui 25 000 Eur, tačiau įrodymų byloje apie nuimtus grynuosius pinigus nėra, kaip ir nėra pakvitavimo apie tų pinigų sumokėjimą, todėl atsakovės teiginiai apie grynųjų pinigų sumokėjimą byloje niekaip nepatvirtinti. Atstovas prašė teismo įvertinti, kuri yra didesnė tikimybė, ar kad UAB „Gaudesta“, turėdama reikiamas priemones, darbuotojus ir resursus, atliko objekto užbaigimo darbus nuo 59 proc. iki 100 proc., ar atsakovė, kuri į bylą nepateikė jokių įrodymų dėl tų darbų atlikimo. Ieškovai pateikė apskaitos įmonės paaiškinimą, kaip buvo apskaitomas medžiagų įsigijimas ir kt. Taip pat pateikė darbuotojų sąrašą, kurie dirbo ieškovės vykdomuose objektuose. Ieškovė turėjo darbuotojų, tokius darbinius resursus, kurie leido atlikti darbus. O atsakovė tokių duomenų nenurodė. Ieškovai pateikė byloje duomenis statybininkų arba įmonių, kurie atliko darbus, ir tuos duomenis pagrindžia pateiktos sąskaitos faktūros, apmokėjimai, turimos įmonės lėšos ir pan. Atsakovė pateikė būsto įrengimo sąmatą, bet ji nėra pasirašyta, tokia sąmata nebuvo sudaryta ir ji jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje neturi. Vekselių originalai, kurie liko pas ieškovą, rodo ne piniginį įsipareigojimą, tai ne pinigų, paskolos gavimas, tačiau tais vekseliais atsakovė garantavo UAB „Gaudesta“ savininkui ieškovui K. G. apmokėjimą. Atsiliepime į ieškinį 21 punkte atsakovė sutiko su tokia ieškovo pozicija, nurodydama, kad vekseliai buvo pasirašyti kaip garantas dėl atsakovės atsiskaitymo. Atsakovė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Deklaruojama minėtos įmonės veikla – nekilnojamojo turto agentūra Klaipėdoje. Atsakovė pagal savo statusą, funkcijas yra verslininkė, veikianti nekilnojamojo turto srityje, todėl vekselių originalų buvimas pas kreditorių ir jų neišreikalavimas gana ilgą laiką ir jokio ginčo nekėlimas, leidžia teigti, kad skola nesugrąžinta. Ieškovų atstovas sutiko, kad nerealizuotas vekselis praranda vertybinio popieriaus galią, tačiau vekselis išlieka rašytiniu įrodymu, kuris patvirtina tarp šalių susiklosčiusius santykius, kuriuos pripažino atsiliepime į ieškinį ir atsakovė. Vekselis surašytas verslininkės, kuri veikia nekilnojamojo turto srityje, kuriai vekselio išdavimo pasekmės yra žinomos, taip pat kaip žinomos vekselio originalo palikimo pas ieškovą pasekmės. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų šiuos dokumentus susigrąžinti ar pagrindas susiformavusiai prievolei ginčyti. Nors šalys nesudarė priėmimo–perdavimo akto, tačiau ieškovas įrodė, kad atsakovė objektą priėmė ir jį naudoja kaip rangovo darbų rezultatą. Objektas pastatytas tinkamai, jis priduotas atsakovei. Vekseliai atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nurodytus reikalavimus garantijai (CK 6.90, 6.91 straipsniai).

Atsiliepimas

5. Atsakovė D. V. atsiliepime į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei ginčo dokumentus (paprastuosius vekselius) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad tiek ji, tiek trečiasis asmuo J. V., tiek liudytoja byloje jau apklausta K. J. nurodė, jog bendra gyvenamojo namo su apdaila „iki raktų“ kaina buvo sutarta 165 000 Eur. Ieškovas sandorio sudarymo pas notarą metu pateikė atsakovei jau parengtą 2018 m. spalio 9 d. Sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad rangovė UAB „Gaudesta“ įsipareigoja atlikti statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), bendra sutarties kaina 65 000,00 Eur plius PVM. Prie Sutarties taip pat buvo pasirašyta statybos darbų ir medžiagų sąmata (Sutarties 11.1 punktas). Šalys susitarė atsiskaityti pagal šią Sutartį sekančia tvarka: užsakovė sumoka rangovei avansą per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo, avansas įskaitomas į darbų ir medžiagų vertę – 25 000 Eur plius PVM (Sutarties 5.1.1 punktas). Kai rangovė atlieka sąmatos I darbų etapo darbus, užsakovė sumoka rangovei 25 000 Eur plius PVM (Sutarties 5.1.2 punktas). Kai rangovė atlieka sąmatos II darbų etapo darbus, užsakovė sumoka rangovei likusią pinigų sumą (Sutarties 5.1.3 punktas). Pasirašant Sutartį atsakovė, matant savo vyrui J. V. bei liudytojai K. J., grynaisiais pinigais ieškovui sumokėjo 25 000 Eur. Pinigų priėmimo dokumentas nebuvo išduotas, nurodant, kad jis bus surašytas vėliau. Darbai pagal Sutartį buvo pradėti, nes jeigu nebūtų buvęs sumokėtas avansas, rangovė turėjo net nepradėti darbų pagal šią Sutartį (Sutarties 3.2.2 punktas). Pagal prie Sutarties pateiktą sąmatą UAB „Gaudesta“ turėjo atlikti statybinius darbus, nurodytus I ir II darbų etape. Šalys buvo susitarusios, kad, atlikus I etapo darbus, užsakovė sumokės rangovei 25 000 Eur plius PVM. Sutarties 6.1 p. šalys buvo susitarusios, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu. Tačiau nei po I, nei po II darbų etapų atliktų darbų aktai nebuvo pateikti, nors UAB „Gaudesta“ vadovui K. G. grynaisiais pinigais, dalyvaujant atsakovei, jos vyras J. V. sumokėjo 21 000 Eur. Tai buvo atlikta 2018 m. gruodžio 11 d. Tai patvirtina iš bankomato J. V. nuimtos pinigų sumos. 2019 m. balandžio 18 d. mokėjimo pavedimu J. V. pervedė UAB „Gaudesta“ 19 000 Eur sumą. Iš viso UAB „Gaudesta“ bei jos vadovui K. G. buvo sumokėta 65 000 Eur (25 000 + 21 000 + 19 000 = 65 000 Eur). UAB „Gaudesta“ atliko ne visus darbus, kurie buvo nurodyti Sutarties prieduose. UAB „Gaudesta“ pati pripažįsta ir iš reikalaujamos sumos išminusuoja 6 142 Eur, tai yra tas medžiagas ir jų montavimo darbus, kurių UAB „Gaudesta“ neatliko. Tai yra: šildymo katilo pajungimo, neįrenginėjo grindų, neklijavo grindinio plytelių, neįrenginėjo vidinių durų, neįrenginėjo židinio, neklijavo tapetais sienų, jų nedažė, neįrengė medinės terasos, neatliko darbų už 11 750 Eur. Neatliktų darbų vertė paskaičiuota pagal UAB „Gaudesta“ parengtą būsto įrengimo sąmatą. Kadangi UAB „Gaudesta“ neatliko aukščiau išvardintų darbų, todėl negali reikalauti pilno atlygio pagal Sutartį. Atsakovės skaičiavimu UAB „Gaudesta“ pagal Sutartį neatliko darbų už 11 750 Eur. Ieškovai prašo teismo priteisti iš atsakovės 78 650,00 Eur (pagal Sutartį 65 000 Eur + 13 650 Eur PVM). Iš šios skolos ieškovai atima 6 142 Eur už medžiagas, kurių ieškovai nepirko. Likusi ieškovų prašoma suma: 72 508,00 Eur (78 650 – 6 142 = 72 508). Neatliktų darbų, bet į sąmatą įskaičiuotų, darbų ir medžiagų vertę sudaro 11 750 Eur. Kadangi atsakovė ieškovei UAB „Gaudesta“ yra sumokėjusi 65 000 Eur, permokėta ieškovams suma sudaro 4 242 Eur (72 508 – 65 000 – 11 750 = -4 242). Atsakovė mano, kad nėra skolinga pagal Sutartį nei K. G., nei UAB „Gaudesta“, o UAB „Gaudesta“ yra skolinga atsakovei 4 242 Eur. Be to, bylos duomenimis (ieškovo ir atsakovės bei trečiojo asmens parodymais) nustatyta, kad paprastasis vekselis, kurio surašymo data yra nurodyta 2014 m. gruodžio 14 d., 25 000 Eur sumai, buvo surašytas 2018 m. spalio 9 d., o kitas paprastasis vekselis, kurio surašymo data buvo nurodyta 2014 m. gruodžio 20 d., 15 000 Eur sumai, buvo surašytas taip pat 2018 m. spalio 9 d. Bendra sutarta kaina už namą su apdaila „iki raktų“ buvo 165 000 Eur. Atvykus pasirašyti pirkimo–pardavimo sutarties pas notarę, atsakovė perdavė 25 000 Eur grynaisiais pinigais ieškovui K. G. Atsakovė 100 000 Eur jau buvo sumokėjusi banko pavedimu prieš pirkimo–pardavimo sandorį. Todėl atsakovei likus skoloje 40 000 Eur, K. G. pateikė vekselio blankus (2 vnt.), kuriuos paprašė užpildyti, kad ji skolinga 40 000 Eur. Kadangi perkamas namas pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienai buvo nebaigtas statyti (59 proc. baigtumo), K. G. įsipareigojo jį pabaigti pastatyti „iki raktų“, o ji jam turėjo sumokėti 40 000 Eur, kai ieškovė baigs jį pilnai įrengti. Kadangi K. G. likusius pinigus (65 000 Eur) norėjo gauti grynaisiais pinigais, todėl jis ir pateikė pasirašyti Sutartį, nurodant, kad šios Sutarties kaina yra lygi 65 000 Eur plius PVM. Įrašydamas žodžius „plius PVM“ K. G. „apsidraudė“, kad jeigu būtų sumokami pinigai, kurie bus apskaitomi buhalterinėje apskaitoje, jis tada įgis teisę papildomai reikalauti susimokėti ir PVM.

6. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nusižiūrėjo namą, UAB „Gaudesta“ statė kvartalą 2017 m. Ieškovas sakė, kad kitą pusę namų pastatys dar vėliau. Jie išsirinko kitą pusę ir laukė, kol pradės statyti. 2018 m. pavasarį pasirašė avansinę sutartį, kurioje buvo parašyta suma 165 000 Eur už viso namo įrengimą „iki raktų“, tik be santechnikos. 2018 m. spalio 9 d. pasirašė Sutartį pas notarą. Tą pačią dieną padarė 14 000 Eur pavedimą ieškovei UAB „Gaudesta“ ir davė 25 000 Eur grynaisiais pinigais kambariuke prie notaro, prieš pasirašant notarinę sutartį. Atsakovė buvo su vyru J. V. Dar buvo draugė K. J., kuri į kambariuką nėjo, laukė prie įėjimo. Tuo metu ieškovas padavė jai pasirašyti Sutartį, prieš tai ji apie Sutartį nežinojo. Ieškovas sakė, kad ji bus fiktyvi, kad uždengti įmonės mokesčius. Taip pat pasirašė du vekselius. Ieškovas diktavo jai, ką rašyti, ir ji rašė. Ką jai davė, tą ji ir pasirašė. Bankas po sutarties sudarymo pravedė UAB „Gaudesta“ 76 000 Eur. Gruodžio mėn. bankas po antro vertinimo pravedė jiems dar 21 000 Eur. Ir jie iš bankomato Gargžduose nuėmė 21 000 Eur ir atidavė ieškovui. Paskutinis banko pavedimas po paskutinio vertinimo buvo 19 000 Eur 2019 m. balandžio mėn., jie padarė paskutinį pavedimą UAB „Gaudesta“. Jie pirko dėžutę, nes žinojo, kad tik 100 000 Eur rodys. Tai sužinojo atėję pas notarę. Kai prieš faktą pastatė, padėjo vekselius ir tą sutartį. Pas notarą rodė tik 100 000 Eur, nors avansinėje sutartyje buvo parašyta 165 000 Eur suma. Avansinės sutarties ji neturi, ji dingo iš automobilio, buvo pavogta. Automobilyje buvo visi dokumentai, kuriuos ruošėsi su banku. Ir vieną dieną pamatė vyras, kad išvartyti dokumentai. Jie nesuprato, kad buvo įsilaužta. Tik po kurio laiko suprato, kad vienintelė ši sutartis dingo, iš visų tų dokumentų, kuriuos tvarkėsi su banku, dingo tik vienintelė avansinė sutartis. Namą toliau įrenginėjo ir ieškovo darbininkai, ir atsakovė samdė. Kai kurių ieškovės darbuotojų jie patys neprisiėmė, nes matė, kad labai nekokybiškai dirba. Ėjo per tuos namus, kuriuos įrenginėjo šalia, prašė, kad pas ją ateitų. Ir kiekvienam mokėjo pinigus iš savo, medžiagas patys pirko: dažus, plyteles, grindis, tapetus. Viską pirko patys savo pinigais. Pirkimo metu buvo pastatyta dėžutė, be langų, be durų, su stogu. Jie sutarė, kad ieškovas viską pabaigs ir jie sumokės visą 165 000 Eur sumą. Ieškovas pasiūlė 65 000 Eur nerodyti. Jie galvojo, kad rodys visą sumą pas notarą. Priežastis buvo, kad įmonei nereikėtų mokėti mokesčių. Avansą ji padavė savo darbe (duomenys neskelbtini), kartu buvo draugė K. J., ir pasirašė avansinę sutartį dėl 165 000 Eur. Ir atsakovė padavė ieškovui 10 000 Eur grynaisiais pinigais. O pas notarą ji su vyru sėdėjo, kai padavė 25 000 Eur. 21 000 Eur jie nuėmė, kai gavo iš banko, per porą dienų. Nuvežė į degalinę prie Akropolio ir atidavė ieškovui. Jokių dokumentų negavo. Niekada negavo nei vienos sąskaitos. Buvo A. J., dalyvaudavo, važinėdavo. Ten buvo tiek daug tų darbuotojų. Ėjo vienas per kitą. Ateidavo santechnikas, prirašydavo ant lapelio kainas. Ateidavo vienas elektrikas, paskui kitas elektrikas, jie maišydavosi. Tai jie ir savo ieškojosi per pažįstamus ir per skelbimus. Viską darė, kad kuo greičiau įsirengtų. Nes savaitėmis, mėnesiais reikėjo laukti tų ieškovo darbuotojų. Kai kurie darė ieškovo atsiųsti, bet viską mokėjo ji. Darbuotojai jai pateikdavo lapelius su sumomis priskaičiuotomis. Ji viską mokėjo tiems darbuotojams. Po darbų pabaigimo su ieškovu nebendravo, nesusitiko. Ieškovas nuo 2018 m. nesikreipė, kad ji grąžintų skolą, apmokėtų vekselius. Namo pridavimas „iki raktų“ reiškia, kad bus įrengtas visas, tik nebus santechnikos. Čia kaip rašo sąmatoje, kad bus ir durys, ir plytelės, sudėtos grindys, išdažyta, ištapetuota, sudėtos durys, kaip rašo, trinkelės, žolė, tvora. Bet jie viską darė patys. Vidaus visą apdailą. Buvo daug klaidų. Užtinkuodavo laidus. Tokių dalykų pridarydavo, kad jie patys ieškodavo. Dalį darbų atliko UAB „Gaudesta“ darbuotojai, bet jiems jie patys sumokėjo pinigus. Kažkokius įrodymus apie sumokėjimą turi, jų parašytus raštelius. Jos išsilavinimas yra aukštasis, dirba su nekilnojamuoju turtu, dirba nuo 2011 m. Patirties šioje srityje turi. 21 000 Eur sumokėjimą grynaisiais gali paliudyti jos vyras J. V. 25 000 Eur irgi perdavė be jokių dokumentų. Ji prašė sąskaitos, ieškovas sakė, kad išrašys. Prašė ir vekselius grąžinti, bet ieškovas sakė, kad vėliau. Avansinė sutartis dingo 2018 m. vasarą. Niekas negali patvirtinti objektyviai vagystės fakto. Vekseliai parašyti jos ranka. Neprisimena, kada prašė ieškovo sugrąžinti tuos vekselius. Prašė žodžiu, raštu jie nieko nedarė. UAB „Gaudesta“ pastatė namą ir grindis išbetonavo. Dar dažytojai dažė, bet viską atsakovės medžiagomis ir viską ji mokėjo. Jie patys namą užsibaigė, ir vyras dirbo, jo įmonės darbuotojai dirbo. Ji neprisimena jų pavardžių. Vyras jiems sumokėjo. Nežino, ar grynaisiais mokėjo, ar pavedimu. Ieškovas jai sakė, kad Sutartis ir vekseliai buvo fiktyvūs, jie turėjo sumokėti tik 65 000 Eur. Patvirtina, kad data vekseliuose nurodyta neteisingai. Turėjo būti 2018 m. spalio 9 d. O tą datą padiktavo ieškovas. Sakė, ką pildyti. Padavė vekselius ir sakė surašyti. Nežino, kodėl pasirašė du vekselius. Vekselius pildė, kaip sakė ieškovas, nes jie pirko iš jo namą. Ji nėra skolinga ir nekels reikalavimo dėl tariamo, fiktyvaus ar apsimestinio susitarimo. Paduodama grynuosius pinigus prašė sąskaitų. Atidavė be pakvitavimo, nes sakė, kad duos vėliau. Vėliau atsakovė neprašė, nes nesijautė skolinga, suprato, kad ten fiktyvi sutartis ir fiktyvūs vekseliai, tai kam prašyti, juk vis tiek negaus. Namo statybai ji įsigijo daug medžiagų, visą vidaus apdailą. Turi nuotraukas, turi kai kuriuos dokumentus, galės pateikti. Rangos sutartį taip pat pasirašė, nors avansinėje sutartyje jie buvo susitarę kitaip. Neprisimena, kas atliko sienų tinkavimą, perdangos šiltinimą, apkalimą plėvele, lubų iškalimą gipso kartono plokštėmis. Gal ir galėjo būti, kad UAB „Gaudesta“ atliko šiuos darbus. Elektros yra įrengta 130 taškų, signalizaciją padarė atvažiavusi įmonė, kuri dėjo jutiklius, ką įrengė, neprisimena. Santechnikas įrengė šildomas grindis, sumontuotas kolektorius ir šildymo sistema prijungta prie katilo, vardo, pavardės neprisimena, jis išrašė daug sąskaitų jai ir ji jas apmokėjo. Santechnikas atėjo per ieškovą. Jau perkant namą buvo įrengtos šildomos grindys. Medinės terasos ieškovė nemontavo, susitarė, kad daugiau bus išklota trinkelių vietoje terasos. Trinkeles klojo kažkokia atsiųsta įmonė. Jie nepirko medžiagų, bet mokėjo už darbus. Neprisimena, kokią sumą sumokėjo, įrodymų neturi. Nesigilino pasirašydami Sutartį, kodėl Sutartyje nurodyta, kad bus dedamos trinkelės, nors jau nupirkus namą buvo trinkelės. Neprisimena, kas veją sodino. Vyras pirko veją. Vežė keturias mašinas juodžemio. Neprisimena, kad sodino. Sėklas pirko vyras. Neprisimena, kad mokėjo už darbus. Neprisimena, kas glaistė sienas, tapetavo. Neprisimena, ar mokėjo už darbus. Neprisimena, kas glaistė ir dažė lubas. Buvo sudėtos vinilinės grindys, apvadų iki šiol nėra. Apvadų tuo metu jie nerado, tai taip ir liko be apvadų. Grindis pirko patys, yra sąskaitos. UAB „Gaudesta“ darbuotojai sudėjo grindis, jiems ji sumokėjo 1 500 Eur. Grindų plyteles ji pirko, jas klijavo du vyrai, kuriuos patys susirado, vardų neprisimena, mokėjo grynaisiais, nes jie neturėjo įmonės. Sienines plyteles pirko ji, klijavo tie patys asmenys. Palangės yra sudėtos rudos marmurinės, iš UAB „Arsenalas“ pirktos. Neskaitė, kad buvo susitarta dėl baltų palangių sąmatoje. UAB „Arsenalas“ ir sumontavo palanges. Mokėjo daug, negali pasakyti, kiek mokėjo už palanges, nes dar pirko stalviršį vonioje, virtuvėje stalviršį ir sienas. Ieškovė nesirūpino palangių įrengimu. Židinio ieškovė nedarė. Duris patys susidėjo. Sąmatos ji neskaitė, viską darė pagal kitą susitarimą, pagal avansinę sutartį, kurią pavogė. Jie neprašė ieškovės vykdyti Sutartį, patys sumokėjo darbininkams ir už medžiagas. Ji vekseliais užtikrino, kad atsiskaitys su ieškovu ateityje. Ji suprato, kad turės sumokėti ieškovui 40 000 Eur. Ji nuėmė 25 000 Eur iš savo banko sąskaitos ir sumokėjo ieškovui 2018 m. spalio 9 d. J. V. nuėmė iš banko sąskaitos 25 000 Eur 2018 m. gruodžio mėn. 25 000 Eur jie turėjo grynaisiais, motina pervedė. Jie namie grynaisiais turėjo daugiau nei 25 000 Eur. Neprisimena, ar nuiminėjo 25 000 Eur sumą kelias dienas prieš 2018 m. spalio 9 d. Ji atsiliepime nurodė, kad UAB „Gaudesta“ pagal Sutartį neatliko rangos darbų už 11 750 Eur, tačiau negali paaiškinti, kaip buvo apskaičiuota ta suma, advokatas suskaičiavo. Į prašymą paaiškinti, kurios jos pateiktos į bylą sąskaitos įrodo, kad ji, o ne ieškovė, atliko Sutartyje nurodytus darbus, neatsakė. Bankas sutuoktiniams namui suteikė bendroje sumoje 125 000 Eur. Iš motinos gavo 40 000 Eur pinigų namo įrengimui. Tėvai padovanojo. Ji ir jos sutuoktinis patys ne banke turėjo daug pinigų, to banko išraše nesimato. Nežino, kodėl motina vėliau paramą virš 2 000 Eur suteikė namo statybai, kažką pirko, gal brangius šviestuvus, motina norėjo padovanoti. Nežino, kodėl motina parašė, kad parama. Tai buvo iš tikrųjų dovana. Jie turėjo patys daug pinigų, nes vyras daug uždirbdavo.

7. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė prašo priimti atskirąją nutartį, pranešant prokurorui apie ieškovės galimus nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnyje. Paaiškino, kad atsakovės pridėtose sąskaitose yra nurodyta, už ką jos buvo išrašytos. Jis pateikė nuotraukas teismui, kurių apačioje nurodė nuotraukos padarymo datą. Ir tos nuotraukos parodo, kas buvo padaryta iki namo pardavimo, iki sandorio pasirašymo. Namo apšiltinimas, trinkelės, žemių vežimas, grindų išbetonavimas ir kt. Nuotraukos pateiktos į bylą patvirtina faktines aplinkybes, iki kokio lygio namas buvo įrengtas ir buvo parduotas atsakovei. Bendra Sutarties kaina namo su apdaila buvo 165 000 Eur. Buvo susitarta dėl 100 000 Eur per banką rodomos sumos ir 65 000 Eur nerodomos sumos, galimai statytojai UAB „Gaudesta“ siekiant išvengti mokesčių. Atvykus pas notarę pasirašyti namo pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovė, dalyvaujant J. V. ir K. J., perdavė 25 000 Eur grynaisiais pinigais ieškovui. Atsakovė 100 000 Eur buvo sumokėjusi banko pavedimu prieš sandorį, todėl, atsakovei likus skoloje 40 000 Eur, ieškovas pateikė atsakovei du vekselių blankus, kuriuos paprašė atsakovės užpildyti, kad atsakovė skolinga 40 000 Eur. Prieš sumokant grynuosius pinigus ieškovui, atsakovė 2018 m. rugsėjo 27 d. išgrynino 9 000 Eur. Vekseliai 25 000 Eur ir 15 000 Eur sumomis buvo pasirašyti ir užpildyti 2018 m. spalio 9 d., o ne vekseliuose nurodytą datą, ką patvirtino ir ieškovas. Tą pačią dieną ieškovas ir atsakovė pasirašė Sutartį, kurioje numatyta, kad UAB „Gaudesta“ atliks statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 65 000 Eur ir PVM. Vekselio turėtojas, norėdamas įgyvendinti jo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, turi pateikti vekselį apmokėti ir pranešti apie jo neapmokėjimą. Tačiau šiuo atveju ieškovas nurodytais terminais nei į atsakovę, nei į notarą nesikreipė, todėl neprotestuotini vekseliai yra netekę vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl įstatyme nustatytų terminų. Ginčo vekseliai nebuvo patvirtinti notaro, jie nebuvo įvykdyti, todėl pagrįstai dėl formos nesilaikymo pripažintini negaliojančiais. Ginčo vekseliuose nėra paskolos sutarčiai būdingų elementų. Nėra duomenų, kad ieškovas skolino atsakovei nurodytas sumas. Iš ieškovo parodymų teisme matyti, kad realiai pinigai atsakovei nebuvo skolinami, už ją nebuvo mokama įmonei. Todėl ginčo vekseliai negali būti pripažinti skolos ir paskolos rašteliais, nes atsakovės ir ieškovo nesiejo jokie teisiniai santykiai. Todėl nesant duomenų, kad paskolos dalykas pinigai buvo perduoti paskolos gavėjui, šalių sudaryti vekseliai turėtų būti teismo ex officio pripažinti niekiniais ir negaliojančiais dėl prieštaravimų imperatyvioms įstatymo normoms. Atvykęs į sandorio sudarymą pas notarę, ieškovas pateikė paruoštą Sutartį. Pasirašant šią Sutartį atsakovė grynaisiais pinigais sumokėjo ieškovui 25 000 Eur, matant jos sutuoktiniui ir K. J. Ieškovas teigia, kad atsakovė neturėjo pinigų, tačiau jos motina 2018 m. rugsėjo 1 d. pervedė atsakovei 40 000 Eur. Atsakovė per dieną atliko 9 000 Eur išgryninimo procedūrą. Pagal Sutartį rangovė turėjo net nepradėti rangos darbų, negavusi avanso. Taigi rangovė gavo avansą. Ieškovui 2018 m. gruodžio 11 d. J. V. sumokėjo grynaisiais pinigais dalyvaujant atsakovei 21 000 Eur, o nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. iš J. V. banko sąskaitos buvo nuimti net 25 000 Eur. Ieškovė taip pat gavo 19 000 Eur iš atsakovės, tačiau jie yra laikomi įmonėje neapskaityti kaip avansas. Teismui UAB „Gaudesta“ pateikti dokumentai neįrodo, kad pirktos medžiagos buvo sunaudotos būtent atsakovės namo įrengimui. O dauguma darbų jau buvo atlikti prieš pasirašant Sutartį. Ieškovai taip pat prašo priteisti 13 139 Eur palūkanas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d., tačiau ieškovas jokių pinigų atsakovei neskolino. Atsakovė ieškovui jokių prievolių neturi, nes jokių piniginių lėšų iš ieškovo nėra gavusi, todėl iš jos negali būti priteistos kompensacinės palūkanos.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovės sutuoktinis. Vekseliai buvo pasirašyti 2018 m. notaro biure Klaipėdoje. Jie ten su atsakove padarė pavedimą 14 000 Eur ir atsivežė grynuosius pinigus atiduoti vadovui už namą. Avansą žmona įdavė anksčiau, gal 2018 m. pavasarį, kai pradėjo namą statyti. Namo vertė buvo 165 000 Eur. Kai žmona davė avansą, jis tame nedalyvavo. O kai vyko sutarties pasirašymas pas notarą, tai jis irgi privalėjo dalyvauti. Notaro biure buvo jis su žmona, K. J. ir ieškovas. Jie davė ieškovui 25 000 Eur grynaisiais, nes jis paprašė. Liepė atsivežti už namą. Pirkimo–pardavimo dieną tas namas nebuvo įrengtas. Ir nebuvo pastatytas, nebuvo net pradėtas, kai davė avansą. Notaro biure, kai sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, gal jau buvo pamatai. Neprisimena. Kai jie su žmona perdavė 25 000 Eur grynaisiais, jis buvo šalia, ieškovas paėmė pinigus, dokumento neišdavė, sakė vėliau. Ieškovas nedavė kitų dokumentų pasirašyti pas notarą. Vekselius parodė po pinigų, ieškovas padavė. Sakė, kad nekreipti dėmesio, tai tik formalumas. Ir jie nekreipė dėmesio į datas. Vekseliai jau buvo užpildyti. Jis vekselių nepasirašė. Namas buvo nupirktas už 165 000 Eur. 10 000 Eur avansas, 2018 m. spalio 9 d. pavedimas 14 000 Eur ir 25 000 Eur grynaisiais pinigais, vėliau buvo 76 000 Eur banko pavedimas, vėliau 21 000 Eur grynųjų pinigų perdavimas ir paskutinis 19 000 Eur banko pavedimas. 21 000 Eur atidavė grynaisiais ieškovui prie Akropolio kolonėlėje. Ieškovas nedavė jokių popierių, sakė, kad vėliau gaus, viskas bus įforminta. Namas, kai įsigijo namą, buvo dalinai įrengtas. Jie įsirenginėjo su savo medžiagomis, dar draugai padėjo, ir patys kažką turėjo, su savo medžiagomis jie įrenginėjo, ir dažė, klijavo, ir grindis dėjo, ir santechniką, katilus, tvoras dažė. Darbus darė, kad greičiau įeitų. Ten dirbo UAB „Gaudesta“ darbuotojai, kurie prašė sumokėti. Ir jie sumokėdavo tiems darbininkams, nes kitaip nedirbtų. Medžiagas darbuotojams davė jis ir atsakovė. Gaudavo nuolaidas per draugus, per juos pirko ir dažus, ir plyteles, ir taip įsirenginėjo. Nors pagal Sutartį įmonė turėjo padaryti. Pas notarą buvo dar pasirašinėjamos sutartys statybos darbams atlikti, bet ieškovas sakė nekreipti dėmesio, nes tai tik formalumas. Tiksliai nebeprisimena. Jų šeima nesijaučia skolinga. Duris jie patys pirko, židinio kapsulės nepirko, šildymo katilą jie pirko, laminato nepirko, jie pirko vinilą grindims, plyteles garažui, vidines duris su lankstais, tapetus ir dažus. Šitas medžiagas name sudėjo darbininkai UAB „Gaudesta“, jie jiems mokėjo. Kažkokie žmonės buvo atėję. Dirbo ten ir jo darbuotojai, jau dabar miręs A. V., R. D. Jie įrenginėjo antrame aukšte grindis. UAB „Gaudesta“ darbuotojai darė darbus ir jiems mokėjo jis. Kai ieškovas paėmė pinigus grynaisiais, jie neprašė pakvitavimo. Pasitikėjo. Jie negavo vėliau pakvitavimo. Ir jie neprašė pakvitavimo, laukė, kol gaus. Vekselis yra formalumas, nes neatitinka datos, gal mokesčiams nuslėpti taip buvo. Jie nesikreipė į UAB „Gaudesta“ vadovą, kodėl jie turi mokėti jos darbuotojams. Papildomai mokėdavo darbuotojams, nes jie prašydavo, žadėdavo, kad jie geriau ir gražiau padarys. Jie išsigando, nenorėjo, kad broko pridarytų. Jie ieškojo darbuotojų, kad darytų vidaus apdailą. Tie žmonės ateidavo iš UAB „Gaudesta“ ir padarydavo, jeigu jis ir atsakovė sumokėdavo. Jie ieškojo ir kitur darbuotojų, turėjo pažįstamų. Namas yra vieno aukšto. Jis darbuojasi su metalais, ne su statybomis. Jo darbuotojai nedėjo pas jį grindų. Neatsimena, kad dėjo grindis. Jis matė avansinę sutartį dėl 100 000 Eur. Avansinę sutartį pavogė. Ji buvo namuose, bet žmona įsidėjo sutartį į mašiną ir mašiną apvogė. Visus dokumentus išmėtė, bet dingo tik avansinė sutartis. Gal 2018 m. Neprisimena, kurioje vietoje dingo. Policijos nekvietė. Į namą įsikėlė gal 2019 m. viduryje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 3 d. sprendimu ieškovų K. G. ir UAB „Gaudesta“ patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės D. V. ieškovei UAB „Gaudesta“ 53 508 Eur skolą, 12 268 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 65 776 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2023 m. rugsėjo 4 d. pagal UAB „Gaudesta“ ieškinį teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 972,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovė D. V. bei jos sutuoktinis trečiasis asmuo J. V. (pirkėjai) iš ieškovės UAB „Gaudesta“ (pardavėjos) nusipirko 59 proc. baigtumo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Bendra šių daiktų kaina – 100 000 Eur. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovei buvo sumokėtas 10 000 Eur avansas, 14 000 Eur sumą pavedimu pirkėjai pervedė ieškovei UAB „Gaudesta“ 2018 m. spalio 9 d. notarinės sutarties pasirašymo dieną, o 2018 m. spalio 25 d. ieškovei UAB „Gaudesta“ buvo pervesta likusi 76 000 Eur suma už namą ir žemės sklypą (atsiskaitymo tvarka aptarta 2018 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.1–4.5 punktuose). 2018 m. spalio 9 d. užsakovė D. V. ir rangovė UAB „Gaudesta“ sudarė statybos rangos sutartį, kuria rangovė įsipareigojo atlikti 2018 m. spalio 9 d. sąmatoje nurodytus statybos rangos darbus adresu (duomenys neskelbtini). Rangos darbų kaina – 65 000 Eur + PVM (t. y. 13 650 Eur).

11. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė viso proceso metu teigė, jog ji su UAB „Gaudesta“ vadovu K. G. buvo sudariusi avansinę ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį, joje buvo sutarta galutinė 165 000 Eur kaina „iki raktų“, tokią atsakovės poziciją palaikė ir trečiasis asmuo J. V. bei liudytoja K. J., tačiau jokia avansinė sutartis teismui nebuvo pateikta, o atsakovės versija, kad 2018 m. vasarą buvo įsilaužta į jos šeimos automobilį ir avansinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo pavogta, neparemta jokiais objektyviais duomenimis (pvz., pranešimu policijai apie įsilaužimą). Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusi į ieškovą ir prašiusi tokios sutarties kopijos (tuo metu jokio ginčo tarp šalių dar nebuvo). Teismas nurodė, kad turi objektyvius duomenis, jog atsakovė pasirašė tiek turto pirkimo–pardavimo sutartį, kur šalių sutarta 100 000 Eur kaina už žemės sklypą ir 59 proc. baigtumo gyvenamąjį namą, tiek rangos sutartį, kur sutarta 65 000 Eur + PVM kaina už rangos darbus. Atsakovė niekada nepareiškė jokių pretenzijų ieškovei UAB „Gaudesta“ dėl rangos sutartyje nurodytos kainos – 65 000 Eur + PVM, neprašė patikslinti rangos sutarties kainos. Įvertinus tai, kas aptarta, teismas laikė įrodyta, kad šalys susitarė dėl 100 000 Eur kainos už žemės sklypą ir 59 proc. baigtumo gyvenamąjį namą bei dėl 65 000 Eur + PVM kainos už rangos darbus pagal rangos sutartį.

12. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, įrodymus vertindamas ne atsietai vienas nuo kito, o jų visumą, darė išvadą, kad ieškovai įrodė, jog UAB „Gaudesta“ pagal Sutartį atliko rangos darbus ginčo objekte – (duomenys neskelbtini), ir ji turi teisę į sutartą 65 000 Eur + PVM kainą už rangos darbus. Ieškovai laikėsi nuoseklios pozicijos, kad sutartus rangos darbus (išskyrus keletą darbų) ginčo objekte atliko UAB „Gaudesta“ bei jos samdyti subrangovai. Kad UAB „Gaudesta“ vykdė rangos darbus ginčo objekte pagal Sutartį, įrodo liudytojo A. J. nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, taip pat ieškovės UAB „Gaudesta“ į bylą 2024 m. gruodžio 20 d. pateikti buhalteriniai apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, mokėjimai), kurie teismui leidžia daryti išvadą, jog ieškovė UAB „Gaudesta“, statydama ir įrenginėdama visą (duomenys neskelbtini) g. kvartalą, turėjo tiek galimybes pirkti medžiagas, reikalingas rangos darbams atlikti, tiek jas pirko, taip pat turėjo tam reikalingą darbo jėgą arba buvo samdomi subrangovai, su kuriais UAB „Gaudesta“ atsiskaitydavo. Nors ieškovė negalėjo teismui pateikti buhalterinių apskaitos dokumentų, susijusių konkrečiai su ginčo objektu – (duomenys neskelbtini), tačiau tiek ieškovai paaiškino, tiek UAB „Apskaita visiems“, kuri nuo 2014 m. spalio 10 d. teikia finansinės apskaitos paslaugas „UAB Gaudesta“, nurodė, kad statybinių medžiagų sąnaudos ir suteiktų paslaugų sąnaudos nėra registruojamos pagal kiekvieną objektą atskirai, nes statybinės medžiagos ir paslaugos yra perkamos bendrai, t. y. didmena, išrašant vieną sąskaitą per mėnesį. Be to, nors atsakovės pozicija byloje buvo itin nenuosekli dėl rangos darbus atlikusio subjekto, atsiliepime į patikslintą ieškinį ji pripažino, kad rangos darbus vis dėlto atliko UAB „Gaudesta“, tik, pasak atsakovės, UAB „Gaudesta“ neatliko šių darbų: nepajungė šildymo katilo, neįrenginėjo grindų, neklijavo grindinio plytelių, neįrenginėjo vidinių durų, neįrenginėjo židinio, neklijavo tapetais sienų, jų nedažė, neįrengė medinės terasos.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teismui negalėjo nurodyti ir įvardinti nė vieno asmens, kuris buvo jos ar jos sutuoktinio surastas ir pasamdytas rangos darbams atlikti, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad būtų mokėję už rangos darbus kokiems tai darbininkams. Trečiasis asmuo J. V. duodamas paaiškinimus taip pat nebuvo nuoseklus, jis teismui pradžioje nurodė, kad ginčo objekte dirbo UAB „Gaudesta“ darbuotojai, tačiau dirbo ir jo įmonės darbuotojai, jau dabar miręs A. V. bei R. D., jie įrenginėjo antrame aukšte grindis. Tačiau toliau apklausiamas ir uždavus patikslinamus klausimus trečiasis asmuo J. V. nurodė, kad ginčo namas yra vieno aukšto, jo darbuotojai nedėjo pas jį grindų. Kitų asmenų, kuriuos būtų patys susidarę rangos darbams atlikti, trečiasis asmuo J. V. neįvardijo. Jis taip pat nepateikė į bylą įrodymų, kad būtų kokiems tai asmenims mokėjęs už rangos darbus, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti ieškovė.

14. Teismas nurodė, kad atsakovė, įrodinėdama savo poziciją, jog UAB „Gaudesta“ daugelio darbų pagal Sutartį neatliko ir nepirko bei nenaudojo savo medžiagų, o jas pirko atsakovės šeima, į bylą teikė pirkimo–pardavimo sutartis, mokėjimo kvitus, sąskaitas faktūras. Teismo posėdžio metu į prašymą paaiškinti, kurios jos pateiktos į bylą sąskaitos / kvitai įrodo, kad ji, o ne ieškovė, atliko Sutartyje ir sąmatoje nurodytus darbus, atsakovė neatsakė. Kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovų atstovas, atsakovės į bylą pateikti pirkimo kvitai, sąskaitos įrodo pirkimą tų medžiagų, kurias pagal susitarimą (2018 m. spalio 9 d. sąmatos dalis „Užsakovas nusiperka ir pristato šias medžiagas“) atsakovė ir privalėjo pati nusipirkti (pvz., grindinę dangą, duris, tapetus, plyteles), o ieškovė UAB „Gaudesta“ sutartą 6 142 Eur sumą už medžiagas išminusavo iš bendros fiksuotos rangos kainos ir jos neprašo priteisti iš atsakovės. Kiti atsakovės pateikti pirkimo dokumentai susiję su santechnine įranga, jos pirkimu, ranka padaryti įrašai apie dalies šių darbų kainas, tačiau pati atsakovė posėdžio metu nurodė, kad santechnikos darbai neįėjo į susitarimą su ieškove, taip pat iš Sutarties ir sąmatos matyti, jog dėl santechnikos darbų atlikimo šalys nesitarė. Be to, kai kurie atsakovės pateikti pirkimo dokumentai iš viso nesusiję su ginčo objektu (duomenys neskelbtini), o susiję su kitais objektais (pvz., (duomenys neskelbtini) g. 4). Atsakovė taip pat pateikė į bylą fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad ginčo namas buvo įrenginėjamas, atliekami vidaus įrengimo ir apdailos darbai, tačiau fotonuotraukos neįrodo atsakovės pozicijos, kad rangos darbus atliko atsakovės, o ne UAB „Gaudesta“ ar pastarosios samdyti subrangovai.

15. Teismas konstatavo, kad tai, jog sutartus rangos darbus ginčo objekte vis dėlto atliko UAB „Gaudesta“, netiesiogiai įrodo ir pačios atsakovės pozicija, kad ji neva tai yra su UAB „Gaudesta“ pagal Sutartį pilnai atsiskaičiusi, sumokėjusi 65 000 Eur. Atsakovė byloje viso proceso metu palaikė poziciją, kad už rangos darbus ieškovei bei jos vadovui atsakovė su sutuoktiniu perdavė grynaisiais 25 000 Eur ir 21 000 Eur bei pervedė 19 000 Eur, iš viso 65 000 Eur. Tuo atveju, jeigu UAB „Gaudesta“ nebūtų atlikusi ginčo objekte rangos darbų, teismo vertinimu, atsakovė nebūtų bandžiusi teismui įrodyti, kad ji yra pilnai atsiskaičiusi su UAB „Gaudesta“ pagal Sutartį, nes ieškovei UAB „Gaudesta“ neatlikus rangos darbų, logiška, jog atsakovei prievolė mokėti neatsirastų. Kadangi atsakovė byloje įrodinėjo atsiskaitymo su ieškove pagal Sutartį faktą, teismas darė išvadą, kad toks atsakovės elgesys taip pat leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovė UAB „Gaudesta“ savo įsipareigojimus atsakovei pagal Sutartį įvykdė.

16. Teismas nurodė, kad atsakovės teigimu, ginčo namo pirkimo–pardavimo momentu dalis darbų, nurodytų rangos darbų sąmatoje, jau buvo atlikta (pvz., kiemas išklotas trinkelėmis, įrengtos šildomos grindys, išbetonuotos, išvedžiota elektros instaliacija, tai patvirtina ir 2018 m. rugsėjo 11 d. turto vertinimo ataskaitoje esančios nuotraukos bei turto aprašymas), todėl UAB „Gaudesta“, pasak atsakovės, negali antrą kartą prašyti už juos susimokėti, atsakovės manymu, už pirkimo momentu buvusius jau atliktus namo įrengimo darbus ji susimokėjo pirkimo–pardavimo momentu. Teismas atkreipė dėmesį, kad pirkimo–pardavimo sutartimi šalys susitarė dėl 59 proc. baigtumo gyvenamojo namo pirkimo. Posėdžio metu atsakovė taip pat nurodė, kad jie pirko „dėžutę“, be langų, be durų, su stogu, žinojo, kad tik 100 000 Eur rodys sutartyje. Pagal byloje pateiktus 2018 m. liepos 30 d. kadastro duomenis, 59 proc. baigtumo name nėra: grindų, langų, durų, šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų, karšto vandens, elektros, viryklės, vonios kambario. Ieškovai paaiškino, kad susitarta buvo dėl žemės sklypo ir 59 proc. baigtumo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo už 100 000 Eur, o kadangi šalys susitarė ir dėl rangos darbų atlikimo, ieškovė UAB „Gaudesta“ darbus tęsė, jų nestabdė, todėl 2018 m. spalio 9 d. realiai darbų jau buvo atlikta daugiau negu 59 proc., tačiau į 100 000 Eur kainą įėjo tik žemės sklypas ir gyvenamasis namas 59 proc. baigtumo. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo netikėti tokia ieškovų pozicija, kadangi šalių pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis dėl 59 proc. baigtumo gyvenamojo namo pirkimo ir 2018 m. liepos 30 d. kadastro duomenys patvirtina šią poziciją.

17. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nurodė, jog UAB „Gaudesta“ pagal Sutartį neatliko šių darbų: šildymo katilo pajungimo (darbai 1 000 Eur), neįrenginėjo grindų ir neklijavo grindinio plytelių (grindų išlyginimo darbai – medžiagų kaina 2 000 Eur, darbai 1 000 Eur, plytelių klojimo darbai 2 000 Eur, parketo arba medinių grindų sudėjimo darbai 1 000 Eur), neįrenginėjo vidinių durų (darbai 1 000 Eur), neįrenginėjo židinio (darbai 1 000 Eur), neklijavo tapetais sienų bei jų nedažė (darbai 1 000 Eur), neįrengė medinės terasos (medžiagos 1 000 Eur ir darbai 750 Eur). Atsakovės skaičiavimu, ieškovė nepirko medžiagų ir neatliko darbų už 11 750 Eur. Apskaičiuodama kainas atsakovė remiasi būsto įrengimo sąmata, tačiau ji nėra ieškovės pasirašyta ir nėra duomenų, kas ir kokiomis aplinkybėmis ją sudarė. Ieškovai nurodė, kad pagal Sutartį ir sąmatą neatliko dalies darbų: nemontavo terasos, nemontavo židinio ir nedarė jo apdailos, nemontavo durų ir nedėjo apvadų. Taip pat atsakovei pradėjus teigti, kad ieškovė nemontavo vidinių palangių (nors jos atsiliepime į patikslintą ieškinį neįtrauktos į neatliktų darbų sąrašą), ieškovai nurodė, jog nepamena dėl vidinių palangių, bet galimai ir nemontavo baltų vidinių palangių, jeigu jos pas atsakovę yra sumontuotos kitokios. Teismas nurodė, kad tokių darbų, kaip vidinių palangių montavimas, nėra atsakovės teismui pateiktoje būsto įrengimo sąmatoje, kas taip pat duoda pagrindo teismui minėta sąmata nesiremti, tačiau šis darbas buvo aptartas 2018 m. spalio 9 d. sąmatoje ir kaina įtraukta į bendrą fiksuotą darbų kainą. Kitus atsakovės nurodytus kaip neatliktus darbus (šildymo katilo pajungimas, grindų įrengimas, grindinio plytelių klijavimas, grindų sudėjimas, sienų klijavimas tapetais bei jų dažymas) ieškovai nurodo atlikę, nurodė ir pateikė sąrašą asmenų, kurie atliko minėtus darbus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė teismui nepateikė nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų susiradusi ir samdžiusi kitus darbuotojus, o svarbiausia, kad už tuos darbus ji būtų atsiskaičiusi darbuotojams pati ar jos sutuoktinis, jog būtų kada pareiškusi pretenzijas ieškovei UAB „Gaudesta“, kad ji neatlieka sutartų rangos darbų.

18. Teismas nurodė, kad ieškovų teigimu, vietoje neatliktų darbų (nemontavo terasos, nemontavo židinio ir nedarė jo apdailos, nemontavo durų ir nedėjo apvadų, galimai nemontavo baltų vidinių palangių) dėl to, kad atsakovė tų darbų atlikimo atsisakė arba laiku nenusipirko medžiagų, šalių žodiniu susitarimu su atsakove buvo susitarta, jog bus išklota už tą kainą daugiau kiemo trinkelių (t. y. ne 100 kv. m, o 238 kv. m). Atsakovė byloje neneigė tokio susitarimo, priešingai, atsakovė posėdžio metu nurodė, kad ieškovė kieme išklojo daugiau trinkelių nei buvo susitarta, nes nemontavo terasos. Nors šalys tokio susitarimo nefiksavo raštiškai, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė 5 metus nereiškė rangovei UAB „Gaudesta“ jokių pretenzijų dėl neatliktų darbų pagal sąmatą, priėmė ir naudojosi atliktais darbais, įskaitant didesnį plotą išklotų kiemo trinkelių, darė išvadą, jog toks susitarimas tarp šalių egzistavo, ir dalies darbų neatlikimas, tačiau atlikimas kitų darbų didesne apimtimi, sutartos fiksuotos rangos darbų kainos nepakeitė.

19. Teismas nenustatė, kad atsakovę būtų sieję kokie tai teisiniai santykiai tiesiogiai su ieškovu K. G. Tiek pirkimo–pardavimo, tiek rangos sutartys buvo sudarytos su ieškove UAB „Gaudesta“, kurią atstovavo jos vadovas K. G. Vieno teismo posėdžio metu ieškovas K. G. teismui nurodė, kad vekseliai buvo išrašyti jo vardu, nors viską vykdė įmonė, nes taip pasiūlė atsakovė, už medžiagas sumokėjo ir atliko visus darbus įmonė. Kito teismo posėdžio metu ieškovas patikslino, kad jis pirko iš savo asmeninių pinigų statybines medžiagas, reikalingas rangos darbams, taip pat skolino įmonei savo asmenines lėšas. Teismas, sutikdamas su atsakovės pozicija, darė išvadą, kad ieškovas K. G. kaip fizinis asmuo neturi jokių reikalavimo teisių į atsakovę, kadangi pinigų skolinimas įmonei, medžiagų pirkimas už įmonę yra jo ir UAB „Gaudesta“ tarpusavio teisiniai santykiai, K. G. turi jo ir UAB „Gaudesta“ paskolinius santykius įrodančius dokumentus, jis taip pat yra įmonės atskaitingų asmenų sąraše, todėl su K. G. privalo atsiskaityti UAB „Gaudesta“, o ne atsakovė.

20. Teismas pažymėjo, kad šalių sudaryti vekseliai, teismo vertinimu, jokių reikalavimo teisių K. G. į atsakovę nesukuria. Tarp šalių nekilo ginčas, kad ieškovo K. G. turimi atsakovės D. V. išrašyti paprastieji vekseliai 25 000 Eur ir 15 000 Eur sumoms buvo išrašyti 2018 m. spalio 9 d., o ne 2014 m. gruodžio 14 d. ir 2014 m. gruodžio 20 d., kaip kad nurodyta paprastuosiuose vekseliuose. Tarp šalių taip pat nekilo ginčas, kad paprastieji vekseliai nėra paskolinius santykius įrodantys dokumentai (ieškovas K. G. atsakovei D. V. nieko neskolino), o jie buvo pasirašyti kaip garantas, kad atsakovė atsiskaitys su ieškove UAB „Gaudesta“. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, tai, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu už nusipirktą gyvenamąjį namą bei žemės sklypą su UAB „Gaudesta“ atsiskaitė dar 2018 m. spalio 25 d. ir nereikalavo sugrąžinti atsakovės išduotų vekselių, darė išvadą, jog paprastieji vekseliai buvo išduoti būtent ieškovo K. G. nurodytu tikslu – kaip garantas, kad atsakovė atsiskaitys už rangos darbus, kuriuos pagal rangos sutartį 2018 m. spalio 9 d. įsipareigojo atlikti UAB „Gaudesta“.

Atsiliepimas

21. Teismas atmetė atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytus argumentus apie šalių paskolinius santykius, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatyta, jog šalių jokie paskoliniai santykiai nesiejo, atsakovę D. V. su UAB „Gaudesta“ siejo pirkimo–pardavimo ir rangos teisiniai santykiai. Teismas nustatęs, kad paprastieji vekseliai rašytine forma atsakovės buvo išduoti kaip garantas, jog atsakovė atsiskaitys už rangos darbus, laikė, kad nėra pagrindo, kaip to prašo atsakovė, teismui savo iniciatyva šiuos dokumentus pripažinti niekiniais ir negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad ieškovai jais nesiremia kaip vertybiniais popieriais, o teismas šiuos dokumentus laiko vienu iš įrodymų šaltiniu, nustatant tikruosius šalių susitarimus ir buvusius teisinius santykius tarp jų.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismas sprendė, kad ieškovai įrodė, jog ieškovė UAB „Gaudesta“ savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė, todėl atsakovė D. V. pagal Sutartį už rangos darbus privalėjo sumokėti ieškovei UAB „Gaudesta“ 65 000,00 Eur + PVM, t. y. 78 650 Eur kainą. Atsakovė, įrodinėdama rangos darbų kainos sumokėjimą ieškovei UAB „Gaudesta“, byloje įrodinėjo, kad 2018 m. spalio 9 d. pas notarę grynaisiais pinigais K. G. buvo perduota 25 000 Eur. Pastarasis kategoriškai neigė gavęs šią sumą grynais. Pinigų perdavimo faktą byloje privalėjo įrodyti atsakovė. Nors atsakovė nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina banko išrašai (t. y. pinigų išgryninimo faktas), taip pat jos sutuoktinio J. V. paaiškinimai bei liudytojos K. J. paaiškinimai, tačiau teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, jog negali konstatuoti, kad atsakovė su sutuoktiniu 2018 m. spalio 9 d. pas notarę grynaisiais pinigais perdavė K. G. 25 000 Eur. Tiek atsakovė, tiek jos sutuoktinis J. V., tiek liudytoja K. J. nurodė, kad atsakovė 2018 m. spalio 9 d. pas notarę grynaisiais pinigais perdavė K. G. 25 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad liudytoja K. J., kuri yra atsakovės ilgametė draugė, teismui nurodė pinigų perdavimo fakto nemačiusi, nes ji visada laukė notaro biuro laukiamajame. Teismo posėdžio metu atsakovė taip pat nurodė, kad K. J. visada laukė prie įėjimo, į atskirą kambariuką su ja, jos sutuoktiniu ir K. G. nėjo. Duodama paaiškinimus liudytoja K. J. teismui nurodė, kad ji kaip draugė matė ir žino, jog atsakovė nuiminėjo 25 000 Eur; atsakovė kelias dienas nuiminėjo iš bankomato pinigus; neprisimena, iš kokio bankomato atsakovė nuiminėjo pinigus; vieną kartą ėjo jos kartu, vėliau pati atsakovė nusiiminėjo; neprisimena, kokioje vietoje buvo bankomatas, buvo Klaipėdoje. Kaip matyti, liudytoja teismui nurodė tik abstrakčias aplinkybes, o paprašyta sukonkretinti, kad teismas arba priešinga šalis galėtų pabandyti tas aplinkybes ir jų teisingumą patikrinti (bankomatą, jo buvimo vietą, išgrynintų pinigų sumą ir pan.), jokių konkrečių aplinkybių neįvardijo. Duodama paaiškinimus teismui atsakovė nurodė, kad ji nuėmė 25 000 Eur iš savo banko sąskaitos ir sumokėjo ieškovui 2018 m. spalio 9 d. Taip pat atsakovė į bylą pateikė savo ir sutuoktinio bankų sąskaitų išrašus, tačiau iš jų matyti, jog prieš 2018 m. spalio 9 d. daugeliu atvejų buvo nuiminėjama pakankamai neženkliomis sumomis, siekiančiomis vos kelis šimtus arba mažiau, tik 2018 m. rugsėjo 27 d. atsakovė išsigrynino 9 000 Eur sumą, tačiau tai nėra 25 000 Eur suma ir jos nurodytos teismui aplinkybės nepasitvirtino. Be to, pats grynųjų pinigų nuėmimo faktas neįrodo pinigų perdavimo K. G. fakto 2018 m. spalio 9 d. Pinigų perdavimo faktas nefiksuotas jokiu rašteliu. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė kada nors būtų reikalavusi ieškovės vadovo patvirtinti pinigų perdavimo faktą. Kadangi trečiasis asmuo J. V. yra atsakovės sutuoktinis ir jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, teismas šio asmens paaiškinimais, kurių nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys, taip pat nesivadovavo. Atsakovė byloje taip pat nurodė, kad 25 000 Eur sumos perdavimo faktą, anot jos, įrodo tai, jog darbai pagal Sutartį buvo pradėti, nes jeigu nebūtų buvęs sumokėtas avansas, rangovė turėjo net nepradėti darbų pagal Sutartį. Ieškovai paaiškino, kad rangos darbus vykdė ne dėl to, kad buvo sumokėta 25 000 Eur suma pagal Sutartį, o dėl to, kad turėjo prievolės įvykdymo užtikrinimą – garantą vekseliais 40 000 Eur sumai. Teismas laikė, kad atsakovė neįrodė, jog 2018 m. spalio 9 d. perdavė K. G. 25 000 Eur sumą grynaisiais pinigais.

23. Teismas nurodė, kad atsakovės teigimu, K. G. 2018 m. gruodžio 11 d. buvo perduota 21 000 Eur suma grynaisiais pinigais. Tokias pat aplinkybes nurodė ir trečiasis asmuo J. V. K. G. šias aplinkybes neigė. Pinigų perdavimo faktą byloje privalėjo įrodyti atsakovė. Teismo vertinimu, pinigų perdavimo fakto patvirtinimui nėra pateikta jokių objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų. Iš į bylą pateikto J. V. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2018 m. gruodžio 10 d. – 2018 m. gruodžio 11 d. iš jo banko sąskaitos buvo nuimta apie 23 000 Eur suma, tačiau, jog ta suma buvo perduota K. G., o neišleista kitur, be atsakovės ir jos sutuoktinio aiškinimo, kitų objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų byloje nėra. Nėra duomenų, kad šalys 2018 m. gruodžio 11 d. tarėsi ir buvo susitikusios, nėra jokio pasirašyto raštelio pinigų perdavimo faktui fiksuoti, nėra duomenų, jog atsakovė kada nors būtų prašiusi K. G. patvirtinti pinigų perdavimo faktą, todėl teismas laikė, kad atsakovė neįrodė, jog perdavė 2018 m. gruodžio 11 d. K. G. 21 000 Eur sumą grynaisiais pinigais.

24. Teismas, įvertinęs atsakovės amžių (2018 m. pabaigoje jai buvo (duomenys neskelbtini) metai, šiuo metu – (duomenys neskelbtini) metai), darbinę patirtį (daugelį metų jos vykdoma veikla yra susijusi su nekilnojamuoju turtu), sprendė, kad jeigu atsakovė būtų K. G. perdavusi 25 000 Eur bei 21 000 Eur sumas, ji būtų siekusi susigrąžinti išduotus paprastuosius vekselius – garantą 40 000 Eur sumos sumokėjimui. Tačiau jokių įrodymų, kad per 5 metus atsakovė būtų reikalavusi K. G. grąžinti jai paprastųjų vekselių originalus arba patvirtinti atsiskaitymo už rangos darbus faktą, nėra. Teismas darė išvadą, kad ieškovė UAB „Gaudesta“ įrodė, jog atsakovė pagal Sutartį liko skolinga ieškovei UAB „Gaudesta“ 53 508,00 Eur sumą (t. y. 78 650,00 Eur bendra rangos darbų kaina su PVM – 6 142 Eur suma už medžiagas, kurias atsakovė pati privalėjo nusipirkti pagal 2018 m. spalio 9 d. sąmatą – 19 000 Eur 2019 m. balandžio 18 d. pervesta suma už rangos darbus). Todėl ši 53 508,00 Eur suma priteistina iš atsakovės ieškovei UAB „Gaudesta“.

25. Teismas nenustatė, kad atsakovę ir K. G. būtų sieję kokie tai teisiniai santykiai, todėl teismas jo reikalavimą dalį atsakovės skolos priteisti solidariai ir jam, atmetė kaip nepagrįstą.

26. Teismo vertinimu, ieškovė UAB „Gaudesta“ turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės įstatymo numatytas kompensuojamąsias palūkanas, kurios atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą funkciją nuo 2019 m. vasario 1 d., tačiau ne iki 2024 m. sausio 1 d., kaip kad ji prašo, o iki 2023 m. rugsėjo 3 d., kadangi teisėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. rezoliucija buvo priimtas ieškovės UAB „Gaudesta“ ieškinys D. V. atžvilgiu ir UAB „Gaudesta“ pradėjo ginti savo teises teisme. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 3 d. (imtinai) susidaro 1 676 pradelstos dienos, o kadangi palūkanų norma už vieną dieną yra 7,32 Eur (t. y. 53 508,00 Eur × 0,05 / 365 d.), o pradelsta 1 676 dienų, iš viso priteistina iš atsakovės ieškovei UAB „Gaudesta“ 12 268 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma (t. y. 1 676 × 7,32 Eur/d).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

27. Apeliaciniu skundu atsakovė D. V. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų patikslintą ieškinį atmesti. Priteisti apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Nors teismo posėdžio metu apeliantė teigė, kad su UAB „Gaudesta“ vadovu K. G. buvo sudariusi avansinę ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir joje buvo sutarta galutinė 165 000 Eur kaina „iki raktų“, tačiau šios aplinkybės teismas nevertino, nes nebuvo pateikta preliminarioji buto pirkimo sutartis, kuri iš apeliantės buvo pavogta. Apklausiamas ieškovas K. G. teismui nurodė, kad minėtos sutarties antrąjį egzempliorių turi ir jį pateiks teismui, tačiau jo nepateikė. Akivaizdu, kad toks ieškovo elgesys tik sustiprina aplinkybes, jog apeliantė minėjo tiesą, kad namas buvo parduodamas tik iš dalies rodant pirkinio sumą, t. y. galimai norint nuslėpti nuo 65 000 Eur reikalingus mokėti mokesčius.

27.2. Apeliantė pasirašydama Sutartį, matant savo vyrui J. V. bei liudytojai K. J., grynaisiais pinigais ieškovui K. G. sumokėjo 25 000 Eur. Pinigų priėmimo dokumentas nebuvo išduotas, nurodant, kad jis bus surašytas vėliau. Akivaizdu, kad jeigu Sutarties pasirašymo dieną, būtų nesumokėtos Sutarties 5.1.1 punkte nurodytos lėšos, ieškovė UAB „Gaudesta“ nebūtų pradėjusi vykdyti darbų. Šios aplinkybės įrodo, kad pinigai, kurie nebuvo apskaityti, buvo sumokėti. Byloje apeliantė bankiniais išrašais pagrindė aplinkybę, kad grynieji pinigai didelėmis sumomis buvo nuimami prieš šios Sutarties pasirašymą, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs šią bylą šalių sudarytos Sutarties nuostatas aiškino ir taikė selektyviai, todėl pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles. Apeliantės vertinimu, pagal šalių sudarytų Sutarčių esmę ir tikslą apeliantė įsipareigojo iš ieškovo nupirkti namą su visa apdaila iki „raktų“, tačiau gaunamus grynuosius pinigus (neapskaitytus buhalterinėje apskaitoje) ieškovai „pridengė“ pasirašydami su atsakove Sutartį bei du vekselius.

27.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovų pateiktiems įrodymams bei ieškovės apklaustiems darbuotojams, nepagrįstai atmetė apeliantės nurodytus argumentus, nepagrįstai vertino jos duotus parodymus ir teiktus įrodymus. A. J. yra ieškovės UAB „Gaudesta“ darbuotojas, kuris paaiškindamas teismui aplinkybes nurodė, kad kartu su darbuotojais dirbo apeliantės name, kaip ir kituose statomuose namuose, kurių tuo metų buvo statoma daugiai nei šimtas. Liudytojas painiojosi duodamas parodymus, negalėjo atsakyti kokius konkrečiai darbus atliko apeliantės name, kas tiekė medžiagas, kokie darbuotojai dirbo. Akivaizdu, kad vykdant statybos darbus apeliantės name, nebuvo vedama jokia buhalterinė apskaita. Medžiagos nebuvo priskiriamos konkretiems objektams, teismui nebuvo pateikti apeliantės name sunaudotų medžiagų žiniaraščiai, medžiagų nurašymo aktai, priėmimo perdavimo aktai, todėl teismo sprendime pažymėtos aplinkybės, kad neva ieškovė UAB „Gaudesta“ į bylą pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie teismui leido daryti išvadą, jog ieškovė UAB „Gaudesta“ atliko darbus pagal Sutartį, yra niekuo nepagrįsta ir neteisinga. Byloje pateiktos viso gyvenamųjų namų kvartalo PVM sąskaitos faktūros neįrodo, kad tiek darbai, tiek ir medžiagos buvo panaudoti konkrečiai apeliantės gyvenamojo namo įrengimui pagal Sutartį.

27.4. Byloje buvo pateiktos aplinkybės, kad UAB „Gaudesta“ neatliko darbų, kurie buvo nurodyti Sutarties priede: šildymo katilo pajungimo, neįrenginėjo grindų, neklijavo grindinio plytelių, neįrenginėjo vidinių durų, neįrenginėjo židinio, neklijavo tapetais sienų, jų nedažė, neįrengė medinės terasos, t. y. neatliko darbų už 11 750 Eur, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo neteisingai įvertintos, be to, buvo neatsižvelgta į teismui pateiktas nekilnojamojo turto ekspertų vertinimo ataskaitas, kuriose matyti, kad Sutartyje nurodyti darbai, jau buvo atlikti prieš namo pardavimą, prieš pasirašant Sutartį.

27.5. Sutarties 6.1 punkte šalys buvo susitarusios, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuris turi būti pasirašytas per 5 darbo dienas. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ieškovas jokių atliktų darbų aktų nerengė, nekvietė apeliantės priimti darbų ir nė vienas atliktų darbų aktas apeliantei nebuvo pateiktas. Nesant byloje šių įrodymų, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė iš apeliantės skolą pagal Sutartį.

27.6. Byloje įrodymų apie tai, kad už atliktus darbus būtų išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nėra. Tikėtina, kad ieškovė už darbus neišrašė PVM sąskaitos faktūros, pažeidžiant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas) 79 straipsnį, pagal kurį įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas priteisti skolą ieškovei, įskaitant ir PVM mokestį, yra nepagrįstas ir neteisingas.

27.7. Teismas, priteisdamas kompensuojamąsias palūkanas, nenurodė šių palūkanų priteisimo pagrindo, taip pat neaišku, kodėl jas skaičiavo nuo 2019 m. vasario 1 d., jeigu Sutarties 5.1.2 punkte nurodoma, kad kai rangovas atlieka sąmatos I darbų etapo darbus, užsakovas sumoka rangovui 25 000 Eur plius PVM. O Sutarties 5.1.3. punkte numatyta, kad kai rangovas atlieka sąmatos II darbų etapo darbus, užsakovas sumoka likusią pinigų sumą. Šiuose Sutarties punktuose nėra nurodytas sumokėjimo terminas. O sumokėjimas yra siejamas su atliktų darbų įforminimo aktu (Sutarties 6.1 punktas) , kuris šiuo atveju nebuvo surašytas ir pateiktas apeliantei, todėl apeliantei nekilo pareiga apmokėti, o tuo labiau skaičiuoti kompensuojamųjų palūkanų.

Atsiliepimas

28. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai K. G. ir UAB „Gaudesta“ prašo atsakovės D. V. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šalys nebuvo pasirašiusios atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų dėl rangovės atliktų darbų perdavimo užsakovei, tačiau bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčas, kad apeliantė faktiškai yra gavusi iš rangovės rangos darbų rezultatą, t. y. 100 proc. pastatytą gyvenamąjį namą, ir juo naudojasi savo reikmėms. Ieškovas teikė įrodymus į bylą, kurie patvirtina, kad apeliantė gyvenamuoju namu pradėjo naudotis UAB „Gaudesta“ užbaigus statybos rangos darbus. Taigi perdavimo–priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovės nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, kai kitais byloje esančiais įrodymais patvirtinta, kad apeliantė faktiškai perėmė iš rangovės UAB „Gaudesta“ baigtą statyti gyvenamąjį namą ir pradėjo namą naudoti savo gyvenimo poreikiams.

28.2. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nereglamentuoja civilinių pirkimo–pardavimo santykių/rangos aspektų. Pagal Sutartį apeliantė rangovei UAB „Gaudesta“ įsipareigojo sumokėti 65 000 Eur plius PVM, t. y. 78 650 Eur (65 000 + 13 650 = 78 650). Visas galutinis rangos darbų rezultatas apeliantei yra perduotas, šiuo rangos darbų rezultatu apeliantė naudojasi jau daugiau kaip penkerius metus. Ieškovė iš rangos darbų kainos minusuoja 6 142 Eur, t. y. sąmatos priede Nr. 1 prie Sutarties numatytos medžiagos, kurias užsakovė pirko savo lėšomis. Apeliantė 2019 m. balandžio 18 d. atliko vieną 19 000 Eur apmokėjimą ieškovei UAB „Gaudesta“. Daugiau apmokėjimų pagal Sutartį nebuvo gauta, todėl apeliantės skola ieškovei UAB „Gaudesta“ pagal Sutartį yra 53 508 Eur (72 508 – 19 000 = 53 508).

Žemesnės instancijos teismas

28.3. Pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas šalims teikti byloje įrodymus, tenkino šalių prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, įpareigojo šalis teikti byloje įrodymus, dalį ieškovo pateiktų įrodymų atsisakė priimti, kai ieškovo vertinimu, tokios pat įrodomosios reikšmės įrodymus iš apeliantės priėmė (t. y. kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateiktos sąskaitos, pirkimo–pardavimo sutartys, kai ieškovo vertinimu, apeliantė nepagrindė ir nesusiejo šių duomenų su byloje kilusiu ginču). Taigi šalims buvo sudarytos vienodos galimybės įrodinėti reikalavimus/atsikirtimo argumentus, ir teismas vertino tuos įrodymus, kurie šalių buvo pateikti. Kaip konkrečiai teismas apeliantės vertinimu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles skunde nėra nurodyta, ieškovų vertinimu, teismas nepažeidė jokių įrodymų vertinimo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

30. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteista iš atsakovės D. V. ieškovei UAB „Gaudesta“ 53 508,00 Eur skola, 12 268,00 Eur kompensuojamosios palūkanos ir 5 procentų dydžio metines procesinės palūkanos nuo priteistos 65 776,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria solidaraus ieškovo K. G. reikalavimai atsakovei D. V. atmesti, apeliacinis skundas nėra pateiktas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir šalių ginčo esmės

31. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė D. V. bei jos sutuoktinis trečiasis asmuo J. V. (pirkėjai) iš ieškovės UAB „Gaudesta“ (pardavėjos) nusipirko 59 proc. baigtumo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Bendra šių daiktų kaina – 100 000 Eur.

32. Tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovei buvo sumokėtas 10 000 Eur avansas, 14 000 Eur sumą pavedimu pirkėjai pervedė ieškovei UAB „Gaudesta“ 2018 m. spalio 9 d. notarinės sutarties pasirašymo dieną, o 2018 m. spalio 25 d. ieškovei UAB „Gaudesta“ buvo pervesta likusi 76 000 Eur suma už namą ir žemės sklypą (atsiskaitymo tvarka aptarta 2018 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.1–4.5 punktuose). Taigi byloje nėra ginčo, kad 100 000,00 Eur kaina už žemės sklypą ir 59 proc. baigtumo gyvenamąjį namą yra sumokėta, tai patvirtina ir UAB „Gaudesta“ 2018 m. lapkričio 7 d. pažyma, kad už parduotus daiktus yra visiškai atsiskaityta.

33. 2018 m. spalio 9 d. užsakovė D. V. ir rangovė UAB „Gaudesta“ sudarė statybos rangos sutartį, kuria rangovė įsipareigojo atlikti 2018 m. spalio 9 d. sąmatoje nurodytus statybos rangos darbus adresu (duomenys neskelbtini). Rangos darbų kaina – 65 000 Eur + PVM.

34. Atsakovė D. V. tą pačią dieną (2018 m. spalio 9 d.) ieškovui K. G. išdavė du paprastus vekselius: 25 000 Eur (apmokėjimo data iki 2018 m. gruodžio 30 d.) ir 15 000 Eur (apmokėjimo data iki 2019 m. sausio 30 d.) sumai, kaip garantą, kad su ieškove UAB „Gaudesta“ už atliktus rangos darbus atsiskaitys.

35. Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovė UAB „Gaudesta“ pagal statybos rangos sutartį atliko sutartus rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini), ir ar atsakovė D. V. yra skolinga už atliktus darbus.

Žemesnės instancijos teismas

36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė UAB „Gaudesta“ įrodė, kad pagal statybos rangos sutartį atliko rangos darbus ginčo objekte – (duomenys neskelbtini), ir ji turi reikalavimo teisę į atsakovę už atliktus rangos darbus. Byloje nustačius, kad 2019 m. balandžio 18 d. mokėjimo pavedimu J. V. už darbus UAB „Gaudesta” pervedė 19 000 Eur, taip pat pagal susitarimą (2018 m. spalio 9 d. sąmatos dalis „Užsakovas nusiperka ir pristato šias medžiagas“) atsakovė pati nupirko medžiagų už 6 142 Eur sumą, pirmosios instancijos teismas, darė išvadą, jog ieškovė UAB „Gaudesta“ įrodė, kad atsakovė pagal rangos sutartį liko skolinga ieškovei UAB „Gaudesta“ 53 508 Eur sumą (t. y. 78 650 Eur rangos darbų kaina su PVM - 19 000 Eur atsakovės už darbus sumokėta suma - 6 142 Eur atsakovės nupirktos medžiagos). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB „Gaudesta“ neatliko šių darbų: nemontavo terasos, nemontavo židinio ir nedarė jo apdailos, nemontavo durų ir nedėjo apvadų, nemontavo baltų vidinių palangių, tačiau šalių susitarimu vietoje neatliktų darbų išklojo daugiau kiemo trinkelių (t. y. ne 100 kv. m, o 238 kv. m), t. y. sąmatoje numatytus darbus šalys pakeitė kitais darbais.

37. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė 25 000 Eur grynaisiais pinigais perdavimo ieškovui K. G. (sutarties pasirašymo dieną). Be to, apeliantė teigia, jog ieškovė UAB „Gaudesta“ neatliko darbų, kurie buvo nurodyti Sutarties priede: šildymo katilo pajungimo, neįrenginėjo grindų, neklijavo grindinio plytelių, neįrenginėjo vidinių durų, neįrenginėjo židinio, neklijavo tapetais sienų, jų nedažė, neįrengė medinės terasos, t. y. neatliko darbų už 11 750 Eur, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo neteisingai įvertintos. Be to, ieškovė nesurašė jokių atliktų darbų aktų, nekvietė apeliantės priimti darbų, neišrašė PVM sąskaitos faktūros, todėl nesant byloje šių įrodymų, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė iš apeliantės skolą ir PVM mokestį. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Dėl skolos pagal Sutartį

38. Statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat bendrosios rangos teisinių santykių normos (CK 6.644–6.671 straipsniai), jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos dvi tarpusavyje susijusios užsakovo pareigos – priimti rangovo darbų rezultatą ir jį apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas, pirmiau išdėstytų teisės normų nuostatų visuma bei šias nuostatas aiškinanti teismų praktika suponuoja išvadą, kad užsakovas, neginčydamas pareigos priimti rangovo faktiškai atliktus darbus, sudarančius dalį sutarto galutinio rezultato, juolab priėmęs šiuos darbus, turi pareigą už juos atsiskaityti. Toks aiškinimas užtikrina šalių interesų pusiausvyrą – užsakovas, iš rangovo įgijęs teises į tam tikrą rangovo sukurtą turtą, privalo jam už šias teises atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021).

Žemesnės instancijos teismas

40. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Nors įstatyme yra nustatyta, kad statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai turi būti perduodami surašant darbų perdavimo–priėmimo aktą, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog šis reikalavimas neturėtų būti suabsoliutintas, nes pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

41. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia rangovo teisės gauti atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti vadovaujantis kitais įrodymais. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal CK nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ir gera valia pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus, gali rodyti, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Perdavimo–priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau tokiais atvejais teismas, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015). Užsakovo pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).

42. Atsakovė laikosi pozicijos, kad jos pareiga atsiskaityti su ieškove atsirastų tik pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.

43. Byloje nekilo ginčo, kad Sutarties 6.1 punkte numatytas darbų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo surašytas bei šalių pasirašytas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai savaime nereiškia, jog vien dėl to atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti su ieškove, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė ieškovės atliktus darbus faktiškai priėmė.

44. Atsakovė pripažino, jog šalių sutarta darbų kaina, užbaigiant 59 proc. baigtumo gyvenamąjį namą, – 65 000 Eur, ir bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog visą sutartą kainą ieškovei yra sumokėjusi. Kita vertus, apeliantė ginčijo, jog pagal susitarimą buvo visi darbai atlikti. Apeliantės teigimu, ieškovė UAB „Gaudesta“ pagal sutartį neatliko šių darbų: nepajungė šildymo katilo; neįrengė grindų; neklijavo grindinio plytelių; neįrengė vidinių durų, neįrengė židinio; neklijavo tapetais sienų, nedažė sienų; neįrengė medinės terasos, t. y. nepirko medžiagų ir neatliko darbų už 11 750 Eur. Ieškovė pripažino, jog atsakovė pati nupirko medžiagų už 6 142 Eur sumą, todėl šia suma sumažino ieškinio reikalavimą, tačiau, pasak ieškovės, vietoje sąmatoje numatytų, bet neatliktų darbų, išklojo daugiau kiemo trinkelių (t. y. ne 100 kv. m, o 238 kv. m), t. y. darbus šalys pakeitė kitais darbais. Pirmosios instancijos teismas šią ieškovės nurodytą aplinkybę pripažino įrodyta. Apeliaciniame skunde atsakovė dėl šios pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės jokių argumentų nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokią išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 178, 185 straipsniai). Vien darbų perdavimo–priėmimo akto nesudarymas, nesant ginčo dėl atliktų darbų tinkamumo, nepaneigia sutartų darbų atlikimo fakto ir atitinkamai neeliminuoja atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, dėl kurių tinkamumo atsakovė nereiškė ieškovei jokių pretenzijų. Be to, atsakovės byloje pasirinkta gynybinė pozicija, viena vertus teigiant, jog yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove, t. y. už rangos darbus sumokėjusi 65 000 Eur (25 000 Eur + 21 000 + 19 000), kita vertus, teigiant, jog neturi pareigos ieškovei mokėti, nes nebuvo atlikti visi sutarti darbai, yra prieštaringa ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kurios patvirtina, jog atsakovė ieškovės atliktus darbus faktiškai priėmė, tačiau atsiskaitė tik iš dalies, t. y. sumokėjo tik 19 000 Eur.

45. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus spręsdamas dėl 25 000 Eur (2018 m. spalio 9 d.) ir 21 000 Eur (2018 m. gruodžio 11 d.) grynųjų pinigų ieškovės atstovui perdavimo bei skolos pagrįstumo. Atsakovė, įrodinėdama rangos darbų kainos sumokėjimą ieškovei, teigia, kad K. G. (UAB „Gaudesta“ vadovui) 2018 m. spalio 9 d. pas notarę grynais pinigais perdavė 25 000 Eur, o 2018 m. gruodžio 11 d. dar – 21 000,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog atsakovė byloje neįrodė šių faktinių aplinkybių.

46. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktą).

47. Ieškovas (-ė) nepripažino, kad gavo iš atsakovės iš viso 46 000 Eur sumą grynais pinigais, o tarp šalių nebuvo pasirašytas joks pakvitavimas dėl atsiskaitymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, to nepadariusi, atsakovė veikė savo rizika dėl sandorio įvykdymo (pinigų sumokėjimo) įrodinėjimo kilus ginčui. Be to, skolos raštelių („vekselių“) originalo buvimas pas ieškovą, o ne pas atsakovę, papildomai pagrindžia, kad atsakovė grynųjų pinigų ieškovui tikėtina nėra perdavusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog atsakovė iki rangos sutarties pasirašymo (2018 m. spalio 9 d.) išsigrynino atitinkamas (2018 m. rugsėjo 27 d. – 9 000,00 Eur sumą (9 kartus po 1 000 Eur), ar po kelis šimtus eurų arba netgi mažiau) pinigų sumas, nėra pakankamas įrodymas apeliantės įrodinėjamai aplinkybei konstatuoti. Nors iš į bylą pateikto trečiojo asmens (atsakovės sutuoktinio) J. V. banko sąskaitos išrašo matyti, kad nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. iš jo banko sąskaitos buvo nuimta apie 23 000 Eur suma, tačiau vien šis faktas taip pat nepatvirtina, jog iš banko sąskaitos išgryninti pinigai (21 000 Eur) 2018 m. gruodžio 11 d. buvo perduoti K. G. (UAB „Gaudesta“ vadovui). Akcentuotina, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, be atsakovės ir jos sutuoktinio paaiškinimų, kitų įrodymų byloje nėra. Nors tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo aiškino, kad 25 000 Eur (2018 m. spalio 9 d.) ir 21 000 Eur (2018 m. gruodžio 11 d.) grynaisiais pinigais perdavė ieškovui K. G., tačiau jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir nesant kitų objektyvių jų paaiškinimus patvirtinančių įrodymų, jie nėra pakankami tokiam faktui konstatuoti. Nors liudytoja K. J. teisme nurodė, jog atsakovė pas notarę grynais pinigais K. G. sumokėjo 25 000 Eur, tačiau ji taip pat pripažino, jog tiesiogiai šio fakto nematė, be to, ji yra atsakovės draugė, todėl tai galėjo lemti atsakovei palankios pozicijos išsakymą. Apeliantė taip pat nurodo, kad jeigu sutarties pasirašymo dieną būtų buvę nesumokėti 25 000 Eur (Sutarties 5.1.1 p.), ieškovė UAB „Gaudesta” nebūtų pradėjusi vykdyti darbų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis apeliantės argumentas nėra pagrįstas, nes byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog dar iki gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (2018 m. spalio 9 d.) realiai darbų jau buvo atlikta daugiau negu 59 proc. (2018 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalykas – gyvenamasis namas 59 proc. baigtumo), t. y. statybos darbai buvo nuolat vykdomi ir tai nebuvo siejama su Sutarties 5.1.1 p. (25 000 Eur avanso sumokėjimu), be to ieškovė turėjo prievolės įvykdymo užtikrinimą – vekselius 40 000,00 Eur sumai.

Žemesnės instancijos teismas

48. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, jog ieškovė UAB „Gaudesta“ įrodė, kad atsakovė pagal rangos sutartį liko skolinga ieškovei UAB „Gaudesta“ 39 858 Eur sumą (65 000 Eur darbų kaina - 6 142,00 Eur atsakovės sumokėta už medžiagas - 19 000 Eur sumokėta už rangos darbus).

Dėl galutinės darbų kainos (PVM)

49. Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, pagal kurią rangos darbų kaina – 65 000 Eur + PVM (Sutarties 2.1 p.). Pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta, kad buvo susitarta ir dėl 13 650 Eur PVM sumokėjimo, iš viso – 53 650 Eur (40 000 Eur skola + PVM). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių teisiniu įvertinimu, ir teigia, kad teismo sprendimas priteisti PVM mokestį yra nepagrįstas ir neteisingas. Apeliacinės instancijos teismas su apeliante iš esmės sutinka.

50. Byloje nekilo ginčo, jog ieškovė UAB „Gaudesta“ yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, taigi jai yra privalomos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) nuostatos. Remiantis PVMĮ 79 straipsnio 1 dalimi, įvykusį prekių ar paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra; PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas (PVMĮ 79 straipsnio 2 dalis). Tačiau šis dokumentas nagrinėjamu atveju iki šiol nėra surašytas bei valstybei PVM nėra sumokėtas, nors darbai atlikti ir perduoti daugiau kaip prieš penkerius metus (2019 metų pradžioje). Todėl sutiktina su apeliante, kad ieškovei nesilaikant įstatymo reikalavimų ir neišrašius bei nepateikus atsakovei PVM sąskaitos faktūros, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė turi pareigą sumokėti 65 000 Eur ne tik už atliktus darbus, bet ir nuo šios sumos 13 650 Eur PVM (65 000 Eur darbų kaina x 21 proc. PVM). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė sutiko, kad atsakovė 6 142 Eur pati nusipirko medžiagas, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai skaičiuoja PVM mokestį ne nuo 58 858 Eur (65 000 Eur - 6 142,00 Eur), o nuo 65 000 Eur sumos.

Žemesnės instancijos teismas

51. Akcentuotina ir tai, jog tiek ieškovės veiksmai, neišrašant PVM sąskaitos faktūros, tiek jos kreipimasis į teismą pradiniu ieškiniu (2023 m. rugpjūčio 18 d.) prašant priteisti tik 40 000 Eur (be PVM) skolą, iš esmės patvirtina apeliantės nurodomą aplinkybę, jog tarp šalių faktiškai buvo kitas nei nurodyta rašytinėje sutartyje susitarimas dėl darbų kainos, o būtent, kad galutinė rangos darbų kaina – 65 000 Eur (165 000 Eur bendra kaina – 100 000 Eur sumokėta už 59 proc. baigtumo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą). Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad PVM sąskaita faktūra yra tik mokėjimo dokumentas įforminantis ūkinę operaciją bei nepatvirtina paties šalių susitarimo dėl darbų kainos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš tolimesnių (po rangos sutarties pasirašymo) šalių veiksmų galima spręsti apie buvusį 65 000 Eur susitarimą dėl galutinės darbų kainos. Be to, ieškovė faktiškai perdavusi darbus daugiau kaip ketverius metus nesikreipė į atsakovę dėl apmokėjimo už darbus, dėl 40 000 Eur skolos ir palūkanų priteisimo visų pirma kreipėsi tik ieškovas K. G. (UAB „Gaudesta“ vadovas), kaip jau buvo minėta, pradiniu ieškiniu (2023 m. rugpjūčio 18 d.) UAB „Gaudesta“ taip pat nereikalavo PVM mokėjimo, kas tik sustiprina apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą, jog tarp šalių buvo susitarimas būtent dėl 65 000 Eur galutinės darbų kainos. Šiuo atveju statybos darbų kainos kartu su PVM konstatavimas neatitiktų ir sąžiningumo, protingumo principų ir vien tik rėmimasis rašytine rangos sutartimi būtų nesuderinamas su teismo pareiga įgyvendinti teisingumą.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

52. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisė 12 268,00 Eur kompensuojamąsias palūkanas, konstatavęs, kad ieškovė turi teisę į įstatymo numatytas kompensuojamąsias palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 1 d. (vekseliuose sutarta galutinė atsiskaitymo data: 2019 m. sausio 30 d.) iki 2023 m. rugsėjo 3 d. (bendraieškovės UAB „Gaudesta“ pradinio ieškinio priėmimo data).

53. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė kompensuojamąsias palūkanas, nes pagal Sutarties 5.1.2 punktą, užsakovei prievolė sumokėti 25 000 Eur gali kilti tik tuomet, kai rangovas atlieka sąmatos I darbų etapo darbus, o pagal Sutarties 5.1.3. punktą, prievolė sumokėti likusią sumą gali kilti tik tuomet, kai rangovas atlieka sąmatos II darbų etapo darbus. Šiuose Sutarties punktuose nėra nurodytas sumokėjimo terminas, o sumokėjimas yra siejamas su atliktų darbų įforminimo aktu (Sutarties 6.1 punktas), kuris šiuo atveju nebuvo surašytas ir pateiktas apeliantei, todėl apeliantei nekilo pareiga mokėti kompensuojamąsias palūkanas.

54. Pagal Sutarties 5.1. punktą užsakovas sumoka rangovui Sutarties 2.1. p. aptartą sumą tokia tvarka: 5.1.1. Užsakovas sumoka Rangovui avansą per 3 (tris) darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo, avansas įskaitomas į darbų ir medžiagų vertė, 25 000 Eur; 5.1.2. Kai Rangovas atlieka Sąmatos I Darbų etapo darbus, Užsakovas sumoka Rangovui 25 000 Eur; 5.1.3. Kai Rangovas atlieka Sąmatos II Darbų etapo darbus, Užsakovas sumoka Rangovui likusią pinigų sumą. Pagal Sutarties 6.1., Užsakovas, dalyvaujant Rangovui, apžiūri ir priima atliktus darbus. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuris turi būti pasirašytas per 5 (penkias) darbo dienas nuo apžiūros.

55. Byloje nekilo ginčo, kad atliktų darbų priėmimas aktu įformintas nebuvo. Ieškovė atliktų darbų priėmimą iš esmės įrodinėjo atsakovės veiksmais, t. y. atsakovės faktišku naudojimosi atliktų darbų rezultatu, ir negalėjo aiškiai įvardyti kada buvo užbaigti ir perduoti visi atlikti darbai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė UAB „Gaudesta“ reikalavimą atsakovei dėl 53 508 Eur skolos ir 13 139 Eur kompensuojamų palūkanų už atliktus statybos darbus teismui pateikė tik 2024 m. sausio 10 d. (teismo priimtas 2024 m. sausio 16 d.). Atsakovei iki šiol nėra pateikta apmokėjimui PVM sąskaita faktūra, iki kreipimosi į teismą UAB „Gaudesta“ atsakovei jokių pretenzijų nereiškė, o po kreipimosi į teismą tikslino bei didino ieškinio reikalavimus (2023 m. rugpjūčio 18 d. ieškovės ieškiniu prašoma priteisti skola sudarė tik 40 000 Eur (dviejuose vekseliuose nurodyta suma) ir 10 197 Eur kompensuojamosios palūkanos.

56. Pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai: skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės; kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą. Jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis).

57. Kadangi pati ieškovė nevykdė sutartinės pareigos atliktų darbų perdavimą/priėmimą įforminti aktu bei jį pateikti užsakovui, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog negalima laikyti, jog atsakovė pažeidė atsiskaitymo su ieškove terminą. Apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, jog atsakovė (užsakovas) šiuo atveju iš esmės sustabdė savo prievolės ieškovei įvykdymą (sumokėjimą už darbus) ir negali būti laikoma pažeidusia savo prievolę atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Šiuo atveju atsiskaityti už atliktus darbus buvo pavėluota ne dėl atsakovės kaltės, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškinio dalį dėl 12 268,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų ieškovei priteisimo. Byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovė D. V. Sutarties pasirašymo dieną ieškovui K. G. išdavė du paprastus vekselius: 25 000 Eur (apmokėjimo data iki 2018 m. gruodžio 30 d.) ir 15 000 Eur (apmokėjimo data iki 2019 m. sausio 30 d.) sumai, kurie buvo tik kaip prievolės pagal Sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė, nėra pagrindas nesivadovauti pačia šalių sudaryta Sutartimi.

Dėl procesinės bylos baigties

58. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

59. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovės UAB „Gaudesta“ patikslinto ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovės 53 508,00 Eur skolą, 12 268,00 Eur kompensuojamąsias palūkanas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tiek kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, tiek ir įrodymų visetą, bei apibendrindamas tai kas buvo nurodyta, pripažįsta, kad ieškovė turi teisę gauti iš atsakovės 39 858 Eur skolą už atliktus rangos darbus bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

62. Ieškovė pateikė duomenis apie 2 972,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (iš viso: 4 182,50 Eur). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo K. G. patirtos 3 579,50 Eur (5 203 Eur ieškovės sumokėti advokatui /2 + 978 Eur sumokėtas žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidos, jo pareikštus ieškinio reikalavimus atmetus, jam neatlyginamos, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo šalims neapskundus, sprendimas paliekamas nepakeistas bei apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

63. Atsakovė pateikė duomenis apie 5 540 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir 1 210 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (iš viso: 6 750 Eur).

64. Trečiasis asmuo, byloje dalyvavęs atsakovės pusėje, pateikė duomenis apie 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

65. Teismas, įvertinęs patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį, sprendžia, kad šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija yra tokia: byla ieškovės naudai buvo išspręsta 59,8 proc., o atsakovės naudai – 40,2 proc. Atitinkamai pagal šią proporciją paskirstytinos bylos šalių bei trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos.

66. Ieškovei iš atsakovės priteistina 2 501,14 Eur (4 182,50 Eur × 59,8 proc.), o atsakovei iš ieškovės priteistina 2 713,50 Eur (6 750 Eur × 40,2 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 212,36 Eur (2 713,50 Eur – 2 501,14 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

67. Trečiajam asmeniui, kuris byloje dalyvavo atsakovės pusėje, iš ieškovės priteistina 120,60 Eur (300 Eur × 40,2 proc.) bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

68. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartimi atidėtas atsakovei (apeliantei) D. V. 1 212 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Taigi atitinkamai pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytą proporciją paskirstytinas ir teismo atidėto žyminio mokesčio valstybei sumokėjimas: iš ieškovės valstybei priteistina 487,22 Eur (1 212 Eur × 40,2 proc.), o iš atsakovės valstybei priteistina 724,78 Eur (1 212 Eur × 59,8 proc.).

69. Byloje susidarė 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Įvertinus tai, kad ši iš šalių priteistina suma (pagal patenkintų ir atmestų patikslinti ieškinio reikalavimų proporciją) yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinama jo dalis dėl 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės valstybės naudai (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d., CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. V. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gaudesta“ 39 858 Eur (trisdešimt devynių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą patikslinto ieškinio reikalavimų dalį atmesti.“

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ atsakovei D. V. 212,36 Eur (dviejų šimtų dvylikos eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ trečiajam asmeniui J. V. 120,60 Eur (šimto dvidešimties eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ 487,22 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 22 ct) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. V. 724,78 Eur (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų 78 ct) žyminį mokestį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas PaliokasTomas RomeikaJurgita Sujetienė