Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. M. ieškinį atsakovei L. V. dėl kainos sumažinimo už nupirktą daiktą, trečiasis asmuo R. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. A. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. V. (toliau – atsakovė) ir prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 19 093,30 Eur parduoto gyvenamojo namo kainos sumažinimą, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad nusprendusi parduoti savo turėtą butą (duomenys neskelbtini), ėmė ieškoti kito buto, kuriame galėtų įsikurti ir gyventi su šeima. Kadangi yra senyvo amžiaus ir siekė, kad butas butų pirmame aukšte, būtų galima išeiti laisvai į lauką, prie namo būtų šiek tiek privačios žemės, buto ieškojo Vilniaus priemiesčiuose. Nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose, dukrai R. M. padedant, susirado skelbimą apie parduodamą namą (duomenys neskelbtini) Skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas namas suremontuotas ir sutvarkytas iš kokybiškų, aukščiausios klasės medžiagų, statytas sau, vieta arti miesto ribos, prie namo žemės sklypas 4,25 ha. Pagal skelbimą namas atitiko ieškovės lūkesčius. Skelbime buvo nurodyta namo kaina 135 000 Eur. Nuvykus į UAB Capital Team, kuri tarpininkavo parduodant skelbime nurodytą namą, kaina buvo nuleista iki 130 000 Eur ir 2021 m. birželio 16 d. sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis. Pasirašant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovei jokie namo dokumentai nebuvo perduoti. Prieš sudarant namo pirkimo-pardavimo sutartį, namas buvo apžiūrėtas. Atsakovė pateikė pastato energetinio naudingumo sertifikatą Nr. KG-0431-00741, kuriame apie pastato šildymą nebuvo nieko nustatyta, jokių namo trūkumų nebuvo įvardinta. Namas buvo parduodamas vasaros laikotarpiu. Atsakovė paaiškino, kad jis suremontuotas, labai gerai laiko šilumą, jokių defektų nėra. Namo vidus atrodė gerai, todėl ieškovė pasitikėjo, kad namas neturi jokių nematomų trūkumų. Kad namo sienos pralaidžios, ar stogas praleidžiantis vandenį, požymių vizualiai žiūrint nebuvo matyti, o Atsakovė apie tai ieškovei informacijos neteikė, priešingai tikino kad namas labai šiltas, šildymo sistema veikia nepriekaištingai. Prieš perkant namą ir žemę buvo dar kartą deramasi dėl kainos, viso susiderėta, kad namas bus parduotas už 110 000 Eur, žemės sklypas už 15 000 Eur. Taigi viso ieškovė atsakovei už pirkinį turėjo sumokėti 125 000 Eur. Namo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. rugpjūčio 3 d. už sutartą 125 000 Eur kainą. Sutarties 7.1. punktu pardavėja pareiškė, kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų Daikto trūkumų, dėl kurių Daiktų negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jų visai pirkęs arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Sutarties 7.2 punkte nurodoma, kad pirkėja pareiškė, kad turėjo galimybę atlikti Daiktų techninį, aplinkos apsaugos ir teisinį patikrinimą, įvertino Daiktų techninį ir teisinį statusą ir dėl Daiktų teisinio ir techninio statuso pretenzijų neturi. Ieškovei pateiktame pastato energetinio naudingumo sertifikate nebuvo jokių užuominų, kad pastato stogas nesandarus ar kad sienos faktiškai supuvę ir neapšiltintos, o šildymo sistema neefektyvi, netinkamai įrengta. Ieškovė šių trūkumų niekaip negalėjo pamatyti apžiūrų metu, nes šildymo trūkumai galėjo paaiškėti tik šaltuoju sezono metu, namo stogas vizualiai atrodė tvarkingas, namo sienos buvo apkaltos naujomis plastikinėmis lentelėmis, namo vidus ir išorė vizualiai atitiko skelbime nurodytą namo aprašymą. Todėl nekilo jokių abejonių, kad namo sienos renovuotos tvarkingai. Sudarius sutartį ieškovei buvo perduota namo inventorinė byla Sutartimi buvo sutarta, kad atsakovė iš parduoto namo išsikels iki 2021 m. rugsėjo 2 d. Faktiškai namą su sklypu atsakovė perdavimo-priėmimo aktu ieškovei perdavė 2021 m. rugpjūčio 28 d. Ieškovei įsikėlus į namą prasidėjo lietus ir į namo vidų pradėjo bėgti vanduo. Atsakovei buvo pareikšta žodinė pretenzija ir dalyvaujant tarpininkui už stogo trūkumus atsakovė sumokėjo 5 000 Eur. Tačiau šio susitarimo metu dar nebuvo paaiškėję, kad ir sienos yra supuvę ir faktiškai neapšiltintos, o plastikinės lentelės apkaltos tik tam, kad paslėpti sienų defektus.

Ieškovė nurodo, jog negalėdama dėl amžiaus sudaryti namo komunalinių paslaugų sutarčių, pati prižiūrėti namo, kiemo ir rūpintis jo stogo remontu, 2021 m. rugsėjo 30 d. dovanojimo sutartimi namą ir žemę padovanojo dukrai, kurį įsipareigojo namą prižiūrėti ir sudaryti tinkamas sąlygas ieškovei jame gyventi. Pradėjus remontuoti stogą ir keisti supuvusias stogo konstrukcijas, pasimatė sienos struktūra, ant kurios laikėsi stogo konstrukcija ir pasimatė, kad ir sienos faktiškai nesuremontuotos, kilo įtarimas, kad už plastikinių lentelių sienos yra dalinai tuščios. Suremontavus stogą prasidėjo šaltasis laikotarpis ir spalio mėnesį paaiškėjo, kad namo šildymo sistema visiškai negali apšildyti namo, o pastatyti elektriniai prietaisai niekaip negali pakelti temperatūros namo viduje. Tikslu išsiaiškinti, kas yra sienose, buvo atplėšta eilė apdailos lentų ir pamatyta, kad sienos faktiškai supuvę, vietomis į jas įkišta polistirolo gabalų, vietomis likę tiesiog skylės. Bandyta susisiekti su atsakove dėl šio namo defekto, tačiau ji nenurodė savo gyvenamosios vietos, o į telefono skambučius neatsiliepė. Jei būtų žinojusi namo stogo, sienų, šildymo problemas, o taip pat dar ir priestato atplyšimą nuo pagrindinio pastato, kurio nesimatė iki atsakovė neatlaisvino nuo savo daiktų namo, ieškovė namo nebūtų pirkusi. Susiklostė tokia situacija, kad ieškovė ir jos šeima neturi kito gyvenamo būsto, jau suremontavo stogą, todėl atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties nebėra galimybės. Namo pirkėja buvo ieškovė, todėl, nors namas jau padovanotas dukrai, siekia atgauti dalį sumokėtos sumos, nes namas buvo pirktas už ieškovės, o ne už dukros lėšas. Ieškovė nurodo, jog gavus teisinę pagalbą jos dukra bandė susirasti atsakovę ir jai įteikti 2021 m. lapkričio 17 d. surašytą pretenziją dėl paslėptų trūkumų. Teisininkei susisiekus su atsakove telefonu, atsakovei buvo pateikta pretenzija ir namo sienų fotonuotraukos, buvo tikimasi, kad kaip ir stogo defektų šalinimo klausimu su atsakove pavyks susitarti. Kad gavo namo nuotraukas ir pirminę pretenziją be trūkumų vertės paskaičiavimo, atsakovė pasirašyti atsisakė. 2021 m. lapkričio pabaigoje su atsakove įvyko susitikimas kurio metu ji pareiškė, kad dėl sienų remonto jokios finansinės atsakomybės neprisiima ir toliau su ieškove ir jos dukra nebendraus. Atsakovei registruotu laišku 2022 m. liepos 15 d. buvo išsiusta ir 2022 m. liepos 19 d. įteikta pretenzija dėl namo pardavimo kainos sumažinimo ir pateikta defektų šalinimo sąmata bei neeilinės apžiūros aktas, pagal kuriuos tapo aišku, kiek ieškovė atsakovei yra permokėjusi. Atsakovė į pateiktą pretenziją neatsiliepė. Įvertinus paslėptų sienų defektų šalinimo darbus, pagal sąmatą šių darbų ir medžiagų vertė šiuo metu galiojančiomis kainomis yra 18 493,30 Eur. Specialistui dėl pastato apžiūrėjimo ir defektų nustatymo sumokėta 390 Eur. Sąmatos sudarymo išlaidos – 200 Eur. Šie dokumentai patvirtina, kiek atsakovė turėjo įdėti lėšų, kad namo sienos būtų sutvarkytos taip, kaip tai buvo deklaruota skelbime apie namo pardavimą. Viso perkamo namo vertė dėl šių sienos trūkumų turi būti sumažinta ieškovės turėtomis išlaidomis, susijusiomis su defektų nustatymo apimtimi paruošimu ir defektų pašalinimo kaina, t. y. 19 093,30 Eur. Atsakovė ieškovei parduotą namą perdavė 2021 n. rugpjūčio 28 d. perdavimo-priėmimo aktu. Pretenziją dėl kainos sumažinimo atsakovei ieškovė registruotu laišku įteikė 2022 m. liepos 19 d., t. y. nepraėjus dviejų metų laikotarpiui. Pagal galiojusią pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu CK 1.125 str. 5 d. 2 p. redakciją, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes nuo pretenzijos įteikimo atsakovei 6 mėnesiai nėra praėję. Ieškovė ir jos šeima name gyvena, jau suremontavo namo stogą, nepasitiki, kad atsakovė savo jėgomis kokybiškai galėtų atlikti pastato sienų renovaciją (pakeisti supuvusias sienų konstrukcijas, tinkamai apšildyti sienas, pašalinti aiškų priestato atitrūkimo plyšį nuo pagrindinio pastato), todėl ieškovė renkasi paslėptų pirkinio trūkumų pašalinimo būdą - mažinant pirkimo kainą suma, kuri yra paskaičiuota būtent dėl parduoto namo defektų pašalinimo, t. y. 19 093,30 Eur. Už namo pirkimą buvo mokėta ieškovės lėšomis, todėl permokėtą sumą susigrąžinti siekia ieškovė.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, jog plyšys atsirado dėl to, kad statant priestatą prie medinės namo dalies nebuvo atliktas mūro sujungimas. Perkant namą apžiūros metu plyšio nebuvo, jis atsirado po to, kai buvo pradėtas remontuoti stogas, kuris buvo su defektais. Pamatyti pamatų defektų apžiūrint namą negalėjo. Ardant stogą, pasimatė supuvę rąstai, tai įrodo pateiktos nuotraukos. Jeigu atsakovės samdytas ekspertas būtų vizualiai apžiūrėjęs namą, supuvusius rąstus būtų pamatęs.

Atsakovė L. V. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo turtas priklausė atsakovės motinai, po kurios mirties atsakovė nusprendė šį turtą parduoti. Dėl turto pardavimo buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis su UAB „Capital Team“, kuri įsipareigojo teikti paslaugas parduodant turtą, konkrečiai turtą parduoti padėjo nekilnojamojo turto brokeris A. S., kuris skelbime apie turto pardavimą nepateikė jokios klaidingos informacijos. Pagal nuotraukas namas yra apkaltas dailylentėmis, kurios yra nudažytos. Name yra atliktas remontas. Brokeris neprivalėjo atplėšinėti dailylenčių ir skelbime nurodyti, kas yra po jomis. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra viešai prieinami visiems asmenims, todėl pirkėjai galėjo pasidomėti apie gyvenamojo namo statybos metus. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad namo sienos yra iš rąstų, vadinasi, pirkėjai turėjo galimybę pasitikrinti, ar namo sienos nėra supuvę, jeigu turėjo tokį įtarimą. Atsakovė tokios informacijos neturėjo. 2021 m. birželio 16 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis. Per laikotarpį iki pirkimo pardavimo sutarties surašymo ieškovė buvo atvykusi apžiūrėti perkamo turto, jai buvo sudarytos galimybės visapusiškai apžiūrėti perkamą turtą, net daryti nuotraukas. Ieškovai, apžiūrėdami parduodamą turtą, ieškojo įvairių jo trūkumų, suprantama, siekdami sumažinti parduodamo turto kainą. Turtas buvo parduodamas už bendrą 130 000 Eur kainą, bet galiausiai buvo sutarta dėl 125 000 Eur kainos. Pretenzijoje kaip vienas iš nepatogumus sukeliančių trūkumų, neva paslėptų, yra nurodytas šalia esančios automagistralės triukšmas, nes neva paaiškėjo, kad namas nėra mūrinis. Tai, kad namas yra ne mūrinis, o apkaltas dailylentėmis, matėsi akivaizdžiai, taip pat ir Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad namas yra pastatytas iš rąstų. Be to, atsakovė sumažinti, nuslėpti triukšmo, sklindančio iš automagistralės, negalėjo, nors jai gyvenant šiame name nejautė jokio diskomforto. Pagal registro duomenis gyvenamasis namas yra apšildomas vietiniu centriniu šildymu, tiekiamu iš Vilniaus rajono katilinės. Vadinasi, pirkėjai galėjo pasidomėti dėl šildymo tiekimo, taip veiktų apdairus pirkėjas. Be to, šildymo patiekimas nepriklauso nuo pardavėjo valios. Nėra duomenų, kad atsakovė būtų nuslėpusi aplinkybes dėl nešildančių radiatorių. Jeigu, kaip teigiama pretenzijoje, tinkamai neveikė šildymo sistema, esant tokiai blogai situacijai šildymą tiekiantis tiekėjas būtų sureguliavęs netinkamą šildymą, jei toks būtų. Atsakovei gyvenant šiame name jokių nusiskundimų dėl nepakankamo šildymo ji neturėjo. Pagal pateiktą lokalinę sąmatą akivaizdu, kad yra atliekamas namo remontas, siekiant pasigerinti sau buitį, kaip pamatų atkasimas, cokolio šiltinimas ir kiti darbai. Netinkamų lentų po fasadu apdaila, keitimas, apšildymas, papildoma izoliacija ir kiti darbai, atlikti vidaus darbai, pvz. sienų aptaisymas glazūruotomis plytelėmis ir kiti darbai yra nesusiję su paslėptais defektais, kuriuos neva atsakovė nuslėpė. Atsakovės teigimu, ieškovė nori pasidaryti remontą ir siekia šias išlaidas padengti atsakovės sąskaita. Lokalinė sąmata neįrodo, kad bus likviduojami paslėpti defektai vadovaujantis 2021 m. gruodžio 14 d. surašytu individualaus namo-pastato neeilinės apžiūros aktu, kuriame dalyvavo inžinierius J. Ž. su dabartiniais namo savininkais bei rekomendavo atlikti darbus defektams pašalinti. J. Ž. nurodė, kad neva namas dėl sienų įrengimo yra netinkamas gyventi Lietuvos klimato sąlygomis, tačiau neaišku, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis J. Ž. galėjo vertinti šildymo sistemos įrengimą, nebūdamas atitinkamos srities specialistu. Jo rekomendacija nepagrįsta jokiais STR punktais. Pirkdama namą ieškovė apžiūrėjo priestatą, jo būklė ją tuo metu tenkino, o esantį plyšį buvo galima matyti, jeigu jis tuo metu ten buvo. Ieškovė buvo sąžininga, paaiškino dėl prakiurusio stogo, 2021 m. rugpjūčio 30 d. pasirašytas susitarimas dėl stogo trūkumų kompensavimo, pervedė 5 000 Eur kompensaciją, neprašė pateikti atsakovei sąmatą, kiek stogo remontas kainuotų. Pasirašant šį susitarimą buvo nurodyta, kad šalys viena kitai dėl šio turto ir stogo neturi ir ateityje neturės pretenzijų. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad neturėjo galimybės susipažinti su nuosavybės dokumentais, kai sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 7.2 punkte pirkėjas pareiškia ir garantuoja, kad daiktus apžiūrėjo jų buvimo vietoje, susipažino su daiktų nuosavybės dokumentais, daiktus charakterizuojančiais duomenimis, įvertino daiktų techninį statusą, faktinę būklę. Šiuo metu ieškovė kelia versiją, kad yra paslėpti namo defektai, trūkumai, buvę parduodant namą ir pardavėjui apie juos buvo žinoma, pvz. tai, kad namo sienų rąstai, visa konstrukcija yra supuvusi, sienos visiškai sudūlėję, ir tai pirkėjui tapo žinoma, kai nuėmė išorinių sienų fasado apmušalo plokštes, pasitelkus specialistus buvo išsiaiškinta, kad namas yra avarinės būklės, nors oficialaus tokio pripažinimo nėra. Teigia, jog ji negalėjo matyti ir žinoti tokius defektus, kaip neva rąstų sudūlėjimas, kai namas buvo apkaltas dailylentėmis, tvarkingai nudažytas. Atsakovės motina gyveno šiame name iki mirties ir niekada juo nesiskundė. Ieškovė teigia, kad namo sienose buvo plyšiai, tačiau esant tokioms aplinkybėms, ji būtų šiuos plyšius užfiksavusi dar iki sutarties sudarymo apžiūrėdama namą, ką pirkėja darė net keletą kartų, fotografavo, stukseno į sienas, tačiau namo pirkimo neatsisakė. Namas yra statytas 1940 metais, sienos - rąstų. Ieškovė turėjo visas galimybes prieš pirkimą pasitarti su specialistais, net tuo pačiu statybos techninės priežiūros inžinieriumi J. Ž., pasiaiškinti, ar mediena, namo sienų rąstai nėra sudūlėję dėl atmosferinių reiškinių, ar dailylentės, kuriomis apkaltas namas, tik sudaro gražų namo išorinį vaizdą ir neapšildo namo, yra namo konstrukcijų susidėvėjimo priedanga. Parduodamo namo kaina buvo gana neaukšta, tačiau name daryti remontai, naudotos geros kokybės medžiagos, sutvarkytas kiemas, pakeisti langai. Mano, kad nepažeidė LR CK 6.333 str. 1 d. reikalavimų dėl daiktų kokybės. Pirkėjui buvo suteikta visa informacija apie parduodamą daiktą, kai tik buvo pastebėtas stogo kiaurumas, pardavėjas nuostolius atlygino iš karto. Pretenzijos dėl namo šiltumo yra niekuo nepagrįstos, yra tik noras papildomai apšiltinti namą, ieškovė turi teisę savo turtą valdyti, juo disponuoti savo nuožiūra. Ieškovė pirko namą, pastatytą 1940 metais, kuomet buvo visai kita statybų technologija, medžiagos, akivaizdu, kad su laiku namo sienose galėjo atsirasti plyšiai. Šiluma namui yra tiekiama iš vietinio centrinio šildymo sistemos, galimi šilumos sutrikimai, kuriems atsakovė negali daryti įtakos. Po namo nupirkimo pradėjus remonto darbus galėjo atsirasti sienose įtrūkimai, bet tai nedaro namo negyvenamu, netinkamu naudoti pagal paskirtį. Papildomai paaiškino, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas“ nurodė, kad buvęs namo savininkas niekada nesiskundė dėl blogos kokybės šildymo teikimo, įmonė teikia šilumą pagal nustatytas normas. Ieškovei perkant butą aplinkybė, kad bute yra įvestas grindininis ir radiatorinis šildymas, prijungtas per vieną kolektorių, nuo pirkėjos nebuvo nuslėpta, ieškovei buvo žinoma, tačiau ją toks šildymo tiekimas butui tenkino.

Teismo posėdžio metu atsakovė bei jos atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.

Trečiasis asmuo R. M. atsiliepime į ieškinį jį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė ir trečiojo asmens šeima iki buto pirkimo Vilniuje, ir nupirkus butą (duomenys neskelbtini) gyveno ir gyvena kartu. Ieškovė norėjo, kad buto nereikėtų remontuoti, nes pati nepajėgė darbų organizuoti. Suradus skelbimą apie nupirktą butą (namo dalį) (duomenys neskelbtini) skelbime patalpintas aprašymas atitiko motinos lūkesčius. Prieš pirkimą atvykus apžiūrėti, apie sienų defektus, taip pat stogo defektus, atsakovė nieko nepasakė, tvirtino, kad butas labai šiltas ir patogus gyventi žiemos laikotarpiu, naujai suremontuotas. Nupirkus butą, jo perdavimo metu pradėjo lyti lietus ir pasimatė stogo defektai. Dėl stogo defektų apžiūrėjimo pardavėja atvyko su vyriškiu, kuris apžiūrėjo stogą ir atsakovė sutiko kompensuoti stogo remonto darbus, sumokėjo 5000 Eur. Kadangi ieškovė po buto pirkimo pinigų nebeturėjo, prie stogo remonto teko prisidėti trečiojo asmens šeimai. Po buto pirkimo 2021 m. rugsėjo 5 d. bute pradėta gyventi, paaiškėjo, kad butas labai šaltas, tik iš pradžių nebuvo galima suprasti priežasties. Prasidėjo rūpesčiai dėl stogo remonto, komunalinių paslaugų teikimo sutarčių sudarymo. Ieškovei rūpintis šiais klausimais buvo sudėtinga, todėl po tarpusavio svarstymų buvo nutarta, kad butą motina padovanos dukrai, o dukra suremontuos stogą, rūpinsis komunalinių paslaugų apmokėjimu ir prižiūrės motiną iki gyvos galvos. Susidarius tokioms aplinkybėms ieškovė 2021 m. rugsėjo 14 d. padovanojo butą trečiajam asmeniui.

Pradėjus stogo remontą teko keisti kai kuriuos stogo konstrukcijų elementus ir pasimatė, kad stogo murloto sija stovi ant pustuštės sienos. Tuomet buvo suprasta, kad kažkas negerai su namo sienomis. Išsikvietus specialistus buvo atplėštos kelios apdailos lentos iš išorės pusės ir pasimatė, kad sienos supuvusios, į sienos vidų prikaišiota įvairių atliekų, putplasčio gabalų, purkšta statybinėmis putomis, tarpais sienos viduje išvis tuščios. Sienų defektai buvo nufotografuoti. Ieškovė suprato, kad atsakovė dėl namo dalies kokybės ją apgavo, tokios būklės namo dalies ji nebūtų pirkusi. Kitos gyvenamosios vietos šeima neturėjo, todėl ieškovė prašė trečiojo asmens tartis su atsakove dėl dalies pinigų už pirkinį grąžinimo. Tuo metu dar nebuvo padaryta paskaičiavimų, kokia defektų vertė ir kiek atsakovė turėtų mažinti kainą. Buvo siekiama su atsakove, kaip ir dėl stogo, tartis gražiuoju. Tačiau atsakovei pateikus sienų nuotraukas ir paprašius spręsti klausimus geruoju, atsakovė pasakė, kad nieko daugiau nekompensuos ir kad ieškovė tokiu būdu siekia tik gauti naudos. Ieškovės prašymu buvo rasti specialistai, kurie įvertino paslėptų defektų apimtį ir pašalinimo kainą, todėl ieškovė pagrįstai prašo šia kaina mažinti parduoto buto kainą.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo ieškinį palaikė, prašė tenkinti.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad L. V. prašymu pardavinėjo jos namą, apžiūrėjo, parengė skelbimą, duomenis žiūrėjo bylutėje, o rašydamas apie namą, rėmėsi užsakovės žodžiais. Paaiškino, kad sudarant preliminarią sutartį, paaiškėjo, kad namo statybos metai 1940, o ne tie, kuri nurodyti skelbime, parodė dokumentus pirkėjai pas jį ofise, bet bankinis pavedimas pirkėjos jau buvo padarytas. Patvirtino, kad plotą skaičiavo pagal faktą, neatsižvelgė, kad dalis ploto neįteisinta. Teigė, kad ši aplinkybė jam buvo žinoma, todėl L. paaiškino, kad jei pirkėjas ims kreditą šiam namui pirkti, tai prireiks jai šį plotą prieš parduodant įteisinti. Sertifikato pardavėja neturėjo, ir jį parengė ir pateikė notarei tvirtinant pirkimo pardavimo sutartį. Neatsimena, ar buvo perduoti pirkėjai nuosavybės dokumentai po sutarties sudarymo. Teigia, kad pirkėja, sužinojusi apie namo statybos metus, suabejojo pirkti namą, tai L. būtų grąžinusi avansą. Namą pats buvo gerai apžiūrėjęs, bet plyšių sienose nematė. Mano, kad paaiškėjus netinkamai atliktai pastato renovacijai, būtų pagrindas namo kainai mažinti.

Liudytoja J. N. parodė, kad į ją kreipėsi R. M., prašydama sudaryti darbų sąmatą, ji tam turi tinkamą kvalifikaciją, yra statybos inžinierė. Atvykus į vietą, apžiūrėjo namą, ardė sienas, pažiūrėjo plyšį sienoje vonios kambaryje. Sudarė lokalinę sąmatą 2022m. balandžio mėnesio kainomis. Naudojo programą Sistela, kuri remiasi vidutinę rinkos kainą. Rėmėsi Defektiniu aktu, kuris nebuvo labai išsamus. Būdama kvalifikuota specialiste, ji pati parinko technologijas, kurių pagalba galima pašalinti fiksuotus defektus. Jokių darbų namo pagerinimui į sąmatą neįtraukė. Rėmėsi Neeilinės apžiūros aktu, sudarytu J. Ž.. Išardžius plastikines dailylentes, pamatė, kad šilumos izoliacija neatitinka nei technologijos, nei funkcionalumo. Tarp sienų buvo rasta betono gabaliukų, vatos, tuščių ertmių. Iš užsakovės žinojo, kad namas yra remontuotas, bet paaiškėjo, kad tai neatitinka tikrovės. Įvertinus pateiktus namo planus, inventorinę bylą, aprašymus. Buvo nurodyta, kad namo remontui buvo naudotos kokybiškos statybinės medžiagos. Rado, kad po langais buvo vietoj rąstų įstatytas betonas, kas technologiškai nėra tinkama. Teigia, kad siena buvo neapšiltinta visai, arba nežinant technologijos, arba atmestinai. Šiltinimas namui visada yra būtinas, reglamentai dabar to reikalauja, o namo statybos metu galiojančių reikalavimų nežino. Matė pairusius rąstus, bet nėra medienos vertinimo specialistė. Sąmatoje numatyta tik rąstų pakeitimas po langais vietoj įstatyto betono ir truputis rezervo. Patvirtino, kad namo pamatai taip pat neatitinka jų įrengimo technologijos. Jie apšiltinti putų polistirenu, tarpas padarytas iš metalinių profilių, pridėta statybinė plokštė. Sąlytyje su žeme, prasidėjo puvimo procesai, todėl būtina atlikti izoliaciją. Ar atliktas toks defektų šalinimas padidintų namo energinį naudingumą, pasakyti negalėjo. Patvirtino, kad matė plyšį sienoje ir siūlė būdus, kaip jį užtaisyti.

Liudytoja R. O., atstovavusi ieškovę bei trečiąjį asmenį paaiškino, kad ieškovo panašaus namo, todėl pastebėjusi, kad panašų namą pardavinėjo jos kolega A. S., buvo nuvykusi kartu apžiūrėti objekto. Tuo metu buvo užduoti bendro pobūdžio klausimai, atsakovė patikino, kad namas apšiltintas, šiltas. Buvo užduoti standartiniai klausimai, tuo metu dokumentų nežiūrėjo, nes tai buvo pirminis apsižiūrėjimas. Vėliau derybose nedalyvavo. Paliudijo, kad po namo įsigijimo jai skambino R., skundėsi dėl stogo trūkumų, neįmanomo šalčio name.

Liudytoja L. M. paaiškino, kad namas labai senas. Matė, kaip L. (atsakovė) remontavo savo namo dalį, ką konkrečiai darė, nesidomėjo, negalėjo pasakyti. Vėliau remontą pasidarė ir ji, jos sūnus padėjo, šiuo metu jos namo dalis yra šilta, stogas nevarva.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2021m. birželio 6d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Preliminari sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2021m. liepos 31d. už 130 000 Eur parduoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį namą su žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau –Turtas) (e. bylos 1t., b. l.8,9). Namo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2021-08-03, kuria ieškovė įsigijo Turtą už 125 000 Eur (e. bylos b. l .11-22). 2021-07-31 išduotas namo energinio naudingumo sertifikatas, patvirtinantis, jog pastato energinis naudingumas priskiriamas G klasei (e. bylos 1t., b. l. 10). Turtas ieškovei buvo perduotas 2021-08-28 Priėmimo perdavimo aktu (e. bylos 1t., b. l. 30). Turtas 2021-09-17 Dovanojimo sutartimi buvo perleistas ieškovės dukrai R. M. (e. bylos 1t., b. l. 32-41). 2021-08-30 atsakovė sumokėjo 5000 Eur kompensaciją už stogo defektus (e. bylos 1t., b.l.31). 2021m. lapkričio 17d. Pretenzija atsakovė buvo informuota apie pastebėtus namo defektus (e. bylos 1t., b. l. 45-48). 2021-12-14 sudarytas Pastato neeilinės apžiūros aktas (e. bylos 1t., b. l. 51). Remiantis Lokaline sąmata paskaičiuotos piniginės lėšos, reikalingos pastato išorės ir vidaus sienų defektų pašalinimui (e. bylos 1t., b. l. 52-61). 2022-08-23 Pretenzija su Defektų šalinimo sąmata ir Neeilinės apžiūros aktu buvo išsiųsta atsakovei (e. bylos 1t., b. l. 50).

Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).

Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą.

Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Tai, ar šalys aptarė daikto individualius trūkumus, sprendžiama vertinant, kokią informaciją turėjo pardavėjas ir pirkėjas sutarties sudarymo metu.

Pirkėjas, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis neaptartų trūkumų, gali pasinaudoti įstatyme nurodytais pažeistų teisių gynybos būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai (pvz., kad pardavėjas neatlygintai pašalintų daikto trūkumus ar kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog parduodamas turtas turėjo paslėptų trūkumų, apie kuriuos ji nebuvo informuota, todėl prašo sumažinti pirkimo kainą 18 493,30 Eur, kurie specialisto paskaičiavimais yra reikalingi paslėptų defektų šalinimo darbams atlikti.

Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 33 punktas).

Bylos duomenimis parduodamas atsakovės nekilnojamas turtas skelbime buvo apibūdinamas kaip kokybiškai įrengtas ir paruoštas komfortiškam gyvenimui. Taip pat skelbime buvo išvardinti ir kiti namo privalumai bei pateikta bendro pobūdžio informacija, kad parduodamo Turto bendras plotas sudaro 107 kv. m, namas yra mūrinis, statytas 1989 m. Tačiau tik sudarant Preliminarią sutartį, paaiškėjo, kad parduodamo namo plotas yra ne 107 kv. m, kaip nurodyta skelbime, o tik 73,19 kv. m, nes likusi namo dalis yra neįteisinta ir neįregistruota. Paaiškėjus šiai aplinkybei, šalių suderėta 130 000 Eur kaina už parduodamą Turtą buvo sumažinta 5000 Eur suma ir namas buvo parduotas už 125 000 Eur. Atsakovė perdavė Turtą ieškovei 2021m. rugpjūčio 28d. perdavimo - priėmimo aktu (e. bylos 1t., b. l.30). Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais matyti, jog praktiškai iš karto paaiškėjo stogo konstrukcijos trūkumai, nes tarpininkaujant nekilnojamojo turto brokeriui A. S., 2021-08-30 buvo sudarytas šalių susitarimas dėl 5000 Eur kompensacijos stogo defektams pašalinti ( e. bylos 1t., b. l. 31).

Ieškovės bei trečiojo asmens teigimu atšalus orams, išryškėjo ir kiti paslėpti namo trūkumai, kurie iš esmės galėjo būti pastebėti tik šaltuoju metų laiku. Atsakovė tvirtino ieškovei bei trečiajam asmeniui, kad namas yra šiltas ir nereikalaujantis daug šildymo sąnaudų. Šias aplinkybes paliudijo teisme ir R. O., šiame sandoryje atstovavusi pirkėją. Tačiau paaiškėjo priešingai : namo sienos beveik neapšiltintos, išoriniai sienų rąstai supuvę. Namo kritinė būklė buvo konstatuota J. Ž. (kvalifikacijos atestato Nr. 18737) 2021-12-14 Pastato neeilinės apžiūros aktu, iš kurio matyti, jog sienos įrengtos netinkamai, jos beveik neapšiltintos (nuėmus apdailą, nustatyta, kad apšiltinimo vata sudėta tik atskirose vietose), supuvę išoriniai sienų rąstai, mūrinis priestatas įrengtas netinkamai ir per jo sujungimą yra atsiradęs plyšys, kuris, kaip nurodė tretysis asmuo R. M., atsirado pradėjus remontuoti stogą. Specialistas rekomendavo kuo skubiau atlikti namo sienų kapitalinį remontą, nes dėl netinkamai įrengtų sienų, namas yra netinkamas gyventi žiemos sąlygomis, taip pat siūloma perstatyti ir remontuoti priestatą (e. bylos 1t., b. l. 51). Šiame kontekste būtina pažymėti, jog duomenys apie parduodamo namo energinį naudingumą ieškovei prieš Turto įsigijimą nebuvo pateikti. Kaip nurodė už atsakovės Turto pardavimą atsakingas liudytojas A. S., Pastato energinio naudingumo sertifikatas buvo pateiktas notarei tvirtinti 2021-08-03 Pirkimo-pardavimo sutartį. Įvertinus tai, kad Pastato energinio naudingumo sertifikatas buvo išduotas tik 2021-07-30, akivaizdu, kad informacija apie namui priskirtą G klasę, charakterizuojančią energiškai neefektyvų pastatą, iki apsisprendimo pirkti gyvenamąjį būstą pirkėjai nebuvo atskleista. Atsakovės užsakymu atlikto namo (duomenys neskelbtini) Vertinimo akte eksperto D. K. padaryta išvada, kad Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas įsigaliojo nuo 2006m. sausio 4d. ir tik naujai statomiems ar kapitaliai renovuojamiems pastatams, todėl esą 1940 metais pastatytam namui tokie reikalavimai negaliojo, nepaneigia aplinkybių, kad parduodamas Turtas turi žemiausią energinio naudingumo klasę ir šis faktas pirkėjai tapo žinomas iš esmės tik po pirkimo pardavimo sandorio sudarymo.

Kad ieškovės įsigyto namo šilumos izoliacija neatitiko tam numatytos technologijos ir funkcionalumo, detaliai teisme paaiškino ir pastato apžiūrą bei defektų šalinimo kainos paskaičiavimus atlikusi statybos inžinierė J. N. (kvalifikacijos atestato Nr. 39549) (e. bylos 1t., b.l. 66). Jos teigimu, nuėmus dailylentes tarp sienų rasta tuščių ertmių, betono, vatos gabalų, po langais vietoj rastų buvo sumontuoti betono gabalai, kas iš esmės, liudytojos teigimu, technologiškai nėra tinkama, nes nesuteikia jokios šilumos. Be to, specialistė pastebėjo technologiškai netinkamai įrengtus pamatus bei jų sąlytyje su žeme prasidėjusį puvimo procesą. Tik nuėmus apatinę sienų apdailos plastikinę dailylentę, buvo pastebėtos po pamatais didelės tuščios ertmės, tarpai, kuriais skverbiasi šaltis (e. bylos 2t., b. l. 41,42). Kad namas iš esmės nėra apšiltintas patvirtina ir ieškovės pateiktos į bylą termovizinės nuotraukos (e. bylos 1t., b. l. 188-194).

Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pirkėjai buvo sudaryta kliūčių gerai apžiūrėti Turtą, vizualiai namas atrodė sutvarkytas, apkaltas dailylentėmis, tačiau akivaizdu, kad tokio pobūdžio defektai, kaip namo sienų šiltinimas, pamatų kokybė, net ir atidžiam pirkėjui negalėjo būti pastebimi, nes tam buvo būtina ardyti sienų apdailą, nuimti dailylentes. Taip pat pažymėtina, jog Turtas buvo parduodamas vasarą, taigi šie trūkumai galėjo būti pastebėti tik atšalus orams bei prasidėjus šildymo sezonui. Skelbime, be kita ko, buvo nurodoma, kad namas yra kokybiškai įrengtas, paruoštas komfortiškam gyvenimui, o namo pirkimo pardavimo sutartimi atsakovė garantavo, kad sutarties sudarymo momentu jokių paslėptų trūkumų nėra. Be to, Turto apžiūros metu atsakovė tikino, kad namas yra šiltas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad namas buvo perkamas ne kaip vasarnamis, o kaip gyvenamasis namas, kuriam apšiltinimas yra būtinas. Taigi, ieškovė pirko apšiltintą namą, todėl paaiškėjus, kad jis šios nurodytos savybės iš esmės neturi, sienų šiltinimas negali būti laikomas Turto pagerinimu, kaip teigia atsakovė. Ekspertas D. K. Vertinimo akte nurodė, kad apkalant fasado sienas dailylentėmis, pastato šiltinimo darbų nėra privaloma atlikti (5 klausimas). Teismo vertinimu tokia išvada nėra teisiškai reikšminga šio ginčo sprendimui, nes ekspertui nebuvo užduotas klausimas, ar sienų ir pamatų šiltinimas atliktas, kaip deklaruojama, ir ar tai atlikta technologiškai teisingai. Tik atsakius į šiuos klausimus, ekspertas galėtų įvertinti, ar sienų ir pamatų šiltinimą galima laikyti defektų taisymu, ar Turto pagerinimu. Todėl eksperto atsakymai į šiuos klausimus vertinti kritiškai, nes jie nepaneigia ieškovės teisinę poziciją pagrindžiančių įrodymų, juolab kad į juos atsakyta, neapžiūrėjus objekto.

Remiantis nurodytais argumentais, galima pagrįstai teigti, kad atsakovė neinformavo ieškovės apie šalčiui pralaidžias namo sienas, pamatų kokybę, žemiausią namui priskirtą energinio naudingumo klasę, o tai reiškia, kad neaptarė parduodamo Turto trūkumų, kaip tai numato CK 6.327 straipsnio 3 dalis, todėl ieškovė turi teisę reikalauti sumažinti pirkimo kainą. Pastebėtina, kad pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė ne tik kad neaptarė parduodamo Turto trūkumų (namo šiltinimas, jo energinio naudingumo klasė, stogo konstrukcijos defektai), bet ir suteikė klaidinančią informaciją apie namo statybos metus, namo dalies medinę, o ne mūrinę konstrukciją, neįteisintą namo ploto dalį. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė pažeidė pirkimo pardavimo sutarties nuostatas, reikalaujančias pardavėją suteikti pirkėjui garantijas dėl daikto kokybės, informuojant apie jo trūkumus, dėl kurių Turto negalima būtų naudoti pagal paskirtį, ar apie kuriuos žinodamas, pirkėjas nebūtų jo visai pirkęs arba nebūtų už juos tiek mokėjęs (7.1 punktas).

Ieškovės reikalavimas sumažinti parduoto Turto kainą yra siejamas su galimomis išlaidomis (sąnaudomis), kurios reikalingos nurodytiems defektams pašalinti. Teismų praktikoje nustatant pirkimo kainos mažinimo ribą ne visuomet yra atliekami rinkos tyrimai su tikslu nustatyti analogiško daikto, turinčio trūkumus, kainą (vertę), paprastai ieškovui pakanka įrodyti būsimus nuostolius trūkumams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-611/2016; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-540-232/2020; 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-871-803/2020 ir kt.).

Pagal į bylą pateiktą Lokalinę sąmatą, sudarytą kvalifikuotos specialistės J. N., išorės ir vidaus sienų defektų šalinimui yra reikalinga 18 493,30 Eur piniginių lėšų (e. bylos 1t., b. l. 59-62.). Kaip matyti, joje buvo įvertinti sienų išorės darbai : esamos apdailos, šilumos izoliacijos bei karkaso demontavimas; esamo medinio sienų pagrindo vietomis keitimas, supuvusių rąstų po langai keitimas, naujo medinio karkaso įrengimas; naujos šilumos izoliacijos įrengimas; naujos fasado apdailos plastikinėmis dailylentėmis įrengimas. Taip pat buvo paskaičiuoti ir vidaus darbai, kurių poreikis iškilo atsiradus sienų plyšiui priestato dalyje, nes medinė pastato dalis, kaip teigia ieškovės atstovė, nebuvo tinkamai sujungta su mūru. Atsiradęs plyšys san. mazge buvo fiksuotas J. Ž. Pastato neeilinės apžiūros akte, plyšį sienoje matė ir apžiūrėjo J. N. bei atliko paskaičiavimus šiam defektui pašalinti. Eksperto D. K. teiginiai, kad nėra būtini atlikti plyšio užtaisymui reikalingi sienų stiprinimo darbai, numatyti Lokalinės sąmatos 42-48 eilutėse, teismo vertintini, kaip deklaratyvūs, nemotyvuoti. Apeliuodamas į tai, kad nėra atlikta jokių matavimų, duomenų, patvirtinančių netinkamą priestato įrengimą ir plyšio atsiradimą, pats ekspertas objekto neapžiūrėjo, matavimų neatliko. Teismas laiko pateiktus įrodymus byloje pakankamais konstatuoti plyšio atsiradimą netrukus po Turto įsigijimo, kas sudaro pagrindą šį trūkumą laikyti paslėptu, už kurį yra atsakinga pardavėja (Pirkimo pardavimo sutarties 8.1 p.). Apibendrinant konstatuotina, kad Lokalinėje sąmatoje yra paskaičiuotos piniginės lėšos tik tiems darbams, kurie reikalingi paslėptų trūkumų, už kuriuos yra atsakinga atsakovė, pašalinimui. Šią aplinkybę patvirtino teisme ir lokalinę sąmatą parengusi J. N., nurodžiusi, kad namo pagerinimui skiriamų darbų į Lokalinę sąmatą neįtraukė. Atsakovės teiginiai, jog ji pakankamai darė nuolaidų ieškovei, atmestini, kaip nepagrįsti, nes nuolaidos buvo susijusios su kitais paaiškėjusiais parduodamo namo trūkumais : neįteisintu plotu, namo statybos metais bei stogo konstrukcijos trūkumais. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas sumažinti buto kainą yra siejamas su paslėptais išorės bei vidaus sienų defektais, kurių šalinimui ieškovė patirs papildomas išlaidas.

Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė, kad jai parduotas daiktas yra su trūkumais, kurie atsirado iki daikto pardavimo jai momento, bei įrodė Turto pirkimo kainos mažinimo dydį, o atsakovė patikimų įrodymų, leidžiančių paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes, nepateikė, todėl ieškovės reikalavimas atitinkamai sumažinti namo kainą Lokalinėje sąmatoje nurodyta pinigine suma, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog specialistui už pastato apžiūrą ir defektų nustatymą sumokėjo 390 Eur, o už Lokalinės sąmatos sudarymą patyrė 200 Eur išlaidų (e. bylos 1t., b. l. 68-70). Nurodytos išlaidos laikytinos protingomis bei pagrįstomis, todėl reikalavimas priteisti jas iš atsakovės tenkintinas pilnai.

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių vertinimu, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai pakanka įrodymų byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010m. liepos 2d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002m. balandžio 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3569/2002).

Vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendžia, kad ieškinys dėl kainos sumažinimo (18 493,30 Eur) nustačius paslėptus parduodamo Turto trūkumus bei 590 Eur išlaidų, susijusių su defektų vertinimu yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai, taigi priteistiną iš atsakovės sumą sudaro viso 19 083,30 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metines palūkanos už priteistą sumą (19 083,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-08-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas priteisia iš kitos šalies. Remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 50 Eur žyminis mokestis (e. bylos 1t., b. l. 73, 2t., b. l. 148-150). Nuo likusios žyminio mokesčio dalies, sudarančios 379,60 Eur, ieškovė buvo atleista (e. bylos 1t., b. l. 76). Taigi, viso ieškovė patyrė 1550 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios ieškinį patenkinus pilnai, priteistinos iš atsakovės.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 29,04 Eur dydžio, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį patenkinus, priteisiamos iš atsakovės.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 19083,30 Eur (devyniolika tūkstančių aštuoniasdešimt tris eurus 30 ct) kainos sumažinimo ir patirtų išlaidų defektų nustatymui, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (19 083,30 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo (2021-08-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1550 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 379,60 Eur (tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus 60 ct) žyminio mokesčio bei 29,04 Eur (dvidešimt devynis eurus 4 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.