Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui S. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje 3 dalyje nustatyta tvarka, t.y. procesinių dokumentų nepavykus įteikti fiziniam asmeniui šioje dalyje nustatyta tvarka, pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliktas adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai siųsti skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kur paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus skolininko deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, taip pat išsiųsti skolininko elektroniniu paštu, kuriuo patvirtintas procesinių dokumentų gavimas. Atsakovas į pateiktą ieškinį nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, byla buvo paskirta nagrinėti žodiniame teismo posėdyje.

Į teismo posėdį ieškovas neatvyko, bet atvyko ieškovo atstovas advokato padėjėjas R. Č., ieškovo asmeninis dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu, todėl atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu (CPK 246 straipsnio 5 dalis).

Į teismo posėdį neatvyko atsakovas, atsakovui apie teismo posėdį pranešta CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, palikus pranešimą atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu apie įteiktinus procesinius dokumentus, todėl tai laikytina tinkamu informavimu. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atstovaujamas įgalioto atstovo, nėra, todėl byla nagrinėtina iš esmės, atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas iš esmės nurodė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia skolos susidarymą. Pažymėjo, kad paskolos suteikimo aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas dėl paskolos suteikimo ir transporto priemonės pirkimo, taip pat, atsakovo ranka surašytas vekselis ir įsipareigojimas grąžinti paskolos sumą iki 2018 m. gegužės 7 d., bei internetiniai skelbimai, kad atsakovas su įsigytu automobiliu (duomenys neskelbtini) pradėjo vykdyti pavėžėjimo paslaugas. Atsakovo bendravimas visomis priemonėmis su ieškovu nutrūko būtent suėjus skolos grąžinimo terminui, atsakovo vengimą grąžinti skolą patvirtina ir tai, kad atsakovas net neteikė atsiliepimo į ieškinį byloje. Vėliau, atsakovas pardavęs automobilį (duomenys neskelbtini), nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad po ieškinio pateikimo atsakovas įdėjo į internetinį portalą skelbimą dėl automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo, nurodydamas, kad skubiai reikalingi pinigai, taip pat, įsidarbino, kas netiesiogiai rodo, kad atsakovas, galbūt, stengėsi gauti lėšų įsiskolinimui grąžinti. Taip pat pažymėjo, kad vekselio negaliojimas neatima iš ieškovo teisės kreiptis į teismą ir ginti savo teises teisminėm priemonėm.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl skolos priteisimo.

Nustatyta, kad tarp bylos šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Ieškovas susiformavusių pasitikėjimo santykių pagrindu (šalys buvo pažįstamos, bendraudavo, palaikė verslo santykius) atsakovui naujo automobilio pirkimui paskolino 8 100 Eur. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. sausio 7 d. atsakovui nurodytą sumą perdavė grynais pinigais, o atsakovas tą pačią dieną surašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 8 100 Eur sumai, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo ieškovui iki 2018 m. gegužės 7 d. sumokėti pasiskolintą sumą. Ieškovas į bylą pateikė surašyto vekselio originalą (e. b. l. 10, 11). Ieškovas į bylą taip pat pateikė elektroninio susirašinėjimo programėlės „Viber“ išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas patvirtina skolos faktą pagal išrašytą vekselį ir šalys nuolat bendrauja dėl skolos grąžinimo. Paskutinis įrašas darytas 2018 m. balandžio 21 d. (e. b. l. 12-22). Pateiktas AB Lietuvos paštu ieškovo 2018 m. gegužės 9 d. siųstas pranešimas su reikalavimu dėl skolos grąžinimo ir siuntos išsiuntimo kvitas (e. b. l. 27-28). Į bylą taip pat pateiktas ieškovo atstovo elektroninis laiškas su pretenzija dėl piniginės prievolės nevykdymo ir korespondencija siųsta Lietuvos paštu, dokumentai siųsti atsakovui 2018 m. birželio 9 ir 14 d. (e. b. l. 24, 29-32). Ieškovas pateikė papildomus įrodymus – atsakovo naudojamą telefono numerį, kuriuo nuolat susirašinėdavo su atsakovu, internetinės paieškos rezultatą pagal atsakovo telefono nr., kuriame matyti pirkto automobilio (duomenys neskelbtini)pardavimo skelbimas, taip pat internetinio puslapio autogidas.lt pardavinėjamo (duomenys neskelbtini) automobilio skelbimą, pavežėjo darbo skelbimą iš internetinio puslapio skelbiu.lt, kuriame siūlomas darbas su automobiliu (duomenys neskelbtini). Visi šie skelbimai siejami su atsakovo nurodytu telefono numeriu (e. b. l. 58-66). Su papildomais įrodymais pateikta ir UAB „Dallis“ 2018 m. spalio 22 d. išduota pažyma, patvirtinanti, kad atsakovas yra registruotas pavežėjų sistemoje ir paslaugas teikia su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskutinis registruotas užsakymas 2018 m. kovo 26 d. (e. b. l. 67-68).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kuriems užtikrinti šalys pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ).

Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). CK 1.105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis). Nagrinėjamu atveju atsakovas išdavė paprastąjį vekselį. Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 3, 4 dalys, ĮPVĮ 2 straipsnio 4 punktas). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Pagal ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalį vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip 3 000 Eur, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad dokumentas, kuriame nėra nors vieno ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis.

Nagrinėjamu atveju iš pasirašyto vekselio matyti, kad atsakovas jį pasirašydamas įsipareigojo ieškovui grąžinti 8 100 Eur sumą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ĮPVĮ reglamentavimą, vekselis kurio suma yra didesnė nei 3 000 Eur turi būti notarinės formos, kitaip jis laikytinas negaliojančiu (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis, 78 straipsnis), todėl ieškovas negali realizuoti savo teisės į vekselio apmokėjimą ĮPVĮ nustatyta tvarka. Tačiau pripažinimas, kad atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir bylos aplinkybes, atsakovo 2018 m. sausio 7 d. pasirašytas vekselis imperatyvaus reikalavimo dėl notarinės vekselio formos neatitinka ir negali būti pripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius bei civilinių teisių objektas, jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos, tačiau, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturintis paprastojo vekselio galios, nepaneigia sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, egzistavimo ir kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių, šiuo atveju – paskolos, egzistavimą. Nagrinėjamu atveju, atsakovo surašytam vekseliui neturint vekselio galios ĮPVĮ, bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių šiuos teisinius santykius, prasme, šis dokumentas gali būti pripažintas paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. CK 6.870 str. 1 d. numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis laikoma realine sutartimi, t. y. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento.

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniuose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2015 m. birželio 11 d. civilinė byla Nr. 3K-3-411-611/2015) yra pasisakęs, kad būtina atsižvelgti į tai, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

Byloje pateikti ieškovo įrodymai, o konkrečiai, atsakovo pasirašytas dokumentas su vienašališku besąlyginiu įsipareigojimu grąžinti ieškovui 8 100 Eur iki 2018 m. gegužės 7 d., šalių internetinis susirašinėjimas apie skolos sumokėjimą, ieškovo pateikti šalutiniai įrodymai, iš kurių tikėtinai galima spręsti, kad atsakovas už paskolintas lėšas įsigijo automobilius pavežėjimo veiklai vykdyti, tai, kad atsakovui tinkamai įteikus procesinius dokumentus (dokumentai buvo įteikti ir asmeniškai per darbovietę), atsakovas į ieškinį atsiliepimo neteikė, nei skolos fakto, nei dydžio neginčijo, kviečiamas į teismo posėdį neatvyko ir savo pozicijos dėl pateiktų ieškinio reikalavimų neišreiškė, leidžia daryti pagrįstai tikėtiną išvadą, jog ieškovas paskolą atsakovui suteikė, o atsakovas nustatytu terminu jos negrąžino. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, lėšų perdavimas atsakovui laikytinas įrodytu, todėl konstatuotina, kad tarp šalių paskolos sutartis buvo sudaryta, byloje duomenų apie skolos grąžinimą nei sutartu terminu (iki 2018 m. gegužės 7 d.), nei vėliau, nėra, taigi ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 8 100,00 Eur negrąžinta skola.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis minėtomis normomis ir ieškovo prašymu, iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 8 100,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. rugpjūčio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Pagal byloje esančius duomenis ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 220,00 Eur žyminio mokesčio ir 500,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), iš viso 720,00 Eur. Ši suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,29 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 93 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 15,29 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 8 100 Eur (aštuonis tūkstančius šimtą eurų 00 ct) skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (8 100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 720,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,29 Eur (penkiolika eurų 29 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.