Kauno apygardos teismo nuosprendis

sekretoriaujant Viktorijai Juciutei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Vilmai Marčiukaitytei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. R. nuo 2014 m. spalio 21 d., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo seife, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė 103 vnt. tinkamų šaudyti B kategorijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš pramoninės gamybos 38 SPECIAL (9 mm) kalibro revolverių, kol 2024 m. spalio 25 d. kratos metu minėtus šovinius rado ir paėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai.

II. Įrodymai, kuriais grindžiami teismo motyvai ir išvados

Kaltinamasis R. R. savo kaltę iš esmės pripažino, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog nepamena tiksliai dienos, bet jam būnant Vilniuje paskambino žmona, pasakė, kad pas juos namuose atliekama krata, ieškojo dokumentų. Jokių dokumentų nerado, bet rado šovinius. Jie buvo padėti seife. Seifą, jei gerai atsimena, jis buvo įsigijęs 2001 metais. Jį įsigijo, nes buvo reikalingas ginklo laikymui. Prisimena, kad įsigijo ginklą savigynai ir šovinių, turėjo leidimą ginklui. Kada įsigijo ginklą, neprisimena. Visą laiką ginklą ir šovinius laikė seife. Nei modelio, nei ginklo pavadinimo neprisimena. Seifą laikė garaže užrakintą. Kuomet jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, panaikino leidimą ginklui, todėl jis turėjo ginklą atiduoti, vėliau jam buvo sumokėti pinigai už ginklą. Kodėl iš jo nepaėmė ir šovinių, negali paaiškinti. Po ginklo pridavimo, šoviniai ir liko tame pačiame seife, apie juos visiškai pamiršo, tuo seifu, nuo ginklo perdavimo, nesinaudojo, nežinojo net kur to seifo raktai. Pamena, kad patį ginklą naudojo tik vieną kartą, buvo nuvykęs į šaudyklą pašaudyti į taikinius. Šaudykla yra (duomenys neskelbtini), priklauso policininkų ruošimo centrui. Kadangi jie bendradarbiavo su šiuo centru, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamino (duomenys neskelbtini), jį pasikvietė pasimokyti šaudyti. Po šaudymo, matyt, susirinko tūteles ir parsivežė namo. Kodėl, negali paaiškinti. Jokių planų su toms tūtelėms jis neturėjo. Daugiau ginklo, nei medžioklėje, nei kitur, nėra naudojęs.

2024 m. lapkričio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00022-24 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 2 dalyje, požymių (Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas). Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties pagrindu, R. R. gyvenamajame name ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausančiame (duomenys neskelbtini)), 2024 m. spalio 25 d. buvo atlikta krata. Kratos metu R. R. gyvenamojo namo garaže rastas seifas, kurio viduje buvo rasti ir išimti 103 vnt. šovinių ir 45 vnt. tuščių šovinių tūtelių. Pagal disponuojamų duomenų bazių duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenantiems (pilnamečiams) asmenims: R. R., V. R., jų dukrai U. R. ir sūnui R. R. leidimai laikyti (nešiotis) ginklą neišduoti (1 t., b. l. 13).

2024 m. spalio 25 d. kratos protokole nurodyta, kad buvo atlikta krata R. R. name ir pagalbinėse patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Atliekant kratą name esančiame garaže buvo rastas metalinis, pilkos spalvos seifas. V. R. paprašius atrakinti seifą, ji pasakė, kad seifas jau apie 10 metų yra nenaudojamas, seifo raktai yra pamesti ir jo atrakinti ji negali. V. R. buvo paaiškinta, kad seifo atrakinimui bus iškviestas raktininkas. Seifo atrakinimui buvo iškviestas V. J. (dirbantis pagal verslo liudijimą). Panaudojant specialius įrankius seifas buvo atidarytas. Atidarius seifą, seifo viduje buvo rasta 45 vnt. tuščių šovinio tūtelių ir 103 šoviniai. Rasti šoviniai ir šovinių tūtelės buvo supakuoti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo užantspauduotas ir paimtas. Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 16-17, 18-19, 24-27).

2024 m. gruodžio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateikti šimtas trys (103 vnt.) šoviniai yra B kategorijos šaudmenys. Tai pramoninės gamybos, centrinio įskėlimo, 38 SPECIAL (9 mm) kalibro, revolveriniai šoviniai. Šie šoviniai skirti šaudyti iš pramoninės gamybos 38 SPECIAL (9 mm) kalibro revolverių. Šoviniai šaudyti tinkami. Pateiktos keturiasdešimt penkios (45 vnt.) tūtelės yra B kategorijos šaudmenų sudėtinės dalys. Tai šautos pramoninės gamybos, centrinio įskėlimo, 38 SPECIAL (9 mm) kalibro, revolverinių šovinių tūtelės. Tokie šoviniai skirti šaudyti iš pramoninės gamybos 38 SPECIAL (9 mm) kalibro revolverių (1 t., b. l. 38-42).

Teisiamojo posėdžio metu specialistas T. V. specialisto išvadą palaikė ir papildomai paaiškino, jog tyrimui buvo pateikti 103 šoviniai ir 45 šovinių tūtelės. Šoviniai buvo sudėti į dvi dėžutes. Pateikti šoviniai priklauso B kategorijos šoviniams, jų paskirtis yra šaudyti iš 9 mm kalibro revolverio. Šoviniai tinkami šaudyti. Šovinių galiojimo laikas nėra nustatomas. Tokius šovinius galima įsigyti jei asmuo turi atitinkamą leidimą ginklui. Šaudmenų skaičius neribojamas. Pateiktų šovinių galia pakankama, galima nušauti žmogų, gyvūną ar juos sužaloti. Pateiktos tūtelės, iššautos iš tokių pačių šovinių, kuriuos jis ir apžiūrėjo. Tūtelės pavojaus nekelia, civilinėje apyvartoje jos nėra ribojamos, jas galima laikyti namuose.

Policijos duomenų bazės PLVIS suvestinėje nurodyta, kad R. R. 2001 m. vasario 1 d. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) ginklui – revolveriui „Smith Wesson“ Nr. (duomenys neskelbtini), 36 modelio, 9 kalibro, 38 Special šovinių tipo, ginklo saugojimo vieta: (duomenys neskelbtini). Leidimas galiojo nuo 2001 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. Duomenų apie įsigytus šaudmenis pagal leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2001 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. nėra. 2015 m. kovo 2 d. ginklas perduotas į ginklinę, kad perduotų į Lietuvos Respublikos ginklų fondą realizavimui (1 t., b. l. 54-56, 59, 60).

2014 m. kovo 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos vyresniosios specialistės D. P. išvadoje siūloma paimti iš R. R. revolverį Smith Wesson 36, cal. 38 Special, Nr. (duomenys neskelbtini), šaudmenis ir priduoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklą laikinam saugojimui, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) priduoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo skyrių. Apie priimtą sprendimą informuoti R. R. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovada įpareigota paimti R. R. revolverį, šaudmenis, leidimą ir priduoti laikinam saugojimui (1 t., b. l. 58).

2014 m. spalio 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos vyresniosios specialistės D. P. sprendimu nuspręsta panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. R. (1 t., b. l. 57).

2025 m. birželio 16 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro rašte nurodyta, kad Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenimis, 2014 m. kovo 26 d. iš R. R. buvo paimtas jam priklausantis revolveris Smith Wesson 36 ir leidimas laikyti ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktas 2014 m. kovo 26 d. daiktų paėmimo protokolas, pasirašytas tyrėjo V. M. ir R. R. bei duomenys apie minėto revolverio perdavimą į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios valdybos licencijavimo skyrių (2 t., b. l. 123, 141, 142).

Iš ginklų registro išrašo matyti, kad R. R. savo vardu registruotų ginklų neturi (2 t., b. l. 53).

Iš Ginklo peržiūros suvestinės matyti, kad R. R. ginklas pagal 2016 m. spalio 24 d. policijos išduotą raštą parduotas kitam asmeniui (1 t., b. l. 60).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento, t. y. jų turėjimo neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymo), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. reikia nustatyti, kad toks asmuo suprato, jog neteisėtai, neturėdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme apibrėžto leidimo, disponavo šaunamaisiais ginklais ar šaudmenimis, ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-895/2017, 2K-77-489/2022 ir kt.). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė savo veikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir pan., bet tiriant ir įvertinant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2017, Nr. 2K-201-1073/2018 ir kt.).

Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir GŠKĮ). Šio įstatymo 1 straipsnis nustato, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. GŠKĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta, kad leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų tik tam ginklui, kuris nurodytas šiame leidime ar ginklo pažymėjime, ir juos nešiotis ar laikyti.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. R. nuo 2014 m. spalio 21 d., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo seife, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė 103 vnt. tinkamų šaudyti B kategorijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš pramoninės gamybos 38 SPECIAL (9 mm) kalibro revolverių, iki kol 2024 m. spalio 25 d. kratos metu minėtus šovinius rado ir paėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai.

Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nekilo. Kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog garaže, seife rasti šoviniai priklauso jam, jis ankščiau buvo įsigijęs ginklą savigynai ir šovinių. Turėjo leidimą ginklui. Ginklą panaudojo tik vieną kartą šaudykloje. Kadangi jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, leidimą ginklui panaikino ir ginklą paėmė, tačiau šoviniai taip ir liko seife ir apie juos jis pamiršo. Kratos protokole nurodyti duomenys patvirtina, kad R. R. gyvenamojoje vietoje, garaže, seife, iš tikrųjų buvo rasti 103 šoviniai. Specialisto išvadoje konstatuota, kad tai B kategorijos šaudmenys, skirti šaudyti iš 38 Special (9 mm) kalibro revolverių ir šie šoviniai yra tinkami šaudyti. Specialisto išvadą pasirašęs specialistas T. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad rasti B kategorijos šoviniai yra tinkami šaudyti ir jų paskirtis šaudyti iš 9 mm kalibro revolverio. Tokius šovinius galima įsigyti tik turint leidimą konkrečiam ginklui. GŠKĮ 2 straipsnio 42 punkte pažymėta, kas leidimu įsigyti ginklus taip pat suteikiama teisė įsigyti šaudmenų. Iš Policijos duomenų bazės matyti, kad 2001 m. R. R. buvo išduotas leidimas ginklui – revolveriui „Smith Wesson“, 9 kalibro, 38 Special šovinių tipui. Kratos metu rasti šoviniai ir buvo skirti šaudyti būtent iš leidime nurodyto ginklo, tad GŠKĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Taigi tiek ginklą, tiek šaudmenis R. R. įsigijo ir iki kol buvo panaikintas leidimas ginklui, laikė teisėtai.

Tačiau 2014 m. kovo 10 d. vyresnioji specialistė D. P. savo išvadoje pasiūlė paimti iš R. R. jo įsigytą revolverį ir šaudmenis, juos priduodant į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklą laikinam saugojimui, nes R. R. 2011 m. rugpjūčio 1 d. buvo pripažintas įtariamuoju pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, iki kol bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla ar bus panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas. 2014 m. spalio 21 d. tos pačios specialistės sprendimu leidimas laikytis ginklus R. R. buvo panaikintas, nes 2013 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir nebeatitiko GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto nepriekaištingos reputacijos asmeniui taikomo reikalavimo. Šias aplinkybės byloje patvirtino ir liudytoja apklausta išvadą bei sprendimą pasirašiusi D. P. Teisiamojo posėdžio metu ji parodė, jog leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas dėl asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką. Pats ginklas buvo paimtas ankščiau nei priimtas sprendimas panaikinti leidimą, iki kol bus nuspręsta dėl ikiteisminio tyrimo. Leidimai ginklai panaikinami tik įsiteisėjus nuosprendžiui. Šovinius įsigyti galima tik turint leidimą ginklui. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad panaikinus leidimą turėti ginklą, R. R. neteko teisės turėti (laikyti) ne tik ginklą, bet ir šaudmenis.

Pateikti duomenys iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarko biuro patvirtina, kad 2014 m. kovo 26 d. iš R. R. buvo paimtas ginklas revolveris „Smith Wesson“, 9 kalibro, 38 Special. Tačiau įsigyti šoviniai paimti ar priduoti nebuvo. Kodėl R. R. jų nepridavė, paaiškinti negalėjo, nes neprisiminė, nurodė, jog galimai pats nepagalvojo juos priduoti, o pareigūnai to nereikalavo. Minėta liudytoja D. P. parodė, jog šaudmenys nėra registruojami, todėl pareigūnai galėjo ir nežinoti, kad R. R. turi šovinių, priduoti šovinius yra paties asmens atsakomybė.

Aptartos aplinkybės parodo, jog R. R., neturėdamas leidimo nuo 2014 m. spalio 21 d., kuomet buvo panaikintas leidimas ginklui, laikė 103 tinkamus šaudyti B kategorijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinius. Kadangi ankščiau turėjo leidimą ginklui, neabejotinai buvo susipažinęs ir su GŠKĮ nuostatomis. Apie leidimo ginklui panaikinimą žinojo, pats pridavė ginklą, tačiau nesiėmė priemonių priduoti ir jo įsigytus šaudmenis. Taigi, jis suprato, jog neteisėtai, neturėdamas GŠKĮ apibrėžto leidimo, laiko šaudmenimis ir norėjo taip veikti. Aplinkybės, jog asmuo pamiršo apie laikomus šovinius, esminės reikšmės kaltės turiniui neturi.

Nors R. R. neteisėtai laikė šaudmenis, byloje keliamas esminis klausimas dėl rastų šovinių kiekio pripažinimo dideliu ir atitinkamai veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 ar 2 dalį. R. R. buvo kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nurodant, jog jis laikė didelį kiekį – 103 vienetus šovinių.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, atsakant į klausimą, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekiu, turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, svarbus pavojaus visuomenės saugumui sukėlimo klausimas ir pavojų visuomenės saugumui gali sukelti ne pats šaudmenų kiekis, bet kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu, kokiam tikslui asmuo šaudmenis valdo.

Neabejotina, kad R. R. laikyti šaudmenys yra pavojingi. Kaip nurodė specialistas T. V. pateiktų šovinių galia pakankama sužeisti ar nušauti žmogų, gyvūną. Pagal GŠKĮ 2 straipsnio 21 dalį, ginklai ir šaudmenys pagal jų pavojingumo laipsnį yra priskiriami vienai iš keturių kategorijų – A, B, C arba D, pavojingiausi yra A kategorijos ginklai ir šaudmenys, o mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai ir šaudmenys. Nagrinėjamu atveju, šaudmenys, kuriais disponavo R. R., nėra priskiriami šaudyti pačios pavojingiausios A kategorijos koviniais ginklais. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, jog R. R. šovinius laikė garaže, užrakintame metaliniame seife. Šias aplinkybes patvirtina ne tik minėtame kratos protokole ir foto lentelėje nurodyti duomenys, bet paties kaltinamojo bei liudytojų D. B. ir V. R. parodymai. Liudytojas D. B. teisme parodė, jog kratos metu garaže buvo pastebėtas seifas, jis buvo užrakintas, kratos metu namuose buvusi žmona V. R. rakto neturėjo, todėl buvo iškviestas raktininkas, kuris atrakino seifą. V. R. nurodė, jog apie seife laikomus daiktus ji nieko nežinojo, seifas ilgą laiką nebuvo naudojamas, ji rakto neturi ir niekada jo nebuvo atrakinusi, nei ginklo, nei šaudmenų nėra mačiusi. Pats R. R. teisme parodė, jog seifas ilgą laiką nebuvo atrakintas ir naudojamas, nuo seifo rakto nebeturi. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad R. R. pažeidė GŠKĮ 32 straipsnio 3 dalyje numatytą ginklo ir šaudmenų savininko pareigą saugoti šaudmenis. Pažymėtina ir tai, kad rasti šoviniai buvo skirti šaudyti būtent iš tokių ginklų, kuriam leidimą R. R. turėjo, taigi jis turėjo teisę įsigyti minėtus šovinius. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad R. R. po leidimo ginklui panaikinimo, būtų ketinęs naudoti šovinius neteisėtiems tikslams ir tuo kėlęs didelį pavojų visuomenės saugumui. Pasak R. R., jis ginklą ir šaudmenis naudojo tik vieną kartą, šaudykloje, dar turėdamas leidimą ginklui, po to daugiau ginklo nenaudojo. Kratos metu buvo rasti tik šoviniai, neteisėtai laikomo ginklo, kuriuo būtų galėjęs panaudoti šovinius, R. R. neturėjo.

Aptartos aplinkybės rodo, kad R. R. padaryta nusikalstamą veika, 103 vienetų šaudmenų laikymas neturint leidimo, nėra tokia pavojinga, kad būtų galima ją kvalifikuoti kaip sunkų nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje. Laikomų šaudmenų skaičius, atsižvelgiant į įsigijimo aplinkybes, laikymo sąlygas, kaltinamojo elgesį, jo asmenybę, nelaikytinas dideliu ir keliančių pavojų visuomenės saugumui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Iš kaltinimo šalintinos aplinkybės dėl šovinių tūtelių laikymo, nes jos nėra BK 253 straipsnio 1 dalies dalykas.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

R. R. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas. R. R. laikomas neteistu, nes jo teistumas išnykęs, žala nepadaryta. Kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau skiriant bausmę vis dėlto teismas atsižvelgia į tai, jog R. R. praeityje ne kartą teistas (1 t., b. l. 140-152), eilę kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 1-47). Šios aplinkybės neigiamai jį charakterizuoja ir leidžia pagrįstai manyti, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Parenkant bausmės rūšį teismas įvertina ir ypač teigiamai kaltinamąjį apibudinančias aplinkybes. Jis yra dirbantis (2 t., b. l. 49-50), turi gyvenamąją vietą, yra vedęs, (duomenys neskelbtini) neregistruotas (2 t., b. l. 54-55), yra gavęs ne vieną padėką už visuomenei reikšmingą darbą (2 t., b. l. 108-115). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmes.

Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, teisingumo principus labiausiai atitiktų straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus: neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 10 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės laikotarpį tęsti darbą.

Kartu su bausme R. R. skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, padėsiantį įgyvendinti bausmės paskirtį – 20 MGL (t. y. vieno tūkstančio eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 71 straipsnis).

R. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

V. Sprendimas dėl laidavimo netaikymo

Byloje buvo prašoma atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant R. R. (2 t., b. l. 155, 159). Prašyme ir teisiamojo posėdžio metu R. R. nurodė, jog jis yra artimas R. R. draugas, susipažino dar studijų laikais ir nuo to laiko bendrauja, ankščiau dirbo R. R. vadovaujamojoje įmonėje, juos sieja ne tik draugystė, bet profesinė veikla.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

R. R. padarė apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, žalos nepadarė, jo teistumas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas yra išnykęs, tačiau įvertinus visas R. R. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, negalima padaryti neabejotinos išvados, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. R. R. ankščiau buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, ne kartą baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, šiuo metu teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl nusikaltimų finansų sistemai. Todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti esant BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytai privalomajai sąlygai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Be to, byloje nustatyta, kad nėra ir kitos būtinos laidavimo sąlygos, susijusios su tinkamu laiduotoju. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

R. R. yra dirbantis, ankščiau neteistas (2 t., b. l. 157-158). Tačiau R. R. yra brandaus amžiaus asmuo, turintis gyvenimo patirtį ir susiformavusias vertybes, todėl net ir esant teigiamai galimą laiduotoją apibudinančioms aplinkybėms, vis dėlto nėra pagrindo spręsti, kad R. R. gali daryti realią ir teigiamą įtaką kaltinamajam. Be to R. R. tėra kaltinamojo draugas, už kaltinamąją netgi jaunesnis, todėl abejotina, kad jis turi autoritetą R. R. ir galėtų jį taip paveikti, kad iš esmės pasikeistų kaltinamojo požiūris į įstatymų laikymąsi.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra visų įstatyme numatytų būtinųjų laidavimo taikymo sąlygų, todėl prašymas dėl laidavimo taikymo kaltinamajam R. R. netenkintinas.

VI. Sprendimas dėl daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– 46 šoviniai, likę po tyrimo, saugomi pakete Nr. (duomenys neskelbtini), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje, konfiskuotini ir perduotini Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai);

– 45 tuščios šovinių tūtelės, saugomos pakete Nr. (duomenys neskelbtini), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje, sunaikintinos kaip menkavertės (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. R. neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 10 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės laikotarpį tęsti darbą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, kartu su bausme R. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (t. y. vieno tūkstančio eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– 46 šovinius, likusius po tyrimo, saugomus pakete Nr. (duomenys neskelbtini), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje, konfiskuoti ir perduoti Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

– 45 tuščias šovinių tūteles, saugomas pakete Nr. (duomenys neskelbtini), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje, sunaikinti kaip menkavertes.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.