- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- 1-504-1123/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Advokatai
- Sergejus Pelšas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė 31 MGL (1550 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemones: draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. liepos 8 d., bei nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas valstybės naudai (įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2022 m. liepos 20 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkotesteriu tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Taip pat A. D. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtam baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones trejus metus, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2022 m. liepos 20 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
Kaltinamasis A. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad įvykio metu automobilis stovėjo apie 100 metrų nuo namų, netoli autoserviso, jis norėjo automobilį perstatyti, pavažiavo 100-120 metrų ir kaimynė iškvietė policiją. Tuo metu jis buvo išgėręs, neatsimena, kiek, gėrė degtinę su kaimynu, švęsdami gimtadienį. Anksčiau automobiliui yra buvę išdaužti langai, jis galvojo, kad perstatys automobilį, nes toje vietoje yra kamera ir tada matytų, jei kas išdaužtų stiklą. Savo poelgį vertina neigiamai. Jis anksčiau buvo teistas už vairavimą išgėrus, paskui jį visur veždavo sūnus. Automobilis, kurį vairavo įvykio metu, yra sūnaus, sūnus jį pirko už savo pinigus, automobilis tik registruotas jo (A. D.) vardu. Automobiliu naudojosi sūnus, automobilį reikėjo taisyti, sūnus dabar toli gyvena, o šalia jo (A. D.) namų yra autoservisas, dėl to automobilis stovėjo šalia namų.
Kadangi kaltinamasis A. D. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Kaltinamasis A. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. liepos 20 d., daugiabučių namų kiemo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), stovėjo jo automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis įsigijo 2022 m. liepos 1 d., tačiau jo dar neužregistravo savo vardu. Pateikė pirkimo-pardavimo sutartį. Nežino, ar automobilis turi civilinį draudimą, tačiau turi galiojančią technikinę apžiūrą. Vairavimo teisių jis neturi jau seniai, prieš metus buvo sustabdytas policijos pareigūnų taip pat neblaivus vairuojantis automobilį, buvo teismas bei jam buvo paskirta bauda. Liepos 20 d., apie 18.00 val. jis nusprendė perstatyti automobilį iš aikštelės (duomenys neskelbtini), šiuo adresu gyvena jo draugė, pas kurią jis buvo, į kitą parkavimosi vietą, tačiau sukonfliktavo su kaimyne, nes ši pareiškė pretenzijas dėl to, kad pastatė į jos vietą, ji pradėjo jam sakyti, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas ir iškvietė policijos pareigūnus. Tą dieną jis buvo išgėręs apie pusę butelio degtinės. Atvykus pareigūnams jis savo kaltės neneigė, alkotesteriu patikrinimo metu jam nustatė 2,13 prom. girtumą. Pripažįsta, kad vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Žino, kad praeitų metų vasarą jam buvo įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl vairavimo neblaiviam ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones trejus metus. Dėl savo poelgio gailisi (b. l. 88-93, 103-104).
Liudytoja K. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. liepos 20 d., apie 18.00 val. ji išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), į gyvenamojo daugiabučio namo automobilių aikštelę, atsisėdo į savo automobilį „VW Passat'“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pradėjusi važiuoti iš stovėjimo vietos, staiga pamatė, kaip į jos automobilio vietą nori pastatyti kitas automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuoj pat išlipo iš savo automobilio ir pribėgo prie „Nissan“ automobilio vairuotojo, jam sakydama, kad nevažiuotų, nes stovėjo jos automobilis, o už jos dar vienas automobilis, kuris taip pat ruošėsi išvažiuoti. Matė, kaip „Nissan“ automobilio vairuotojas atvažinėjo nuo pagrindinės gatvės į automobilių stovėjimo aikštelę. Staiga nepasitenkinęs asmuo išlipo iš „Nissan“ automobilio ir pradėjo šaukti ant jos, kad jis čia gyvena ir parkuos automobilį taip, kaip jis nori. Kilo įtarimas, kad asmuo buvo neblaivus, kadangi kalba buvo nerišli, sklido alkoholio kvapas, šaukė necenzūriniais žodžiais, blaškėsi. Pasakius asmeniui, kad iškvietė policijos pareigūnus, šis išmetė savo automobilio raktus, kliudydamas kitą automobilį su raktais, bandė pasišalinti, tačiau ji jam pasakė, kad niekur neitų, dar kiti keli vyrai jį laikė, kol sulaukė policijos pareigūnų. Ji pati asmeniškai matė kaip vyras vairavo „Nissan“ automobilį ir pati iškvietė policijos pareigūnus, jiems atvykus, ji su kitu vaikinu parašė policijos pareigūnams paaiškinimus. „Nissan“ automobilio savininko ji nėra mačiusi, matė jį pirmą kartą (b. l. 31-34).
Liudytojas K. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba vyriausiuoju patruliu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje. 2022 m. liepos 20 d., apie 18.30 val., dirbant ekipaže V1754 su vyriausiuoju patruliu E. U., gavo nurodymą reaguoti į pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kieme nuriedėjo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi liudininkai K. M. ir M. B., kurie paaiškino, kad sulaikė automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivų vairuotoją, nes jis K. M. akivaizdoje vos neįvažiavo į jos automobilį. Paaiškėjo, kad minėto automobilio vairuotojas A. D., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, judesiai buvo nekoordinuoti, o kalba nerišli ir apsunkinta. Tarnybiniu alkotesteriu, pirmu pūtimu, 18.35 val. asmeniui nustatytas 2,21 promilių girtumas, antru pūtimu, 18.55 val., nustatytas 2,13 promilių girtumas. A. D. patvirtino, kad vartojo alkoholį, bet teigė važiavęs labai mažai ir to nesureikšmino. Automobilis stovėjo trukdydamas kitiems eismo dalyviams, todėl buvo priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę, Vilniuje, Minsko pl. 21. A. D. buvo informuotas, kad jis padarė nusikalstamą veiką, jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą (b. l. 26-29).
2022 m. liepos 20 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. D. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad asmuo eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, atliktus neblaivumo patikrinimą prietaisu „Alcotest 7510 Nr., patikros Nr. 1680197, pirmo tikrinimo metu 2022 m. liepos 20 d., 18.36 val. A. D. buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 2022 m. liepos 20 d., 18.55 val. jam nustatytas 2,13 promilių girtumas (b. l. 42).
Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARKB0102 rodmenyse užfiksuoti A. D. neblaivumo patikrinimo rezultatai, analogiški tiems, kurie nurodyti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 43-44).
2022 m. balandžio 26 d. AB „Vilniaus metrologijos centro“ patikros sertifikate Nr. 1680197 užfiksuota, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKB-0102 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo įvykio metu (galiojo iki 2022 m. spalio 26 d.) (b. l. 45).
Iš byloje pateiktos transporto priemonės „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilį 2022 m. liepos 1 d. ių R. Č. įsigijo A. D. (b. l. 92).
Iš VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskutinis valdytojas-savininkas nurodytas R. Č., pažymėta, kad 2022 m. liepos 3 d. transporto priemonė išregistruota (b. l. 47).
VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje užfiksuota, kad vidutinė automobilio „Nissan Almera Tino“, 2003 gamybos metų, kaina Lietuvoje 2022 m. liepos mėnesį buvo 1350,00 eurų su PVM (b. l. 48).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2021 m. rugpjūčio 31 d., A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 31 MGL (1550 Eur) bauda. Taip pat šiuo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. liepos 8 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones - padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.
Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-72-976/2022). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad A. D. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkotesteriu tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.13 promilių etilo alkoholio koncentracija. Be to, jis nurodytų laiku ir vietoje vairavo minėtą automobilį žinodamas, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtam baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones trejus metus, tokiu būdu vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. D. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu A. D. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, nurodė jų padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad įvykio dieną vairavo automobilį, norėdamas jį perstatyti, pavažiavo 100-120 metrų, tuo metu buvo išgėręs. Jis anksčiau buvo teistas už vairavimą išgėrus, žino, kad norėjo automobilį perstatyti, pavažiavo 100-120 metrų ir kaimynė iškvietė policiją. Tuo metu jis buvo išgėręs, neatsimena, kiek, gėrė degtinę su kaimynu, švęsdami gimtadienį. Anksčiau automobiliui yra buvę išdaužti langai, jis galvojo, kad perstatys automobilį, nes toje vietoje yra kamera ir tada matytų, jei kas išdaužtų stiklą. Savo poelgį vertina neigiamai. Jis anksčiau buvo teistas už vairavimą išgėrus, žino, kad 2021 m. vasarą jam buvo įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl vairavimo neblaiviam ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones trejus metus Tai, kad A. D. vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, bei kad vairuodamas automobilį vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų K. M. ir K. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2022 m. liepos 20 d. neblaivumo nustatymo aktas, neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rodmenys, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. D., 2022 m. liepos 20 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkotesteriu tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Taip pat ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. D., 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtam baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones trejus metus, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2022 m. liepos 20 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad A. D. pareikštame kaltinime klaidingai nurodyta, kad minėta baudžiamojo poveikio priemonė jam buvo paskirta 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau iš LITEKO duomenų matyti, kad ji jam buvo paskirta tą pačią dieną įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu, todėl šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu ir ištaisytinas. Taip pat kaltinime klaidingai nurodytas automobilio, kurį vairavo A. D., valstybinis numeris. Kaltinime nurodyta, kad šis numeris yra (duomenys neskelbtini) nors iš byloje esančių duomenų, automobilio dokumentų matyti, kad automobilio, kurį vairavo A. D., valstybinis Nr. yra (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į išdėstytą, šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu ir ištaisytinas. Šių netikslumų ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 243 straipsnio sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis) – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. Teismas, skirdamas bausmę A. D., atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis (vykdantis individualią veiklą) (b. l. 72-73), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (b. l. 74-80), teistas vieną kartą, už analogiškos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 69-71). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad A. D. nepateisino teismo jam anksčiau parodyto pasitikėjimo taikant švelnesnes bausmes bei poveikio priemones, kadangi akivaizdu, jog jomis nepavyko pasiekti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau abejingo požiūrio į visuomenėje priimtas elgesio taisykles išraiška.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose nustatytos, be kita ko, ir arešto bausmės. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus A. D. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą vidurkį, bet jam artimas, o už BK 243 straipsnio 1 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrus arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytą arešto bausmės, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą vidurkį, bet jam artimas. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padarytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealiąją sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už jų padarymą paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirtina subendrinta bausmė.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad A. D. yra pirmą kartą nuteistas arešto bausme, teismas vertina, kad jam paskirtos arešto bausmės vykdymą tikslinga atidėti 6 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal nuo 2022 m. lapkričio 1 d. galiojančią BK 68 straipsnio 2 dalies redakciją už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. D. nusikalstama veika padaryta dar iki šio BK 68 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo, teismas netaiko šio kaltinamojo teisinę padėtį sunkinančio teisės akto pakeitimo ir vadovaujasi ankstesne straipsnio redakcija.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad nors kaltinamasis A. D. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones (jam šia teise buvo uždrausta naudotis jau anksčiau paskirta baudžiamojo poveikio priemone), tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti (susigrąžinti). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad A. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, automobilį jis vairavo mieste, gyvenamojo namo automobilių stovėjimo aikštelėje tuo keldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems aikštelėje buvusiems eismo dalyviams, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti tokio jo poelgio padarinių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis jau antrą kartą teisiamas už tokios nusikalstamos veikos padarymą ir šią nusikalstamą veiką padarė ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – galiojimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga A. D. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Kadangi A. D. nusikalstamos veikos padarymo metu teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju A. D. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš byloje pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso pačiam kaltinamajam. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad automobilis, kurį vairavo įvykio metu, yra sūnaus, sūnus jį pirko už savo pinigus, automobilis tik registruotas jo (A. D.) vardu, tačiau šių kaltinamojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokios kitos byloje esančios aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, to, kad automobilis priklauso sūnui, neminėjo ir pats kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. nurodė, kad kaltinime minimą automobilį jis įsigijo 2022 m. liepos 1 d., tačiau jo dar neužregistravo savo vardu. Kadangi būtent ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nurodytas aplinkybes dalyje dėl automobilio savininko patvirtina byloje esantys duomenys, teismas šiomis aplinkybėmis vadovaujasi ir, remdamasis jomis, daro išvadą, kad automobilis „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pačiam kaltinamajam. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad minėtą automobilį palikus A. D., jis automobilį galėtų panaudoti pakartotinai darant nusikalstamą veiką, ko pasėkoje nebūtų tinkamai užtikrinti anksčiau minėti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslai.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad kaltinamajam A. D. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 1350 eurų su PVM. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. D. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, A. D. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. D. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Dėl kitų klausimų
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Paukščio 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 27 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirtas A. D. (b. l. 49). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas 2 mėnesių terminui, skaičiuojant jį nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. kovo 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad A. D. priklausantis automobilis „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam A. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 94-95) – paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 23 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam A. D. teiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 301,67 Eur proceso išlaidų.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Šioje byloje kaltinamojo A. D. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi kaltinamasis nemokėjo lietuvių kalbos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi kaltinamojo gynėju buvo paskirtas advokatas Sergejus Pelšas (Sergej Pelš).
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant A. D. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra darbingo amžiaus, vykdantis individualią veiklą. Nors teismas neturi tikslių duomenų apie A. D. gaunamas pajamas bei turimą turtą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo nuosprendžiu A. D. turtinė padėtis nebuvo apsunkinta. Teismo vertinimu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta 301,67 Eur suma nėra didelė ir A. D. turtinės padėties žymiai nepaveiks, ši suma už kaltinamajam suteiktas teisinės pagalbos paslaugas yra adekvati. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 23 d. pažymoje nurodyta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam A. D., pripažintinos proceso išlaidomis ir iš A. D. valstybei priteistina 301,67 Eur suma šioms išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. D. subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. D. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, A. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, taip pat įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Paskirti A. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Paukščio 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam A. D., palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam A. D. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Priteisti valstybei iš A. D. 301,67 Eur (tris šimtus vieną eurą 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Išaiškinti A. D., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. Nr. (8 5) 212 3551).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.