Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 staripsnyje, padarymu,

T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 staripsnyje, padarymu,

V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvo Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 staripsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2020 m. sausio 1 d., apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), veikdama bendrai su savo sutuoktiniu T. S. ir V. Š., įvykusio konflikto metu su nukentėjusiuoju V. P., laikė nukentėjusįjį už kairės rankos, o dešine ranka ji nukentėjusiajam V. P. draskė nagais galvą, veidą ir rankas, tokiu būdu trukdė nukentėjusiajam gintis nuo įtariamojo T. S. suduodamų smūgių, kuris tuo tarpu koja spyrė nukentėjusiajam V. P. į krūtinės sritį, nukentėjusiajam nukritus ant grindinio, gulinčiam sudavė rankomis ne mažiau 8 smūgių į įvairias kūno vietas: veidą, kaktą, smilkinius, ausis, pakaušį, kojomis kelis kartus spyrė į krūtinės sritį, rankas, šonus, kojas, po ko rankomis suėmęs už kaklo nukentėjusįjį smaugė, 2020 m. sausio 7 d. specialisto išvadoje Nr. G 42/2020 (01) nukentėjusiajam nustatyti odos nubrozdinimai: kaktos dešinėje, kairėje ausyje, dešinėje smilkininėje srityje, dešiniame žande, kairėje rankoje, sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, šiais savo veiksmais J. S. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

T. S. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2020 m. sausio 1 d., apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu su nukentėjusiuoju V. P. ir jo motina – nukentėjusiąja A. P., koja spyrė nukentėjusiajam V. P. į krūtinės sritį, nukentėjusiajam nukritus ant grindinio, gulinčiam sudavė rankomis ne mažiau 8 smūgių į įvairias kūno vietas: veidą, kaktą, smilkinius, ausis, pakaušį, kojomis kelis kartus spyrė į krūtinės sritį, rankas, šonus, kojas, po ko rankomis suėmęs už kaklo nukentėjusįjį smaugė, tuo metu T. S. sutuoktinė J. S. laikė nukentėjusįjį už kairės rankos, o kita savo ranka ji nukentėjusiajam draskė nagais galvą, veidą ir rankas, tokiu būdu trukdė nukentėjusiajam gintis nuo smūgių, po ko nukentėjusiajai A. P. gelbėjant sūnų ir tempiant jį laiptais į savo butą, T. S. sudavė jai rankomis į krūtinę ties kairiu petimi ir į nugarą, užsuko ranką, po ko 2020-01-09 specialisto išvadoje Nr. G 91/2020 (01) jai nustatyta poodinė kraujosruvos krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje, kairiojo peties nugariniame paviršiuje ir dešiniame dilbyje, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; po ko, nukentėjusiesiems V. P. ir A. P. grįžus į savo butą ir užsirakinus, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su V. Š., priėję prie nukentusiųjų buto Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavo atidaryti duris, pradėjo jas spardyti, nukentėjusiajam V. P. išsigandus ir pabėgus pro buto langą į lauką, po ko iš lauko pusės priėjus prie namo laiptinės bei paklausus pastarųjų, dėl ko jie laužo buto duris, T. S. ir V. Š. ėmė nukentėjusįjį mušti, suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas: galvą, krūtinę, šonus, nugarą ir kojas, po ko 2020 m. sausio 7 d. specialisto išvadoje Nr. G 42/2020 (01) nukentėjusiajam nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje, kairėje ausyje, krūtinės ląstoje, nugaros dešinėje, žastuose, kairėje kojoje; odos nubrozdinimai: kaktos dešinėje, kairėje ausyje, dešinėje smilkininėje srityje, dešiniame žande, nugaros kairėje, alkūnėse, kairėje rankoje, kairėje pažastyje, dešinėje kojoje ir kairėje blauzdoje, muštinės žaizdelės burnos gleivinėje, sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti ne mažiau kaip 24 trauminiais poveikiais, šiais savo veiksmai T. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

V. Š. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2020 m. sausio 1 d., apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su T. S., spardė buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nukentėjusysis V. P., duris ir reikalavo jas atidaryti, dėl ko nukentėjusiajam V. P. išsigandus ir pabėgus pro buto langą į lauką, po ko iš lauko pusės priėjus prie namo laiptinės bei paklausus pastarųjų, dėl ko jie laužo buto duris, T. S. ir V. Š. ėmė nukentėjusįjį mušti, suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas: galvą, krūtinę, šonus, nugarą ir kojas, po ko 2020-01-07 specialisto išvadoje Nr. G 42/2020 (01) nukentėjusiajam nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje, kairėje ausyje, krūtinės ląstoje, nugaros dešinėje, žastuose, kairėje kojoje; odos nubrozdinimai: kaktos dešinėje, kairėje ausyje, dešinėje smilkininėje srityje, dešiniame žande, nugaros kairėje, alkūnėse, kairėje rankoje, kairėje pažastyje, dešinėje kojoje ir kairėje blauzdoje, muštinės žaizdelės burnos gleivinėje, sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti ne mažiau kaip 24 trauminiais poveikiais, šiais savo veiksmai V. Š. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. S. nurodė, kad 2020 m. sausio 1 d., apie 9 val. grįžo namo, namuose buvo jo žmona J. S. ir V. P. žmona D. P. Gal po 10 minučių jam paskambino V. Š. ir paklausė ar nebuvo atėjęs ar neskambino jam V. P. Su V. P. jie buvo draugai, bendravo, tai jų kaimynai. D. P. yra V. žmona ir jo žmonos draugė. Jie ir su V. bendravo, gimtadieniai, vestuvės. Iki šio įvykio jie apie metus buvo susipykę, būtent su V. ir nebendravo. Jų susipykimo su V. P. priežastis dėl žemės sklypo, apie 2 metus nebendrauja. Dėl sklypo prie daugiabučio, kurį buvo sutarę visi gyventojai išpirkti, parduoti, o po to pasidalinti pinigus. Po to neišpirko tos žemės ir jie susipyko ir nebendrauja. Kai paskambino V. pasakė, kad jam skambino V. ir visokiais žodžiais pasakė, kad jis šioks ir anoks, sakė „išeik, pakalbėkim“. Šio pokalbio metu, kai jis buvo virtuvėje, o žmona su D. buvo kambaryje, kažkas daužėsi į duris. Jis kalbėdamas telefonu atidarė duris, o prie durų stovėjo V. P., kuris išvadino jį necenzūriniais žodžiais ir trenkė jam dešine ranka į veidą, gavosi, kad į nosį. Jam iškrito telefonas ir jie su juo čia susikibo, tai vyko gal 10-15 sekundžių. Iš paskos išbėgo jo žmona, jie buvo susikibę, o ji juos išskyrė. Jis nežino, ar ji matė, gal tuo metu dar ėjo. Jie užėjo su žmona namo, užsirakino ir viskas, o V. P. išėjo. Tada iškart V. P. žmona paskambino ir iškvietė policiją. Jo (kaltinamojo) žmona po kokių 5-10 min. pasakė, kad eis pas V. mamą, kuri gyvena šalia, (duomenys neskelbtini) aukšte, kad ji apramintu V., ir ji išėjo. Jo sutuoktinė nuėjo pas A. P. todėl, kad pas juos dažnai būna barniai ir muštynės, jis muša savo žmoną, o jį apramini gali tik mama. Jo žmona ir nuėjo pas A., kad ji apramintų savo sūnų V. Tada jis išgirdo triukšmą, kad koridoriuje kažkas garsiai kalba, girdėti moterų balsai. Jis išėjo iš buto, yra (duomenys neskelbtini) aukštas, o tarp aukštų yra aikštelė, atsistojo ten jie su žmona, A. P. ir V. P. A. butas iškart po kaire apačioje, o V. – po dešine. A. – tai V. mama. Jis nusileido tarp tų laiptų, jie čia ginčijosi, o kai V. jį pamatė, jam buvo „balti arkliai“ ir jis šoko prie jo bėgti, pastūmė jo žmoną ir jai sudavė į galvą, ji dar krisdama nugara atsitrenkė alkūne į sieną. Jis tada laiptais pribėgo prie jo, vėl su juo susikibo, nežino, čia kaip muštynės buvo, jie tais laiptais nusileido žemyn ir pradėjo tampytis. Jo žmona ir A. juos išskyrė. Ir tada jis įkando jam (kaltinamaajam) į ranką. A. jam dar sakė, paleisk, paleisk V., o jis pasakė, kad jis jo nelaikė, jis jam (T.) įkandęs į ranką, negali tos rankos nuplėšti. Ir tada, kai jis buvo įkandęs į ranką, jis (kaltinamasis) su kita ranka jį taip užspaudė ir tada paleido ranką. Jie su žmona dar su juo apsižodžiavo ir išėjo į viršų namo, o jie dar liko ten koridoriuje apačioje. Kai jie grįžo namo, D. P. tada dar kartą paskambino į policiją. Žmona paskambino dar V., kad čia taip yra, kad jis užpuolė jį. V. yra jo žmonos brolis. Gal praėjus 10-15 min. atvažiavo V. su žmona ir jie bute buvo neilgai, išėjo į lauką, kad pasitikti policiją. Jie nusileido laiptais ir išėjo per paradines duris. Tada iš A. P. buto lango iššoko V. P., grėbė V. ir jie susigrūmė, nukrito ant žemės. Lauke V. su V. susigrūmė, o jis ne, nes jo ranka sutino ir dabar liko žymės po įkandimo. Jo žmona juos išskyrė ir viskas. Viskas vyko gal porą minučių ir atvažiavo policija. Ir jie visi stovėjo prie laiptinės, jis, V., gal ir A. buvo, atrodo. Tada policija jį surakino, pasodino į mašiną. Jie visi stovėjo ir kalbėjo, kai policininkė klausė kas čia įvyko. Jie visi papasakojo. Pareigūnė paklausė, ar jie rašys pareiškimą, jie pasakė, kad taip. Jie su policininke pakilo į jų butą, į (duomenys neskelbtini) aukštą, ten jie parašė paaiškinimus. Kai į įvykio vietą atvyko pareigūnai jo blaivumas nebuvo tikrinamas. Jis ryte apie 10 val. buvo išgėręs pora bokalų alaus, jie pareigūnams tai pasakė, o visą dieną jis negėrė. Pareiškimą rašė ne jis, o jo žmona, kadangi jam buvo nutirpusi ranka ir su viena ranka buvo nepatogu rašyti. Tada atvyko greitoji, užėjo į jų butą, apžiūrėjo ranką. Pas V. irgi buvo sumušta ranka ir jis su greitąja išvažiavo į ligoninę, o jie liko namuose, parašė pareiškimą ir policija išvažiavo. Kodėl žmona nepuolė ginti P. jis nežino. Galima sakyti viskas buvo sekundžių reikalas. Ji kaip ir nelabai gyvena su ta žmona. Jis nežino, ko pas juos atėjo V. P.. Kai jis atidarė duris, V. P. negriuvinėjo, jis stovėjo prie durų. Alkoholio kvapo nuo jo nejautė, bet iš išvaizdos atrodė, kad jis buvo išgėręs, bet kiek, negali pasakyti, bet tikrai jis nebuvo blaivas. Jam atidarius duris V. pasakė keiksmažodį ir iškart trenkė jam į veidą, o dėl ko, jis negali pasakyti. Jis taip padarė gal dėl žmonos, gal dėl to, kad jo žmona atėjo pas juos. Gal jis pavyduliauja dėl savo žmonos. Kai jis atvažiavo su taksi, buvo be dešimt devynios, jis ėjo keliu prie namo, o V. P. išėjo iš to namo su šuniuku pasivaikščioti, bet gal jis jo ir nematė. Kokiame stovyje buvo V. P., kai apie 21 val. vedžiojo šuniuką, nežino, nes ten atstumas yra, jis kapišoną užsidėjęs buvo. Iš eisenos, iš judesių tai neatkreipė dėmesio į jo stovį, jis negriuvinėjo. Kai jie susigrūmė laiptinėje pirmą kartą, tai jis gal ir sudavė P. kokį vieną smūgį ranka, bet tikrai nebuvo iš kojos. Jis tikrai nuo jo smūgio nenukrito nei pirmą kartą, nei antrą kartą jis nenukrito. P. nebuvo nei karto nukritęs, kai su juo grūmėsi. Kai atvažiavo policija, A. P. sako, kad čia muzika garsiai grojo. Tai policija sako, kad nereikia eiti iš karto daužytis, jeigu muzika groja. Bet bute gal nuo 6 val. nieko nebuvo, tik jo žmona ir D. P. Jis ir visi kiti buvo išvažiavę ir nieko nebuvo. O dieną prieš tai jie Naujuosius ten šventė. Jis neatsimena, kas pasiūlė kviesti policiją. Po pirmo susigrūmimo iškart buvo kviečiama policija. Jo žmona kitą dieną teiravosi D. P. apie V. būklę, nes kita diena buvo sausio 2, o jo mama A. P. vaikščiojo po visą kaimą ir ieškojo, nes dingo V. Ji aiškino, kad jį išleido iš policijos ryte ir jo nėra iki vakaro. Tada jo žmona tiesiog paskambino paklausti, kas atsitiko. Jo žmona neklausė apie V. būklę, ji klausė kas atsitiko, yra, nėra ar grįžo, nes mama vaikšto ir ieško jo po vis gyvenvietę.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. S. parodė, kad 2020 m. sausio 1 d., apie 21.10 val. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), kartu su savo sutuoktine J. S. ir V. P. sutuoktine D. P. Visi buvo blaivūs, muzika pas juos bute negrojo, Naujuosius metus baigė švęsti ir svečius išleido apie 18.00 val. Jam paskambino sutuoktinės brolis V. Š., pasiteiravo ar pas jį į butą nebuvo atėjęs V. P., kuris įkyriai skambino V. Š. Pasakė, kad nebuvo, kuomet išgirdo beldimą į duris, atidaręs duris pamatė už jų stovintį V. P., kuris nieko nepaaiškinęs pasakė rusų kalba ,,vy čto, achujeli?“ ir sudavė T. S. dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę, smūgis nuslydo, pataikė į nosį, po ko juodu su juo susikibo, smūgių vienas kitam nesudavė, tampė vienas kitą įsitvėrę į rūbus. Susikibę buvo apie 1-2 minutes, po ko atėjo jo (T. S.) sutuoktinė, juos išskyrė ir jis grįžo į savo butą, o V. P. išėjo į savo butą aukštu žemiau. Jam grįžus į savo namus, D. P. pasakė, kad jos sutuoktinis nenurims ir reikia kviesti policiją, pati ją ir iškvietė. Tuomet jo sutuoktinė nutarė nueiti pas V. P. motiną A. P., norėjo paprašyti, kad ji nuramintų sūnų. Jai išėjus, jis išgirdo laiptinėje, kad moterys ginčijasi, išėjo į laiptinę, stovėdamas tarp aukštų matė prie A. P. buto stovinčią savo sutuoktinę, V. P. ir jo motiną, jie visi ginčijosi. Pamatė, kad V. P. pamatęs jį, pradėjo pro moteris veržtis link jo, eidamas link jo, dešine ranka sudavė smūgį J. S. į veido sritį, kur tiksliai pataikė, nežino, nes sutuoktinė stovėjo į jį nugara. Sudavęs jo sutuoktinei, jis laiptais kilo link jo (T. S.), siekė muštis, juodu vėl susikibo. V. P. nespardė, pats su juo muštis nesiekė, gynėsi nuo jo. Kuomet juodu susikibo, besigrumdami leidosi laiptais link jo buto, kur stovėjo A. P. ir J. S., jos ėmė juodu skirti, tačiau V. P. buvo dantimis jam įsikibęs į kairiąją ranką virš riešo, jis negalėjo jo nuo savęs patraukti, todėl savo dešine ranka apėmė jo kaklą ir paspaudė, kadangi norėjo, kad V. P. jį paleistų, jautė skausmą dėl jo kandimo. Kokiu būdu abi moterys juodu skyrė, t.y. kuri kokius veiksmus atliko, jis nežino, viskas vyko greitai, grūmtynės jo manymu galėjo trukti ne ilgiau 5 minučių. Parodė, kad grūmtynių metu nei jis, nei V. P. nukritę nebuvo, kuris kuriam kiek smūgių sudavė ir į kokias kūno dalis, jis nežino. Po jų dviejų su V. P. grūmtynių, jo motina negalėjo tempti jo laiptais į jų butą, kadangi juodu grūmėsi prie pat jo buto durų. Jis prieš A. P. jokio fizinio smurto nenaudojo. V. P. ir A. P. po grūmtynių dar likus laiptinėje, juodu su sutuoktine nuėjo į savo butą ir antrą kartą paskambino policijai, skambino vėl D. P. Tuomet pas juos į butą atvyko V. Š. su savo sutuoktine, kadangi jis sunerimo, kodėl jų pokalbis telefonu nutrūko. Paaiškinęs jam situaciją, su juo, jo sutuoktine ir savo sutuoktine išėjo laukti policijos į lauką. Jiems išėjus, jis pamatė, kaip pro savo buto langą iššoko V. P. ir užpuolė V. Š. Jiedu nukrito ant žemės ir susikibę voliojosi. Neskyrė jų, susikibę jiedu buvo labai trumpai, ar kuris nors iš jų sudavė smūgius ir kokius, jis nematė, lauke buvo tamsu. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, V. P. policijos pareigūnų buvo išvežtas, V. Š. medikai išvežė į ligoninę, kadangi jo ir V. P. grūmtynių metu V. Š. lūžo dešinės rankos delnas. D. P. nei vienų grūmtynių nematė, ji visą laiką buvo jo (T. S.) namuose, išėjo iš jo buto tik atvykus policijos pareigūnams ir medikams. Policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kur jis, jo sutuoktinė ir V. Š. pripažinti nukentėjusiaisiais, jis ir sutuoktinė kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Kitą dieną A. P. vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) ir ieškojo savo sūnaus, kadangi jis negrįžo iš policijos komisariato. Kiek laiko jo nebuvo, jis nežino, neatmeta, kad jis galėjo būti sumuštas kitur, kitu metu ir kitų asmenų. Iš savo sutuoktinės žino, kad 2020-01-03 jo sutuoktinė kalbėjo su D. P., teiravosi apie V. P., D. P. pasakė, kad jos sutuoktinis neatrodo sumuštas, ant jo nėra jokių kraujosruvų, įbrėžimų, žaizdų ar pan. (t. 1 b. l. 107-108, 109).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Š. nurodė, kad sausio 1 d. su žmona buvo namuose. Apie 9 val. jam paskambino V. P., jis nesuprato jo ir su žmona nuvažiavo į tėvų butą. Užėjo į jo šeimos butą, pabuvo su giminaičiais, kai išėjo į lauką, iš balkono iššoko V. P., paėmė, užsuko jam ranką, sulaužė pirštą, parkrito, pasivoliojo, labai greitai atsistojo, atvažiavo policija. Pasodino jį į mašiną. Gruodžio 31 d. šventė kartu su J. S. Atvažiavo ir jo kitas brolis. Muzikos nebuvo. Kai paskambino V., jis buvo pas žmoną namuose, o V. galvojo kad jis (duomenys neskelbtini). Po 21 val., po V. skambučio, atvyko į (duomenys neskelbtini), Po V. paskambino T. Nuo jo žmonos namų iki (duomenys neskelbtini) 5 min. kelio, vairavo jo žmona, jam į darbą reikėjo, nenorėjo gerti. Policija blaivumo netikrino. Jis išėjo iš laiptinės, V. iškart bėgo link jo. Jo žmona pirma išėjo iš laiptinės, jis antras išėjo, tiksliai neprisimena, visi kartu išėjo. Grumtinių metu juos išskyrė jo sesuo J. Jis nieko jam nepadarė, smūgių V. nesudavė, jis jam sulaužė pirštą. Lauke grumtynėse dviese su V. dalyvavo. D. nematė lauke, tamsu buvo.

Ikiteimsinio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. Š. parodė, kad 2020 m. sausio 1 d. su savo sutuoktine J. Š., savo seserimi J. S., jos sutuoktiniu T. S. ir D. P. šventė Naujuosius metu jam ir seseriai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Išvyko su sutuoktine namo (duomenys neskelbtini), apie 17.00 val. Apie 21.00 val. jam paskambino jo pažįstamas V. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (buto numerio nepamena), iš balso suprato, kad jis yra girtas. Pokalbio metu jis keikėsi necenzūriniais žodžiais, kvietė V. Š. išeiti ir kažką išsiaiškinti. Suprato, kad V. P. galvoja, jog jis vis dar yra (duomenys neskelbtini). Po pokalbio su V. P., jis paskambino T. S., perspėjo jį, kad į minėtą butą gali ateiti girtas V. P., kalbėdamas su T. S. išgirdo, kad į buto (duomenys neskelbtini), duris kažkas daužosi, tuomet išgirdo V. P. balsą, girdėjo, kad tarp jo ir T. S. vyksta žodinis konfliktas, tačiau ką konkrečiai jiedu kalbėjo, negirdėjo, judviejų pokalbis su T. S. nutrūko. Nutarė su sutuoktine nuvykti pasižiūrėti kas ten vyksta. Atvykus T. S. paaiškino, kad dėl atėjusio pas juos girto V. P., kuris ieškojo priekabių, veržėsi įeiti į butą, puolė mušis su T. S., iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Muštynių detalių taip pat nežino, sesuo tik pasakė, kad T. S. mušėsi su V. P. Kas iškvietė policiją, nežino. Nusprendė visi, t.y. jis, jo sutuoktinė, J. S. ir T. S., išeiti į namo kiemą laukti policijos. Jo sutuoktinė leidosi laiptais į kiemą pirma, pirma išėjo į namo kiemą, išėjusi šūktelėjo jiems, einantiems jai iš paskos, kad V. P. iššoko pro jo motinos buto balkoną. Jam išėjus iš laiptinės, V. P. iškart puolė jam į atlapus, sugriebė abiem rankomis už rūbų ties krūtine ir laikydamas pastūmė jį, dėl ko jis atsitrenkė nugara į laiptinės duris, gindamasis įsikibo į V. P. rūbus, juodu susikibę nukrito ant grindinio, V. P. jiedviems nukritus, ranka užsuko jam dešinės rankos mažąjį pirštą, jis pajautė skausmą, netrukus prie judviejų priėjo J. S. ir juodu išskyrė. V. P. smūgių nesudavė, tik buvo įsikibęs jam į rūbus. T. S. jo ir V. P. susikibime nedalyvavo. Seseriai juodu išskyrus, jie visi, kas išėjo iš buto, laukė policijos ir greitosios medicinos pagalbos. V. P. girtas vaikščiojo po namo kiemą ir rėkavo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie iškart sulaikė V. P., o atvykę medikai jį apžiūrėję pasakė, jo mažasis pirštas yra greičiausiai lūžęs, todėl jį pristatytė į ligoninę, kur jam diagnozuotas minėto piršto lūžis. Dėl šio įvykio pats kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kur jis yra pripažintas nukentėjusiuoju, buvo nuvykęs atlikti tyrimo sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. V. P. pažįsta nuo vaikystės, girtas jis tampa labai agresyvus, ieško priekabių, konfliktuoja be priežasties su bet kuo, puola muštis, pats pripažįsta šią savo problemą, ne kartą jiedviem kartu leidžiant laiką yra jo prašęs neleisti jam prisigerti, kad su niekuo nesusimuštų (t. 1, b. l. 92-93, 94).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. S. nurodė, kad tą vakarą jie sėdėjo ir kalbėjo su D. P. kambaryje, nes jie retai matosi su ja. Gruodžio 31 d. buvo muzika, šoko kaip ir visi žmonės per Naujus metus, apie 3 val. ryto ji jau buvo namuose. Tai buvo 2020 sausio 1 d. apie 18 val., kai sėdėjo ir gėrė kavą. Grįžo jos vyras ir neužilgo ji išgirdo tokį beldimą į duris. Jos vyras nuėjo pirmas, ji iškart iš paskos. Vyras atidarė duris ir V. P. trenkė jam kažkur į veidą, ji gerai nematė kur, bet jie susigrūmė ten porą minučių, ji greitai griebė savo vyrą ir uždarė duris, bei pasakė D. kviesti policiją, nes nieko nebus, V. nenusiramins. V. P. į veidą sudavė jos vyrui, kojų nebuvo, tik rankomis. Ji bendrauja su D. P. ir ji sakė, kad V. klauso tik savo mamos A. P., todėl ji nusprendė nueiti į apačią ir tiesiog pasakyti, kad A. nuramintų savo sūnų, nes žino, kad jis yra konfliktiškas žmogus. Ji prie A. buto viena buvo nuėjusi. Kai A. P. atidarė duris, ji pasakė, kad V. atėjo pas juos muštis ir, kad ji nuramintų savo sūnų. Ji nenorėjo jos klausyti ir ranka parodė, kad eik į viršų. Ir čia išėjo V. P., ji bandė aiškinti. Ir neužilgo nusileido jos vyras, ji nematė per laiptus. Kai V. P. pamatė jos vyrą, jis eidamas kažkaip jai trenkė ir ji nuo to smūgio susimušė alkūne į sieną. Jie pradėjo grumtis, nuo to susikibimo nusileido į apačią ir ji išgirdo, kai jos vyras T. nuo skausmo rėkė, kad paleistų jo ranką, bet V. P. nepaleido ir vis tiek kando. Ji iš kitos pusės pribėgo prie V. P. ir A. pribėgo iš kitos pusės prie jos vyro. Abi sakė, kad paleistų. Jos vyrui buvo siaubingas skausmas, kai įkando. V. P. pradėjo per petį traukti, kad paleistų. Paleido ranką, jie nubėgo į viršu, jie pasiliko apačioje. labai ilgai neatvažiavo policija. Atvažiavo jos brolis V. Š., kuris išgirdo garsus per telefoną. Dar vienas jos brolis atvažiavo su žmona, jiems buvo įdomu kas vyksta. Brolis atvažiavo su žmona J. Š. Jie nusileido pasitikti policijos. V. P. iššoko iš savo mamos buto per (duomenys neskelbtini) aukšto langą ir stvėrė jos brolį, jie grumėsi, nukrito ant grindų. V. P. buvo neadekvatus. Atvažiavo policija, jie nuėjo rašyti pareiškimą. A. P. pasakė, kad ji irgi rašys, jeigu jie rašys, nors jokių nusiskundimų iš A. nebuvo. Atvažiavo greitoji, apžiūrėjo jos vyro ranką, brolį išvežė. Broliui buvo sulaužytas pirštas. Brolis ir vyras tik alaus išgėrė. Jie mano, kad buvo pavydas jos broliui. V. P. pasivaideno, kad D. P. ir jos brolis kartu. Dėl žemės A. iki šiol kabinėjasi, kodėl stato automobilį. Jie dabar ten negyvena, dažnai ten atvažiuoja, ten jų tėvų butas. Ji A. P. smūgių nesudavė, nebuvo prisilietusi. Ji pasakė D. kviesti policiją, po pirmo įvykio, iškarto kvietė policiją. D. pasakė, kad ji nesikiš, nes bijojo savo vyro. Ji nebuvo girta, gruodžio 31 d. išgėrė šampano, sausio 1 d. negėrė.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąją apklausta J. S. parodė, kad 2020 m. sausio 1 d. šventė Naujuosius metus su savo sutuoktiniu T. S., savo broliu V. Š., jo sutuoktine J. ir D. P., jai (J. S.) dalimi priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). V. su J. išvyko namo apie 17.00 val. Apie 21.00 val. būdama kambaryje su D., ji išgirdo, kad kažkas daužo į buto duris, tuo metu jos sutuoktinis buvo virtuvėje. Jis pirmas nuėjo prie buto durų, juodvi su D. iš paskos. T. atidarius duris, už jų buvo V. P., kuris pasakė rusų kalba ,,vy čto, achujeli“ ir iškart sudavė vieną smūgį kumščiu (kurios rankos, nepamena) T. į veidą. Ji patraukė savo sutuoktinį į butą, užrakino buto duris, leipė D. kviesti policiją. Tuomet, žinodama, kad V. P. būdamas girtas, ypatingai paklūsta savo motinai A. P., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nuėjo pas ją, norėjo paprašyti jos, kad nuramintų savo girtą sūnų, tačiau A. P. atidariusi savo buto duris liepė jai eiti atgal į viršų, nenorėjo jos klausyti. Kol kalbėjo su A., laiptinėje iš kažkur atsirado V. P., kuris, pamatęs, jog iš buto, nusileido ir tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto stovėjo jos sutuoktinis, užsimojo ranka (kuria, nepamena) suduoti jai smūgį, smūgį jis jai sudavė, pataikė į kaktą, nuo smūgio ji atsitrenkė nugara į sieną, nusibrozdino alkūnę. Tiek dėl nubrozdintos alkūnės, tiek dėl suduoto smūgio, ji juto fizinį skausmą. Sudavęs jai smūgį, V. P. puolė link jos sutuoktinio, jiedu susikibo, apsistumdė, ji liepė jiems liautis, tuomet išgirdo savo sutuoktinį rėkiant ir pamatė, kad V. P. jam įkando į kairę ranką tarp alkūnės ir riešo, ir laiko dantimis už rankos, o T. apsivijo laisva ranka V. P. kaklą, bandė jį nuo savęs patraukti. Matydama, kad V. P. nepaleidžia jos sutuoktinio, girdėdama kaip iš skausmo T. rėkia, ji lengvai kelis kartus delnu paplekšnojo V. P. per petį (kurį, nepamena), prašydama, kad paleistų T., tuo tarpu A., priėjusi T. už nugaros, rankomis mušė jį per nugarą. Kažkuriuo momentu V. P. paleido T. ranką, jiedu išsiskyrė, ji pasakė T., kad reikia eiti namo. Bute likusios D. paprašė dar kartą paskambinti į policiją, kadangi pareigūnai ilgai neatvažiavo. Tuomet pas juos atvyko jos brolis V. Š. su sutuoktine, kartu su jais nuėjo į namo kiemą laukti policijos. Jiems einant į kiemą, laiptinėje A. buto durų nei vienas iš jų nespardė, jiems išėjus į kiemą, pro A. buto langą į kiemą iššoko V. P., kuris iškart puolė jos brolį V., jiedu nukrito ant grindinio, trumpai ant grindinio susikibę voliojosi, tačiau ji juodu iškart išskyrė. Nematė, kokiu momentu V. V. P. sužalojo rankos mažąjį pirštą, buvo labai tamsu. Vėliau, atvykus medikams ir nugabenus jos brolį į ligoninę, jam buvo diagnozuotas minėto piršto lūžis. Tiek ji, tiek T., tiek V., kreipėsi dėl minėto įvykio į policiją, jų pačių iniciatyva policija ir buvo kviesta, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jų visų trijų sužalojimų, visi nuvyko atlikti tyrimus sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Parodė, kad kuomet išskyrė brolį ir V. P., pastarasis dar bėgiojo po kiemą, ieškojo prie jų priekabių, šaukė ,,nu, kas ant manęs, kas ant manęs“. Parodė, kad A. niekas nemušė ir nežalojo, ji niekam nebuvo įdomi, kadangi jie laukė D. iškviestos policijos dėl V. P. elgesio. Namo kieme, kuomet V. P. užpuolė jos brolį, T. su V. nebesimušė, jam skaudėjo ranką nuo V. P. įkandimo (t.1, b. l. 122-123, 124).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiuoju apklaustas V. P. parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d., 5 val. vakaro matė renkasi į (duomenys neskelbtini) butą baliavoti Naujųjų metų. J., T. ir Š.. Jie jau iki to buvo susipykę, dalinosi žemę, dėl sandėliukų. Jie pasistatė mašiną prie išvažiavimo iš kiemo, užstatė jo mašiną. Ieškojo konfliktų. Vakare garsiai grojo muzika, grojo visą naktį iki 5 ryto. Po to nutilo. Sausio 1 d. apie 7 val. vakaro prasidėjo muzikos leidimas, tai garsiai, tai tyliau. Nutarė paskambinti Š., nes žino, kad jis baliavojo, kad neleistų muzikos. Jis pasakė, kas ten jo nėra, jis erelis, pasakė skambink seserei. Po to muzika vis grojo ir grojo. Po to paskambino, paklausė ar jis juos perspėjo. Jie su juo apsižodžiavo. Jis pasakė, kad atvažiuos ir pasikalbės. Nutarė nueiti pasakyti, kad patildytų muziką. Į butą nuėjo prieš 21 val. Pastukseno, bet jie negirdi, pastukseno stipriau, duris atidarė T. S. atidarė duris ir pradėjo koliotis. Jie tik apsižodžiavo, jis grįžo į savo butą. J. uždarė duris, jis nuėjo į apačią į namus. Išgirdo, kad kažkas laiptinėje garsiai kalba. Atidarė, jo mama kalbėjo su J. Pamatė einantį laiptais nuo (duomenys neskelbtini) aukšto T. ir žodžiais ,,ah tu, čia visus jau zaj...“, spyrė iš kojos į krūtinę. Nukrito prie savo durų, pradėjo mušti, jis gynėsi, jis iš galo paėmė, pradėjo smaugti. Jam J. laikė už rankos, draskė. Jis negalėjo apsiginti, įkando jam į ranką. Jis (kaltinamasis) jį paleido. Laiptinėje buvo T., J. ir girdėjo D. balsą. D. buvo šalia. Jo mama atidarė duris ir jį įstūmė. Duris spardė kojom, sakė ,,otkryvaj, pogovorim“. Išgirdo, kad atvažiavo V. Manė tuoj išlauš duris. Mama sakė, kad nedarytų durų. Laukia buvo J., J., T., V., G. vyras. Jis iššoko pro balkoną, įėjo pro laiptinės duris. Tada jie ant jo puolė, trenkė, nukrito prie laiptinės, pradėjo daužyti. Pirmas puolė V., davė smūgį, jis pargriuvo. Kas mušė nežino, buvo užsidengęs. Mušamas buvo lauke prie laiptinės durų. D. buvo, kai jį mušė prie durų. Po 5 min. atvažiavo policija. Visi pradėjo rodyti ant jo, kad juos puolė. Greitajai pasakė, kad jam pagalbos nereikia. Po pusantros paros jį išleido, nuvažiavo, parašė pareiškimą. Jis buvo išgėręs. Buvo sumuštas veidas, galva, rankos kojos. Nieko nebuvo sulaužyta, todėl į ligoninę nevažiavo. Vėliau nusiėmė abdukciją. Ant veido buvo paraudimai, sudraskymai. Su D. gyvena kartu, bet atskiruose kambariuose, gal ir matė sumušimus. Ar policija kam nors tikrino girtumą, nematė. Jį išvežė, nes jie 6 sakė, kad juos puolė. Jį išvežė, buvo uždarytas mašinoje. Pareigūnas sakė viską išsiaiškins. Jis buvo kraujuotas, pareigūnė tą matė. Jo policijos pareigūnai nemušė, konfliktų nebuvo, jau atvykus į policiją buvo sužalotas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas V. P. parodė, kad 2020 m. sausio 1 d., apie 20.40 val. būdamas namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, neapsikentęs jau dvi dienas kaimynų bute garsiai leidžiamos muzikos, pakilo į (duomenys neskelbtini) namo aukštą ir pabeldė į (duomenys neskelbtini) buto, kuriame buvo garsiai leidžiama muzika, duris. Buto duris atidarė T. S., kurio paprašė patildyti garsiai leidžiamą muziką, tačiau jis atsakė, kad jis (V. P.) yra niekas ir, kad nieko nereguliuos, pasiuntė jį, pasakydamas ,,eik nachui“, pagrasino, kad tuoj atvažiuos jo draugai ir tuomet su juo bus pasikalbėta, kalbėjo rusiškai. Bute dar buvo jo žmona J. S., girdėjo vaikų balsus, ar dar bute buvo suaugusių asmenų nematė, į butą užėjęs nebuvo. J. keikdamasi necenzūriniais žodžiais, būdama buto koridoriuje, irgi sakė, kad jis čia ne šeimininkas. Jis grįžo namo, muzika garsiai buvo leidžiama ir toliau. Maždaug po dešimties minučių išgirdo namo laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte kalbančią savo motiną A. P. su J. S. J. priekaištavo A. P., kodėl V. P. neleidžia jai su draugais švęsti. Apie 21.00 val. jis išėjęs į laiptinę pasakė, kodėl kaimynai ir jis turi kęsti triukšmą, ir garsiai leidžia muziką. Tuo metu iš namo (duomenys neskelbtini) aukšto į (duomenys neskelbtini) leisdamasis laiptais T. S. garsiai sušuko, kad jis visus jau ,,zajebal“, ir pašokęs nuo laiptų, spyrė jam koja į krūtinę, kuria koja nepamena, dėl ko jis nukrito laiptinėje ant grindinio. Tada, T. S. prišokęs prie jo gulinčio, mušė rankomis ir spardė kojomis. Rankomis sudavė apie aštuonis kartus į galvos sritį: veidą, kaktą, smilkinius, ausis, pakaušį, kojomis spyrė kelis kartus į krūtinę, rankas, kliuvo į įvairias kūno vietas: šonus, kojas, nugarą, po ko, suėmęs rankomis už kaklo, smaugė. Mušimo metu jis buvo praradęs sąmonę, dėl ko jis įkando T. S. į jį smaugiančią ranką. Tada jis V. P. paleido. Kai T. S. mušė ir smaugė, jam gintis trukdė J., laikydama jo kairę ranką savo rankomis, dėl ko jis negalėjo gintis užsidengdamas veido ir kitų kūno vietų. J. jam apdraskė kairės rankos plaštaką. Kai T. ir J. jį paleido, motina nuvedė jį į savo butą. Po kelių minučių į jo motinos butą pradėjo kažkas belstis. Motina per durų akutę koridoriuje pamatė V. Š., J. ir T. S., dėl to neleido jam išeiti į namo laiptinę. Kai durų niekas neatidarė, jie pradėjo laužtis į butą, spardydami buto duris, atrodė, kad jas tuoj išlauš. Nenorėdamas, kad išlaužtų motinos buto duris, jis, išlipęs per langą, nuėjo prie namo laiptinės ir stovėdamas lauke paklausė, dėl ko jie laužo buto duris, po ko V. Š. ir T. S. abu puolė jį mušti rankomis ir spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, galvą, krūtinę, šonus, nugarą ir kojas, dėl ko jis nugriuvo ant žemės. Kuris iš jų, kiek kartų ir į kurias kūno vietas jam sudavė, nurodyti negali, nes nematė, buvo užsidengęs galvą rankomis. Iš viso per galvą, veidą kliuvo apie 10 smūgių, rankas, šonus ir kojas apie 10 smūgių. Užpuolimą ir sumušimą matė A. P., galbūt ir kaimynai. Įvykio vieta vaizdo kameromis nefilmuojama. Jis jų nemušė ir nepuolė, tik gynėsi. Dėl sumušimo juto fizinį skausmą, dėl kūno sužalojimų į medikus apžiūrai ir gydymuisi nesikreipė, jam padarytos daugybinės hematomos ir nubrozdinimai visoje galvos srityje ir kūne (t.1, b.l. 26-27, 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas V. P. parodė, kad ne viską pamena tiksliai, kadangi buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Jam nuėjus pas kaimynus paprašyti, jog jie nutildytų muziką, jam duris atidarė J. S.. V. Š. jis skambino po to, kai nuėjo pas minėtus kaimynus. Pamena, kad skambino jam vieną kartą, galimai skambino ir antrą, tačiau nepamena. Jis žinojo, jog minėtame bute, kur grojo jam trukdanti muzika, V. Š. ir jo sesuo J. S. yra registruoti. Taip pat žinojo, kad jie ten su savo šeimomis šventė Naujuosius metus ir manė, kad V. Š. buvo minėtame bute, kuomet ten grojo muzika, todėl jam paskambino, pakartotinai prašė nutildyti muziką. V. Š. pasakė, kad jo minėtame bute nėra, tuomet jis paprašė V. Š. paskambinti seseriai, kuri buvo minėtame bute. V. Š. paklaus, kodėl jis ieško priekabių, su V. Š. telefonu juodu apsižodžiavo, V. Š. pasiūlė ,,pasikalbėti“, į ką jis atsakė, kad tegu atvažiuoja ir juodu pasikalbės (t.1, b.l. 33-34)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. P. parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. atvažiavo sutikti Naujuosius metus T.su J., V. su J.ir J. brolis su žmona, atsivežė (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus. Jie čia negyvena. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) aukštą, paleido muziką ant viso namo, trenksmai. Visą naktį muzika, nenutildė, matyt jie girti miegojo. 2020 sausio 1 d. jie šventė, matyt nuvažiavo su taksi degtinės, vaikai buvo su jais kartu. Nešė bonkes taip, kad visi matytų degtinę. Vakare atėjo sūnus, pasakė, kad nueis ir pasakys, kad nutildytų. Jis grįžo greitai ir nuėjo į savo butą. Po kurio laiko J. paskambino ir daužė kuloku į duris. Ji jai (J.) pasakė, ko ji girta nori, liepė pritildyti muziką ir eiti namo. Sūnus atidarė duris ir pas ją klausė, kas nutiko. Tuo metu nuo (duomenys neskelbtini) aukšto T. įsibėgėjęs nuo laipto sūnui davė į krūtinę. Sūnus nuskriejo per visą koridorių prie savo durų, pradėjo daužyti su kojomis, rankomis. Pribėgo ji, jos marti D. J. nustvėrė jo ranką, o kita ranka draskė galvą. Stvėrė T. už nosies, jis sūnų smaugė. Ji T. tik už marškinių tampė. Po to paėmę už nosies. D. tampė T. už marškinių. Sūnus pradėjo dusti ir T. įkando į ranką. T. atleido. Ji sūnų įsitempė į savo butą. T. stvėrė jai laužti ranką ir kirto į krūinę du kartus ir pasakė, kad ji čia daugiau negyvens. Ji prie S. nesilietė. Spėjo užsirakinti, kojomis spardė duris, keiksmažodžiai, buvo V. ir T., jie visaip rėkė. Š.spardė duris. Tai matė pro durų akutę. T. ir V. spardė duris. V. brolis nespardė durų. Laiptinėje buvo trečias žmogus, bet jis stovėjo toliau. S. durų nespardė. S. jos neįžeidinėjo. Sūnus sakė, kad išlauš duris ir juos užmuš. Sūnus iššoko per langą, jie tada nubėgo į lauką ir pradėjo jį mušti. Ji atidarė duris, atbėgo J. pradėjo rėkti, kad skambintų į policiją, nes užmuš jos sūnų. Sūnus stovėjo prie durų, o jie ten visi rėkavo. Buvo privažiavę giminaičių, moterų ir vyrų. Atvažiavo policija. Visi pradėjo rėkti, kad ,,jis, jis“, policija sūnų nuvedė į mašiną. Sūnus nesipriešino. Policininkė atėjo tenai. V. policininkei sakė, kad jam krumplius numušė. Po to S. matė lauke, jokių sužalojimų nebuvo. Policininkė sakė išsiblaivyti, tada parašyt. Policininkė užėjo pas ją. Ji sakė, kad rašys pareiškimą, bet ji (policininkė) pasakė, kad nerašys, liepė sėdėti namie ir neatidarinėti durų. Tada nuėjo pas policininką. Sūnus buvo visas kruvinas, ausis ištinus. Pas policininką klausė, kodėl jai neduoda rašyti. Jis jai davė, tada parašė ir nunešė policininkui. Sūnui nepasiūlė medicininės pagalbos. Jis buvo sudaužytas ir neturėjo striukės. Kai buvo smūgiai į duris, trūkinėjo plokštės, viduje jos prasižioję. Kas buvo Greitojoje nemačiau. Jos sūnus nebuvo sužalotas konflikto metu, nes konfliktų nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. P. parodė, kad būdama namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, jau dvi dienas girdėjo kaimynų bute labai garsiai leidžiamą muziką, kad net visas butas drebėjo, tačiau policijos nekvietė, manė iškentėsianti. 2020 m. sausio 1 d., apie 21.00 val. būdama namuose išgirdo, kad namo grįžo sūnus V. P., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte. Išgirdusi, kad rakinamos durys, matė jį per savo buto durų akutę. Maždaug po kelių minučių girdėjo sūnaus balsą, sklindantį iš namo laiptinės, ką jis kalbėjo, ji negirdėjo, per savo buto durų akutę matė jį lipantį laiptais žemyn, po ko nuėjo į savo butą. Dar po minutės į jos buto duris beldėsi ir skambino buvusi kaimynė J., kuri šventė bute (duomenys neskelbtini). Atidarius buto duris, ji būdama laiptinėje, iš karto pradėjo ant jos (A. P.) šaukti, kodėl jos sūnus trukdo jai su kompanija švęsti. Tuo metu iš buto išėjo V. P. sakydamas J., kad jis jau prašė patildyti muziką. Tuo pat metu ji pamatė iš (duomenys neskelbtini) aukšto atbėgantį jos vyrą T., anketinių duomenų nežino, kuris šokdamas nuo laiptų koja spyrė V. P. į krūtinę. Nuo smūgio V. susmuko ir T. kumščiais trankė V. per galvą, spardė jį kojomis. Rankomis trenkė apie dešimt smūgių per galvą, pakaušį, ausis, smilkinius ir veidą, maždaug penkis kartus trenkė V. per nugarą, toliau spardė kojomis į įvairias kūno vietas, rankas, šonus, nugarą ir kojas. Kiek kartų ir į kurias vietas spyrė kojomis, tiksliai nurodyti negali, dėl patirto streso neįsidėmėjo. Vėliau jo žmona J. pastvėrusi V. už dešinės rankos laikė jį, o kita ranka V. draskė nagais per galvą, veidą ir rankas, o T. tuo metu rankomis V. smaugė. Tada V., beveik praradęs sąmonę, įkando T. į smaugiančią ranką. Ji, gelbėdama sūnų, pradėjo jį temti į savo butą, o T.jai sudavė rankomis į krūtinę, ties kairiu pečiu ir per nugarą, buvo užsukęs jai ranką. Dėl sumušimo ji juto didelį skausmą, liko hematomos, į medikus gydymuisi nesikreipė. T. mušdamas ją pavadino ,,suka“. Kai uždarinėjo savo buto duris, jis jai pasakė: ,,suka, tu čia negyvensi“, po ko ji užrakino buto duris. Tuo metu kažkas pradėjo trankyti ir spardyti jos buto duris, koridoriuje girdėjo T. ir J. brolio V. Š. šaukšmus. Kadangi ji V. neleido eiti iš buto į laiptinę, jis išlipo pro buto langą. Tuo metu ji atidarė savo buto duris ir buvo tarpduryje, prie jos pribėgusi V. Š. žmona J. šaukė, kad skambintų į policiją, nes jie užmuš jos (A. P.) sūnų. Tada ji išgirdo savo marčios balsą, sklindantį iš laiptinės, kad ji jau du kartus kvietė policiją, ji irgi paskambino 112. Išbėgusi į lauką, prie laiptinės durų pamatė sūnų ir policijos pareigūnus. Policininkams sakė, kad jie sumušė jos sūnų, tačiau jie į tai nekreipė dėmesio ir V. išvežė. V. policininkams rodė savo sumuštus rankos krumplius sakydamas, kad jį sumušė V. Dėl įvykio ji parašė pareiškimą, tačiau su ja policininkai nebendravo ir neapklausė. Kaip lauke mušė V., galėjo matyti marti D. P., gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta nefilmuojama (t.1, b. l. 41-43, 44).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. R.-Š. parodė, kad V. Š. jos vyras, sutinka duoti parodymus. 2020 sausio 1 d. vakare, (duomenys neskelbtini), buvo namie suskambo telefono skambutis. Skambino nežinomas numeris. V. pakėlė ragelį, ji gulėjo šalia lovoje, išgirdo, kad P. kviečia jos vyrą muštis. V. pasakė, kad jam daugiau neskambintų ir padėjo ragelį. Jis paskambino antrą kartą ir necenzūriniais žodžiais pradėjai šaukti, kad jis nori muštis ir eina į namus, kur šventė Naujus metus. Konkrečių žodžių negali įvardinti. V. padėjo ragelį ir paskambino T., perspėjo, kad ateina P. T. pažiūrėjo pro durų akutė ir pamatė, kad jis jau stovi ir jau rakino duris, jie išgirdo susigrūmimą. Jie girdėjo telefonu, suprato kad jie susigrūmė. Vyras sakė, kad važiuoja. Jie atvyko 10 minučių bėgyje. Nuo jų gal 3 kilometrai, automobilį vairavo ji. Vyras prieš tai šventė naujuosius metus buvo išgėręs, dėl to nevairavo, vairavo ji. Kai jie atvažiavo ten jau nieko nebuvo. Jie nuėjo laukti policijos. Kai atvyko, pamatė J., pas T. buvo sužeista ranka, T. sakė, kad tai įkandimas. Daugiau sužalojimų nematė. Grumtynių pėdsakų nepastebėjo. Su P. nebendravo.V. lauke susigrūmė su V. V. iššoko pro langą ir puolė V., jie nukrito ir susigrūmė. Kai V. iššoko pro langą jos vyras buvo prie durų. Jį V. užpuolė prie durų, jie nugriuvo ant plytelių. V. nugriuvo ant krūmų, krūmai iki kelių. Sesuo juos išskyrė. T. tuo metu matyt stovėjo. P. lauke nematė. Atvažiavo ekipažas, nuėjo namo, parašė pareiškimą. Nežino, kodėl V. skambino jos vyrui. Jie iš to buto išvyko gal 5-6 val. J. buvo normaliam stovyje. Gėrė kavą, ji atvažiavo 3 val., atvažiavo su V. ir su savo vaiku. Ji atvažiavo išgerti kavos. Policiją kvietė, rodos D. Muzikos garsiai nebuvo. Nematė sužalojimų ant P. P. elgėsi agresyviai, dėl to jį išvežė policija. P. atsisakė med. pagalbos. Pas Š. buvo pamėlynavęs pirštas. Nematė ar P. bendravo su pareigūnais ir kad sugadintos jos durys. Po įvykio pareigūnė atėjo pas S. į namus. Ar buvo pas P. nematė. D. P. visą laiką buvo namie, ji buvo blaivi, J. irgi buvo blaivi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. R.-Š. parodė, kad 2020 m. sausio 1 d. buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), šventė Naujuosius metus kartu su savo sutuoktinio V. Š. seserimi J. S. ir jos sutuoktiniu T. S. Apie 16.00-17.00 val. išsiskirstė, juodu su sutuoktiniu išvyko namo. Apie 21.00 val. jos sutuoktiniui paskambino V. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (buto numerio nepamena), pasakė, kad ateina pas jos sutuoktinį muštis. Sutuoktinis su juo ilgai nekalbėjo, pasakė, kad jis iš balso atrodė neblaivus, taip pat V. Š. pasakė, kad V. P. galvojo, kad jis vis dar yra pas T. S. bute, todėl pasakė, kad ateina muštis. Dėl kokių priežasčių V. P. norėjo muštis su jos sutuoktiniu, ji nežino. Jos sutuoktinis iškart paskambino T. S., įspėjo, kad pas jį gali ateiti V. P., kuris jo ieško. Tuomet ji su sutuoktiniu išvyko pas T. S., numanė, kad su V. P. gali įvykti konfliktas. V. P. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų, jį gali charakterizuoti kaip labai konfliktišką asmenį, jis neretai be priežasčių ieško priekabių, puola muštis. Atvykę pas T. S. ir J. S., juodu rado namuose, ant T. S. kairės rankos pamatė kraujuojančią žaizdą, jis paaiškino, kad jam konflikto metu įkando V. P., taip pat pasakė, kad jau iškviesta policija. Visi nusileido į kiemą laukti policijos. T. S. bute liko tik V. P. sutuoktinė D. P. Jiems išėjus į kiemą, ji pamatė, kaip pro buto, kuriame gyvena V. P. motina, langą iššoko V. P., kuris be priežasties puolė rankomis mušti jos sutuoktinį, jiedu susigrūmė, nukrito ant grindinio. Kuris kuriam kiek smūgių sudavė ir ar sudavė išvis, ji nežino, buvo tamsu, juodu išskyrė J. S., po ko iškart atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė V. P., bei greitoji medicinos pagalba, kurios medikai apžiūrėjo V. Š. ir nuvežė jį į ligoninę, kadangi jam lūžo dešinės rankos mažasis pirštas. Grumtynės truko kelias minutes. Ji šio konflikto metu jokios žalos nepatyrė, jos sutuoktinis pripažintas nukentėjusiuoju kitame ikiteisminiame tyrime, pradėtame dėl šio įvykio. Kuomet J. S. išskyrė jos sutuoktinį ir V. P., bei atvyko policijos pareigūnai, ji priėjo prie savo sutuoktinio ir V. P., pastarąjį matė gerai, jį apšvietė policijos automobilio žibintai, jo veidas ir rankos buvo sveiki, nebuvo matyti jokių nubrozdinimų, kraujo, sumušimų požymių. Parodė, kad po įvykio, po dviejų dienų, dienos metu buvo nuvykusi į butą (duomenys neskelbtini), (kuris priklauso lygiomis dalimis J. S., V. Š. ir dar vienam jo broliui), matė laiptinėje V. P., jis neatrodė sumuštas, jį matė gerai, buvo šviesu, jokių sužalojimų ant jo veido ir galvos nebuvo matyti (t.1, b. l. 54-55, 56).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta D. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 sausio 1 d. nuėjo kavos pas kaimynę (duomenys neskelbtini). Buvo T., J. Jie sėdėjo dviese gurkšnojo kavą, T. buvo virtuvėje. Buvo patuksenta į duris. Skambučio į duris nebuvo, buvo beldimas. Laužymo nebuvo. Pirmas nuėjo vyras, paskui J., ji po jų. Pagal balsą suprato, kad tai V. P.. Buvo keiksmažodžiai, chaosas. Pakeltas tonas. Ji suprato, kad tarp jų kontaktas buvo, ėjo vienas ant kito. Ji apsisuko ir išėjo, žinojo, kad geruoju nesibaigs, iškvietė policiją. Antrą kartą policiją kvietė pasitikslinti ar išvažiavo ekipažas. J. įsitempė vyrą į butą. Smūgių sudavimo nematė. J. sakė eina pas P. motiną, ji gyvena (duomenys neskelbtini), kad įvyko incidentas ir kad nuramintų. Ji nuėjo viena, jie su T. liko dviese. T. jai nesiskundė. Negirdėjo, kad buvo trankomos P. durys. Ji liko bute, T. nuėjo paskui žmoną. Nieko daugiau nebuvo atvažiavę. Muštynių nematė, tik iš J. paaiškinimų. P. jos sutuoktinis, jie susituokę, (duomenys neskelbtini) metus draugavo, (duomenys neskelbtini) metai vedę. Ji visus garsus girdėjo sėdėdama bute. Garsai buvo (duomenys neskelbtini) aukšte. Po to S. į butą negrįžo. Ten buvo viena. Po kiek laiko išėjus į lauką, matė pareigūnę. Iš kur atsirado J., nežino. Muštynių nematė, per langą nestebėjo. J. pasakojo apie muštynes. Muzika buvo, bet ne garsiai. Nežino kodėl atvyko P. Kitą dieną ant P. sužalojimų nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. P. parodė, kad yra V. P. sutuoktinė, gyvena kartu (duomenys neskelbtini), tačiau judviejų santykiai jau kurį laiką nėra kaip sutuoktinių, gyvena kaip kaimynai. V. P. yra labai konfliktiškas, dažnai veliasi į muštynes. 2020 m. sausio 1 d. vakaro metu (tikslaus laiko nepamena) grįžo namo iš savo tėvų namų, kur šventė Naujuosius metus, namuose nieko nebuvo, tuomet nuėjo išgerti kavos pas savo kaimynus J. ir T. S., kurie buvo bute (duomenys neskelbtini). Jai būnant su jais jų bute, kažkas ėmė daužyti jų buto duris, T. S. nuėjo atidaryti durų, juodvi su J. nuėjo paskui jį pasižiūrėti kas vyksta. T. S. atidarius duris, ji pamatė savo sutuoktinį V. P., kur jis buvo iki ateinant pas T. S., ji nežino. V. P. iškart tarpduryje puolė T. S., matė, kad jiedu susikibo, ar buvo kurio nors suduoti smūgiai, nematė, stovėjo už J., kuri stovėjo už T. S., matė tik, kad J. patraukė savo sutuoktinį į buto vidų, o ji iškart nuėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu, kadangi numanė, jog jos sutuoktinis nenurims, konfliktas tęsis. Daugiau iš T. ir J. S. buto nėjo nei į laiptinę, nei į kiemą, todėl apie tolesnį konfliktą žino tik iš J. žodžių. Parodė, kad kitą dieną grįžęs namo V. P. neatrodė sumuštas, sužalotas, ant jo veido nematė jokių kraujosruvų ir/ar nubrozdinimų, jis niekuo nesiskundė (t.1, b.l. 58-59, 60).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta A. K. parodė, kad tuo metu buvo policijos pareigūnė. Nieko naujo nepasakys, tik pagal tarnybinį, nes praėjo pusantrų metų. Salėje esančių asmenų ji neatsimena. Kiek pamena susimušė kaimynai, jie buvo neblaivūs. Kiek dalyvavo asmenų nepamena, buvo visi lauke. Aršiausią pasodino į automobilį, jis rėkavo. Kai jie atvažiavo, jie buvo visi vienoje krūvoje. Ar buvo sužalojimai nepamena. Sausio 1 dieną buvo daug įvykių. Ji buvo užėjusi į (duomenys neskelbtini) butą, bendravo su garbaus amžiaus moterimi. Ji sakė, kad viskas prasidėjo dėl garsios muzikos. Moteris sakė, kad jos sūnus sukonfliktavo su kaimynais dėl muzikos, susimušė. Nepamena ar ėmė iš moteriškės pareiškimą. Gal ji atsisakė parašyti, ar sakė, kad rašys vėliau. Jie kvietė greitąją pagalbą. Jie apžiūrėjo vyriškius. Su medikais bendravo jos kolega, ji tuo metu priėminėjo dokumentus. Paaiškinimus ėmė iš (duomenys neskelbtini) buto, po to nuėjo į (duomenys neskelbtini). Buvo apibrozdinti krumpliai, veidai, lūžęs pirštas. (duomenys neskelbtini) aukšte moteriškė subrozdinta ranka, sakė, kad ją stūmė. (duomenys neskelbtini) aukšte rodos ir buvo kraujo lašiukai. Kaip atrodė (duomenys neskelbtini) buto durys, nepamena. Buvo apgadintos vienos durys, bet kurios nepamena. Durys buvo aplaužytos. Tai fiksavo MVRS pareigūnai. Apgadinimai buvo švieži. Buvo atšokusios šviežios medžio atraižos. Ji nebuvo priėjusi prie aršiausio vyriškio. Jis buvo apsvaigęs, keikėsi. Vyrai buvo apsvaigę. Iš kitų asmenų buvo necenzūriniai žodžiai. Jei į komisariatą atvyko medikai, vadinasi asmuo skundėsi. Turėjo būti sužaloti krumpliai ir veido sritis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja paklausta G. D. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius ir nukentėjusius. Prieš dvejus metus, žiemą išgirdo beldimą. Girdėjo stiprų beldimą. Pažiūrėjo pro akutę, pamatė girtą V. beldžiant į J. duris. Buvo girtas, vos stovėjo ant kojų. Atidarė T., matė V. trenkė T. į veidą, J. įtraukė T. į butą ir uždarė duris. Smūgis buvo stiprus. Už durų muzikos negirdėjo. Išėjo į laiptinę V. pasakė eiti namo. P. į jos pastabą nieko neatsakė ir nuėjo laiptais į apačią. Prieš tai nieko negirdėjo. Durų spardymo negirdėjo. Nematė sugadintų P. durų. S. kalbėjo normaliai. Tarp jų pokalbio negirdėjo. Ne pirmą kartą kai mušėsi. Policija atvyko gal po pusvalandžio. Išgirdo riksmą lauke. A. telefonu kvietė policiją, kad muša jis sūnų. Po to matė grumtynes tarp V. ir V. Jie grūmėsi stovėdami ant kojų. Buvo šauksmai, žodžių negirdėjo. J. S. irgi šaukė, ten visi rėkė. Policija atvyko greitai, atvyko policija. Rodos V. Š. paėmė greitoji. Nepamena po kiek laiko davė parodymus. Trise jie nesimušė. Jai policija nedavė perskaityti, tik liepė pasirašyti. Apie smūgius nieko negali pasakyti. Mušėsi V. ir V. Jie buvo susikabinę. Jie grūmėsi, smūgių nematė. Muštynių nestebėjo, kas kiek kam sudavė. Jie grūmėsi, mojavo rankomis. Jai padiktavo, ji pasirašė, pasitikėjo. Policija buvo pas S., ar buvo pas P., nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. D. parodė, kad 2020 m. sausio 1 d. vakaro metu (tikslaus laiko nepamena, buvo jau sutemę), buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuomet išgirdo, kad laiptinėje kažkas daužosi. Pažiūrėjo pro buto durų akutę, pamatė, kad jos kaimynas V. P. daužo rankomis į kaimynų buto (duomenys neskelbtini), duris. Minėto buto duris atidarė jai pažįstamas T. S., už jo stovėjo jo sutuoktinė J. S. V. P., kuomet jam buvo atidarytos minėto buto durys, nieko nesakęs iš karto rankos (kurios, nepamena) kumščiu sudavė smūgį į veidą T. S., po ko J. S. atitraukė sutuoktinį ir uždarė buto duris. Tuomet G. D. išėjo į laiptinę, pamatė, kad V. P. yra labai girtas, pasakė jam, kad eitų namo. Po to, jokio konflikto laiptinėje daugiau nebuvo, jokių garsų negirdėjo. Po kurio laiko pro savo buto langą pamatė kieme esančius T. S., J. S., taip pat jai pažįstamą V. Š., jo sutuoktinę J., V. P. ir jo motiną A. P.. Jos buto langai išeina į namo kiemą, butas (duomenys neskelbtini) namo aukšte, iš laiptinės į kiemą pateko šviesa, todėl kas vyko, matė gerai. Parodė, kad matė, jog T. S. mušėsi kieme su V. P., J. S. traukė savo sutuoktinį nuo V. P., A. P. tuo tarpu vaikščiojo po kiemą su telefonu rankose. T. S. ir V. P. muštynių detalių, smūgių kiekio ir vietų, į kurias buvo suduoti smūgiai, nurodyti negali, nepamena, matė tik, kad jie grūmėsi, abu buvo atsistoję. Tuomet į judviejų grūmtynes įsijungė V. Š., matė, kad jis buvo susikibęs su V. P., ar jie vienas kitam sudavė smūgius, nematė, ar buvo nukritę ant grindinio, taip pat nematė. Parodė, kad tarp jų trijų grūmtynės kieme vyko labai trumpai, netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Po įvykio V. P. matė po 2-3 dienų, jis neatrodė sumuštas, sužalotas, ant jo veido nebuvo matyti jokių kraujosruvų, įdrėskimų. Parodė, kad V. P. yra labai konfliktiškas, dažnai su kuo nors be priežasties susimuša, ne kartą yra jį mačiusi po muštynių su kraujosruvomis, tačiau po minėto įvykio jis taip neatrodė. V. P. motiną A. P. matė 2020 m. sausio 2 d. vakare, ant jos matomų kūno dalių taip pat nebuvo matyti jokių sužalojimų ar sumušimų (t.1, b. l. 62-63, 64).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta I. Ž. nurodė, kad dirba tyrėja. Įvykio nepamena. Tuo adresu buvo daug įvykių registruojama, todėl neprisimena. Galimai apžiūrinėjo duris. Konkretaus atvejo nepamena, nes tai buvo seniai. Nuotraukas kelia į sistemą. Jas sistemoje gali matyti prokurorė.

Teisiamojo posėdžio metu parodomos durų nuotraukos. Jai durys nieko neprimena. Konflikto aplinkybių nepamena. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodytas išvada patvirtina, jei taip parašyta, tai žodžius ką parašė, patvirtinu. Gali būti, kad sėdėjo mašinoje, gal S. žino daugiau aplinkybių.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. K. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Buvo įvykis, konfliktas. Buvo sulaikyti, bet nelabai ką prisimena. Ten daugiabutis, įvykis lauke, bet ėjo ir į butus. Buvo neblaivių žmonių. Buvo muštynės, į butus ėjo aiškintis. Dėl ko konfliktas negali pasakyti. Į tarnybinę mašiną buvo kažką pasisodinę, tai buvo vyras, kaip atrodė negali pasakyti. Amžius buvo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų. Kiek ekipažų nepamena. Buvo greitoji, kam ją kvietė, nepamena. Buvo tamsu, vakaras. Buvo nukentėjusiųjų. Gal abi pusės turėjo pretenzijų. Blaivumas turėjo būti tikrinamas. Jei nesukelia įtarimų, tai netikrina blaivumo.Jei asmenys prisipažįsta, kad neblaivūs, pažymi tarnybiniame. Kai atvyko konfliktas buvo lauke, pasodino į tarnybinį automobilį. Ar tuo metu dar konfliktas vyko, nepamena. Kaltinamųjų nepažįsta.

Teisiamojo posėdžio metu specialistas D. F. nurodė, kad schemoje pareigūno nurodyta Nr. 31, galvos kairė viršutinė dalis, kai jis žiūrėjo veide nebuvo, buvo kairės ausyje. Iš dalies atitinka. Schemos iš šono nėra, gali manyt, kad Nr. 31 apima ir kairės ausies kaušelį. Pas jį yra nustatyta daugiau. Mėlynės galėjo išryškėja vėliau. Pareigūnas galėjo nepamatyti, nes jis nėra specialistas. Ką pareigūnas akivaizdžiai matė, tą ir surašė. Realus laikų skirtumas yra 6 valandos. Per 6 valandas tikrai neatskirtų sužalojimų, ar prieš 6 valandas ar po 6. Po sužalojimų praėjo 3 ar 5 paros. Ji gali duoti tik kelių parų tikslumu. Galės pasakyti, kad tikrai ne prieš tris paras, bet galėjo būti praėjo 10 parų. Pas jį parašytą, kad neatmetama galimybė, kad galėjo būti ir užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimo padarymo laikas vertinamas laiko intervalu. Tokiems sužalojimams remiantis literatūra, kažkur nuo 5 iki 7 parų, ką gali išplėsti plius minus dvi paros, nes tai priklauso nuo individualių organizmo savybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir antrą ir trečią dieną. Jis žaizdų nenustatė, kitur odos pabrozdinimai, gali būti padaryti nagais ar kitais daiktais. Nagai specifikos neturi. Jis nustatė lūpos gleivinėje, kad lūpoje yra patinimas. Matė tik žaizdelę. Jis žiūrėjo po 6 parų. Pagal pateiktus dokumentus negali pasisakyti kokiu metu, sužalojimai atitinka ir tą ir tą. Atitinka tą, ką žiūrėjo areštinės schemose.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. T. nurodė, kad atveža žmogų, daro pilną kratą, apžiūri sužalojimus. Surašo ką mato vizualiai. V. P. nepamena, praeina daug žmonių. Kai atvyksta iškarto apžiūri. Po to patalpinamas. Pas juos yra medikas, jei mato, kad blogai kviečia. Medikus kviečia ir savo iniciatyva. Išleidžiant asmenį irgi apžiūri, pildo išleidimo protokolą. Surašo asmens kratos protokolą. Būdavo, kad asmenys areštinėje patys susižalodavo. Tada surašo tarnybinį. Žmogus nusirengia pilnai, jį apžiūri ir surašo sužalojimus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. K. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje. Daiktai paimami ir saugomi, po to tyrėjas juos paima. Jie pildo tik daiktų paėmimą. Įvykio neprisimena. Kas pildė dokumentus nepamena. Kai asmuo pristatomas, jis laikinai sulaikomas iki sprendimo ar paleisti ar sulaikyti. Jei asmuo sužalotas kviečia greitąją pagalbą.

Apžiūrimas įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (t.3, b. l. 37). Jis tik surašė protokolą. Priimam pareiškimą, jei jis nori parašyti pareiškimą. Įvykio vietoj sulaikė K. Jei yra sunkus neblaivumas pareiškimo nepriima. Nes asmuo prablaivėjęs atsiima pareiškimą, o byla jau pradėta. N. reiškė įtarimus ir pasiėmė daiktus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. N. nurodė, kad buvo pavesta užduotis teikti įtarimą asmeniui, šioj byloj jis nukentėjusysis. Įtarimus pateikia jis ir paleidžia, ir uždeda antspauduką. Jis pasirašo, kad gavo daiktus. Protokolą dėl sužalojimų pildo asmenys areštinėje. Nukentėjusiojo neprisimena, sužalojimų nepamena. Tuo metu buvo daug žmonių, šios situacijos nepamena. Jis daiktus paėmė iš A. S. Pateikia kardomąją ir paleidžia.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) VPK. Kai pristato žmogų rašo protokolą. Iš jo atima daiktus saugoti ir uždaro. Jei sužalojimai kviesdavo greitąją, pildo žurnalą, ką atliko medikai. Areštinėje surašomi sužalojimai. Anksčiau nefiksuodavo, kad nesidubliuoti. Nepamena nukentėjusiojo, nes pas juos daug žmonių. Žurnalas vidiniam naudojimui, ką atlieka medikas. Jei asmuo nesiskundžia, tai medikų nekviečia. Protokole faktinės aplinkybės atitinka tikrovę. Jie anksčiau žmogaus sužalojimų nepildė. Žmogus areštinėje pildo sužalojimus. Jei būtų sužalojimų kviestų greitąją, bet sužalojimų blanke nefiksuotų. Tokia buvo praktika. Dabar pildo. Jie neapžiūrėjo.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrima vaizdo įrašai – spalvotos durų nuotraukos. Duris apžiūrėjo jis. Jie rodė apgadinimus ir prašė užfiksuoti. Buvo seniai, nepamena ar fiksavo raštu. Apgadinimus būtų aprašęs. Nepamena ar buvo su Ž.

Įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolu nurodyta, kad apžiūrėta dviejų aukštų namo, adresu (duomenys neskelbtini), aštuonių butų laiptinė. Priėjimas prie namo laiptinės grįstas betono trinkelėmis, prie įėjimo į namo laiptinę durų, kairėje pusėje, yra durys į namo rūsį. Atidarius laiptinės duris yra laiptai vedantys į namo pirmo aukšto keturių butų aikštelę, kurios kairėje yra pirmo ir antro buto durys, dešinėje yra trečio ir ketvirto buto durys. Iš aikštelės yra laiptai į namo antro aukšto keturių butų aikštelę, kurios kairėje pusėje aštunto ir septinto, o dešinėje šešto ir penkto butų durys. Prieš namo laiptinę, laiptinėje ir ant laiptų ir turėklų, daiktų ir objektų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti nematyti. Teritorija prie namo ir namo laiptinė vaizdo kameromis nefilmuojama (t.1, b. l. 12-13, 14-18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 152/2020 (01) kopijoje (b/b Nr. 01-1-00302-20) nurodyta, kad T. S. padaryta odos nubrozdinimai nosies kairėje šnervėje, kairiame dilbyje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), 11-20 parų iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Marfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra, todėl tikėtina, kad sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui (t.1, b.l . 73).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 151/2020 (01) kopijoje (b/b Nr. 01-1-00302-20) nurodyta, kad J. S. padaryta odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš 11-18 parų iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pačios J. S. sužalojimo galimybė, atsitrenkiant į kietą buką paviršių, neatmetama (t.1, b. l. 74).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 561/2020 (01) kopijoje (b/b Nr. 01-1-00302-20) nurodyta, kad V. Š. nustatyta dešinės plaštakos penkto piršto pamatinio pirštakaulio lūžis ir plaštakos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), nubrozdinimai galėjo būti padaryti ir bukabriauniu daiktu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Ar sužalojimai padaryti pačiam V. Š. plaštaka suduodant į kietą buką daiktą ar tokiu daiktu suduodant per plaštaką, nustatyti negalima. Ar sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, ar daugiau nei vienu, nustatyti negalima. Vienu ar keliais daiktais ir kokiais konkrečiai sužalojimai padaryti, nustatyti negalima. Sužalojimas visumoje ir pirštakaulio lūžis, vertinant jį atskirai nuo nubrozdinimų, atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes pirštakaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nubrozdinimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Kiekvieno kūno audinių sužalojimo metu sužalojamos ir nervinės jutiminės galūnės, kurios sukelia skausmą (t.1, b. l. 75-76).

V. P. 2020 m. sausio 3 d. protokole pareikšime nurodyta, kad 2020 m. sausio 1 d., apie 21:00 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje jį sumušė pažįstami T. S. ir V. Š., T.S. jam spyrė koja į krūtinę, jam nukritus laiptinėje ant grindinio, gulintį, mušė rankomis ir spardė kojomis, rankomis sudavė aštuonis kartus rankomis per galvą į įvairias vietas, kojomis spyrė du kartus į krūtinę ir rankas, smaugė kaklą suėmęs rankomis. V. Š. jam rankomis trenkė į veidą penkis kartus, pataikydamas į įvairias galvos vietas. Dėl sumušimo juto fizinį skausmą. Dėl kūno sužalojimų į medikus apžiūrai ir gydymuisi nesikreipė, jam padarytos hematomos ir nubrozdinimai (t.1, b. l. 1).

A. K. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir ikiteimsinio tyrimo apklausos metu (t1, b. l. 72).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų buto, esnčio (duomenys neskelbtini), fotonuotraukų matyti durų nuotraukos ir jų apgadinimai (t.2, b. l. 84-95, 115-130).

Iš į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolo matyti, kad V. P. buvo nustatyti nubrozdinimai, įdrėskimai, pažymėti skaičiais (t.3, b. l. 9).

Perklausomas garso įrašas „download_10.102.186.21_2020-01-01_21-30-32_25.09”. Fone girdimas triukšmas, kelių asmenų balsai. BPC: 112P: Mes kvietėm (duomenys neskelbtini) (nesuprantami žodžiai). BPC: Dėl muštynių? P: greičiau važiuokit blemba (nesuprantami žodžiai) BPC: Alio? Alio, alio ponia, aš negirdžiu. Fone girdimas triukšmas kelių asmenų riksmai. BPC: Alio? Fone girdima: „uspakojse“. BPC: Ar girdite mane? Fone yra girdimas triukšmas, kelių asmenų balsai ir žodžiai: „Blet (nesuprantami žodžiai) jobani”, „usbakojse“ „Novij God“.

Perklausomas garso įrašas „download_10.102.186.21_2020-01-01_21-31-24_25.01” BPC: 112. PI: (nesuprantami žodžiai), (duomenys neskelbtini) policija. BPC: (duomenys neskelbtini) skolka? Koks adresas tiksliau? PI: Mmm, (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini)? PI: Greičiau, užmuš mano sūnų, užmuš mano sūnų. BPC: Kas ten muša jį, kas ten muša jį? PI: (nesuprantami žodžiai), kaimynai. BPC: Kaimynai Jūsų sūnų muša? PI: Taip, greičiau jūs. BPC: Greitosios reikia? PI: Kaip? BPC: Greitosios reik? PI: Greit? Nežinau nieko, nežinau, ne. BPC: Kur jie mušasi? Laiptinėj, prie namo, kur jie mušas? PI: Muša. BPC: Kur mušas? PI: Prie namo, (duomenys neskelbtini) namas. BPC: Kiek tų kaimynų, kiek tų kaimynų? Važiuoja policija, kiek tų kaimynų? PI: rušiškai „eta timūha” BPC: Kalbėkit su manim, kiek kaimynų, keli mušasi? PI: Aš dabar viskas, (nesuprantami žodžiai) BPC: Prie namo mušasi? PI: Aš dabar viskas, viskas, viskas. BPC: Prie namo mušasi ar kur? PI: Prie namo. BPC: Prie namo mušasi, kiek, keli mušasi asmenys? PI: Nežinau aš jau. BPC: Tai matot jūs juos dabar ar ne? PI: Ne, aš nematau, tamsu, greičiau, važiuokit, (nesuprantami žodžiai), negaliu. BPC: Važiuoja policija, važiuoja (t.3, b. l .23-26).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2011). Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnyje nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikras elgesys, kuriuo demonstruojamas niekinantis požiūris į kitus asmenis, siekiama priešpastatyti save aplinkiniams viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-469/2010). Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad J. S., T. S. ir V. Š. neteisėtu elgesiu pažeidė viešąją tvarką, nes būdami viešoje vietoje įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė necenzūrinių žodžių vartojimu, nežymaus sveikatos sutrikdymu, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamieji ir jų gynėjas kaltės nepripažino, nurodė, kad tai jie iškvietė policiją, gynėsi nuo neblaivaus kaimyno (nukentėjusiojo) V. P., rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, kuriuo V. P. buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą 2020 m. sausio 1 d. apie 21.20 val. konflikto (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje metu. Tačiau, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų veiksmuose visgi yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymių.

Kaltinamieji ir jų gynėjas ginčijo V. P. padarytus sužalojimus, teigdami, kad jie galėjo būti padaryti po įvykio, nes niekas iš liudininkų nematė sužaloto V. P., o policijos pareigūnų dokumentuose taip pat užfiksuota prieštaringa informacija: 2020 m. sausio 2 d. 00.04 min. Į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros protokole nurodyta, kad sužalojimų V. P. kūne nėra. Iš tiesų, sutiktina, kad šiame protokole nėra nurodyti jokie V. P. sužalojimai, tačiau Iš į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolo matyti, kad V. P. buvo nustatyti nubrozdinimai, įdrėskimai (t.3, b. l. 9). Be to liudytojas A. S. nurodė, kad tik areštinėje buvo fiksuojami sužalojimai, kad nesidubliuotų, o Į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros protokole tokie sužalojimai apskritai nenurodomi, net jei yra matomi. Be to liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl V. P. sužalojimų parodė, kad pamena, jog jo veidas buvo kruvinas – jei neklysta, kraujas buvo prie burnos ir ties antakiu, kuriuo – nepamena. Taip pat kraujo buvo ant jo viršutinio rūbo – nepamena tiksliai ar tai buvo megztinis, ar marškinėliai. Taip pat kraujuoti buvo V. P. rankos (galimai dešinės - tiksliai nepamena) krumpliai. Kad V. P. buvo sužalotas kaltinime nurodyto konflikto metu – ištinusi ausis, kruvinas – patvirtino nukentėjusioji A. P. (2 t., b.l.160). Nors kita liudytoja J. R. Š. teigė, kad nebuvo matyti sužalojimų, jos parodymus paneigia aukščiau aptarti įrodymai bei minėtas areštinėje surašytame protokole ir specialisto išvadoje užfiksuoti, dargi ir sutampantys, V. P. padaryti sužalojimai. Todėl teismas atmeta kaltinamųjų ir jų gynėjo versiją, ka neva V. P. sužalojimai galėjo būti padaryti kitu laiku, po įvykio.

Iš kaltinimo J. S. kaip neįrodyta šalintina aplinkybė, jog ji kartu su T. S. ir V. Š. spardė buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nukentėjusysis V. P., duris ir reikalavo jas atidaryti. Šią aplinkybę, kaip neįrodytą teisiamojo posėdžio metu prašė šalint ir valstybinis kaltintojas. Pažymėtina, jog nukentėjusioji A. P. patvirtino, kad koridoriuje kuomet buvo spadomos jos buto durys, ji girdėjo tik S. brolio V. Š. ir T. S. balsus. Aplinkybę, kad gal J. S. nespardė buto durų nurodė ir nukentėjusysis V. P. (2 t., b.l.111).

Taip pat iš kaltinimo J. S. kaip neįrodyta šalintina aplinkybė, jog ji kartu su T. S. ir V. Š., nukentėjusiajam V. P. išsigandus ir pabėgus pro buto langą į lauką, po ko iš lauko pusės priėjus prie namo laiptinės bei paklausus pastarųjų, dėl ko jie laužo buto duris, T. S. ir V. Š. ėmė nukentėjusįjį mušti, suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas: galvą, krūtinę, šonus, nugarą ir kojas, po ko 2020-01-07 specialisto išvadoje Nr. G 42/2020 (01) nukentėjusiajam nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje, kairėje ausyje, krūtinės ląstoje, nugaros dešinėje, žastuose, kairėje kojoje; odos nubrozdinimai: kaktos dešinėje, kairėje ausyje, dešinėje smilkininėje srityje, dešiniame žande, nugaros kairėje, alkūnėse, kairėje rankoje, kairėje pažastyje, dešinėje kojoje ir kairėje blauzdoje, muštinės žaizdelės burnos gleivinėje, sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti ne mažiau kaip 24 trauminiais poveikiais. Kad J. S. kaip smurtautų prieš nukentėjusįjį lauke nepatvirino nei vienas liudytojas ir pats nukentėjusysis.

Dėl kitų kaltinamųjų veiksmų konflikto metu – teismui nekyla abejonės, kad visi kaltinamieji dalyvavo konflikte su V. P. ir savo veiksmais, aprašytais kaltinamajame akte, padarė sužalojimus V. P. tyčia. Nors J. S. nurodė, kad ji nepadarė jokių teisei priešingų veiksmų, gynė savo vyrą nuo agresyvaus nukentėjusiojo, tačiau akivaizdu, kad ji turėjo galimybę neiti pas A. S. ir neeskaluoti konflikto. Priešingai, ji nuėjo pas A. S., to neneigia ne tik ji pati, tą patvirtina ir abu nukentėjusieji bei kitu du kaltinamieji, dar daugiau – pasitvirtino aplinkybės, kad J. S. laikė nukentėjusįjį už kairės rankos, o kita savo ranka ji nukentėjusiajam draskė nagais galvą, veidą ir rankas, tokiu būdu trukdė nukentėjusiajam gintis nuo kaltinamojo T. S. smūgių. Akivaizdu, kad tai negalėjo būti būtinoji gintis, nes ji smurtavo kai kaltinamasis T. S. koja spyrė nukentėjusiajam V. P. į krūtinės sritį, ir nukentėjusiajam nukritus ant grindinio, gulinčiam V. P. sudavė rankomis ne mažiau 8 smūgių į įvairias kūno vietas. Taigi, gintis ar ginti sutuoktinį nebuvo jokios būtinybės.

Kad kaltinamasis T. S. koja spyrė nukentėjusiajam V. P. į krūtinės sritį, nukentėjusiajam nukritus ant grindinio, gulinčiam sudavė rankomis ne mažiau 8 smūgių į įvairias kūno vietas: veidą, kaktą, smilkinius, ausis, pakaušį, kojomis kelis kartus spyrė į krūtinės sritį, rankas, šonus, kojas, po ko rankomis suėmęs už kaklo nukentėjusįjį smaugė, viso proceso metu nuosekliai teigė nukentėjusieji V. P. ir jo motina - nukentėjusioji A. P..

Taip pat pasitvirtino kaltinimai, kad kaltinamieji T. S. ir V. Š. veikdami bendrai, spardė buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nukentėjusysis V. P., duris ir reikalavo jas atidaryti, dėl ko nukentėjusiajam V. P. išsigandus ir pabėgus pro buto langą į lauką, po ko iš lauko pusės priėjus prie namo laiptinės bei paklausus pastarųjų, dėl ko jie laužo buto duris, T. S. ir V. Š. ėmė nukentėjusįjį mušti, suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas: galvą, krūtinę, šonus, nugarą ir kojas, po ko 2020-01-07 specialisto išvadoje Nr. G 42/2020 (01) nukentėjusiajam nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje, kairėje ausyje, krūtinės ląstoje, nugaros dešinėje, žastuose, kairėje kojoje; odos nubrozdinimai: kaktos dešinėje, kairėje ausyje, dešinėje smilkininėje srityje, dešiniame žande, nugaros kairėje, alkūnėse, kairėje rankoje, kairėje pažastyje, dešinėje kojoje ir kairėje blauzdoje, muštinės žaizdelės burnos gleivinėje, sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti ne mažiau kaip 24 trauminiais poveikiais. Kaltinamųjų kaltę patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai, bet ir liudytojos G. D. parodymai, kad jiper langą matė, kaip lauke mušėsi T. S. ir V. P., įsijungė V. Š. (1 t., b.l.62-64).

Pasitvirtino ir kaltinimas, kad kaltinamasis T. S. nukentėjusiajai A. P. gelbėjant sūnų ir tempiant jį laiptais į savo butą sudavė jai rankomis į krūtinę ties kairiu petimi ir į nugarą, užsuko ranką, po ko 2020-01-09 specialisto išvadoje Nr. G 91/2020 (01) jai nustatyta poodinė kraujosruvos krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje, kairiojo peties nugariniame paviršiuje ir dešiniame dilbyje. Kad tokie sužalojimai padaryti nukentėjusiajai, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 91/2020 (01), pati nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai nurodė sužalojimo aplinkybes.

Atskirai teismas pasisako dėl liudytojų D. P. ir G. D. parodymų: liudytojos D. P. parodymai yra neinformatyvūs, be to teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad ši liudytoja su nukentėjusiuoju yra priešiškuose santykiuose. Liudytojos G. D. parodymai, kad ji daugiau negirdėjo triukšmo laiptinėje po to, kai per buto durų akutę pamatė V. P. suduodant smūgį T. S. prieštarauja kitų proceso dalyvių parodymamas – tiek nukentėjusieji, tiek kaltinamieji nurodė, kad visgi buvo konfliktuojama prie V. P. buto durų.

Kad kaltinamiesiems J. S., T. S. ir V. Š. nebuvo jokios būtinybės gintis nuo kaltinamojo patvirtina byloje esantys įrodymai ir liudytojų parodymai: iškvietę policijos pareigūnus kaltinamieji turėjo galimybę laukti jų bute, neiti pas nukentėjusiuosius (juo labiau matydami, kad V. P. girtas ir, kaip nurodė kaltinamieji, agresyviai nusiteikęs) į lauką; priešingai, kaltinamieji patys konfliktavo su nukentėjusiaisiais, V. Š. dargi ir atvyko specialiai iš namų, smurtavo ir padarė nukentėjusiesiems jau aptartus sužalojimus.

Nors kaltinamieji ir jų gynėjas ginčijo aplinkybę dėl buto durų apgadinimo spardant, visgi, kad durys buvo apgadintos patvirtino nukentėjusiųjų V. P., A. P., liudytojų A. K. (matė apgadintas duris- 2 t., b.l. 157), I. Ž. (2 t., b.l.139-140), A. S. parodymai. Pažymėtina, jog 2020-01-03 apklausiamas V. P. vyr. tyrėjui A. S. nurodė, kad kaltinamieji spardė A. P. buto duris (1 t., b.l.26-27), todėl policijos pareigūnas privalėjo patikrinti nurodytas aplinkybes, apžiūrėdamas įvykio vietą. Tačiau Įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b.l.12-13), kuris buvo surašytas 2020-01-07, t.y. praėjus 4 dienoms po nukentėjusiojo apklausos, nėra nurodyta durų būsena. Tai, kad policijos pareigūnas nekokybiškai atliko tyrimą nesudaro pagrindo netikėti aukščiau aptartų liudytojų parodymais dėl A. P. buto durų apgadinimo.

Kaltinamieji neteisėtus veiksmus atliko (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje bei lauke prie namo, matant kitiems žmonėms, bei proceso dalyviams. Namo laiptinė ir laukas yra vieša vieta BK 284 straipsnio prasme.

Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, todėl J. S., T. S. ir V. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo J. S.

Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formą ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadiją (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytą žalą (8 punktas). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

J. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Jos asmenybę apibūdina tai, kad nebausta administracine tvarka, neteista (t. 1, b. l. 117), dirbanti (iš jos žodžių). Jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Nors prokurorė prašė paskirti laisvės apribojimo bausmę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą, teismo posėdžio metu nurodė, kad yra dirbanti, todėl laisvės apribojimo bausmė skyrimas būtų neproporcinga ir per griežta priemonė bausmės tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, J. S. skirtina baudos bausmė, jos dydį nustatant šiek tiek didesnį negu minimalus.

Dėl bausmės skyrimo T. S.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. S. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Įvertinama ir tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – dirbantis (t. 1, b. l. 101), neteistas (t.1, b. l. 102), administracine tvarka baustas (t.1, b. l. 98). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę –

baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 75 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Dėl bausmės skyrimo V. Š.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Įvertinama ir tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – dirbantis (t. 1, b. l. 86), neteistas (t.1, b. l. 87), administracine tvarka baustas (t.1, b. l. 84). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę –

baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 75 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinama.

Ikiteisminio tyrimo metu T. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinama.

Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinama.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos, saugomos prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.

Dėl advokato išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).

Teismui yra pateiktos sąskaitos už nukentėjusiajam V. P. teiktas teisines paslaugas 2953,50 Eur sumai (t.3, b. l. 19-22, t.2, b. l. 23-25, 132-138, 170-172).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, bylos apimtį, konstatuotina, kad nukentėjusiojo V. P. išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nėra akivaizdžiai per didelės. Nors advokato parengti prašymai yra standartinio pobūdžio ir nėra sudėtingi ar didelės apimties, jame nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės taikymo klausimai, tačiau advokato padėjėjas teikė prašymus dėl medžiagos prijungimo baudžiamojoje byloje, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, kurių dėl liudytojų apklausų, papildomų liudytojų iškvietimų, papildomų įrodymų išreikalavimo iš viso buvo 11 posėdžių, teikė konsultacijas, todėl 2953,50 Eur išlaidų priteisimas neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Įvertinus tai, priteistinos nukentėjusiojo V. P. 2953,50 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti lygiomis dalimis iš kaltinamųjų (J. S., T. S., V. Š.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jai 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti lygiomis dalimis iš J. S., T. S., V. Š. nukentėjusiajam V. P. 2953,50 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.