- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-1315-413/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00852-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- A. P., R. P.
- Atsakovas
- E. R., D. R.
- Trečiasis asmuo
- Jonavos rajono savivaldybės administracija
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023m. liepos 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2596-527/2023 pagal ieškovų A. P. ir R. P. ieškinį atsakovams E. R. ir D. R. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo – Jonavos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. P. ir R. P. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (DOK-54154/2023-05-02) prašo:
1.1. įpareigoti atsakovus D. R. ir E. R. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išmontuoti jų žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) esančią betoninę atraminę sienelę, įrengtą ties ieškovų žemės sklypu (duomenys neskelbtini), viso ilgio riba, toje pačioje vietoje įrengti naują, ne mažiau kaip 1,2 metro į žemę įgilintą 52 metrų ilgio betoninę atraminę sienelę, taip pat įpareigoti atsakovus šalia šios naujos atraminės sienelės visu jos ilgiu iš atsakovų sklypo pusės iki 15 cm atstumu nuo atraminės sienelės ir ne mažiau kaip 10 cm gylyje, lyginant su besiribojančio ieškovų žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), paviršiaus lygiu, pagal inžinieriaus hidrotechniko R. B. 2023 m. balandžio 17 d. pranešimą ir prie jo pateiktą Drenažo įrengimo schemą savo lėšomis įrengti lietaus ir kitų kritulių vandenį su nuolydžiu į Tiesiąją gatvę, Jonavoje, drenuojančią dirvos drėgmės bei lietaus vandens nuolatinio šalinimo sistemą.
1.2. Per teismo sprendime nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius teismo sprendime nurodytų įpareigojimų, skirti atsakovams po 50 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną ir leisti ieškovams bei jų pasitelktiems rangovams be atsakovų sutikimo atlikti visus aukščiau nurodytus darbus, jų atlikimo tikslu įeiti į atsakovų žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei įrengti naują betoninę atraminę sienelę ir drenuojančią dirvos drėgmės nuolatinio šalinimo sistemą, taip pat išieškoti iš atsakovų visas ieškovų turėtas šių darbų projektavimo, atlikimo ir jiems atlikti reikiamų medžiagų įsigijimo išlaidas.
2. Ieškovai 2023 m. liepos 7 d. pateikė teismui prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, prašydami įpareigoti atsakovus per 3 darbo dienas nuimti nuo atsakovams priklausančios ginčo atraminės betoninės sienelės, esančios ties sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), riba bet kokius objektus, trukdančius iš ieškovų sklypo pusės apžiūrėti ginčo sienelės būklę. Ieškovai nurodė, kad 2023 m. liepos 3 d. teismo posėdžio pabaigoje teismas pasiūlė ieškovams į bylą teikti įrodymus apie ginčo sienelės būklę ir vandens į ieškovų sklypą praleidimą, tačiau atsakovai nesutiko nuo jos pašalinti prieš gerus metus uždėtas cetrio plokštes, blokuojančias galimybę pamatyti didesnę dalį ginčo sienelės būklės. Šalių santykiai konfliktiški, todėl akivaizdu, kad ieškovai be teismo nutarties šio klausimo geranoriškai išspręsti nepajėgs.
Atsiliepimas
3. Atsakovai 2023 m. liepos 11 d. nurodė, kad sutinka atidengti atraminę sienelę, jei ieškovai leis atraminės sienutės atidengimo ir paremontavimo darbus (o vėliau ir uždengimo) atlikti iš ieškovų sklypo pusės. Atsakovai, žinodami, kad sienelė yra vietomis aptrupėjusi, ne kartą prašė ieškovų leidimo ją pasiremontuoti iš ieškovų sklypo pusės, tačiau tai ieškovų atstovas įvertino kaip nesutikimą su jo prašymu. Atraminė sienutė nuo pat pastatymo pradžios nebuvo apsaugota jokiomis papildomomis priemonėmis, todėl per 16 metų tarnavimo laiką veikiama šilumos, drėgmės ir šalčio vietomis aptrupėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl įrodymų užtikrinimo atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovų prašymo faktinis pagrindas – tai, kad atsakovai nesutinka nuo atraminės betoninės sienelės pašalinti prieš gerus metus uždėtas cetrio plokštes, blokuojančias galimybę ieškovams pamatyti didesnę dalį ginčo sienelės būklės, o tai, ieškovų atstovo teigimu, ieškovams trukdo vykdyti 2023 m. liepos 3 d. teismo žodinį pasiūlymą ir teikti į bylą įrodymus dėl ginčo sienelės būklės ir vandens patekimo į ieškovų sklypą.
6. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. liepos 3 d. teismas, atidėjęs bylos nagrinėjimą, sudarė galimybę abiem šalims įrodinėti dabartinę situaciją, kas vyksta šiuo metu, ar veržiasi vanduo per sienutę, atsakovams teigiant, kad dabar situacija yra pagerėjusi, (...) ar šiuo metu yra pakitusi situacija, ar (ne)drėksta ir (ne)kaupiasi balos, o ne tai, kaip nurodė ieškovai – kad teismas pasiūlė ieškovams į bylą teikti įrodymus apie ginčo sienelės būklę ir vandens patekimą į ieškovų sklypą.
7. Teismas nurodė, kad pareikšdami tokį prašymą ieškovai siekia tokiu būdu surinkti įrodymus savo galutinai patikslintam (pakeistam) ieškiniui pagrįsti. Tačiau įrodymų užtikrinimas savo esme nėra įrodymų rinkimo priemonė, todėl vien dėl šios priežasties ieškovų prašymas dėl įrodymų užtikrinimo negali būti laikomas pagrįstu ir tenkintinu. Teismo vertinimu, ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, kad įrodymų neužtikrinimas šiuo metu sukels grėsmę vėlesnio įrodymų pateikimo galimybei arba padarys tai neįmanomu. Ieškovai turėjo galimybes užfiksuoti sienelės būklę prieš pateikdami ieškinį ir ne vienus metus vykstančio teismo proceso metu, kol sienutė nebuvo uždengta, tačiau to nepadarė.
8. Teismas pažymėjo, jog atsakovai ieškovams pateiktame laiške sutiko atidengti atraminę sienutę, tačiau jie ne kartą prašė ieškovų leidimo ją pasiremontuoti iš ieškovų sklypo pusės. Tai ieškovų atstovas vertino kaip nesutikimą su ieškovų prašymu. Kadangi ieškovai nesutiko leisti atsakovams atidengti jų atraminės sienutės ir atlikti remonto darbus (o vėliau ir uždengimo) iš ieškovų sklypo pusės, teismas, nesant išpildytoms atsakovų nurodytoms sienelės atidengimo sąlygoms, nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų prašymo dėl įrodymų užtikrinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovai A. P. ir R. P. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovų prašymą dėl įrodymų užtikrinimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Kartu su atskiruoju skundu pridėtame straipsnyje interneto tinklalapyje 15min.lt buvo gvildenama analogiška situacija dėl kaimynų sklypo pakėlimo. Teisininkė rašė, kad žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Tai yra reglamentuota Statybos reglamente „Viešbučiai ir daugiabučiai gyvenamieji pastatai“. Akivaizdu, kad atsakovai nesilaikė minėtų teisės normų, o šių normų nesilaikymas pažeidžia ieškovų teises ir interesus.
9.2. Ieškovai ne kartą tikslino ieškinio reikalavimus, ne kartą keitėsi teismo sudėtis, jie nuolat vykdė teismo nurodymus, tačiau teismas yra veikiamas nesąžiningo atsakovų elgesio. Teismas sudarė galimybę abiem šalims dėl ginčijamos situacijos teikti į bylą įrodymus, patvirtinančius sienutės būklę ir vandens patekimą į ieškovų sklypą. Įrodinėti šią situaciją ieškovams yra sunku, kadangi iš atsakovų pusės reikia nuimti nuo sienelės cetrio plokštes, kuriomis yra slepiama tikroji atraminės sienutės būklė.
9.3. Teismui buvo pateikta daugybė nuotraukų, įrodančių sienutės būklę ir vandens sankaupas žemesniame sklype, todėl teismo argumentai, jog ieškovai per ilgą bylinėjimosi laiką galėjo užfiksuoti atraminės sienutės būklę, bet to nepadarė, yra nepagrįsti. Byloje yra teismo ekspertės Z. B. išvados, kad sienutei reikalingas kapitalinis remontas.
9.4. Atsakovų sutikimą atidengti sienutę su sąlyga, kad ieškovai nuardytų 52 metrų tvorą, ieškovai vertina kaip šantažą. Atsakovai pastatė atraminę sienelę prie sklypo ribos siekdami pasinaudoti ieškovų sklypu (statant atraminę sienutę tvora netrukdė ir iš ieškovų sklypo atlikti darbų nereikėjo). Todėl toks atsakovų reikalavimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
9.5. Sienutė buvo pastatyta prieš 16 metų ne tik neteisėtai, bet ir nekokybiškai. Remiantis teismo ekspertės Z. B. ekspertizės išvadomis, sienutė šiuo metu neatitinka esminių statinio reikalavimų.
9.6. Atsakovai siekia sumenkinti ieškovus, kurie neva neleidžia atlikti sienutės remonto darbų iš ieškovų sklypo pusės. Tačiau tokius darbus atsakovai puikiausiai gali padaryti ir iš savo sklypo pusės. Kai ieškovo atstovas atėjo pas atsakovus su pasiūlymu atkasti atraminę sienutę ir kaimyniškai prisidėti prie drenažo įvedimo fiziniu darbu ir medžiagomis, jis sulaukė iš atsakovų patyčių. Dabar atsakovai jau patys prašo leisti pasinaudoti ieškovų sklypu ginčo daikto, kurį ieškovai prašo apskritai nugriauti, remontui.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai D. R. ir E. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
10.1. Teismai, nagrinėdami analogiškus skundus, laikosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos ir skundus dėl įrodymų užtikrinimo atsisako priimti dėl nutarčių neskundžiamumo ( Klaipėdos apygardos teismo civ. byla Nr. e2S-1248-642/2019).
10.2. Pažymi, kad atraminė sienutė pastatyta 2004 metais atsakovų sklype laikantis tuo metu statiniams keliamų reikalavimų. Nei atraminės sienutės statybos metu, nei jai esant pastatytai ir stovint 16 metų jokių nusiskundimų ieškovai nereiškė. Atraminė sienutė nuo pat pastatymo pradžios buvo neapskardinta ir neuždengta, todėl per ilgą laiką vietomis aptrupėjo. Ieškovams pateikus ieškinį 2020 m. birželio 5 d ir pareikalavus aptrupėjusias vietas suremontuoti, atsakovai sutiko tai atlikti iš ieškovų sklypo pusės, nes sienutė pastatyta šalia kaimynų tvoros, todėl atlikti remonto darbus iš atsakovų sklypo pusės neįmanoma.
Šalies argumentai
10.3. Ieškovų prašymu atsakovai sutiko atidengti atraminę sienutę su sąlyga, kad atsakovams būtų leista susiremontuoti aptrupėjusias sienutės vietas iš ieškovų žemės sklypo pusės, tačiau pastarieji sutikimo nedavė. Jau ketvirtus metus vyksta teisminis procesas, kurio metu ieškovai galėjo fiksuoti ir pateikti jų teiginius pagrindžiančius įrodymus, kad per sienutę sunkiasi vanduo. Dar prieš pateikdami ieškinį teismui, ieškovai turėjo fiksuoti prasiskverbiantį vandenį per sienutę ir pateikti įrodymus, tačiau pateikiamos senos (18 metų) nuotraukos, keliamos melagingos ir nepagrįstos hipotezės, toliau vilkinama jau ir taip užsitęsusi byla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. Ieškovai paršo prijungti prie bylos nuorodą į straipsnį internetiniame dienraštyje 15min.lt.
12. Atsakovai prašo prijungti prie bylos foto fiksacijas, kuriose užfiksuota ginčo vieta ieškovų sklype prie atsakovų atraminės sienutės nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d.
13. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Šalių pateikti dokumentai iš esmės neįrodo naujų aplinkybių, tik papildomai patvirtina bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jau nustatytas aplinkybes, todėl teismas sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti išimtį bei priimti šalių pateiktus nurodytus įrodymus (CPK 314 straipsnis), juo labiau, kad visi įrodymai gali būti teikiami teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės.
Dėl atskirojo skundo
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl įrodymų užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog teismai, vadovaudamiesi kasacinio teismo išaiškinimais, atsisako priimti skundus dėl įrodymų užtikrinimo dėl jų neskundžiamumo. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi CPK 224 straipsnyje yra nurodyta, jog dėl teismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus, prašęs įrodymų užtikrinimo asmuo gali paduoti atskirąjį skundą. Nagrinėjamu atveju prašymą užtikrinti įrodymus pateikė ieškovai, teismas šio prašymo netenkino, todėl, vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, ieškovai turi teisę paduoti atskirąjį skundą.
18. Įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. CPK 221 straipsnis nustato, jog asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus.
19. Įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo. Tai reiškia, kad proceso dalyvis, turintis duomenų apie tai, jog civilinėje byloje reikšmingų konkrečių įrodymų, dėl proceso dalyviui žinomų konkrečių priežasčių, vėlesnis pateikimas teismui pasidarys negalimas arba sunkus, gali pateikti teismui prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, atitinkantį CPK 222 straipsnio reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1746-186/2015).
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nuosavybės teise valdo du gretimus žemės sklypus, kurių adresai (duomenys neskelbtini) (atsakovų). Ieškovai įrodinėja, kad atsakovams pabaigus savo namų valdos statybas, atsakovų sklypas buvo pakeltas ir prie sklypų ribos sumontuota atraminė sienelė. Tokiu būdu, anot ieškovų, jų žemės sklypas yra apie 0,8 m žemiau nei atsakovų sklypas ir dėl to ieškovų sklype pradėjo kauptis vanduo. Tokia faktinė žemės sklypų padėtis sukelia ieškovams įvairius nepatogumus ir daro žalą, o ginčo betoninė atraminė sienelė yra suirusi ir betono gabalai byra į ieškovų sklypo pusę. Kaip teigia ieškovai, jie ne kartą prašė atsakovų geruoju pašalinti perteklinės drėgmės patekimą iš atsakovų sklypo į ieškovų sklypą priežastis, taip pat suremontuoti sienelę, tačiau atsakovai nesiėmė jokių efektyvių priemonių ir veiksmų, išskyrus minėtos sienelės šono uždengimą dekoratyviniais skydais. Dėl to ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovus pašalinti ieškovų teisių pažeisimą.
21. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 3 d. teismo posėdyje pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, t. y. pateikti įrodymus, patvirtinančius, kokia situacija yra šiuo metu, ar vanduo prateka į ieškovų sklypą per atraminę sienelę, ar ieškovų sklypas drėksta ir jame kaupiasi balos ir pan.
22. Ieškovai 2023 m. liepos 7 d. pateikė teismui pareiškimą dėl įrodymų užtikrinimo, prašydami įpareigoti atsakovus per 3 darbo dienas nuimti nuo jiems priklausančios ginčo atraminės betoninės sienelės, esančios ties sklypų (duomenys neskelbtini) riba, bet kokius objektus, trukdančius iš ieškovų sklypo pusės apžiūrėti ginčo sienelės būklę.
23. Skundžiama nutartimi teismas atmetė ieškovų prašymą, konstatavęs, kad ieškovai pareikštu prašymu dėl įrodymų užtikrinimo siekia surinkti tokiu būdu įrodymus savo galutinai patikslintam (pakeistam) ieškiniui pagrįsti. Tačiau įrodymų užtikrinimas savo esme nėra įrodymų rinkimo priemonė, todėl vien dėl šios priežasties ieškovų prašymas dėl įrodymų užtikrinimo negali būti laikomas pagrįstu ir tenkintinu.
24. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su tokia teismo išvada, atkreipia dėmesį, kad apeliantų atskirojo skundo argumentai praktiškai yra susiję su bylos esme, t. y. byloje kilusiu ginču dėl vandens patekimo į ieškovo sklypą, tačiau atskirajame skunde nėra nurodyti teisiniai argumentai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
25. Pažymėtina, kad ieškovai prašymą dėl įrodymų užtikrinimo grindžia aplinkybe, jog atsakovai yra uždengę ginčo atraminę sienelę cetrio plokšte, kuri trukdo iš ieškovų sklypo pusės apžiūrėti ginčo sienelės būklę, dėl to ieškovai negali pasinaudoti teismo pasiūlymu teikti į bylą įrodymus apie šiandieninę atraminės sienelės būklę.
26. Taigi, ieškovų prašymas siejamas ne su šalies (šiuo atveju ieškovų) apsunkinta galimybe ginčijamą įrodymą išsaugoti ir pateikti jį teismui, bet su ginčo atraminės sienelės faktine būkle, kurios neginčija nei patys atsakovai ir kurią patvirtina specialistės Z. B. išvados. Tai reiškia, jog ieškovų prašymui tenkinti neegzistuoja teisinis pagrindas, įtvirtintas CPK 221 straipsnyje, kadangi ieškovų įrodinėjamos aplinkybės (įrodymo) apie faktinę sienelės būklę pateikimas į bylą nėra niekaip apsunkintas ir nėra grėsmės tokio įrodymo išsaugojimui, minėta aplinkybė gali būti įrodinėjama visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
27. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų užtikrinimo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgdamas į šį institutą reglamentuojančias proceso teisės normas ir jų nepažeisdamas. Todėl tenkinti apeliantų atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.