Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir R. P. patikslintą ieškinį atsakovams E. R. ir D. R. dėl pažeistų teisių gynimo (trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Įpareigoti atsakovus per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sutvarkyti atraminę sienelę, sutvirtinant ir nutinkuojant pažeistas jos vietas nuo ieškovo sklypo pusės, esančią atsakovų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), u. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia namų valdas skiriančios ieškovo tvoros stulpų, adresu (duomenys neskelbtini), u. Nr. (duomenys neskelbtini);

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje galutinis ginčas tarp ieškovų, kuriems priklauso namų valda, esanti adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovų, kuriems priklauso besiribojanti aukščiau ieškovų esanti namų valda (duomenys neskelbtini), kilo dėl atsakovų jų sklype prie sklypų ribos 2004 m. pastatytos atraminės sienutės, kuri, ieškovų teigimu, būdama per mažai įgilinta (tik 20–30 cm) ir nekokybiškai pastatyta bei per laiką nuo įmirkimo pradėjusi byrėti į ieškovų sklypo pusę, nuo pat pradžių nesulaikė ir dabar nesulaiko paviršinio vandens, kuris sunkiasi per sienutę (jos plyšius) arba po ja, dėl ko perteklinė drėgmė iš atsakovų sklypo patenka į ieškovų sklypą ir jį gadina, kas sukelia ieškovams įvairius nepatogumus ir žalą, dėl ko ieškovai, pradiniu ieškiniu prašę įpareigoti atsakovus tą atraminę sienutę savo lėšomis sutvarkyti, sutvirtinant ir nutinkuojant jos pažeistas vietas iš ieškovų pusės, galutinai pakeistais ir sutikslintais ieškiniais prašė įpareigoti atsakovus savo lėšomis tą atraminę sienutę išmontuoti bei įrengti naują, ne mažiau kaip 1,2 metro į žemę įgilintą, bei šalia jos iš atsakovų sklypo pusės ne aukštesniame nei besiribojančio ieškovų žemės sklypo paviršiaus lygyje, ne didesniu kaip 15 cm atstumu nuo atraminės sienelės, įrengti kritulių ir dirvos drėgmės vandenį į gatvę drenuojančią nuolatinio šalinimo sistemą. Atsakovų teigimu, atraminė sienutė neskirta vandeniui sulaikyti, jos paskirtis – sulaikyti gruntą, ką ji iki šiol puikiai atlieka, todėl jos griauti nereikia, užtenka paremontuoti (bet tam ieškovai juos turi įsileisti į savo sklypą), o savo sklype paviršines nuotekas atsakovai yra sutvarkę tinkamai – jokių paviršinių nuotekų į ieškovų sklypą jie nėra nuvedę, palei atraminės sienutės didesnę dalį (38,5 m) jie yra įrengę drenažą, palei trinkelių pakraštį yra įrengę betoninį lovelį su nuolydžiu į gatvę, o vandenį nuo stogo surenka lietvamzdžiais, tokiu būdu visas sklypo paviršines nuotekas išvedant į gatvės griovį, o ieškovų sklypas iš atsakovų sklypo pusės po didelių liūčių ir kol ,,išeina pašalas“ šlampa tik dėl to, kad patys ieškovai prie atraminės sienelės nėra įsirengę drenažo, o, be to, ant žemės patenka ir dalis vandens nuo pačių ieškovų namo stogo.

Taigi spręstina, jog būtent ieškovai šioje byloje turėjo įrodyti tai, kad atsakovai savo neteisėtais veiksmais pažeidžia ieškovų, kaip nekilnojamojo turto savininkų, teises.

Byloje nebekeliamas ginčas dėl to, jog šalių sklypus skirianti atraminė betoninė sienutė yra pastatyta atsakovų 2004 m. jų pačių sklype ir laikantis tuo metu statiniams teisės aktais keltų reikalavimų. 2004 m. ieškovams rašant skundus Inspekcijai buvo du kartus tikrinama pastatytos atraminės sienutės techninė būklė ir jos pastatymo teisėtumas. Pirmą kartą tikrino Jonavos statybos inspektorius V. R., antrą kartą buvo atvykusi komisija iš Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkosaugos ministerijos. Nei vienu, nei antru atveju pažeidimai nebuvo nustatyti. 2023 m. balandžio 20 d. teismo nurodymu atvykęs statybos inspektorius S. P. taip pat pažeidimų nenustatė. Į bylą yra pateikta išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto S. P. 2023 m. balandžio 28 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria pateiktas Inspekcijos atsakymas atsakovui į jo 2022 m. gruodžio 22 d. paklausimą: ,,Dėl atraminės sienutės hidroizoliacijos įrengimo ir skundų pateikimo senaties termino. Kaimynai teismo keliu reikalauja įrengti hidroizoliaciją atraminei sienutei iš mums priklausančio žemės sklypo pusės. Atraminė sienutė įrengta mūsų sklype, jos aukštis iš kaimynų pusės yra 65 cm. Tarp atraminės sienutės ir sklypo yra matomas 5–10 cm atstumas. Ar yra Lietuvos Respublikos statybos įstatyme arba statybos techniniuose reglamentuose straipsnis, kuris įpareigotų įrengti hidroizoliaciją atraminei sienutei? Atraminė sienutė įrengta prieš 16 metų.“ – ,,Apibendrinant teisės aktų nuostatas nurodyta, jog 2005 m. Statybos techniniuose reglamentuose I grupės nesudėtingiems statiniams buvo priskiriama atraminės sienutės ne aukštesnės kaip 1 metras (STR 1.01.07:2002 1 priedo Nesudėtingų statinių sąrašo 1 punktas)). Jos galėjo būti statomos nuosavybės teise valdomame žemės sklype ir jokie techniniai reikalavimai joms nebuvo nustatomi, nereikėjo rengti statybos projekto, nereikėjo gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinių sutikimų ir statybą leidžiančio dokumento. Taip pat buvo nustatyta, jog I grupės nesudėtingi statiniai, tame tarpe ir atraminės sienutės, Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo nauji reikalavimai atraminių sienučių statybai, tačiau statybos techniniuose reglamentuose atskiro reikalavimo atlikti atraminių sienučių hidroizoliacijos darbus nustatyta nebuvo. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelėje nustatyta, kad ,,jeigu atraminė sienutė statoma ant žemės sklypo ribos, būtina gauti gretimo žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą. Neturint tokio sutikimo, atraminę sienutę galima statyti savo žemės sklype, tačiau atraminės sienutės paaukštėjimo kampas neturi viršyti 45⁰. Šį kampą sudaro 2 statmenos sklypų ribai linijos, prasidedančios bet kuriame žemės sklypų ribos žemės paviršiaus taške, kurių viena yra horizontali, o kita nubrėžta iki atraminės sienutės viršutinės dalies.“

Konstatuotina, jog ieškovai savo patikslinto ieškinio reikalavimą demontuoti atsakovų sklype 2004 m. pastatytą betoninę atraminę sienutę ir įrengti naują (tuo labiau pamatą įgilinant net 1,2 metro) ne tik pareiškė praleidę ieškinio senatį, bet ir jo tinkamai nepagrindė bei neįrodė.

Teismas pažymi, jog Statybos įstatymo 1 straipsnio 8 dalis apibrėžia, kad ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė – laikotarpis, per kurį tikslinga naudoti statinį palaikant jo naudojimo savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus, atsižvelgiant į visus tarpusavyje susijusius aspektus: statinio projektavimo, statybos, naudojimo ir naudojamo statinio draudimo išlaidas, išlaidas, kurių reikia siekiant išvengti naudojimo sutrikimų; statinio griūties riziką ir pasekmes jo naudojimo laikotarpiu; planuojamą dalinį atnaujinimą; valymo, statinio priežiūros ir remonto išlaidas. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 565 patvirtintame Statybos techninio reglamente STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ atskiru punktu nėra numatyta atraminės sienutės gyvavimo trukmė, tačiau 65 punkte numatyta neįvardintos paskirties statinių – kitų statinių – gyvavimo trukmė, atskirai nustatant kitų statinių iš šlakbetonio (teismo nuomone, panašiausios statybinės medžiagos) gyvavimo trukmę – 80 metų.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas sprendžia, jog teismo ekspertė Z. B., neatlikusi jokio ekonomiškai pagrįsto atraminės sienutės gyvavimo trukmės įvertinimo, pirminės 2021 m. gegužės 20 d. teismo ekspertizės akto atsakyme į pirmą klausimą be jokio teisėto pagrindo nurodė, jog sienutės trupėjimo priežastis – jos gyvavimo laiko pabaiga ir jog sienutės, pastatytos 2004 m., gyvavimo trukmė yra 10 metų pagal LR Statybos įstatymą, tuo labiau, kad pati teismo ekspertė, 2021 m. lapkričio 30 d. papildomos ekspertizės akte, atsakydama į tą patį klausimą, sienutės gyvavimo trukmės visiškai nebeįvardino ir nurodė tik tai, kad sienutė trupa dėl jau 17 metų tarnavimo laiko ir dėl to, kad viršutinė sienutės dalis nėra apskardinta, kad apsaugotų konstrukciją nuo lietaus kritulių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nesivadovauja kaip teisinga pirminės 2021 m. gegužės 20 d. teismo ekspertizės akto atsakyme į pirmą klausimą pateikta išvada (kuria nepagrįstai remiasi ir ieškovų atstovas), jog sienutės trupėjimo priežastis – jos gyvavimo laiko pabaiga ir jog sienutės, pastatytos 2004 m., gyvavimo trukmė yra 10 metų pagal LR Statybos įstatymą. Tačiau teismas visiškai pritaria 2021 m. lapkričio 30 d. papildomos teismo ekspertizės akto išvadai, pateiktai atsakant į pirmąjį klausimą, kad sienutė trupa dėl jau 17 metų tarnavimo laiko ir dėl to, kad viršutinė sienutės dalis nėra apskardinta, kad apsaugotų konstrukciją nuo lietaus kritulių.

Teismas taip pat nesutinka su 2024 m. vasario 18 d. prašyme išdėstytais ieškovų atstovo argumentais, jog pirminės 2021 m. gegužės 20 d. teismo ekspertizės akto priede teismo ekspertė neginčijamai nustatė, kad iš ekspertės pridėtos fotofiksacijos matyti, jog viršutinė šios sienutės dalis nėra suaižėjusi ir jos erozija prasideda tik ties ta vieta, kur į sienutę ima remtis atsakovų paaukštintas jų sklype supiltas žemės sluoksnis, taip pat, jog pačios ekspertės parašymas „suirusi apatinė sienutės dalis“ liudija vandens ir drėgmės poveikį ne nuo ieškovų sklypo, o nuo atsakovų žemės sklypo paviršiaus, t. y. atsakovų sklypo paviršiaus ir žemesniame žemės sluoksnyje esančios perteklinės, nenudrenuotos drėgmės / paviršinio vandens.

Teismas pažymi, jog, kaip matyti iš 2021 m. gegužės 20 d. teismo ekspertizės akto pridėtų nuotraukų, tarp jų yra ne tik nuotrauka su prierašu ,,suirusi apatinė sienutės dalis“, bet ir nuotrauka su prierašu ,,suirusi, išbyrėjusi atraminės sienutės konstrukcija“, tačiau nei viena nuotrauka, teismo nuomone, neliudija vandens ir drėgmės poveikį ne nuo ieškovų sklypo, o nuo atsakovų žemės sklypo paviršiaus, t. y. atsakovų sklypo paviršiaus ir žemesniame žemės sluoksnyje esančios perteklinės, nenudrenuotos drėgmės / paviršinio vandens. Be to, vien tai, kad ekspertė akto priede įdėjo nuotrauką su prierašu ,,viršutinė atraminės sienutės dalis“, teismo nuomone, dar nereiškia, kad sienutės viršutinė dalis nėra suaižėjusi ir jos erozija prasideda tik ties ta vieta, kur į sienutę ima remtis atsakovų paaukštintas jų sklype supiltas žemės sluoksnis, tuo labiau, kad ir viršutinėje sienutės dalyje teismas įžvelgia aptrupėjimus, o papildomos ekspertizės akte, kaip jau minėta, teismo ekspertė nurodė, jog sienutė drėksta ir trupa dėl jau 17 metų tarnavimo laiko ir dėl to, kad viršutinė sienutės dalis nėra apskardinta, kad apsaugotų konstrukciją nuo lietaus kritulių.

2021 m. vasario 26 d. Jonavos rajono savivaldybės Architektūros skyriaus specialistai apžiūrėjo ginčo sienelę ir Apžiūros aktu nustatė, kad ji yra trūkusi ir aptrupėjusi „dėl vandens ir šalčio ciklų poveikio“. Kaip nurodyta 2021 m. lapkričio 30 d. papildomos ekspertizės akto atsakyme į antrąjį klausimą, atraminė sienutė šiuo metu neatitinka esminių statinio reikalavimų.

Statybos įstatymo 47 straipsnyje, tarp kitų statinių naudotojų pareigų nurodyta, kad statinių naudotojai privalo organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Atraminės sienelės nubyrėjimai, kuriuos patvirtina 2020 m. gegužės 26 d. ieškinio prieduose pateiktos nuotraukos Nr. 4, 5 ir 6, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad atraminės sienelės nubyrėjimai tuo metu ne tik teršė aplinką, gadino vaizdą iš ieškovų sklypo pusės bei galimai kėlė grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai bei ieškovų turtui, jeigu tie tvorelės nubyrėjimai buvo patekę į ieškovų sklypą. Ieškinyje nurodyta, kad atplaišos nuo sienelės trukdo pjauti žolę, nes gadinama technika, tačiau pažymėtina, jog tokie teiginiai, apart ieškovų paaiškinimų, jokiais kitais įrodymais byloje nepatvirtinti. Be to, atsakovų teigimu (kurio ieškovai nepaneigė), kaip fiksuota 2021 m. rugsėjo 20 d. matininko M. G. Kontrolinėje nuotraukoje, sienelė yra įrengta 19–36 cm atstumu nuo ieškovų sklypo ribos, o ieškovų tvora yra įrengta atsakovų sklype. Pažymėtina ir tai, jog iš 2021 m. kovo 30 d. dokumento (DOK–40437) priede pateikto vaizdo įrašo matyti, jog ieškovė net patvirtino atsakovui, kad jai išorinė sienelės būklės nėra svarbi, jei svarbu, kad būtų įrengta hidroizoliacija ir sustabdytas vandens skverbimasis į ieškovų sklypą per sienelę. Tačiau, kadangi atsakovai sutiko suremontuoti byrančią atraminę sienutę, šios aplinkybės apie įrodymų nepakankamumą plačiau nebeanalizuotinos, tuo labiau, kad teismas prieš tai jau yra nurodęs priežastis, dėl kurių nėra įmanomas dalinis ieškinio patenkinimas, įpareigojant atsakovus suremontuoti ginčo sienelę, o pačius ieškovus įpareigojant įleisti atsakovus į savo sklypą remonto darbams atlikti.

Dėl N. B. išvados

Dėl aptartų priežasčių N. B. išvadą, kad atraminę sienutę reikia demontuoti ir įrengti iš naujo, pamatus įgilinant 1,2 metro gylyje, teismas konstatuoja esant visiškai nepagrįstą ir neįrodytą.

Teismo nuomone, šie atsakovų sklype atlikti paminėti bandymai (eksperimentai), juos sistemiškai vertinant su visais kitais byloje teiktais įrodymais, paneigė ne tik ieškovų pradinius teiginius apie į ieškovų sklypo pusę nuvestą lietaus vandenį nuo atsakovų namo stogo, bet ir teiginius apie atsakovų sklype visiškai neįrengtą drenažą bei vėliau modifikuotus teiginius apie nefunkcionuojantį ar prastai funkcionuojantį drenažą ir netgi įrodė, kad jų sklype palei atraminę sienelę, 70 cm gylyje, nuo sienelės nutolus ne didesniame nei 80 cm atstumu, iki gatvės yra įrengtas funkcionuojantis 38,5 m ilgio drenažas, per kurį visą vanduo prabėga į (duomenys neskelbtini) griovį.

Nors ieškovų atstovas 2023 m. kovo 13 d. į bylą teikė, kaip nurodė, 2021 m. kovo 28 d. ryte padarytą vaizdo įrašą (kuriame matyti žalios spalvos balutės ieškovų sklype prie atraminės tvorelės, toje vietoje, kur jau nebematyti betoninio tako prie tvorelės, t. y. sklypo dalyje, esančioje arčiau savivaldybės kelio, šalia namo esančioje žalioje vejoje link įrengtų atvirų nuotekų vamzdžių ir palei prie senelės esančius žemaūgius augalėlius dar arčiau savivaldybės kelio pusės), tačiau pažymėtina, jog duomenys apie tai, kad šis įrašas padarytas būtent nurodytu laiku, t. y. 2021 m. kovo 28 d. ryte, teismui nepateikti, o iš įrašo ypatybių išsamioje informacijoje matyti tik tai, jog video failas sukurtas 2023 m. kovo 10 d. 23.32.50 val. Be to, atkreiptinas dėmesys ir tai, jog patys ieškovai savo 2024 m. sausio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose į bylą ieškovų atstovo su 2024 m. vasario 18 d. prašymu, nurodė visiškai kitokią informaciją, t. y., kad ,,žalias vanduo prasisunkė pro atraminę sienutę tik stipriai palijus (nes 2021 m. kovo 27 d., 28 ir 29 dienomis nelijo).“ Atsižvelgdamas į šį pačių ieškovų ir jų atstovo paaiškinimų nenuoseklumą, taip pat į bylos nagrinėjimo metu jų pripažintą faktą, kad dažančius miltelius parūpino ne atsakovai, o patys ieškovai, teismo nuomone, dėl to turėję visas galimybes tų miltelių po atsakovų atlikto bandymo, pavyzdžiui, tuo metu, kai atsakovai miegojo arba buvo išvykę, patys arba pert kitus asmenis paberti savo sklypo tam tikrose vietos (kas objektyviais duomenimis, pavyzdžiui, stebėjimo kamerų vaizdais, byloje nepaneigta), taip pat į tai, jog duomenys apie žalio vandens sunkimosi per sienelės, kuri tuo metu dar nebuvo uždengta cetrio plokštėmis, konkrečias vietas momentas jokiais įrodymais neužfiksuotas, kaip neužfiksuota ir tam tikrų sienelės vietų (plyšių) nusidažymo žalia spalva faktas, be to, nesant pateiktų jokių pagrįstų argumentų apie tai, dėl kokių priežasčių žalias vanduo, jeigu jis prasisunkė ne pro plyšius, o pro sienelės apačią (pačių ieškovų teigimu, esančią už 20–30 cm nuo jų žemės paviršiaus, atsakovų teigimu – 30–40 cm), priešingai traukos jėgai, pakilo į ieškovų sklypo žemės paviršių, teismas ieškovų pateiktų video įrašų ir nuotraukų, kuriuose matyti žalios spalvos balos jų sklype, nepripažįsta pagrįstais ir patvirtinančiais ieškovų argumentus apie atsakovų sklype blogai įrengtą ir nefunkcionuojančią drenažo sistemą. Dėl tos pačios priežasties nelaikytini pagrįstais ir patvirtinančiais ieškovų argumentus apie atsakovų sklype blogai įrengtą ir nefunkcionuojančią drenažo sistemą taip pat ir 2021 m. gegužės 3 d. vaizdo įrašai, kuriuose ir po šiek tiek daugiau nei mėnesis laiko nuo ankstesnio, prieš tai aptarto, įrašo darymo matyti keletas žalių balų panašiose vietose, kaip ir ankstesniame įraše, kas, kaip jau minėta prieš tai, jokiu būdu besąlygiškai nereiškia, kad tai yra vanduo, prasiskverbęs pro atraminę sieną iš atsakovų pusės, tačiau, teismo nuomone, kas galėtų patvirtinti tai, jog šioje ieškovų sklypo vietoje, prie atraminės sienelės esančioje žemiausiame taške, reikalinga įrengti drenažą ieškovų sklype, nes susikaupęs lietaus vanduo neturi kur nutekėti.

Apibendrinant, tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog teismas neturi jokio teisėto pagrindo vadovautis ieškovų pasitelkto N. B. išvada, kuri iš esmės grindžiama klaidinga prielaida ir neatlikus tinkamo tyrimo bei nesurinkus objektyvių duomenų.

Dėl V. Š. išvados

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovai, reaguodami į ieškovų pateiktą prieš tai aptartą N. B. išvadą, taip pat kreipėsi į inžinieriaus hidrotechniko, statybos inžinieriaus, kelių statybos, tris žemėtvarkos srities ir matininko kvalifikacijas turintį specialistą V. Š., įrašytą į teismo ekspertų sąrašą, kuris, atsakydamas į atsakovų užduotus klausimus, parengė 2022 m. liepos 18 d. Konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovų pateiktą į bylą su 2022 m. liepos 20 d. atsiliepimu. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad, atvykus lietaus metu, buvo nustatyta, kad paviršinis vanduo nuo Sklypo (duomenys neskelbtini) nuvedamas betono kanalu (1.3, 1.4 Pav.) į (duomenys neskelbtini)vandens surinkimo griovį (1.2 Pav.). Palei atraminę sienelę įrengtas ir gerai veikiantis drenažas (1.7 Pav.). Vanduo iš drenažinio vamzdžio iš Sklypo (duomenys neskelbtini) nuteka prie (duomenys neskelbtini) esantį griovį (raudona rodyklė). Sklype (duomenys neskelbtini) lietaus vanduo negali nutekėti ir jame neįrengtas drenažas, todėl Sklype (duomenys neskelbtini) prie atraminės sienelės žemės plotas mirksta. Vanduo lieka tol, kol išdžiūsta (1.7 Pav. mėlyna rodyklė). Žemės sklypo altitudės šioje vietoje yra 80,39 m. Vanduo iš šios lomos nutekėti negali, nes į (duomenys neskelbtini) nutekėjimo vietą (griovį) patekti negali: žemės paviršius čia yra 12 cm aukščiau (mėlyna rodyklė, altitudė 80,51 m; 1.8 Pav.). Sklype (duomenys neskelbtini) vanduo nuo namo stogo pakliūva į paviršinio vandens surinkimo šulinį (2.1 Pav.). Dalis vandens nepatenka į surinkimo šulinį, o prateka pro šalį ir nuteka prie atraminės sienelės, nes čia žemiausia Sklypo (duomenys neskelbtini) vieta (1.8 Pav.).

Kaip nurodyta Konsultacinės išvados 15 puslapyje, ,,Pagal atliktą tyrimą nustatyta, kad vanduo į Sklypą (duomenys neskelbtini) nuo Sklypo (duomenys neskelbtini) nepatenka. Sklype (duomenys neskelbtini) gerai sutvarkytas vandens nuvedimas nuo žemės sklypo. Atraminė sienelė, kuri yra Sklype (duomenys neskelbtini), atlieka savo funkciją (sulaiko žemes, o tai yra esminis šio statinio reikalavimas) ir jos ardyti nereikia. Reikia (galima) paremontuoti. Įgilinimo į žemę (20–30 cm) pakanka. Būklė patenkinama“. Į atsakovės klausimą ,,1. Kodėl kaupiasi vanduo ieškovų pusėje?“ atsakyta: ,,Ieškovų pusėje kaupiasi vanduo, nes neturi kur nutekėti, ir šioje namo pusėje nėra įrengto drenažo.“ Į atsakovės klausimą ,, 2. Ar pastebėtas vandens patekimas iš atsakovų sklypo į ieškovų sklypą per atraminę sienelę?“ atsakyta: ,,Iš atsakovų sklypo į ieškovų sklypą per atraminę sienutę vanduo nepatenka“. Į atsakovės klausimą ,,3. Ar atraminei sienutei, kuri pastatyta (2004) metais, yra betono nutrupėjimų, bet ji nepasvirusi, šalčio ciklų neiškilnota reikalingas pilnas demontavimas ir naujos įrengimas ją įgilinant iki 1,20 m?“ atsakyta: ,,Atraminei sienutei, kuri pastatyta (2004) metais, yra betono nutrupėjimų, bet ji nepasvirusi, šalčio ciklų neiškilnota, nereikalingas pilnas demontavimas ir naujos įrengimas įgilinant ją iki 1,20 m.“

Teismas visiškai sutinka su atsakovų argumentu, jog, priešingai nei ieškovų pasitelktas N. B., kurio išvada grindžiama prielaidomis (ypač klaidinga pradine prielaida apie sienutės paskirtį sulaikyti vandenį), V. Š. išvada grindžiama objektyviais duomenimis, kadangi jis tyrimo dalį, sudarančią faktinę vietos apžiūrą, atliko lyjant lietui, galėdamas betarpiškai stebėti tiek atsakovų įrengtos drenažo sistemos veikimą, tiek ir vandens nutekėjimus ieškovų sklype nuo pačių ieškovų namo stogo ir vertinti, kodėl ieškovų sklypo dalyje prie atraminės sienelės kaupiasi vanduo.

Vien tai, kad V. Š. ieškovų sklypo vietą prie atraminės sienelės, pavadintą ,,loma“ ir esančią pietvakarinėje sklypo pusėje, būtent kuri, kaip spręstina iš ieškovų išsakytų argumentų, teiktų nuotraukų ir vaizdo įrašų, yra labiausiai drėkstanti, ne visiškai teisingai įvardino kaip esančią žemiausioje sklypo vietoje ir kad tos ,,lomos“ altitudė yra būtent 80,39 m, teismo nuomone, šiuo atveju tai nevertintina kaip aplinkybė, turėjusi įtakos padaryti visiškai teisingoms išvadoms, jog: ,,Vanduo iš šios lomos nutekėti negali, nes į (duomenys neskelbtini) nutekėjimo vietą (griovį) patekti negali: žemės paviršius čia yra 12 cm aukščiau (mėlyna rodyklė, altitudė 80,51 m; 1.8 Pav.). Sklype (duomenys neskelbtini) vanduo nuo namo stogo pakliūva į paviršinio vandens surinkimo šulinį (2.1 Pav.). Dalis vandens nepatenka į surinkimo šulinį, o prateka pro šalį ir nuteka prie atraminės sienelės, nes čia žemiausia Sklypo (duomenys neskelbtini) vieta (1.8 Pav.).“ Pažymėtina, jog, kaip matyti iš Aukščių plano, dar mažesnės altitudės nei altitudės prie atraminės sienutės (80,39 m), yra sklypo rytinėje dalyje, už namo (80,29–80,35 m), tačiau šios žemesnės altitudės, esančios už ieškovo drenažo ir maksimaliai nutolę nuo ,,lomos“, teismo nuomone, V. Š. teisingos išvadoms neturi jokios reikšmės, kadangi šiuo atveju aktualios yra tik aplink labiausiai drėkstančią ,,lomą“ esančios artimiausios altitudės. Nėra ginčo dėl to, jog didesnės aplink ,,lomą“ altitudės yra į pietus, ties atramine sienute prie pat kelio – 80,51 m, į šiaurės vakarus, už namo terasos – 80,44 m ir į šiaurę palei pačią atraminę sienutę – nuo 80,41 su padidėjimu iki 80,69 m. Tačiau, kadangi pagal Aukščių planą prie ieškovų namo sienos altitudės yra mažesnės (nuo 80,30 iki 80,33 m) už prie atraminės sienutės esančias altitudes 80,39 m, ieškovų teigimu, vien tai patvirtina V. Š. padarytų išvadų (kad ieškovų sklype dalis vandens nuo ieškovų namo stogo nepatenka į surinkimo šulinį, o prateka pro šalį ir nuteka prie atraminės sienelės, nes čia žemiausia Sklypo (duomenys neskelbtini) vieta (1.8 Pav.), neteisingumą, kadangi, ieškovų teigimu, ,,vanduo į kalną tekėti negali“. Nors teismas ir sutinka su ieškovais, kad vanduo negali tekėti į kalną, tačiau šiuo atveju, teismo nuomone, pirmiausia reikalinga atkreipti dėmesį į tai, kad Aukščių plane pačios ,,lomos“ žemiausių vietų, kuriose tam tikrais laikotarpiais buvo užfiksuotas vandens susikaupimas (balos), altitudės nėra pažymėtos. O vien tai, kad, kaip matyti iš pačių ieškovų teiktų nuotraukų ir vaizdo įrašų, balutės buvo užfiksuotos ne prie pat atraminės sienelės, o tam tikrais atstumais nuo jos nutolę į ieškovų namo pusę, teismo nuomone, teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog balučių susikaupimo vietose neabejotinai yra mažesnės altitudės nei 80,39 m, tuo labiau, kad ir iš abiejų šalių teiktų daugybės nuotraukų ir vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, jog vietos palei sienutę yra akivaizdžiai aukštesnėje vietoje nei tolėliau nuo sienutės susiformavę balutės ar vejos išplikimai (pajuodavimai, erozijos), o ,,įlajos“ (su nuskeltais šonais) prie namo trinkelių taip pat yra akivaizdžiai žemesnėje vietoje (žr., pavyzdžiui, 2022 m. vasario 9 d. atsakovų rašytinių paaiškinimų nuotraukas priede Nr.5). O tai, kad tos užfiksuotos balutės, nors ir esant pačių ieškovų iškastiems kanalėliams nuo balučių link prie namo esančių įlajų (šulinėlių), skirtų lietaus vandeniui nuo ieškovų namo stogo surinkti, nesugebėdavo į tas įlajas (šulinėlius) operatyviai sutekėti ir likdavo tol, kol išdžiūdavo, taip iki išdžiūvimo drėkinant ieškovų sklypą, teismo nuomone, tik patvirtina faktą, jog tų balučių susidarymo vieta yra mažesnėse altitudėse, t. y. žemiau, nei prie ieškovų namo įrengtos įlajos (netgi įvertinus jų kampų nuskėlimą), o tuo pačiu patvirtina ir V. Š. išvadą, jog dalis vandens nuo ieškovų namo stogo, pratekėjusio pro šalį ir nepatekusio į surinkimo šulinį (ką patvirtina ir atsakovų teikti vaizdo įrašai apie lietaus metu besitaškantį į šalis iš lietvamzdžio bėgantį vandenį), nuteka link atraminės sienelės. Tai taip pat patvirtina ir teismo ekspertės Z. B. išvadą (papildomos ekspertizės akto atsakymas į 8 klausimą, jog ,,stogo lietaus vanduo prieš patekdamas į šulinį, dalis per plyteles patenka ant sklypo, reikalinga suformuoti latakus, kad nubėgimas garantuotų viso stogo vandens patekimą į šulinį). Ieškovų iškastų kanalėlių nuo labiausiai šlampančios ,,lomos“ link prie namo esančių įlajų (šulinėlių), skirtų lietaus vandeniui nuo ieškovų namo stogo surinkti, buvimo faktą, kurio iš esmės neginčijo ir patys ieškovai (jų 2023 m. kovo 14 d. CD diske pateiktos nuotraukos 115702, 115705 ir 115708, esančios bylos 11 t. voke), patvirtina ir atsakovų USB laikmenoje, ir CD diske, pateiktame į bylą 2023 m. birželio 9 d. ir esančiame bylos III t. voke, pateiktos 2023 m. balandžio 21 d. darytos ekrano nuotraukos 2023 m. balandžio mėn. darytų nuotraukų: 3 d. – 073149.jpg, 4 d. – 072958.jpg ir 8 d. – 092751.jpg ir 092754.jpg (kanalėlis nuo juodos žolyno vietos, kurioje anksčiau būta balos, iki arčiau gatvės esančios įlajos); 8 d. – 092728.jpg (kanalėlis nuo pajuodusios žolyno vietos šalia medelio ir bergenijos krūmelio iki toliau nuo gatvės esančios įlajos); 25 d. – 074059.jpg (du kanalėliai nuo šlampančių ,,lomos“ dviejų skirtingų vietų, nuvesti į tą pačią i toliau nuo gatvės esančią įlają).

Kita vertus, šių aptartų kanalėlių iškasimas (suformavimas) pievutėje nuo šlapiausių jos vietų link įlajų, ieškovams toliau įrodinėjant tebesitęsiantį perteklinės drėgmės kaupimąsi jų sklype, teismo nuomone, niekaip nepatvirtina ir fakto, kad ieškovai ėmėsi visų įmanomų nuo jų pačių priklausančių priemonių išspręsti perteklinės drėgmės kaupimosi jų sklype problemai. Pažymėtina, kad ieškovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų šių suformuotų kanalėlių tinkamą nuolydį per visą jų ilgį, bei to, kad nėra galimybių labiau pažeminti įlajų kraštų, kad visas perteklinis lietaus ar sniego tirpsmo vanduo galėtų be trukdžių arba su kiek įmanoma mažesniais trukdžiais kuo greičiau sutekėti į įrengtas įlajas, ypač kas aktualu baigiantis žiemai, kai, orui atšilus, sniegui ištirpus, perteklinio vandens sklype atsiranda daug, o dėl tebesilaikančio įšalo vandens įsigėrimas į gruntą minimalus (kas, beje, ir matyti iš ieškovų 2022 m. kovo 14 d. CD diske pateiktų nuotraukų 115702, 115705 ir 115708, esančių bylos 11 t. voke).

Teismo pagrįstu įsitikinimu, ieškovai šioje byloje neįrodė, kad visas lietaus ir ištirpusio sniego vanduo nuo jų pačių namo stogo ir nuo jų pačių žemės sklypo patenka į atviras įlajas, t. y., kad yra tinkamai surenkamas ir kad nedrėkina jų pačių sklypo. Konstatuotina, jog ieškovai nesugebėjo paneigti teismo ekspertės Z. B. 2021 m. lapkričio 30 d. papildomos ekspertizės akto išvados, kurioje, atsakant į 8 klausimą, nurodyta, jog ,,ieškovų sklype (...) stogo lietaus vanduo prieš patekdamas į šulinį, dalis per plyteles patenka ant sklypo, reikalinga suformuoti latakus, kad nubėgimas garantuotų viso stogo vandens pateikimą į šulinį“. Tai, kad dalis vandens nuo ieškovų namo stogo nepatenka į vandens surinkimo šulinius, teismo nuomone, patvirtina ir daugybė šioje byloje atsakovų pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašų.

Iš ieškovų DVD diske pateikto vaizdo įrašo ,,116-WA0000 20231222 diena“ matyti, kad drėgmė susikaupusi ir ieškovų sklypo viduryje ant žalios pievos, esančios už namo terasos, maždaug ties sklypo ilgio viduriu, bet arčiau atraminės sienelės, tarp statmenai atraminei sienelei iškloto trinkelių tako ir per bortelį sukelto daržo. Tačiau, teismo nuomone, šis videoįrašas niekaip nepatvirtina fakto, kad perteklinė drėgmė šioje vietoje pateko būtent iš atsakovų sklypo ne tik todėl, kad nėra pateikti tiesioginės drėgmės skverbimosi per atraminę sienutę arba po ja įrodymai, o atsakovai įrodė jų ties ta vieta į šiaurę daugiau kaip 10 metrų dar tebesitęsiantį drenažą funkcionuojant, bet ir dėl to, kad, kaip matyti iš vaizdo įrašo, aukštesnėje vietoje yra ne tik šalia pievutės atsakovų sukeltas daržas, bet ir šalia sienutės išklota trinkelių danga, šiaurės kryptimi pereinanti į betoninį taką, o, kaip matyti iš Aukščių plano, būtent nuo tos vietos aukštis virš jūros lygio ima didėti (altitudė išauga nuo 80,39 m ties tarpe tarp šalių namų esančios ,,lomos“ iki 80,69 m sklypo šiauriniame gale ties atramine sienute). Papildomai atsižvelgtina ir į tai, kad filmuota buvo 2023 m. gruodžio 22 d., t. y. žiemos metu, tačiau kai sniego jau nebematyti. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos viešai pateiktų duomenį matyti, jog 2023 m. lapkričio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,2 °C (neigiama 0,4° anomalija). Lapkričio pirmąjį dešimtadienį ir antrojo dešimtadienio pradžioje vietomis buvo fiksuojamos šalnos – oro temperatūra krito iki -1,7 °C, prie dirvos paviršiaus – iki -3,9 °C. Lapkričio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 64,6 mm (1,1 SKN). Didžiojoje šalies dalyje, tame tarpe ir Jonavoje, registruota 25–60 mm kritulių (0,6–1,1 SKN). Lapkričio 30 d. sniego danga dengė beveik visą Lietuvą. Pietų Lietuvoje ir centriniuose rajonuose, taip pat ir Jonavoje, dangos storis buvo iki 5 cm. 2023 m. gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,1 °C (teigiama 1,2° anomalija), Jonavoje gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 0-1 °C. Gruodžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 71,4 mm (1,3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 26–60 mm (0,7–1,3 SKN). Jonavoje gruodžio mėnesio kritulių kiekis buvo < 60 mm. Lapkričio antroje pusėje susidariusi sniego danga gruodžio mėnesio antrąjį dešimtadienį atšilus orams ištirpo. O tai, teismo nuomone, galima vertinti kaip pagrindinį perteklinės drėgmės 2023 m. gruodžio 22 d. įrodymą.

Dėl reikalavimo įrengti drenažą prie atraminės sienutės

Ieškovai 2023 m. balandžio 28 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašo įpareigoti atsakovus per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis šalia naujai pastatytos atraminės sienelės visu jos ilgiu iš atsakovų sklypo pusės iki 15 cm atstumu nuo atraminės sienelės ir ne mažiau kaip 10 cm gylyje, lyginant su besiribojančio ieškovų žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), paviršiaus lygiu, pagal inžinieriaus hidrotechniko R. B. 2023 m. balandžio 17 d. Pranešimą ir prie jo pateiktą Drenažo įrengimo schemą savo lėšomis įrengti lietaus ir kitų kritulių vandenį su nuolydžiu į (duomenys neskelbtini), drenuojančią dirvos drėgmės bei lietaus vandens nuolatinio šalinimo sistemą.

R. B. 2023 m. balandžio 17 d. Pranešime (ieškovų pateikta į bylą 2023 m. balandžio 28 d.) nurodo, jog ,,Sklypo (duomenys neskelbtini) paviršiaus nuolydis suformuotas link sklypo (duomenys neskelbtini), todėl liūčių metu visas paviršinis vanduo suteka prie minėtų sklypų ribos, kur įrengta betoninė atraminė sienutė. Vanduo tiesiogiai nesilieja į gretimą sklypą, o susigeria į šalia sienutės esantį gazoną. Vanduo, pasiekęs sienutės apačią, dėl giliau esančios molinio grunto vandensparos, skverbiasi po sienutės apačią ją ardydamas (žiūr. pridedamą nuotrauką) ir patenka į žemiau esantį sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Norint išspręsti šią problemą reikia sklype Nr. (duomenys neskelbtini) prie sienutės, apie 80 cm gylyje įrengti perforuotą drenažo vamzdį 113/126mm skersmens, apvyniotą filtracine medžiaga, užpilant žvyro-skaldos mišiniu (žiūr. pridedamą schemą). Drenažo vamzdžio nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,3 procento.“

Iš šio Pranešimo, teismo nuomone, visiškai neaišku, kuo R. B. grindžia savo teiginius, kad Sklypo (duomenys neskelbtini) paviršiaus nuolydis suformuotas link sklypo (duomenys neskelbtini), ir kad liūčių metu visas paviršinis vanduo suteka prie minėtų sklypų ribos, kur įrengta betoninė atraminė sienutė. Pažymėtina, jog, kaip konstatavo teismo ekspertė Z. B. 2021 m. lapkričio 30 d. papildomos ekspertizės akto skyriuje ,,Ekspertizės atskirų tyrimų etapų ir gautų rezultatų įvertinimas“ 4 dalies, iš pateiktų aukščio plano (duomenys neskelbtini), pagal pateiktas altitudes, teigti, kad sklype suformuotas nuolydis – negalima, altitudžių skirtumas tiek kampuose, tiek sklypo viduryje svyruoja 20, 30, 40 cm. Pažymėtina ir tai, jog nei Pranešime, nei su juo nepateikti jokie duomenys apie faktiškai liūties ar sniego tirpimo metu metu fiksuotą situaciją. Vien dėl šių klaidingų prielaidų, nepagrįstų kitais bylos duomenimis, teismo nuomone, nėra jokio teisėto pagrindo vertinti kaip pagrįstų aptartų R. B. teiginių ir samprotavimų, tuo labiau, kad iš atsakovų pateiktų 2022 m. liepos 12 d. vaizdo įrašų (USB laikmenoje) matyti, jog per vasaros liūtį vanduo iš (duomenys neskelbtini) sklypo bėga ne link ieškovų sklypo, o link (duomenys neskelbtini) gatvės, ties trinkelių kraštu suformuotu betoniniu kanalu, iš kurio, kaip matyti iš su 2020 m. gruodžio 7 d. atsiliepimu pateiktų nuotraukų (popierinės bylos 1 tomo lapai 55, 56 ir 58), surinktam pertekliniam vandeniui subėgti atsakovų sklype prie pat tvoros, toje vietoje, kur po žeme praeina drenažo vamzdis link gatvės griovio, yra įrengta įlaja (atviras vamzdis), tačiau R. B. savo Pranešime ir pateiktoje Schemoje net neužsimena (neatvaizduoja Schemoje) nei šio betoninio latako ir jo subėgimo angos, nei atsakovų žemės sklype palei didesnę dalį atraminės sienutės, pačių ieškovų pripažįstamame ne didesniame nei 80 cm atstume nuo jos, įrengtos drenos.

Teismo nuomone, šis ieškovų reikalavimas taip pat visiškai nepagrįstas tiek dėl aplinkybių, aptartų prieš tai (taip pat ir prie N. B. ir V. Š. išvadų aptarimo), tiek ir dėl to, kas dar bus paminėta toliau.

Primintina, jog, kaip jau nurodyta prieš tai Inspekcijos, ne tik sienutės pastatymo metu, bet net 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusiuose naujuose reikalavimuose atraminių sienučių statybai atskiro reikalavimo atlikti atraminių sienučių, kurios neskirtos sulaikyti drėgmei, hidroizoliacijos darbus nustatyta nebuvo. Be to, nėra ir tokio teisės akto, kuris įpareigotų atsakovus savo sklype įrengti drenažo sistemą šalia atraminės sienutės ne didesniu nei 15 cm atstumu, o juo labiau – pakloti šalia jau esamos ir funkcionuojančios drenos antrą dreną.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovų betoninės atraminės sienutės aukštis – 65 cm, šalia jos atstumu, kuris nėra tiksliai nustatytas, bet ne didesniu nei 80 cm (atsakovų teigimu – ne didesniu nei 70 cm) 30–70 cm atstumu pagal atraminė sienelę atsakovų pusėje paklotas drenažo vamzdis (drena), kurio ilgis, kaip nustatė antstolis V. K. – 38,5 m. 2021 m. kovo 27 d. vaizdo įrašai patvirtina, jog, dalyvaujant šalims, prie atraminės sienelės apie 25 m nuo kelio atsakovų sklype iškasus apie 70 cm gylio duobę, buvo rastas drenažo vamzdis (drena), įgilintas 70–75 cm, tai yra 5–10 cm žemiau ieškovų sklypo ribos, t. y. tik keliais cm per aukšti, nei to reikalauja ieškovai.

Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 punktas 10.5 numato, jog Drenažo sistema – drenų, drenažo filtrų, šulinių ir vandens nuleistuvų visuma vandens pertekliui iš žemės sklypo surinkti ir pašalinti. Punktas 10.1 numato, jog drena – drenažo vamzdis arba vamzdelis.

Teismo nuomone, šis ieškovų reikalavimas ir po galutinio patikslinimo nevertintinas kaip pakankamai aiškiai apibrėžtas, nes nėra aišku, ko ieškovai reikalauja – drenažo sistemos ar drenos paklojimo, be to, neaišku ir tai, kokiame tiksliame ir kaip paskaičiuotame gylyje (kurį galima skaičiuoti ir pagal drenos viršų, ir pagal apačią, ir per jos centrą) tą lietaus ir kitų kritulių vandenį su nuolydžiu į (duomenys neskelbtini), drenuojančią dirvos drėgmės bei lietaus vandens nuolatinio šalinimo sistemą prašoma įpareigoti atsakovus įrengti, tuo labiau, kad galutiniu ieškinio patikslinimu reikalaujama įrengimo ne mažiau kaip 10 cm gylyje, lyginant su besiribojančio ieškovų žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), paviršiaus lygiu, bei tuo pačiu ir pagal inžinieriaus hidrotechniko R. B. 2023 m. balandžio 17 d. Pranešimą, kuriame nurodytas apie 80 cm gylis, o šie abu gyliai, teismo nuomone, nėra tapatūs. Be to, neatitikimai ieškinio reikalavimuose ir B. pateiktuose Pranešime ir Drenažo schemoje yra taip pat ir tame, kad nei Schemoje, nei Pranešime nenurodytas joks atstumas iki atraminės sienutės, kokiu turėtų būti paklota drena, taip pat nenurodyta ir tai, į kur turėtų būti suvedama drena bei joje atsirasiantis vanduo, ir niekaip neargumentuota, ar bus įmanoma dar labiau įgilintą dreną, nei yra įgilinta dabar, išvesti į gatvės griovį neįrengus šulinio.

Kaip nurodyta 2023 m. balandžio 28 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo, ,,atsakovai yra laisvi pasirinkti tiek projektuotoją, tiek ir drenažo sistemos bei ginčo sienelės įrengimui naudotinas medžiagas (pagal jų gamintoją ir kainą); ieškovai neturi pareigos jiems nurodinėti šių parametrų, už juos rengti atitinkamus projektus,....“, tačiau galutinai sutikslintu ieškiniu, patys sau prieštaraudami, reikalauja, kad atsakovai darbus atliktų pagal „...inžinieriaus hidrotechniko R. B. 2023 m. balandžio 17 d. Pranešimą ir prie jo pateiktą Drenažo įrengimo schemą.....“ Be to, patys ieškovai pripažįsta, kad tai nėra detalus projektas, kurio parengimui reikėtų (...) suderinimo su kompetetingomis institucijomis. O šiuo atveju, kaip matyti iš trečiojo asmens Jonavos rajono savivaldybės 2023 m. balandžio 28 d. atsiliepimo, jeigu drenažą atsakovas išves į griovį ties (duomenys neskelbtini) (o šiuo atveju ieškovai būtent to ir reikalauja) – kelio griovys galimai užsitvindys vandeniu, ko pasėkoje „nesivėdins“ kelio pagrindai, o jiems įmirkus susilpnės kelio konstrukcijos. Šiai dienai nėra aišku, ar nereikės įrengti šulinio, kurio pagalba vanduo pateks į gilesnius gruntinių vandenų sluoksnius, todėl siūlytina, suprojektuoti alternatyvią drenažo vandens surinkimo sistemą, kurią suprojektuotų atitinkamos kvalifikacijos specialistai. Taigi dėl drenos nuvedimo į gatvės griovį nesutinka savivaldybės administracija, be to, neaiškios gatvės griovio gylio altitudės ir reikalaujamas drenos įgilinimas. Atsakovų teigimu (kurio ieškovai neužginčijo), atsakovų sklype šalia atraminės sienutės patiestas drenažas 38,85 m, kuris išvestas į gatvės griovį maksimaliame gatvės griovio gylyje, o giliau įgilinti drenos iš atsakovų sklypo pusės, neatlikus savivaldybei priklausančio griovio rekonstravimo darbų, neįmanoma. Teismo nuomone, ieškovai, reikšdami tokį reikalavimą, turėjo įrodyti, kad toks įrengimas yra įmanhomas.

Teismo nuomone, ieškovai, reikšdami 2023 m. balandžio 28 d. pareiškimu suformuluotą ieškinio reikalavimą, nepateikė duomenų, kad R. B. drenažo įrengimo schemai suderinimus duotų visos kompetetingos institucijos, be to, tinkamai nepagrindė ir to, ar tuo atveju, kai drena (drenažas) būtų įrengta ne mažiau kaip 10 cm gylyje, lyginant su besiribojančio ieškovų žemės sklypu, nereikės įrengti šulinio, kurio pagalba vanduo patektų į gilesnius gruntinių vandenų sluoksnius. Kaip nurodyta Jonavos rajono savivaldybės atsiliepime, jeigu drenažą atsakovas išves į griovį ties (duomenys neskelbtini) – kelio griovys galimai užsitvindys vandeniu, ko pasėkoje „nesivėdins“ kelio pagrindai, o jiems įmirkus susilpnės kelio konstrukcijos. Šiai dienai nėra aišku ar nereikės įrengti šulinio, kurio pagalba vanduo pateks į gilesnius gruntinių vandenų sluoksnius. Siūlytina, suprojektuoti alternatyvią drenažo vandens surinkimo sistemą, kurią suprojektuotų atitinkamos kvalifikacijos specialistai.

Be to, visiškai pritartina atsakovams, jog iš taip suformuluoto ieškinio reikalavimo nėra aišku, kada objektyviai būtų laikoma, kad toks teismo sprendimas buvo įgyvendintas tinkamai ir neaišku, kokiomis medžiagomis ir už kokią sumą įgyvendinti šį reikalavimą galėtų patys ieškovai, jei atsakovai to neatliktų per 2 mėnesius. Pažymėtina ir tai, jog teismui reiškiamas reikalavimas turi būti tikslus ir suformuluotas taip, kad, teismui jį tenkinus, būtų visiškai aišku kaip jį įvykdyti ir būtų aišku, kada jis yra įvykdytas. LAT yra konstatavęs, kad pagal suformuotą teismų praktiką ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. (LAT 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2007). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog ieškovai reikšdami reikalavimą įrengti drenuojančią dirvos drėgmės nuolatinio šalinimo sistemą, turėjo pateikti: detalų projektą, kuriame būtų aiškiai apibrėžta, kokia sistema turi būti įrengta, brėžinį, kokioje sklypo dalyje ji turėtų būti įrengta, kokios medžiagos naudojamos, pateikta jos vizualizacija, nurodyta jos sumontavimo darbų eiga. Tik tokiu būdu tiek šalys, tiek sprendimo vykdymą kontroliuojantis antstolis, tiek teismas galės objektyviai nustatyti, ar sprendimas buvo įvykdytas, ar ne. Tuo tarpu dabartiniai reikalavimai neturi pakankamo apibrėžtumo, kad būtų vykdytini, kas sudaro savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą.

Be to, teismo nuomone, ieškovai nepagrindė jokiais statybos įstatymais ir STR bei ekspertizės akto išvadomis savo reikalavimo dėl drenos paklojimo tiek ne mažesniu nei 15 cm atstumo iki atraminės sienelės, tiek ne mažesniame nei 10 cm gylyje lyginant su besiribojančiu ieškovų žemės sklypo, nors teismo posėdžio metu ieškovas žadėjo tai nurodyti. Pažymėtina ir, jog ieškovai niekaip nepaneigė atsakovų atstovo argumento, jog, įrenginėjant namo pamatų drenažą, rekomenduojamas mažiausiai 50 cm atstumas, kad efektyviau butų surenkamas vanduo nespėdamas patekti arčiau pamato, nes drena vandenį surenka iš visų pusių.

Be to, kaip jau minėta prieš tai, atsakovai 2021 m. kovo 27 d. eksperimento metu įrodė, kad ieškovų supilti žali milteliai ant drenažo vamzdžio ir užpiltas vanduo apytiksliai po 10–15 min. išbėgo į gatvės griovį, o 2023 m. sausio 9 d., dalyvaujant šalims ir antstoliui V. K. (Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pateiktas su 2023 m. vasario 1 d. atsakovų prašymu), įrodė, kad 38,5 m. drenažo vamzdžiu jo pradžioje į angą per sodo žarną paleistas vanduo griovyje pasirodė praėjus 6 min. 45 s po vandens įpylimo į vamzdžio pradžios angą., t. y. įrodė, kad drenažas (drena) puikiai atlieka savo funkciją.

Be to, byloje teismo ekspertė Z. B. 2021 m. lapkričio 30 d. atliktos papildomos teismo ekspertizė akte, įvardindama priežastis, dėl kurių atraminė sienelė drėksta ir trupa, nurodė tik atraminės sienelės, skirtos tik gruntui, bet ne visokeriopos drėgmės ir kritulių sulaikymui, jau 17 metų trunkantį tarnavimo laiką ir tai, kad viršutinė sienutės dalis nėra apskardinta, kad apsaugotų konstrukciją nuo lietaus kritulių, taip paneigdama ieškovų teiginius, kad sienelė drėksta ir trupa dėl perteklinės drėgmės iš atsakovų sklypo pusės, o tuo pačiu paneigdama ir ieškovų reikalavimą dėl drenos (drenažo) įrengimo per visą atraminės sienutės ilgį.

Šį ieškovų reikalavimą paneigia ir ekspertės Z. B. išvados, atsakant į 3–4 teismo užduotus klausimus, kad atraminės sienutės mechaninis atsparumas gali būti atkurtas likvidavus tinko ir stabilių akmenukų liekanas, nutinkavus aukštos kokybės tinku atspariu drėgmei, būtinai apskardinus viršutinę sienutės dalį, bei kad atraminės sienutės, tarnaujančios grunto sulaikymui (duomenys neskelbtini), drėkimo priežastis – neapskardinta atraminės sienutės konstrukcija; atraminė sienutė be trupėjimo, jokių kitų neigiamų pasekmių nesukuria.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog pačių ieškovų sklypo dalyje ties atramine sienele, kur pačių ieškovų teigimu jų sklypas labiausiai drėksta, nėra įrengto drenažo. Papildomos teismo ekspertizė akte, atsakant į 8 klausimą apie tai, kokių priemonių ir kokių sistemų įrengimas ieškovų sklype pašalintų drėgmės kaupimąsi, atsakė, jog, kadangi dalis lietaus vandens nuo ieškovų namo stogo, prieš jam patenkant į šulinį, per plyteles patenka ant sklypo, reikalinga suformuoti latakus, kad nubėgimas garantuotų viso stogo vandens patekimą į šulinį. Tai, teismo nuomone, taip pat įrodo ieškovų reikalavimo dėl drenos (drenažo) įrengimo per visą atraminės sienutės ilgį nepagrįstumą.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovų reikalavimo dėl drenos (drenažo) įrengimo per visą atraminės sienutės ilgį nepagrįstumą įrodo ir Z. B. papildomos ekspertizės aktui neprieštaraujanti, atsakovų pasitelkto teismo eksperto kvalifikaciją turinčio specialisto V. Š. 2022 m. liepos 18 d. Konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad, atvykus lietaus metu, buvo nustatyta, kad paviršinis vanduo nuo Sklypo (duomenys neskelbtini)nuvedamas betono kanalu (1.3; 1.4 Pav.) į (duomenys neskelbtini)vandens surinkimo griovį (1.2 Pav.). Palei atraminę sienelę įrengtas ir gerai veikiantis drenažas (1.7 Pav.). Vanduo iš drenažinio vamzdžio iš Sklypo (duomenys neskelbtini) nuteka prie (duomenys neskelbtini) esantį griovį (raudona rodyklė). Sklype (duomenys neskelbtini)lietaus vanduo negali nutekėti ir jame neįrengtas drenažas, todėl Sklype (duomenys neskelbtini)prie atraminės sienelės žemės plotas mirksta. Vanduo lieka tol, kol išdžiūsta (1.7 Pav. mėlyna rodyklė).

Be to, teismo nuomone, ieškinio reikalavimas – įpareigoti atsakovus įrengti tinkamai veikiančią drenažo sistemą – negali būti vertinamas kaip susijęs su tariamai pažeistų ieškovų teisių gynyba, kadangi, anot teismo ekspertės Z. B. atsakymo į 8 klausimą, vandens kaupimosi ieškovų sklype problemą išspręstų suformavimas latakų, kad nubėgimas garantuotų visų stogų vandens patekimą į šulinį, o ne per plyteles patektų ant ieškovų sklypo. Iš ieškovų pateiktos geodezinės nuotraukos matyti, kad aplink ieškovų namą įrengtas plastikinis kanalizacijos vamzdis (110 diametro) ir šulinėliai, kurie, kaip matyti iš į bylą pateiktų nuotraukų, uždengti gėlių vazonais, ventiliacinėmis grotelėmis.

Be to, pažymėtina, jog patys ieškovai tariamą jų teisių pažeidimą grindžia teiginiu, kad per atraminę sienutę arba/ir po ja į ieškovų sklypą patenka vanduo iš atsakovų sklypo. Tačiau, teigdami, kad, iš naujo įrengus sienutę, vanduo į jų sklypą nebepatektų, tokiu būdu, patys sau prieštaraudami, tinkamai nebepagrindžia to, kokiu tikslu reiškia ir ne alternatyvų reikalavimą įpareigoti atsakovus savo sklype įsirengti tinkamai funkcionuojančią drenažo sistemą. Jeigu atraminės sienutės įrengimas pašalina tariamą ieškovų teisių pažeidimą, tuomet, teismo nuomone, nėra nei teisinio, nei loginio pagrindo reikalauti iš atsakovų drenažo sistemos ar drenos įrengimo. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo savo sklype įrengti tinkamai funkcionuojančią drenažo sistemą yra atmestinas vien dėl to, kad nėra susijęs su tariamai ieškovų pažeistų teisių gynyba.

Ieškovai, kurie ieškinį byloje pateikė dar 2020 m. gegužės 26 d., iki bylos išnagrinėjimo pabaigos taip pat ir nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų jų teiginius, esą dėl neįrengto drenažo atsakovų žemė, esanti ties atramine sienele, yra prisigėrusi vandens, kuris per atraminę sienelę sunkiasi į ieškovų žemės sklypą, ko pasėkoje šioje ieškovų sklypo dalyje nuolat laikosi drėgmė. Dar 2021 m. sausio 29 d. teismo posėdyje ieškovas, atsakydamas į teismo klausimą, kokiais įrodymais grindžiamas ieškinys ir kokie įrodymai pagrindžia, kad vanduo sunkiasi per atraminę sienelę, kokiais kiekiais bei kada šie įrodymai bus pateikti, teigė, kad įrodymai bus pateikti, kai pradės tirpti sniegas, tačiau tiek po 2021 m. žiemos, tiek po 2022 m. žiemos, po 2023 m. žiemos ir po 2024 m. žiemos jokie tai patvirtinantys objektyvūs duomenys taip ir nebuvo pateikti. Nuotraukos ir vaizdo medžiaga, iš kurių matyti, kad po kritulių ar tirpstant sniegui/ledui atraminė sienutė yra drėgna, arba tai, kad tirpstant sniegui ar po lietaus tarp atsakovo atraminės sienutes ir ieškovų tvoros esančiame tarpe yra vandens, teismo nuomone, neįrodo ieškovų teiginių dėl drėgmės sunkimosi per atraminę sienutę. Teismas visiškai pritaria atsakovų atstovo argumentui, jog tai, ar atsakovų sklype yra įrengtas tinkamas drenažas, ar atsakovų žemės sklypo dalis ties atramine sienele yra prisigėrusi vandens, kuris prasisunkia per atraminę sienelę į ieškovų sklypą, yra objektyviai nustatomos aplinkybės, tam reikia specialaus tyrimo ir specialių žinių, todėl turėtų būti įrodinėjama ekspertų ar asmenų, turinčių specialių žinių, atliktais tyrimais. Nors ieškovai po daugiau nei du metus trunkančio proceso pateikė N. B. išvadą, teismo nuomone, ji yra akivaizdžiai nepagrįsta, kaip detaliai nurodyta pieš tai. Tai lemia, kad ieškovų teiginiai dėl vandens skverbimosi pro atraminę sienelę šioje byloje yra tinkamai neįrodyti.

Dėl teismo ekspertės Z. B. atliktų teismo ekspertizės ir papildomos teismo ekspertizės

5. Atraminės sienutės (neleistinas) poveikis – trupėjimas, suremontavus ją, šis poveikis bus panaikintas.

12. Tvoros pamatai (duomenys neskelbtini), drėkstantys nuo žemės paviršiaus, daro neigiamą poveikį atraminei sienutei toje dalyje, kurioje liečiasi konstrukcijos.

Be to, Z. B. 2021 m. gegužės 20 d. statybų techninės veiklos ekspertizės atlikimo ako Ekspertizės atskirų tyrimų etapų ir gautų rezultatų įvertinimo 5 punkte nurodyta, jog drenažo sistemos įrengimas visu 52 m perimetru palei atraminės sienutės pamatą neduotų pageidaujamų, ieškovų sklype apsaugos nuo lietaus kritulių, rezultatų.

2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje apklausta Z. B. teikė paaiškinimus: „Sklypai suformuoti terasų principu, drėgmė lietaus iš viršaus“ (25:23); „Atvykimo dieną maksimaliai lijo (26:22); „Drėgmė kaupiasi taip pat ir atsakovų sklype, nes apačioje turime molį...“ (37:50); ,,Jeigu vanduo skverbtųsi per sienutę būtų paplovimo atvejai...“ (49:00); „Atraminė sienutė yra gerbūvio elementas įrengta sklypo aukščio perkritimui. Sienutė neapsaugo nuo lietaus kritulių ir ji ieškovams nekenkia apart byrėjimo“ (53:19); „Gausiai lyjant lietui žemė šlapia tiek pas ieškovus, tiek pas atsakovus“ (1:07:58); „Sklypuose nuolydžio nėra...“ (1:17:41); „Neduos rezultato palei sienutę drenuojantis elementas atsakovų sklype“ (1:20:54); „Per atraminę sienelę vanduo nebėga“ (1:58:27); „Pas ieškovus vandens nubėgimas nesuorganizuotas. vanduo bėga ant kiemo“ ( 2:05:22); „Nuo ieškovų stogo vanduo lietvamzdžiais bėga ant grunto“(2:07:06). Į teisėjos klausimą: ,,Ar prie atraminės sienutės ieškovų pusėje lyjant lietui buvo vandens?“ Z. B. atsakė: ,,Jokių balų ten netelkšojo, nors liūtis buvo milžiniška tą dieną, visą tą dieną. Balutės telkšojimo fakto nėra“ (2:10:15); -„Ieškovų sklypas tragiškas ir ne nuo sienutės, nėra ten turbūt jokio drenažo, labai lijo, sklypas labai lygus, bloga sklypo būklė...“(2:18:44).

Pirmosios ekspertizės metu ekspertė Z. B. teismui pateikė tik matomus faktinius įrodymus (atraminės sienutės būklę ir latakus, lietvamzdžių pajungimą). Vėliau Z. B. prašymu UAB ,,Jonavos vandenys“ buvo įpareigoti atsiųsti lietaus kanalizacijos tinklų pajungimą į miesto tinklus. Atsiųstas UAB „Jonavos vandenų“ dokumente nurodė, kad ties ieškovo namu yra įrengta lietaus kanalizacija (LK). Kadangi, atsakovų teigimu, ekspertei atsiųstame atsakyme buvo sunku susigaudyti (nes brėžinyje esama fekalinės kanalizacijos linija buvo pažymėta kaip LK), antros apžiūros metu atsakovė Z. B. informavo, jog šalia sklypų gatvėje nėra miesto lietaus kanalizacijos, o ieškovas melagingai teigė, kad miesto kanalizacija yra. UAB „Jonavos vandenys“ brėžinyje FK linija pažymėta kaip KL (lietaus kanalizacija), nors suvesta į miesto fekalinę kanalizaciją, todėl ekspertei buvo sunku priimti sprendimą, nes ieškovai ir UAB ,,Jonavos vandenys“ suklaidino ekspertę pateikdami neteisingus parodymais. Po antros apžiūros atsakovai važiavo į UAB „Jonavos vandenys“ užginčyti ieškovų melagingus parodymus. Tuomet UAB „Jonavos vandenys“ direktorius atsiuntė teismui pataisytą raštą (žiūrėti priedą Nr. 1 ir Nr.2), kad brėžinyje KL (lietaus kanalizacija) (šia sistema kanalizuojamos buitinės nuotekos yra prijungta prie miesto fekalinės kanalizacijos). Atsakovų teigimu, bendraujant su UAB „Jonavos vandenys“, jų atstovai prasitarė, kad ieškovo FK tinklas neregistruotas ir UAB „Jonavos vandenims“ neperduotas. Jonavos miesto tinklų schemoje ieškovų fekalinė linija nepažymėta, nes ji neregistruota ir neperduota UAB „Jonavos vandenys“ ir iki šiol, nors ieškovai gyvena jau 30 metų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, visiškai sutinka su atsakovų teiginiais, jog ekspertė kategoriškai paneigė niekuo nepagrįstus ieškovų teiginius, esą atsakovų sklypo žemėje kaupiasi vanduo ir kad jis per tariamai nesandarią atraminę sienelę patenka į ieškovų sklypą ir dėl to ieškovų sklypas nuolat drėksta. Priešingai, ekspertės nustatė, kad ieškovų sklype nėra nuolydžio ir sklypo dalyje ties atramine sienele nėra įrengta drenažo, o dalis vandens nuo pačių ieškovų namo stogo dėl nesuformuotų latakų į vamzdyną žemėje nenuvestais atvirais lietvamzdžiai patenka ant ieškovų žemės sklypo, o drėgmės kaupimąsi ieškovų sklype, ekspertės teigimu, pašalintų suformavimas latakų, kad ,,nubėgimas garantuotų viso stogų vandens patekimą į šulinį (atsakymas į 8 klausimą apie tai, kokių priemonių ir kokių sistemų įrengimas pašalintų drėgmės kaupimąsi ieškovų sklype).

Atsižvelgiant į tai, teismo pagrįstu įsitikinimu, dėl vandens susikaupimo ieškovų sklype tam tikrais laiko tarpais (pavyzdžiui, per ilgiau užsitęsusį ar gausesnį lietų, taip pat pavasarį ištirpus sniegui, bet dar tebesant įšalui) yra atsakingi patys ieškovai, kurie nėra tinkamai susitvarkę savo lietaus nuotekų nuo namo stogo, prie atraminės sienutės nėra įsirengę drenažo ir / ar nesuformavę tinkamo iškastų kanalėlių nuolydžio. Teismo nuomone, netgi tuo atveju, jei ir būtų buvę įrodyta, kad iš atsakovų sklypo pusės kažkiek vandens patenka į ieškovų sklypą, patys ieškovai, nesant nustatyto fakto, kad tai yra reljefo paviršiumi nuvestos į ieškovų sklypą atsakovų paviršinės nuotekos, turėtų būti laikomi atsakingais už to perteklinio vandens pašalinimą iš savo sklypo savo sąskaita.

Byloje pateikti duomenys, atsakovų teigimu (ieškovų nepaneigtu objektyviais duomenimis), patvirtina, jog atsakovai, skirtingai nei ieškovai, vandens nuvedimo sistemą įrengė (žiūrėti situacijos planą priede Nr. 4) nepažeisdami teisės aktų ir STR. Vanduo nuo namo stogo lietvamzdžiais suvestas į įlajas, esančias prie namo pamato, ir plastikiniais vamzdžiais nuvesti į (duomenys neskelbtini) griovį. Šalia atraminės sienutės drenažo linija patiesta 38,5 metrus ir pateikti įrodymai teismui (2021 m. kovo 28 d.) vaizdo medžiagoje, tyrime dalyvavus ieškovams. Paviršinis vanduo atsakovų sklype nuvedamas: į gatvės lietaus nuotekų griovį betoniniu lataku, patiestu šalia trinkelių išilgai atraminės sienutės šalia atraminės sienutės (įrodymai ir video pateikti teismui); nuo malkinės stogo vanduo surenkamas į 1 m³ talpą daržo laistymui; daržas atskirtas nuo žolės betoniniais borteliais, kurie sustabdo tiesioginį vandens patekimą į daržą; sklypo viduryje suformuotas tvenkinukas, į kurį taip pat subėga gausiai iškritęs lietaus vanduo; vanduo nuo stogo 3 plastikiniais latakais (110 Ø) suvestas į gatvės griovį šalia (duomenys neskelbtini) kelio, vieno lietvamzdžio vanduo surenkamas į statinę gėlių laistymui; patiestos dvi drenažo linijos: a) šalia atraminės sienutės (38,5 m); b) šalia kito kaimyno šlaito, taip pat apie 38,5 m. Neįrengtas drenažo linija tik daržo zonoje 12,5 m, daržas laistomas surenkamu vandeniu nuo stogo ir miesto vandentiekio vandeniu. Atsakovų sklypo trinkelės ir šalia einantis betoninis latakas suformuotas su nuolydžiu į gatvę, ir nuvedamas į įlają ir į gatvės griovį, būtent kur ir išbėga vanduo gausiai lyjant.

Pažymėtina ir tai, jog dėl atsakovų sklype esančio drenažo funkcionavimo buvo atlikti eksperimentai 3 metodais: 1) pilant į dreną vandentiekio vandenį, vanduo išbėgo į gatvės griovį; 2) metodas – ieškovų prašymu ir nurodytoje vietoje atsakovas atkasė dreną ir parodė ieškovams drenos gylį ir atstumą nuo atraminės sienutės; 3) ieškovai atnešė 0,5 litro termofikacinių miltelių ir didžiąją miltelių dalį supylė į iškastą duobę, kurioje buvo atkasta drena. Į duobę pripylus vandens po 10 minučių ryškiai salotinis dažytas vanduo išbėgo į gatvės griovį, tai matė šalys. Taigi ieškovams drenažo įrengimas ir kad drenažas (drena) puikiai atlieka savo funkciją, faktas, kurį patvirtina į bylą pateikta vaizdo medžiaga, teismo pagrįstu įsitikinimu, yra įrodytas. Taip pat 1 metodas atliktas ir dalyvaujant antstoliui, kuris patvirtino, kad drenažas įrengtas ir funkcionuoja puikiai. S

Pažymėtina ir tai, jog ekspertės Z. B. papildomos ekspertizės akte atsakyme į 7 klausimą nurodė, kad ,,tiek ieškovų, tiek atsakovų sklypuose įrengtas drenažas nesujungtas į vieningą sistemą, turėtų būti pratęstos linijos, kad sudarytų vieningą sistemą, tai užtektų įrengti tik atsakovų žemės sklype.“ Kaip nurodė atsakovė, ji, žinodama, kad vieningos sistemos (miesto lietaus kanalizacijos tinklo) šalia atsakovų sklypo nėra ir atsakovams pratęsus drenažo liniją jos neturės kur nuvesti, paskambino ekspertei Z. B. pasiteirauti, į kurią vieningą sistemą atsakovai turėtų nuvesti drenažo liniją? Teismo ekspertė Z. B. patvirtino, kad suklydo, ji turėjo parašyti ,,ieškovų žemės sklype“. Pataisytą 7 punktą Z. B. 2021 m. gruodžio 2 d. pateikė teismui nurodydama, kad ,,7. Tiek ieškovų, tiek atsakovų sklypuose įrengtas drenažas nesujungtas į vieningą sistemą, turėtų būti pratęstos linijos, kad sudarytų vieningą sistemą, tai užtektų įrengti tik ieškovų žemės sklype.“ Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai nepaneigė atsakovų teiginių, jog ieškovų lietaus nuotekos ir sklypo drenažas nuvestas į fekalinę kanalizaciją, kas įstatymu draudžiama, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai prie atraminės sienutės drenažo nėra įrengę, nemato pagrindo kritiškai vertinti ekspertės atlikto išvados patikslinimo, ištaisant klaidą. Pažymėtina, jog UAB „Jonavos vandenys“ atsiuntė teismui planą, kuriame pažymėta, kad ieškovų sklype nutiesta Lietaus kanalizacijos linija (LK), kas, akivaizdu, ir galėjo suklaidinti teismo ekspertę. Tai Fekalinės kanalizacijos linija, į kurią ieškovai yra suvedę lietaus nuotekų ir drenažo vandenį. Atsakovams kreipusis į UAB ,,Jonavos vandenys“ dėl pastebėtų netikslumų schemoje, galėjusių turėti įtakos teismo ekspertės sprendimui. UAB ,,Jonavos vandenų“ direktorius patvirtino, kad ši ieškovų linija prijungta prie miesto fekalinio (FK) tinklo. Pažymėtina, kad ieškovų fekalinis tinklas (FK) neregistruotas. Be to, kaip nustatyta, tik 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta ieškovų sutartis su UAB ,,Jonavos vandenimis“ dėl paviršinės nuotekų paslaugos, kas, teismo nuomone, taip pat galėjo turėjo įtakos ekspertės klaidingam apsisprendimui (ne jeigu sutartis sudaryta, vadinasi, ieškovai savo lietaus nuotekas gali nuvesti į miesto fekalinį tinklą). Be to, 2021 m. lapkričio mėnesį geodezininko V. R. parengtose šulinių kortelėse taip pat matyti neteisinga informacija, nes fekalinis šulinys nurodytas kaip Lietaus kanalizacijos šulinys, tai, kad tas šulinys yra fekalinės kanalizacijos (FK), patvirtino ieškovas teismo posėdžio metu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo išsakytas klaidinantis teiginys, kad šalia atsakovų sklypo yra patiestas Jonavos miesto lietaus nuotekų tinklas, yra paneigtas oficialiame teismui teiktame UAB ,,Jonavos vandenys“ rašte, kad lietaus nuotakynas patiestas tik iki (duomenys neskelbtini) namo.

Dėl doc. Dr. V. V. išvados

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Taigi šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (LAT 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).

Kompleksiškai įvertinus šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis nustatytina atsakomybė dėl proceso. Būtent pagal atsakomybę dėl proceso, kaip yra išaiškinęs LAT, ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir teikiant procesinius dokumentus (LAT 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y., ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (LAT 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).

Taigi, remiantis aptartomis CPK nuostatomis bei nurodyta kasacinio teismo praktika, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje klausimas spręstinas pagal procesinius santykius ir jų procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, įvertinant priežastis, nulėmusias ieškinio pateikimą ir šalių elgesį iki kreipiantis į teismą.

Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsniu, t. y. išlaidos priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

LAT praktikoje pripažįstama, kad svarbią reikšmę sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (LAT 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-360/2010). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (LAT 2013 m. sausio 17 d. nutartis c. b. Nr. 2-104/2013).

Įstatymas numato asmeniui ne tik teisę pareikšti ieškinį, bet ir pareigą, kad reiškiamas ieškinys būtų iš anksto apgalvotas ir sąžiningai pagrįstas (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 1 dalis). Reikalavimų apimtį ir jų turinį gali nustatyti tik pats į teismą besikreipiantis asmuo (CPK 13 straipsnis), todėl dėl ieškinio nepagrįstumo atsiradusios pasekmės bei pasekmės dėl prieš tai aptartų aplinkybių, susijusių su bylos dėl pažeistų teisių gynimo iškėlimu teisme, prieš tai neinformavus atsakovų apie jiems reiškiamus konkrečius reikalavimus ir neišsiaiškinus pažeidimo apimties, teismo nuomone, tenka būtent tokį ieškinį pareiškusiam asmeniui.

Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (LAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Todėl nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, būtent ieškovams buvo pareiga įrodyti, kad iki ieškovų kreipimosi į teismą atsakovai buvo informuoti apie tai, jog ieškovai nebesutinka su, jų nuomone, per arti namų valdas skiriančios ribos tuo metu jau 14 metų augusiomis atsakovų tujomis, bei apie tai, kad ieškovų namų valdos pusėje trupa atraminė sienutė, ir kad ieškovai siekia, jog atsakovai savo lėšomis ją suremontuotų. Teismo nuomone, ieškovai šių aplinkybių neįrodė. Vien tai, kad atsakovų adresu buvo išsiųstas registruotas laiškas su jame išsakytu vieninteliu prašymu panaikinti tujas iki gegužės 20 d., kuris dėl Covid apribojimų net nebuvo įteiktas atsakovams, o įmestas į pašto dėžutę kaip paprastas laiškas (ko ieškovai net neginčijo), kurį atsakovai teigia radę tik 2020 m. birželio 12 d., kai ieškovai jau buvo kreipęsi į teismą (ieškinys gautas 2020 m. gegužės 26 d.), atsakovų informavimo neįrodo, tuo labiau, kad tame rašte net nebuvo jokio reikalavimo dėl atraminės sienutės, o apie tai, kad informacija atsakovams būtų buvusi pateikta žodžiu, ieškovai net neteigė. Teismo nuomone, šios aplinkybės rodo visiškai netinkamą ieškovų procesinį elgesį iki kreipiantis su ieškiniu į teismą, vien dėl ko atsakovai negali būti laikomi atsakingais už ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, paskaičiuotas proporcingai reikštiems ir atsakovų geranoriškai patenkintiems reikalavimams, kurių, teismo pagrįstu įsitikinimu, ieškovai būtų nepatyrę, jei tinkamai apie savo ketinimą kreiptis į teismą ir apie visus ieškinio reikalavimus būtų informavę atsakovus.

O tai, kad atsakovai nedelsiant – 2020 m. birželio 13 d., t. y. kitą dieną po to, kai buvo pastebėtas registruotas laiškas pašto dėžutėje, ėmėsi veiksmų ir iki 1 metro aukščio sužemino visas augančias tujas (ką patvirtina atsakovų 2020 m. liepos 9 d. atsiliepimo priedas Nr. 7), kurias išrauti ir viso sklypo tvarkymo darbus atsakovai buvo suplanavę atlikti atostogų metu, o 2020 m. rugsėjį mėn. jas visiškai nupjovė, teismo nuomone, patvirtina, kad atsakovai tolerantiškai atsižvelgė į kaimynų prašymus ir buvo lojaliais. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovai, norėdami išsiaiškinti, ar 2006 m. 80–50 cm nuo ieškovų tvoros pasodintas tujas iš tiesų reikėjo panaikinti, 2022 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos el. paštu ir gavo atsakymą iš Pranešimų priėmimo tarnybos vyr. specialisto L. Z. (3 t., b. l. 193, pateikta su 2022 m. gegužės 18 d. atsakovų prašymu): „Paaiškiname, kad želdynų įrengimo ir želdinių veisimo reikalavimus nustato LR aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 (LR aplinkos ministro 2022 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. Dl-10 redakcija) patvirtintos Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 2 punkte nurodoma, jog veisiant medžius ir krūmus privačioje žemėje privaloma laikytis 5.1, 5.10 ir 5.11 papunkčiuose nustatytų reikalavimų. 5.11 papunktyje sakoma, kad medžiai ir krūmai veisiami Taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimo raštu. Pažymėtina, kad šis reikalavimas nustatytas medžių ir krūmų privačioje žemėje veisimui, bet ne augimui. Taisyklės nustatė privalomus reikalavimus dėl atstumų veisiant medžius ir krūmus privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose tik nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d., kai įsigaliojo nauja 2016 m. rugpjūčio 24 d. Taisyklių redakcija. Iki naujosios Taisyklių redakcijos įsigaliojimo pačiame teisės akte buvo apibrėžta šio teisės akto taikymo sritis, nustatant, kad jame išdėstyti reikalavimai taikomi veisiant medžius ir krūmus visoje valstybinėje žemėje, išskyrus privačioje žemėje ir privačiose namų valdose veisiamus medžius ir krūmus. Todėl želdinių privačioje žemėje įveisimui iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. nebuvo privalomi mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos ir šių atstumų nesilaikymas negali būti traktuojamas kaip Taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimas. Be to, teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė: teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo.“ Iš atsakymo darytina išvada, kad 16 metų augusios tujos buvo sunaikintos, tačiau nepažeidė įstatymo reikalavimo „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“. Ieškovams ir jų atstovui neginčijus šiame rašte pateikto teisės aiškinimo, teismas konstatuoja, jog reikalavimas dėl tujų pašalinimo net negalėtų būti laikomas pagrįstu, nes, teismo nuomone, tujų pasodinimo metus nebuvus įtvirtintų privalomų mažiausių leistinų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, o ieškovų nurodytų sukeliamų nepatogumų (užstoja saulę ir šviesą, remiasi ir gadino atsakovų tvorą) pašalinimui, teismo pagrįstu įsitikinimu, būtų užtekę ir tujų apkarpymo iki 1 metro, ką atsakovai ir nurodė padarę iš karto, kai tik susipažino su pašto dėžutėje rasta pretenzija, ko ieškovai net neginčijo ir toliau savo reikalavimų net nebepalaikė, pakeisdami ieškinio dalyką. Be to, pažymėtina ir tai, jog reikalavimą dėl tujų, ieškovų teigimu, pasodintų per arti namų valdas skiriančios ribos, 2006 m., kurioms ieškinio pareiškimo metu 2020 m. gegužės mėn. buvo 14 metų, pašalinimo, teismo nuomone, ieškovai teisme pareiškė praleidę bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kurį atsakovai prašė taikyti. Nors ieškinio senaties terminą ir nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 straipsnio 2 dalis), kas šiuo atveju atsakovo buvo padaryta iškasant tujas 2020 m. rudenį, šiuo atveju, teismo nuomone, tai nėra svarbu, kadangi šalių elgesį vertinant tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslu (o ne ieškinio reikalavimų, kurių byloje nebeliko, patenkinimo tikslu), svarbu yra tai, ar pagrįstai buvo reiškiamas ieškinys 2020 m. gegužės 26 d.

Teismo nuomone, visi aptarti abiejų šalių veiksmai (ypač ieškovų veiksmai ikiteisminėje ginčo stadijoje) ir byloje pateikti įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog atsakovai, kurie bylos nagrinėjimo metu įvykdė net visiškai nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl tujų pašalinimo (nes, kaip jau minėta prieš tai, būtų užtekę ir tujų apkarpymo) ir kurie bylos nagrinėjimo metu buvo pasiruošę įvykdyti pradiniais ieškiniais reikštus reikalavimus dėl atraminės sienutės suremontavimo, tačiau atliko tik dalį ekspertizės akte nurodytų darbų (apskardino sienutės viršutinę dalį ir laikinai cetrio plokštėmis pridengė iš ieškovų sklypo pusės byrančią sienutę), nes suremontuoti sienutės, ją sustiprinant ir užtinkuojant iš ieškovų pusės, negalėjo ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių, o dėl to, kad ieškovai nesutiko jų įsileisti į savo sklypą remonto darbų atlikimo tikslu, t. y. atsakovai elgėsi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, todėl jų veiksmai negali būti pripažįstami esantys priežastiniu ryšiu susiję su bylinėjimosi išlaidomis, kurias bylos nagrinėjimo metu patyrė ieškovai, reikšdami byloje pradinius reikalavimus, kurie atsakovų bylos nagrinėjimo metu buvo patenkinti.

Pažymėtina ir tai, jog CPK 434 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ,,jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti šiame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys“. Nors ši norma tiesiogiai ir negalėtų būti pritaikyta šioje byloje nagrinėtam ne piniginiam ginčui, tačiau šios teisės normos turinys, teismo nuomone, aiškiai parodo įstatymo leidėjo valią ieškovams, galėjusiems visus ginčus su atsakovais išspręsti kitu būdu (šiuo atveju – iki teismo kreipusis į kaimynystėje gyvenančius atsakovus su tais pačiais reikalavimais, komunikuojant su jais, taip išvengiant nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų ir įgyvendinant koncentracijos ir ekonomiškumo principus) nepriteisti žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų nuo tos ieškinio sumos, kurios atsakovai šioje byloje neginčijo, kadangi ieškovas šioje byloje neįrodė, kad iš atsakovų elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Įtraukus į bylą atsakovus, jie, neturėdami teisinio išsilavinimo ir specialių žinių statyboje ir hidretechnikoje, buvo priversti kreiptis tiek dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos, tiek į specialistus ekspertus, siekiant apginti savo teises bei teisėtus interesus, todėl patyrė bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos tik ieškovų inicijuoto teisminio proceso, o ne paties atsakovų veiksmų ir buvo būtinos siekiant apginti atsakovų teises. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad buvo pagrindas manyti, jog atsakovai nesutiks su pradiniais ieškiniais (iki jų patikslinimo 2020 m. lapkričio 19 d. dalyje dėl įpareigojimo įrengti atraminės sienelės hidroizoliaciją) keliamais reikalavimais iki ieškinio pareiškimo, todėl atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, atsakovams dėl nepagrįstai pareikšto ieškinio priteisiant pagrįstas ir įrodytas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovams atitinkamai nepriteisiant už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant nepagrįstą ieškinį.

Pažymėtinai ir tai, jog atsakovai dar 2021 m. pradžioje bandė su ieškovais išspręsti ginčą taikiai, sutikdami atlikti atraminė sienutės remontą ir sutikdami pakloti 110 mm diametro perpjautą kanalizacijos vamzdį šalia atraminės sienutės, kad tik ginčas būtų baigtas taikiai, tačiau žodžiu susitarus dėl sąlygų, po kelių valandų ieškovas parašė el. laišką, jame iškeldamas naujus reikalavimus ir vėl sužlugdydami galimybę susitarti (t. 2, b. l. 53–54).

Be to, nors pirminiuose ieškiniuose reikštas reikalavimas dėl tujų pašalinimo ir nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, tačiau, atsakovų teigimu, kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, būtų buvęs tenkintas ikiteisminėje stadijoje, kad būtų išsaugoti su ieškovais taikūs santykiai, jeigu ieškovai būtų bent minimaliai bendradarbiavę ir išsakęs atsakovams savo pretenzijas ar pasirašytinai įteikę savo rašytinę pretenzijas, dėl tujų šalims net nebūtų poreikio teisminiam ginčui. Tai, kad atsakovai yra daugiau linkę nusileisti, nei konfliktuoti su kaimynais, tą aiškiai parodo ir atsakovų elgesys procese. Analogiškai, kaip ir dėl tujų, atsakovai dar 2020 m. rugsėjo mėn. sutiko atlikti atraminės sienelės remontą, tačiau ieškovai neleido to padaryti. Atsakovai teikė papildomus pasiūlymus, kuriuos ieškovai sužlugdydavo prisigalvodami naujų reikalavimų. Iš pateiktų susirašinėjimų matyti, kad net ieškovų atstovai nesuprasdavo jų sprendimų logikos. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovų teiginiais, kad jeigu ieškovai ikiteisminėje stadijoje būtų pakankamai bendradarbiavę su atsakovais, tiesiogiai išsakę savo pretenzijas, ginčas tiek dėl tujų, tiek dėl sienelės remonto būtų išspręstas neteismine tvarka. O po proceso pradžios ginčas dalyje dėl atraminės sienelės remonto galėjo būti išspręstas dar 2020 m. rugsėjo mėnesį. Dėl šios priežasties visos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su reikalavimu dėl tujų pašalinimo, ir dėl pradiniuose ieškiniuose reikšto reikalavimo, susijusio su atraminės sienelės remontu, teismo nuomone, yra susidariusios išimtinai dėl to, kad ieškovai nebendradarbiavo su atsakovais, nesiėmė pakankamai veiksmų ginčo ikiteisminėje stadijoje išsprendimui, bylos nagrinėjimo metu ilgą laiką ignoravo atsakovų pasiūlymus dėl taikaus ginčo išsprendimo, neleido atsakovams įvykdyti ieškinio reikalavimų. Atitinkamai, būtent atsakovams turėtų tekti visos bylinėjimosi susijusios su šiais reikalavimais (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Vien to, kad atsakovai, bylos nagrinėjimo metu patys keletą kartų sutikę pasirašyti taikos sutartį (kad tik greičiau viskas pasibaigtų), nebesutiko su paskutinių teismo posėdžių metu pareikštu ieškovų prašymu bylą perduoti mediacijai, argumentuodami nenoru, kad bylos nagrinėjimas dar labiau neužsitęstų, teismas tokioje situacijoje nevertina kaip atsakovų, nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios dėjusių įvairiausias pastangas ginčo taikiam pabaigimui, netinkamo procesinio elgesio bylos nagrinėjimo pabaigoje.

Teismo nuomone, šios bylos ganėtinai didelės bylinėjimosi išlaidos susidarė ir dėl ne visuomet tinkamo ieškovų procesinio elgesio – ieškovai nuolat pildė, keitė, tikslino savo reikalavimus, taisė klaidas, rašymo apsirikimus, vėlavo pateikti procesinius dokumentus ir pan. Pagrindinės ieškovų reikalavimų transformacijų bei rašymo apsirikimų datos: 1) 2020 m. gegužės 25 d. ieškinys (dėl kurio teismas net priėmė 2020 m. birželio 1 d. nutartį trūkumams pašalinti); 2) 2020 m. birželio 5 d. patikslintas ieškinys; 3) 2020 m. lapkričio 19 d. patikslintas ieškinys; 2021 m. vasario 23 d. patikslintas ieškinys; 4) 2022 m. kovo 31 d. ieškovų prašyme DOK-42290 pateikta informacija apie 2021 m. vasario 22 d. patikslinto ieškinio reikalavime įsivėlusią klaidą; 5) 2022 m. birželio 29 d. pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo; 6) 2022 m. rugsėjo 2 d. ieškovų paaiškinime informuota dėl rašymo apsirikimo 2022 m. birželio 29 d. patikslinto ieškinio reikalavime; 7) 2023 m. kovo 10 d. ieškinio dalyko pakeitimas; 8) 2023 m. balandžio 28 d. pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo (pateiktas teismui tik 2023 m. gegužės 2 d., nors 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi buvo nustatytas 20 d. terminas trūkumams pašalinti). Be to, po to, kai teismas 2024 m. kovo 29 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir nustatė ieškovams (jų atstovui) 10 dienų terminą pašalinti prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trūkumus, viename procesiniame dokumente įvardinant galutines prašomas priteisti sumas ir kuriam iš dviejų ieškovų bei po kiek iš kiekvieno atsakovo prašoma priteisti bei už kokius byloje atliktus procesinius veiksmus ir kokie įrodymai bei kada pateikti į bylą patvirtina tiek tų sumų sumokėjimą, tiek tai, už kokius atliktus veiksmus tie mokėjimai buvo atlikti, patikslintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui taip pat buvo pateiktas pavėluotai – tik 2024 m. balandžio 17 d. 15:34 val. Be to, 2023 m. gegužės 2 d. į teismo posėdį neatvykus nei ieškovams, nei jų atstovui, teismas net sprendė dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, tačiau ieškovams pateikus papildomus dokumentus, posėdis eilinį kartą ieškovų prašymu buvo atidėtas. Ieškovai nuo pat ieškinio padavimo teismui dienos naudojosi profesionalių teisininkų – advokatų paslaugomis, tačiau iš to, kas prieš tai aptarta, akivaizdu, jog taip ir nesugebėjo nei aiškiai suformuluoti savo ieškinio dalyko ir pagrindo, nei savo reikalavimus pagrįsti tinkamais įrodymais. Būtent dėl šios priežasties susidarė didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų šioje byloje.

Tuo tarpu atsakovai neginčijo ieškinio dalies dėl tujų, pradžioj jas apkarpė, o, turėdami daugiau laiko, jas ir pašalino, be to, proceso metu sutiko suremontuoti byrančią sienutę, bet, kadangi ieškovai tam nedavė sutikimo, sienutė iš ieškovų pusės liko nesuremontuota, išskyrus atsakovų atliktus laikinus uždengimus cetrio plokštėmis bei sienutės viršutinės dalies laikiną apskardino tikslu pristabdyti jos tolesnį byrėjimą dėl lietaus poveikio. Be to, atsakovai procesinius dokumentus teikė savalaikiai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovai nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek po bylos iškėlimo teisme.

2024 m. balandžio 10 d. atsakovų advokatas pateikė 2024 m. balandžio 9 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK 44366, atkreiptinas dėmesys, jog el. byloj formuojamas nepilnas dokumentas), kuriame, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, prašoma atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovų lygiomis dalimis priteisti 5 648,5 Eur šias bylinėjimosi išlaidas (423,5 + 302,5 + 350 + 800 + 600 +300 +320 + 302,5 + 300 + 450 + 450 +450 +300 +300):

1. 423,50 Eur – advokatei Gintarei Girdzijauskienei už atsiliepimo į ieškinį parengimą (1 t. b. l. 50–55) pagal 2020 m. birželio 17 d. išankstinę sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. 20200617/01 (1 t. b. l. 188, 5 t. b. l. 179), apmokėtą 2020 m. birželio 17 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 1081654 (1 t. b. l. 189, 5 t. b. l. 180). Šiuo atveju aktualus 2020 m. I ketvirčio (paslaugos teiktos 2020 m. liepą, tai yra 2020 m. III ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 1 381 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, jog už (...) atsiliepimą į ieškinį koeficientas yra 2,5, kas reiškia, jog maksimalus priteistinas išlaidų dydis už atsiliepimą į ieškinį yra 3 452,50 Eur ir kad šios 423,50 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.

2. 302,50 Eur – advokatei Gintarei Girdzijauskienei už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje pagal 2020 m. liepos 20 d. išankstinę sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas GG Nr. 20200720/07 (1 t., b. l. 72; 5 t. b. l. 181) (atstovavimą teismo posėdyje 2020 m. rugsėjo 3 d. 13.30 val., įskaitant 100 Eur kuro sąnaudas, 100 Eur už pasirengimą posėdžiui, 50 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų surašymą), apmokėtą 2020 m. liepos 20 d. mokėjimo pavedimu (1 t., b. l. 73, 10 t. b. l. 102) (SEB 2020 m. liepos 20 d. patvirtinimas, 5 t., b. l. 182). Dėl pasirengimo ir atstovavimo 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje aktualus 2020 m. I ketvirčio (paslaugos teiktos 2020 m. rugsėjį, tai yra 2020 m. III ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 1 381 Eur. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą koeficientas yra 0,1, kas reiškia, jog maksimalus priteistinas išlaidų dydis už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą yra 138,10 Eur. Kadangi pasirengimas įvertintas 100 Eur suma, konstatuotina, kad ši 100 Eur suma Rekomendacijose nustatyto dydžio neviršija. Tačiau kadangi posėdis truko nuo 13:33 val. iki 13:56 val. (1 t., b. l. 75–77), t. y. mažiau kaip pusę valandos, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu (pagal kurį minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda), teismo nuomone, šios išlaidos už advokatės atstovavimą 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje, pripažintinos nepagrįstomis, įskaitant ir 100 Eur kuro sąnaudas, kadangi, vadovaujantis Rekomendacijų 3 punktu, advokato atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota jo darbo vieta, turėtos išlaidos iš šalies priteisiamos tik tokiu atveju, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas, o šiuo atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Dėl prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų surašymą aktualus 2020 m. I ketvirčio (paslaugos teiktos 2020 m. rugsėjį, tai yra 2020 m. III ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 1 381 Eur. Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, jog už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, koeficientas yra 0,4, kas reiškia, jog maksimalus galimas priteisti išlaidų dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas (...), yra 552,40 Eur. Taigi šios išlaidos (50 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog vietoj prašytos priteisti sumos 302,50 Eur sumos pagrįsta ir įrodyta laikytina tik 150 Eur suma.

3. 350 Eur – advokatui G. G. už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdyje pagal 2022 m. birželio 10 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t. b. l. 183) už teisines paslaugas pagal sutartį, apmokėtą 2022 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr.321 (patvirtinimas (10 t. b. l. 102) ir SEB 2022 m. birželio 12 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (5 t. b. l. 184)). Šiuo atveju jokių duomenų apie tai, už kokias konkrečias ar/ir kiek trukusias teisines paslaugas paskaičiuota prašoma priteisti 350 Eur suma nesant pateikta, 2022 m. birželio 14 d. jokiam teismo posėdžiui net nevykus, nesant duomenų nei apie pasirengimo trukmę, nei apie pasirengimo kainą, teismo nuomone, šios išlaidos laikytinos nepagrįstomis ir nepriteistinos visiškai. Pažymėtina, jog artimiausias teismo posėdis vyko 2022 m. gegužės 20 d., tačiau advokatais Gustaitis tame posėdyje nedalyvavo ir joks susitarimas su juo dar nebuvo sudarytas. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, advokatas tik 2022 m. birželio 20 d. prašymu kreipėsi dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo.

4. 800 Eur – advokatui G. G. už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. liepos 18 d. teismo posėdyje pagal 2022 m. liepos 15 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (,,teisinės paslaugos pagal sutartį“) (5 t., b. l. 189), apmokėtą 2022 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodymu Nr.18 (SEB patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą 5 t., b. l. 190). Kadangi 2022 m. liepos 18 d. posėdis byloje net nevyko ir net tokia data nebuvo numatyta, o artimiausias 2022 m. liepos 20 d. teismo posėdis truko tik šešias minutes (4 t., b. l. 70–71), t. y. neviršijo pusės valandos, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu (pagal kurį minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda), o duomenų apie tai, kiek valandų truko pasirengimas būtent šiam teismo posėdžiui arba kokia suma jis įvertintas, sąskaitoje nepateikta, teismo nuomone, šios išlaidos taip pat pripažintinos visiškai nepagrįstomis ir nepriteistinos visiškai. Be to, paskutiniame 2024 m. balandžio 9 d. sutikslintame prašyme pačiam atsakovų atstovui nieko nenurodžius apie tai, jog į nurodytą 800 Eur sumą patenka, pavyzdžiui, 2022 m. liepos 20 d. atsiliepimo surašymas, apie kurį buvo minima ankstesniame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas savo iniciatyva šių išlaidų už procesinių dokumentų surašymą taip pat nepriteisia atsakovams, atkreipdamas dėmesį į tai, jog 2024 m. kovo 29 d. nutartimi teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, nustatė atsakovams (jų atstovui) 10 dienų terminą pašalinti prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trūkumus, viename procesiniame dokumente įvardinant galutines prašomas priteisti sumas ir kuriam iš atsakovų bei po kiek kiekvienam atsakovui ir po kiek iš kiekvieno ieškovo prašoma priteisti bei už kokius atliktus procesinius veiksmus ir kokie įrodymai bei kada pateikti į bylą patvirtina tiek tų sumų sumokėjimą, tiek tai, už kokius atliktus veiksmus tie mokėjimai buvo atlikti. Kadangi atsakovų atstovas galutinai sutikslintą prašymą į bylą pateikė 2024 m. balandžio 10 d. ir bylą prašė pabaigti nagrinėti rašytiniu procesu, teismas, siekdamas bylą pabaigti per įmanomai trumpiausią laiką, dar kartą nebenustatinėjo termino trūkumams pašalinti.

5. 600 Eur – už tyrimą ir konsultacinę išvadą dėl atraminės sienelės ir vandens nuvedimo (4 t., b. l. 49–63) ekspertui V. Š.: 300 Eur pagal 2022 m. liepos 11 d. sąskaitą faktūrą Serija N Nr. (duomenys neskelbtini) už tyrimą ir konsultacinę išvadą (5 t., b. l. 185), apmokėtą 2022 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. 16 (5 t., b. l. 186), ir 300 Eur pagal 2022 m. liepos 16 d. sąskaitą faktūrą Serija N Nr. (duomenys neskelbtini) už tyrimą ir konsultacinę išvadą (5 t., b. l. 187), apmokėtą 2022 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 17 (5 t., b. l. 188).

6. 300 Eur – advokatui G. G. už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje pagal 2022 m. lapkričio 29 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (,,teisinės paslaugos pagal sutartį“) (5 t., b. l. 191), apmokėtą 2022 m. lapkričio 29 d. (SEB patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, 5 t. b. l. 192). Šiuo atveju aktualus 2021 m. II ketvirčio (paslaugos teiktos 2021 m. lapkritį, tai yra 2021 m. IV ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 1 566,4 Eur. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą koeficientas yra 0,1, kas reiškia, jog maksimalus priteistinas išlaidų dydis už vieną šių paslaugų valandą yra 156,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog teismo posėdis truko nuo 09:36 val. iki 12:30 val. (t. y. suapvalintas tris valandas) (4 t., b. l. 123–128), darytina išvada, jog šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto valandinio įkainio, todėl priteistinos iš ieškovų. Pažymėtina ir tai, jog, kaip nurodyta 2023 m. gegužės 3 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų, advokato paskaičiuota suma už šį teismo posėdį buvo 280 Eur, o likusi sąskaitos suma tenka pasiruošimui, kurio valandos įkainis 80 Eur.

7. 320 Eur – už tvoros, drenažo ir žemės paviršiaus aukščių kontrolines geodezines nuotraukas matininkui M. G. pagal 2022 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 193), apmokėtą 2022 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr.332 (SEB patvirtinimas, 5 t., b. l. 194).

8. 302,50 Eur –pagal 2023 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AVK Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 195) antstoliui V. K. už faktinių aplinkybių konstatavimą protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėtą 2023 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr.334 (SEB patvirtinimas 5 t., b. l. 196).

9. 300 Eur – advokatui G. G. už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. kovo 3 d. teismo posėd yje pagal 2023 m. vasario 26 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (,,teisinės paslaugos pagal sutartį (5 t., b. l. 197), apmokėtą 2023 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymu Nr.48289304 (SEB 2023 m. kovo 1 d. 00:06:38 val. mokėjimo nurodymo Nr.48289304 patvirtinimas (10 t. b. l. 6) ir patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (5 t. b. l. 198)). Kadangi 2023 m. kovo 3 d. joks teismo posėdis, už kurį prašoma priteisti 300 Eur, nevyko ir neturėjo vykti, nes net nebuvo paskirta tokia teismo posėdžio data), teismas prašymą dėl 300 Eur pagal 2023 m. vasario 26 d. sąskaitą Nr. AGG001001, apmokėtą 2023 m. kovo 1 d. Mokėjimo nurodymu Nr.48289304, priteisimo vertina kaip nepagrįstą, tuo labiau, kad ir į 2023 m. gegužės 3 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebuvo įtrauktas nei 2023 m. kovo 3 d. posėdis, nei artimiausias vykęs 2023 m. kovo 1 d. posėdis.

10. 450 Eur – advokatui G. G. už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. kovo 30 d. teismo posėdyje pagal 2023 m. kovo 28 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (,,teisinės paslaugos pagal sutartį“) (5 t., b. l. 199), apmokėtą 2023 m. kovo 28 d. mokėjimo nurodymu 337 (SEB patvirtinimas, 5 t., b. l. 200). Atsižvelgiant į tai, jog po atsakovo 2023 m. kovo 28 d. atlikto mokėjimo nurodymo Nr.337 vyko tik 2023 m. kovo 29 d. teismo posėdis, o kovo 30 d. joks teismo posėdis nevyko, teismas, nesant į bylą pateiktų jokių kitų atsakovų reikalavimų dėl priteisimo už 2023 m. kovo 29 d. teismo posėdį, atsakovų atstovo prašyme šalia 2023 m. kovo 28 d. mokėjimo dokumento nurodytą 2023 m. kovo 30 d. posėdžio datą vertina kaip rašymo apsirikimą ir sprendžia, jog faktiškai tai yra prašymas priteisti už atstovavimą 2023 m. kovo 29 d. teismo posėdyje (5 t., b. l. 58–69), tuo labiau, kad atstovavimo 2023 m. kovo 29 d. teismo posėdyje išlaidos (ir net didesnės) buvo įtrauktos ir į 2023 m. gegužės 3 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šiuo atveju aktualus 2022 m. III ketvirčio (paslaugos teiktos 2023 m. kovą, tai yra 2023 m. I ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 1 799 Eur. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą koeficientas yra 0,1, kas reiškia, jog maksimalus priteistinas išlaidų dydis už vieną šių paslaugų valandą yra 179,9 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog teismo posėdis truko nuo 09:03 val. iki 16:34 val. su pietų pertrauka (5 t., b. l. 58–69), darytina išvada, jog šios 450 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto valandinio įkainio.

11. 450 Eur – advokatui G. G. už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. liepos 3 d. teismo posėdyje, apmokėtą 2023 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodymu Nr.339 (patvirtinimas 10 t. b. l. 107) (mokėjimo paskirtis – ,,teisinės paslaugos pagal sutartį“). Šiuo atveju aktualus 2023 m. I ketvirčio (paslaugos teiktos 2023 m. liepą, t. y. 2023 m. III ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 1 959,9 Eur. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą koeficientas yra 0,1, kas reiškia, jog maksimalus priteistinas išlaidų dydis už vieną šių paslaugų valandą yra 195,99 Eur. Kadangi teismo posėdis truko nuo 09:55 val. iki 11:48 val. (6 t., b. l. 84–94), t. y. suapvalintas dvi valandas, o duomenys apie tai, kiek laiko truko pasirengimas šiam teismo posėdžiui ir / ar kokia jo kaina bendroje sąskaitoje, į bylą nepateikti, darytina išvada, jog šios išlaidos už 2 dalyvavimo teismo posėdyje valandas viršija maksimalų dydį ir mažintinos iki 392 Eur (nes 195,99 Eur x 2 val.).

12. 450 Eur – už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. liepos 3 d. teismo posėdyje, apmokėtą 2023 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymu Nr.344 (SEB patvirtinimas 10 t., b. l. 107) (mokėjimo paskirtis – teisinės paslaugos pagal sutartį). Kadangi, kaip jau minėta, maksimali priteistina suma už dalyvavimą 2023 m. liepos 3 d. teismo posėdyje yra 392 Eur, ir ši suma priteistina kaip sumokėta pagal mokėjimo nurodymą Nr.339, prašymas dėl priteisimo dar 450 Eur sumos, atsakovo sumokėtos mokėjimo nurodymu Nr.344, pripažintinas nepagrįstu ir netenkintinas, tuo labiau, kad į bylą net nėra pateikta jokia advokato už šias paslaugas išrašyta sąskaita, vadovaujantis kuria būtų galima nuspręsti dėl rašymo apsirikimo.

13. 300 Eur – advokatui G. G. už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. sausio 29 d. teismo posėdyje, apmokėta 2024 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 351 (9 t., b. l. 136) pagal 2024 m. sausio 21 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas pagal sutartį (9 t., b. l. 135). Atsižvelgiant į tai, jog iki atsakovo 2024 m. sausio 28 d. atlikto mokėjimo nurodymo Nr.351 vyko 2024 m. sausio 17 d. teismo posėdis, trukęs nuo 13:37 val. iki 16:47 val. (9 t., b. l. 117–125), teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2024 m. kovo 12 d. prašyme atsakovų atstovas prašė priteisti 300 Eur už pasiruošimą ir dalyvavimą 2024 m. sausio 17 d. ir 2024 m. sausio 29 d. teismo posėdžiuose (9 t., b. l. 133) pagal 2024 m. sausio 21 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 135), apmokėtą 2024 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymu 351 (9 t., b. l. 136), atsakovų atstovo 2024 m. balandžio 9 d. prašyme šalia 2024 m. sausio 28 d. mokėjimo dokumento nurodytą vien tik 2024 m. sausio 29 d. posėdžio datą vertina kaip rašymo apsirikimą ir sprendžia, jog faktiškai tai yra prašymas priteisti 300 Eur už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose – ne tik 2024 m. sausio 29 d., bet ir 2024 m. sausio 17 d. teismo posėdyje (9 t., b. l. 117–125), už atstovavimą kuriame savarankiškas reikalavimas 2024 m. balandžio 9 d. prašyme nėra pareikštas. Nors, kaip matyti iš LITEKO duomenų, 2024 m. sausio 29 d. teismo posėdis nevyko, nes buvo perkeltas į 2024 m. į vasario 19 d. teismo posėdį, trukusį nuo 13:38 val. iki 15:58 val., t. y. suapvalintas 2 valandas, ir joks atskiras reikalavimas dėl priteisimo už vasario 19 d. posėdį byloje taip pat nepareikštas, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, pagrįstu laiko prašymą dėl visos 300 Eur sumos, apmokėtos 2024 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 351 (9 t., b. l. 136), priteisimo. Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju aktualus 2023 m. III ketvirčio (paslaugos teiktos 2024 m. sausį, t. y. 2024 m. I ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 2 018,2 Eur. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą koeficientas yra 0,1, kas reiškia, jog maksimalus priteistinas išlaidų dydis už vieną šių paslaugų valandą yra 201,82 Eur. Kadangi vien 2024 m. sausio 17 d. teismo posėdis truko nuo 13:37 val. iki 16:47 val. (9 t., b. l. 117–125), t. y. suapvalintas tris valandas, darytina išvada, jog šios 300 Eur išlaidos neviršija nustatyto valandinio įkainio ir net galėtų būti priteistos už advokato atstovavimą viename iš prieš tai minėtų posėdžių.

14. 300 Eur – advokatui G. G. už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. kovo 12 d. teismo posėdyje (10 t., b. l. 87–91), 2024 m. kovo 12 d. SEB mokėjimo nurodymas Nr.90345639 patvirtinimas (10 t., b. l. 108). Šiuo atveju aktualus 2023 m. III ketvirčio (paslaugos teiktos 2024 m. kovą, t. y. 2024 m. I ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 2 018,2 Eur. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą koeficientas yra 0,1, kas reiškia, jog maksimalus priteistinas išlaidų dydis už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo šiam teismo posėdžiui valandą yra 201,82 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog teismo posėdis truko nuo 08:30 val. iki 11:35 val. (10 t., b. l. 87–91), t. y. suapvalintas tris valandas, darytina išvada, jog šios išlaidos neviršija nustatyto valandinio įkainio. Pažymėtina, jog tai yra tos pačios išlaidos, dėl kurių atsakovai reiškė 2024 m. kovo 12 d. prašymą (10 t., b. l. 70), nurodydami, jog 300 Eur už teisines paslaugas pagal sutartį (80 Eur už pasiruošimą teismo posėdžiams 1 val.; 220 Eur atstovavimą teismo posėdžiuose 2,75 val.), (10 t., b. l. 71) pagal 2024 m. vasario 29 d. sąskaitą Nr. AGG001056 (10 t., b. l. 72), apmokėtą 2024 m. kovo 12 d. (SEB patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą) (10 t., b. l. 73).

Taigi, iš to kas aptarta, spręstina, jog iš 2024 m. balandžio 10 d. atsakovų advokato prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytos 5 648,5 Eur sumos (kuri susideda iš 423,5 + 302,5 + 350 + 800 + 600 + 300 + 320 + 302,5 + 300 + 450 + 450 + 450 +300 + 300 = 5 648,5 Eur) pagrįsta ir Rekomendacijose nustatytus dydžius atitinka tik 3 538 Eur suma (kuri susideda iš: 423,50 + 150 + 0 + 0 + 600 + 300 + 320 + 302,50 + 0 + 450 + 392 + 0 + 300 + 300 = 3 538), kuri, atmetus visus patikslinto ieškinio reikalavimus bei konstatavus ieškovų ne visiškai tinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, kurį tam tikrais atvejais galima vertinti ir kaip piktnaudžiavimą procesu, visa apimtimi atsakovams lygiomis dalimis priteistina iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 884,5 Eur iš kiekvieno kiekvienam (nes 3 538 / 2 = 1 769; 1 769/2 = 884,5).

Be to, iš bylą pralaimėjusių ieškovų lygiomis dalimis priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinio, galutinai sutikslinto 2023 m. balandžio 28 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, netenkinti ir visus ieškovų reikalavimus atmesti.

Priteisti atsakovei D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 884,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 884,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 884,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 884,5 Eur bylinėjimosi išlaidų

Priteisti iš ieškovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,26 Eur (po 8,63 Eur iš kiekvieno) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662). Nurodyti, jog tuo atveju, jei, sprendimui už akių įsiteisėjus, šios sumos nebus sumokėtos, teismas išduos vykdomąjį raštą ir jį pateiks priverstiniam vykdymui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.