Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei B. P., jos atstovei advokato padėjėjai Eglei Šiugždinytei., atsakovui M. Ž., jo atstovui advokato padėjėjui Arnoldui Šimaičiui, išvadą teikiančios institucijos –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. patikslintą ieškinį atsakovui M. Ž. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes: Kauno apylinkės teismo 2014-11-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23341-329/2014 nutraukta šalių – ieškovės B. P. ir atsakovo M. Ž. sudaryta santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punktas numatė, kad: „Dukters K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su mama B. Ž.. M. Ž. kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. spalio 1 d. dukters K. išlaikymui iki jos pilnametystės moka po 400 Lt (keturis šimtus litų), nuo 2015-01-01 – 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika euro 85 centų) išlaikymą, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. B. Ž. ir M. Ž. vienodai dalyvauja auklėjant dukrą K. M. Ž. turi teisę pasiimti du kartus savaitėje dukrą K. su savimi prieš vieną dieną įspėjęs telefonu B. Ž. ir grąžina dukrą tą pačią dieną iki 19 val. vakaro mamai B. Ž..“ Kauno apylinkės teismo 2021-06-22 sprendimu patvirtinta tarp šalių sudarytą taikos sutartis, kuriuo pakeistas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktas, naujuoju punktu, numatančiu, kad: ,,M. Ž. įsipareigoja dukros K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jos pilnametystės skirti po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį, sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, tokį išlaikymą mokant nuo šios sutarties patvirtinimo įsigaliojimo dienos. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti B. P.. Pinigus M. Ž. įsipareigoja pervesti į lėšų tvarkytojos, uzufrukto teise paskirtos, B. P. asmeninę sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos“. Iš į bylą pateiktų 2022-10-19 bei 2023-02-09 pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, jos vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 1000 Eur (2022-11-24 pateikta pažyma Nr. DOK – 45174, 2023-02-22 pateikta pažyma Nr. DOK – 8180). Iš pateiktos VĮ „Regitra“ 2023-02-08 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš VĮ „Regitra“ pažymos, pateiktos kartu su 2022-10-17 pradiniu ieškiniu bei 2022-12-30 patikslintu ieškiniu (2022-10-17 ieškinys su priedais Nr. DOK-18788, 2022-12-30 patikslintas ieškinys su priedais Nr. 50754) matyti, kad atsakovo vardu registruotos transporto priemonės: OPEL ASTRA SPORT TOURER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei SUBARU TRIBECA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2023-02-23 pateikta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi patvirtinama, kad atsakovo vardu registruota transporto priemonė SUBARU TRIBECA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-10-04 buvo parduota (Nr. DOK – 8216). Iš VĮ „Registrų centras“ 2022-10-04 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Iš 2022-11-24 pateiktos sporto klubo (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad šalių nepilnametė dukra K. Ž. nuo 2021-03-05 lanko rankinio užsiėmimus, dalyvauja tiek Lietuvoje, tiek užsienyje organizuojamuose rankinio turnyruose bei sporto stovyklose (DOK Nr. 45174). Iš į bylą 2022-11-24 pateikto medicininių dokumentų išrašo matyti, kad atsakovui atliktas magnetinio rezonanso (1,5T) tomografijos tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pateikta gydytojo išvada (DOK Nr. 45148). Iš į bylą 2022-12-31 pateiktų asmens tapatybės kortelių kopijų matyti, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, t. y., Ą. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), bei A. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikta atsakovo pajamų mokesčio deklaracija už 2021 metus (DOK Nr. 49575). Iš 2023-03-20 atsakovo pateiktų papildomų dokumentų – mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, 2023-03-03 atsakovas dukros išlaikymui į ieškovės sąskaitą yra pervedęs 215,00 Eur; iš ginklų pažymėjimų kopijų matyti, kad atsakovo vardu yra registruoti du ginklai – lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini), bei pistoletas ARSENAL FIREARMS STRIKE ONE (duomenys neskelbtini) (DOK – 12290). Taip pat iš 2023-03-20 pateiktų papildomų dokumentų – fotonuotraukų, išrašų apie varžybas, išrašų iš internetinių puslapių matyti, kad atsakovas dalyvauja medžioklės varžybose, kurios yra mokamos, taip pat užsiima moto sportu (DOK – 12167).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnametės dukros sveikatos būklės, dukros specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri šiuo metu yra 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į savo turtinę padėtį sutinka mokėti po 190 Eur išlaikymą dukrai. Nurodė turintis dar du nepilnamečius vaikus ir šie vaikai negali būti nuskriausti priteisiant 260 Eur dydžio išlaikymą dukrai. Taip pat vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos tikėtinai sukeltos. Pripažino, jog su dukra bendraujantis ne ypatingai dažnai.

Ieškovė dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei metams po to, kai šalių sutarimu buvo pakeistas išlaidymo dydis, tačiau, kaip jau paminėta anksčiau, 2021 metais nebuvo vertinama šalių turtinė padėtis ir vaiko poreikiai.

Sutiktina su ieškove, kad dukrai augant atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jos lavinimu, mokyklos lankymu, užklasine veikla, poreikiais laisvalaikiui. Be to, pažymėtina, kad per šį laikotarpį pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Todėl iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikui dydis po 160 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui priteista suma nesiekia teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamo pusės minimalios mėnesinės algos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus.

Atsakovas tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek bylą nagrinėjant iš esmės nurodė, kad yra nedirbantis, neturintis didelių pajamų, t. y., nurodęs, kad jo pajamos per mėnesį sudaro apie 850 Eur, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad neturi registruotino nekilnojamojo turto, jo šeima turi tik vieną transporto priemonę – automobilį, kitą transporto priemonę yra pardavęs, taip pat jo vardu yra registruoti du šaunamieji ginklai, ką patvirtina ir į bylą pateikti duomenys. Teismo posėdžio metu paaiškino, šiuo metu yra sukūręs kitą šeimą, kurioje augina du nepilnamečius vaikus. Taip pat nurodė turintis sveikatos problemų bei pateikė atlikto magnetinio rezonanso (1,5T) tomografijos tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezultatus, iš kurio matyti, kad šis tyrimas buvo atliktas 2016-09-21 ir 2016-09-22 pateikta gydytojo išvada. Pažymėtina, kad ieškovė su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo kreipėsi 2022-10-17, atsakovas nurodytą magnetinio rezonanso tyrimą pateikė 2022-11-24. Byla iš esmės buvo nagrinėjama 2023-02-23 bei 2023-03-20 teismo posėdžiuose, tačiau jokių papildomų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas negalėtų dirbti, teismui nepateikta, į bylą taip pat nepateikta įrodymų, kad atsakovui būtų atliekamas gydymas ar kokios nors medicininės procedūros, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis veiksmų dėl nedarbingumo lygio nustatymo ar pan. Priešingai, iš 2023-03-20 pateiktų papildomų dokumentų – fotonuotraukų, išrašų apie varžybas, išrašų iš internetinių puslapių matyti, kad atsakovas aktyviai dalyvauja medžioklės varžybose, kurios yra mokamos, taip pat užsiima moto sportu. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms yra pagrindas manyti, kad atsakovas nesiėmė priemonių, jog gautų atitinkančias savo amžių pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnametei dukrai, teismui taip pat kyla abejonė, ar atsakovas neslepia savo tikrosios turtinės padėties, o visos abejonės aiškintinos vaiko interesų naudai.

Bylos duomenimis patvirtinama, kad ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, gauna apie 1000 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Duomenų apie ieškovės turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1200 Eur, kad yra sukūrusi kitą šeimą, turinti tik vieną nepilnametę dukrą, t. y., šalių dukrą Kotryną, taip pat nurodė neturinti savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių. Paaiškino, kad gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute.

Pagal įstatymą vaiko tėvai yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims. Nustatyta ir tai, kad atsakovas moka priteistą išlaikymą dukrai. Tiek ieškovės teigimu, tiek atsakovo teismo posėdžio duotais paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas ne ypatingai dažnai bendrauja su dukterimi, dėl ko ieškovė didesne dalimi prisideda prie šalių dukros poreikių užtikrinimo. Kaip aukščiau paminėta, bylą nagrinėjant iš esmės atsakovas nurodė, kad niekur nedirba, tačiau finansiškai rūpinasi sukurta nauja šeima, išlaiko kitus du nepilnamečius sūnus, nurodė, jog jo pajamos apie 850 Eur. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas tiek pragyvenimui, tiek visų trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Taip pat iš atsakovo pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2021 metus matyti, kad atsakovas per 2021 metus įsigijo ir pardavė keletą transporto priemonių, dėl ko darytina labiau tikėtina išvada, kad atsakovas galimai teismui nepateikė visų jo uždirbamas pajamas patvirtinančių duomenų.

CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaikų poreikius ir būtinas vaikams vystytis sąlygas. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovas būdamas darbingas žmogus turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikius.

Nustatydamas K. Ž. išlaikymo poreikį šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 840 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 633 Eur.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y., jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

Kaip byloje nustatyta, ieškovei yra mokama 85,75 Eur mėnesinė išmoka dukros K. Ž. išlaikymui. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai skirtingais laikotarpiais gali kisti ir tam tėvui su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta neišvengiamai tenka didesnė išlaikymo dalis dėl nenumatytų atsirandančių išlaidų vaiko išlaikymui, todėl jis geriausiai žino vaiko kasdieninius poreikius bei jiems skiriamas lėšas (maistui, transporto poreikiui, sveikatai, laisvalaikiui, vaistams, vitaminams). Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad šalių nepilnametė dukra K. Ž. yra 10 metų, ieškovė prašo mažesnės išlaikymo padidinimo sumos nei nustatyta minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, sprendžia, kad ieškovės gaunama 85,75 Eur išmoka dukros K. Ž. išlaikymui, turi būti skiriama išimtinai nepilnamečio vaiko nurodytiems poreikiams tenkinti, todėl teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu naujausiu kasacinio teismo išaiškinimu, nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, šios sumos neatima iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos. Pažymėtina, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis įvertinus ir ieškovės teiktino išlaikymo dydį (260 Eur abiem tėvams prisidedant vienoda suma) sudėjus su valstybės mokama išmoka (605,75 Eur) nesudaro minimalios mėnesinės algos dydžio ir yra mažesnis.

Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų ir šalių teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, darytina išvada, kad šiuo metu atsakovo teikiama išlaikymo suma, proporcingai atsakovui tenkančiai išlaikymo prievolės daliai (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), neužtikrina net minimalių ir išaugusių nepilnametės dukros poreikių patenkinimo, minimalus ieškovės prašomas vaiko išlaikymo dydis nėra didesnis negu valstybės nustatytas MMA. Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad ieškovės paskaičiuota suma dukros poreikiams pripažintina protinga ir pakankama būtinų ir nuolat didėjančių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui, todėl vertintina kaip įrodyta ir pagrįsta. Teismas neturi pagrindo manyti, kad tokio dydžio išlaidos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, jo sveikatos būklės nulemtų aplinkybių bei būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas ieškovės reikalaujamo dydžio – 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas nepilnametei dukrai nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y., 2022-10-17, kuris taip pat indeksuotinas Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė B. P..

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys patenkintas visiškai. Už ieškinį dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 27 Eur (100 Eur (padidinimas nuo 160 Eur iki 260 Eur) x 12 mėn. ? 1200 Eur x 3 % x 75 %), kuris ir priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovei jos byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė patyrė 1300 Eur atstovavimo išlaidų. Ši suma neviršija rekomenduojamų atstovavimo išlaidų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio), (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Be to, teismas šioje byloje patyrė 17,80 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2021-06-22 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13825-922/2021 pakeistą 2014-11-14 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23341-329/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2022-10-17, iki K. Ž. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo nepilnametei K. Ž. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Išlaikymą pervedant į lėšų tvarkytojos uzufrukto teise – B. P. asmeninę banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos.

Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, valstybės naudai. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Priteisti atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 17,80 Eur (septyniolika eurų 80 ct) už procesinių dokumentų siuntimą. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.