- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-1989-324/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- D. R., uždarajai akcinei bendrovei „Credit Service“, Plus PLus Baltic OU Lietuvos filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, Kauno teritorinei ligonių kasai
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-232-285/2019 pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims D. R., uždarajai akcinei bendrovei „Credit Service“, Plus PLus Baltic OU Lietuvos filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, Kauno teritorinei ligonių kasai, antstoliui R. B., antstoliui S. U., antstolei S. V., antstolei J. Ž., antstolei R. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „D.“, priteisti iš atsakovo ieškovei 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nepilnametės M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nepilnametei dukrai priteisti iš atsakovo išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnametei iš atsakovo priteisti 1870 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 15 d.; išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka; padalinti santuokoje įgytą turtą; prievolę grąžinti kreditorei D. R. 15 500 Eur pagal Prienų rajono 2- ojo notarų biuro 2017 m. gruodžio 27 d. patvirtintą paprastą neprotestuotiną vekselį pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole ir po santuokos nutraukimo palikti ją vykdyti šalims solidariai; prievoles sumokėti: 12 700 Eur skolą kreditorei J. K. ir vykdymo išlaidas antstoliui R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00375; 1000 Eur skolą valstybei bei vykdymo išlaidas antstoliui R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00330; 1095,24 Eur skolą kreditoriui UAB „Credit service“ ir vykdymo išlaidas antstolei J. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/00244; 12450,99 Eur skolą kreditoriui Plius Baltic Ou Lietuvos filialui ir vykdymo išlaidas antstoliui R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/02413 palikti asmeniškai atsakovui iš atsakovo asmeninio turto; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas 2019 m. vasario 20 d. prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra M. K. tvarką, nurodant, kad atsakovas su savo dukra nebetarpiškai bendrauja kiekvieną lyginių metų savaičių savaitgalį, ieškovei pristatant dukrą į atsakovo gyvenamąją vietą kiekvienos lyginės metų savaitės penktadienį nuo 17.00 valandos ir pasiimant iš atsakovo gyvenamosios vietos kiekvienos lyginės metų savaitės sekmadienį nuo 18.00 iki 19.00 valandos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi atsakovo 2019 m. vasario 20 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo – patenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete tvarką: atsakovas su nepilnamete dukterimi M. K. bendrauja kiekvieną pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. nuotolinėmis telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis (pvz. „Viber“, WhatsApp“ ir kt.). Kitą prašymo dalį atmetė.
Šalies argumentai
4. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 21 d. prašymu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną (iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) atsakovo ir M. K. bendravimo tvarką, nurodant, kad atsakovas su savo nepilnamete dukra nebetarpiškai bendrauja ketvirtadienį nuo 15 val. iki 16 val. 30 min. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui ir/ar psichologui, padėsiančiam atstatyti emocinį ryšį tarp tėvo ir dukros.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsakovo 2019 m. rugpjūčio 21 d. atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – nustatytos laikinos bendravimo tvarkos – pakeitimo.
6. Nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų – nepilnametės M. K. nuomonės išklausymo akto, 2019 m. rugsėjo 13 d. teisme gauto vaiko mokymosi įstaigos rašto nustatyta, kad nepilnametis vaikas atsisako bendrauti su tėvu, nenori turėti su tėvu bendros veiklos, tėvo bijo, siekia nuo jo visiškai atsiriboti, atsimena, jog tėvas smurtavo prieš mamą ir senelius, grasino mamai peiliu. Dukra tėvo bijo, mintys apie bendravimą su tėvu jai kelia neigiamas emocijas, prisiminimus, pati dukra iš esmės atsisako bendrauti su tėvu bet kokia forma, kad ir kokia teismo būtų nustatyta. Teismas padarė išvadą, kad laikina bendravimo tvarka, kai atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra nebetarpiškai jo prašomu nustatyti laiku Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui ir /ar psichologui, šioje proceso stadijoje negali būti nustatyta, nes nėra aišku, kur ir kam dalyvaujant atsakovas bendrautų su nepilnamete dukra, kaip konkrečiai būtų atstatinėjamas emocinis ryšys tarp tėvo ir dukters. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti apie iš esmės pasikeitusią faktinę situaciją, dėl ko taikytą laikiną bendravimo tvarką šiuo metu reikėtų skubiai pakeisti, o visos bendravimo tvarkos nustatymui reikšmingos aplinkybės, įrodymai ir ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumas bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. atsakovas niekada nekėlė pavojaus savo dukrai, nėra naudojęs psichologinio ar fizinio smurto prieš dukrą, tokių duomenų byloje nėra. Atsakovas nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. dukters išlaikymui skyrė 148 Eur. Suprantama, kad teiktas išlaikymas nėra pakankamas nepilnametės poreikių patenkinimui, tačiau iki 2019 m. rugsėjo 4 d. atsakovas buvo bedarbis, todėl neturėjo galimybės skirti daugiau lėšų dukters išlaikymui. Nuo 2019 m. spalio mėnesio atsakovas turės galimybę teikti išlaikymą, atitinkantį bent minimalius vaiko poreikius.
7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka negali būti nustatyta nesant aiškumo, kur ir kam dalyvaujant atsakovas bendrautų su dukra, kaip konkrečiai būtų atstatinėjamas jų emocinis ryšys. Atsakovas ne kartą kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių dėl pagalbos atstatant emocinį ryšį su dukra, tačiau dėl jau nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ir baudžiamojoje byloje atsakovui taikytų apribojimų (nesiartinti prie ieškovės) vaiko teisių apsaugos specialistai neturi galimybės prisidėti prie atsakovo ir jo nepilnametės dukros emocinio ryšio atstatymo.
7.3. Dukra yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, todėl dėl brandos stokos negali tinkamai suvokti bendravimo su abiem tėvais svarbos jos socialinei ir psichologinei raidai. Dėl to Kauno apylinkės teismo argumentai, jog nepilnametė atsisako bendrauti su tėvu, turėtų būti vertinami kritiškai.
7.4. Dėl neįgyvendinamos Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi pritaikytos laikinos tėvo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarkos, vykstant ilgam civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimui teisme, nepilnametės ir tėvo ryšys nuolat silpnėja. Dukrai dėl jos jauno amžiaus gali būti padaryta negrįžtama žala, ateityje gali tapti neįmanoma atkurti jos ir tėvo ir ryšį.
7.5 Atsakovas, siekdamas bendrauti su dukra, po 2019 m. balandžio 17 d. nutarties priėmimo bandė telefonu su ja susisiekti, tačiau nesėkmingai. Atsakovas jai buvo nupirkęs mobilaus ryšio telefoną, tačiau ieškovė atsisakė jį perduoti dukrai. Atsakovo nuomone, ieškovė sąmoningai, sistemingai trukdo atsakovui atkurti emocinį ryšį su savo dukra ir siekia suformuoti neigiamą nepilnametės požiūrį į atsakovą.
8. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – darbo sutartį, sudarytą 2019 m. rugsėjo 4 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir apelianto, patvirtinančią, kad jis nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi, ir antstolio R. B. 2019 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. S19-10626, patvirtinantį, kad iš apelianto pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-15661-285/2018 buvo išieškota 148 Eur suma. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.
Dėl laikinos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos
11. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
12. Nesutiktina su apeliantu, kad jis niekada nekėlė pavojaus savo dukrai, nes prieš ją nėra naudojęs psichologinio ar fizinio smurto.
13. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-779993/2019 apeliantas buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, BK 145 straipsnio 1 dalyje, jam skirta subendrinta dviejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų (mergaitės mamos ir senelių iš mamos pusės), nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 10 metrų atstumu. Iš nuosprendžio matyti, kad apeliantas 2018 m. kovo 26 d. grasino nužudyti savo žmoną, t y. būdamas agresyviai nusiteikęs, po 2017 m. rugpjūčio 4 d., jau padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo savo sutuoktinei J. K., prie jos namų netikėtai staiga įsėdo į pastarosios vairuojamą automobilį, kuriame sėdėjo jų mažametė dukra, tempdamas J. K. už kelnių į savo pusę ir demonstruodamas striukės vidinėje kišenėje esančius peilius grasino nužudyti J. K., jei ji bandys iššokti iš automobilio, bei laikydamas ją baimės būsenoje reikalavo, kad J. K. važiuotų į jo namus, jai važiuojant tęsė grasinimus: grasino, jei J. K. neklausys jo ir bandys pasprukti, jis ją sužalos suduodamas smūgį peiliu į koją, atvykus į jo namus elgėsi agresyviai, grasino sužaloti įvairiais buitinės paskirties daiktais. Be to, apeliantas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. kovo 30 d. taip pat grasino sutuoktinei J. K. bei sužalojo sutuoktinės tėvus E. D. bei A. D. Abi nusikalstamos veikos buvo padarytos mažametės dukters akivaizdoje. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad toks apelianto elgesys nebuvo vienkartinis, kadangi Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1-1095-311/2018, apeliantas buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, jam skirta subendrinta dvejų metų dvidešimt vienos dienos laisvės atėmimo bausmė, laisvės atėmimo vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 11 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-24-245/2019 Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendį pakeitė: panaikino R. K. paskirtą įpareigojimą per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 10 puntu ir BK 721 straipsniu, nuteistajam paskyrė įpareigojimus – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. K. bei nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 10 metrų visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajai J. K. turtinei žalai atlyginti priteistą sumą padidino iki 5300 Eur, neturtinei žalai priteistą sumą padidino iki 7000 Eur.
14. Iš šių teismo procesinių dokumentų matyti, kad apeliantas 2017 m. rugpjūčio 4 d., panaudodamas fizinį smurtą – tyčia suduodamas savo sutuoktinei (ieškovei) ne mažiau keturiolikos smūgių į įvairias kūno vietas, taip jai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad apeliantas dukters atžvilgiu nėra naudojęs fizinio smurto, nepaneigia psichologinio smurto prieš vaiką, kurio akivaizdoje apeliantas fiziškai smurtavo prieš vaikui artimus žmones (mamą ir senelius).
15. Iš 2019 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje išklausytos nepilnametės M. K. nuomonės, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2019 m. rugsėjo 4 d. rašto, 2019 m. balandžio 16 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad šalių dukra atsisako bendrauti su tėvu, nenori turėti su juo bendros veiklos, siekia nuo tėvo visiškai atsiriboti, atsimena, jog tėvas smurtavo prieš mamą ir senelius, grasino mamai peiliu, vaikas jaučia įtampa, kad tėvas gali ateiti į mokyklą ir panaudoti prieš mergaitę fizinę jėgą (pagrobti).
16. Akivaizdu, kad būtent apelianto nevienkartinis smurtinis elgesys padarė neigiamą įtaką dukters emocinei būklei ir dėl to su tėvu ji nenori bendrauti. Įvykdęs smurtinius nusikaltimus šeimos narių atžvilgiu, apeliantas nepaisė dukters saugumo, jos akivaizdoje nesuvaldė savo pykčio, agresijos, žiauriai elgėsi su šeimos nariais. Tuo mergaitei sukėlė emocinį stresą, baimę, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, sprendžiant dėl tėvo siekiamo laikino bendravimo su vaiku pokyčio, šioje bylos proceso stadijoje psichologinis vaiko saugumas yra svarbesnis, nei apelianto pageidaujamas atstatyti emocinis ryšys.
17. Teismas sutinka su apelianto pozicija dėl jo teisės bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis), visgi tokia jo teisė negali būti suabsoliutinta ir įgyvendinta pažeidžiant prioritetinius vaiko teisių apsaugos ir gynybos principus, tarp jų ir teisę į sveiką ir saugią aplinką. Akivaizdu, jog šiuo metu šalių dukra tėvu pagrįstai nepasitiki, todėl nėra pagrindo keisti nustatytą bendravimo ryšio priemonėmis tvarką.
18. Pažymėtina ir tai, kad apelianto prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka, jam su dukra nebetarpiškai bendraujant ketvirtadieniais nuo 15 val. iki 16.30 val. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui ir/ar psichologui, negalima ir dėl to, kad šios institucijos nuostatose nėra numatyta funkcija dalyvauti tėvų ir vaikų susitikimuose. Vaikų gerovės centras „Pastogė“ 2019 m. rugsėjo 3 d. raštu informavo, kad organizuoja ir esant poreikiui stebi nepilnamečių vaikų bendravimą su tėvais ar kitais jiems emociškai artimais asmenimis išskirtinai tik tais atvejais, kai vaikas dėl objektyvių priežasčių yra paimtas iš tėvų, laikinai prižiūrimas ar globojamas centre, globėjų/rūpintojų šeimose. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka negali būti pakeista, nes nėra aišku, kur ir kam dalyvaujant atsakovas bendrautų su nepilnamete dukra, kaip būtų atstatinėjamas tėvo ir dukters tarpusavio emocinis ryšys. Apeliantas nepagrindė, kokiu realiai įmanomu įgyvendinti būdu būtų galima užtikrinti jo pageidaujamą bendravimo su dukra tvarką (pvz., pačiam apmokant psichologo paslaugas, pastarajam sutinkant jas teikti), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos bus galima nuspręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl jis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.