- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-1135-413/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01165-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- E. R. B.
- Atsakovas
- M. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Kukalio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1023-1107/2024, pagal ieškovo E. R. B. ieškinį atsakovei M. B. dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir nuostolių atlyginimo, atsakovės M. B. priešieškinį ieškovui E. R. B. dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir turto išlaikymo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. R. B. (toliau – ieškovas) ir atsakovė M. B. (toliau – atsakovė) yra 0,1980 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo esančių statinių – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat 0,1768 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,3000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas), bendraturčiai.
2. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/5 dalis, atsakovei – 4/5 dalys nekilnojamojo turto . Ieškovas savo turto dalį įgijo 2021 m. spalio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. ML-7613 ir 2022 m. rugpjūčio 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. ML-5619 pagrindu.
3. Atsakovė savo turto dalį įgijo 2007 m. birželio 29 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. 3039 bei 2010 m. vasario 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 362 pagrindu.
Šalies argumentai
4. Ieškovas, motyvuodamas tuo, kad šalių santykiai nėra draugiški, kad dėl atsakovės draudimo jis negali patekti į šalių bendrai turimus statinius, kreipėsi į teismą, pradiniu ieškiniu prašydamas nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką (t. 1, b. l. 1-4), patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 49 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jo turto dalį bendrojoje nuosavybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir 24 000 Eur nuostolių atlyginimo (negautas pajamas) už atsakovės naudojimąsi ieškovui priklausančia turto dalimi (t. 1, b. l. 156-157).
5. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė: 1) atidalinti ieškovui priklausančią: 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/5 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1/5 dalį kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisiant šias turto dalis natūra atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisti 49 000 Eur piniginę kompensaciją; 2) priteisti atsakovei iš ieškovo 20 308,09 Eur turto išlaikymo išlaidas, 2 169,87 Eur turto priežiūros išlaidas ir 433,97 Eur turto draudimo išlaidas, iš viso 23 402,14 Eur; 3) įskaityti aukščiau nurodytus priešpriešinius reikalavimus dalyje dėl kompensacijos priteisimo ir dėl išlaidų priteisimo, ir priteisti po įskaitymo ieškovui iš atsakovės likusią 25 597,86 Eur kompensacijos sumą (t. 1, b. l.93-101). Atsakovė prašė atmesti ieškovo reikalavimą 24 000 Eur nuostolių priteisimo kaip nepagrįstą ir šiam reikalavimui taikyti ieškinio senatį.
6. Ieškovas su priešieškinio dalimi dėl 49 000,00 Eur piniginės kompensacijos priteisimo sutiko, kitoje dalyje priešieškinį prašė atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai.
8. Teismas nusprendė:
8.1. atidalinti ieškovui E. R. B. priklausančią 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/5 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir priteisti šį turtą natūra atsakovei M. B.;
8.2. priteisti ieškovui E. R. B. iš atsakovės M. B. 49 000,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančias nekilnojamojo turto dalis;
8.3. priteisti atsakovei M. B. iš ieškovo E. R. B. 23 402,14 Eur turto išlaikymo ir priežiūros išlaidas;
8.4. įskaityti priešpriešinius reikalavimus dalyje dėl 49 000 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovės M. B. ieškovui E. R. B. bei dalyje dėl 23 402,14 Eur turto išlaikymo išlaidų priteisimo iš ieškovo E. R. B. atsakovei M. B., ir po įskaitymo priteisti ieškovui iš atsakovės likusią 25 597,86 Eur kompensacijos dalį;
8.5. kitą ieškinio dalį atmesti;
8.6. priteisti atsakovei M. B. iš ieškovo E. R. B. 7 574,15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog šalims priklausančiame bendrame turte nuo šio turto įgijimo gyveno ir iki šiol gyvena atsakovė M. B., ieškovas nuo turto įgijimo momento jame negyveno.
Dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo
10. Teismas nustatė, kad ginčo turto rinkos vertę patvirtina į bylą pateikta 2023 m. birželio 5 d. konsultacinė išvada, kurioje šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas įvertintas 245 000,00 Eur suma, atitinkamai 1/5 dalies turto vertė yra 49 000,00 Eur, abi šalys bylos nagrinėjimo metu sutiko su nurodyta turto verte bei kompensacijos dydžiu.
11. Teismas pažymėjo, kad šalims siekiant įgyvendinti savo, kaip bendraturčių teises atsidalijant jiems priklausančias turto dalis bendrojoje nuosavybėje, atsakovei priteisiant natūra 1/5 dalį ieškovui priklausančio turto, atitinkamai iš atsakovės ieškovui priteisiant piniginę kompensaciją, atitinkančią turto vertę, šalių pasirinktas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių, todėl priešieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimai dėl turto atidalinimo ir kompensacijos priteisimo tenkinami visiškai.
Dėl žalos negautų pajamų forma priteisimo
12. Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą dėl negautų 24 000 Eur pajamų kildina iš turto nuomos pajamų, kurias atsakovas galėjo gauti, jeigu atsakovė būtų leidusi jam naudotis 1/5 dalimi ieškovui priklausančio turto. Šį ieškinio reikalavimą ieškovas įrodinėjo atstovės paaiškinimais, kad nuo 2007 metų atsakovė neleido ieškovui naudotis jam priklausančia gyvenamojo namo ir sklypo dalimi, kurį ieškovas galėjo išnuomoti ir gauti už tai pajamas – po 200 Eur per mėnesį. Kitų įrodymų, be ieškovo atstovės paaiškinimų ir liudytojos ieškovo sesers L. I. S. paaiškinimų, patvirtinančių, jog ieškovas siekė įgyvendinti savo teisę naudotis namų, o atsakovė neteisėtai trukdė įgyvendinti šias teises, į bylą nebuvo pateikta.
13. Remdamasis nurodytu, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant teismas galėtų tenkinti tokį jo reikalavimą. Be to, iš ieškovės paaiškinimų teismas sprendė, kad ieškovas apie galimą jo teisės pažeidimą (atsakovei neva neleidžiant naudotis jam priklausančiu turtu) sužinojo 2007 metais. Patikslintas ieškinys su reikalavimu priteisti 24 000 Eur negautas pajamas teismui buvo pateiktas 2023 m. spalio 27 d., t. y. praėjus 17 metų nuo to momento, kai ieškovas sužinojo apie galimą jo teisės pažeidimą. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo.
14. Teismo vertinimu, byloje nustačius, kad ieškovas, žinodamas apie savo teisės pažeidimą nuo 2007 metų, neatliko jokių veiksmų šiai teisiai apginti, netgi priešingai – aplaidžiai nesirūpino savo paveldimu turtu vengdamas įregistruoti nuosavybės teises į jį, šį veiksmą atliko tik 2022 m. rugpjūčio 25 d. (t. 1 b. l. 5-13), tokiu būdu sukeldamas atsakovei pagrįstas abejones dėl ieškovo teisės naudotis ir disponuoti savo turto dalimi. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl šį reikalavimą (dėl 24 000 Eur negautų pajamų priteisimo) atmetė kaip neįrodytą ir pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą.
Dėl bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo
15. Pasisakydamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl 20 308,09 Eur turto išlaikymo išlaidų, 2 169,87 Eur turto priežiūros išlaidų ir 433,97 Eur turto draudimo išlaidų, iš viso 23 402,14 Eur priteisimo, teismas nurodė, kad šį reikalavimą atsakovė grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – 2023 m. birželio 5 d. konsultacine išvada (t. 1, b. l. 102–131), kurioje nurodyta nekilnojamojo turto vertė, iš viso 245 000,00 Eur; 2023 m. birželio 26 d. ekspertine išvada (t. 1 b. l. 118 122), kurioje nurodyta, jog atliktų nekilnojamojo turto pagerinimo (statybos remonto, renovacijos) darbų 2023 metų balandžio mėnesio kainų lygiu vidutinė rinkos kaina yra 101 540,44 Eur; įsigytų prietaisų kainą bei jų montavimo darbus patvirtinančiais dokumentais (t. 2 b. l. 11–12, 22–23, 25–41), banko sąskaitos duomenimis (t. 2 b. l. 13, 24), vartojimo paskolos dokumentais (t. 2 b. l. 14-21), būsto draudimo liudijimu (b. l. 42-56), papildomais rašytiniais paaiškinimais ir foto nuotraukomis (t. 2 b. l. 126–145).
16. Teismas pažymėjo, kad statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (TAR, 2016-12-30, Nr. 2016-30156). Patvirtintas reglamentas nustato gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ir kitų statinių techninės priežiūros reikalavimus, kvalifikacinius reikalavimus statinių techniniams prižiūrėtojams, šių statinių techninės priežiūros dokumentų formas bei jų pildymo ir saugojimo tvarką (1 punktas) ir yra privalomas visiems statinių naudotojams bei techniniams prižiūrėtojams. Reglamentuose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra imperatyvus. Jis nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškintinas kaip reiškiantis tai, kad pastatas visą laiką turėjo būti nuolat prižiūrimas, taip pat kad sklype būtina prižiūrėti įrengtas drenažo, kanalizacijos sistemas, tvenkinį.
17. Iš ekspertinės išvados teismas sprendė, kad atsakovė atliko daug namo priežiūros darbų, kurie atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ namo bei jo sklypo priežiūros reikalavimus, tvarkydama namo šildymo sistemą, stengdamasi, kad gyvenamasis namas neperšaltų, sandarindama namo pamatus, rūsio patalpas, šiltindama namo konstrukcijas, siekdama efektyvaus energetinio pastato koeficiento, siekdama, jog gyvenamajame name nesupūtų medinės terasų konstrukcijos, nebūtų vandens pralaidumo ir kt.
18. Iš pateiktos į bylą lokalinės sąmatos (t. 1 b. l. 125–131) teismas sprendė, kad ne visos namo vertės pagerinimo išlaidos gali būti priskiriamos prie būtinųjų išlaidų, kadangi namo valdos vertė buvo pagerinta ir tokiomis išlaidomis kaip plytelių klojimas, pirties įrengimas, medinių laiptų įrengimas, vaizdo kamerų įrengimas ir pan. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatas ieškovas neprivalėtų mokėti už nebūtinas namo priežiūros išlaidas, jeigu jis, kaip savininkas, nebuvo davęs sutikimo šioms išlaidoms.
19. Teismas nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra svarbu tai, jog ieškovas paveldėjimo teisę į bendrą su atsakove turtą įgijo 2006 metų pabaigoje, mirus ieškovo tėvui ir atsakovės sutuoktiniui, tačiau savo, kaip nekilnojamojo turto savininko nuosavybės teises į bendrą su atsakove turtą įgyvendino tik 2021 metais ir 2022 metais. Todėl atsakovė neturėjo pareigos ir galimybių derinti su ieškovu, kaip su teisėtu bendrosios dalinės nuosavybės savininku, gyvenamojo namo remonto ir sklypo priežiūros darbus, juo labiau, jog dalį paveldimo turto taip pat turėjo ieškovo sesuo L. I. S., kuri tik prieš pat paveldėjimo teisės liudijimo ieškovui išdavimą padovanojo savo turto dalį ieškovui. Tokiu būdu susiklostė situacija, kuomet nesant įregistruotų nuosavybės teisių į dalį turto ir nesant duomenų apie tikslų dalies turto savininką, atsakovė neturėjo faktinės galimybės suderinti turto pagerinimo išlaidų apmokėjimo su kitais bendraturčiais, vengiančiais įregistruoti savo nuosavybės teises į turtą. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė, atlikdama turto pagerinimo darbus, neturėjo pareigos gauti šių darbų atlikimo sutikimo iš ieškovo ar kitų asmenų, kurie turėdami pavedėjimo teisę į turtą, šios teisės nebuvo įgyvendinę įstatymų nustatyta tvarka.
20. Teismas pažymėjo, kad bylos įrodymai patvirtina, jog atsakovė nuolat prižiūrėjo visą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), savo darbu ir lėšomis pakėlė šio turto vertę, rūpinosi, kad turtas nesunyktų, turtą saugojo apdrausdama jį bei įrengdama vaizdo stebėjimo kameras, puoselėjo namų valdoje esantį sodą, rūpinosi namų valdą juosiančia gyvatvore, tvenkiniu, drenažo kanalu ir kt., o ieškovas vengė įgyvendinti savo nuosavybės teisę į turtą bei juo rūpintis įstatymų nustatyta tvarka. Remdamasis nurodytu, teismas pripažino priešieškinio reikalavimą priteisti 20 308,09 Eur turto išlaikymo išlaidas, 2 169,87 Eur turto priežiūros išlaidas ir 433,97 Eur turto draudimo išlaidas, kas bendrai sudaro 23 402,14 Eur, pagrįstu.
Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo
21. Teismas nurodė, kad tenkinus priešieškinio reikalavimą dėl 23 402,14 Eur išlaidų priteisimo, ši suma įskaitytina į atsakovės ieškovui mokėtinos kompensacijos sumą, galutinai ieškovui iš atsakovės priteisiant 25 597,86 Eur kompensacijos sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Apeliaciniu skundu ieškovas E. R. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitu atveju – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės priešieškinis, atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, atmestas ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
22.1. Ieškovas neturi ir negali turėti įrodymų apie negautų pajamų už jo ketinamą išnuomoti bendrosios dalinės nuosavybės turto dalį dydį, kadangi jis dėl atsakovės veiksmų neturėjo galimybės nei savo turto dalies nufotografuoti, nei kitaip prie jo prieiti tam, kad būtų parengęs skelbimą, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką – šaliai negalint tiksliai paskaičiuoti patirtos žalos dydžio, žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kadangi atsakovė naudojosi ieškovo turtu, ji turi pareigą atlyginti ieškovui negautas pajamas už naudojimąsi turtu ir apelianto teisių apribojimą išnuomoti šį turtą.
22.2. Teismas neteisingai taikė trejų metų senaties terminą ieškovo reikalavimui dėl negautų pajamų. Apelianto nuomone, net ir tuo atveju, jei šiam ieškinio reikalavimui būtų taikomas senaties terminas, teismas galėjo svarstyti negautų pajamų priteisimo klausimą už laikotarpį, kuriuo senaties terminas nepraleistas, tačiau apskritai ignoravo šį ieškovo reikalavimą. Be to, atsakovės vykdomas ieškovo nuosavybės teisių suvaržymas (neįleidimas į gyvenamąjį namą) buvo nepertraukiamas ir tęstinis, todėl senaties terminas ieškinio reikalavimui dėl negautų pajamų priteisimo yra nepraleistas.
22.3. Ieškovas sutiko vietoje turto dalies gauti 49 000 Eur kompensaciją, tačiau šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise paveldėjo dar vieną žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio 1/5 dalis priklauso ieškovui. Pirminiame ieškinyje ieškovas siūlė naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, pagal kurią teisė naudotis šiuo sklypu tektų atsakovei. Tačiau priteisus iš atsakovės ieškovui piniginę kompensaciją už aukščiau nurodytą turtą, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo ar galimo išpirkimo klausimas liko neišspręstas. Teismas pamiršo šį ieškinio reikalavimą, jo nenagrinėjo ir sprendime dėl jo nepasisakė. Tokiu būdu šalių ginčas iki galo nebuvo išspręstas. Todėl ieškovas mano, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas pagrindas bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes tarp šalių turėtų būti padalintas visas paveldėtas turtas.
22.4. Ieškovas neprivalo mokėti už nebūtinas namo priežiūros išlaidas, jeigu jis, kaip šio turto bandraturtis, nebuvo davęs sutikimo šioms išlaidoms. Tačiau konstatavęs šias aplinkybes, teismas vis tiek priteisė visą atsakovės reikalaujamą sumą, neatsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas, imperatyviai nurodančias, jog turi būti atlyginamos tik būtinosios išlaidos. Nors ieškovas ne kartą siekė priimtino šalims būdo susitarti dėl turto naudojimo, atskyrimo ar kito būdo, atsakovė nė karto neužsiminė apie atliktus turto remonto darbus, būtinas namo priežiūros išlaidas ar jų atlyginimą, nesiekė suderinti šalių valios, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, taip pažeisdamas objektyvumo principą.
22.5. Tiek ieškovas, tiek jo sesuo L. I. S. po jų tėvo ir atsakovės sutuoktinio mirties per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Atsakovė puikiai žinojo, kas ir kokią dalį bendrojoje nuosavybėje paveldėjo ir derėjosi su bendraturčiais dėl jų dalies išpirkimo. Būtent dėl šios priežasties, o ne dėl aplaidaus požiūrio į turtą ieškovas ir L. I. S. neregistravo jiems priklausančios turto dalies viešajame registre.
22.6. Ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad ekspertas skaičiuoja darbų kainas 2023 m. balandžio mėnesio kainų lygiu, nors darbai buvo atlikti prieš visą eilę metų – didelė dalis darbų atlikti dar 2007 m., kai kurie darbai buvo atlikti vėliau, tačiau darbų atlikimo datos nėra nei įrodytos, nei nustatytos. Paveldėjimo momentu namas buvo pilnai įrengtas, ieškovas pats padėjo atsakovei ir savo tėvui namą įrengti, padėdamas medžiagomis ir pan., kas byloje nebuvo įvertinta. Be to, atsakovė į bylą nepateikė jokių jos neva vykdytų namo remonto darbų ar įrengimo medžiagų kainas pagrindžiančių dokumentų. Atsakovė asmeniškai išlaidų namo remontui nepatyrė, todėl ieškovas neprivalo jai atlyginti jokių jos neva patirtų išlaidų.
22.7. Nuo 2007 m. (t. y. 17 metų) gyvendama ginčo name su savo vaikais, atsakovė atitinkamai nudėvėjo šį turtą. Jei name sugedo šildymo katilas, tai atsitiko tik išimtinai tą katilą naudojant atsakovei, nes ieškovas į ginčo namą įleistas nebuvo, jame niekada negyveno. Tas pats pasakytina apie prakiurusius vamzdžius, sugedusius elektros laidus, nusidėvėjusias rūsio grindis ir kt. Todėl vien dėl šios priežasties atsakovės priešieškinis negalėjo būti tenkinamas pilnai, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino ir neatsižvelgė į natūralų turto nusidėvėjimą bei kitas aplinkybes.
22.8. Net jeigu ir dalis atsakovės išlaidų būtų vertinamos kaip pagrįstos ir priteistinos, daliai atliktų darbų (pvz., katilo tvarkymo darbams/keitimui) turėjo būti taikomas senaties terminas, kadangi, kaip teigė atsakovė ir jos sūnus liudytojas G. B., jie buvo atlikti iškart po tėvo mirties (t. y., daugiau negu prieš 10 metų) (CK 1. 125 str.). Atsakovė daugiau kaip 17 metų naudojosi ne tik ieškovui priklausančia namų valdos statinių dalimi, bet ir žemės sklype augančių medžių vaisiais, kurių vertės ieškovas nustatyti neturi galimybės. Ieškovas šią aplinkybę buvo paminėjęs savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į priešieškinį), tačiau teismas sprendime dėl to nepasisakė.
22.9. Atsakovės patirtos advokato atstovavimo išlaidos yra nepagrįstai didelės ir neatitinka panašiose bylose patirtų bei Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, nurodytų išlaidų dydžio. Teismas visiškai nevertino Rekomendacijų ir nepagrįstai priteisė atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
23. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė M. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
23.1. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų dėl prašomų priteisti nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma, rėmėsi samprotavimais apie neva visuotinai žinomas nuomos kainas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant teismas galėtų tenkinti tokį reikalavimą.
23.2. Apeliantas savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose leido suprasti, kad planuoja name gyventi pats, tačiau gavęs atsakovės priešieškinį pakeitė gynybinę poziciją ir pateikė teismui patikslintą ieškinį, pareikšdamas papildomus reikalavimus dėl negautų pajamų priteisimo, kurie yra ne tik nepagrįsti, bet ir traktuotini kaip piktnaudžiavimas procesu, nes reiškiamas turtinis reikalavimas atsakovei, kuris nepagrindžiamas jokiais įrodymais. Ieškovo ketinama išnuomoti turto dalis nėra nei atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, nei šiam turtui yra nustatyta ir / ar patvirtinta turto naudojimosi tvarka. Neatidalinus turto iš bendrosios dalinės nuosavybės ar nenustačius šio turto naudojimosi tvarkos, joks sandoris, įskaitant ir turto nuomą tretiesiems asmenims būtų neteisėtas. Be to, ieškovas iki jo teisių į turtą įregistravimo momento apskritai neturėjo jokių galimybių ar teisių tokią turto dalį nuomoti. Taigi, ieškovas neįrodė ne tik žalos fakto ir žalos dydžio, bet šių aplinkybių tinkamai nepagrindė.
23.3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas dėl patikslinto ieškinio reikalavimų praleido senaties terminą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis nebuvo įleistas į namą, kad dėl to teikė kam nors skundus raštu ar reiškė pretenzijas.
23.4. Apeliantas pradiniame ieškinyje nereiškė reikalavimo dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau buvo pareiškęs teisiškai ydingą reikalavimą priskirti jam naudotis didesne šio žemės sklypo dalimi. Pateikus patikslintą ieškinį ieškovas prašė priteisti iš atsakovės jo turto dalį bendrojoje nuosavybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), piniginės kompensacijos forma. Todėl teismas ir neturėjo pasisakyti apie ieškovo ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
23.5. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kuomet neįregistravus nuosavybės teisių į turto dalį ir nesant duomenų apie šios dalies turto savininką, atsakovė, norėdama suremontuoti namą, neturėjo faktinės galimybės suderinti remonto išlaidas su kitais paveldėtojais, vengiančiais įregistruoti savo nuosavybės teises į turtą ir taip vengiančiais apskritai mokėti už namo remontą.
Šalies argumentai
23.6. Nors apeliantas nenori sutikti su atsakovės patirtomis ginčo turto priežiūros ir remonto išlaidomis, tačiau nepateikė jokio alternatyvaus skaičiavimo, kuris paneigtų 2023 m. birželio 26 d. Ekspertinėje išvadoje atliktus skaičiavimus, nepateikė savo samdyto eksperto ar specialisto išvados, rėmėsi tik prielaidomis ir spekuliatyviais argumentais. Atsakovė į bylą pateikė visus namo remontui pagrįsti turimus dokumentus, t. y. čekius, kvitus, namo remontui suteiktos vartojimo paskolos dokumentus, fotonuotraukas su atliktais darbais. Liudytojai G. B., M. P., B. A. patvirtino, kad atsakovė rūpinosi turtu, atliko remontą ir patyrė išlaidas.
23.7. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad negalima namo remonto ir priežiūros išlaidas vertinti 2023 metų kainomis, kadangi darbai buvo atlikti anksčiau, tačiau ieškovas ignoruoja esminę aplinkybę, kad būtent dėl to, kad šie darbai buvo atlikti, šiai dienai namo vertė yra 245 000 Eur, o būtent nuo šiandieninės vertės ir buvo paskaičiuota proporcinga kompensacija ieškovui už jam tenkančią turto dalį (49 000 Eur), su kuria jis sutiko.
Motyvuojamoji dalis
23.8. Atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti susijusios su nagrinėjama byla, jų dydį ir pagrįstumą patvirtina pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai, t. y. PVM sąskaitos faktūros su jų detalizavimu bei šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra ginčo turto: 1) 0,1980 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) ant jo pastatytų statinių (gyvenamojo namo, ūkio pastato, pastato – garažo, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (toliau –Statiniai)), esančių (duomenys neskelbtini); 3) 0,1768 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)); 4) 0,3000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/5 dalis, atsakovei – 4/5 dalys nurodyto turto (t. 1, b. l. 5-7).
26. Taigi, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise iš esmės priklauso keturi savarankiški nekilnojamojo turto vienetai, t. y. trys žemės sklypai ir gyvenamasis namas su priklausiniais.
27. Ieškovas 2023 m. sausio 30 d. kreipėsi į teismą, pradiniu ieškiniu prašydamas nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką pagal ieškinyje siūlomą variantą (t. 1, b. l. 1-4).
28. Atsakovė 2023 m. sausio 28 d. pateikė teismui priešieškinį, prašydama atidalinti šalis iš bendrosios nuosavybės, t. y. ieškovui priklausančią 1/5 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 1/5 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/5 dalį Statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priteisiant šias turto dalis natūra atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisti 49 000 Eur piniginę kompensaciją. Be to, priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 20 308,09 Eur turto išlaikymo išlaidas, 2 169,87 Eur turto priežiūros išlaidas ir 433,97 Eur turto draudimo išlaidas, iš viso 23 402,14 Eur. Minėtus reikalavimus prašė įskaityti į ieškovui priteistinos kompensacijos dydį ir tokiu būdu priteisti ieškovui iš atsakovės už jai po turto atidalijimo atitenkančią natūra nekilnojamojo turto dalį 25 597,86 Eur kompensaciją (t. 1, b. l. 93-101).
29. Kaip matyti iš UAB „Kovertas“ 2023 m. birželio 5 d. Konsultacinės išvados (t. 1, b. l. 102-109), ieškovui išmokėtinos kompensacijos dydis buvo grindžiamas būtent šio turto vertintojo išvada, kuria buvo vertinama tik dalis ginčo turto, t. y. trys turto vienetai – 0,1768 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1980 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Statiniai pagal išvadoje nurodytą vertinamo turto adresą (duomenys neskelbtini).
30. Ieškovas 2023 m. spalio 26 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės 49 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jo turto dalį bendrojoje nuosavybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir pareiškė papildomą materialinį reikalavimą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 24 000 Eur nuostolių atlyginimo (negautas pajamas) už atsakovės naudojimąsi ieškovui priklausančia turto dalimi (t. 1, b. l. 156-157). Ieškovas patikslintame ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad jis palaiko savo pradinio ieškinio motyvus ir reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
31. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovui tik dalį kompensacijos, kurios jis reikalavo patikslintu ieškiniu, ir atmetė ieškovo reikalavimą dėl 24 000 Eur nuostolių atlyginimo.
Dėl sprendimo negaliojimo pagrindų
32. Apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 24 000 Eur nuostolių atlyginimo, neteisėtumo, ieškovas nurodė, kad teismas nevertino bylai svarbios aplinkybės, jog jis neturi ir negali turėti įrodymų apie negautų pajamų dydį už jo ketinamą išnuomoti bendrosios dalinės nuosavybės turto dalį, kadangi jis dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (draudimo naudotis turtu) neturėjo galimybės nei savo turto dalies nufotografuoti, nei kitaip prie jo prieiti tam, kad būtų parengęs skelbimą. Pagal suformuotą teismų praktiką – šaliai negalint tiksliai paskaičiuoti patirtos žalos dydžio, žalos dydį nustato teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
33. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
34. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; kt.).
35. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti turi tas, kas teigia (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šalia nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26 ir 27 punktai).
36. Taigi, ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma, turėjo nurodyti ne tik aplinkybes, pagrindžiančias civilinės atsakomybės sąlygų buvimą: neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (CK 6.246–6.249 straipsniai), bet ir pateikti faktinį jo ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).
37. Nagrinėjamu atveju ieškovas nors ir nurodė, kad tikėjosi gauti už savo turto dalį 200 Eur per mėnesį nuomos pajamų, tačiau jokių įrodymų (pvz., duomenų apie nekilnojamojo turto nuomos kainas) nei vienam iš teismų nepateikė. Ieškovas taip pat nepateikė į bylą įrodymų, kada ir kokiu būdu jis stengėsi apsigyventi savo turto dalyje, į kokias institucijas jis kreipėsi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, jeigu ji trukdė įgyvendinti ieškovo teises į jam nuosavybės teise tenkančią turto dalį. Pažymėtina, kad asmuo savo teises į jam tenkančią turto dalį prieš trečiuosius asmenis (galimus nuomininkus) oficialiai gali įgyvendinti tik išviešinęs savo turimas teises į turtą viešajame nekilnojamojo turto registre, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokias teises ieškovas įregistravo tik 2022 m. rugpjūčio 25 d. Taigi, nuo palikimo atsiradimo (2006 m. gruodžio 10 d.) ieškovas daugiau kaip 15 metų pats neįgyvendino savo daiktinių teisių į turtą, todėl jo argumentai apie galimai patirtus nuostolius, skaičiuotinus nuo teisės pažeidimo 2007 m. iki patikslinto ieškinio padavimo 2023 m. spalio 26 d., stokoja faktinio ir teisinio pagrindimo, vertintini kritiškai, kadangi oficialiai išnuomoti turtą ieškovas galėjo tik nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d.
38. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė ne tik šios nutarties 34 punkte nurodytų kriterijų, kuriais remiantis ieškovo deklaruojamas negautas pajamas būtų galima kvalifikuoti kaip nuostolius, bet ir neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246–6.249 straipsniai), lemiančių atsakovės civilinę atsakomybę. Kadangi, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįgyvendino jam tenkančios įrodinėjimo naštos, jam tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.
39. Priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, kadangi viena vertus, tai neatitiktų šalių rungtyniškumo ir lygybės principų, kita vertus, minėtos taisyklės taikymas yra pateisinamas tik bylose, kuriose įrodinėjimo prasme yra labai apsunkintas negautų pajamų priteisimas (šiuo atveju ieškovas iš viso minėtam faktui nustatyti reikšmingų aplinkybių neįrodinėjo).
40. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, taikydamas ieškovo reikalavimui senaties terminą, neteisingai taikė šį teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka.
41. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo (turėjo sužinoti) 2007 metais, patikslintą ieškinį padavė 2023 metais, t. y. praleidęs bendrąjį 10 metų senaties terminą, atsakovė prašė taikyti senatį, dėl to egzistuoja savarankiškas pagrindas ieškovo reikalavimą atmesti ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.
42. Pažymėtina, kad esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), o jeigu ji taikoma, nustatyti, kokios trukmės ieškinio senaties terminas taikytinas kiekvienam iš reiškiamų reikalavimų, kada prasidėjo jo eiga, ar ši nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas).
43. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimui dėl nuostolių (žalos) atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju pasitvirtinus ieškovo argumentams dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, apribojusių teisę laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu, trejų metų ieškinio senaties terminas galėtų būti skaičiuojamas atgal nuo patikslinto (papildomo) reikalavimo (ieškinio) pareiškimo dienos, tačiau, kaip buvo minėta, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą atmetė ne tik dėl praleisto ieškinio senaties termino, bet ir kitų pagrindu – kaip nepagrįstą ir neįrodytą, su kuriuo teisėjų kolegija sutiko. Todėl pakeisti ar panaikinti šią teismo sprendimo dalį dėl netinkamai taikytų ieškinio senatį reglamentuojančių materialinės teisės normų nėra pagrindo (CPK 328 straipsnis).
44. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, t. y. liko neišspręstas vieno žemės sklypo padalijimo klausimas.
45. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama situacija, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Aiškinant šį teismo sprendimo negaliojimo pagrindą kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad proceso įstatymas draudžia apeliacinės instancijos teismui perimti pirmosios instancijos teismo funkcijas ir spręsti klausimus, kurie prieš tai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo išspręsti pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020).
46. Sąvoka „byloje pareikšti reikalavimai“ visų pirma siejama su ieškinyje suformuluotais reikalavimais (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Reikalavimas šios normos prasme suprantamas kaip CPK 135 straipsnyje įtvirtintas ieškinio dalykas, kurį ieškovas turi nurodyti ieškinyje, t. y. ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, teismas privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
47. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas, pradiniu ieškiniu prašydamas nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką, į savo reikalavimą (ieškinio dalyką) įtraukė visą šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. keturis turto vienetus (tris žemės sklypus ir gyvenamąjį namą su priklausiniais (Statiniai), nurodytus šios nutarties 25 punkte. Atsakovė, kaip minėta šios nutarties 28 punkte, į savo priešpriešinį reikalavimą dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įtraukė tris turto vienetus (Statinius ir du žemės sklypus), ieškovui išmokėtinos kompensacijos dydį grindė būtent trijų turto objektų įvertinimu (nutarties 29 punktas). Taigi į atidalintiną turtą nebuvo įtrauktas 0,3000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal NTR duomenis yra 2 690 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu adresu esantis kitas ginčo objektas - 0,1768 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė pagal NTR duomenis yra 7 460 Eur, nekilnojamojo turto vertintojo buvo įvertintas 53 000 Eur kaina, tikėtina, kad 0,3000 ha žemės sklypo vertė taip pat gali būti ženkliai didesnė už vertę, nurodytą NTR išraše.
48. Pastebėtina, kad patikslintame ieškinyje, kurį teismas priėmė ir pagal jį nagrinėjo ieškovo reikalavimus, iš esmės buvo suformuluotas vienas naujas materialinis reikalavimas dėl 24 000 Eur negautų pajamų priteisimo, ir pareikštas sutikimas su atsakovės priešieškinio reikalavimų dalimi dėl ieškovui tenkančios kompensacijos dydžio už tris turto vienetus (du žemės sklypus ir Statinius). Tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patikslintame ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad jis palaiko savo pradinio ieškinio motyvus bei reikalavimus ir nesuformulavo ieškinio pagrindo, kiek tai liečia ieškinio dalyką dėl kompensacijos priteisimo. Kitaip tariant, patikslintas ieškovo ieškinys buvo suformuluotas ydingai, kadangi viena vertus, ieškovas palaikė savo reikalavimus dėl naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarkos nustatymo, kita vertus, nenurodydamas faktinio ieškinio pagrindo prašė priteisti kompensaciją tik už dalį jam nuosavybės teise priklausančio turto.
49. Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi ir kitų civilinio proceso principų, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, esant pagrindui patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).
50. Taigi teismas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Nustatęs, kad ieškinys (priešieškinis) suformuluotas netinkamai, teismas turi taikyti ieškinio (priešieškinio) trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai), pasiūlyti patikslinti ieškinio pagrindą ar dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai) ir tokiu būdu nustatyti ribas, pagal kurias turėtų būti išnagrinėti šalių materialiniai reikalavimai.
51. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė aptartas proceso teisės normas, nepasiūlė ieškovui patikslinti savo reikalavimus, o atsakovei suformuluoti papildomą reikalavimą dėl neįtraukto į atidalintiną turtą dar vieno ginčo objekto, t. y. neįvykdė teisėjo vadovavimo procesui pareigos (CPK 159, 179 straipsniai) ir išnagrinėjo bylą nepasisakęs dėl viso ginčo turto likimo. Kadangi visi tiek apelianto (ieškovo), tiek atsakovės pareikšti reikalavimai (tiek teismo spręsti, tiek ir nespręsti – dėl 0,3000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tarpusavyje susiję ir negali būti išskirti, todėl yra pagrindas nurodytoje dalyje teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
52. Teisėjų kolegija taip pat nori atkreipti dėmesį į apeliacinio skundo argumentus, kiek tai susiję su teismo sprendimo dalimi dėl turto atidalijimo būdo ir vienos iš ginčo šalių (atsakovės) patirtų turto išlaikymo ir pagerinimo išlaidų nustatymo kriterijų ir tokių išlaidų atlyginimo.
53. CK 4.80 straipsnio, reglamentuojančio atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
54. Kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).
55. CK 4.76 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei vienas iš bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
56. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
57. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, jog daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Sprendžiant dėl daikto pagerinimo darbų taip pat svarbu nustatyti, ar buvo kito bendraturčio sutikimas padidinti bendrą daiktą ar jo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-684/2016, 22 punktas). Faktas, ar daiktas buvo pagerintas, nustatomas, be kita ko, lyginamuoju aspektu įvertinus tą daiktą iki atitinkamų darbų atlikimo ir po jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016, 24 punktas).
58. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) galima tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).
59. Nagrinėjamu atveju nustatydamas turto išlaikymo, jo pagerinimo išlaidas ir jų dydį pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi specialisto išvada, lokaline sąmata ir kitais atsakovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 118-124, 125-131; t. 2, b. l. 11-56), formaliai apsiribodamas šių įrodymų išvardinimu, tačiau šios nutarties 58 punkte nurodytų kriterijų aspektu savo išvadų išsamiau nedetalizavo, nepagrįstai netyrė šių įrodymų turinio, nenustatė, kokia turto vertė buvo iki jo pagerinimo ir kaip ji pasikeitė pagerinus turtą (lyginamasis aspektas). Sąmata, kuria rėmėsi teismas nustatydamas turto pagerinimo kainą, yra sudaryta 2013 m. balandžio mėn. kainomis, tačiau, kaip teigia apeliantas, darbai buvo atlikti 2007 metais. Be to, minėta sąmata tiesiogiai nepatvirtina atsakovės patirtų išlaidų, o į darbų kainą įtraukta 17 622,72 Eur suma, kuri, jeigu darbai atliekami ūkio būdu (šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikta), paprastai neįskaitoma. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas sprendime nurodė, kad ne visos namo vertės pagerinimo išlaidos gali būti priskiriamos prie būtinųjų išlaidų, kadangi namo valdos vertė buvo pagerinta ir tokiomis išlaidomis kaip plytelių klojimas, pirties įrengimas, medinių laiptų įrengimas, vaizdo kamerų įrengimas ir pan. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatas ieškovas neprivalėtų mokėti už nebūtinas namo priežiūros išlaidas, jeigu jis, kaip savininkas, nebuvo davęs sutikimo šioms išlaidoms. Taigi teismas pripažino, kad ne visos atsakovės nurodytos išlaidos buvo būtinos, tačiau, pažeisdamas CK 4.83 straipsnio 4 dalies reikalavimus, teismas nusprendė atsakovės priešieškinio reikalavimus tenkinti visiškai.
60. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas priėmė prieštaringą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir ginčas dėl to galėjo būti išspręstas neteisingai. Šiems pažeidimams pašalinti teismas turėtų pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindui pagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
61. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau aptarti procesinės ir materialiosios teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą sprendimo dalį, kuria buvo išspręsti šalių reikalavimai dėl turto atidalijimo, kompensacijos už tenkančią turto dalį ir jo pagerinimus priteisimo, panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
62. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo E. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimas priteisti iš atsakovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24 000 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius eurų) nuostolių atlyginimo (negautas pajamas), palikti nepakeistą.
Kitą teismo sprendimo dalį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.