- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2YT-710-475/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10819-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Pareiškėjas
- D. J. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė
suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus atstovui S. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. J. A. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, Kauno rajono savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas D. J. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo 0,009 ha ploto žemės sklypo dalį, besiribojančią su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios koordinatės yra (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Pareiškime ir pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog pareiškėjo namų valdos žemės sklype yra laisva, nesuformuota valstybinė žemė, nors dar 1992 m. balandžio 30 d. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietės Deputatų tarybos sprendimu pareiškėjui buvo leista atlikti žemės sklypo ribų korektūrą prijungiant žemės sklypą iš fondinės žemės ir nurodant, kad bendras žemės sklypo plotas po korektūros yra 1 340 kv. m, t. y. 0,134 ha, notarinis susitarimas pirkti žemės sklypą taip pat buvo sudarytas ne 0,125 ha, o 0,134 ha ploto žemės sklypo pirkimui, pareiškėjas sumokėjo už 0,134 ha ploto žemės sklypą. Pareiškėjo atstovas 2020 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su prašymu prijungti trūkstamą ir pareiškėjo išpirktą bei dar 1992 m. liepos 30 d. apmokėtą 0,009 ha ploto žemės sklypo dalį, tačiau šį prašymą buvo atsisakyta tenkinti.
1.2. Šiuo metu yra susidariusi situacija, jog žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių bendra plotų suma sudaro 0,125 ha, yra įregistruoti kaip pareiškėjo nuosavybė, o su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), besiribojanti pareiškėjo išpirkta 0,009 ha ploto žemės sklypo dalis dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių liko kaip laisva ir nesuformuota žemė, neįregistruota VĮ „Registrų centras“ kaip Pareiškėjo nuosavybė. Nors Pareiškėjas nuo 1992 m. turėjo teisėtą lūkestį išpirkti būtent 0,134 ha (o ne 0,125 ha) ploto žemės sklypą, sumokėjo būtent už 0,134 ha perkamą žemės sklypą ir žemės mokestį daug metų mokėjo taip pat būtent už 0,134 ha ploto žemės sklypą.
1.3. Pareiškėjas jau daugiau kaip 10 metų valdo žemės sklypo dalį kaip savo nuosavybę, nuo pat jos įsigijimo bei apmokėjimo (t. y. nuo 1992 m.), iki 2017 m. pareiškėjas už šią žemės sklypo dalį mokėjo žemės mokestį pagal jam pateikiamas žemės mokesčio deklaracijas, tačiau pareiškėjo nuosavybės teisės VĮ „Registrų centras“ į šią žemės sklypo dalį nėra įregistruotos.
1.4. Pareiškėjas siekia sutvarkyti dokumentus ir įteisinti nuosavybę į valdomą žemės sklypo dalį, tačiau VĮ „Registrų centras“ negali įregistruoti šiuos faktus, kadangi pareiškėjas neturi žemės sklypo dalies įsigijimą patvirtinančių notarinių sandorių.
1.5. Be to, kaip nurodė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, pagal dabartinį reglamentavimą žemės sklypo dalis neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo apibrėžimo, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi galimybės išreikšti valią parduoti žemės sklypo dalį pareiškėjui kaip įsiterpusio valstybinės žemės ploto privaloma notarine tvarka/forma.
1.6. Pareiškėjui iš viso nesuprantama, kodėl susidarė tokia situacija, kad jo perkama ir apmokėta žemės sklypo dalis nebuvo perleista pareiškėjui notaro patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartimi ir liko laisva nesuformuota žemė. Pareiškėjas nuo pat 1992 m. buvo aiškiai išreiškęs savo valią pirkti 0,134 ha (o ne 0,125 ha) ploto žemės sklypą, už kurį visą laiką mokėjo žemės mokestį, o Kauno rajono savivaldybės administracija laikė, jog pareiškėjas naudojasi 0,134 ha ploto žemės sklypu ir valstybinės žemės mokesčio deklaracijas pareiškėjui pateikdavo žemės mokesčiui už 0,134 ha ploto žemės sklypą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į patikslintą pareiškimą ir teismo posėdyje prašė pareiškimą atmesti. Atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė:
2.1. NŽT Rašte yra nurodyta, kad ginčo laisvas valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusios valstybinės žemės ploto sąvokos, nes yra didesnis nei 0,04 ha ir nėra siaura iki 10 m pločio juosta, todėl NŽT parduoti jo kaip laisvo valstybinės žemės ploto negali. NŽT raštu netenkinus pareiškėjo prašymo prijungti 90 kv. m išpirktos žemės plotą prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, raštas nebuvo apskųstas, pareiškėjas nesikreipė į teismą dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, nors už minėtą plotą yra atsiskaitęs ir yra išlikęs dokumentas, kurio pagrindu pareiškėjui buvo leista prisijungti dalį žemės sklypo.
2.2. Be to, pareiškėjo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), skiria laisvas valstybinės žemės plotas, kuris Kauno rajono savivaldybės bendrajame plane yra pažymėtas kaip vietinės reikšmės kelias.
2.3. Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią žemę sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondas susidedantis iš privačios, valstybinės ir savivaldybių žemės (Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Kadangi ginčo žemės plotas nėra įregistruotas kaip privati nuosavybė ar savivaldybės nuosavybė, laikytina, kad šis žemės plotas priklauso valstybinei žemei, todėl negali būti įgyjamas nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešąją nuosavybę pertvarkyti į privačiąją.
2.4. Pareiškėjas 2017 metais įsigydamas konkrečių suderintų ribų žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iki šiol naudojasi laisva valstybine žeme, nors pagal bendrąjį planą šioje žemėje yra suplanuotas vietinės reikšmės kelias. Tuo yra apribojamos kitų asmenų teisės.
2.5. 2020 m. rugsėjo 23 d. įvyko Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos išplėstinės seniūnaičių sueiga, kurios metu buvo priimtas nutarimas pritarti pėsčiųjų tako įrengimui tarp (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio Nr. 26 bei kreiptis į NŽT dėl leidimo įrengti pėsčiųjų taką valstybinėje žemėje. Šis nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini); gatvės gyventojams, asmenims su judėjimo negalia nėra pėsčiųjų tako iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur yra prekybos centrai Maxima, Norfa, IKI.
2.6. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. ĮS-1062 „Dėl pradedamo rengti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto ((duomenys neskelbtini))“ yra leista pradėti rengti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Iš Savivaldybės administracijai pateiktos statinių schemos matyti, jog sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) ribojasi su pravažiavimu į (duomenys neskelbtini) gatvę.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius (toliau – NŽT Kauno skyrius) atsiliepimu ir teismo posėdyje prašė patikslintą pareiškimą atmesti. Atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė:
3.1. Pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. ĮS-2400 ,,Dėl žemės sklypo esančio, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo suformuoti du žemės sklypai, kurių plotų suma – 0,1250 ha.
Šalies argumentai
3.2. D. J. A., atstovaujamas R. A., 2017 m. kovo 22 d. pateikė prašymus dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išsipirkimo iš valstybės ir pasirašė žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių projektus, tiek prašymuose dėl žemės sklypų išsipirkimo, tiek sutarčių projektuose, buvo nurodyti sklypų plotai, bendra sklypo plotų suma – 0,1250 ha.
3.3. Nacionalinė žemės tarnyba gavo pareiškėjo atstovo R. A. 2020 m. gegužės 27 d. prašymą įsigyti 0,009 ha žemės plotą esantį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
3.4. Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. birželio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).“ (toliau – raštas) informavo pareiškėją, kad privatizuojant žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) visi juridiniai veiksmai buvo atlikti su pareiškėjo žinia, pareiškėjui suderinus visus reikiamus dokumentus, todėl koks nors jau sudarytų sutarčių koregavimas negalimas. Taip pat pageidaujama papildomai išsipirkti teritorija, neatitinka įsiterpusios valstybinės žemės ploto, yra didesnė nei 0,04 ha ir tai nėra siaura iki 10 m pločio juosta, todėl parduoti kaip įsiterpusio valstybinės žemės ploto, negali. Pareiškėjas neapskundė rašto įstatymų nustatyta tvarka, per numatytą 20 darbo dienų terminą.
3.5. Pareiškėjas pripažįsta, kad 1992 m. nebuvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pavardavimo sutartis, kuri privalėjo būti įtvirtinta notariniu sandoriu. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartys sudarytos tik 2017 m. balandžio 10 d. su kuriomis ir jų sąlygomis, buvo sutikta pasirašytinai. Taigi pareiškėjo teiginiai 10 metų įgyjamosios senaties termino ir dėl pažeistų lūkesčių yra nepagrįsti.
3.6. Pareiškėjo pageidaujami įsigyti 0,009 ha neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, taip pat pareiškėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) skiria žemės plotas, kuris Kauno rajono savivaldybės bendrajame plane yra pažymėtas kaip vietinės reikšmės kelias.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodo, kad su patikslintu pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pritaria Kauno rajono savivaldybės administracijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose išdėstytiems motyvams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Iš pareiškėjo atstovo, suinteresuotų asmenų paaiškinimų bei byloje ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietės Deputatų tarybos 1992 m. balandžio 30 d. sprendimu (toliau – Tarybos sprendimas) D. A., I. A. ir J. A., gyvenantiems (duomenys neskelbtini), buvo leista atlikti žemės sklypo ribų korektūrą, prijungiant iš fondinės žemės 740 kv. m žemės plotą (bendras sklypo plotas po korektūros 1 340 kv. m). Iš Taupomojo banko 1992 m. liepos 30 d. pranešimo apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. I-2263 matyti, kad už perkamą žemės sklypą iš pareiškėjo sąskaitos nurašyta 8 871 rubliai.
6. 2004 m. balandžio 20 d. notariškai patvirtintu susitarimu pirkti žemės sklypą J. A., I. A. ir D. J. A. susitarė, kad D. J. A. perka 0,134 ha ploto žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini).
7. Pagal pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, 2017 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis pareiškėjui ir jo sutuoktinei buvo parduoti šie žemės sklypai: 0,0836 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 0,0414 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (iš viso 0,125 ha).
8. Sklypai buvo suformuoti pagal uždarosios akcinės bendrovės „Inventora“ parengtus valstybinės žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektus, kurių iniciatorius buvo pareiškėjas. Pareiškėjo įgaliotas asmuo pasirašė ant žemės sklypų planų. NŽT Kauno rajono skyrius 2018 m. balandžio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės nuomos mokesčio“ nurodė Kauno rajono savivaldybės administracijai išbraukti D. J. A. iš mokesčių mokėtojų sąrašų už namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. Nurodė, kad yra pasirašyta 2017 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Pareiškėjo atstovas R. A. 2020 m. gegužės 27 d. kreipėsi į NŽT su prašymu prijungti 90 kv. m išpirktos žemės plotą prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, panaudojant valstybinę žemę, esančią tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
11. NŽT 2020 m. birželio 12 d. raštu pareiškėjo prašymo netenkino, nurodant, kad pareiškėjo pageidaujama papildomai išsipirkti teritorija neatitinka įsiterpusios valstybinės žemės ploto, yra didesnė nei 0,04 ha ir nėra siaura iki 10 m pločio juosta, todėl NŽT parduoti teritorijos kaip įsiterpusio valstybinės žemės ploto negali. NŽT minėtame rašte taip pat nurodė, kad privatizuojant žemės sklypus (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), visi juridiniai veiksmai buvo atlikti su pareiškėjo žinia, pareiškėjui suderinus visus dokumentus, todėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių koregavimas negalimas.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį. Įgyjantis nuosavybės teisę į turtą asmuo turi būti ne tik sąžiningas daikto įgijėjas, bet ir privalo tokiu išlikti visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąją senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti daiktą, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).
13. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jei yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 ir 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
14. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
15. Pareiškėjas nurodo, kad 1992 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) gyvenvietės Deputatų tarybos sprendimu pareiškėjui buvo leista atlikti žemės sklypo ribų korektūrą prijungiant žemės sklypą iš fondinės žemės ir nurodant, kad bendras žemės sklypo plotas po korektūros yra 1 340 kv. m, t. y. 0,134 ha, be to, buvo sudarytas notarinis susitarimas pirkti žemės sklypą būtent 0,134 ha ploto, pareiškėjas sumokėjo už 0,134 ha ploto žemės sklypą. Tačiau pareiškėjas su I. A. 2017 m. balandžio 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 0,0836 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,0414 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 0,125 ha, o ne 0,134 ha. Laisvas žemės plotas (0,009 ha) į kurį yra prašoma nustatyti nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu, skiria žemės sklypus adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, Kauno rajono savivaldybės bendrajame plane yra pažymėtas kaip vietinės reikšmės kelias.
16. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali būti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų tokio įgijimo sąlygų buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 22 punktas).
17. Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime, Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią žemę sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondas susidedantis iš privačios, valstybinės ir savivaldybių žemės (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalis), kadangi žemės plotas nėra įregistruotas kaip privati nuosavybė ar savivaldybės nuosavybė, laikytina, kad 0,009 ha žemės plotas, į kurį prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, priklauso valstybinei žemei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 23 punktas). Pareiškėjo argumentai, kad žemės sklypo dalis VĮ „Registrų centras“ nėra įregistruota kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybė, ši žemė yra laisva ir nesuformuota, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021 42 punktas).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021 24 punktas). Todėl pareiškėjo argumentai, kad jis 0,009 ha žemės plotą išpirko ir įgijo 1992 m. balandžio 30 d. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietės Deputatų tarybos sprendimo pagrindu, kuriuo pareiškėjui buvo leista atlikti žemės sklypo ribų korektūrą prijungiant 740 kv. m žemės sklypą iš fondinės žemės ir nurodant, kad bendras žemės sklypo plotas po korektūros yra 1 340 kv. m, t. y. 0,134 ha, įskaitant 0,009 ha ploto žemės sklypą, prieštarauja nurodytiems kasacinio teismo išaiškinimams, nes fondinės žemės savininkė buvo Lietuvos valstybė. Tačiau sutiktina, kad pareiškėjas 1992 m. balandžio 30 d. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietės Deputatų tarybos sprendimo pagrindu įgijo valdymo teisę į papildomai prijungtą 740 kv. m žemės sklypą, šia aplinkybę patvirtina ir jo mokėti žemės mokesčiai iki 2017 m.
19. Pareiškėjas nurodo, kad nuo pat 1992 m. buvo išreiškęs valią įgyti 0,134 ha (o ne 0,125 ha) ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), už kurį pilnai sumokėjo dar 1992 m., visą laiką mokėjo žemės mokestį būtent už 0,134 ha ploto žemės sklypą, todėl turėjo teisėtą lūkestį sudaryti notarinę pirkimo - pardavimo sutartį būtent dėl 0,134 ha ploto žemės sklypo įsigijimo, tačiau notarinės pirkimo - pardavimo sutartys buvo sudarytos bendram 0,125 ha plotui.
20. Nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti reikšminga teismų praktika, susijusi su teisėtų lūkesčių į turtą įgijimu, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-421/2020 24–27 punktuose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021 59–62 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
21. Europos Ž. T. Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje teisėtų lūkesčių apsauga pripažįstama sudėtine nuosavybės teisių, kurias garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatos, dalimi. Pagal EŽTT praktiką nuosavybės samprata neapribota egzistuojančios nuosavybės ir gali apimti turtą, įskaitant reikalavimo teises, dėl kurių pareiškėjas gali teigti turįs bent jau pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jos bus efektyviai įgyvendintos (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 12 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Lichtenšteino princas H. A. II prieš Vokietiją, peticijos Nr. 42527/98, par. 83; 2002 m. liepos 10 d. Didžiosios kolegijos sprendimo dėl priimtinumo byloje Gratzinger ir Gratzingerova prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39794/98, par. 73).
22. Taigi kiekvienu atveju reikia išnagrinėti klausimą, ar, remiantis bylos aplinkybėmis, jas vertinant kaip visumą, pareiškėjas turėjo teisę į materialinį (realiai egzistuojantį) (angl. substantive) interesą, saugomą pagal Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį (žr., pvz., EŽTT 2004 m. birželio 22 d. sprendimo byloje Broniowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 31443/96, par. 129; 2013 m. vasario 7 d. sprendimo byloje Fabris prieš Prancūziją, peticijos Nr. 16574/08, par. 49, 51).
23. Kasacinio teismo praktikoje, grindžiamoje atitinkama EŽTT pozicija, išaiškinta, kad pagal Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį („Nuosavybės apsauga“) saugotinas teisėtas lūkestis, o ne tik paprasta viltis ar paprastas lūkestis (kurie nesaugotini); teisėtam lūkesčiui konstatuoti gali būti svarbios įvairios aplinkybės, duodančios pagrindą jam susiformuoti, – teisinis reguliavimas per se (savaime), nuosekli teismų praktika, galutinis administracinis aktas, su valdžios institucijomis sudaromos civilinės sutartys, ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos toleravimas, kalbant apie statinius – ar jie buvo pastatyti turint kokių nors teisių į sklypą, kokia jų paskirtis ir pan. (2010 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, par. 62; 2004 m. lapkričio 30 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Öneryildiz prieš Turkiją, peticijos Nr. 48939/99, par. 124) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018, 31 punktas; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 53 punktas). Teisėtas lūkestis turi būti konkretesnio pobūdžio negu vien tik viltis ir pagrįstas teisine nuostata arba teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (pvz., EŽTT 2004 m. rugsėjo 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Kopecky prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, par. 47; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 61). Teisėti lūkesčiai turi turėti „pakankamą pagrindą nacionalinėje teisėje“ (žr., pvz., EŽTT 2004 m. rugsėjo 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Kopecky prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, par. 52; 2010 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, par. 63 ir kt.).
24. EŽTT praktikoje sąžiningas, apdairus suinteresuoto asmens elgesys ir gera jo valia taip pat yra svarbūs kriterijai, sprendžiant teisėtų lūkesčių atsiradimo ir apsaugos klausimus (EŽTT 2010 m. sausio 19 d. sprendimas byloje H. M. Eurén Oy ir kiti prieš Suomiją, peticijos Nr. 26654/08; 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimas byloje Oklesen ir Pokopalisko P. S. L. O. s. p. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 35264/04).
25. Apibendrindamas nurodytą praktiką, kasacinis teismas, išskyrė dvi būtinąsias teisėtų lūkesčių pripažinimo ir apsaugos sąlygos: 1) valstybės įsipareigojimai (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, privalo nurodyti atitinkamus valstybės institucijos prisiimtus įsipareigojimus ar patikinimus); 2) asmens elgesys (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, pats turi veikti apdairiai, sąžiningai, remdamasis gera valia).
26. Pareiškėjas teigia, kad po 1992 m. balandžio 30 d. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietės Deputatų tarybos sprendimo, kuriuo leista prijungti iš fondinės žemės 740 kv. m žemės plotą (bendras sklypo plotas po korektūros 1 340 kv. m) ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant įteisinti nuosavybę 1 340 kv. m žemės ploto apimtimi. Į bylą nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Nors pareiškėjas į bylą pateikė 2005 m. gegužės 4 d. ir 2007 m. sausio 17 d. prašymus adresuotus Kauno rajono savivaldybės merui, tačiau nepateikia duomenų apie Kauno rajono savivaldybės priimtus sprendimus pagal pareiškėjo pateiktus prašymus.
27. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad dėl žemės sklypą skyrusios administracinės ribos, tai yra žemės sklypas pateko į dviejų seniūnijų - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritoriją, pareiškėjas negalėjo pabaigti žemės sklypo privatizavimo procedūros ir negalėjo patvirtinti pirkimo–pardavimo sutarties pas notarą, mažai tikėtinos, kadangi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad žemės sklypą kerta administracinė (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) k. riba, bet tai nesutrukdė suformuoti ir pertvarkyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) skiria laisvas valstybinės žemės plotas, kuris Kauno rajono savivaldybės bendrajame plane yra pažymėtas kaip vietinės reikšmės kelias. Teismo vertinimu tai galėjo būti reali priežastis, kodėl 0,009 ha laisvos žemės plotas nebuvo prijungtas prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini).
28. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad pareiškėjas buvo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektų, kurie buvo atlikti 2015–2016 m., rengimo iniciatorius. Iš nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad sklypų kadastriniai matavimai atlikti 2016 m. gruodžio 9 d. Todėl neabejotina, kad pareiškėjas buvo susipažinęs su praengtais projektais, jam buvo žinomos sklypų ribos ir plotai.
29. NŽT Raštu netenkinus pareiškėjo prašymo prijungti 90 kv. m išpirktos žemės plotą prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, raštas nebuvo apskųstas, Pareiškėjas nesikreipė į teismą dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Pareiškėjas bet kokius institucijų veiksmus ar neveikimą galėjo skųsti ir savo tariamai pažeistas teises ginti teisės aktuose numatytomis priemonėmis, tačiau pareiškėjas nustatytais terminais jokių veiksmų neatliko.
30. Įvertinus tai, kad pats pareiškėjas buvo žemės sklypų projektų formavimo ir pertvarkymo rengimo iniciatorius, spręstina, kad pats pareiškėjas nebuvo pakankamai apdairus sprendžiant būtent 0,134 ha prijungimo, o ne 0,125 ha, žemės sklypo formavimo ir įsigijimo klausimus. Byloje nėra kitų duomenų apie valstybės institucijų prisiimtus įsipareigojimus, vien tik 1992 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) gyvenvietės Deputatų tarybos sprendimo pagrindu suteikta valdymo teisė į papildomai prijungtą 740 kv. m žemės sklypą, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjo teisėtą lūkestį. Teismo vertinimu šiuo atveju pareiškėjo lūkestis buvo grįstas daugiau viltimi, nes gana ilgas naudojimasis sklypo dalimi neturint nuosavybės teisės į jį negali būti pripažintas gintinu pagal Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį. Įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, kad negalėjo susiformuoti pareiškėjo teisėtas lūkestis įsigyti nuosavybės teisę į visą naudojamą žemės sklypą (0,134 ha).
31. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą – 0,009 ha ploto žemės sklypo dalį, besiribojančią su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios koordinatės yra (duomenys neskelbtini), atmetamas kaip neatitinkantis CK 4.69 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nenustačius visų nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties tvarka sąlygų.
32. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–265, 268, 270, 533 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo D. J. A. pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.